Podcasts about gamtoje

Gamtoje išlikti padeda ne tik instinktai, bet ir gebėjimas greitai reaguoti į temperatūros svyravimus. Kaip šilta ir besniegė žiema veikia laukinius žvėris – vilkus, lapes, kiškius? Ar jie prisitaiko prie permainingų orų, o gal jų gyvenime kyla netikėtų iššūkių? Apie tai – pokalbis su medžioklėtyrininku Petru Adeikiu. Tyrinėdami jų pėdsakus ir stebėdami gamtą, galime suprasti, kaip kinta jų gyvenimas keičiantis klimatui.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Gamtoje jau vyksta svarbūs procesai – paukščiai kuria poras, tvarko lizdus ir ruošiasi perėjimui. Ar vasario pradžia tam nėra per anksti? Ornitologas Eugenijus Drobelis dalijasi įžvalgomis apie retų paukščių gyvenimą, - kaip žiemą gyvena ereliai, didieji apuokai ir laplandinės pelėdos, kokios problemos jiems iškyla ir kaip galime padėti. Aptarsime dirbtinių lizdų reikšmę plėšriesiems paukščiams bei žmogaus vaidmenį gamtos apsaugoje. Vasario dienos gamtoje – tai pasiruošimas pavasariui, kupinas grožio ir iššūkių, kuriuos kviečiame pažinti drauge.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Prieš metus sugalvojome tokį metų pabaigos laidos formatą ir jį šįkart pratęsime. Savo maloniausiomis akimirkomis gamtoje, trokštamais pokyčiais aplinkosaugoje, pasiūlymais bei palinkėjimais dalinsis mūsų laidos klausytojai, pašnekovai ir mes, laidų autorės.Laidą veda Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė ir Karolina PantoVaidos Pilibaitytės nuotrauka

Rubrikoje „4 milijonai“ – daugiau nei 20-metį Italijoje gyvenanti operos dainininkė Jonė Babelytė.Rubrika LRT girdi: Ar poilsiautojų gamtoje paliktos šiukšlės – kultūros stoka, ar infrastruktūros trūkumas?Jungtinėje Karalystėje vykusioje tarptautinėje matematikos olimpiadoje Lietuvos mokinys pelnė aukso medalį. Lietuvos komanda taip pat pelnė du bronzos medalius ir du pagyrimo raštus.Lietuvoje bus kuriamas nacionalinis genomas, kuris taps Europos genomo tinklo dalimi.Iš emigracijos su šeima grįžęs Evaldas Varnauskas jau 5-erius metus plėtoja verslą Kupiškio rajone.Ved. Ignas Andriukevičius

Šiandien keliaujame į Vilniaus Knygų mugę, nes gamta ir knygos– tiesiog neatsiejamos. Nes be knygų mes gamtos nepažintume, be jų nemokėtume jos saugoti.Šiandien - Šv. Motiejaus ir Vieversio diena. Pirmoji metuose oficiali paukščių sugrįžimo šventė. Nuo seno tikėta, kad jeiguvieversiai pasirodo prieš šventą Motiejų, dar bus šalta, žiema užtruks, jei jie vėluoja – pavasaris ateis greitai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Apie atgimstančią gamtą, grįžtančius paukščius ir pavasarinį klegesį Žuvinto biosferos rezervate kalbame su rezervato ekologu Arūnu Pranaičiu.

Kodėl nemažai lapučių yra ligotos ir nuplikusios, ar tikrai laputės - naminių paukščių mėgėjos, ar jos - vienintelės gudruolės gamtoje? Kodėl jos keičia gyvenimo būdą ir kraustosi prie žmonių? Biologas Eugenijus Tijušas aiškina tuo, kad žvėrys išmoko prisitaikyti.Remigijus Lapinskas - neliečiamojo miško fondo sumanytojas ir įkūrėjas pasakoja, ko reikėtų, kad žmogus savo žemėje galėtų laisvai sodinti medžių juostą ar medžių salą. Jo svajonė, kad kiekvienas šalies pilietis pasodintų po medelį ir jį augintų. Pastangos nedidelės, o nauda gamtai – neįkainojama.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šią žiemą daug kur prie lesyklų matomi juodieji strazdai. Jei norite juos lesinti - geriausiai tinka lukštentos saulėgražos, o dar geriau - obuoliai. Atsidėkodamas Juodasis strazdas patinėlis per atlydį, net nesulaukęs Pusiaužiemio, ima ir užgieda.Gamtoje pavojingiausi yra dažnai besikartojantys atlydžiai ir po jų vėl stojantis šaltis. Tačiau, net šalčiausia žiema neturi įtakos uodams ir kitiems vabzdžiams, sako Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė ir aiškina, kaip jie yra prisitaikę ir kodėl - neiššąla.Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo augalų kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja, kaip augalai apsisaugo nuo šalčio ir kaip jį ištveria.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Įprastai paskutinėje metų laidoje mes apžvelgiame tai, ką pavyko sukurti įdomiausio per metus. Bet šių metų laidą norėjome padaryti kiek kitokią. Savo maloniausiomis akimirkomis gamtoje, trokštamais pokyčiais aplinkosaugoje ir pasiūlymais bei palinkėjimais dalinsis laidos klausytojai, pašnekovai ir vedėjos.Laidą veda Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė ir Karolina PantoTūkstančiai galaktikų užfiksuota NASA, ESA, CSA, STScI nuotraukoje SMACS 0723

