Podcasts about pirmame

Tie, kurie keliaujate pajūriu, nuorodą į Darbėnus pastebėjote. Nedideliame Kretingos rajono miestelyje susikūrė stipri bendruomenė, kuria didžiuojasi Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.Darbėnuose liaudies amatų bei tautodailės kolekcininkai Daiva ir Artūras Dudėnai antrame gyvenamojo namo aukšte įkūrė muziejų-amatų centrą „Tekstilės kelias“. Pirmame – kavinę „Spilgutė“ ir biblioteką. Darbėnuose puoselėti paveldą, suktis virtuvėje ir priimti svečius padeda dukra Beatričė.Juliaus Reinikio šeima Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Sausdravų kaime įkūrė Baltų mitologijos parką. Tokiu būdu įprasmino vietą ir jai suteikė kultūrinę vertę. Su Baltų gidu Juliumi Reinikiu galima pasivaikščioti po mišką, susipažinti su baltų dievybėmis ir daugiau sužinoti apie baltiškąją pasaulėžiūrą bei pasaulėvoką.Kalniaus sodyboje Barkeliuose atsipūsti nuo miesto šurmulio ir netradiciškai pailsėti suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Gabrielė Kalnė pasakoja apie šeimos idėją svečiams suteikti kuo retesnių patirčių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba praėjusiais metais du kartus atnaujino saugomų natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Pirmame pakeitimų pakete buvo įtrauktos tik kelios naujai nustatomos teritorijos, o antrame, atsižvelgiant į ekspertų pranešimus ir planuojant didinti bendrijos Saugomų teritorijųtinklo plėtrą, išskirtos didesnės teritorijos. Jose bus taikomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos. Tarnybos atstovas Raimondas Čiuplys sako, kad palyginus 2023 ir 2024 metų gruodžio mėnesio žemėlapius, saugomų teritorijų plotai nedidėjo, mat daliai žemės sklypų buvo panaikinti apribojimai. Tarnyba tenkino pusę žemės sklypų savininkų prašymų, kurie pagrįstai įrodė, kad, pavyzdžiui, ganykla jau seniai nenaudojama ir ji apaugusi mišku arba sklype pieva ar ganykla jau seniai yra virtusi dirbama žeme.Įvairias daržoves auginantys Plungės rajono Vieštovėnų kaimo ūkininkai Valentina ir Liudas Domarkai įsirengė daržovių apdorojimo cechą. Dabar jame raugia kopūstus, burokėlius, agurkus. Ypač populiarūs pagal ypatingą Liudo Domarko receptą raugiami kopūstai. Šią ir kitą produkciją turguje parduoda tiesiogiai vartotojams. Ateityje ketina ir marinuoti daržoves.„Verslas kaime“. Verda tokią sriubą, kad išvalgyti vos vieną lėkštę tampa iššūkiu ir vyrams. Žagarės miestelio centre, Joniškio rajone, įkurtas restoranas „Švedlaukis“ gyvuoja jau kelis dešimtmečius, o čia darbuojasi jau antra karta. Vaida Eitavičienė sako nenorėjusi perimti tėvų sukurto verslo, bet dabar jaučiasi atradusi save maitinimo paslaugų versle.Ved. Kristina Toleikienė

Vilniaus universitete pradeda veikti Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras.Per metus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus humanitarinės pagalbos numeriu sulaukta beveik 20 tūkstančių skambučių.Jau dešimtą kartą Vingio parke, Vilniuje, vyks pagarbos/paramos bėgimas „In Memoriam“ bei 10 km atviras Lietuvos kariuomenės čempionatas.Smalininkų bendruomenė ėmėsi atkurti pro miestelį ėjusius siaurojo geležinkelio bėgius. Planuoja, kad siaurasis geležinkelis, ateityje išvalytas senasis uostas į Smalininkus pritrauks turistų, verslininkų, naujakurių, o gal namo iš didmiesčių grįš ir išvažiavusieji.Šią savaitę Jupiterio palydovo link išskriejo Nasa erdvėlaivis. Brangi ir tolima misija, tikimasi, padės ištirti ypatingą dangaus kūną, kuriame greičiausiai yra dvigubai daugiau vandens nei Žemėje.Ved. Urtė Korsakovaitė

Paskutinis sakinys. Ar jis svarbus, jei kūrinys jau perskaitytas? Ar paskutinis sakinys turi kalbėtis su pirmu sakiniu? Ar paskutinis sakinys uždaro tekstą ir leidžia mums iš jo ištrūkti, ar jis tik turi pradėti pasakojimą, prasidedantį anapus istorijos?Apie paskutinį sakinį kalbamės „Pirmame sakinyje“, nes juo galime pradėti naujas diskusijas arba viską pamėginti užbaigti.Paskutinės laidos pašnekovai – literatūrologas Paulius Subačius, rašytoja Renata Šerelytė, poetas, eseistas Gytis Norvilas, apžvalgininkas Rimvydas Valatka, poetė, „Šiaurės Atėnų“ vyr. redaktorė Giedrė Kazlauskaitė ir poetas, eseistas Alfonsas Andriuškevičius.