Podcasts about agnija

"Klasikā" uz tikšanos aicinām Liepājas Simfoniskā orķestra (LSO) direktoru Uldi Lipski un LSO māksliniecisko vadītāju un galveno diriģentu Gunti Kuzmu, lai runātu par Dienvidkurzemes festivālu "Rimbenieks", kura atklāšana gaidāma jau 2. augustā!  Ar abiem kungiem sarunājamies par to, kā top festivāla programma un tās bagātīgo koncertbuķeti kopumā; par pašizpausmi, kas mūziķiem svarīga, un labajām attiecībām ar Dienvidkurzemes novadu; par savstarpējo uzticēšanos un poētiskajiem koncertu nosaukumiem; par skaņdarbiem, kuri iekrīt sirdī un jaundarbu pasūtināšanu; par sadarbību ar Rundāles pili un uzstāšanos Liepājas brīvdabas koncertestrādē "Pūt vējiņi!"; par saikni ar publiku un orķestra sastāva atjaunināšanu... Inta Pīrāga: Festivāla ietvaros izskanēs veseli 13 koncerti! Kā aptvērāt visu plašo lauku, kam festivālā jābūt, un kādi ir galvenie akcenti jeb pieturpunkti? Guntis Kuzma: Festivāla stūrakmens ir kamermūzika, un īstenībā to nav grūti aptvert, jo jau pēc kārtējā festivāla noslēguma mēs izsludinām pieteikšanos un mūziķi paši veido savus ansambļus, aicina savus domubiedrus. Daži ansambļi saspēlējušies jau gadiem – piemēram, mežragu kvartets. Daži ansambļi veidojas no jauna. Tā ka mūziķi paši izauklē programmas, saliek repertuāru un pēc tam piedāvā mums. Un mūsu uzdevums – to salikt vienā festivāla buķetē. Protams, ir ne tikai kamermūzika, bet arī simfoniskā programma. Kā allaž, festivālu iesāksim Kazdangas Kultūras namā, un šajā reizē būs Vīnes klasiķi – Mocarts un Bēthovens, kā arī Artura Maskata Concerto grosso, uz kura atskaņojumu gaidām īpašo viesi Sandi Šteinbergu un otru īpašo viesi, kurš mums jau ir ļoti labi zināms – čellistu Ēriku Kiršfeldu, kurš daudzus gadus bijis mūsu orķestra čellu grupas koncertmeistars. Otra orķestra programma, gan nelielāka – faktiski tāds milzīgs kameransamblis – būs festivāla noslēgumā: muzicēs metālpūšamo instrumentu ansamblis, kuram piebiedrosies arī sitaminstrumentālisti. Tātad īstena šī festivāla veiksmes atslēdziņa ir savstarpējā uzticēšanās. Jūs uzticaties saviem mūziķiem, ļaujiet viņiem brīvu vaļu un fantāzijas lidojumu. Uldis Lipskis: Šis būs jau ceturtais festivāls, un šajā laikā esmu pārliecinājies, cik mūziķiem ir svarīga pašizpausme – spēlēt kaut ko tieši ar saviem tuvākajiem draugiem mūzikā, spēlēt pašu radītu programmu un spēlēt bez diriģenta – piedod, Gunti! (smejas) Lai gan arī diriģents būs – turklāt veselās trijās programmās. Uldis Lipskis: Turklāt gan kā diriģents, gan kā klarnetists. Bet runājot vēl par to uzticēšanos. Uzticēšanās caurstrāvo arī mūsu attiecības ar Dienvidkurzemes novadu, jo tādu greznību kā daudzus koncertus spēlēt bez ieejas maksas varam atļauties tikai tāpēc, ka mūs atbalsta Dienvidkurzemes novads, tieši pašvaldība. Un tā ir liela uzticēšanās arī no klausītāju puses: jau iepriekšējos gados iepazinām ģimenes, kuras atbrauca uz visiem mūsu koncertiem, lai cik tas arī neticami liktos! Tā kā patiesi – "Rimbenieks" ir labā garā radies festivāls un labā garā tas turpina savu ceļu. Daudzām programmām ir ļoti poētiski nosaukumi… Guntis Kuzma: Nosaukumus lielākoties izdomājuši paši mūziķi, kas veidojuši repertuāra buķeti, un faktiski visos gadījumos tas kaut kādā veidā saistīts vai nu ar kādu konkrētajā programmā iekļauto skaņdarbu, vai ar programmas kopējo noskaņu. Manuprāt, šoreiz tas izdevies īpaši atbilstoši un trāpīgi. Saprotu, ka līdzās jūsu orķestra mūziķiem tiek piesaistīti arī draugi: būs dziedātāja, dejotāja… Guntis Kuzma: Programmā "Es redzēju sapnī", ko veidojusi mūsu flautiste Agnija Ābrama, ienāks arī deja. Ir ansambļi, kuri savā kompānijā uzaicina savus domubiedrus – piemēram, stīgu kvartets "Berči" spēlēs gan ar mūsu orķestra mākslinieci Alisi Gavari, gan ar saksofonistu Aigaru Raumani. Tā ka