Podcasts about paulius grit

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos pirmininko Lauryno Kasčiūno pokalbis su šauliu Gabrieliumi Liaudansku - Svaru sukėlė pasipiktinimo audrą socialiniuose tinkluose. Dalis žmonių išgirdo esą pokalbyje buvo raginama žudyti kitaminčius. Politikas tikina, kad kalbėjo tik apie diversantus karo metu. Policija tyrimo dėl šio atvejo nepradėjo. Visgi kyla klausimas, ar Lietuvoje stiprėja neapykanta kitaminčiams?Laidoje dalyvauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Valius Ąžuolas, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, filosofas Paulius Gritėnas.Ved. Liepa Želnienė

„Bažnyčia, kuri tiesia tiltus, užmezga dialogą ir atvira priimti visus“, - tokį lūkestį išreiškė naujasis popiežius. Ar jis atneš ramybę pasauliui? Ir kyla aižios geopolitikos klausimas: kokį kelią pasirinks Leonas XIV?Dalyvauja: Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys prof. Paulius Subačius, filosofas Paulius Gritėnas, „Marijos radijo“ žurnalistė Regina Statkuvienė, mokytojas ir publicistas Donatas Puslys.Ved. Mindaugas Aušra

Vyriausioji Lietuvos Komisija susirinko aptarti vasario mėnesio aktualijų.VLK sudėtis - Andrius Tapinas, Rima Urbonaitė, Linas Kojala ir Paulius Gritėnas.0:00 VLK01:30 Valdžios šimtadienis6:17 mūsų užsienio politika 14:05 Kas vyksta JAV?26:26 JAV vidaus politika36:07 ką mato amerikietis? 41:30 Trumpo stabdžiai45:09 svarbūs JAV rinkimai 46:49 Vokietijos rinkimai57:07 Mėnesio žmogusYouTube nuoroda: https://youtu.be/u0dxbtE6yjE?si=IlstB8qBdlzG_tLY

Vyriausioji Lietuvos Komisija susirinko aptarti sausio mėnesio aktualijų. VLK sudėtis - Andrius Tapinas, Rima Urbonaitė, Aidas Puklevičius ir Paulius Gritėnas. 0:00 Vyriausioji Lietuvos Komisija 0:36 Pažadų vykdymas 4:31 Gynybos finansavimas 13:46 Kieno Grenlandija? 25:38 Europos lyderių krizė 33:14 Kam reikia audito? 40:46 Gelbėjimo ratas čekistams? 49:50 TS-LKD Kasčiūno? 57:44 Sausio mėn. žmogaus 01:01:55 Rėmėjų tema: Vokietijos rinkimai YouTube nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=LbNFBCKW7Gk

Naujai darbą pradėjęs Aplinkos ministras Povilas Poderskis – kaunietis, pagal išsilavinimą programinės įrangos inžinierius, buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius ir statybų lobistas. Jis pripažįsta, kad aplinkosaugos srityje žinių jam trūksta, bet tikina, kad dėl to remsis į vis dar tebeformuojamą komandą.Du iš jau dirbančių viceministrų – už miškus atsakingas Ramūnas Krugelis ir statybų sektorių kuruojantis Kastytis Žuromskas – į rinkimus ėjo su ministrą delegavusios „Nemuno aušros“ partijos sąrašu, bet į Seimą nepateko.Aplinkosaugininkai ir apžvalgininkai pažymi, kad iš Aplinkos ministro visų pirma tikisi įvairių interesų derinimo ir tvirtesnio gamtosauginių interesų atstovavimo nei tai darė jo pirmtakai. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė mato ženklų, kad ministerija nusiteikusi dirbti įtraukdama visuomenę.Tuo metu apžvalgininkas Paulius Gritėnas atkreipia dėmesį, kad per visą pastarąjį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį iš 13 Aplinkos ministrų vos trys buvo gamtosaugos specialistai. O P. Poderskis šią tendenciją tęsia. „Lapė vištidėje“, – apibendrina P. Gritėnas.Autorė Vaida Pilibaitytė

Sausio 13-ąją Lietuva apgynė savo laisvę ir išsiveržė iš sovietų imperijos. O šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų išrinktasis vadovas prabyla apie planus Kanados ir Grenlandijos atžvilgiu ir grasina jėga. Kur būtų Lietuva, jei pasaulis 91-aisiais būtų mąstęs tokiomis kategorijomis? Ir kur veda valstybių imperinės ambicijos?Laidoje dalyvauja Lietuvos vyriausioji archyvarė istorikė dr. Inga Zakšauskienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė dr. Dovilė Jakniūnaitė, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas filosofas Paulius Gritėnas.Ved. Jurga Tvaskienė

Tai yra paskutinis 2024 m. Vyriausiosios Lietuvos Komisijos posėdis. Andrius Tapinas, Rima Urbonaitė, Paulius Gritėnas ir Edmundas Jakilaitis išsirinko svarbiausius ir įsimintiniausius metų įvykius, juos apibendrino bei aptarė, kas vyksta šalies politikoje paskutiniu metu, ir ko laukti 2025 m. 0:00 Vyriausioji Lietuvos Komisija 0:52 Trys svarbiausi įvykiai 8:05 Žemaitaičio fenomenas 20:01 Premjeras be patirties 30:09 Vyriausybės formavimas 41:11 Karas Ukrainoje 2025 m. 59:14 Metų žmogaus rinkimai 1:08:30 Kaip pasitinkam 2025 m.? YouTube nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=RxsxV781jZ8&t=1560s

Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Seimo rinkimų – dauguma partijų vis dar nepristatė savo programų. Iš kur kyla toks abejingumas? O gal niekas tų programų rimtai nebeskaito?Dalyvauja: Mykolo Riomerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, filosofas Paulius Gritėnas ir Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ved. Mindaugas Aušra

