Podcasts about istorik

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.2024- ųjų Lietuvos kultūros sostinėje Kaišiadoryse, Bučinio pastate, bus atvertas Pabėgimo kambarys.Kaip Šiauliai ir Šiaulių „Aušros“ muziejus paminės Kovo 11- ąją?Šiandien Paryžiuje pristatoma Lietuvos sezono Prancūzijoje programa.Valstybės pažinimo centras lankytojus kviečia tapti detektyvais ir išnarplioti Kovo 11-osios rebusą.Metų tolerancijos žmogumi paskelbta Telšių muziejaus „Alka“ muziejininkė, istorikė Janina Bucevičė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Daugiafunkcis kompleksas su nacionaliniu stadionu Vilniuje bus statomas. Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė koncesijos sutarties pakeitimams. Projekto kaina indeksuojama ir kils 40 proc. Taip pat sutarta trimis tūkstančiais padidinti vietų skaičių nacionaliniame stadione.Didžiausią Lietuvos istorijoje kyšį paėmęs buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas nuteistas kalėti trejus metus ir keturis mėnesius.Desovietizacijos komisija nusprendė, kad Salomėjos Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos. Tuo metu dėl diplomato ir karininko Kazio Škirpos atminimo lentos kol kas sprendimas nepriimtas, bus prašoma istorikų išvados.Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi aiškintis konservatoriaus Justo Džiugelio santykius su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku.Moldovos prorusiško separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai prašo Maskvos suteikti „apsaugą“.Nepasiturintiems gyventojams dalijamos socialinės kortelės, kurios pakeitė iki šiol buvusią europinę paramą maistu. Kas tris mėnesius asmeniui skiriami 25 eurai.Ved. Liepa Želnienė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose. Ministro Gintauto Jakšto teigimu, tokie siūlymai teikiami diskusijai, gyventojai gali siųsti savo siūlymus ministerijai elektroniniu paštu.Rusija paskelbė kultūros ministro, Klaipėdos mero ir kitų Lietuvos politikų paiešką. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiems asmenims reikės įvertinti savo keliones į trečiąsias šalis, kurios gali nuspręsti vykdyti Rusijos arešto orderį.Seimo Užsienio reikalų komitetas aptarė Jungtinių Valstijų vidaus ir užsienio politikos tendencijų galimą poveikį Lietuvos ir regiono saugumui. Pasak komiteto pirmininko, per tris parlamentinius vizitus į Ameriką patirta gilėjanti rinkiminė drama Vašingtone, kuri vis labiau įkaitais ima užsienio saugumo politiką, nuo kurios priklauso ir ukrainiečių, ir kitų regiono valstybių likimai.LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa rodo, kad beveik 60 procentų šalies gyventojų mano, kad šalies pilietybė turėtų būti suteikta Europos dailiojo čiuožimo čempionate sausį bronzos medalį su lietuviu partneriu Sauliumi Ambrulevičiumi iškovojusiai amerikietei Elison Ryd. Prašymą dėl pilietybės suteikimo sportininkė pateikė trečią kartą, kai pirmieji du buvo atmesti.Ved. Madona Lučkaitė

Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad Lietuva per retai valo savo vandens telkinius – tvenkinius, ežerus, upes. Kaip vertinate mūsų vandens telkinius? Ar jie pakankamai išvalyti nuo žolių ir dumblo, kad būtų galima komfortiškai maudytis?Gydytojai pastebi nerimą keliančią tendenciją – dalis žmonių tyčia renka nuodingus grybus ir juos vartoja siekdami svaigintis. Kokie pavojai tyko grybuose, kurių nepažįstame, ir koks apskritai šiemet grybų sezonas?Kaip vertinate siūlymą privalomuoju civiliniu draudimu – taip, kaip automobilį – drausti ir galingesnius paspirtukus? Tai eismo rubrikoje aptarsime visai netrukus.Istorikė, Nacionalinės ekspedicijos dalyvė Monika Šipelytė pernai Vilniuje nusipirko butą ir savo rankomis pati susiremontavo virtuvę, koridorių. Remontai truko pusantrų metų. Kodėl mergina pati kibo į remonto darbus ir kaip jai pavyko tuos darbus atlikti?Ved. Edvardas Kubilius