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Teatro ir kino kritikė Rūta Oginskaitė visą gyvenimą rašo knygas apie žinomus Lietuvos kultūros žmones – Aleksandrą Staškevičiūtę, Vytautą Kernagį, Robertą Verbą, Vladą Bagdoną, Arūną Žebriūną, Olgą ir Grigorijų Kanovičius.Rašo ir toliau, šį kartą – apie scenografę Jūratę Paulėkaitę. Kiekvieną kartą – tai ne tik vis nauja ir savita knygų herojų gyvenimo ir kūrybos istorija. Tai kaskart nauja ir savita Rūtos Oginskaitės rašymo istorija: skirtingi užsimezgę santykiai, skirtinga patirtis, skirtingas rezultatas.Apie susitikimus su knygų herojais ir iš jų atsirandančias rašymo istorijas „Pirmame sakinyje“ kalbamės su Rūta Oginskaite.Nuotraukos autorius – Dmitrijus Matvejevas.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Rašytoja ir dramaturgė Virginija Rimkaitė savo prozoje ir pjesėse personažus dažnai suveda dramatiškose situacijose, kuriose dramos ir aitros yra prigesinamos, bet išryškinimas jų absurdiškumas, nenoras paklusti įprastai pasaulio logikai.Kas autorei įdomu absurdo ir grotesko pasaulyje ir kaip į išvirkščią tikrovę turėtume reaguoti mes, skaitytojai ir žiūrovai? Su Virginija Rimkaite kalbamės „Pirmame sakinyje“.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Ievą Mariją Sokolovaitę, Kopenhagoje studijuojančią biologiją, kelerius metus galima matyti kaip aktyviai mūsų literatūros lauke dalyvaujančią rašytoją: ji viešai skaito savo kūrinius, žurnaluose publikuoja apsakymus ir esė, laimi jaunųjų prozininkų konkursus.„Pirmame sakinyje“ su ja kalbamės apie jaunąją kartą, ateinančią į literatūrą, ir jos lūkesčius, apie mąžtančią būtinybę išleisti pirmąją knygą, viešus skaitymus, rašymą kaip lūzerės užsiėmimą, jos domėjimąsi ekologinio nerimo temomis ir naujų nežmogiškų perspektyvų paiešką, apie žvilgsnį pro mikroskopą ir rastą negyvą zylę.Nuotraukos autorius – Linas Daugėla.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kaip jie paveikia mūsų apsisprendimą kurti, ar įmanoma išvengti mūsų kūrybos lyginimų ir kokiais būdais su jais kalbamės rašydami savus sakinius?Apie rašančių ir žinomų tėvų įtaką mūsų kūrybai „Pirmame sakinyje“ kalbamės su rašytoju, istoriku Bernardu Gailiumi, poetu ir vertėju Dovydu Grajausku ir poete, literatūros kritike Ieva Rudžianskaite.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Daug metų Lietuvos literatūra, drama, kinas sulaukia kritikos, esą trūksta „gerų istorijų“, nemokama sukalti gero siužeto, net sukurti tvarkingos pasakojimo struktūros, tarytum lietuviai iš tiesų būtų lyrikų tauta, kuriai lemta rašyti eilėraščius, bet ne regzti ilgas istorijas.Tokios kritikos galima girdėti iki šiol. Bet ar ji nėra išsakoma iš inercijos? Ar pastarųjų metų išėjusios lietuvių autorių knygos, filmai, pjesės nerodo, kad geros istorijos kartelė įveikta?Apie tai „Pirmame sakinyje“ kalbamės su kino scenariste ir režisiere Egle Vertelyte, rašytoja Laura Sintija Černiauskaite ir profesionalia istorijų žodžiu pasakotoja Milda Varnauskaite.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Pirmiausia ją pažįstame kaip žymią literatūrologę ir ilgametę literatūros dėstytoją, keliasdešimties monografijų ir eseistikos knygų autorę. Tačiau Viktorija Daujotytė rašo ir poeziją, Eglės Juozapos slapyvardžiu yra išleidusi ir romaną.Ar jai reikėjo savyje prislopinti rašytoją, ir kaip šios autorės kūrybą vertina literatūrologė? „Pirmame sakinyje“ su Viktorija Daujotyte kalbamės apie mokslinius ir grožinius sakinius.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kritika yra neatsiejama ir būtina kultūros dalis, tačiau jos sulaukiančioms rašytojoms ir rašytojams, ypač jei ji neigiama, vis tiek dažnai yra sunku kritiką ramiai priimti ir rašyti toliau.Psichologė psichoterapeutė, rašytoja Genovaitė Bončkutė-Petronienė yra pasakojusi, kaip po jos romanų pasirodymo sulaukdavusi nemažai kritikos, kartais - ir visai neobjektyvios.„Pirmame sakinyje“ su ja kalbamės apie konstruktyvią ir nepelnytą kritiką, jos poveikį rašančiam žmogui, apie sunkias pastangas, išgirdus kritiką, „atskirti kūrinį nuo autoriaus“, ir būdus, kaip susigyventi su šia neišvengiama kultūrinio gyvenimo dalimi.