„Net vaikštant gatve girdžiu kiekvieną trakštelėjimą ir judesį“, - apie savo darbą pasakoja ornitologas Marius Karlonas.Kaip atrodo ornitologo kasdienybė? Ar tai iš tiesų toks romantiškas darbas? Marius teigia, kad tai kaip meilė: pirmus metus esi apsvaigęs, o vėliau pradedi pastebėti problemas. Jis yra įsitikinęs, kad visų pirma gamtininkas turi būti visuomenės švietėjas, nes žinios apie nykstančias rūšis ir kenčiančią gamtą gulėdamos stalčiuje problemų neišspręs.Pokalbis apie gamtinį turizmą, paukščių genialumą ir kasdieninius nuotykius su „Ornitostogų“ įkūrėju, ornitologu Mariumi Karlonu.Ved. Ignas Klėjus

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ką žmogui gali suteikti tiesioginė smegenų sąsaja su kompiuteriu?Šventinė muzika penktadienio ir šeštadienio vakarą skambės Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.Elžbieta Banytė apžvelgia Kerstin Ekman romaną „Virsti vilku” ir Jaredo Diamondo mokslo populiarinimo knygą „Žlugimas. Kaip visuomenė pasirenka sėkmę arba pragaištį”.Kokias istorijas gali slepia Rimvido Stnakevičiaus piešti knygų skirtukai?Vyriausybei siūloma sudaryti tarpinstitucinę komisiją, kuri esant poreikiui įvertintų, ar konkretus Rusijos, Baltarusijos atlikėjas, meno atstovas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir gali koncertuoti Lietuvoje.Alytaus miesto teatras antrąją Kalėdų dieną scenoje žiūrovus kviečia į premjerą „Čiurlionio pasaka”.Išleistas 20-asis žurnalo „Neakivaizdinis Vilnius“ numeris. Ar sostinėje dar liko neapipaskotų vietų?Ar 2023-ieji Aukštaitijos metai padidino susidomėjimą regiono kultūra?Ved. Marius Eidukonis

„Kaip sako britų ornitologai, šiemet yra tylusis pavasaris“, – pastebi Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis. Pasak jo, per pastarąsias dvi savaites, kai rudagalvių kirų kolonijoje dėl patvirtinto paukščių gripo masiškai ėmė gaišti paukščiai, ežero apylinkėse tapo neįprastai tylu.Ekologas liūdnai prognozuoja, kad dėl ypač paukščiams pavojingos viruso atmainos, šiemet Žuvinto ežere gali išgaišti visa keliatūkstantinė kirų kolonija. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet iki gegužės 11 d. visoje Lietuvoje registruota jau 13 nuo paukščių gripo nugaišusių rudagalvių kirų atvejų. Dalis jų – masiniai atvejai paukščių kolonijose.Britų ornitologai skaičiuoja, kad nuo 2021-ųjų rudens, kai Jungtinėje Karalystėje užfiksuotas paukščių gripo protrūkis, šalyje galėjo išgaišti šimtai tūkstančių laukinių paukščių. Pasak mokslininkų, šiuo virusu jau užsikrėtė virš 100 rūšių sparnuočių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad paskutinįkart tokio masto ir greičio laukinių paukščių išmirimas buvo fiksuotas prieš 60-70 metų, dėl plačiai tuo metu naudoto pesticido DDT.Organizacijos „British Trust for Ornithology (BTO)“ ekspertės dr. Violos Ross-Smith teigimu, iš dalies dėl tokių protrūkių gali būti atsakinga ir žmogaus veikla – virusai mutuoja pramoniniuose paukščių ūkiuose, o pažeista laukinė gamta tampa mažiau atspari.Paukščių gripo poveikį laukinei gamtai ir galimas epidemijos valdymo priemones komentuoja ekologas Arūnas Pranaitis, VMVT patarėja Vilija Grigaliūnienė ir dr. Dr Viola Ross-Smith iš Britų ornitologijos fondo.Autorė Vaida Pilibaitytė