Knygos apie KGB agentus autorė Kristina Burinskaitė sako, kad Lietuvoje šiuo metu gali būti apie tūkstantį neprisipažinusių agentų. Anot Burinskaitės, KGB veikla iki šiol labai įaudrina visuomenę, bet reikėtų žvelgti giliau – ne tik į pavardes, o ką agentai padarė. Istorikė teigia, kad iš likusių archyvų labai sunku atkurti tikrąjį KGB veidą. Ji sako, kad praeitį reikia palikti praeičiai.Ved. Deividas Jursevičius

Nors vaikystė sovietų okupacijos metais Lietuvoje turėjo apibrėžta vertę, savo vaidmenį kiekvienas turėjo įgauti, tampant naudingu šeimai ir visuomenei. Nors tuometinė ideologija teigė, kad niekam nereikalingų žmonių negali būti, kai kuriose šeimose vaikai dėl įvairių priežasčių tapdavo nepageidaujami. Tokių vaikų likimas įvairus: nuo nuolatinio gyvenimo internate, ar vaikų namuose iki vaikžudystės, ar net pardavimų.Kaip sovietinė sistema bandė rūpintis paliktais vaikais ir spręsti šias šeimų problemas? Koks buvo visuomenės požiūris į šeimas, kurios apleido savo vaikus? Kas lėmė, kad atitinkamu sovietiniu laikotarpiu vaikų namai buvo perpildyti?Pokalbis su istorike, humanitarinių mokslų dr. Ieva Balčiūne.Ved. Ignas Klėjus

Kodėl mūzos Klėjos bendradarbiai mėgsta futbolą? Gal į šį klausimą mums gali padėti atsakyti Nyderlandų istorikas Johanas Huizinga? Šis mokslininkas yra parašęs knygą „Homo ludens“, kurioje aptarė žaidimą kaip svarbiausią žmonijos kultūros elementą. O kiek pomėgis žaisti futbolą iš tiesų galėjo tapti kultūros ir kitų gyvenimo formų kūrybos paskata? Ar šį žaidimą būtų galima pavadinti vidaus politikos instrumentu, tarptautinių santykių įgyvendinimo metodu ar gal net karo sublimacijos forma? Kada šis žaidimas padeda formuoti ir tuo pačiu - suprasti konkrečios visuomenės tapatybę?Ar įmanoma XX-ojo amžiaus istoriją papasakoti per, tarkim, dešimt futbolo rungtynių?Kiek yra tiesos žodžiuose, jog Pirmojoje Lietuvos Respublikoje buvo padaryta lemtinga klaida vietoj futbolo kultūros puoselėjimo susitelkiant ties krepšiasvydžiu. Ar tokie svarstymai turi pagrindo? Jeigu taip - ar Lietuvos (futbolo) istorija galėjo pasukti kitu keliu, jeigu vietoj krepšinio būtume išmokę mitriai spardyti kamuolį? Gal Lietuvos futbolo rinktinė tokiu atveju XXI a. galėjo žaisti panašiame lygyje kaip Urugvajaus rinktinė?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais dr. Norbertu Černiausku, dr. Dovile Troskovaite ir Lietuvos istorijos instituto doktorantu Robertu Každanu.Ved. Aurimas Švedas

Toliau siekiant apsaugoti gyventojus nuo augančių elektros ir dujų kainų naštos, opozicija siūlo nulinį PVM tarifą taikyti visoms šildymo rūšims.Iš Ukrainos grįžęs karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis - apie įspūdžius iš ukrainiečių karių išlaisvintų Charkivo gyvenviečių ir tolesnę karo eigą.Tarptautinę dieną be automobilio rubrikoje „Aktualus klausimas“ – kaip pavyksta keisti šią transporto priemonę?Ką Lietuvai reiškia Putino paskelbta dalinė mobilizacija? Apie tai ir kitus saugumo klausimus – pokalbis su prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Kęstučiu Budriu.Šiandien minimos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 90-osios gimimo metinės. Istorikų ir bendražygių įžvalgos.Ved. Karolina Panto