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Apie situacijas, su kuriomis susidurti teko ne vienam gyvenančiam daugiabutyje – ginčus dėl administravimo ir bendrųjų patalpų bei bendro naudojimo įrenginių remonto. Butų savininkams, gavus sąskaitas už bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus, kyla neaiškumų, ar jie tikrai turėtų mokėti pvz.už namo stogo ar kitos laiptinės balkono remontą. Labai dažnai kyla ir klausimas ar pirmame aukšte gyvenantys turi mokėti už lifto remontą? Apie tokius, kartais ir teismą pasiekiančius ginčus, pasakojaVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė.Viešojoje erdvėje dažnai išgirstame apie besiskiriančių šeimų vaikų situaciją. Deja, matome, kad dažnokai santuokos nutraukimas tampa ilgu, skausmingu ir teisiškai sudėtingu konfliktu, kurio centre atsiduria būtent vaikai. Šeimos ginčuose, kai kovojama dėl savo gerovės ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų, kai dalijamas turtas, pareigos ir sprendžiama dėl vaiko bendravimo tvarkos ar išlaikymo, naudojamos visokios priemonės. O ar pagalvojama kaip šiuose nesutarimuose jaučiasi vaikai? Kiek įmanoma vardan vaikų konfliktą visgi pabandyti išspręsti taikiai? Atkreipdamas dėmesį į šią situaciją, Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centras kartu su LRT pradėjo socialinė reklamą „Kalbėkimės, išgirskime, sutarkime.“ Apie vaiko poreikius, jų pažinimą ir išsaugojimą tėvų skyrybų kontekste pokalbyje su Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centro „In pace“ vadove, mediatore Ūla Dusevičiene.Nors vedybinės sutartys populiarėja, Lietuvoje jos dar vis vertinamos pakankamai prieštaringai. Teisininkai sako, kad vedybinių sutarčių sudarymas gali padėti jaustis saugiau, tačiau emocinis tokios sutarties fonas gali būti nelabai malonus: kyla pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimai, kartais pasvarstoma, kad vedybinė sutartis palankesnė tik vienai pusei, kad sutartis tiesiog programuoja būsimas skyrybas ir panašiai. Esant tokioms nuostatoms, santuokos planavimo procese neretai apskritai vengiama diskusijų dėl jų sudarymo. Ar tikrai vedybinės sutartys reikalingos tik turto dalybų skyrybų atveju? Komentuoja advokatų kontoros CONSTAT advokatas Robertas Naruševičius.Ved. Artūras Matusas

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Tapinienė yra sakiusi, kad mėgsta gyventi prisiminimais, bet ilgą laiką jų neišguldė į knygą – ilgai galvojo, kaip užrašyti prisiminimus, kad jie nebūtų naudingi jai.Dabar ji rankose laiko knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“, vildamasi, kad jai pavyko tokius prisiminimus iš praeities ištraukti.„Pirmame sakinyje“ su Violeta Tapiniene kalbamės apie atmintį ir joje kaip blyksniai pasirodančius artimuosius, literatūrą ir darbą mokykloje. Apie mėgstamą Charles`ą Baudelaire`ą, nemėgstamą Antaną Škėmą ir nieko vertą „Kalvio Ignoto teisybę“.Nuotraukos autorė – Guoda Kavaliauskaitė.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Skaitant jos publicistiką ar literatūros kritiką turbūt neįmanoma nepastebėti autorės siekio įtraukti skaitytoją į kiek sudėtingesnę visumą – publicistė, politikos mokslų daktarė Marija Antanavičiūtė mūsų kultūrinėje spaudoje išsiskiria drąsiomis įžvalgomis, kurios dažnai atsiremia į politinį ir socialinį tikrovės pamatą.Birmingemo universitete podoktorantūros studijas šiuo metu tęsianti pašnekovė „Pirmame sakinyje“ svarsto apie literatūros politiškumą ir sąmoningą visuomenės dialogą, mums mokantis ir rašyti, ir atsakyti.Nuotraukos autorius Martynas Zaremba.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Pastaraisiais metais dažniausiai apie jį kalbame kaip apie Olgos Tokarczuk vertėją – Vyturys Jarutis jau prieš kelis dešimtmečius ėmėsi versti šios rašytojos kūrybą, o šiandien yra tapęs pagrindiniu nobelistės vertėju į lietuvių kalbą.„Pirmame sakinyje“ susitikome pasikalbėti ir apie kitus jo mėgstamus ir verčiamus lenkų autorius, jų priėmimą ir supratimą Lietuvoje.Nuotraukos autorius – Bartosz Frątczak.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Pirmame šių metų Tendencingai epizode – svarbiausios mados lauko temos, kurios turės įtaką tiek madą gaminantiems, tiek vartojantiems. Tvarumas, rinkodaros sprendimai, klimato kataklizmai, teisinis gamybos reguliavimas, nuo neautentiškų nuomonės formuotojų pavargę sekėjai – pokyčių ir probleminių taškų madoje šiomis dienomis tikrai nemažai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Literatūros seserys – taip būtų galima įvardinti Eglę ir Rūtą Kačkutes. Jų abiejų veikla skirtingai, bet labai glaudžiai susijusi su literatūra: pirmoji sesuo – literatūrologė, savo tyrimuose nagrinėjanti moters, motinos, lyčių klausimus, antroji – archeologė, Nacionalinio muziejaus vadovė, bet gerai žinoma dėl savo literatūrinių iniciatyvų, kaip Metų knygos rinkimai ar „Vilniaus lapų“ festivalis.