dombiedrība valda ne tikai orķestra iekšienē, bet arī sadarbībā ar mūziķiem ārpus orķestra. Arī programmā, kurā spēlēšu es, piedalīsies mana ilggadējā skatuves partnere Agnese Egliņa, un kopā ar Klāvu Jankevicu atskaņosim gan Bēthovena trio, gan Brāmsa trio. Atklāšanas koncertā izskanēs arī Artura Maskata Concerto grosso. Ļoti labi atceros Latvijas Nacionālajā operā izdejoto versiju – šis darbs bija viens no sava laika grāvējiem. Kā radās doma atkal pieķerties pie šīs partitūras? Guntis Kuzma: Iniciatīva nāca no abiem solistiem – Sanda Šteinberga un Ērika Kiršfelda. Sandis turklāt ir viens no mūziķiem, kuriem šis skaņdarbs ir veltīts, un sākotnēji čellists bija Reinis Birznieks. Bet iestudējums Operā, ko jūs pieminējāt – atceros, es vēl kā skolnieks gāju uz šo baletu, un, ja nemaldos, tad šis skaņdarbs bija iestudēts trijās dažādās horeogrāfijās. No tā laika man tas ļoti iekrita sirdī... Nu pagājuši gadi divdesmit, un tagad pieķeros šim darbam kā diriģents. Manuprāt, tas arī labi sasaistās ar pārējiem skaņdarbiem – Mocarta "Mazo naktsmūziku" un Bēthovena "Pastorālo" simfoniju. Concerto grosso gan ir drusku vairāk kā neobaroks, bet tomēr tā žanru sasaiste šeit atrodama. Tas milzīgais prieks, kas ir Mocarta mūzikā un arī Bēthovenā. Drusku arī gribējās tādu kontrastu programmā, jo Artura Maskata mūzikā ir tik daudz melanholijas un smeldzes, ko mēs, latvieši, gribam dzirdēt...  Vairāk – audioierakstā. *** Šonedēļ festivālā "Rimbenieks", kas ar 13 dažādiem koncertiem norisināsies līdz pat 18. augustam, gaidāmi trīs koncerti – 2. augustā Kazdangā, 3. augustā Vērgalē un 4. augustā Rucavā. 2. augustā pulksten 19 ceļojums, kā jau ierasts, sāksies Kazdangas Kultūras namā, kur plašajā zālē koncertēs Liepājas Simfoniskais orķestris diriģenta Gunta Kuzmas vadībā. Programmā iekļauta Volfganga Amadeja Mocarta "Mazā naktsmūzika", Artura Maskata Concerto grosso ar solistiem – vijolnieku Sandi Šteinbergu un čellistu Ēriku Kiršfeldu, kā arī Ludviga van Bēthovena Sestā simfonija ("Pastorālā"). Koncerta "Es redzēju sapnī" programma 3. augustā pulksten 19 Vērgales muižā dzirkstīs ar izsmalcinātu māksliniecisko dažādību un dziļu emocionalitāti. Klausītāji aicināti viesoties skaņu pasaulē, kurā Fransuā Kuperēna franču baroka mežģīnes, Kloda Debisī poētiskie un noslēpumainie impresionisma skaņu gleznojumi smalki savīsies ar Pētera Vaska klusināto mieru un apcerīgumu. Mūsdienu komponistes Līga Ančevska, Madara Kalniņa un Natālija Munda ieaicinās laikmetīgo skaņdarbu pasaulē, kurā neaizmirstamus emocionālus mirkļus sniegs Imanta Kalniņa "Dūdieviņš" un "Es redzēju sapnī" kopā ar grupas "Jauns Mēness" dziesmu "Piekūns skrien debesīs". Flautistes Agnijas Ābramas, koklētājas Līgas Griķes un pianistes Madaras Kalniņas virtuozo saspēli deju rakstā uzzīmēs Beatrise Anda Ozoliņa. 4. augustā pulksten 19 mūzikas cienītāji tiek aicināti uz krāšņu un daudzveidīgu koncertu Rucavas ev. lut. baznīcā, kur Liepājas mežragu kvartets kopā ar sitaminstrumentālisti Martu Kauliņu-Pelnēnu piedāvās klausītājiem ceļojumu caur dažādu laikmetu un stilu mūzikas virsotnēm. Skanēs gan viens no visatpazīstamākajiem klasiskās mūzikas darbiem, kas iemieso operas žanra vieglumu un izsmalcinātībU - Volfganga Amadeja Mocarta operas "Figaro kāzas" uvertīra, gan enerģijas un dramatisma pārpilnā Bizē "Karmenas" svīta. No Baha mūzikas, kas ir sinonīms baroka laikmeta izcilībai un dziļumam, majestātiskā Pirmā prelūdija no "Labi temperētā klavīra" 1. sējuma un Jesus bleibet meine Freude ievedīs klausītājus miera un harmonijas pasaulē, kurā atklāsies arī viena no skaistākajām lūgšanām mūzikā – Franča Šūberta Ave Maria. No mūsdienu komponistu skaņdarbiem Liepājas Simfoniskā orķestra mūziķi atskaņos Riharda Dubras "Liepājas partitu" un Ērika Ešenvalda O salutaris hostia.