Praėjusią savaitę Seime civilinės sąjungos projektui praėjus pateikimo etapą, tarp politikų ir visuomenės veikėjų kyla diskusijos, kurios neretai perauga į tiesioginę homofobiją ir tam tikrų žmonių grupių diskriminaciją.Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su lyčių studijų ir istorijos mokslų daktare Rasa Navickaite apie homobijos istoriją sovietinės okupacijos metais ir išlikimą iki šių dienų. Vienos universitete dirbanti Rasa Navickaitė yra gavusi Marie Curie stipendiją ir šiuo metu atlieka tyrimą apie homoseksualumą sovietinės okupacijos metais, kurį finansuoja Europos Komisija.Ved. Ignas Klėjus.

Pokalbis apie tai, kaip keitėsi moterų padėtis XX amžiaus Lietuvos visuomenėje, kaip šis vaidmuo pasikeitė atgavus nepriklausomybę ir kokie įvykiai padarė didžiausią įtaką keičiant požiūrį į lyčių lygybę.Dvylika punktų apie moterų istoriją su Vilniaus universiteto prof. Virginija Jurėniene.Ved. Ignas Klėjus

Prisimename fotomenininką Romualdą Rakauską.Minint filosofo Leonido Donskio mirties metines VDU rengia jo vardo konferenciją apie muziejų vaidmenį prisimenant praeitį. Su vokiečių istorike Imke Hansen kalbasi Kotryna Lingienė.Premjera Klaipėdos jaunimo dramos teatre – režisieriaus Valentino Masalskio „Kreicerio sonata“ pagal Tolstojaus apysaką. Monospektaklyje abejojama medicina, moterų emancipacija ir laimingu santuokiniu gyvenimu.Rašytoja Dalia Staponkutė komentare dalijasi įspūdžiais iš tarptautinio knygų forumo Dnipre, Ukrainoje.Pasaulyje: kūrybiškumo proveržių veiksniai, Stounhedžo restauracija, trumpasis Bookerio premijos knygų sąrašas ir išnykusių augalų kvapai.Grūto parką verslininkas Viliumas Malinauskas atidarė prieš 20 metų, tada tapo ir pirmuoju lietuviu, gavusiu Šnobelio premiją. Aktyviai diskutuojant apie Cvirkos ir Žaliojo tilto skulptūrų likimą, kolekcininkui sunku paaiškinti, kodėl nėra plano jų perduoti Grūto parkui.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Doc. dr. Artūras Lukaševičius kalba apie Jėzaus prisikėlimą netikinčių, ateistų ir istorikų akimis. Tikėjimas ir protas yra ne tiktai suderinami, bet jie yra sąjungininkai.