„Pirmame sakinyje“ su seserimis Kačkutėmis kalbamės apie jų ryšį su literatūra ir jų tarpusavio ryšį per literatūrą.Šeimos archyvo nuotraukoje – maždaug 1980-ieji: Eglė – kairėje, Rūta – neblogos nuotaikos.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Neseniai pasirodžiusi literatūros tyrinėtojo Marijaus Šidlausko knyga „Kairiarankio kentauro pėdomis“ – tai pastarojo dvidešimtmečio jo kelionė literatūros kritikoje: ilgametis Klaipėdos universiteto dėstytojas knygoje publikuoja jam svarbiausius tekstus, apmąstančius literatūros klasiką ir jos aktualumą šiandien.„Pirmame sakinyje“ kalbėdamiesi su Marijumi Šidlausku, apie jo paties pėdas ir įkvėpimą jomis savaip sekti pakvietėme pamąstyti dar du pašnekovus – buvusį studentą, rašytoją, literatūrologą Rimantą Kmitą ir muzikos kūrėją, švedų prodiuserių nesyk pastebėtą komiką Luką Šidlauską, „Šventinį bankucheną“, Marijaus Šidlausko sūnų.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kokią įtaką tavo asmenybei padaro ne tėvai, ne seneliai, o proseneliai, ypač, kai vieną jų žino ne tik visa giminė, bet ir visa Lietuva?„Pirmame sakinyje“ – rašytojos Žemaitės proanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė, su kuria kalbamės apie šį giminystės ryšį, jo reikšmę visai šeimai ir kintantį santykį su Žemaitės kūryba.Asmeninio archyvo nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Grožinėje literatūroje (net tik skirtoje vaikams) prabyla žvėrys, paukščiai, vabalai ir visa kita gamta. Pasakose, poezijoje ir prozoje kalbasi medžiai, upės, akmenys, o santykiai tarp gyvūnų dažnai kuriami kaip alegorija žmogiškai kasdienybei apmąstyti.Kaip rašome apie gamtą ir kaip literatūroje veikia gamtos dėsniai – „Pirmame sakinyje“ kalbamės su prozininku, gamtininku Selemonu Paltanavičiumi.Asmeninio archyvo nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Poetės ir vertėjos Zitos Mažeikaitės vienas eilėraštis baigiasi klausimu: „gal mane vis dar globoja/ anoji Šiaurės dvasia?“Studijavusi germanistiką ir pradėjusi nuo vertimų iš vokiečių kalbos, ji vėliau ėmėsi vis daugiau versti iš švedų kalbos ir dabar jos dėka lietuviškai galime skaityti daugybę klasikinių ir šiuolaikinių Švedijos autorių.Tarp jų – ir du poetai, Werneris Aspenströmas ir Tomas Tranströmeris, du ryškūs šiaurės dvasios puoselėtojai poezijoje.Su Zita Mažeikaite „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie šiuos du poetus, jų eilėraščių šiaurietiškumą ir šiaurės dvasios įtaką jos pačios kūrybai.Pirmas sakinys.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

XX a. pabaigoje literatūrologė Rita Tūtlytė parašė knygą „Eilėraščio skaitymas“, kuri porai dešimtmečių tapo parankine knyga mokyklose mokantis, kaip interpretuoti, kaip atrakinti eilėraštį.Per tą laiką žodis „interpretacija“ mokyklose gerokai nutolo nuo R. Tūtlytės pasiūlyto jautraus ir subtilaus būdo, kaip skaityti eilėraštį, ir ėmė asocijuotis su dirbtinai iškaltomis klišėmis ir trafaretais.Su literatūrologe Rita Tūtlyte „Pirmame sakinyje“ prisimename, kaip buvo sumanyta ir parašyta knyga „Eilėraščio skaitymas“, kokiais principais paremta poezijos interpretacija ir kodėl, išleidus knygą antrą kartą, ant viršelio atsidūrė aštrus kaštonas.Nuotraukos autorė – Rūta Lazauskaitė.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Ko iš mūsų tikisi kiti ir kokius lūkesčius su savo kūryba siejame mes patys, patiriantys ir sėkmės skonį, ir nesėkmės baimę? Iš kur randasi tas vidinis ir išorinis spaudimas? Galbūt tas lūkesčių horizontas – tik prieš mūsų pačių akis, – niekam kitam nematomas ir nesvarbus?Prisimindami prieš dešimtmetį išleistą populiarųjį romaną „Mano vardas – Marytė“, apie kūrybą ir lūkesčius „Pirmame sakinyje“ kalbamės su rašytoju Alvydu Šlepiku.Nuotraukoje – sunkaus roko grupė „Vilniaus kailiai“. Iš kairės – Aidas Marčėnas, Alvydas Šlepikas ir Herkus Kunčius, 2012 metai, autorius – Alis Balbierius.