Fotografas Gintaras Česonis, Lietuvai įstojus į ES, pradėjo fotografijų ciklą „Kita diena ES“, o šiuo metu Liuksemburge atidaryta fotografo Sauliaus Paukščio paroda „Lietuva: 20 metų Europos Sąjungoje“.Kai Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare, choreografė Agnija Šeiko studijavo Olandijoje. Ji prisipažįsta: tą gegužės 1-ąją jautėsi ypatingai.Savo kūrinius „Evocatio“ ir „I like Vidmantas Bartulis (Auscultare)“, dalyvaujančius Kompozitorių sąjungos metų kūrinio rinkimuose, pristato kompozitorius Lukas Butkus.Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas, muzikos vadybininkas Vaidas Stackevičius savo gimtadienį švenčia vos keliolika minučių iki gegužės 1-osios. Kiek buvimas ES padeda muzikos sklaidai?Ar galima įsivaizduoti gyvenimą ne europinėje Lietuvoje? Pokalbis su 2004 m. gegužės 1 d. gimusia Milda Bartašyte bei filmo „Karta.EU“ režisieriumi Eimantu Belicku.60 Lietuvos savivaldybių veikia 153 kultūros centrai. Kaip buvimas ES pagerino jų kasdienybę? Kalbamės su Lietuvos kultūros centro asociacijos vadovu Romu Matuliu.Gegužės 1-ąją prieš dvidešimt metų atlikėjas Linas Adomaitis lipo į daugiau kaip penkias skirtingas scenas, o gegužės 12-ąją Eurovizijos dainų konkurse atstovavo Lietuvai jau kaip ES narę.Ved. Marius Eidukonis

Dom senaste par veckorna har det varit stora protester i Iran. Varför protesterar folk, och är dom här protesterna annorlunda mot tidigare protester? Länk till videon på YouTube Länk till plug-inen Snowflake For english, scroll down! -------------------- För att stödja podden och få transkript till avsnitten - bli patron för bara 5€ per månad – klicka här! Vill du ha en GRATIS PDF med de 20 vanligaste misstagen folk gör i svenska? Klicka här och prenumerera på nyhetsbrevet – alltid på lätt svenska :) -------------------- To support the podcast and get transcripts to the weekly episodes – become a patron for only 5€ per month - click here! Would you like a FREE PDF with the 20 most common mistakes people make in Swedish, and how to correct them? Click here and subscribe to the newsletter – always in easy Swedish! ------------------- Instagram: swedish.linguist YouTube: Swedish Linguist Facebook: Swedish Linguist Website: www.swedishlinguist.com ------------------- Ett smakprov (sample) på transkriptet:   Hej hej, och välkommen till Simple Swedish Podcast. Podden för dig som vill träna på att lyssna på svenska. Och om du vill ha transkript till avsnittet så kan du bli patron, det kostar bara 5€ per månad. Gå till min hemsida – www.swedishlinguist.com för det.   Och vi har några stycken patrons att tacka, några nya..ska vi se om jag hittar här..okej. Det är Daniel, Constantin, Kitty, Agnija, Liang, Kathleen och Anna. Tack till er för att ni stödjer den här podden och gör den möjlig!   Och jag ska också säga att nu har Patreon börjat med ett lite mer logiskt system. Så om du till exempel blir patron idag, då betalar du idag, och nästa gång samma dag nästa månad. Så du betalar en gång varje månad, alltid, och du betalar på samma dag den månaden.   Förut behövde man alltid betala den dagen man blev medlem, och den första i varje månad. Men nu, om du blir medlem den 28:e (tjugoåttonde) september, då betalar du den 28:e september, och nästa gång den 28:e oktober. Så [ett] mycket mer logiskt system!   Ja, så idag har vi ett ganska allvarligt tema. Jag tänkte prata det som händer just nu i Iran. För att jag har inte sett jättemycket av det här i nyheterna. Jag vet inte varför. Kanske för att det är svårt att få information, eftersom internet är väldigt blockerat i Iran just nu.   Och det här avsnittet är baserat på en video på YouTube, av youtubekanalen TLDR. Jag kommer länka till den videon i beskrivningen. Det är en av mina favorityoutubekanaler. Bättre än nyheterna, skulle jag säga. Så jag kan rekommendera TLDR.   Så, dom senaste par veckorna så har det varit stora protester i Iran. Och det är på grund av en tjej som hette Mahsa Amini. Och Mahsa blev arresterad av polisen tisdagen den 13:e (trettonde) september, av Irans så kallade sedlighetspolis, eller moralpolis.     ....för att läsa hela transkriptet till detta och alla andra avsnitt, klicka här!