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, jau šių metų viduryje dešimtyje mažesnių šalies savivaldybių bus matomi pirmieji reformos ženklai – pradės veikti pirmieji sveikatos centrai. Tikimasi, kad juose išplėtus šeimos gydytojo komandą gerės šeimos medicinos darbo kokybė, o centre dirbančių gydytojų specialistų paslaugomis galės naudotis visų rajono šeimos gydytojų pacientai.Tarp naujų komandos narių minimi ir gyvensenos medicinos specialistai. Tiesa, šiandien dažnas pacientas iš tiesų nė nežino, kokia bus šio specialisto veikla: kokiems nusiskundimams esant jis konsultuos, ar jis galės skirti gydymą, išrašyti vaistų? Žinių trūksta dėl to, kad gyvensenos medicinos specialistų Lietuvoje paruošta dar labai mažai ir jie dažniausiai dirba visuomenės sveikatos biuruose, o štai tik viena kita privati klinika šiuo specialistu yra papildžiusi šeimos gydytojo komandą. Apie gyvensenos medicinos specialisto darbą pokalbis su šios srities gydytoja Simona Lešinskiene.Kita laidos tema – pavojai, kurie balandį mūsų tyko gamtoje. Į laidą „Sveikata“ kreipėsi vilnietė Lina. Moteris rašo, kad per vaikų atostogas jos paauglė dukra išėjo su drauge po rajoną pasivaikščioti, o greta namų yra miškas, žaliuoja dideli pievų plotai. Kitą dieną po pasivaikščiojimo ant dukros rankos atsirado raudona monetos dydžio dėmė, o dar po paros ant dėmės pasirodė ir vandeningos pūslės. Moteris įtaria, kad bevaikštinėdama dukra prisilietė prie kažkokio augalo, kuris kartu su tiesioginiais saulės spinduliais nudegino rankos odą. Koks tai augalas, moteris tik spėlioja. Iš nuotraukų matyti, kad nudegimai ant odos labai panašūs į sukeliamus rūtos ar Sosnovskio barščio, tačiau pastarojo dar nematyti, o rūtų apskritai rajone niekas prie namų nebeaugina. Kad nudegimą galėjo sukelti augalas, patvirtino ir dukros gydytoja. Lina teiraujasi, koks augalas gali balandžio viduryje sukelti tokius nudegimus.Apie gamtoje tykančius pavojus balandį: tiek deginančius augalus, tiek sukeliančius kitas alergines reakcijas pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe-klinikine imunologe dr. Algirda Krisiukėniene.Ved. Laura Adomavičienė

Siekiant geriau suvokti dirbtinį intelektą, KTU mokslininkės Kristina Šutienė ir Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė sukūrė tam pirmąjį vadovėlį lietuvių kalba.Apie politines provokacijas per sporto varžybas karo Ukrainoje akivaizdoje - su LRT sporto žurnalistu Martynu Nesavu ir politologu Linu Kojala.Vis daugiau lietuvių net ir žiemą renkasi neįprastą poilsį gamtoje – jurtoje, kupole, namelyje medyje be elektros ir kitų įprastų patogumų. Kuo žavi toks poilsis?Ved. Karolina Panto

Kūčios, Kalėdos, žiema, sugrįžtanti šviesa. Gamtoje gimstančios šviesos galima nepajausti, bet užtenka vien mažos žinelės, ir ji nušvinta mums lyg saulė. Kol mes ruošiamės Kūčioms, kol puošiame eglutę, gamta savo šventę taip pat mini ir švenčia.Degučiuose, Zarasų rajone daugybę metų paukščiais rūpinasi gamtos draugas Rimas Leleckas, kuris pasakoja, kad Europoje paukščiai lesinami visais metų laikais.Kokios buvo šilų dzūkų Kūčios ir Kalėdos domisi kultūrininkė Onutė Drobelienė ir primena, kad senų senovėje eglučių Lietuvoje niekas nepuošė.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pilkoji gervė dar neseniai buvo Raudonosios knygos sąrašuose, šiuo metu džiaugiamės jų pulkais. Ornitologas Eugenijus Drobelis aiškina, kodėl gervių populiacija taip išaugo, kas kelia pavojų gamtoje gervei, ir kam ji – nėra draugė, kodėl jos apsistoja Lietuvoje?Nežudykite nepažįstamo vikšro - gal iš jo išsiris nuostabaus grožio drugelis. Entomologė, drugių specialistė Eglė Vičiuvienė džiaugiasi šių metų drugių vasara, aiškina, kas žiemoja: kiaušinėliai, vikšrai ar lėliukės?Ko ieškome gamtoje - vasaros ar rudens ženklų? Per karščius, daugelis gyvūnų buvo pakeitę savo paros režimą – dienom ilsėdavosi, o maitinosi, keliavo rytais, vakarais ir naktį, dabar jie bus aktyvūs ir dieną. Ką reiškia tos kelios vėsesnės dienos gamtoje?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos fotografijose išlieka bene tikriausia informacija. Molėtų krašte gyvenantis žinomas fotografas Jonas Danauskas pasakoja, kaip gamtoje ieško įdomiausių kadrų.Ne visiems gandrams pavyko perėti vienu metu, kai kas ankstino, kai kas vėlavo, tačiau baigiantis liepai, kai kurie gandriukai jau braido laukuose su tėvais.Evoliucijos bėgyje pakito gyvūnų anatomija, ypač akių sandara, todėl atsirado kompensacinių gebėjimų. Kaip mato naktiniai gyvūnai, pasakoja medžioklėtyrininkas Petras Adeikis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Į laimės būseną ją sugrąžina priminimas, kad metas pasitelkti visus penkis pojūčius, kad nebūtina taupyti laiko — geriau leidžiamą laiką įprasminti. Ji pasikrauna bendraudama su žmonėmis, niekada nenustodama žaisti bei flirtuoti, be to, sako, visada save stumia į nuotykį, nes ypatingos patirtys nuspalvina gyvenimą. LAIMĖS DIETOJE — vienuolika aktorės Emilijos Latėnaitės gyvenimiško džiaugsmo receptų.