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kartais jos rašomas dialogas mūsų skaitomoje pjesėje ima blyškėti – iš personažo lūpų ji tarsi nutrina kalbą, bet paties tariančiojo nesunaikina. Kartais jos tekste visiškai nesvarbu, kas parašyta žodžiais – autorė taip ir siekia atkreipti mūsų dėmesį į susikalbėjimo neįmanomybę.„Pirmame sakinyje“ – rašytoja ir tarpdisciplininio meno kūrėja Paulina Eglė Pukytė, su kuria kalbamės apie tekstą kaip erdvę ne vien literatūrai – apie tekstą kaip meną.Daivos Kairevičiūtės nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Jei Ričardo Šileikos paklaustumėte, kuo jis užsiima, galbūt jis įteiktų vizitinę kortelę, ant kurios parašyta: „Fasuotojas“, „Tupėtojas“ ar „Nuo/girdininkas“.Paprastai jis pristatomas kaip rašytojas ir fotografas. Bet meną ir gyvenimą jis suvokia kaip žaidimą, kuriame galima žaisti su bet kuo – su savąja tapatybe taip pat.Su Ričardu Šileika „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie įvairias meno-žaidimo formas, kurios gali padėti išsivaduoti iš baimės, nerimo ar skausmo sukeltų įtampų, tapti laisvam ir gyventi gyvenimą, kuriame nesvarbi tampa ir literatūra.Nuotraukos autorius – Mindaugas Česlikauskas.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Kuriant turbūt neįmanoma pasikliauti vien tikrove – į mūsų kūrybą įsilieja ir kiti realybės papildiniai. Kaip jie veikia pasakojime, kaip dera su tuo, kas apčiuopiama ir kokius babilonus sukuria mūsų atmintyje?„Pirmame sakinyje“ viešinti poetė ir dramaturgė Violeta Palčinskaitė – apie vaizduotę, sapnus, prisiminimus ir nuojautas. Apie tikrovę atrakinusį surūdijusį raktą iš sakinio.Gabijos Kavaliauskaitės nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Su dviem rašytojais ir dviem vasarotojais – Sauliumi ir Artūru – prisimename vaikystės ir paauglystės vasaras: ar jos prisiminimai pilni nuotykių, ar nuobodulio, ar draugysčių, ar vienatvės valandų, ar poilsio, ar pagalbinių darbų soduose ir daržuose, ar tarp pasakojimų apie ledus, limonadus, pokštus, ežerus, jūras, iškylas ir kaimus lieka vietos skaitytoms knygoms.Ar tų vasarų įspūdžiai nugulė kaip nors į jų kūrybą – kaip siužetas, motyvas, metafora, palyginimas ar ilgesys.Apie jaunų dienų vasaras „Pirmame sakinyje“ kalbamės su poetu, vertėju Artūru Valioniu ir rašytoju, literatūrologu Sauliumi Vasiliausku.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Jau beveik du šimtus metų pasauliniuose literatūros vandenyse plaukioja Hermano Melville‘io „Mobi Dikas“. Toks pat galingas, nepailstantis, laiko neįveikiamas. Jis sužavi šimtus tūkstančių skaitytojų, kurie nori jį ne sumedžioti, o suprasti jo daugiasluoksnį pasakojimą.Vienas iš tokių skaitytojų – poetas, antikvarininkas Edmondas Kelmickas, galintis kalbėti apie šį kūrinį valandų valandas, kaip paskui banginį plaukiantis laivas.Su juo „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie jam daugybę metų svarbias ar naujai iškylančias romano „Mobi Dikas“ interpretacijas, žvilgtelint tai į Bibliją, tai į Shakespeare‘o tomelį.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Niekas iki galo nežino, kas glūdi mūsų archyvuose. Net tai, kas guli oficialiose atminties institucijose, nėra visiškai peržiūrėta ir įdomūs nepublikuoti literatūros kūriniai gali slėptis po nieko nesakančiais aprašais.Štai Lietuvos literatūros ir meno archyvo vadovas Juozapas Blažiūnas dalinasi paskutiniųjų metų atradimais: iki šiol niekur viešai nerodyti, privačiame Juozo Budraičio archyve buvę rašytojo Ričardo Gavelio kino scenarijai arba baltarusių poeto Jankos Kupalos kūriniai, kuriuos pamatę iš Baltarusijos atvykę tyrėjai nesulaikė ašarų.Su Juozapu Blažiūnu „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie tai, kokių literatūrinių įdomybių jis yra atradęs archyve ir kas dar galėtų būti ten atrasta.Nuotraukos autorė – Isaiah Fainberg.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Arvydas Belkevičius dvidešimt metų dirba skirtingus darbus, susijusius su Lietuvos rašytojų sąjunga ir jos leidykla. Anksčiau – ūkvedys, dabar – vairuotojas ir knygų išvežiotojas.Kartu su juo po renginius visoje Lietuvoje keliaujantys rašytojai mini subtilų Arvydo humoro jausmą, atsidavimą savam darbui ir mokėjimą kalbėtis tiek apie kelią, tiek apie literatūrą.