Pokalbis su Seimo nariu Tomu Tomilinu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jį nubaudė už kitokią nuomonę Partnerystės įstatymo klausimu.Prasideda „Atminties kelio“ projektas, skirtas paminėti 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines. Apie tai pasakoja Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas.Istorikų teigimu Birželio 23-osios sukilimas paneigė sovietų skleidžiamą propagandą esą Lietuva savanoriškai įstojo į Sovietų Sąjungą. Nors sukilėliai paskelbė atkuriantys nepriklausomybę, pagrindiniai sukilimo tikslai realybėje nebuvo įgyvendinti. Apie tai ir kodėl sukilimas iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai Giedrės Trapikaitės pasakojime.LRT FAKTAI apie kaukių dėvėjimą tvyrant karščiams.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Jis ne kartą tikino mane, kad istorija nėra praeitis. Kokia tolima ji bebūtų, visada vyksta dabar, mums gyvenant. Nes vien istorija padeda mums surasti save laiko žemėlapyje. Istorija yra visų mokslų mokslas“, – tai istorijos profesoriaus iš Wieslawo Mysliwskio romano „Adatos ąsa“, pripažinto geriausia verstine metų knyga, žodžiai. Ką šiandieniniai mūsų viešojoje erdvėje vykstantys įvairiausi ginčai istorinės atminties tematika liudija apie mūsų visuomenės pastangas surasti save tame laiko žemėlapyje? O gal pervertiname tuos ginčus ir diskusijas – gal jie iš tiesų rūpi tik mažai saujelei?Koks yra mūsų visuomenės santykis su istorija? Ar iš istorikų tikimės objektyvios, tad kartais ir labai nepatogios tiesos, ar trokštame, kad jie atliktų mitų kūrėjų, tenkinančių mūsų puikybę, vaidmenį? Koks kvailybės vaidmuo istorijoje? Apie visa tai – pokalbis su istoriku Dariumi Indrišioniu.Ved. Donatas Puslys

In memoriam Romas Batūra. Istoriką prisimena kolega Deimantas Karvelis.Žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ vasario numerio apžvalga.Apie galimybes grįžti į mokyklas, pedagogų skiepijimą ir didinamą finansavimą aukštajam mokslui – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.Rubrika „Kalbos rytas”: apie į Lietuvą grįžusių emigrantų vaikų lietuvių kalbą, pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu bei patiriamus mokymosi sunkumus pasakoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Aurelija Tamulionienė, neseniai išleidusi mokslinę studiją „Įveikti atskirtį“.Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualų turą po tarptautinio dėmesio sulaukusią parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Kaip internete perteikti autentiškos erdvės – buvusios areštinės – atmosferą?Preliminariai skaičiuojama, kad praėjusiais metais Lietuvos kino sektoriaus pajamos iš parduotų bilietų smuko daugiau nei 60 proc. Kaip dėl karantino nukraujavo šalies kino industrija ir kaip galima padėti jai atsigauti?Tęsiame pokalbių ciklą su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Rūta Stanevičiūtė apdovanota už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą. Apie laureatę – muzikologė Rasa Murauskaitė.Kuo gyvena ir ką atranda muziejininkai, kai muziejų durys užvertos lankytojams? Kolegė Alma Valantinienė domėjosi Anykščių muziejininkų kasdiene veikla ir atradimais.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš Brazilijos favelų F. Merielleso filme „Dievo miestas“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Semèn sa a, n ap retounen sou atik : La maison où naquit Alexandre Pétion est un dépotoir au cœur de Port-au-Prince

Prisimename kompozitorių Faustą Latėną.Geriausiems scenos menų pasirodymams, kūrėjams ir atlikėjams išdalinti Auksiniai scenos kryžiai.Kauno projektas „Nuo barakų iki parako” pristato lobių žaidimą. Po Šančių barakus vaikštinėja ir frazės „Ir Kaune gyventi galima” kilmę aiškina Kotryna Lingienė.Vanessa Springora knygoje „Abipusiu sutikimu“ aprašo savo ankstyvosios paauglystės metus, kai buvo patekusi į pedofilija kaltinamo garsaus Prancūzijos rašytojo G. Matzneffo įtaką.Filosofas Aldis Gedutis komentare aptaria, kaip prižiūrint kapus atsiskleidžia bendrapiliečių nepasitikėjimas vieni kitais.Pasaulyje: Vokietijos muziejų vadovai nepritaria karantino reikalavimams, alternatyva knygų pardavimo milžinei Amazon, pasikartojančios tų pačių eksponatų vagystės Danijos ir Nyderlandų muziejuose, atsisveikinimas su taksofonų būdelėmis Niujorke.Meno istorikė Mėta Marija Valiušaitytė dirbdama Picasso muziejuje Paryžiuje parengė parodą „Pablo Picasso Luvrai“. Išsamiai Picasso kūrybą pristatanti paroda Luvre dėl karantino nukelta metams, ta proga Mėta Marija rado laiko disertacijos apie Picasso kūrybą rašymui. Pokalbis su meno istorike apie Picasso, Luvrą, meno grobimą ir nesibaigiantį mokymąsi žiūrėti.Ved. Juta Liutkevičiūtė

