Podcasts about rimant

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio aktualijos. Šiandien laidome mintimis dalijasi 15min žurnalistas Marius Bagdonas bei „Go3” komentatorių Ryčio Vyšniausko ir Karolio Dudėno tandemas. 00:00 Intro 00:14 Savaitės staigmena – naujasis vedėjas 00:20 „Super Bowl“ atgarsiai 08:35 Gvido ir Rimantės triumfas geriausiųjų rinkimuose 15:47 Valdas Dambrauskas geriausių trenerių rinkimuose tik 4-as 22:57 A lygos licencijos ir kontrolinės rungtynės 37:59 Europos transfer lango grynuoliai 50:40 Anglijos „Premier“ lygos trupiniai 52:10 Madrido derbis ir „Copa del Rey“ intrigos 1:14:57 Anglijos taurės „Carabao“ ir FA 1:32:40 Italijos taurė 1:33:06 „Serie A“ metomorfozės 1:40:15 Vokietijos DFB Pokalis ir pasibaigusi intriga Bundeslygoje 1:50:48 Prancūzijos ir Nyderlandų lygos

Iki pat didžiųjų debatų spalio 10 d. jūsų laukia debatai skirtingomis aktualiomis temomis. Tema - SOCIALINĖ APSAUGA Debatuoja: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - Paulė Kuzmickienė; Nemuno Aušra - Agnė Širinskienė; Liberalų sąjūdis - Viktorija Čmilytė-Nielsen; Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - Rimantė Šalaševičiūtė. Debatus moderuoja - Ignas Grinevičius

Rimantė Kulvinskytė. Knygos „Semčiukai“ ištrauka. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Rimantė Kulvinskytė. „Dėmė“ iš knygos „Semčiukai“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Rimantė Kulvinskytė. „Didysis Pabasius“ iš knygos „Semčiukai“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Šiandien minime dainininko, kompozitoriaus ir kultūros veikėjo Miko Petrausko 150 metų gimimo sukaktį.Kiek galimybių patirti kultūrą turi aklieji ir silpnaregiai. Kiek kultūros įstaigos prisitaikiusios prie žmonių su negalia poreikių?11 kartą organizuotas trumpametražių filmų industrijos renginys „Baltic Pitching Forum“ paskelbė geriausiuosius.Klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – aktorė Eglė Agota Matulytė.Ved. Marius Eidukonis

C'est la 4ème saison d'On n'a rien préparé ! On vous retrouve avec bonheur dans ce format désormais connu des internets : entre 30 et 40 minutes d'émission (oups), 3 impros, du fun et des blagues (mais pas que) ! Après un mois de pause, nous revenons... presque toustes. Manu était malade et sans voix au moment de l'enregistrement et ne sera donc pas parmi nous ce mois-ci... Mais cette semaine nous réaccueillons Mickey Boccar ! Ayant commencé l'impro en 2009 à l'Impr'Os, il est co-fondateur et membre des Motus de la FBIA, de la Ligue d'Improvisation Belge, des Taupes, mais aussi pianiste jazz, comédien, doubleur ... et il a même un chat qui s'appelle Petit Pigeon ! Avec lui, dans cet épisode : 07:10 : on rime une proposition à Serge,12:20 : on se pose plein de questions dans des lieux très différents,26:35 : on se fait une grosse surprise, dans une film noir,36:30 : on écoute le coup de cœur de Mickey. Le coup de cœur de Mickey est pour le pet, le prout ou la prout dans toute sa splendeur. Prenez bien soin de vous et à la semaine prochaine !