„Pirmame sakinyje“ – pokalbis su Arvydu, kurį aplankėme knygų sandėlyje. Čia ir pasikalbėjome apie keliones su knygomis ir jų autoriais. Kelis jų, beje, laidoje taip pat išgirsime.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Per pustrečio šimto leidinių redagavusi Palmira Mikėnaitė savo pranešimą literatūros forume „Šiaurės vasara“ prieš daugiau kaip dešimtmetį pavadino „Trečia akis“. Tuomet ji pasakojo apie knygų redaktorės patirtį ir savo santykį su literatūra.Kas per šį dešimtmetį pasikeitė? Turbūt dar dažniau girdime leidėjų liūdesį, kad gerų redaktorių trūksta, o kūrėjų raštingumas menksta. Kaip visa tai mato kita akis?„Pirmame sakinyje“ – vasariškas pokalbis su Palmira Mikėnaite iš Voversių kaimo, Dusetų seniūnijoje.Antano A. Jonyno nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Rašytoja Jurga Vilė turbūt dažniausiai kalbinta apie knygą „Sibiro haiku“ – kartu su dailininke Lina Itagaki sukurtą istoriją, visai šeimai pasakojančią apie tremtį.Vilniuje baigusi prancūzų filologiją, Paryžiuje ji studijavo vaizduojamuosius menus ir filmų archyvavimą – turbūt iš čia toks autorės dėmesys vaizdiniam pasakojimui, ieškančiam kuo natūralesnio santykio su kalba.„Pirmame sakinyje“ su Jurga Vile kalbamės apie vaizdus, vizijas ir vasarą – laiką skaityti ir laiką rašyti.Lauros Vansevičienės nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Visus mokslo metus moksleiviai skaito tai, kas jiems privaloma – knygas iš literatūros programų. Ar atėjus vasarai ir trumpam nelikus privalomos literatūros sąrašo, moksleiviai skaito? Ar į keliones, paplūdimius ir stovyklas jie vežasi knygų? O gal vasara reiškia ir poilsį nuo literatūros?„Pirmame sakinyje“ trys moksleiviai – Mija, Augustinas ir Monika – pasakoja apie savo skaitymo ir neskaitymo įpročius vasarą, mėgstamus ir nemėgstamus autorius, privalomą ir neprivalomą literatūrą.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Vilniaus periodinėje spaudoje Aleksandra Volfgangaitė debiutavo 1821 m. – sulaukusi šešiolikos metų. O būdama 21-erių ji kaip dovaną savo tėvui, Vilniaus universiteto profesoriui, garsiam farmakologui Jonui Friderikui Volfgangui iš prancūzų į lenkų kalbą išvertė šveicarų botaniko monografiją apie asiūklius.Apie neeilinių gabumų Lietuvos literatę, XIX a. pirmoje pusėje gyvenusią tarp Vilniaus, Druskininkų ir Paluknio dvaro, ir apie intelektualine veikla užsiimančios moters padėtį to meto visuomenėje „Pirmame sakinyje“ kalbamės su Aleksandros Volfgangaitės gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja, istorike Reda Griškaite.Iliustracijoje – Aleksandros Volfgangaitės išverstos šveicarų botaniko Jeano-Pierre'o Etienne'o Vaucher monografijos apie asiūklius antraštinis lapas.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Mistikas, absoliutus romantikas, neįmanomos meilės ieškotojas – lietuvių kilmės prancūzų poetas ir diplomatas Oskaras Milašius apibūdinamas skambiausiais epitetais, kurių kiekvienas turi savo ištakas ir prasmę jo biografijoje.Tačiau kaip ir koks šio kūrėjo gyvenimas atsiveria laiškuose, turbūt atviriausioje žmogaus pasakojimo formoje? Apie Oskaro Milašiaus laiškus „Pirmame sakinyje“ kalbamės su vertėja, prancūzų literatūros dėstytoja Genovaite Dručkute.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Filosofas Arvydas Šliogeris savo knygą „Būtis ir pasaulis“ skyrė Dzūkijos pievų Žiogeliui. Aptardami tokią dedikaciją, skaitytojai kalbėjo apie poetiškumą ir autoriaus ištikimybę gamtai.Tačiau iš tiesų Žiogeliu jis vadino savo žmoną Zitą, knygų restauratorę, su kuria kartu gyveno penkiasdešimt metų.Apie dviejų žmonių ryšį, keliones po Dzūkiją ir bendrą pomėgį – fotografiją – „Pirmame sakinyje“ kalbamės su Zita Šliogeriene.Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Jau trisdešimt metų virš Lietuvos literatūros kybo sunkus lietaus debesis, atplaukęs iš Jurgio Kunčino romano „Tūla“. Trisdešimt metų tai, ko gero, stipriausia meilės istorija, parašyta lietuviškai. Nuolat skaitoma, neužmirštama, kiekvienos skaitytojų kartos atrandama iš naujo.Ne vieną romaną, apsakymų ir eilėraščių rinkinį išleidęs Jurgis Kunčinas šiuo romanu tapo vienu svabiausių ne tik XX amžiaus pabaigos, bet ir viso nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos rašytojų.Apie „Tūlos“ neblėstančią jėgą, jos proziškumą ir poetiškumą, literatūrinius ir kultūrinius kontekstus „Pirmame sakinyje“ kalbamės su šiuolaikinės literatūros tyrinėtoja Audinga Pelurityte-Tikuišiene.Regimanto Tamošaičio nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Rašytoja Birutė Jonuškaitė neseniai antrai kadencijai buvo perrinkta Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke. Tai tapo akstinu jos paklausti, kodėl menininkė ryžtasi imtis darbo, kuris, be kūrybinių iniciatyvų, reikalauja domėtis nekilnojamu turtu, mokesčiais, teise ir panašiais su literatūra menkai susijusiais klausimais.O atsispirdami nuo to, diskutavome apie Rašytojų sąjungos prasmę šių dienų visuomenėje, jos veiklas, norą ir nenorą tapti jos nariais, demokratiškus ir elitistinius jos veikimo principus, šimtmečio tąsą ir sovietinę praeitį, ir kitus aktualius, o kartu amžinus klausimus.Apie visa tai – „Pirmame sakinyje“ su rašytoja Birute Jonuškaite.Nuotraukos autorius – Butautas Barauskas.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Jo mama – vertėja Rytė Janauskaitė, tėvas – šviesaus atminimo redaktorius Bronys Savukynas, ir „Kultūros baruose“, ir šeimos namuose sutelkdavęs būrį šviesuomenės. Menininkų ir intelektualų idėjas, svarstymus apie kultūrą, taip pat ir antisovietinius anekdotus nuo vaikystės girdėdavo ir sūnus Aistis, gyvenime nenutolęs nuo kalbos ir jos gludinimo.„Pirmame sakinyje“ su Ignazio Aisčiu pasikalbėjome apie atmintį, šeimos įtaką jo asmenybei, vaikišką žavėjimąsi į namus dažnai užklysdavusių tėvų draugų kompanija ir ankstyvą suvokimą – „nenoriu būti panašus į nieką“.Nuotraukoje – 2018-ieji, Ignazio Aistis Paryžiuje po teroro akto.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Per pirmąjį rinkimų turą pergalę 60-yje savivaldybių iškovojo 26 kandidatai į merus.Socialdemokratai laimėjo 10 merų postų, Liberalų sąjūdis - 4, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai -2. Politiniai komitetai iškovojo 5 merų postus. Po vieną merą turi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, partija "Laisvė ir teisingumas“.Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausiai balsų savivaldybių tarybų rinkimuose surinko socialdemokratai ir konservatoriai. Socialdemokratų partija surinko 17 su puse procento, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – per 16 procentų balsų.Lietuvoje svarstoma kurti diviziją sausumos kariuomenės pagrindu, po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kalas centro dešinės Reformų partija didele persvara laimėjo parlamento rinkimus, surinkusi beveik 32-u procentus balsų. Kajos Kalas teigimu, tai yra geresnis rezultatas nei tikėtasi. Tačiau norėdama likti valdžioje, Reformų partija turės sudaryti koaliciją su viena ar keliomis politinėmis jėgomis, patekusiomis į šimto vienos vietos parlamentą.Ved. Madona Lučkaitė

Jei XX amžiaus pabaigoje būtų klausiama, koks geriausias šio šimtmečio lietuvių romanas, veikiausiai daug kas būtų minėjęs Broniaus Radzevičiaus egzistencinį išėjimo romaną „Priešaušrio vieškeliai“.XXI amžiaus trečiame dešimtmetyje, atsakant į tą patį klausimą, šis kūrinys veikiausiai būtų įvardintas gerokai rečiau. Apie B. Radzevičių kalbame mažai, o anuomet kilęs susižavėjimas prislopo.Tačiau šio rašytojo kūrybos tyrinėtojas, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas teigia, kad „Radzevičius dabar itin šiuolaikiškas“.„Pirmame sakinyje“ su juo kalbamės apie „Priešaušrio vieškelius“ – ar jis iš tiesų tebėra aktualus, ar nesikeičia jo autentiškumo vertė.Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotraukoje – B. Radzevičius 1979 metais.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Žodynai paaiškina žodžių reikšmes. Žodynuose galima rasti žodžių, kurie neišverčiami į kitas kalbas. Žodynai padeda susikalbėti. Žodynai padalija žmogaus pasaulį – į skirtingas kalbas, reikšmes, kultūras ir gyvenimus.Žodynai gali tapti namais. Žodynai gali priminti, kad jau nebesi ta ar tas, kuo kadaise buvai. Žodynai padeda rašyti. Žodynai tampa romanų pavadinimais.Apie skirtingas žodynų reikšmes, funkcijas, vaidmenis ir metaforas „Pirmame sakinyje“ kalbamės su rašytoja Akvilina Cicėnaite-Charles, parašiusią romaną „Anglų kalbos žodynas“.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus knygų mugės.Vygaudo Juozaičio nuotrauka.