Žiemą stirnos išgyveno lengvai, šiuo metu jau veda jauniklius, kuriuos aptikti galime net laukuose, sako biologas Eugenijus Tijušas. Be to, kai kurie keičia kailį ir ragus, tad, nebaidykime gyvūnų.Kas gamtoje dar likę iš pavasario? Ankstyvieji pavasario augalai seniai nužydėjo, kiti net sėklas subrandino ir kyla naujam, kitų metų gyvenimui.Paukščių pavasaris jau baigiasi, o kai kas jau galvoja apie antrą vadą. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys pasakoja, kad giksi žąsys, skraido tilvikai, sugrįžo meldinės nendrinukės.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Apie pašėlusį kranklių pavasarį, kai paukščiai įgauna daugybę iki tol neturėtų balsų. Apie gyvūnų meilę, apie zoologijos sodo gyventojų gyvenimo užkulisius pasakoja Lietuvos zoologijos sodo žinduolių kuratorė Rimgailė Pėtelytė – Brazaitienė.Pavelas Trusovas, Švenčionių rajone radęs žiemą gimusius šerniukus aiškina, kaip atrodo šernės lizdas, kuriame vedami jaunikliai, kuo jis skiriasi nuo įprasto šernų guolio ir kaip elgtis, miške aptikus gyvūnų jauniklius.Minint Tado Ivanausko 140-ąsias gimimo metines, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje iki kovo 9 d. veikia paroda „Tegul kiekvienas atiduoda visa, ką gali savo gimtajam kraštui…” ; pristatoma akademiko Mečislovo Žalakevičiaus knyga „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtoje žiema dar neišgasdino nei šalčiu, nei badu. O kai kas netgi įvenčia. Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kad šernai jau kelia vestuves ir po kelių mėnėsių atsives ne vieną, o kelis šerniukus.Kodėl Letuvoje šiaurinių elnių neturime, ar jie giminės mūsiškiam tauriajam elniui, klausiame laukinės gamtos žinovo Petro Adeikio?Šiomis dienomis pelėdos pradeda parėti. Prie Vilniaus esančio Pelėdų parko steigėjas Slavomiras Tabero pasakoja, kokios jos tokios draugiškos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie Žuvinto pavasarį, apie paukščių gyvenimą ir Žuvinte naudojamas tvarkomosios gamtosaugos priemones.Kokia miškų kirtimo tvarka pavasarį, ar gali būti kertami miškai paukščių perėjimo metu?Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignevas Glazko atsako, kad jokiu būdu negalima, nebent būtina, kai naikinami kenkėjai.Pasaulio žvejybos čempionato spiningavimo iš valčių nugalėtojas molėtiškis Sigita Lukšta papasakojo, koks šis pavasaris spiningautojams, kodėl lydekos išneršė vėliau ir kodėl žvejus jis skatina vadovautis „pagavai – paleisk“ principu.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Mokyklų daržai – terapija mokytojams ir mokiniams, vietos bendruomenei, o kartu ir pasiruošimas išgyventi ateityje, klimato krizės paveiktame pasaulyje.„Ne vienas ugdymo filosofas kelia klausimą, ar šiuo metu, matant klimato krizę, ir bendrai, galvojant apie Antropoceno epochą ir galvojant apie tai, kas mūsų laukia, mes galime kalbėti apie ugdymą, kuris orientuotas į profesijos paruošimą, socialinius ir kultūrinius įgūdžius, ar turime mokyti vaikus išgyventi tose sąlygose, kurios ateina“, – kalba Vilniaus universiteto dėstytoja, edukologijos mokslų daktarė Sandra Kairė.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Pastaruoju metu labai daug žmonių slidinėja. Miškuose ir parkuose net vakarais gali sutikti grupeles slidininkų, Daugelis, išsitraukę iš sandėliuko senas slides, rogutes ar kitas priemones, čiuožia į mišką. Sporto inventoriumi prekiaujančios įmonės atstovas Viktoras Zaubidovas pasakojo, kad pavyzdžiui, vien slidžių, kiek buvo atvežama į Lietuvą, beveik visos išperkamos, o ir nuomai neužtenka žiemos sporto inventoriaus.Raudonasis Kryžius telkia nuolatinį savanorių rezervą. Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė, sako, kad paruošti savanoriai būtų visuomet pasiruošę padėti valstybei įvairių sudėtingų situacijų atvejais.Lietuvos mokslininkai šalyje aptiko beveik 30-imt koronaviruso atmainų. Vieną jų galima vadinti lietuviškąja.Dėl dešimtmečius nesutvarkomo kelio Vilnius - Utena, sostinės gydytojai atsisako darbo regione, Utena nepritraukia investuotojų.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Per karantiną daugybė vaikų per mažai juda. Treneriai sako, kad viena iš išeičių – kartu su tėvais imtis žiemos sporto, pavyzdžiui, slidinėjimo. Kaip pradėti? Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas, slidinėjimo treneris Ričardas Panavas.Lietuvoje toliau laikosi šalčiai. Norintieji padėti laukiniams gyvūnams girdi prieštaringų rekomendacijų. Kada žmogaus įsikišimo reikia, o kada ne? Kaip radę jau žuvusį paukštį ar žinduolį galime prisidėti prie gamtos mokslo? Ornitologas Marius Karlonas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje dirbanti veterinarijos gydytoja Jurgita Autukaitė, Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis.Interviu su Lietuvos kariuomenės kapitone Greta Žiliūte, metus praleidusia pavojingiausioje Jungtinių Tautų misijoje Malyje. Kalbina Domantė Platukytė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