Pirmadienį prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija. 27 492 šalies abiturientų, baigiančių gimnazijas ir norinčių gauti atestatus, turi šiemet išlaikyti ne mažiau nei du brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – mokinys gali rinktis savo nuožiūra.Tiesa, stojantieji į konkurencingiausias studijų programas Lietuvos arba užsienio aukštosiose mokyklose laikys mažiausiai keturis valstybinius brandos egzaminus. Tie, kas siekia valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosiose mokyklose, turi (išskyrus būsimus menų studijų programų studentus) būti išlaikę matematikos brandos egzaminą.Iš viso abiturientai gali rinktis ir laikyti 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. dvyliktokų.Populiariausi egzaminai: anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos. Laikyti anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą ketina 18 020 kandidatų, matematikos – 15 560, istorijos – 7743, biologijos – 6384, geografijos – 4430 kandidatų.Kasmet žurnalistų kalbinami tiek abiturientai, tiek jų pedagogai pastebi, kad paprastai sudėtingiausia jaunuoliams ir jų mokytojams prognozuoti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, IT ir biologijos egzaminų rezultatus, o lengviausiai - anglų kalbos.Kaip ruošiantis egzaminams, ypač kai tarp egzaminų yra vos vienos dienos pertrauka, neperdegti ir geriausiai parodyti, ką iš tiesų mokeisi ir išmokai per dvylika metų mokykloje?Laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas Eimintas Sakalauskas ir Klaipėdos licėjaus psichologė Rimantė Šniuolytė-Novikovė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta tvirtinimų, jog Lietuvoje pritrūksta tam tikrų vaistų. Vaistų gamintojai ir tiekėjai teigia, kad tai lemia giežti reikalavimai, trūkinėjančios logistikos grandinės, geopolitinė situacija. Tuo tarpu valdžios atstovai atsako, kad siekiama kuo pigesnių vaistų pacientams. Kaip užtikrinti, kad vaistų kainos nebūtų per didelės ir juos visada būtų galima rasti vaistinių lentynose?Apie tai laidoje diskutuoja Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andriulionis.Ved. Virginijus Savukynas

Kodėl Leipalingis tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine? Kokiais renginiais vilios svečius užsukti į istorinį miestelį?Leipalingio miestelio bendruomenės pirmininkė Žaneta Krivonienė ir Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė pasakoja apie Leipalingio dvare organizuojamas jotvingių šventes, edukacijas.Ką unikalaus galima pamatyti Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejuje? Su ekspozicijomis supažindina muziejaus vedėja Laima Žukauskaitė.Marija Galvanauskienė, Leipalingio ragana, iš laikraščių pina širdžiai mielus namų apyvokos reikmenis, aktyviai dalyvauja renginiuose.Gera grįžti į vaikystę! Ūkininkas Antanas Vailionis gyvena Taikūnų kaime, netoli Veisiejų. Sodyboje „Silvestro dvaras“ rengia žygius į plėšikų girią.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Seimas ir įvairūs ekspertai siūlo vis daugiau pataisų Darbo kodeksui – daugiau laisvadienių tėvams, daugiau kitų garantijų, išimčių. Antradienį šalies parlamentas svarstys keletą naujų pasiūlymų. Savo pastabų turi ir verslas, ir profesinės sąjungos. Darbo situaciją keičia ir neapibrėžtumas bei karo pabėgėliai.Kaip besikeičianti situacija darbo rinkoje gali pakeisti Darbo kodeksą?Laidoje dalyvauja vienas Darbo kodekso kūrėjų – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė, buvusi viceministrė Eglė Radišauskienė, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.Ved. Marius Jokūbaitis

Rimantė Kulvinskytė. „Obuolys – ne apelsinas“ iš knygos „Semčiukai“ ištrauka. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.„Jei nervinsies, tas laikas bus nervingas, o jei nuspęsi pasimėgaut – laimingas.“ Ištrauka apie tai, kaip mes patys daug ką galime nuspręsti, pasiryžti, pakeisti...

Rimantė Kulvinskytė. „Dėmė“ iš knygos „Semčiukai“ ištrauka. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.Kartas dėmė ant pilvo virsta pasaulio centru, kovos objektu. Kaip sugadintą dieną paversti gražia? Kokia draugų ir draugiškų apsikabinimų galia?

Rimantė Kulvinskytė. „Didysis Pabasius” iš knygos „Semčiukai“.Skaito aktorė Neringa Varnelytė.Semkadoras yra tokia šalis, kurioje nieko nėra taip, kaip turėtų būti. Arba viskas yra kaip tik taip, kaip reikia. Semkadore skraido ežiukai, čiulba kiaulės, lėtai vaikšto dramblio dydžio drugeliai, greitai skraido drugelio dydžio drambliai ir… gyvena semčiukai – tokie mieli ir išdykę padarėliai, gimstantys iš dulkių kamuolių, kuriuos namuose pamatę suaugę žmonės įprastai atsidūsta.