Vengrų kapitalo energetikos bendrovė „MET Group“, veikianti iš Šveicarijos, siekia įsigyti „Achemos grupę“. Ekspertai sako, kad sandoris turėtų būti vertinamas po padidinamuoju stiklu, nes naujiems savininkams atiteks ir prieiga prie uosto. Įspėjama, kad tai gali būti ir geopolitinis žingsnis, o pati vengrų kompanija siejama su Viktoru Orbanu ir oligarchais, būta ir rusiško šešėlio.Ar vengrams turėtų būti leista įsigyti „Achemos grupę“?Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas, seimo narys matas maldeikis, apžvalgininkai Marius Laurinavičius ir Paulius Gritėnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Seimo narys Matas Maldeikis, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Dėl Lietuvos Prezidento posto varžytis liko aštuoni kandidatai. Šeši iš jų - remiami politinių partijų. Gitaną Nausėdą parėmė socialdemokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusprendė iš rinkimų patraukti Aurelijų Verygą ir remti Igną Vėgėlę. “Valstiečiai” tikina, kad tik taip iš antrojo turo įmanoma išstumti premjerę Ingridą Šimonytę.Ar tokios viltys gali pasiteisinti? Kokie bus šie Prezidento rinkimai?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė, Klaipėdos universiteto dėstytoja Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, filosofas Paulius Gritėnas ir Komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas.Ved. Liepa Želnienė

Šią vasarą Vilniuje didelio atgarsio sulaukė gyventojų pasipiktinimas dėl planų iškirsti devynis vadinamojo Romain‘o Gary skvero medžius. Pastatą rekonstruoti planuojanti įmonė teigė, kad medžiai nesaugotini, nes ardo pamatą. Bet nepriklausomą ekspertizę užsakiusių visuomenininkų teigimu, medžiai auga ne ant pamatų ar stogo, o dirvožemyje ir pastatui nekenkia.Liepos pabaigoje į protestą prie planuojamų šalinti medžių Basanavičiaus g. įsijungė daug žinomų kultūros ir visuomenės atstovų. Nepriklausomos ekspertizės iniciatoriai per kelias dienas tam surinko lėšų ir net keliskart daugiau parašų nei numatyta teisės aktuose.Vilniaus miesto savivaldybė įkalbėjo įmonę nekirsti medžių, kol Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Tuo metu kultūros ministras rodo iniciatyvą įrašyti skverą prie buvusios Lietuvos geležinkelių būstinės kaip vertingąją viso komplekso savybę.Nors taškas šioje istorijoje dar nepadėtas, visuomenininkai sako, kad ji žymi tam tikrą lūžį: ginti senųjų žaliųjų erdvių miestuose stoja vis daugiau ir vis įvairesnių žmonių, tad nepagrįstai drastiškai jas keisti vystytojams ateityje bus vis sunkiau.Apie tai laidoje kalba visuomenininkės Joana Staniulionytė ir Aira Niauronytė, VU profesorė Irena Vaišvilaitė, žurnalistas Karolis Vyšniauskas ir filosofas Paulius Gritėnas.Autorė Vaida Pilibaitytė

Spaudos apžvalga.„Kai kas renkasi iššūkius keliančias programas, kai kas renkasi labiau prieinamą turinį, o kai kas mėgina dažniausią strategiją – suprantamais ir įspūdingais spektakliais privilioti naujus žiūrovus pažinti labiau eksperimentinį meną“, – žvelgdamas į scenos menų festivalių užkulisius Lietuvoje, komentare sako teatro režisierius Gildas Aleksa.Anykščiuose daugėja žydų bendruomenės atminimui skirtų ženklų. Čia ciklą iš žalvario ir bronzos kuria iš Anykščių kilęs Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, metalo skulptorius Romualdas Inčirauskas, jau dvidešimt metų užsiimantis žydų atminimo įamžinimu. Tokie ženklai jau įrengti Telšiuose, Paryžiuje, Niujorke.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Išrinktos 2024 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti 5-iems Lietuvos miesteliams ir kaimams Molėtų, Telšių, Trakų ir Rokiškio rajonuose bei Kazlų Rūdos savivaldybėje. Kokius planus būsimos mažosios kultūros sostinės rengia, kaip sekasi dabartinėms?„Dialogai dažniausiai neatskleidžia kažkokių laimėtojų, jie nenustato galutinių principų, jie yra skirti būtent pažinti kažkokias ribas, suprasti kito požiūrį. Čia yra labai svarbus dalykas, kurį mes pametame diskusijose“, – žvelgdamas į vis atsinaujinančias aštrias diskusijas visuomenėje svarsto filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Kaip vaisingai dalyvauti diskusijoje ir ką turėtume iš jos išsinešti?Krokuvoje veikia paroda „Lietuva. Du fotografijos amžiai“, pristatanti Lietuvos fotografiją. Parodoje atsiskleidžia Lietuvos, jos gyventojų, istorijos ir atminties paveikslai formuojantys šalies tapatybę. Ekpozicija apima lietuvių fotografų darbus iš įvairių laikotarpių – nuo XIX a. iki šių dienų.Komikas, rašytojas Domas Raibys leidžiasi į neįprastą kelionę – per daug neplanuodamas važiuos automobiliu anksčiau išbandytais tranzavimo keliais ir kiekvieną dieną įrašys po tinklalaidės epizodą.Ved. Urtė Karalaitė

Sostinės galerijoje „Autoportretas“ veikia paroda Abrozdai II, kurios ekspozicijos kūriniuose menininkai savaip interpretuoja baltiškos kultūros paveldo ir tautinio identiteto temą.Plaukiojam visi skirtingais stiliais, bet skęstam vienodai. Tai futbolo klubo „Feniksas“ šūkis. Nors įsikūręs Kaune, klubas atviras visos Lietuvos žmonėms, kuriems daugelis kitų durų jau uždarytos. Klubo pagrindu sudaryta rinktinė atstovauja Lietuvai pasaulio benamių futbolo čempionatuose. Aptarti šio socialinio fenomeno su „Fenikso“ įkūrėjais susitiko Kotryna Lingienė.Serui Michaelui Philipui Jaggeriui – britų atlikėjui, dainų kūrėjui, aktoriui ir filmų prodiuseriui, roko grupės „The Rolling Stones“ pagrindiniam vokalistui ir vienam jo įkūrėjų šią savaitę sukako 80. Apie rokenrolišką jo gyvenimą ir muziką – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Pasaulio kultūros apžvalgoje – apie Holivudo aktorius, prisijungusius prie didžiausių protestų per 6 dešimtmečius, bei mirusią airių atlikėją Sinéad O'Connor.„Kai kas renkasi iššūkius keliančias programas, kai kas renkasi labiau prieinamą turinį, o kai kas mėgina dažniausią strategiją – suprantamais ir įspūdingais spektakliais privilioti naujus žiūrovus pažinti labiau eksperimentinį meną“, – žvelgdamas į scenos menų festivalių užkulisius Lietuvoje, komentare sako teatro režisierius Gildas Aleksa.„Dialogai dažniausiai neatskleidžia kažkokių laimėtojų, jie nenustato galutinių principų, jie yra skirti būtent pažinti kažkokias ribas, suprasti kito požiūrį. Čia yra labai svarbus dalykas, kurį mes pametame diskusijose“, – žvelgdamas į vis atsinaujinančias aštrias diskusijas visuomenėje svarsto filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Kaip vaisingai dalyvauti diskusijoje ir ką turėtume iš jos išsinešti?„Esu netipinis žydas, amerikietis ir tapytojas“, – sako Samuelis Bakas, kurio retrospektyvinė paroda, skirta artėjančiam menininko 90-mečiui, šiuo metu veikia jo vardo muziejuje Vilniuje. Dėl senyvo amžiaus nebeskraidantis tapytojas į parodos atidarymą neatvyko, bet Sėskim ir pakalbėkim rubrikoje pabendravo su kolege Indre Kaminckaite.Ved. ir red. Urtė Karalaitė