PavadinimasPakeliui su klasika Pavadinimas (LRT.LT)Pakeliui su klasika. Lietuvė laukinėje Kenijos gamtoje Eglė Aukštakalnytė Hansen Dalies pavadinimas R Laidos pavadinimasPakeliui su klasika Web trumpas aprašasPakeliui su klasika. Lietuvė laukinėje Kenijos gamtoje Eglė Aukštakalnytė HansenKompozitorius ir atlikėjas Mantvydas Leonas Pranulis ruošia savo pirmos operos „S’anatomia“ pastatymą. Pokalbis su šio garsinio veiksmo autoriumi ir aktoriumi Povilu Jatkevičiumi.Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda – pokalbis su kandidatu į Kultūros ministrus Simonu Kairiu.Vyriausybė patvirtino siūlymą nuo gruodžio 10 dienos leisti lankyti muziejus ir galerijas ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė ir MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.Prasideda XIII „Rokiškio klasikinės muzikos festivalis“. Apie tai, kaip festivalis prisitaikė prie pandemijos iššūkių, ir apie skaičiaus 13 simboliškumą pasakoja festivalio organizatorė, pianistė Simona Zajančauskaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – susitikimas su keliautoja, rašytoja ir buvusia aktore, šiuo metu Etiopijoje esančia Egle Aukštakalnyte Hansen. Susumavus jos kelionių kilometrus išeitų, kad ji jau trečią kartą keliauja į mėnulį, tačiau laukinė gamta ją traukia labiau nei kosmoso platybės. Apie laukinio gyvenimo privalumus „telekomunikacijų išderintam žmogui“ ir po susidūrimo su gamta kylančius hamletiškus klausimus – pokalbis su E. Aukštakalnyte Hansen.Ved. Marius Eidukonis ir Indrė Kaminckaitė

Nors jau penkta savaitė galioja visuotinis raginimas likti namie, už lango – pavasaris, tad lietuviai būriais traukia į gamtą. Netoli Vilniaus įsikūrusio Neries regioninio parko pažintiniuose takuose – spūstys. Žemaitijos nacionalinis parkas naudojasi proga pakviesti į atokesnius savo objektus. O Žuvinte, kaip įprasta – paukščių kur kas daugiau nei žmonių.Kaip prie pasikeitusių lankytojų srautų taikosi Lietuvos saugomos teritorijos? Kaip atgaivinti sielą ir kūną, bet nepakenkti dabar pavasario ritmu gyvenančioms rūšims? Ar gali būti, kad atsitraukus pandemijai, į gamtą jau žvelgsime kitomis akimis?Pokalbis su muzikantu, grupės „Golden Parazyth“ vokalistu Giedriumi Širka.Aut. Vaida Pilibaitytė ir Rūta Dambravaitė.

„Kiekvienas gali tapti atradėju“, – teigia ornitologas Gediminas Petkus. Jis pasakoja apie išmaniąją programėlę „iNaturalist“, kurią naudodamas mokslininkas atrado iki šiol nematytą gėlės rūšį – Juodąjį snaputį.VU docentas entomologas Andrius Petrašiūnas pasakoja apie vabzdžių įvairovę Lietuvoje, imigravusias rūšis ir vabzdžių naudą.Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ aptariame pirmą kartą pasaulyje nufotografuodama paukštį – Pietų Filipinų nykštukinį tulžį. Apie tai kalba ornitologas Marius Karlonas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Nauji metai gamtoje ir mūsų gyvenimuose. Kaip savo metus ir darbus skaičiuoja medžiotojai? Kur tie vėžiai žiemoja? Apie ką kliksi gulbės? Apie visa tai ir dar daugiau iš gamtos – visų namų.

Gamtoje vis dar yra organizmų, kurie stebina ir glumina mokslininkus. Jie tokie saviti ir keisti, kad nežinoma, kokiai organizmų grupei juos priskirti. Kartais nežinoma – gyvūnas, augalas ar grybas atsidūrė prieš tyrėjų akis. Kas glumina mokslininkus? Svarbiausias šių metų Lietuvos politinis įvykis – Seimo rinkimai. Politologai prognozuoja, kad laikas iki jų – bus Įtemptas. Ko imsis politinės partijos? Išmanioji lazdelė, salotų aparatas ar vanduo iš oro. Tai tik keli, keistai skambantys, bet tikri išradimai. „Time“ žurnalas kasmet apžvelgia kas išmaniausio buvo sukurta per metus.Taip pat laidoje apie populiariausius vardus, lietuviškos ir užsienio spaudos apžvalgos. Bus ir kitų temų. Ved. Gabija Narušytė.