Spaudos apžvalga.LRT Klasika tęsia pažintį su Lietuvos karaimais, kurių metus šiemet minime. Šiandien dėmesys kryps – į daugiau nei dešimtmetį gyvuojantį karaimų ansamblį Birlik. Jis vienija jaunimą ir puoselėja karaimų šokių, dainų ir poezijos tradicijas.Knygų apžvalga.Jau 11-ąjį kartą kviečia jaunimo vasaros stovykla „Laisvės kovų atmintis“! Šiais metais ji pirmą kartą rengiama Šakių krašte – Tauro apygardoje, Žalgirio rinktinėje. Stovykla prisimins 1944–1953 m. partizaninį karą ir partizanus. Pokalbis su prof. dr. Vykintu Vaitkevičiumi.„Sakmė apie dovanotą širdį“ – apie bendrystę, ištikimybę ir pasirinkimo laisvę. Apie vertybes, kurios šiandien ypatingai aktualios“, – sako Dalius Abaris, naujos muzikinės dramos režisierius. Jau šiandien ir rytoj muzikinė sakmė įspūdingam reginiui Trakų pilies kieme, o rudenį ir kituose Lietuvos miestuose. Apie premjerą pasakoja scenaristas ir libreto autorius Alvydas Šlepikas, choreografė Agnija Šeiko ir Lietuvos karaimų bendruomenės pirmininkė Karina Firkavičiūtė.Jungtinių Tautų duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Gausybė atliekų skaičiuojama ir turtingiausiose šalyse, ir besivystančiuose regionuose, todėl mokslininkai nuolat ieško sprendimų, kaip būtų galima sumažinti tokį maisto eikvojimą.Šią vasarą sukanka 10 metų, kai prie pat Neries, laukų ir miško apsuptyje, įsikūrė meno, edukacijos ir rezidencijų centras Rupert. Rugpjūčio 20 dieną nuo 16 iki 24 valandos centras kviečia į jubiliejaus minėjimo renginį „Laimės ratas“.Premjera jaunimui Nacionalinis Kauno dramos teatras pradeda naująjį sezoną. Interaktyviame spektaklyje žiūrovai kviečiami spręsti aktualias globalaus pasaulio problemas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Choreografė, šokėja ir pedagogė Agnija Šeiko yra sukūrusi daugiau nei tris dešimtis šiuolaikinio šokio ir muzikinių spektaklių, beveik dešimtmetį vadovauja Šeiko šokio teatrui. Kaip keičiasi šiuolaikinio šokio situacija Lietuvoje, kiek šiuolaikiniam šokiui yra svarbios aktulios laikmečio problemos, ką Lietuvos šokio panoramai suteikia užsienio choreografų darbai - pokalbis su rubrikos „Be kaukių" viešnia Agnija Šeiko.Kokius sapnus naujajame albume „The Dream I Forgot” pamiršo pianistas, kompozitorius ir dainininkas Giedrius Nakas?Kada interneto vartojimas tampa probleminiu ir kokios to pasekmės? Pokalbis su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų centro doktorante Dovile Šimkute.Rubrikoje „Užeikite" mūsų laukia kelionė į Žemaitiją, kur vidury laukų menininkų iš Klaipėdos tapytojos Birutės Fiodorovos ir vitražisto Virgilijaus Bizausko šeimos įkurta arbatinė-galerija. Į „Pilies malūną“ – itališko stiliaus arbatinę-galeriją Lopaičiuose ir užsukome vieną rudenišką rytą.Muzika iš filmo „Žalioji knyga“ - Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Neringa kviečia į Lietuvos kultūros sostinės atidarymą. Spektaklis-kelionė „Laikas nė(e)rimui“ ragins kurorto gyventojus ir svečius nusiauti kasdienius rūpesčius ir leistis į kelionę. Apie šį ir kitus „Kultūros salos“ renginius projekto vadovas Narūnas Lendraitis ir choreografė Agnija Šeiko.LRT RADIJUI - 95. Šventinė gimtadienio transliacija „Mes esame radijas“ – Kauno Vienybės aikštėje jau rytoj, o šiandienos laidoje - apie tai, kaip transliuojami koncertai, kodėl verta klausytis rimtosios muzikos koncertų radijo bangomis.Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie per Lietuvos radiją besiskleidžiančius džiazo ir roko garsus, kaip anuomet nauja muzikinė literatūra pasiekdavo radijo laidų vedėjus ir kaip randasi naujos garsinės temos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - etnokultūros puoselėtoja Eglė Kašėtienė. Apie norą įrodyti bendraamžiams folkloro vertę, dzūkavimą ir Dzūkų kultūros festivalį „Čiulba ulba“.Ved. Gabija Narušytė ir Giedrė Trapikaitė