„Studijoje 50“ lankosi istorikė Lina Kaminskaitė-Jančiorienė. Kinas – vienas iš L. Kaminskaitės tyrimų objektų. Koks yra lietuviškas kinas ne kino kritiko, bet kino istoriko akimis? Apie tai „Studijoje 50“. Laidą veda Valentinas Mitė.

„Geriausias pilietiškumą išreikšti veiksmu, o Lietuvos pažinimas yra vienas geriausių būtų išreikšti savo pilietiškumą“, – sako istorikė, visuomenininkė Luka Sinevičienė, pasakojanti apie keliones Lietuvoje. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ dalinasi idėjomis, ką saldaus galima nuveikti ir kur praleisti romantiškas atostogas nepakėlus sparnų iš Lietuvos.„Muzikos herojaus“ rubrikoje trombonininkas, kompozitorius, aranžuotojas Jievaras Jasinskis papasakos apie šeštadienį Kėdainiuose vyksiantį „Broma Jazz“ festivalį. „Kino pavasario“ meno vadovė Mantė Valiūnaitė pristato naują projektą po Liubarto tiltu.Ved. Gabrielė Martirosian ir Gerūta Griniūtė

Istorikų vertinimu, nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta ne mažiau 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Lietuvos romų genocidas – mažai tyrinėta tema. Dalį šios nežinios padės išsklaidyti naujas dokumentinis filmas „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis”. Filmo scenarijaus autorė ir režisierė-žurnalistė Rūta Sinkevičienė. Ką reikia žinoti laukiantiems vėluojančių pašto siuntų iš trečiųjų šalių?Suaktyvėjo vapsvos. Ekspertai perspėja, kad šių vabzdžių apgultis, ėmusis netinkamų priemonių, gali baigtis itin liūdnai.Gamintojai ir importuotojai kasmet rinkai pasiūlo vis daugiau alaus ir vyno, kuris nors ir turi iki pusės procento alkoholio, yra vadinamas nealkoholiniu. Specialistai pastebi, kad paprastai toks nedidelis alkoholio kiekis neturėtų vartotojams sukelti didesnių problemų, tačiau kai kurioms grupėms – pavyzdžiui, turintiems priklausomybių, tokių gėrimų vartojimas gali būti rizikingas.Ved. Artūras Matusas.

Gegužės 3 -ios Konstitucija - istorijos pamokos. Istorikų dr. E. Railos ir L. Peluričio pokalbis. Vatikano vedamajame - II pasaulinis karas ir Vatikano policija. Ved. Jūratė.Kuodytė.

Pametę galvas dėl dovanų ir šventinių vaišių - taip didžiąsias šventes švenčiame mes, taip lietuviai šventė ir prieš 100 metų. “Tuzino” laidoje istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė pasakos, ką tarpukariu gyvenę kauniečiai dėjo ant stalo ir po egle, ką veikdavo Kūčių naktį atšaukus komendanto valandą ir kaip leido likusią žiemą iki Užgavėnių. Ved. Guoda Pečiulytė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vilniuje vyksta 186364 metų sukilimo vadų Konstantino Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko bei dar 18 sukilėlių laidotuvių ceremonija. Istorikų teigimu, ilgą laiką sukilimas Lietuvoje buvo vertinamas kaip svetimas. Tačiau dabar šie įvykiai vertinami kitaip, nors, istoriko teigimu, apie sukilimą visuomenė žino labai nedaug. Ved. Olga Ugriumova ir Aleksandras Dvojeglazovas.