Sinoptikai prognozuoja, kad Kalėdos šiemet bus be sniego, be to, prognozuojama, kad lis. Besniegis gruodis, pražydę žibuoklės – kuo gamtoje ypatingos 2019 -ųjų Kalėdos ? Egles auginantiems ūkininkams gruodis – pats darbymetis, nes, nors šventinis sezonas trumpas, eglių auginimas – labai gera verslo šaka. Prieš šimtą metų gimė kompozitorius Eduardas Balsys - vienas talentingiausių pokario Lietuvos kartos kompozitorių. Dėl Brexit‘o išaugus norinčiųjų grįžti į Lietuvą, Vyriausybė yra parengusi planus, kaip palengvinti grįžtančiųjų integraciją. Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Kalendoriuje žiema, o gamtoje – tik jos laukimas.Ką sako pelėdos ir ką – vilkai. Sugrįžo mūsų lietuviškos pilkosios bitutės. Kaip gyvuoja medžiotojai? Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė.

Kaip lapkritį miške ieškoti naudingų augalų, kuo tokios vietos svarbios biologinei įvairovei, ekosistemoms ir aplinkos švarinimui ? Augalų pažinimo ekskursijų metu galima sužinoti apie gamtoje randamus turtus, sužinome jų savybes ir panaudojimą.1989-ieji metai Rytų Europoje simbolizuoja pokyčius. Aksominė revoliucija Čekoslovakijoje ypatinga tuo, kad tai buvo revoliucija be jokio smurto ir prievartos.Prieš 115 metų gimė poetė Salomėja Nėris.Žvakių šviesa suteikia jaukumo, tačiau sveikatos specialistai perspėja, kad žvakių deginimu piktnaudžiauti nereikėtų.Dar girdėsite šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau įdomių ir naudingų dalykų.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Su paaugliais dirbantys specialistai sako, kad žygiai gamtoje – vienas efektyvių būdų padėti jauniems žmonėms spręsti kylančias emocines problemas. Bendrakeleivių organizacija subūrė išsiskyrusių ar besiskiriančių šeimų berniukų grupę, su kuria rengia žygius visus metus. Kokios naudos buvimas gamtoje turi besiformuojančioms jaunuolių asmenybėms? Apie patyriminį ugdymą ir buvimo gamtoje svarbą – pokalbis su lauko mokytoju mokinių vadinamu istorijos mokytoju Gyčiu Valatka. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Ką reikėtų daryti, kad po psichologinių traumų žmogus atsigautų kaip įmanoma greičiau?Tyrimas apie lietuvių aukojimo ypatumus.Šiandien – Socialinių darbuotojų diena. Svarbiausių savaitės įvykių apžvalga.Žvilgsnis į Austriją, kur savaitgalį vyks parlamento pirmalaikiai rinkimai. Kaip prasmingai praleisti atostogas? Turizmas Lietuvoje.Jubiliejinė „Tyrėjų naktis“ kviečia į atraktyvius renginius.Socialinis verslas „Kavos galia“.Kokios naudos buvimas gamtoje turi besiformuojančioms jaunuolių asmenybėms?Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda kelionių organizatorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė? Ką skaito švietimo ekspertė Vilija Targamadzė? Apžvalgininkės Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras.Ved. Darius Matas.

Gamtoje lyg ruduo, lyg vasara.Paukščiai skrenda, o bitės darbuojasi. Ar blakės tikrai mieli padarai? Elnių vestuvės, grybai ir – mes. Apie visa tai ir dar daugiau iš gamtos - visų namų.

Kokia „Vasaros popietė“ – be vasaros, o vasara – be uodų ir palapinių? Šiandienos laidos tema – stovyklavimas. O jis gali būti visoks: pradedant nakvyne hamake viename iš Lietuvos regioninių parkų, baigiant gigantišku palapinių miesteliu muzikos festivalyje. Išlikimo pastarajame gidu dalinasi rašytojas, vertėjas, humoristas, taip pat ir daugkartinis Nacionalinės viktorinos laureatas Paulius Ambrazevičius. Paulius – dažnas muzikos festivalių dalyvis, koks renginys tai bebūtų: Anykščiuose įsikūręs festivalis „Devilstone“ ar Barselonoje vykstantis vienas didžiausių „open airų“ Europoje – „Primavera Sound“.Į LRT RADIJO studiją taip pat užsuka Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, festivalio „Varom!“ organizatorius Simonas Dailidė – jam nakvynės po atviru dangumi, aktyvus laisvalaikis ir muzikos festivaliai taip pat nėra svetimi.Antroje laidos dalyje – skambutis kelionių po Lietuvą portalo „pamatykLietuvoje.lt“ vadovui Arvydui Dotui. Internetinio puslapio, kuriame guldoma informacija tiek paprastiems, tiek kažko išskirtinio ieškantiems poilsiautojams, taip pat maždaug 80 kelioninių maršrutų ir šimtai lankytinų bei pramoginių objektų, įkūrėjas dalinasi asmeninėmis rekomendacijomis. Arvydo TOP penketuke – vienos patraukliausių stovyklaviečių visoje Lietuvoje, kuriose praleisti bent vieną vasaros naktį (ar popietę) – būtina.Viena jų – Trakuose praėjusiais metais įkurta stovyklavietė prie Skaisčio ežero, džiuginanti lankytojus pėsčiųjų takais, laužavietėmis, pavėsinėmis, palapinių statymo vietomis ir visais kitais stovyklavimui būtinais atributais. Skambiname Valstybinės miškų urėdijos Trakų padalinio vyr. miškininkui Dainiui Taukiui, kuris dėl savo indėlio juokais yra vadinamas stovyklavietės prie Skaisčio ežero tėvu ir motina.Prie mikrofonų stovyklauja Inga Ramoškaitė ir Tomas Lukaševičius.