Balandžio 15-ąją minėjome Kultūros dieną. Kotryna Lingienė pasidomėjo, kodėl šia proga vieni kelia, kiti – nebekelia Taikos vėliavos. Pasirodo, šimtametėje simbolio istorijoje yra ir nedraugiškų Lietuvai aspektų.Ieva, Rokas ir Saulė dar mokosi mokykloje, bet jau sudaro specialias programas įvairiuose Lietuvos kino festivaliuose. Kaip jaunieji programeriai mato kino industrijos ateitį ir atrenka filmus savo programoms?Socialinių mokslų kolegijos bendraįkūrėja Gabija Skučaitė ir urbanistas Tomas S. Butkus pristato holistinės evoliucijos idėją ir 2024 m. Klaipėdoje ruošiasi atidaryti holistinio žmogaus tobulejimo centrą „Holaxy“.Už sportbačius žmonės pasiryžę mokėti keturženkles sumas net ir tuo atveju, jeigu nauji prabangios kolekcijos batai atrodo kaip gerokai dėvėti. Apie sportbačių kultūrą ir jos paradoksus pasakoja Steponas Pričinas.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie dviveidį dievą Janą, pandemijos metu atvėrusį duris į naują epochą.Pasaulyje: Madride veikiančioje parodoje „Maroko trilogija“ – 70 metų Maroko istorijos. Kaip meno raidą veikė kolonijiniai laikai, identiteto paieškos ir kokie menininkai studijoms pasirinko Rytų Europą.Choreografė, Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko sako, kad šiuolaikinis šokis yra chuliganas, kuris intelektą garbinančioje visuomenėje žiūrovui neleidžia taip paprastai sudėlioti visų reikšmių į teisingas lentynėles. Pokalbis apie kūrybiškumą, paklusnumą ir kodėl beveik visuose interviu Agnijai reikia teisintis, kodėl ji kuria Klaipėdoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujose erdvėse Lietuvos nacionalinis muziejus ketina pasakoti istorijas. “Mes norime šiuolaikiniam žmogui pasakoti istorijas apie mūsų praeitį, moderniai kalbėti apie liaudies meną ir etnografiją”,- apie naują padalinį "Istorijų namai" pasakoja muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė šokėja, šokio pedagogė, choreografė Agnija Šeiko: apie šokį kopose, industrinėse erdvėse ir pasaulį keičiantį meną.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.Garsi televizijos laidų vedėja, prodiuserė, žurnalistė, filmų kūrėja Edita Mildažytė švenčia 55-ąjį gimtadienį. Baigusi žurnalistiką dirbo įvairiose televizijos laidose, prodiusavo visuomeninius projektus, rengė koncertus. Kokie darbai paliko didžiausią pėdsaką, ką kurdama jaučia didžiausią džiaugsmą? Laidos dalyje „Be kaukių“ - pokalbis su Edita MildažyteVed. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

This episode consists of us two and our good friend Agnija. We speak on a large array of spiritual, philosophical, and every day topics. Our goal is to help you listeners in array of different ways. Whether its opening you up to a new way of thinking of something, providing some wisdom that leads to growth, or even just making you laugh! I hope that you enjoy this episode and I will also upload the video recording to youtube if you would like to see all three of our pretty faces ;) (and by that I mean mostly Agnija's pretty face hehe)

