Podcasts about antanu

Antanas Bernatonis - @WhyAI įkūrėjas, žmogus išbandęs nemažai profesijų, nebijantis imtis naujų veiklų ir svarbiausia - nebijo klysti. Šiuo metu Antanas - viena karščiausių dirbtinio intelekto figūrų Lietuvoje, tačiau pokalbio metu labiau stengiausi supažindinti Jus su Antanu, koks jis yra ir kodėl jam pavyksta dalykai. Su Antanu pasikalbėjom apie jo "nedarbo" periodą, ką jis tuo metu veikė, ką atrado ir kaip dabar jam sekasi gyventi, tokiam nuolatiniam bėgime. Nepamiršom paliesti ir jo kurioziškų kelionių ir istorijos apie legendinį Paulo...Jeigu jaučiates užstirgę - tikrai pasikrausite energijos iš Antano!

Režisierius ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Antanas Obcarskas yra vienas svarbiausių jaunų balsų šių dienų Lietuvos teatre. Jo didelio masto pastatymuose svarbi dalis yra ir kostiumai. Kaip juose interpretuojamas vyriškumas? Kaip atrodo režisieriaus ir kostiumų dailininko bendras darbas? Ir kaip teatre atsiranda kino ar net serialų nuorodos?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Praėjus metams po Manto Kvedaravičiaus mirties Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti filmas „Mariupolis 2“. Pokalbis su filmo bendrarežisiere Hanna Bilobrova.Kokie elementai padeda kurti humanišką erdvę gyvenimui? Ar šiuolaikinis miestietis gali sutalpinti savo poreikius mikro būste? Pokalbis su architektais Gabriele Šarkauskiene ir Antanu Šarkausku.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje apie impresionizmo tapybai įtaką dariusią klimato kaitą, Leonardo da Vinčio mamos šaknis bei ketinimą pirmą kartą įamžinti tamsią vergovės praeitį Londone.Balandžio pirmoji – juokų ir melagių diena. Kaip keičiasi humoras Lietuvoje, kodėl išnyko anekdotai ir koks humoras dabar aktualus?Filosofas Aldis Gedutis varto sovietmečiu leistas kulinarines knygas, kurios, galbūt net autoriams to nenorint, aiškiai rodo politines ir ekonomines to meto gyvenimo realijas.Lietuvių delegacija ką tik grįžo iš Slovėnijoje vykusio festivalio „MENT Ljubljana“. Kaip Lietuva ir mūsų regionas išnaudoja tokius tinklaveikos projektus ir kaip rūpinasi tarptautinėmis partnerystėmis bei muzikos sklaida?Nuo ideologijai nepaklususio šimtadienio spektaklio iki „Auksinio scenos kryžiaus“ už viso gyvenimo nuopelnus. Tai – kiek daugiau nei penkiasdešimt režisieriaus Gyčio Padegimo gyvenimo metų. Apie juos, apie pakeleivius, apie smalsumo geną Dzūkijos miškuose ir neišsenkančios energijos paslaptis režisierius savo namuose Kaune kalbasi su Kotryna Lingiene.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Nuolat girdime, kaip svarbu žaidimai. Tik kas jiems turi laiko? Kiek kartų reikės perdegti ir kitaip dažnai pamesti džiaugsmą, kol pagaliau išmoksime savęs klausyti? O gal gali būti taip, kad žaidimai taps mūsų nauju darbu? Terapeutai sako, kad kiekviename mūsų gyvena mažas vaikas. Antanas Bernatonis specialiai jo neieškojo. Kone netyčia persikėlęs iš Vilniaus centro į mažą miestelį, pateko į kūrėjų bendruomenę, iš naujo atrado save ir nubėgo pirmąjį maratoną. Tai šviesus pokalbis įrašytas tarp dviejų traukinio bėgių stovinčiame Antano namuke. Jo tikslas? Įkvėpti laisvės!  Taip pat, „Veiklių moterų klube“ galite rasti pokalbį kartu su Antanu, kuriame jis duoda patarimus, kaip patikrinti naujo verslo idėjos potencialą ir pradėti naudojant mažus kaštus. Prisijunk į klubą: kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese PASKUTINĖ proga prisijungti prie pokyčių programos moterims rudens sesijos, kuri startuoja jau rugsėjo 22 dieną, registruotis programai gali čia: kadaraidarykgerai.lt/pages/online-pokyciu-programa-moterims  

Tėvo vaidmuo augančio berniuko gyvenime yra nepaprastai svarbus. Būtent per jų santykį berniukas atranda save, savo unikalų identitetą. Visgi daugybė vaikų auga be santykio su tėvu. Kaip galime padėti tokiose situacijose? Apie tai - pokalbis su psichologu, projekto „GENTYS“, besirūpinančio vyrų emocine sveikata, bendraautoriumi Antanu Grižu. www.mylu.lt

Žmonės dažnai linkę prifarširuoti savo gyvenimo aprašymus vien pasiekimais, nutylėdami nenusisekusius reikalus. Tačiau neretai ir nacijos ar valstybės panašiai nori elgtis su savo istorija. Tik ar iš tos nebus daugiau žalos nei naudos?Ved. Aidas Puklevičius

Ar tai būtų gipso dekoru kadaisę puošęsis 19 amžiaus butas, ar sovietmečiu surinktos mokyklos erdvė, jiems įpučiant naujos gyvybės nuimti tai kas nebūtina dažnai yra svarbiau nei pridėti tai ko trūksta. Apie kūrybos nuosaikumą, susilaikymą ir nepaprastą paprastumą kalbamės su architektais Gabriele Šarkauskiene ir Antanu Šarkausku. Kūrybinio dueto kuriami subtilūs pastatai ir ramios interjero erdvės jau buvo pastebėti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tad šį kartą laidoje kviečiame pažinti jų autorius kuriančius architektūrą kurioje nėra vietos triukšmui.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Naujausio „Metų“ numerio apžvalga su vyr. red. Antanu Šimkumi.Unikaliai, Lietuvoje vienintelei kalėdinių miniatiūrų tradicijai – jau 29-eri. Šią tradiciją puoselėja Šiauliuose esanti galerija „Laiptai“.Kaip įspūdingai papuošti namus ir išlikti draugiškam aplinkai? Pasakojimas apie tvarias kalėdines puošmenas.Kalėdų dieną – specialus Viktorijos Gečytės „Vik & The Vibe Tribe“ koncertas per LRT KLASIKĄ.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kaune pradėjo veikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Emanuelio Levino centras. Kaip centras ketina pagerbti Lietuvoje gimusio mąstytojo palikimą?Eglės Baliutavičiūtės parengta naujų knygų apžvalga.Kalėdinė „Ryto allegro“ viktorina.Ved. Indrė Kaminckaitė