Šiomis dienomis daug kalbama apie būsimas eitynes, komentarų yra pačių įvairiausių, kas rodo tam tikrą susipriešinimą visuomenėje ir mūsų toleranciją. Kodėl esame nepakantūs ir ką jaučia šeimos, kurių aplinkoje ne tradicinės orientacijos sūnus, dukra ar kitas artimasis? Ar aiški valdančiosios koalicijos ateitis? Gamtoje neišvengiamai susiduriame su erkėmis. Ar įmanoma apsisaugoti? Vasarą viešajame transporte ir per karštą, ir per šalta. Ką daryti?Taip pat laidoje apie tai, kaip saugiai maudytis karštą vasarą, kaip uostamiestis kovoja su smarve, lietuviškos ir užsienio spaudos apžvalgos. Bus ir kitų temųVed. Gabija Narušytė

Ar jums gegutė užkukavo? Kokio pavasario laukti ir tikėtis? Kiek žvėrių gali būti gamtoje? Iš laiškų laiškelių...

„Gamta – visų namai“:Vieni išskrenda, kiti pragysta. Tai vis mūsų paukščiai.Kaip dabar tiriama gandrų migracija? Gamtoje visada verta ieškoti.

Informacija apie orus.Spaudos apžvalga. Karinės pratybos : Kaune galima pamatyti karinę techniką ir pabendrauti su kariais. Festivalis LOGIN: Mobilumo institutas.Lietuviškos knygos: Valdo Papievio "Brydė", Lauros Sintijos Černiauskaitės "Šulinys“ ir Mariaus Burokas poezijos knyga "Švaraus buvimo“. Ledų kokybė.Gamtoje kepamas maistas (barbekiu, grilis).Ispano kelionė Baltijos keliu.Kultūros renginiai.

Informacija apie orus.Spaudos apžvalga. Karinės pratybos : Kaune galima pamatyti karinę techniką ir pabendrauti su kariais. Festivalis LOGIN: Mobilumo institutas.Lietuviškos knygos: Valdo Papievio "Brydė", Lauros Sintijos Černiauskaitės "Šulinys“ ir Mariaus Burokas poezijos knyga "Švaraus buvimo“. Ledų kokybė.Gamtoje kepamas maistas (barbekiu, grilis).Ispano kelionė Baltijos keliu.Kultūros renginiai.

„Gamta – visų namai“:Gamtoje pagaliau sulaukta šilumos. Per Kuršių neriją skrenda paukščiai. Dar viena knyga apie Lietuvos paukščius. Apie meškėnus, vilkus ir mežioklę.

„Gamta – visų namai“:Gamtoje pagaliau sulaukta šilumos. Per Kuršių neriją skrenda paukščiai. Dar viena knyga apie Lietuvos paukščius. Apie meškėnus, vilkus ir mežioklę.

Rudenines svogūnines gėles geriausia sodinti iki spalio mėnesio pabaigos. Gamtoje vykstant įprastiems pokyčiams, šių rūšių svogūnėliai ramybės periodui paruošiami pagal tam tikras rekomendacijas. Pavasarį pražystančių augalų – tulpių, narcizų arba krokų – sodinimo darbų patariama imtis jau rugsėjo pradžioje Plačiau apie svogūninių gėlių sodinimo ir priežiūros ypatumus papasakos patyrusi gėlininkė Eglė Gintauskienė.Bendrovės „Ecoservice“ iniciatyva buvo atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę apie nenaudojamų daiktų kaupimą. Apklausos rezultatai parodė, kad 21 % lietuvių galvoja namuose turintys daug nereikalingų daiktų, dar 35% mano, kad tokių daiktų turi bent vieną kitą. Kaip pasirūpinti, kad naudoti, bet tvarkingi daiktai nebūtų išmetami ir gal patektų į kitų šeimininkų rankas? Aiškins ir klausytojus konsultuos bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė Daiva SkrupskelienėTaip pat laidoje dienos įdomybės, informacija apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Rudenines svogūnines gėles geriausia sodinti iki spalio mėnesio pabaigos. Gamtoje vykstant įprastiems pokyčiams, šių rūšių svogūnėliai ramybės periodui paruošiami pagal tam tikras rekomendacijas. Pavasarį pražystančių augalų – tulpių, narcizų arba krokų – sodinimo darbų patariama imtis jau rugsėjo pradžioje Plačiau apie svogūninių gėlių sodinimo ir priežiūros ypatumus papasakos patyrusi gėlininkė Eglė Gintauskienė.Bendrovės „Ecoservice“ iniciatyva buvo atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę apie nenaudojamų daiktų kaupimą. Apklausos rezultatai parodė, kad 21 % lietuvių galvoja namuose turintys daug nereikalingų daiktų, dar 35% mano, kad tokių daiktų turi bent vieną kitą. Kaip pasirūpinti, kad naudoti, bet tvarkingi daiktai nebūtų išmetami ir gal patektų į kitų šeimininkų rankas? Aiškins ir klausytojus konsultuos bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė Daiva SkrupskelienėTaip pat laidoje dienos įdomybės, informacija apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

„Gamta – visų namai“:Rudens pradžią skelbia rugsėjo pusiaujas. Kas braido laukuose ir pelkėse. Žinios iš elnių vestuvių. Gamtoje naujienų pilna visada.