Istorikės Vidos Girininkienės paskaita labiau primins neakivaizdinę ekskursiją po senąsias Vilniaus kapines. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rasų, Šv. Petro ir Povilo (dar vadintų „Saulės“) ir Antakalnio kapinėms. Vida Girininkienė – viena pirmųjų Lietuvoje susidomėjusi kapinių kaip kultūros paveldo dalies tyrinėjimais paskaitoje pateikia istorinių žinių apie kapinių vienoje ar kitoje vietoje atsiradimą, jų paskirtį, architektūrinį ir landšaftinį savitumą, primena ten palaidotus įžymius žmones, aptaria istorinių Vilniaus amžinojo poilsio vietų dabartinę padėtį.

Istorikės dr. Redos Griškaitės paskaita apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės puoselėtojų Juozapo Strumilos ir Stanislovo Moravskio tekstus. Šiandien tokia Lietuvos soduose ir darželiuose įprasta gėlė jurginas turi įdomią ir net intriguojančią istoriją. Dar XVI a. iš Meksikos į Europą atvežta neišvaizdi tuščiavidurė gėlė žymiausių šio žemyno selekcininkų dėka ilgainiui tapo puošnia kuplia įvairiaspalve gėle. Didžiausio populiarumo jurginas (kitaip – dalija) sulaukė XIX a. pirmoje pusėje. Todėl neatsitiktinai ši gėlė vadinama ir XIX šimtmečio gėle. Lietuvoje iš pradžių labai reta, puošusi tik Vilniaus ir dvarų parkų klombas, netrukus išplito ir valstiečių darželiuose.

Kas žinoma apie liepsnojusios Dievo Motinos katedros būklę ir atstatymo perspektyvas? Ar verta savo dviračius ir paspirtukus registruoti policijoje ir kaip juos apsaugoti paliekant gatvėje? Istorikė, monografijos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje“ autorė Neringa Dambrauskaitė – apie kol kas mažai aprašytą kilmingųjų kasdienybę ir gyvenimo sąlygas prieš 400-500 metų. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Lapkričio 11-ąją Lenkija mini šimtmetį. Būtent šią dieną 1918-aisiais prie valstybės vairo stojo maršalas Juzefas Pilsudskis.Nuo ko ir kaip prasidėjo Lenkijos valstybingumas? Kodėl šiandien šalis dažnai matoma kaip susiskaldžiusi ir ką apie savo šalį galvoja patys Lenkijos žmonės?Istorikų, politologų, visuomenės tyrinėtojų įžvalgos Lietuvos radijo studijoje ir tiesiai iš Varšuvos.Ved. Rūta Dambravaitė, Lukas Kivita.

Lapkričio 11-ąją Lenkija mini šimtmetį. Būtent šią dieną 1918-aisiais prie valstybės vairo stojo maršalas Juzefas Pilsudskis.Nuo ko ir kaip prasidėjo Lenkijos valstybingumas? Kodėl šiandien šalis dažnai matoma kaip susiskaldžiusi ir ką apie savo šalį galvoja patys Lenkijos žmonės?Istorikų, politologų, visuomenės tyrinėtojų įžvalgos Lietuvos radijo studijoje ir tiesiai iš Varšuvos.Ved. Rūta Dambravaitė, Lukas Kivita.

Lapkričio 11-ąją Lenkija mini šimtmetį. Būtent šią dieną 1918-aisiais prie valstybės vairo stojo maršalas Juzefas Pilsudskis.Nuo ko ir kaip prasidėjo Lenkijos valstybingumas? Kodėl šiandien šalis dažnai matoma kaip susiskaldžiusi ir ką apie savo šalį galvoja patys Lenkijos žmonės?Istorikų, politologų, visuomenės tyrinėtojų įžvalgos Lietuvos radijo studijoje ir tiesiai iš Varšuvos.Ved. Rūta Dambravaitė, Lukas Kivita.