Gerbiamieji, svečiuose filosofas Paulius Gritėnas, kuris laidoje pateikė patį naujausią mokslininkų paruoštą asmenybės/tikro lietuvio testą. Aptarti buitiniai ir kiti klausimai pagal pareikalavimą.

„Financial Times“ Lietuvai skyrė ypatingą dėmesį - pirmadienį feisbuke pasigyrė Vyriausybė. Tačiau jau kitą dieną turėjo įrašą pataisyti, nes paaiškėjo, kad šis dėmesys nebuvo nemokamas. Už jį sumokėjo „Investuok Lietuvoje“. Žurnalistai pasipiktino, kad straipsniai nebuvo deramai pažymėti kaip užsakytas turinys. Komunikacijos ekspertai atšauna, kad tai nėra taip svarbu ir gyrė investiciją į Lietuvos vardo garsinimą.Ar Lietuva pasaulio dėmesio gali sulaukti tik susimokėjusi?Laidoje dalyvauja „Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros departamento direktorės Rūta Nemunytė, BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Saulius Jakučionis, Lietuvos komunikacijos asociacijos Tarybos narė Akvilė Adomaitytė, VU rektoriaus patarėjas, filosofas Paulius Gritėnas.Ved. Liepa Želnienė

Gerbiamieji, megzta beretė, akiniai storais rėmeliais ir šampano butelio dugno storio stiklais. Kiek dioptrijų? Visos. Mekonijaus spalvos ilgas ploščius, rankose diplomatas, kuriame keli rankraščiai, rašalinis parkeris, pusiau nugertas butelis degtinės, aptrintos DDT ir Akvarium plokštelės, replės, jau naudotas, bet vis dar neblogas bintas, raktų ryšulys. Štai tokį filosofo portretą mums nupiešė užsakyta apklausa žurnaluose Genys ir Keturi ratai, tačiau filosofą Paulių Gritėną šiandien studijoje matome visai kitokį. Kokį?

Vangūs skiepijimo tempai ir net priešiškumas skiepams, baimė ir nenoras priimti migrantus, nepasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis, skatinamas samdomų interneto „trolių“, – ar visas šias baimes, stereotipus ir sąmokslo teorijas sieja kritinio mąstymo trūkumas visuomenėje? Koks Lietuvos planas medijų raštingumo srityje? Kaip galima ruošti visuomenę ateities iššūkiams, kurių tik daugės?Laidoje dalyvauja: Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė, Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė, apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė.Ved. Aleksandra Ketlerienė

Prieš penkerius metus Europos čempionais tapę portugalai šįkart krenta jau aštuntfinalyje – jie pralaimėjo belgams. Turnyre nelieka ir olandų, kurie gana netikėtai nusileido Čekijai. Šiandien – įdomi Kroatijos ir Ispanijos kova bei pasaulio čempionei Prancūzijai bandysianti įkasti Šveicarija. Komanda – filosofas ir apžvalgininkas Paulius Gritėnas bei 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Gintaras Radauskas. 00:00 įžanga 01:23 portugalai važiuoja namo 11:51 totalinis olandų kolapsas 24:24 L.Modričius prieš S.Busquetsą 32:39 Prancūzija stringa, bet šveicarus pranoks? 41:21 prizo dalybos! Kuprinę burtų keliu laimėjo Edita Navickaitė, atspėjusi, kad Belgijos ir Portugalijos rinktinių akistatoje bus parodytos penkios geltonos kortelės. Sveikiname ir kviečiame susisiekti!

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybės simbolių išniekinimo prieš 21 metus Dainiaus Liškiavičiaus nufilmuotame performanse, tačiau nebaudė Šeimos gynimo maršo organizatorių už karantino pažeidimus. Atnaujinus vaivorykštės spalvų perėją Vilniuje pradėti du tyrimai – ir dėl atnaujinimo, ir dėl jos perdažymo juodai. Prie Seimo susirinkus nesankcionuotam protestui administracinė teisena pradėta tik vakarop. Tokie policijos veiksmai dalį visuomenės verčia abejoti, ar netaikomi dvejopi standartai. Ar policija vienodai reaguoja į visus pažeidimus?Apie tai „LRT Aktualijų studijoje“ ketvirtadienį diskutuoja policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, menininkas Dainius Liškevičius, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, Seimo nariai Matas Maldeikis ir Algirdas Stončaitis.Ved. Liepa Želnienė

Paulis Pogba ir Prancūzijos rinktinė visas rungtynes buvo pranašesnė už Vokietiją ir įrodė, kad favoritės etiketė jai lipdoma ne be pagrindo. Portugalai vargo su vengrais, bet galiausiai prakirto jų gynybą ir padėjo Cristiano Ronaldo pagerinti svarbų rekordą. Trečiadienį laukia dar trys mačai, kurių įdomiausias – Suomijos ir Rusijos akistata. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Gintaras Radauskas bei filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas. 00:00 įžanga 01:09 Prancūzijos pergalė prieš vokiečius 11:15 trys įvarčiai per šešias minutes 16:46 pirmojo turo geriausieji 22:28 suomių šansai prieš rusus 27:13 likusios trečiadienio rungtynės 33:56 atiduodame prizą Daug kas nuspėjote, kad didžiausią atstumą Prancūzijos ir Vokietijos rungtynėse nubėgs N'Golo Kante – jis nulėkė 11,8 km! Prizą – kuprinę – laimėjo Nojus Krasnauskas, kurį atrinkome burtų keliu. Sveikiname ir kviečiame susisiekti su mumis „Facebook“ paskyroje!