Sausio penkioliktąją minime Klaipėdos atgavimo dieną. Apie istorines šio įvykio aplinkybes nekalbėsime, tačiau įdomu, kaip šiandien gyvena šiame gilios istorijos mieste, mūsų pajūryje – meno ir kultūros žmonės, kurių darbai tikrai mus džiugina. Viena iš uostamiesčio kultūrinės gyvybės kurstytojų – Šeiko šokio teatro vadovė Agnija Šeiko, su kuria apie šiandieną Klaipėdoje ir kalbamės.„Menininkui kurti scenoje – tai didžiulė laisvė ir galimybė atitrūkti nuo realybės. Niekas nevaržo, kaip kad kasdieniame gyvenime“ – sako balerina Eglė Špokaitė. Penkiasdešimties metų jubiliejų švenčianti viena garsiausių mūsų šokėjų dabar gyvena San Diege (JAV), turi kitą tikslą: moko vaikus šokio meno, bet ne tik baleto žingsnelių, o scenos nesiilgi, bet sapnuoja. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Egle Špokaite.Groti savo muziką, kuri neturėtų taisyklių – to savo kūryba siekia garso ir performanso menininkas Simonas Nekrošius. Rubrikoje „Užeikite“ – apie konstruojamus instrumentus, muzikavimą gatvėje ir festivalių scenose.Ar galima komiksu papasakoti ir apie skaudžius įvykius? Rubrikoje „Be kaukių“ – komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė. Apie tai, kaip gimsta jos pačios komiksai ir kokius komiksus piešia kaliniai.Ved. Gabija Narušytė ir Giedrė Trapikaitė

Lietuvą pasaulyje šiuolaikiniu šokiu garsinanti choreografė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė Agnija Šeiko sako patikėjusi Leonido Donskio žodžiais, kad Klaipėda gali tapti tokia kaip laisvasis Amsterdamas. Todėl ir pasiliko kurti čia. Apie 12 atradimų kuriant Klaipėdoje. Ved. Guoda Pečiulytė.

Scenos žmonės laukia aiškumo iš vyriausybės: kiek bus muzikos vasarą? Kokios nuotaikos Klaipėdoje, kur kaip tik šiltuoju metų laiku tikimąsi didžiausio kultūrinio sujudimo? Apie tai ir apie nūdieną pokalbyje su Šeiko teatro vadove Agnija Šeiko ir Klaipėdos kamerinio orkestro vadovu Mindaugu Bačkumi.Kaunas regia tris dienas truksiantį virtualų Europos kultūros sostinės forumą. Kokios idėjos ir problemos gvildenamos? Ved. Gabija Narušytė

Prasidėjus pandemijai pirmiausia duris užvėrė teatrai, koncertų salės, savo veiklą buvo priverstos nutraukti meno kūrėjų trupės. Kada bus įmanoma atnaujinti jų veiklą šiandien dar sunku pasakyti. Tačiau Vyriausybė neskuba tiesti pagalbos rankos šiam sektoriui. Todėl Nevyriausybinės organizacijos ir individualūs kūrėjai kreipėsi į aukščiausius valdžios ir vyriausybės vadovus, siekdami atkreipti dėmesį į itin sudėtingą situaciją scenos menų sektoriuje. „Ligšiolinės kultūros politikos priemonės tik iš dalies patenkina arba visiškai nepatenkina šių organizacijų ir pavienių menininkų veiklos apsaugos",- rašoma kreipimesį, kurį pasirašė daugiau kaip 65 organizacijos ir kūrėjai. Kaip šiandien gyvena scenos menų kūrėjai, kokias išeitis jie mato kalbėsime su Lietuvos šokio informacijos centro direktore Gintare Masteikaite, Šeiko šokio teatro vadove Agnija Šeiko, kino, teatro ir videofilmų režisieriumi Jonu Terteliu, teatro ir kino kritiku, pedagogu Vaidu Jauniškiu.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Ietekmētāji, viedokļu līderi jeb influenceri ieņem arvien nozīmīgāku lomu tajās izvēlēs, kuras mēs ikdienā veicam. Redzamākie no šiem ietekmētājiem Latvijā ir ar visai ievērojamu sekotāju skaitu sociālajos tīklos. Un, kas varbūt daudziem būs pārsteidzošākais, tie nav tikai jaunieši. Mūsu šodienas saruna būs ļoti gaisīga, bet tajā pašā laikā izzinoša, jo pie mums ciemos ir Agnija Grigule - aģentūras "Honeymoon High" dibinātāja un radošā direktore ar teju 100 000 lielu Instagram auditoriju. Mēs runājām gan par atkarībām, gan pieredzēm, par valodu, lamāšanos un mūsdienu jauniešu uztveri. Mums bija interesanti. Ceru, ka tāpat būs arī tev! Uzraksti, ko tu domā par šo un citām "Diena pēc" epizodēm - pasts@dienapec.lv. Support the show (http://www.dienapec.lv)