2018 m. rugsėjo 23 d. sukako 75-eri metai, kai buvo likviduotas Vilniaus getas. Gete kalėjo dešimtys tūkstančių mirti pasmerktų žydų. Šiandien ši data minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Iš viso per Holokaustą Europoje buvo nužudyti 6 mln. žydų. Per trejus metus trukusią nacistinę okupaciją Lietuva neteko per 90 proc. žydų bendruomenės, apie dviejų šimtų tūkstančių žmonių. Istorikų duomenimis, Lietuvoje žuvusių žydų dalis yra viena didžiausių Europoje.Autorė Indrė Urbaitė.

2018 m. rugsėjo 23 d. sukako 75-eri metai, kai buvo likviduotas Vilniaus getas. Gete kalėjo dešimtys tūkstančių mirti pasmerktų žydų. Šiandien ši data minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Iš viso per Holokaustą Europoje buvo nužudyti 6 mln. žydų. Per trejus metus trukusią nacistinę okupaciją Lietuva neteko per 90 proc. žydų bendruomenės, apie dviejų šimtų tūkstančių žmonių. Istorikų duomenimis, Lietuvoje žuvusių žydų dalis yra viena didžiausių Europoje.Autorė Indrė Urbaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pagalbos telefonu linija tėvams. Įvykiai Katalonijoje: komentaras. Istorikų konferencija. Orų prognozė mėnesiui.

Stats ak Istorik sou Real Madrid ak Atletico Madrid ki pral fè final Champions League la

Premye pati sou Chanpyona Chinwa a. Istorik ak Dispozisyon prezidan an pran pou fè foubòl la pran yon lòt nivo!

Baigiasi jubiliejiniai Mykolo Kleopo Oginskio metai, padėję mums plačiau susipažinti su iškilaus politiko ir kompozitoriaus veikla. Tačiau iš mažiau žinomo epistolinio palikimo M. K. Oginskis atsiskleidžia ir kaip šeimos žmogus.Istorikės Lietuvos edukologijos universiteto docentės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaita „Iš Mykolo Kleopo Oginskio epistolinio palikimo. Laiškas mano dukrai Amelijai apie vaikų auklėjimą“ supažindina su vaikams diegtomis patriotinėmis ir dorovinėmis nuostatomis. Iš paskaitos daugiau sužinosime ir apie Amelijos Oginskytės-Zaluskienės asmenį, pasirodo, tai buvo viena iš šviesiausių savo laiko moterų. Anot lektorės, jos gyvenimo istorija yra akivaizdus tėvo įdiegtų principų įrodymas.

Baigiasi jubiliejiniai Mykolo Kleopo Oginskio metai, padėję mums plačiau susipažinti su iškilaus politiko ir kompozitoriaus veikla. Tačiau iš mažiau žinomo epistolinio palikimo M. K. Oginskis atsiskleidžia ir kaip šeimos žmogus.Istorikės Lietuvos edukologijos universiteto docentės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaita „Iš Mykolo Kleopo Oginskio epistolinio palikimo. Laiškas mano dukrai Amelijai apie vaikų auklėjimą“ supažindina su vaikams diegtomis patriotinėmis ir dorovinėmis nuostatomis. Iš paskaitos daugiau sužinosime ir apie Amelijos Oginskytės-Zaluskienės asmenį, pasirodo, tai buvo viena iš šviesiausių savo laiko moterų. Anot lektorės, jos gyvenimo istorija yra akivaizdus tėvo įdiegtų principų įrodymas.

Kalėdų laikas mūsų mintis visados kreipia į praeitį, šeimos ir giminės istoriją, paliktas relikvijas. Istorikės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita bus apie privačios raštijos žanrą silva rerum. Tai savotiškos namų knygos, užrašų knygelės, kurios XVII–XVIII a. buvo populiarios tarp bajorijos.Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė šia tema susidomėjo dar prieš Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ atsiradimą. Anot jaunosios mokslininkės, nors pats žanro pavadinimas istorikams yra plačiai žinomas, tačiau silva rerum (lot. daiktų miškas) knygelės yra menkai tyrinėtos ir kelia nemažai klausimų. Atsakyti į juos – gana sudėtinga, nes silva rerum, kaip privačiosios raštijos žanro, ypatybė yra naratyvo ir autoriaus asmeninių komentarų nebuvimas (yra ir išimčių).Paskaitoje „XVII–XVIII a. silva rerum kaip istorijos šaltinis: šaltinis, autorius ir jo individualumas“ lektorė bandys atsakyti į klausimus: kokios pagrindinės temos vyravo silva rerum knygose, kas jas rašė ir kodėl, ar lengva atpažinti autoriaus tapatybę bei savimonės raišką per silva rerum knygeles.(Paskaita įrašyta 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.)