Ryto garsai, 2021 06 04 TIESIOGIAI IŠ KRS VILNIAUS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖSVedėjai: Edvardas Kubilius ir Darius Matas.6:30 PasisveikinimasŽiniosORAI, 2722952 Rg Orai 06 04 sinoptikas TADAS KANTAUTASDAINA6.40 TEMA: Senjorai žygiuoja aplink Vilnių. Vienas populiariausių projektų “Susitikim, mieli senjorai” skirtas vyresnio amžiaus žmonių užimtumui Lietuvoje skatinti pradeda jau penktąjį savo projekto sezoną. Prieš prasidedant tradiciniams, projekto organizuojamiems kūrybiniams užsiėmimams – projekto organizatoriai Vilniaus miesto senjorus kviečia apeiti visą Vilnių! Jau nuo gegužės 18 dienos, antradienio, net dešimt antradienių iš eilės, projekto organizatoriai kviečia Vilniaus miesto senjorus po ilgo laiko susitikti ir taip susipažinti su Vilniumi. Šio projekto vadovė Jelena Narūnienė 8 606 94443 ir 2 senjorai mūsų KR STUDIJOJE.6.50 TEMA: :Naujienų žemėlapio skirtukasKinija keičia šeimos planavimo politiką - šeimoms bus leidžiama turėti iki trijų vaikų. Prognozuojama, kad dėl trijų vaikų politikos per metus gims nuo trijų šimtų tūkstančių kūdikių daugiau. Bet tai toli gražu iki gimstamumo rodiklio šuolio. Analitikai pastebi, kad Kinijos Komunistų partija turėtų koncentruotis ne į gimstamumo skatinimą , o į socialinės lygybės užtikrinimą, bei lyčių lygybę. Išsamiau Živilė RaškauskaitėDAINA7:00 ŽINIOS7:05 TEMA: Lietuva grįžta prie įprasto gyvenimo. KR studijoje – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja – epidemiologė Daiva Razmuvienė 8 69830354SkirtukasDAINA7:20 TEMA : Orai. KR STUDIJOJE Silvestras Dikčius 8 671 22030Reklama7.25 TEMA Užsienio įvykių apžvalga.KR STUDIJOJE IEVA BALSIŪNAITĖ( Iškirptukų nebus ) 8654 992457:30 žinios trumpai7.32 TEMA: KR STUDIJOJE VILNIAUS MIESTO MERAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS 8 8698 42495SkirtukasDAINA , REKLAMA.Verslo skirtukas7:45 TEMA: KR STUDIJOJE DU VERSLO ATSTOVAI:Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė 869946684Kelių restoranų savininkas Arminas Darasevičius 8 686 39211Skirtukas LRT radijo „Aukso fondas“Daina Vilniaus stogai8:00 žinios8:05 TEMA: Savaitės įvykių apžvalga. LRT apžvalgininkė Liepa Želnienė 8 640 42911 ir Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas 8 655 34257DAINADAINA, reklama8:25 TEMA: Sporto pranešimai. MESSENGERIU jungiasi iš studijos MARIUS ANDRIJAUSKAS8 30 žinios8.32TEMA: Bendrovė „LTG Link“, atsakinga už keliones traukiniais Lietuvoje ir užsienyje, jau penktą vasaros sezoną rengia keliones į pajūrio kurortus. Pirmieji „Pajūrio ekspreso“ reisai startuos birželio 4 d. Šiemet šalia Palangos, Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės keleiviams siūloma ir nauja kryptis – Karklė.Kur apskritai galima nukeliauti traukiniu iš Vilniaus? Pokalbis KRSKeleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovas Linas Baužys TEL. 8 686 70 775 ir pora traukiniais važinėjančių keleivių. GYTĖ 8 683 66 566 – ji važinėja į darbą Vilniuje iš Kauno, Paulius Selezniovas PROGRAMĖLE nustebintas kelione traukiniu po 16 metų.Daina, reklama8.48 TEMA Savaitės komentaras 06 04 3:29 Autorė – apžvalgininkė Rita Miliūtė.8.52 Vedėjai apžvelgia trumpai šio ryto laidos pagrindines temas 2 min.Skirtukas RG foninė pabaiga 4 sek.8.53 TEMA: KRS Liepa Želnienė pristato naują Lietuvos radijo laidą „ Radijo ringas“AtsisveikinimasDAINAVed. Edvardas Kubilius ir Darius Matas