Šįkart apie vyrus SU vyrais. Mūsų pokalbiuose vis išnirdavo "o vyrai tai ..." - todėl nuspręndėm pakalbėti su jais pačiais. Apie jų psichinę būklę, kaip jie sau padeda ar nepadeda spręsti savo psichinės sveikatos problemas. Ar vyrų terapijoje vyksta kažkas kitaip?Apie svarbią tėvo rolę vyrų pasaulėjautoje, apie judesio galią jų terapijoje ir apie paprastą poreikį bendrystės - ypatingai vyriškos. Paklausykite, vyrai ir ne tik.Eglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/join/3818600/checkout?ru=undefined)

Raimondas Navikas – IT specialistas, dirbęs mieste, bet, sugrįžęs į gimtuosius kraštus ūkininkauti, nesigaili. Biržų rajone Einorių kaime su broliu Antanu jie dirba 170 ha, laiko 50 karvių ir patys jas melžia. Sunkų darbą kompensuoja rezultatai: grūdų derlius, pienas ir mėsa, gražiai suartas laukas, nes tai, anot ūkininko „veža“.Lietuvoje per metus išauginama apie milijoną kiaulių. Tai – pusė poreikio maisto pramonei, tačiau krizė kiaulininkystės sektoriuje gilėja ir Kiaulių augintojų asociacijos vadovo Algio Baravyko teigimu, iki pavasario neišgyvens dar dalis ūkių.Gavę ES paramą alternatyviam verslui kaime, Rokiškio rajone Kalviuose gyvenantys tėtis ir sūnus, Kazimieras ir Mindaugas Tumai, nuo pavasario teikia nuotekų tvarkymo ir valymo įrengimų priežiūros paslaugas. Moderniu automobiliu su specialia įranga jie aptarnauja keturių rajonų gyventojus.Ved. Arvydas Urba

Praėjusį šeštadienį LRT PLIUS programoje transliuota dokumentinio filmo „Muzikinė Vytauto Laurušo enigma“ premjera. Filmo autorius – kompozitoriaus anūkas Antanas Laurušas. Pokalbis su juo apie artimą santykį su seneliu, ne iškart atrastą jo muziką ir filmą, kuriame siekta papasakoti apie mažiau pažįstamą Vytauto Laurušo pusę.Apie tai, kokie galimi scenarijai laukia valstybės po šimto metų, svarstoma Eglės Markevičiūtės ir Benedikto Gylio paramos fondo knygoje „Lietuva 2120“. Apie kokius netikėčiausius valstybės raidos scenarijus reikia mąstyti jau dabar?Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su teatro režisieriumi Antanu Obcarsku apie normalumą, bendros kalbos mezgimą su teatralais ir filosofais ir ateities be kultūros perspektyvas.Ved. Indrė Kaminckaitė

Šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ aptariame Nyderlandų istoriko Johano Huizingos knygą „Rytdienos šešėliai“. Ši 1935 metais pasirodžiusi knyga argumentuoja, kad to laiko krizė savo esme buvo politinė, finansinė ar ekonominė. Visa tai tėra simptomai, o negalavimų priežastis yra kultūrinė, o dar tiksliau – dvasinė. Pabrėždamas, kad kultūra yra natūros suvaldymas, Huizinga knygoje teigia, kad šiuolaikinis žmogus esą linkęs pamiršti, jog svarbu valdyti ne tik priešišką ir dovanas teikiančią gamtą, tačiau suvaldyti ir savo prigimtį. Huizinga teigė, kad aukštesnę kultūros būklę visuomenė gali pasiekti ir nesukurdama technikos ar skulptūros, tačiau negali to padaryti atmetusi tokias vertybes kaip gailestingumas. Anot jo, krizę būtent ir lemia nusigręžimas nuo kultūros kaip žmogaus dvasinio ugdymo.Vis tik nepaisant visų niūrių išvadų apie Vakarų kultūros būklę, Huizinga teigė esąs optimistas. Tad ką reiškia būti optimistu istorinių išbandymų akivaizdoje? Kokia krikščionybės įtaka atsiskleidžia Huizingos darbuose? Kokios iš Huizingos išsakytų diagnozių, atskleidžiančių Vakarų kultūros krizę, tebėra aktualios ir šiandien? Ką apskritai reiškia mokytis iš istorijos ir kodėl šiandien, anot Huizingos, turėdami modernias technologijas ir, rodos, neribotas galimybes rinktis, imame priminti Buridano asiliuką, kuris nebegali apsispręsti, iš kurios kupetos ėsti šieną? Šiuos klausimus aptariame su knygos vertėju, literatu Antanu Gailiumi.Ved. Donatas Puslys

Žurnalo „Metai“ apžvalga su vyr. redaktoriumi Antanu Šimkumi.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos sukurtas virtualus „Krašto paveldo gido“ turistinis maršrutas „Literatūrinė Klaipėda tarpukariu“ kviečia pasivaikščioti po uostamiestį ir susipažinti su atmintinomis vietomis, kur tarpukariu gyveno ir dirbo vokiškai rašę autoriai.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga: Islandijos žvaigždės Olafuro Arnaldso naujas albumas, „Hyperion“ leidyklos prikeltas pamirštas Armėnijos kompozitorius ir naujiena laisvojo džiazo mylėtojams.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie paraleles tarp Sausio 13-osios ir amerikiečių įsiveržimo į kapitolijų.Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei atveria savo tūkstančius objektų talpinančias suskaitmenintas kolekcijas. Kokios mokslo ir kultūros paveldo vertybės nuo šiol prieinamos viešam naudojimui? Šį žingsnį atviro mokslo link komentuoja VUB Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė.Meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert pristato savo žurnalą ir kviečia į pirmojo numerio skaitymo sesiją. Naujojo leidinio konceptą ir atsiradimo priežastis pristato Rupert kuratorius Tautvydas Urbelis.„Klasikos koncertų salė“ – savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Rudenį turėjo įvykti režisieriaus Antano Obcarsko ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Shopping and Fucking“ premjera. Visi bilietai į spektaklį išpirkti, mieste iškabintos jo afišos, tačiau likus trims savaitėms iki premjeros nutrauktas pasiruošimo procesas. Antanas Obcarskas nukelia mus į ne itin malonius teatro užkulisius ir pasakoja statyto, bet nepastatyto spektaklio istoriją.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kultūros publikacijų apžvalga.Kaimo bibliotekininkai dažnai yra ne tik bibliotekininkai, bet ir daugybės kitų kūrybinių veiklų organizatoriai. Jie ir kraštotyrininkai, literatūrinių susitikimų, įvairių edukacijų, meninių ir kitokių bendruomenės veiklų organizatoriai, patys labai kūrybingi, meniškos prigimties žmonės, net neabejojantys, kad jų vieta čia, gimtajame krašte. Pokalbis su Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Andrioniškio filialo bibliotekininku Antanu Žviku.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie uždarytus vidinius Vilniaus senamiesčio kiemus.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Šiemet minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį, LRT Radijas kviečia į ekskursiją, kurios metu prabils trylika svarbiausių šiai datai pastatų ir objektų. QR kodų pagalba žmonės galės išgirsti archyvinius radijo garsus, pastatų istorijas ir balsus, lydėjusius tomis dienomis. Apie projektą „Kalbanti Sausio 13-osios istorija“ pasakoja LRT Radijo departamento naujienų tarnybos vadovė Dovilė Javinskaitė ir gidas Andrius Pavelko.Gruodžio pabaigoje Čikagoje atrastas vieno garsiausių Lietuvos ir išeivijos tapytojų, optinio meno kūrėjo Kazio Varnelio tapybos darbas. Kiek žinome apie šį kontrastingą menininką?LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė apžvelgia „Klasikos koncertų sales“.Ved. Austėja Kuskienė