„Gamta – visų namai“:Rudens pradžią skelbia rugsėjo pusiaujas. Kas braido laukuose ir pelkėse. Žinios iš elnių vestuvių. Gamtoje naujienų pilna visada.

„Gamta ˜– visų namai“:Minime nepaprasto žmogaus nepaprastą sukaktį Gamtoje ir apie gamtą - nuo pirmųjų dienų. Kas ta konferencija - klajoklė?

„Gamta ˜– visų namai“:Minime nepaprasto žmogaus nepaprastą sukaktį Gamtoje ir apie gamtą - nuo pirmųjų dienų. Kas ta konferencija - klajoklė?

„Lietuvoje gyvenančiam žmogui reikia labiau pažinti mišką. Kai jį pažįsti, supranti, kokia brangi ši žemė. Jeigu dar pamiškėje pasodini medį, iškeli inkilą, pasistatai namuką, tai iš tos Lietuvos niekur nesinori dingti“, – mintimis prie naktinio laužo dalijasi Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.Anot JAV Jeilio universiteto mokslininkų, Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe pasaulyje. Tačiau ar visada suprantame miškų naudą? Juk be grybų ir uogų miškas yra savaime įdomus, paslaptingas, kupinas neįmintų mįslių. Jis vilioja ne tik dieną, bet ir naktį. Naktis miške, susiliejimas su gamta palieka neišdildomą įspūdį. Pavyzdžiui, kiekvienas gali praleisti naktį su pelėdomis, pasiklausyti jų tuoktuvių ūbavimo. Lietuvoje naminių pelėdų netrūksta. Netrūksta ir miškų. Tačiau, pabrėžia Želvos girininkijos girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius: „Šiukštu, be reikalo pelėdoms kelti streso nereikia. Gamtoje gyvenančiuosius reikia gerbti.“Naktį pasiklausyti pelėdų ūbavimo pakvietė Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis, Želvos girininkijos girininkas Gintautas Povylius, girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius ir Aldona Kvedarienė.

„Lietuvoje gyvenančiam žmogui reikia labiau pažinti mišką. Kai jį pažįsti, supranti, kokia brangi ši žemė. Jeigu dar pamiškėje pasodini medį, iškeli inkilą, pasistatai namuką, tai iš tos Lietuvos niekur nesinori dingti“, – mintimis prie naktinio laužo dalijasi Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.Anot JAV Jeilio universiteto mokslininkų, Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe pasaulyje. Tačiau ar visada suprantame miškų naudą? Juk be grybų ir uogų miškas yra savaime įdomus, paslaptingas, kupinas neįmintų mįslių. Jis vilioja ne tik dieną, bet ir naktį. Naktis miške, susiliejimas su gamta palieka neišdildomą įspūdį. Pavyzdžiui, kiekvienas gali praleisti naktį su pelėdomis, pasiklausyti jų tuoktuvių ūbavimo. Lietuvoje naminių pelėdų netrūksta. Netrūksta ir miškų. Tačiau, pabrėžia Želvos girininkijos girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius: „Šiukštu, be reikalo pelėdoms kelti streso nereikia. Gamtoje gyvenančiuosius reikia gerbti.“Naktį pasiklausyti pelėdų ūbavimo pakvietė Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis, Želvos girininkijos girininkas Gintautas Povylius, girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius ir Aldona Kvedarienė.

„Gamta – visų namai“:Ar galima pasitikėti vasario ledu? Gamtoje – pavasario ir vestuvių nuotaikos. Kada į Anykščių šilelį žvelgsime iš viršaus?

„Gamta – visų namai“:Ar galima pasitikėti vasario ledu? Gamtoje – pavasario ir vestuvių nuotaikos. Kada į Anykščių šilelį žvelgsime iš viršaus?

Si menesi Dr. Kudirka kalbes apie kaip apsisaugoti nuo ir gydyti vabalu ikandimus. 1. Gamtoje svarbu apsisaugoti nuo vabalu. Nesiokite ilgas rankoves, ilgas kelnes. Galima purksti oda su DEET chemikalu pries vabalus. 2. Dauguma ikandimu galima gydyti su salto kompresu, antihistaminus ir hidrokortizono kremo. 3. Jeigu rimtesnis ikandimas, stipresnis skausmas, arba sistemini simtomai (anafilaksija, sunku kvepuoti, tinsta veidas ar gerkle) svarbu kreiptis pas gydytoj ar iskviesti greitoji pagalba.#208 (PLAY)