2. Sezona! skandaloza Agnija ir ciemos.. cau! kopa risinam tineidzeru problemas.YT links - https://youtu.be/jFX6n5LdNWcAgnijas twitter - https://twitter.com/agnijagriguleAgnijas IG - https://www.instagram.com/agnijagrigule/

„Kai negalią priimi kaip normalų dalyką, pamatai, kas yra už jos. Pamatai žmogų, kuris gali nuostabiai judėti, yra neįmanomai muzikalus, kaip jis pagal muziką atsimena šokio tekstą, koks yra jautrus tam, kas vyksta scenoje, kokią turi koncentraciją, kaip intuityviai komunikuoja su kiekvienu šokėju. Tai reikia pamatyti už negalios, bet tam reikia įprasti“, – sako choreografė, „Šeiko šokio teatro“ įkūrėja ir meno vadovė Agnija Šeiko, pastačiusi spektaklį „Mano Piteris Penas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Julius Jurevičius, turintis Dauno sindromą. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Stagnaciją formuoja neišmanėliška politika, o mes toleruojame“, – apie kompetencijos badą, šarlatanizmą menuose savo komentare svarsto kompozitoriaus Giedrius Kuprevičius.„Menininkas sugeria labai daug jautrių socialinių temų, ir kartais jos tikrai pradeda slėgti – juk nebūtinai esi pajėgus lengvai jomis varijuoti. Nuo socialinių temų perėjau prie abstrakcijų, nors tematiškai kalbu apie tą patį: laikinumą, trapumą, mūsų laikmetį, mus pačius, pasaulio dabartinę padėtį“, – pasakoja fotomenininkė Dovilė Dagienė, Vilniaus fotografijos galerijoje pristatanti parodą „Čia tada, ten dabar“.„Klasikos enciklopedija“: Empire State Building.Ved. Austėja Kuskienė.

„Kai negalią priimi kaip normalų dalyką, pamatai, kas yra už jos. Pamatai žmogų, kuris gali nuostabiai judėti, yra neįmanomai muzikalus, kaip jis pagal muziką atsimena šokio tekstą, koks yra jautrus tam, kas vyksta scenoje, kokią turi koncentraciją, kaip intuityviai komunikuoja su kiekvienu šokėju. Tai reikia pamatyti už negalios, bet tam reikia įprasti“, – sako choreografė, „Šeiko šokio teatro“ įkūrėja ir meno vadovė Agnija Šeiko, pastačiusi spektaklį „Mano Piteris Penas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Julius Jurevičius, turintis Dauno sindromą. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Stagnaciją formuoja neišmanėliška politika, o mes toleruojame“, – apie kompetencijos badą, šarlatanizmą menuose savo komentare svarsto kompozitoriaus Giedrius Kuprevičius.„Menininkas sugeria labai daug jautrių socialinių temų, ir kartais jos tikrai pradeda slėgti – juk nebūtinai esi pajėgus lengvai jomis varijuoti. Nuo socialinių temų perėjau prie abstrakcijų, nors tematiškai kalbu apie tą patį: laikinumą, trapumą, mūsų laikmetį, mus pačius, pasaulio dabartinę padėtį“, – pasakoja fotomenininkė Dovilė Dagienė, Vilniaus fotografijos galerijoje pristatanti parodą „Čia tada, ten dabar“.„Klasikos enciklopedija“: Empire State Building.Ved. Austėja Kuskienė.

Praėjusią savaitę apdovanoti aktyviausi metų keliautojai, penktojo konkurso „Kolumbas LT‘ 2018” nugalėtojai. „Kolumbas LT“ – kūrybinis kelionių žurnalistikos konkursas, jis puoselėja žurnalistinį raštingumą ir populiarina kelionių žurnalistiką. Apie keliones pasikalbėsime su šio konkurso nugalėtojomis: Ieva Cataldo, devynis mėnesius kemperiu keliavusia po JAV, ir Rasa Rožinskiene, keliavusia po Kubą.Birželio 12 ir 13 dienomis Klaipėdos dramos teatre Prancūzijos šiuolaikinio šokio choreografas Alban Richard kartu su šokio teatru „PADI DAPI Fish“ pristatys Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui skirtą premjerą „Pareiškiu – Brandir“. Apie ją pasikalbėsime su šokio teatru „PADI DAPI Fish“ meno vadove Agnija Šeiko. Kaip išsirinkti geras uogas? Ar saugu jas pirkti turguje, o gal verčiau rinktis parduotuvę? Apie tai papasakos organizacijos „Sveikatai palankus“ įkūrėja, mitybos ekspertė Raminta Bogušienė. Apie uogas paklausime ir mūsų klausytojų nuomonės.