Pokalbis apie 12– ąjį kultūros mėnraščio „Metai“ numerį su leidinio vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Klaipėdoje skulptūros prabilo žmogaus balsu, o Kaunas kviečia Šv.Kalėdas pasitikti kitaip.Domantas Razauskas dalinasi savo netikėtais muzikiniais atradimais.Kokią naudą duos statistinis tyrimas „Lietuvos teatras skaičiais 2019“?Kai karantinas daugelį mūsų uždarė tarp keturių sienų, galime po Ukmergę keliauti virtualiai ir susipažinti su miesto istorija.Architektė Jurgita Jakubauskaitė papasakos, kaip iš daiktų, turimų namuose, susikurti kalėdines puošmenas.Pirmadienio vakarą LRT Plius premjera – Baltarusijos teatro aktorių išgyvenimais paremtos pjesės „Kvėpuojame drauge“ premjera. Pokalbis su dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.Ved. Marius Eidukonis

Literatūros mėnraščio „Metai“ 11-ąjį numerį kartu su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi apžvelgia kolegė Laima Ragėnienė.Domanto Razausko muzikinėse naujienose: išskirtinis leidinys, skirtas įvairiausių laikotarpių mandolinai parašytai muzikai apžvelgti, taip pat naujas pianisto, LMTA profesoriaus Daumanto Kirilausko albumas ir tik dabar paviešintas, paskutinis, priešmirtinis Dave'o Brubecko įrašas. Šiemet Brubeckui - 100.VDU Istorijos katedros dėstytojo Domo Boguševičiaus komentaras apie mokyklą ir mokymąsi pandemijos metu.Kino bendruomenę papiktino „Sidabrinių gervių“ apdovanojimo ceremonijos transliacijoje iškirpti kai kurių apdovanotųjų pasisakymai bei seksistinės ir nepagarbios vieno renginio vedėjų pastabos. Pokalbis su kino kritike Monika Gimbutaite, renginio scenarijaus autore Jurga Klimaite-Riebling ir montažo režisieriumi Miku Žukausku.Benas Arvydas Grigas laukė, kol į lietuvių kalbą bus išverstos jam svarbios knygos. Ilgėjant tokių knygų sąrašui, Benas įsteigė leidyklą „RARA“ ir ruošiasi leisti išskirtines knygas pats. Pokalbis su B. A. Grigu ir kitų mažųjų leidyklų atstovais – Ūla Ambrasaite (leidykla „LAPAS“), Tomu Šinkūnu („Jonas ir Jokūbas“) ir Nijole Kuoliene („Odilė“) – apie jų situacija karantino laikotarpiu.Pirmasis pasakojimas, skirtas Lietuvos teatro 100-mečiui paminėti, atskleis Lietuvos teatro ištakas. Pasakoja Ugnė Kačkauskaitė.Ką šią savaitę LRT Klasikos koncertų salėse girdės klausytojai? Atskleis LRT Klasikos vyr. Muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Ved. Austėja Kuskienė

"Dar vienas" #9 su Marku Žukausku, Viktoru Balykovu, Evaldu Karosu ir Antanu Sadausku! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Naujausio leidinio „Metai“ numerio apžvalga su vyr. redaktoriumi Antanu Šimkumi. Pasaulio įvykių apžvalgoje: ar verta mokėti dešimtis tūkstančių dolerių už Harvardo universiteto studijas ant sofos? Kaip pandemija pakenkė italų smuikų gamintojams? Ir kodėl verta nustoti statyti dangoraižius?Prasideda Kristupo vasaros festivalis. Nepaisant šiemet kilusių sunkumų, organizatoriai vis tiek stengiasi laikytis svarbiausių principų: čia skambės kokybiška muzika, įdomūs atlikėjai, žanrų įvairovė bei galimybė kiekvienam atrasti tai, kas artima.Klaipėdoje pristatytas sumanymas iki 2023 metų sausio sukurti vaidybinį istorinį veiksmo filmą apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.Artėjant Seimo rinkimams, domėsimės, kokio reguliavimo reikia tikslinei politinei reklamai internete. Koks dabar politinės reklamos reguliavimas internete ir kaip užtikrinti skaidresnes rinkimines kampanijas socialiniuose tinkluose? Apie tai diskutuosime su Vyriausios rinkimų komisijos primininke Laura Matjošaityte, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovu Sergejumi Muravjovu ir organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadove Marija Šaraite. Apie moterų indėlį į Lietuvos istoriją Donato Puslio pokalbis su knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ autorėmis Viktorija Aprimaite ir Viktorija Urbonaite.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio aptarimas su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Minime artėjantį kompozitoriaus J. S. Bacho gimtadienį. Literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia gidės ir žurnalistės Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ ir architekto, leidėjo, rašytojo Tomo S. Butkaus knygą „Ežero žemė“. Ką sėdint namie nuveikti mums siūlo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus? Pasakoja muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.Nors „Auksinių scenos kryžių“ ceremonija ir nukelta, „Ryto allegro“ siūlo prisiminti apdovanojimams nominuotus kūrinius. Roberto Wilsono opera „Turandot“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) nominuota scenografijos, solisto ir solistės kategorijose, o Dalios Ibelhauptaitės „Pikų dama“ (Vilniaus miesto opera) rungiasi solisto ir solistės kategorijose. Pokalbis su režisieriumi Laurynu Bareiša, kurio trumpametražis filmas „Atkūrimas“ pristatomas šiųmetiniame virtualiajame „Kino pavasaryje“. Ved. Austėja Kuskienė.

Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio aptarimas su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Minime artėjantį kompozitoriaus J. S. Bacho gimtadienį. Literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia gidės ir žurnalistės Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ ir architekto, leidėjo, rašytojo Tomo S. Butkaus knygą „Ežero žemė“. Ką sėdint namie nuveikti mums siūlo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus? Pasakoja muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.Nors „Auksinių scenos kryžių“ ceremonija ir nukelta, „Ryto allegro“ siūlo prisiminti apdovanojimams nominuotus kūrinius. Roberto Wilsono opera „Turandot“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) nominuota scenografijos, solisto ir solistės kategorijose, o Dalios Ibelhauptaitės „Pikų dama“ (Vilniaus miesto opera) rungiasi solisto ir solistės kategorijose. Pokalbis su režisieriumi Laurynu Bareiša, kurio trumpametražis filmas „Atkūrimas“ pristatomas šiųmetiniame virtualiajame „Kino pavasaryje“. Ved. Austėja Kuskienė.

Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio aptarimas su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Minime artėjantį kompozitoriaus J. S. Bacho gimtadienį. Literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia gidės ir žurnalistės Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ ir architekto, leidėjo, rašytojo Tomo S. Butkaus knygą „Ežero žemė“. Ką sėdint namie nuveikti mums siūlo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus? Pasakoja muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.Nors „Auksinių scenos kryžių“ ceremonija ir nukelta, „Ryto allegro“ siūlo prisiminti apdovanojimams nominuotus kūrinius. Roberto Wilsono opera „Turandot“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) nominuota scenografijos, solisto ir solistės kategorijose, o Dalios Ibelhauptaitės „Pikų dama“ (Vilniaus miesto opera) rungiasi solisto ir solistės kategorijose. Pokalbis su režisieriumi Laurynu Bareiša, kurio trumpametražis filmas „Atkūrimas“ pristatomas šiųmetiniame virtualiajame „Kino pavasaryje“. Ved. Austėja Kuskienė.

Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatė Jurga Tumasonytė įvertinta už apsakymų knygą „Undinės” (LRSleidykla). Jos knyga, pasak apdovanojimo steigėjų, atitiko formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. Su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi apžvelgsime literatūros mėnraščio „Metai“ vasario numerį. Kaip šiuolaikiniam žiūrovui pristatyti įvairiapusę ir iki šiol gana siaurai suprastą rašytojos Žemaitės asmenybę? Lietuvos Nacionalinis dramos teatras kvies į premjerą – spektaklį „Julija“. Indrės Kaminckaitės pasakojimas. Prasidėjo Vilniaus knygų mugė. Girdėsite reportažą iš pirmosios mugės dienos renginių. Reportažą rengia Alma Valantinienė. Uostamiestis jau išsirinko dvi Klaipėdos knygas: populiariausią knygą ir gražiausią albumą. Apie tai pasakos kolega iš pajūrio Česlovas Burba. Veda Laima Ragėnienė.

LRT KLASIKA tęsia ciklą „Žiemojimas su opera“ ir pristato dar vienos operos arijos dekonstrukciją. Adomas Zubė tyrinėja Gerdos sceną iš Hanso Abrahamseno operos „Sniego karalienė“.Režisierius Artūras Areima kviečia į premjerą – spektaklį „Nothing Hurts“ pagal vokiečių dramaturgo Falko Richterio to paties pavadinimo pjesę. Premjera domisi Indrė Kaminckaitė.Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“ ir šįkart kviesime susipažinti su Vido Morkūno trumpų novelių ciklu „Pakeleivingų stotys“ (leidykla „Odilė“).Lietuvos istorija, kaip tarpdalykiškumo, polemiškumo objektas. Humanitarinių mokslų dr. Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė parašė monografiją „Kilmės įrašas“, kurioje kitaip, nei istorikai, žvelgia į lietuvio kultūrinės tapatybės kūrimo procesą.400 jaunųjų atlikėjų operoje „Paukštė“. Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ kartu su partneriais Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo dienos proga parodys operą vaikams pagal M. Meterlinko pasaką – alegoriją „Žydroji paukštė“.Ved. Laima Ragėnienė.

Festivalis „Muzikos ruduo“ kviečia tyrinėti lietuvių muzikos žvaigždyną. Šiuo renginiu domėjosi Indrė Kaminckaitė.Šį savaitgalį Kauno fotografijos galerijoje ir exFotostudijos erdvėje vyks pirmoji Kaune meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair". Kuo bus įdomi ši mugė, aiškinosi kolegė Kotryna Lingienė.Su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi sklaidysime mėnraščio „Metai“ lapkričio numerio puslapius.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Vaivos Grainytės poezijos knygą „Gorilos archyvai“ (LRS leidykla) su autore aptaria Dovilė Kuzminskaitė.Prancūzijoje gyvenanti ir kurianti skulptorė ir tapytoja Rūta Jusionytė galerijoje „Menų tiltas“ rodo savo kūrinių parodą „Pusryčiai ant žolės“, taip minėdama ir savo kūrybos 20-etį. Jau savaitę vykstančiame VIII tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse dalyvių geografija driekiasi nuo Honkongo iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Su keletu konkurso dalyvių supažindins Gerūta Griniūtė. „Klasikos enciklopedija“: džiazo karalienė Ella Fitzgerald. Ved. Laima Ragėnienė.

Orkestro „Trimitas“ vadovas, kompozitorius, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kučinskas (g. 1968) savo kūriniuose nesislepia už komplikuotų struktūrų ar mokslingų komentarų - kaip pagrindinius savo komponavimo principus jis nurodo perkūrimo, perdirbimo tradicijas, "dekonstrukciją-rekonstrukciją" ir "kilpų muziką". Taigi, Antano Kučinsko kūryba imponuoja stilistine įvairove, čia susipina instrumentinio teatro ir "naujojo paprastumo" tendencijos. 1995 m. kompozitorius už kūrinį fleitai ir fonogramai "Užburtoji fleita" gavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondo konkurso IV premiją, 2008 m. jo opera vaikams "Bulvinė pasaka" pelnė "Auksinį kryžių" kaip geriausias darbas teatro vaikams srityje. Muzikologė Ona Jarmalavičiūtė kalbina A. Kučinską apie jo kūrybinio proceso struktūrą ir kūrybinio darbo prasmę.

Paskelbti Nobelio literatūros premijos laureatai. Šių metų Nobelio literatūros premiją laimėjo lenkų rašytoja Olga Tokarczuk (Olga Tokarčuk) ir austrų rašytojas Peteris Handke (Pėteris Handkė). Apie laureatus ir jų kūrybą pokalbis su rašytoju, vertėju, literatūros kritiku Mariumi Buroku.„Poetinio Druskininkų rudens“ atgarsiai: jaunosios kartos poetus Dovydą Grajauską ir Mantą Toločką apie kūrybą ir poezijos būklę Lietuvoje kalbino Evelina Stankūnaitė. Literatūros mėnraščio „Metai“ aptarimas su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi. Savaitraščių „Šiaurės Atėnai“ ir „Literatūra ir menas“ publikacijų apžvalga.Marijampolėje prasidės penktasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“.Artėjantis 32-asis tarptautinis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“, pasak jo prodiuserio Antano Gusčio, simbolizuos skirtingų kartų džiazo flagmanų dialogą.„Klasikos enciklopedija“ – apie 1996 metais pastatytą paminklą Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės Didžiajam kunigaikščiui Gediminui.Ved. Laima Ragėnienė.