Tik prasidėjus rudeniui, mūsų lūpų kampučiai ima krypti žemyn. Skundžiamės trumpomis, apsiniaukusiomis dienomis, orais, rūbų sluoksniais ir skaičiuojame dienas iki pavasario. Tuo tarpu šiauriausioje Europos teritorijoje, Arkties vandenyne, esančio Svalbardo salyno gyventojai, pasak tyrimų, pasižymi vienu aukščiausių laimės rodiklių. Apie tai, kaip generuoti laimę tarp baltųjų meškų, keturis mėnesius trunkančią speiguotą naktį kalbamės su Rimante Hegland, kuri keturiolika metų Svalbarde vadina gražiausiais gyvenime.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Kalėdinės šventės darželiuose džiaugsmas ne tik vaikams, bet ir tėvams. Tačiau į daugelį darželių tėvai neįleidžiami.Tėvai nuogąstauja, kad su galimybių pasais galima eiti į koncertų sales, o vaikų pasirodymo pamatyti, nevalia. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad tėveliai ne tik švenčių metu neįleidžiami, bet ir atvedant vaikus į darželius, todėl Kalėdinės šventės dėl pačių saugumo gali būti organizuojamos tik vaikams.Į LRT GIRDI kreipėsi 3-jų mažamečių vaikų mama, kuri jau beveik metus negali patekti į nuosavą būstą, kadangi ten gyvenantis asmuo teigia neturintis kur išsikelti. Ginčas persikėlė į teismą, o teisininkai sako, kad ši istorija gali tęstis dar bent metus. Kolegos aiškinosi, ką daryti ir ko tikrai nedaryti būsto savininkams, kai jiems priklausanti nuosavybė sukelia gerokai daugiau galvos skausmo nei atneša naudos aiškinosi Dovilė Lisauskaitė.Šiandien Seime rengiama dar viena interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Jis interpeliacijos autoriams pateikė atsakymus į visą eilę klausimų. Ministrui teko aiškintis dėl viešųjų pirkimų, mirštamumo, 130 punktų pandemijos valdymo plano, prastų jo reitingų. Ar atlaikys ministras dar vieną interpeliaciją? Svarsto parlamentarai, buvę sveikatos apsaugos ministrai Rimantė Šalaševičiūtė ir Aurelijus Veryga.Kiek efektyvios Lietuvoje surengtos interpeliacijos? Pastarųjų metų seimo darbą lydi gausybė interpeliacijų. Kiek iš jų pagrįstų, veiksmingų, kam ir kiek jos naudingos, svarsto Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektas bus patvirtintas tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje, - sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. reaguodama į kilusias diskusijas dėl projekte esančio privalomų ir rekomenduojamų autorių sąrašo vidurinio ugdymo mokiniams. Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos projektas yra pateiktas pastaboms ir siūlymams iki gruodžio 15 d. Lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujintojų grupės vadovė, humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, literatūrologė Žydronė Kolevinskienė ir Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto doktorantas, rašantis mokslinį darbą apie skaitymą ir motyvaciją Arūnas Šileris.Jau dvi savaites nuo Covid-19 nepasiskiepiję ar šia infekcija nepersirgę žmonės už darbui reikalingus profilaktinius testus privalo sumokėti patys. Darbdaviai sako, kad dėl to nekyla problemų, dalis jų už tokius testus laikinai kompensuoja. Tema išsamiau domisi Darius Matas.Studijoje socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.Sporto naujienos. Tautvydas Meškonis.Šiauliuose įsikūręs grožio salonas organizuoja savo pirmąją gerumo akciją – parems „Niekieno vaikai“ iniciatyvą. Grožio salono savininkė Audra Radavičienė ir Organizacijos Savanoriai - vaikams, vykdančios Iniciatyvą „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė.Savaitės komentaras. Autorius – žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė konstatuoja, kad psichologų paslaugos sunkiai prieinamos, o naudotis privačių paslaugomis — dažnam per brangu. Pasak gydytojo psichoterapeuto Olego Lapino, įkainius nustato rinka. Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad Lietuvoje neinvestuojama į brangius psichodiagnostinius įrankius, kurie leistų objektyviai nustatyti psichologų darbo efektyvumą. Psichologė Ugnė Juodytė rekomenduoja, renkantis specialistą, pasidomėti išsilavinimu, ar jis pats lanko procesus suvokti padedančią psichoterapiją bei turi nuolatinį supervizorių, kuris tikrina darbo kokybę.Ved. Audrius Lelkaitis