Šeštadienį į Šeimos gynimo maršu pavadintą protestą susirinko apie 10 tūkstančių žmonių. Kartu vyko dar trys mažesnės protesto prieš maršą akcijos. Vingio parke skambėjo neapykanta, pasiūlymai versti valdžią ar rengti streiką, tačiau pats mitingas baigėsi taikiai. Jį pasveikino ir šalies prezidentas, paraginęs diskutuoti kultūringai. Kaip tai padaryti, kai nuomonės aštriai susikerta? Kaip išvengti visuomenės radikalėjimo?Apie tai diskutuoja Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, filosofas Paulius Gritėnas, LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė, Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius, Laurynas Kasčiūnas ir kunigas Robertas Grigas.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvoje mokiniams pamažu grįžtant į mokyklas, kai kuriose šalyse jos nebuvo uždarytos. Specialistai Belgijoje džiaugiasi, kad valdžia į ugdymo procesą pažiūrėjo atsakingai – mokyklos čia veikė iš esmės visus metus, o kitą savaitę atlaisvinami paskutiniai ribojimai. Kaip belgai sugebėjo laikyti mokyklas atidarytas ir netapti dideliu COVID‘o židiniu – aiškinasi LRT žurnalistas Briuselyje Mindaugas Laukagalis.Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, o savaitės pradžioje - ir Pasaulinę spaudos laisvės dieną, didelį nerimą tarptautinei bendruomenei ir toliau kelia blogėjanti padėtis kaimyninėje Lenkijoje. Šalies vyriausybės atstovai šį savaitgalį turėtų aptarti laikinai pristabdytus planus apmoestinti nepriklausomus leidinius reklamos mokesčiu - šis ketinimas vasario pradžioje Lenkijoje sukėlė plataus masto protestus. Valdžiai kėsinantis į žiniasklaidos laisvę, Briuselis raginamas imtis griežtesnių veiksmų. Dalies ekspertų teigimu, be planuojamų direktyvų, teigiamų pokyčių gali atnešti ir sprendimai dėl Bendrijos biudžeto. Išsamiau šia tema rubrikoje “Naujienų žemėlapis” domisi Karolina Panto.Kas žinotina pasiskiepijus viena, dviem vakcinom, įgijus tam tikrą imunitetą? Gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė ir LSMU profesorius Alvydas Laiškonis.Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.LRT, siekdama skatinti visuomenę domėtis viešosios kalbos vartosenos reiškiniais ir juos fiksuoti, kasmet skelbia LRT žodžio ir LRT posakio rinkimus. Šiandien bus skelbiami nugalėtojai – komisijos išrinktas LRT žodis bei posakis ir visuomenės išrinktas LRT žodis bei posakis. Mūsų pašnekovė – LRT Kalbos kultūros redaktorė, šių rinkimų sumanytoja Lina Smolskienė ir Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.Savaitės įvykių apžvalga. LRT apžvalgininkė, žurnalistė Liepa Želnienė ir Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.Vytauto Didžiojo karo muziejuje neeilinis įvykis – iš palubių nuleistas inžinieriaus, lakūno ir pedagogo Antano Gustaičio tarpukariu sukurtas lėktuvas ANBO-1. Vienvietis žemasparnis monoplanas ANBO-I – vienintelis išlikęs per visus karus ir okupacijas.Jūratė Anilionytė.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Rita Miliūtė.Ved. Gabija Narušytė

Vis daugiau Lietuvos gyventojų nepasitiki šalies žiniasklaida. Pirmą kartą pasitikėjimo žiniasklaida Lietuvoje balansas tapo neigiamas. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ balandžio pradžioje atlikta apklausa.Kokias tendencijas rodo tokie apklausos rezultatai? Kokios priežastys tai lėmė? Ar Lietuva yra išskirtinė europiniame ir pasauliniame kontekste? Ką reikėtų daryti, kad žiniasklaida atgautų Lietuvos gyventojų pasitikėjimą?Laidoje dalyvauja: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorė Kristina Juraitė.Ved. Aleksandra Ketlerienė

„Tolerancija iš tavęs reikalauja labai daug pastangų ir tai yra toks pats valios aktas, kaip ir bet kuris drąsos ir ryžto reikalaujantis veiksmas“, – naujame epizode svarsto apžvalgininkas, filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Tai pokalbis apie dialogą, prie kurio problemiškumo priartėjame, norėdami kartu pasvarstyti, koks jis geba priartinti labai nutolusias puses ar išjudinti jų mąstymą bei koks vaidmuo čia tenka taip plačiai linksniuojamai, bet į realybę nebūtinai įžengiančiai tolerancijai. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – kompozitorės Monikaze kūrinys „Manta“ fleitai ir elektronikai, fleitos partiją atlieka Giedrius Gelgotas Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir Žygimantas Skvarčevskis Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis START FM Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

Žalgirio arenoje vykę MAMA apdovanojimai sukėlė visuomenės pasipiktinimą dėl nesilaikomų karantino taisyklių. Kai kurie politikai ir visuomenės veikėjai renginį pavadino puota maro metu, kiti - teisina organizatorius ir kviečia mokytis gyventi su koronavirusu, o ne tik vadovautis draudimais. Laidos dalyviai: apdovanojimų organizatorius Martynas Tyla, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė, LRT bendradarbė Barselonoje Kristina Nastopkaitė.Ved. Deividas Jursevičius

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad aštrius visuomenėje kylančius klausimus, pavyzdžiui, Stambulo konvencijos ratifikavimą, galėtų svarstyti piliečių asamblėja. Piliečių asamblėjos modelį įdiegti užsibrėžusi ir Vyriausybė. Kaip ji veiktų? Ar tikrai reikia tokio formato ir ar piliečių asamblėja nedubliuotų Seimo darbo? Ką rodo kitų valstybių patirtis?Apie tai diskutuoja Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ir apžvalgininkai Paulius Gritėnas bei Darius Indrišionis.Ved. Liepa Želnienė

Kultūros publikacijų apžvalga.Minime Knygnešio dieną. Vienas iš draudžiamos lietuviškos spaudos leidėjų ir platinimo organizatorių buvo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas Martynas Jankus. Su Martyno Jankaus muziejaus Bitėnuose direktore Liudvika Burzdžiuviene kalbėjosi Česlovas Burba.Poetės Renatos Karvelis komentaras apie moteris iš žurnalų viršelių.Domanto Razausko muzikinėse naujienose: smuikininkės Hilary Hahn Paryžius, džiazo pianisto Benoît Delbecqo šviesos svorio matavimas ir visada diskusijas kelianti Mahlerio 10-oji.Los Andžele, JAV pagaliau įvyko beveik dviem mėnesiams dėl koronaviruso pandemijos atidėti 63-ieji „Grammy“ muzikos apdovanojimai. Nugalėtojus apžvelgia Laima Slepkovaitė ir Rasa Murauskaitė.Šiandien, kai išgyvename tolerancijos krizę, kai visuomenėje didėja neapykantos ir įtampos, ką mums reiškia tolerancijos sąvoka? „Tolerancija yra pagarba kitam žmogui, jo orumui,“ – sako metų tolerancijos žmogumi paskelbas filosofas, publicistas Paulius Gritėnas.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatoma paroda „Laisvas kinas 1990–2020“, kurioje bus apžvelgiami ne tik esmingiausi trisdešimtmečio lietuvių autorių filmai, bet ir pristatoma kino industrijos kaita, kino virtuvė bei filmus kūrusių asmenybių prisiminimai. Parodą pristato Kino skyriaus muziejininkė, kinotyrininkė Sonata Žalneravičiūtė.„Klasikos koncertų sales“ apžvelgia LRT KLASIKOS vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Pastaraisiais metais pasaulyje, ypač Vakarų valstybėse, ženkliai sustiprėjo liberalizmo kritikos balsai. Jų vis dažniau pasigirsta ir Lietuvoje. Šią tendenciją lemia ir konkretūs politiniai iššūkiai, kuriuos valstybių lyderiai sprendžia gana vangiai, ir teoriniai liberalizmo prieštaravimai, kurie daro įtaką praktiniam gyvenimui. Kur slypi šiuolaikinio liberalizmo problemos? Kiek prie jų prisideda vadinamoji „tapatybių politika“ ir politikos pajungimas ekonomikai? Ar nėra taip, kad individualizmas skiepija pernelyg siaurą požiūrį į politiką? Kaip būtų galima aktualizuoti kitokio, kultūrai ir egzistenciniams klausimams jautresnio liberalizmo tradiciją? Iš kitos pusės: kur perspaudžia ir kaip liberalizmą karikatūrina jo kritikai? Apie tai diskutuojame su filosofu, publicistu, Vilniaus universiteto Rektoriaus patarėju Pauliumi Gritėnu.Ved. Simas Čelutka