Transliacija iš Baisogalos – Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Pokalbiai su Baisogalos gyventojais apie kultūrą bei kasdienybę. Radviliškio rajono aktualijos su meru Antanu Čepononiu. Diskusija apie LRT: Kokio visuomeninio transliuotojo nori Baisogalos gyventojai? Ved. Edvardas Kubilius.

Naujojoje Klaipėdos galerijoje dailininkė Meda Norbutaitė pakvietė į tapybos parodą „Potekstės“. Kodėl menininkę domina savitikslis disonansų derinimas – alogiškos jungtys, metaforiškumas, dviprasmiškumai, sąlygiškumai ir liūdnas humoras?Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Literatūros mėnraščio „Metai“ rugpjūčio numerio aptarimas su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Ką pasiūlys Lietuvos muziejų kelio projektas „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ Sūduvos krašte? Pokalbis su Sūduvos (Suvalkijos) regiono koordinatoriumi Tomu Kukausku, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus vyr. fondų saugotoju.Kas naujo Baltijos kine? Kokius latvių ir estų filmus matysime Vilniuje ir Kaune? Kokias lietuvių kino juostas parodysime kaimynams? Pokalbis su Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovile Butnoriūte.„Klasikos enciklopedija“ – apie spalvoto kino atsiradimą.Ved. Laima Ragėnienė.

18 metų Vilniuje veikiantys Kazio Varnelio namai-muziejus plačiau atveria duris lankytojams. Apie pokyčius pasakoja Alma Valantinienė. Kaunas – viena britų fotografo Marko Wilsono projekto ‚Sužalotas kraštovaizdis“ stotelių. Su kūrėju bendrauja Kotryna Lingienė. Akademinė muzika ir Jūros šventė – suderinama? Klaipėda Piano Masters meno vadovą Gintarą Januševičių kalbina Adomas Zubė.Lietuvos skyrius pašalintas iš tarptautinės paveldosaugininkų organizacijos ICOMOS. Apie tai su Lietuvos ambasadore prie UNESCO Irena Vaišvilaite kalbasi Indrė Kaminckaitė. Menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje apie naują Ventspilio koncertų salę ir klimato kaitos aktyvistės Gretos Thunberg muzikinį debiutą.2018 m. gegužę įsteigta Kultūros periodinių leidinių asociacija išleido pirmąjį pranešimą, kuriame siekia prisistatyti visuomenei. Kodėl vis dar reikia tą daryti ir po 30, ir po 70 leidybos metų? Apie tai pokalbis su Monika Krikštopaityte („7 meno dienos“), Antanu Šimkumi („Metai“), Helmutu Šabasevičiumi („Krantai“).Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Šiluvoje vyksiantį spektaklį „TYLOS MONOLOGAI" režisieriui Eimuntui Nekrošiui atminti pristato jo kūrėjas Kęstutis Jakštas ir žymiausių Nekrošiaus spektaklių monologus skaitysiantys aktoriai Rolandas Kazlas, Aldona Bendoriūtė, Vladas Bagdonas. Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi. „Jeigu aprašinėji kokį nors vaizdą, ar čia nėra truputėlį dailės, nebūtina juos atskirti vieną nuo kito, jie labai gražiai dera abu, man labai patinka menų sintezė“, – sako Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientė Vaiva Birietaitė. Su rubrika „Man įdomu“ apie kūrybą ir ateities planus ją kalbina Lina Smolskienė.Kaip per pirmąjį Nacionalinės dailės galerijos veiklos 10-tį sekėsi vykdyti jos misiją – kaupti ir rodyti visuomenei XX ir XXI amžiaus lietuviškąją dailę, ugdyti vizualiojo meno suvokimo kultūrą, kaip atskleidžiami dailės kontekstai atnaujintoje ekspozicijoje,– pokalbis studijoje su galerijos vadove Lolita Jablonskiene bei pirmieji atnaujintos ekspozicijos vertinimai – meno kritikės Aistės Paulinos Virbickaitės, menotyrininkės Jolitos Liškevičienės nuomonės. Ved. Alma Valantinienė.

Juozas Baltušis, galbūt nujausdamas, kad jo asmenybė bus prieštaringai vertinama, leido peržiūrėti asmeninį savo archyvą tik praėjus 25 metams po mirties. Šiandien skaitytojams jau prieinamas vienas iš rašytojo paliktų dokumentų – 1970 – 1975 m. rašyti dienoraščiai, išleisti Rašytojų sąjungos leidyklos. Juose atsiskleidžia ne tik įvairūs Juozo Baltušio charakterio aspektai: gausu ir kasdienio gyvenimo realijų, liudijimų apie rašytojų bendruomenės konfliktus. Su dienoraščių rinktinės sudarytoju, literatūrologu Antanu Šimkumi, kalbamės apie šiuos tekstus kaip galimybę permąstyti dažnai labai vienakryptį požiūrį į tam tikro meto kultūros veikėjus.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Artėja 23-iasis „Vilniaus festivalis“: į kokias sostinės erdves pakvies programoje numatyti devyni koncertai ir kodėl šių metų festivalio moto „Homo Ludens“?Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Legendinio lėlininko – režisieriaus ir dailininko – Vitalijaus Mazūro gimtadienio proga LTMK muziejuje atidaryta jo spektaklių, sukurtų Marcelijaus Martinaičio draminės trilogijos pagrindu, scenografijos paroda „Vanduo ir žemė. Martinaičio trilogija Mazūro teatre“.Rašytojas Marius Marcinkevičius, dr. Aloyzo Petriko literatūrinės premijos laureatas, įvertintas kartu su knygos dailininke Lina Dūdaite, už knygą vaikams „Sivužas“ (leidykla „Tikra knyga“). Pokalbis studijoje apie žmogaus ir literatūros pasaulį, ar augant saviems vaikams, vyresnė tampa ir autoriaus auditorija? Apie pasakų, istorijų, eilėraščių knygelių rašymą vaikams, išaugusį į romaną suaugusiems „Juodoji Vilniaus saulė“.Ved. Laima Ragėnienė.