Kažin ar tarp tikrų Lietuvos skaitytojų atrastume bent vieną, kuris nebūtų skaitęs bent vienos šio laidos pašnekovo verstos knygos.Valdas V. Petrauskas į lietuvių kalbą išvertė tokius Vakarų kultūrai reikšmingus autorius kaip Miguelis de Cervantesas Saavedra, Émile Zola, Gabrielis García Márquezas, Margaret Atwood, Julio Cortázaras ir kiti.Trisdešimt metų gyvenantis Toronte vertėjas iš prancūzų, ispanų, anglų, italų, lenkų, katalonų, portugalų, švedų kalbų „Pirmame sakinyje“ pasakojo apie natūralų polinkį kalboms nuo jaunystės, išmoktus gero vertimo principus, jam svarbiausias išverstas knygas ir autorius, visą gyvenimą jam padėjusią šeimą – žmoną ir dukterį.Pokalbis skirtingose laiko juostose – pašnekovui laukiant pietų, klausinėtojams – vakarienės.Nuotraukoje – Valdas V. Petrauskas su žmona Nijole 1974 metais. Asmeninio archyvo nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Poetai Jurgita Jasponytė ir Marius Burokas beveik dvidešimt metų kalbasi ir eilėraščiuose, ir namuose, kuriuose jiedu augina dvi dukras – Ugnę ir Jūrę Jotvilę.„Pirmame sakinyje“ – visi keturi šeimos nariai, su kuriais pasikalbėjome apie skaitymą, rašymą, dainavimą, grojimą ir gyvenimą kartu.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Redijaus Anikanovo nuotr.

„Už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje“ Rimvydui Stankevičiui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Dešimties poezijos knygų autorius – vienas nuosekliausių mūsų literatūroje. Iš knygos į knygą jis keliauja pasitikėdamas krikščionybės, mitologijos ir Lietuvos kultūros ženklais, o dabar labiau – pačia poezija.Apie R. Stankevičiaus kūrybą, kupiną metafizikos ir bandymų apčiuopti anapusybę, „Pirmame sakinyje“ kalbamės su poetu, redaktoriumi Arnu Ališausku ir literatūrologe Jūrate Sprindyte.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Marija ir Teklė Kavtaradzės – seserys, kurias pažįstame ir iš jų bendrų darbų kine. Būtent scenaristika yra režisierę Mariją ir dramaturgę Teklę sujungianti sritis.Ką reiškia kurti kartu su seserimi ir kaip skiriasi jų patirtys teatre, kine ir literatūroje?„Pirmame sakinyje“ – apie Teklės ir Marijos pasirinkimą skirtingomis ir vieningomis formomis pasakoti istorijas.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Aldona Vilutytė – aktorė, scenos kalbos ir vaidybos dėsytoja. Jos tėvas Mikalojus Vilutis – grafikas ir prozininkas. Juos abu sieja ne tik artimas ryšys, bet ir ištikimybė literatūrai.Mikalojus daug metų rašo kandžią ir ironišką eseistiką, Aldona – kalbos profesionalė, įgarsinanti filmus ir įvairių žanrų literatūrą. Ji taip pat ir tėvo parašytų tekstų skaitytoja, kaip pati sako – negailestinga, kritiška.Bet negailestingas ir Mikalojus – per ironiją ir kandumą jo esė nuolat sunkiasi pesimizmas, melancholija ir mirties artumas.„Pirmame sakinyje“ su Aldona ir Mikalojumi kalbamės apie Vilučių šeimos literatūrinius ryšius.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.Nuotraukos autorė – Aldonos Vilutytės sesuo, Mikalojaus Vilučio dukra Emilija Balas.

Ją žinome kaip „Balkono“, „Pokalbių rimtomis temomis“, „Kvėpavimo į marmurą“ ir kitų vaidybinių bei dokumentinių filmų autorę, radijo spektaklių režisierę, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoją, padedančią suprasti, kaip papasakoti istoriją.O iš kur istorijos ateina į pačios Giedrės Beinoriūtės filmus ir kokią literatūrą ji skaito? Pokalbis apie tai „Pirmame sakinyje“.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Nuotraukos autorius – Bartosz Klimczak.

Neseniai pasirodžiusioje rašytojo, literatūrologo Rimanto Kmitos knygoje „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ iš naujo apmąstoma šio poeto kūryba ir asmenybė, analizuojant jo santykį ir su pačiais artimiausiais žmonėmis, tarp kurių – ir dukra Uršulė Gedaitė.„Pirmame sakinyje“ kartu su ja kalbamės apie atmintį, joje išlikusį tėvo vaizdinį ir tūkstantį jo veidų, kurių vienas buvo tikrasis.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Nuotrauka iš šeimos archyvo: 1983 metų liepa, Paterų kaimas Lazdijų rajone.

Jeigu tik palaikote tai ką darome, prisidėkite prie laidų