Aplinkosaugininkai teigia, kad žiemą gyvenamuose namuose naudojamas kuras orą teršia labiau nei automobiliai. Prie to smarkiai prisideda ir krosnyse deginamos atliekos, kurių dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Tokias tendencijas padeda pastebėti vis dažniau oro taršai nustatyti naudojami dronai. Tema domėjosi Gabrielius Grubinskas.Karo draskomose valstybėse pandemija – dar vienas smūgis, kurį atlaikyti daugelis šalių nepajėgios. Sirijoje – per karą sugriautA kas trečia ligoninė – tad 17ikos milijonų gyventojų šalyje sveikatos apsaugos sistema buvo sugriuvusi dar prieš pandemiją. Vietos medikai pasakoja, kad dirba be apsaugos priemonių, žmones gydo namuose, ne tik dėl to, kad ligoninėse nėra vietų, bet ir todėl, kad dalis sirų ligoninėmis nepasitiki – šios dažnai virsta atakų taikiniais. . Daugelyje karo draskomų šalių sukilėliai ir sukarintos grupuotės naudojasi sveikatos krize ir stiprina savo pozicijas. Pasakoja Živilė Raškauskaitė. Koronaviruso valdymas įkalinimo įstaigose. Komentuoja ir į klausimus atsako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.Ką apie pandemiją kalba skaičiai. Komentuoja matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys - Balevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas,Darbą gavę piliečiai iš trečiųjų šalių kartais Lietuvą palieka be pinigų ir dokumentų. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje daugėja atvejų, kai darbdaviai tyčia neatiduoda atvykėlims dokumentų - leidimų dirbti. Be jų užsieniečiai negali net skųstis. Tema domėjosi Marius Jokūbaitis. Diskusija savaitės įvykių temomis.Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė ir apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.Visoje šalyje pastarosiomis dienomis spustelėjo šaltis. Savaitgalį, prognozuojama, temperatūra dar labiau kris ir vietomis gali siekti net apie 20 laipsnių šalčio. Šalčiams ruošiasi šalies gydymo įstaigos ir įvairios tarnybos. Daugiau apie tai mūsų koprespondente Šiauliuose Aina Mizgirdė.Ved. Rūta Kupetytė

Pandemija ir Seimo rinkimais paženklinti politiniai metai baigėsi, laukia nauji iššūkiai ir galimybės. Kaip naujajai Vyriausybei pavyks išlaviruoti tarp kovos su koronavirusu ir rinkiminių pažadų įgyvendinimo? Ar pavyks susivienyti Seimo opozicijai? Ar pamatysime naujus didžiausių Lietuvos partijų lyderius?Laidoje dalyvauja: Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė, komunikacijos specialistas Arūnas Armalis, LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė, apžvalgininkė Jurga Tvaskienė ir apžvalgininkas Paulius Gritėnas.Ved. Aleksandra Ketlerienė

Gerbiamieji, su šv. Kalėdomis!!! Galime pasidžiaugti, kad Sigis šiemet po eglute rado Sega Mega Drive 2, o Gintas, net sarmata sakyti, rumuną Dacia Nova, užtat Sigis kadaise matė kaip pirmą Kalėdų dieną rumunai sušaudo Čeučesku. Pirmą Kalėdų dieną kviečiame įsijungti pirmos rūšies radijo laidą, kurios metu apie savo dovanas pasipasakoja ir seni bei jauni mūsų biznio partneriai: Paulius Ambrazevičius, Dominykas Klajumas, Paulius Gritėnas, Mahila, Loranas Vaitkus su paties pačia Aurelija, Richardas Jonaitis, Timūras Augucevičius, Airidas Jankus, jautì, Lukas Ramonas. Nekarpyta laida skamba kiekvieną penktadienį 15.00 val. START FM Čia paduodama Pasaulinį Internet tinklo standartą atitinkanti laidos versija.

Dabar jau paskirtajai premjerei Ingridai Šimonytei prieš savaitę paskelbus pavardes žmonių, kuriuos ji norėtų matyti savo kabineto ministrais, viešoji erdvė nenustoja dūgzti. Aiškiai išsiskyrusios dvi stovyklos kategoriškos: viena kandidatus nori matyti diplomuotus, patyrusius ir krištolinio tyrumo reputacijos. Kita pusė sako, kad ne diplomas parodo tikruosius žmogaus gebėjimus, o už nusižengimus negalima bausti iki gyvenimo pabaigos.Kokie reikalavimai buvo keliami tarpukario Lietuvos politikams? Ar egzistuoja vieningas gero ministro standartas? O ar tokį žmogų samdytų verslas? Laidoje dalyvauja apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas, didžiausios personalo atrankos kompanijos Lietuvoje pagal įdarbintų kandidatų skaičių „Alliance for Recruitement“ partneris Andrius Francas, istorikas Artūras Svarauskas, Pilietinės visuomenės instituto vadovė ir VU TSPMI dėstytoja Ieva Petronytė – Urbonavičienė.Ved. Rasa Tapinienė