Apie eksperimentus kodų grafikos srityje – pokalbis su skaitmeninės judančios grafikos dizaineriu Mindaugu Dudėnu, kūrusiu šiųmetinio „Kino pavasario“ vizualą. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Kalbos ryto“ rubrikoje – Harvardo universiteto doktorantė Andreja Siliunas pasakoja apie lietuvišką tapatybę ir tautiškumo bei nacionalizmo tendencijas Lietuvoje. Kas sieja po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvių kilmės rašytojus? Diskusija apie pirmąjį pasaulinį pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą, specialiai jam parengtą antologiją „Egzodika“ ir Lietuvos įtaką užsienyje gyvenančių autorių kūrybai ir tapatybei su suvažiavimo dalyviais: Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininke Jūrate Caspersen, Kanadoje gyvenančiu rašytoju Antanu Šileika, poetėmis Judita Grubliene iš Jungtinės Karalystės ir Ingrida Daukšyte, ilgą laiką gyvenančia Ispanijoje. „Klasikos enciklopedija“ – apie Mikelandželo (Michelangelo) Antonioni. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Artėja 23-iasis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Kokios krypties jis laikosi, kokios naujovės festivalyje atsiranda? Mėnraščio „Kultūros barai“ balandžio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Kur pakvies, kokias duris šį kartą pravers atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“?Minint Juozo Baltušio 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido rašytojo dienoraščių knygos pirmąją dalį. Apie J.Baltušio testamentu pareikštą valią, kaip elgtis su jo archyvu, literatūrinį palikimą, šeimos santykių peripetijas, jo nomenklatūrinės veiklos kroniką, rašytojo kasdienybės pastebėjimus, užfiksuotus dienoraščiuose, pokalbis studijoje su rašytojo dukra žurnaliste Rita Baltušyte ir knygos sudarytoju Antanu Šimkumi.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kauno radiofono laidą „Radijo paštas“.Ved. Laima Ragėnienė.

Pasakojimas apie „Kūrybinio tandemo“ – Juzefos Katiliūtės ir Gabrieliaus Stanulio – išeivijoje, Šveicarijoje, kūrusių menininkų parodą Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Pokalbis su iniciatyvos „Niekieno vaikai“ vadove Ieva Šuipe. Kaip formavosi Jėzaus Nazariečio atvaizdo tradicija, kaip ji plito Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje ir išliko iki mūsų dienų, pokalbis studijoje su dr. Sigita Maslauskaite ir dr. Regimanta Stankevičiene.Ved. Laima Ragėnienė.

JustIn Lithuania Special lietuviškai! Tai inteligentiškai smagus J. Jankevičiaus pokalbis su lietuvių kilmės rašytoju Antanu Šileika. Visą gyvenimą Kanadoje praleidęs rašytojas papasakoja apie gyvenimą lietuvių bendruomenėje, Lietuvos nepriklausomybės nuotaikas Amerikoje, pirmąsias meiles, literatūrą bei vertėjavimą profesoriui V. Landsbergiui.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia Salvinijos Giedrimienės retrospektyvinė tekstilės paroda „Kelias". Literatūros mėnraščio „Metai" apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi. „LARP'ai – tai tam tikri patyriminiai žaidimai, kiekvienas dalyvis žaidžia, susikuria personažus, turime situaciją ir siekiame tam tikrų tikslų, bandome sukurti tam tikrą santykį, gyvai žaidžiame“, – sako su jaunimu dirbantis Andrius Ūdra. Kokias tendencijas tarp jaunų žmonių išryškino pasibaigusio II-is Undinės Nasvytytės vardo meninio skaitymo konkurso rezultatai? Pokalbis studijoje su LMTA dėstytoja Rita Juodeliene, teatro ir kino aktore bei pedagoge Janina Matekonyte ir konkurso idėjos autoriumi garso režisieriumi Jonu Mašanausku. Ved. Laima Ragėnienė.

„Eva Kubbos bene nuosekliausiai atsiskleidė tapydama abstrahuotus peizažus, akivaizdžiai liudijančius stiprų ryšį su šiuolaikiniu ir tradiciniu Australijos menu. Didžiąją jos kūrybos dalį sudaro lyrinės kraštovaizdžių kompozicijos. Dailininkė pamėgo Centrinio bei Rytų Australijos pakrančių regioną, vaizdingus paplūdimius, uolėtus pajūrius, plačias Australijos panoramas, besidriekiančias toli, iki pat horizonto. Vandenyno nuskalautų riedulių, kitų reliktų sankaupos peizažuose neretai įgauna biomorfinę formą, primena žmogaus siluetą, atlieka figūratyvo vaidmenį“, – pastebi parodos „Eva Kubbos: tarp horizontų“ kuratorė Ilona Mažeikienė.Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.„Mes visi esame žmonės, su savo siekiais, troškimais, su savo sėkmėm, nesėkmėm, ir todėl kreiptis vienam į kitą akių lygmenyje, o ne nuo sosto, ne iš aukšto, yra pats gražiausias bendravimo būdas“, – savo santykį su žmonėmis atskleidžia dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinta už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą.„Aptariant 2018 metų knygas diskutuota, ar tekstai persekioja mus, ar mes persekiojame tekstus. Praėję metai gana tradiciniai lietuvių literatūros metai: poezija klesti, kaip visada, romanas atrodo kiek išsikvėpęs, ir nebuvo išskirtinių, nukaunančių knygų“, – apibendrino knygų aptarime dalyvavę LLTI literatūrologai.„Klasikos enciklopedija“: Horacijus Nelsonas. Ved. Laima Ragėnienė.

Valdovų rūmuose tarptautinėje parodoje „Lietuva, Tėvyne mano... Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“. Mėnraščio „Metai“ apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi. Aktorius ir režisierius Andrius Bialobžeskis pristato premjerą – spektaklį „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“. Apie asmeninį požiūrį į Pasaulio ir Australijos lietuvius ir gyvenimą tėvų, ne savoje gimtinėje pokalbis studijoje su kultūrologu Vytautu Jonu Juška, ilgamečiu Australijos lietuvių bendruomenės pirmininku.

„Inspiracijos atėjo iš vaikystės: užaugau didelėje šeimoje rytų Lenkijos provincijoje. Filme – Rytų europiečiams būdinga sunki meilė. Žmonės čia gali būti šiurkštūs, negailestingi, nors iš esmės myli vienas kitą“, – sako filmo „Tyli naktis“, pasakojančio švęsti Kūčių susirinkusios šeimos istoriją, režisierius Piotras Domalewskis. Mėnraščio „Metai“ gruodžio numerio apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.„Vivaldžiui iš pradžių nesisekė sklandžiai. Aš nežinau niuansų, ko norėjo publika, ko reikėjo karaliams ir karalaitėms, bet po dešimtmečio Vivaldis pridėjo tiek „gazo“, kad dabar ši opera priklauso aukso fondui“, – tvirtina pirmą kartą Lietuvoje statomos Antonijaus Vivaldžio operos „Orlando Furioso“ („Įniršęs Rolandas“) režisierė Jūratė Vansk. „Tai vienas nuoširdžiausių mano sutiktų menininkų – atviras, savikritiškas, empatiškas, dosnus kitiems padrąsinimų, lig šiol degantis savo vokalo teorijomis. Bet, neduok Dieve, apvilsi... Charakteris kaip metalinis šarvas, o po juo – jautri, vaikiška siela“, – rašo muzikologė Jūratė Katinaitė knygoje „Karalių kuria aplinka“ (R. Paknio leidykla) apie vieną ryškiausių Lietuvos operos artistų Vaclovą Daunorą, dainavusį ir pačioje reikšmingiausioje pasaulio operos scenoje „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke.Ved. Laima Ragėnienė.