Kalėdų laikas mūsų mintis visados kreipia į praeitį, šeimos ir giminės istoriją, paliktas relikvijas. Istorikės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita bus apie privačios raštijos žanrą silva rerum. Tai savotiškos namų knygos, užrašų knygelės, kurios XVII–XVIII a. buvo populiarios tarp bajorijos.Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė šia tema susidomėjo dar prieš Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ atsiradimą. Anot jaunosios mokslininkės, nors pats žanro pavadinimas istorikams yra plačiai žinomas, tačiau silva rerum (lot. daiktų miškas) knygelės yra menkai tyrinėtos ir kelia nemažai klausimų. Atsakyti į juos – gana sudėtinga, nes silva rerum, kaip privačiosios raštijos žanro, ypatybė yra naratyvo ir autoriaus asmeninių komentarų nebuvimas (yra ir išimčių).Paskaitoje „XVII–XVIII a. silva rerum kaip istorijos šaltinis: šaltinis, autorius ir jo individualumas“ lektorė bandys atsakyti į klausimus: kokios pagrindinės temos vyravo silva rerum knygose, kas jas rašė ir kodėl, ar lengva atpažinti autoriaus tapatybę bei savimonės raišką per silva rerum knygeles.(Paskaita įrašyta 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.)

Istorikės dr. Zitos Medišauskienės paskaitoje aptariamas Lietuvos dvarų dalyvavimas 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimuose.Paskaitoje „Žemaitijos dvarai XIX a. sukilimuose“ kalbama, kad dvaras, kaip ekonominis, visuomeninis bei kultūrinis centras, buvo svarbus sukilimų organizatorius bei rėmėjas. Lektorė nusakys sukilimų skirtumus, galias ir negalias, atsakys į visiems svarbų klausimą: jei 1863 m. sukilimas būtų laimėtas, ar šiandien tebekalbėtume lietuviškai?(Paskaita įrašyta 2010 m. sausio 21 d. Nacionaliniame muziejuje ir yra iš viešų paskaitų ciklo „Lietuvos dvarai – istorija, palikimas ir praradimai“.)

Istorikės dr. Zitos Medišauskienės paskaitoje aptariamas Lietuvos dvarų dalyvavimas 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimuose.Paskaitoje „Žemaitijos dvarai XIX a. sukilimuose“ kalbama, kad dvaras, kaip ekonominis, visuomeninis bei kultūrinis centras, buvo svarbus sukilimų organizatorius bei rėmėjas. Lektorė nusakys sukilimų skirtumus, galias ir negalias, atsakys į visiems svarbų klausimą: jei 1863 m. sukilimas būtų laimėtas, ar šiandien tebekalbėtume lietuviškai?(Paskaita įrašyta 2010 m. sausio 21 d. Nacionaliniame muziejuje ir yra iš viešų paskaitų ciklo „Lietuvos dvarai – istorija, palikimas ir praradimai“.)

Ką apie kunigą Jurgį Matulaitį žinome mes? Istorikės Genovaitės Gustaitės pasakojimas.Airių filosofo, teologo ir poeto Johno O'Donohue palaiminimus perduoda knygos vertėja Dalia Judita Vabalienė.

Ką apie kunigą Jurgį Matulaitį žinome mes? Istorikės Genovaitės Gustaitės pasakojimas.Airių filosofo, teologo ir poeto Johno O'Donohue palaiminimus perduoda knygos vertėja Dalia Judita Vabalienė.