Praėjusią savaitę apdovanoti aktyviausi metų keliautojai, penktojo konkurso „Kolumbas LT‘ 2018” nugalėtojai. „Kolumbas LT“ – kūrybinis kelionių žurnalistikos konkursas, jis puoselėja žurnalistinį raštingumą ir populiarina kelionių žurnalistiką. Apie keliones pasikalbėsime su šio konkurso nugalėtojomis: Ieva Cataldo, devynis mėnesius kemperiu keliavusia po JAV, ir Rasa Rožinskiene, keliavusia po Kubą.Birželio 12 ir 13 dienomis Klaipėdos dramos teatre Prancūzijos šiuolaikinio šokio choreografas Alban Richard kartu su šokio teatru „PADI DAPI Fish“ pristatys Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui skirtą premjerą „Pareiškiu – Brandir“. Apie ją pasikalbėsime su šokio teatru „PADI DAPI Fish“ meno vadove Agnija Šeiko. Kaip išsirinkti geras uogas? Ar saugu jas pirkti turguje, o gal verčiau rinktis parduotuvę? Apie tai papasakos organizacijos „Sveikatai palankus“ įkūrėja, mitybos ekspertė Raminta Bogušienė. Apie uogas paklausime ir mūsų klausytojų nuomonės.

Laidą pradėsime vokiečių kompozitoriaus Sveno Helbigo mintimis ir muzika spektkaliui „Mano Piteris Penas“. Apie spektaklį pasakos ir jo režisierė bei choreografė Agnija Šeiko bei violončelininkas Mindaugas Bačkus. Vėliau, rubrikoje „Retro“ išgirsime Artūro Rubinšteino skambinamas kompozicijas. Laidoje taip pat - prasidėjusio festivalio „Kaunas Jazz 2018“ atgarsiai.

Laidą pradėsime vokiečių kompozitoriaus Sveno Helbigo mintimis ir muzika spektkaliui „Mano Piteris Penas“. Apie spektaklį pasakos ir jo režisierė bei choreografė Agnija Šeiko bei violončelininkas Mindaugas Bačkus. Vėliau, rubrikoje „Retro“ išgirsime Artūro Rubinšteino skambinamas kompozicijas. Laidoje taip pat - prasidėjusio festivalio „Kaunas Jazz 2018“ atgarsiai.

„Labai džiaugiamės, kad ArtVilnius’17 vertinimo komisija tarp geriausių galerijų išrinko mūsų „Meno parką“ – tai rimtas įvertinimas, skatinantis dar labiau kelti galerijos prestižą, siekti, kad galerija būtų jau ne tik ekspozicinė erdvė, bet ir meno kūrinių pardavimo vieta, kad ir menininkai, ir meno įstaigos galėtų iš to gyventi, o ne vos išgyventi“, – svarsto galerijos „Meno parkas“ (Kaunas) parodų kuratorė Airida Rekštytė. Kultūros savaitraščių apžvalga. „Projektas inicijuotas Prancūzijos instituto Lietuvoje, ambasados taip pat. Tam, kad sustiprintų šiuolaikinį šokį tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje. Kviečiami šokti net miestiečiai, kurie nedrįsta, tačiau tai vienas iš kelių skleisti kultūrą.“, – sako jungtinio projekto „Shake that Devil!“ viena vadovių, šokio teatro uostamiestyje „Padi Dafi Fish“ įkūrėja Agnija Šeiko. Šiais metais „Kultūros naktis“ naktį iš birželio 16-osios į 17-ąją Vilniaus miesto gyventojus ir svečius šūkiu „Akyse nušvis“ pakvies į daugiau kaip šimtą renginių. Apie vienos nakties festivalį „Kultūros naktis“ pokalbis studijoje su renginio iniciatore Daina Urbanavičiene, festivalio vadove Irma Petrašiūnaite, performanso menininke Inga Choogorova (Sakurako), taip pat girdėsime kompozitoriaus Gintaro Samsono, Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės bei Vilniaus miesto vicemero Lino Kvedaravičiaus minčių apie Kultūros nakties prasmę miestui ir miestiečiams.