„Inspiracijos atėjo iš vaikystės: užaugau didelėje šeimoje rytų Lenkijos provincijoje. Filme – Rytų europiečiams būdinga sunki meilė. Žmonės čia gali būti šiurkštūs, negailestingi, nors iš esmės myli vienas kitą“, – sako filmo „Tyli naktis“, pasakojančio švęsti Kūčių susirinkusios šeimos istoriją, režisierius Piotras Domalewskis. Mėnraščio „Metai“ gruodžio numerio apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.„Vivaldžiui iš pradžių nesisekė sklandžiai. Aš nežinau niuansų, ko norėjo publika, ko reikėjo karaliams ir karalaitėms, bet po dešimtmečio Vivaldis pridėjo tiek „gazo“, kad dabar ši opera priklauso aukso fondui“, – tvirtina pirmą kartą Lietuvoje statomos Antonijaus Vivaldžio operos „Orlando Furioso“ („Įniršęs Rolandas“) režisierė Jūratė Vansk. „Tai vienas nuoširdžiausių mano sutiktų menininkų – atviras, savikritiškas, empatiškas, dosnus kitiems padrąsinimų, lig šiol degantis savo vokalo teorijomis. Bet, neduok Dieve, apvilsi... Charakteris kaip metalinis šarvas, o po juo – jautri, vaikiška siela“, – rašo muzikologė Jūratė Katinaitė knygoje „Karalių kuria aplinka“ (R. Paknio leidykla) apie vieną ryškiausių Lietuvos operos artistų Vaclovą Daunorą, dainavusį ir pačioje reikšmingiausioje pasaulio operos scenoje „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke.Ved. Laima Ragėnienė.

Minint 167-ąjį dr. Jono Basanavičiaus gimtadienį, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją Vilniuje bus atidengtas paminklas tautos patriarchui. Ką apie dr. J.Basanavičiaus įamžinimą sostinėje Lietuvai minint valstybingumo 100-ąsias metines mano senieji vilniečiai Vilniaus ainių klubo nariai, muzikologės ir klubo narės Jūratės Burokaitės mintys.Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga su žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.„Jaunimui labai svarbu geri mokytojai. Man su jais pasisekė, muzikos mokykloje labai geri jauni mokytojai, o auklėtoja, teatro mokytoja Rasa Atkočiūnienė mane sudomino teatru ir jos dėka dalyvauju skaitovų konkursuose ir net žadu su teatru sieti ateitį,“ – sako dvyliktokas Gabrielius Verdingas.„Kalba priklauso ne vien profesoriams, akademikams, mokslų daktarams, ji priklauso tautai. Todėl apie ją turėtų spręsti ne vien jie, o platesni sluoksniai žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su kalba“, – dar būdamas kandidatu į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko postą yra sakęs dabartinis šios institucijos vadovas Audrys Antanaitis. „Klasikos enciklopedija“: Muhamedas Ali.Ved. Laima Ragėnienė.

Minint 167-ąjį dr. Jono Basanavičiaus gimtadienį, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją Vilniuje bus atidengtas paminklas tautos patriarchui. Ką apie dr. J.Basanavičiaus įamžinimą sostinėje Lietuvai minint valstybingumo 100-ąsias metines mano senieji vilniečiai Vilniaus ainių klubo nariai, muzikologės ir klubo narės Jūratės Burokaitės mintys.Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga su žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.„Jaunimui labai svarbu geri mokytojai. Man su jais pasisekė, muzikos mokykloje labai geri jauni mokytojai, o auklėtoja, teatro mokytoja Rasa Atkočiūnienė mane sudomino teatru ir jos dėka dalyvauju skaitovų konkursuose ir net žadu su teatru sieti ateitį,“ – sako dvyliktokas Gabrielius Verdingas.„Kalba priklauso ne vien profesoriams, akademikams, mokslų daktarams, ji priklauso tautai. Todėl apie ją turėtų spręsti ne vien jie, o platesni sluoksniai žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su kalba“, – dar būdamas kandidatu į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko postą yra sakęs dabartinis šios institucijos vadovas Audrys Antanaitis. „Klasikos enciklopedija“: Muhamedas Ali.Ved. Laima Ragėnienė.

Program för unga på meänkieli, svenska och finska. Idag får du träffa Nadja Brunfeldt, ung kvinna från Tornedalen som de senaste åren blivit politiskt aktiv. Hon är också ett så kallat maskrosbarn. Vår finska vän Tuomas Massa i serien "Meän kranni maasta" tycker vi nutida människor har för lite sex. Vår krönikör Elina Isaksson Kruukka pratar om stressen inom restaurangbranschen.  Ida Brännström är programledare. Tänä päivänä saat kohata Nadja Brunfeldtin, nuori vaimo Torniolaaksosta joka viimiset vuet on tullu polittisesti aktiiviksi. Hän on kans semmonen "maskrosbarn". Meän suomalainen Kaveri Tuomas tykkää ette nykyajan ihmiset harrastavat seksiä liian vähän.

„Vakarų ir Rytų visuomenės skirtingai suvokia istoriją. Vakariečiai sako, kad patys yra savo likimo kūrėjai, tačiau Rytų patirtis parodo, kad ne viskas žmogaus valioje, istorija gali pakišti koją, nušluoti gyvenimus. Aš jaučiuosi tarsi tarpininkas ir per literatūrą noriu parodyti, kad gyvenimas iš tiesų daug sudėtingesnis, negu kartais galvojame“, – sako lietuvių kilmės rašytojas Antanas Šileika.Anglų kalba rašantis autorius, kaip pats sako, į praėjusį šimtmetį žvelgia Lietuvos akimis. Kaip rašytojas pasitelkia kontroversiškas mūsų istorijos temas? Kuo jos gali būti aktualios už Lietuvos ribų? Apie istorijos ir literatūros ryšius, skirtingas literatūros tradicijas – pokalbis su prozininku Antanu Šileika.

„Vakarų ir Rytų visuomenės skirtingai suvokia istoriją. Vakariečiai sako, kad patys yra savo likimo kūrėjai, tačiau Rytų patirtis parodo, kad ne viskas žmogaus valioje, istorija gali pakišti koją, nušluoti gyvenimus. Aš jaučiuosi tarsi tarpininkas ir per literatūrą noriu parodyti, kad gyvenimas iš tiesų daug sudėtingesnis, negu kartais galvojame“, – sako lietuvių kilmės rašytojas Antanas Šileika.Anglų kalba rašantis autorius, kaip pats sako, į praėjusį šimtmetį žvelgia Lietuvos akimis. Kaip rašytojas pasitelkia kontroversiškas mūsų istorijos temas? Kuo jos gali būti aktualios už Lietuvos ribų? Apie istorijos ir literatūros ryšius, skirtingas literatūros tradicijas – pokalbis su prozininku Antanu Šileika.