„Vertingiausias liberalizmo sandas man ir yra atsidavimas netobulumui. Žmogus – trapi, klystanti, save koreguojanti, netobula būtybė, bet vardan to, kad ji galėtų keistis ir taisytis, verta kovoti už tą orumo ir pagarbos pamatą, kuris ir leidžia žmogų įgalinti kritikuoti bei koreguoti save. Niekaip kitaip nepaaiškinsi viso žmogaus teisių diskurso“, – teigė Leonidas Donskis. Šiuos mąstytojo žodžius priminęs filosofas Paulius Gritėnas apibūdino L. Donskį kaip egzistencinį liberalą. Apie L. Donskio liberalizmą, jo Europos, neatsiejamos nuo kultūrinių šaknų ir mažųjų kultūros centrų puoselėjimo, sampratą, dialogo kultūros puoselėjimą ir socialinę kritiką – pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriaus patarėju P. Gritėnu.Ved. Donatas Puslys

Štai ir viskas – rinkimų kampanija baigiasi, beliko tik pasirinkti. Jau sekmadienį Lietuvos rinkėjai eis prie balsadėžių ir atiduos savo balsą už tuos, kurie labiausiai verti. Kaip šiemet atrodė rinkimų kampanija? Kokių „perliukų“ pažėrė kandidatai? Ar įmanoma prognozuoti rinkimų baigtį ir galimas koalicijas?Laidoje dalyvauja: Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė, LRT tyrimų skyriaus žurnalistė, apžvalgininkė Jurga Tvaskienė, politikos apžvalgininkas Paulius Gritėnas ir iniciatyvos „Žinau, ką renku“ viena iniciatorių Aušrinė Diržinskaitė.Ved. Aleksandra Ketlerienė

„Nepriklausomybės atkūrimo metu viena iš raktinių temų buvusi žmogaus teisių problematika per šiuos tris dešimtmečius atsidūrė politinės darbotvarkės paraštėse. Tiksliau, ne atsidūrė, o buvo pamažu nustumta“, – įžangoje į Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtą ataskaitą „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019“ rašo filosofas Paulius Gritėnas. Apie tai, kodėl taip nutiko, kokia žmogaus teisių situacija šiandien yra Lietuvoje ir į ką kalbant apie žmogaus teisių užtikrinimą lygiuojamės – Vengriją ar Šiaurės valstybes? Apie visa tai – pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi Dainiumi Pūru. Ved. Donatas Puslys.

Kiek pastangų reikalauja mėginimas realybę užfiksuoti vaizdo kamera? Ar lengva istoriją papasakoti vaizdais? Apie tai įžvalgomis pasidalins operatorius ir montažo režisierius Adomas Jablonskis. Kelionių upėmis nuotykius atskleis žygių baidarėmis organizatorius Paulius Drilinga. O ką skaityti rekomenduos VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis.

Vytauto Kazielos knyga „Alyvmedžiai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.2020 metai paskelbti Čijunės Sugiharos metais. Apie Japonijos ir Lietuvos ryšius pasakoja Inga Pažereckaitė-Kalėdienė.2020-ieji pasaulio kultūroje: kam ruoštis ir ko tikėtis. Pokalbis su liaudies kultūros tyrimų žurnalo „Būdas“ redaktore Saule Matulevičiene apie prasidėjusius tautodailės metus. „Knygų šašlyko“ skandalu startavo Trakų – Lietuvos kultūros sostinės – metai. Kokiems kultūriniams iššūkiams ruošiasi senoji šalies sostinė domisi Indrė Kaminckaitė.2019-ųjų pasaulio kultūros apžvalga. Praėjusius metus Lietuvos kultūros ir visuomenės gyvenime apžvelgia meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė, istorikas Tomas Vaiseta, filosofas Paulius Gritėnas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Europos Parlamente vykstantys procesai liečia mus, nesvarbu ar tuo domimės, ar ne“, – sako Eglė Murauskaitė, Marylando universiteto vyr. mokslininkė. Tad mes pasidomėjome. Šio mėnesio Nyla Update podkaste Eglė ir apžvalgininkas Paulius Gritėnas ryžosi iššūkiui – nuimti biurokratijos šydą nuo šios 751 politiką vienijančios, 28 Europos sąjungos šalims atstovaujančios institucijos ir suprasti lietuvių ir kitų europiečių santykį su ja. Šis pokalbis yra nepriklausoma Nanook žurnalistų iniciatyva. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt/

Nacionalizmas vėl grįžo į antraštes – bet ką šis žodis reiškia 2019-aisiais? Kodėl būti nacionalistu Vokietijoje, JAV ir Lietuvoje nėra tas pats? Kiek Lietuvoje nacionalizmas pasikeitė ir mutavo nuo tada, kai Dalia Grybauskaitė tarė: „Jūs sakote nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu“? Ar Lietuva yra viena retų Europos valstybių, kurioje nacionalizmas neauga, o gal jis čia visada buvo, tik geriau užsimaskavęs? Prie Nyla Update epizodų jungiasi filosofas ir politikos apžvalgininkas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys Paulius Gritėnas. Kartu diskutuoja Marylando universitero vyr. mokslininkė, Vilniaus politikos analizės instituto mokslininkė Eglė Murauskaitė. Podkasto dialogą palaiko žurnalistas Karolis Vyšniauskas. Pokalbio struktūra: 02:00 min: Nacionalizmo ištakos ir skirtingi suvokimai27:00 min: Nacionalizmo atgimimas Europoje (Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje)57:50 min: Nacionalizmas JAV1:14:50 min: Nacionalizmas Lietuvoje Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

„Užkaltų halės langų“ tinklalapio autorius Karolis Kadikinas ir aktualijų apžvalgininkas Paulius Gritėnas diskutuoja apie FIBA organizacijos sprendimą išplėsti pasaulio čempionatą, turnyro rengimą ir apžvelgia įsimintiniausius kiekvienos turnyro grupės momentus. Temos: apie Lietuvos rinktinės pralaimėjimą Australijai (3:50); apie čempionato rengimą ir FIBA (ne)organizuotumą (10:22); apie turnyro siurprizus (22:16); apie įsimintinus kiekvienos grupės momentus (33:30); apie stebuklingą JAV išsigelbėjimą mače su Turkija ir amerikiečių demonstruojamą žaidimą (47:07); apie Graikijos rinktinę ir Giannio Antetokounmpo pasirodymą (58:45); apie nuvylusią Kanados komandą ir Nicką Nurse'ą (1:03:15); pasaulio čempionato ketvertuko spėjimai (1:08:15).