LL0271 – Mes Su Narimantu Narimantas And I Hi there, I’m Jack and I’m Gintarė and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. According to the Wikipedia page, Užgavėnės, this is a traditional Lithuanian celebration that's held at the same time as Mardi Gras in New Orleans and Brazil's Carnival.  The celebration starts with the burning of Morė, an effigy of winter.  Participants wear costumes, folklore groups perform traditional plays, people dance and eat traditional foods.  Many of the costumes worn during the festival represent devils, witches, farm animals, the grim reaper, etcetera. http://en.wikipedia.org/wiki/Uzgavenes photo: Užgavėnės 14 February 2010 photographer: Andrius Petrucenia (Wikipedia) Today we’ll go over how to say things like Raminta and I, Narimantas and I, or the dog and I. The way you can express this idea in Lithuanian is different from the way English speakers do it.  Lithuanians can say roughly, “we with Daiva” to express, “Daiva and I” or “we with Romas” to express, “Romas and I.” prašom pakartoti, please repeat… we mes with su Evaldas is eating a pizza Evaldas valgo picą Evaldas and I are eating a pizza Mes su Evaldu valgome picą Raminta is sleeping in the bed Raminta miega lovoje Raminta and I are sleeping in the bed mes su Raminta miegame lovoje when you see the word “su” you know it’s time to use the instrumental.  What we’ll do here is say something in English using vardininkas, then we’ll change the sentence using įnagininkas. (-as) to leave išėiti a policeman policininkas a client klientas Narimantas is drinking wine Narimantas geria vyną Narimantas and I are drinking wine mes su Narimantu geriame vyną Antanas has to leave Antanas turi išeiti Antanas and I have to leave mes su Antanu turime išeiti Romas is eating Romas valgo Romas and I are eating mes su Romu valgome my husband has a flat mano vyras turi butą my husband and I have a flat mes su mano vyru turime butą the policemen are talking policininkai kalba the policemen and I are talking mes su policininkais kalbame the clients understand Lithuanian klientai supranta lietuviškai the clients and I understand Lithuanian mes su klientais suprantame lietuviškai (–is) a youngster vaikiūštis a baby kūdikis a ticket bilietas a doughnut spurga a toy žaislas to play žaisti Kęstutis has a ticket Kęstutis turi bilietą Kęstutis and I have tickets mes su Kęstučiu turime bilietus Valdis has a doughnut Valdis turi spurgą Valdis and I have doughnuts mes su Valdžiu turime spurgas grandfather is eating lunch senelis valgo pietus grandfather and I are eating lunch mes su seneliu valgome pietus grandfathers and I are eating lunch mes su seneliais valgome pietus Emanuelis lives in Kaunas Emanualis gyvena Kaune Emanuelis and I live in Kaunas mes su Emanualiu gyvename Kaune Jurgis works in Amsterdam Jurgis dirba Amsterdame Jurgis and I work in Amsterdam mes su Jurgiu dirbame Amsterdame the youngster wants a toy vaikiūštis nori žaislo the youngster and I want toys mes su vaikiūkščiu norime žaislų the youngsters and I want toys mes su vaikiūkščiais norime žaislų the baby is playing kūdikis žaidžia  the baby and I are playing mes su kūdikiu žaidžiame the babies and I are playing mes su kūdikiais žaidžiame (–ys) a teenager paauglys a town miestelis a schoolboy mokinys the schoolboy is reading mokinys skaito the schoolboy and I are reading mes su mokiniu skaitome the schoolboys and I are reading mes su mokiniais skaitome Stasys is going to Vilnius Stasys važiuoja į Vilnių Stasys and I are going to Vilnius mes su Stasiu važiuojame į Vilnių the teenager is studying paauglys studijuoja the teenager and I study together mes su paaugliu studijuojame kartu the teenagers and I study together mes su paaugliais studijuojame kartu the schoolboy is writing mokinys rašo the schoolboy and I are writing mes su mokiniu rašome the schoolboys and I are writing mes su mokiniais rašome (–us) an engineer inžinierius a conductor (of a train or bus) konduktorius a sculptor skulptorius a girlfriend mergina the engineer is at the airport inžinierius yra oro uoste the engineer and I are at the airport mes su inžinieriumi esame oro uoste the engineers and I are at the airport mes su inžinieriais esame oro uoste Giedrius has an idea Giedrius turi sumanymą Giedrius and I have an idea mes su Giedriumi turime sumanymą Andrius has a girlfriend Andrius turi merginą Andrius and I have girlfriends mes su Andriumi turime merginas Paulius is in the club Paulius yra klube Paulius and I are in the club mes su Pauliumi esame klube the conductor is on the train konduktorius yra traukinyje the conductor and I are on the train mes su konduktoriumi esame traukinyje the conductors and I are on the train mes su konduktoriais esame traukinyje the sculptor is working skulptorius dirba the sculptor and I are working mes su skulptoriumi dirbame the sculptors and I are working mes su skulptoriais dirbame (–uo) a dog šuo the dog loves to run šuo mėgsta bėgioti the dog and I love to run mes su šuniu mėgstame bėgioti the dogs and I love to run mes su šunimis mėgstame bėgioti  the dog and I are sailing in the boat mes su šuniu plaukiame valtimi the dogs and I are sailing in the boat mes su šunimis plaukiame valtimi the dog and I are going to the lake mes su šunimi einame prie ežero the dogs and I are going to the lake mes su šunimis einame prie ežero  the dog is hungry šuo yra alkanas the dog and I are hungry mes su šunimi esame alkani the dogs and I are hungry mes su šunimis esame alkani Šaunuoliai!  Great!  You made it to the end of another episode!  Puiku!  Excellent!

Šiemet pasirodė trečioji Antano A. Jonyno poezijos rinktinė "Sentimentalus romansas", kurią įspūdingai išleido leidykla "Tyto Alba". Šios knygos dailininkė Sigutė Chlevinskaitė ryžosi iš pirmo žvilgsnio netikėtam ir rizikingam sprendimui - sukryžminti Antano A. Jonyno kūrybą su žymios moderniosios dailės atstovo, kolekcininko, bibliofilo Kazio Varnelio nespalvotomis geometrinės tapybos reprodukcijomis. Naujoje poeto knygoje spausdinami 1972-2002 metais parašyti geriausi kūriniai. Laidoje - pokalbis su Antanu. A Jonynu.

Šiemet pasirodė trečioji Antano A. Jonyno poezijos rinktinė "Sentimentalus romansas", kurią įspūdingai išleido leidykla "Tyto Alba". Šios knygos dailininkė Sigutė Chlevinskaitė ryžosi iš pirmo žvilgsnio netikėtam ir rizikingam sprendimui - sukryžminti Antano A. Jonyno kūrybą su žymios moderniosios dailės atstovo, kolekcininko, bibliofilo Kazio Varnelio nespalvotomis geometrinės tapybos reprodukcijomis. Naujoje poeto knygoje spausdinami 1972-2002 metais parašyti geriausi kūriniai. Laidoje - pokalbis su Antanu. A Jonynu.