Laidos svečias – filosofas, žurnalistas Paulius Gritėnas. Ved. Valentinas Mitė

Šiandien pas mus lankėsi labai ilgai lauktas svečias, kurį kvietėme savo 3 epizodui. Tai yra žurnalistas, filosofas, rašytojas, buvęs Šimonytės patarėjas ir labai juokingas bičas - Paulius Gritėnas! Palietėme labai daug temų ir net nepastebėjome kaip praėjo beveik keletas valandų. Labai ačiū Pauliui, kad atvyko pas mus ir gero jums klausymosi!Svečias:https://www.facebook.com/paulius.gritenas?epa=SEARCH_BOXKamera: https://rogris.lthttps://www.patreon.com/pralauzksaltahttps://open.spotify.com/show/0WridV6XmV62ZLxpLX9d4K?si=ik8D7-_5T2OzMT_1oP3mvwhttps://itunes.apple.com/lt/podcast/pralau%C5%BEk-vien%C4%85-%C5%A1alt%C4%85/id1364954186?mt=2Instagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta/

„Aš esu durnas – tikiu gebėjimu keisti žmones“, – sako iš filosofijos studijų į žurnalistiką atėjęs Paulius Gritėnas. Šiandien jis tapęs vienu girdimiausių naujų balsų Lietuvoje palaikant pagarbų dialogą ir plečiant ribas, apie ką mes kalbamės. Savo tekstais Paulius oponuoja žiniasklaidoje įsivyravusiam „surambėjimui“ ir laukia, kol jį į susitikimus vis kviečiantys moksleiviai sukurs pankroko dainą, paaiškinančią, kaip jis ir kiti žiniasklaidos balsai iš tikrųjų nieko nesupranta. „Laukiu jaunų žmonių intelektinio maišto“, – sako jis Kaune, diskutuodamas su Nanook bendraįkūrėja Berta Tilmantaite. Paulių kalbinti ruošėmės kaip kolegą žurnalistą, bet į studiją jis atėjo ir kaip kandidatės į prezidentes Ingridos Šimonytės konsultantas. Nutarėme, kad tai nekeis mūsų požiūrio – svarbu, kad ryšys deklaruojami viešai. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia Išgirskite visus epizodus: http://nyla.lt

Paskutiniojoje 2019-ųjų sausio 15min podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje – apie Nacionalinio stadiono reikalus, apie naujas nuostatas ir jaunimo integraciją A lygoje, apie traumas futbole, apie akį traukiantį žaidimą Dortmunde, apie netipišką „Barcelona“ strategiją renkantis naujokus ir apie fantastišką derbį Nyderlanduose. Komanda – „TV Play“ komentatorius Rytis Vyšniauskas ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Paulius Gritėnas bei Gintaras Radauskas.

The post 1K PODKASTAS: PAULIUS GRITĖNAS appeared first on 1K.

15min podkasto komanda šį pirmadienį, gruodžio 10-ąją, aptaria ilgai lauktą „Superclassico“ Madride (nuo 3:30), taip pat sveikina „Liverpool“, Anglijoje aplenkusį pralaimėjusį „Manchester City“ (nuo 47:05), ieško „Chelsea“ pergalės prieš „miestiečius“ priežasčių (nuo 54:50), eilinį sykį žavisi Lionelio Messi žaidimu (nuo 1:15:30) ir skaičiuoja taškus, skiriančius Dortmundo „Borussia“ nuo Miuncheno „Bayern“ (nuo 1:29:05). Komanda – Paulius Ambrazevičius, į ligoninę atsigulusį Rytį Vyšniauską keičiantis 15min žurnalistas Paulius Gritėnas ir dar du portalo atstovai Gintaras Radauskas bei M.Bagdonas.

Kam naudingos isterijos?Gėjams ir lesbietėms atiteksiantys gražių šeimų vaikai. NATO poreikiams kertami Lietuvos miškai. Žalojantys skiepai, niokojantys skalūnai ir violetinė banga. Ar teisinga tai vadinti masine isterija? Kas tai skatina ir kam tai naudinga?Diskusija apie tikras ir išgalvotas grėsmes.Dalyvaus viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, politologas Nerijus Maliukevičius ir doktorantas Gintas Karalius, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Kam naudingos isterijos?Gėjams ir lesbietėms atiteksiantys gražių šeimų vaikai. NATO poreikiams kertami Lietuvos miškai. Žalojantys skiepai, niokojantys skalūnai ir violetinė banga. Ar teisinga tai vadinti masine isterija? Kas tai skatina ir kam tai naudinga?Diskusija apie tikras ir išgalvotas grėsmes.Dalyvaus viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, politologas Nerijus Maliukevičius ir doktorantas Gintas Karalius, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Pirmojo rinkimų turo lyderiai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į derybas dėl koalicijos neskuba – tai suprantama, kuriai iš šių partijų atiteks galimybė imtis iniciatyvos formuoti naują valdžią paaiškės tik po antrojo turo. Tačiau politologai ir žiniasklaida galimą valdžią dėlioja ir vertina nieko nelaukdami. Ką į jų klausimus G. Landsbergis gali atsakyti jau šiandien? Pokalbyje su G. Landsbergiu dalyvaus politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala bei 15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas.

Ar Europa pajėgi išspręsti migracijos krizę?Prognozuojama, kad šiemet Europos Sąjungą gali pasiekti 1,3 mln. migrantų, siekiančių pabėgėlių statuso.Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas perspėjo Europos Sąjungos šalis, kad jau po poros mėnesių Šengeno zona subyrės, jei nebus griežtai ir tiksliai įgyvendintos migrantų priėmimo, pasidalijimo ir ES sienų kontrolės reformos. Laidoje dalyvauja saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius, 15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas, Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Tiesioginė transliacija. Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio metinis pranešimas Europos Parlamente. Dėmesys pabėgėlių krizei: principai, kaip pabėgėliai turėtų būti paskirstyti šalims, kaip atskirti pabėgėlius nuo ekonominių migrantų. Studijoje – 15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas, portalo lrt.lt vyr. redaktorius Vladimiras Laučius.Prezidentės Dalios Grybauskaitės, vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio komentaras.