Kai darbas Vilniuje pradėjo nebeteikti džiaugsmo, Renata Malūnavičienė jį metė ir nusprendė ieškoti savęs. Galiausiai šios paieškos atvedė ne tik prie visai kitokios veiklos, bet ir nukėlė į visai kitą vietą – jau prieš dešimtmetį ji su šeima Vilnių iškeitė į Lietuvos pakraštyje esantį Musteikos kaimą. Čia ir už kaimo ribų Renata žinoma ne kaip personalo vadovė, kuri dirbo Vilniuje, bet kaip žolininkė, kosmetologė ir kosmetikos pavadinimu „Lėlažolė“ kūrėja. Apie tai Renatą kalbina portalo LRT.lt žurnalistė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.Studijas Lietuvoje kiekvienais metais renkasi apie 100 įvairiuose pasaulio vietų gyvenančių lietuvių. Kas paskatina užsienio lietuvius rinktis studijas Lietuvoje? Kolegės Rimantės Pauliukaitytės kalbintos pašnekovės teigia, kad ne stipendijos ar papildomi balai, bet nuo pat vaikystės ugdomas tautiškumas.Lietuvoje tęsiasi renginių ciklas „Žmogus – svarbiausia“, skirtas miestų bendruomenėms, kuriuose ar greta kurių jau apgyvendinti arba bus apgyvendinti pažeidžiami migrantai (nėščios moterys, vaikai, nelydimi nepilnamečiai, neįgalieji), taip pat Lietuvos kariams talkinę afganistaniečiai. Tokie renginiai jau įvyko Jonavoje, Raseiniuose, su Vilniaus Naujininkų gyventojais. Kiek jie padeda žmonėms artimiau pažinti migrantus?. Ruklos seniūnijos seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė, Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijos seniūnas Raimondas Lingys, VšĮ Arabų kultūros forumo vadovė, arabistikos studijų lektorė Maritana Larbi, Socialinių mokslų daktarė, Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro direktorė, darbo su užsieniečiais ir pažeidžiamomis grupėmis ekspertė Valentina Demidenko.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Daugėja vaikų, užsikrėtusių bei sergančių sunkia Covid – 19 forma. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų ligų gydytojas Darius Varaškevičius.Verslo laike šį kartą kalbėsime apie dirbtinį intelektą ir jo sprendimus verslui. Kolegos Mariaus Jokūbaičio interviu iš konferencijos „Lūžio taškas“ su bendrovės „Three birds“ vadovu Jonu Kubiliumi.Ministrų pozicija. Susisiekimo ministras Marius Skuodis.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Kėdainių rajone gyvulius auginantys ūkininkai sako, šįmet vilkai itin aktyvūs ir bebaimiai. Avių augintoja Rūta Lukoševičiūtė neteko 24 stipriausių avių, o jojimo klubas sako, gali būti, kad vidury dienos vilkai užvijo du jų žirgus, besiganiusius lauke. Žmonės kalba vilką matę ir miestelyje. Jūratė Anilionytė lankėsi Kėdainių rajone.Savaitės komentaras. Autorė – LRT Tyrimų skyriaus vadovė, apžvalgininkė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė

Apie babos striukę, ginklus apatiniuose, šunis prievartautojus, vaikų manipuliacijas, nuplojimą nuo scenos, šiuolaikinius Macgaiver'ius, pasiruošimą skristi į Marsą ir muštynes realybės šou. -- Paspaudę šio kanalo subscribe mygtuką sumažinsite 5g poveikį savo organizmui, o ir acto su folija sutaupysite -- Parketu klojamos sienos grįžta madon, neatsilik - http://wilbergs.com/lt/ "Grilio Dievas", "Vyras be pilvo kaip namas be balkono", "Skambina žvejyba" ir dar daug žanro klasikos (galite ir savo kokį sugalvoti) virsta realybe - https://www.reklama.novakopa.lt/ Mūsų instagramas - https://www.instagram.com/nesiaukite Prisijunkite prie slapto judėjimo paremdami mūsų kūrybą - https://www.contribee.com/nerakaziureti Ir dar facebook paskyra - https://www.facebook.com/nesiaukite Pasiūlymų ir nuoskaudų dėžė (intymių nesiųsti) - nerakaziureti@gmail.com -- Įspėjimas tėvams - necezūrinis turinys. #Nesiaukite #JustinasJankevicius #RimanteKulvinskyte

Laimės dieta. Ved. Rimantė Kulvinskytė

Privalomų vaikų skiepų klausimas vėl gali sugrįžti į Seimo posėdžių darbotvarkę. Mat Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), išnagrinėjęs Čekijos atvejį, pasisakė įžvelgiantis privalomųjų skiepų naudą visuomenės sveikatai. Čekijos šeimos, atsisakiusios skiepyti savo vaikus pagal privalomą programą, buvo nubaustos kelių šimtų eurų baudomis, jų vaikus atsisakyta priimti į ugdymo įstaigas. Jų skundas EŽTT liko nepatenkintas.Pasaulio sveikatos organizacija yra pasisakiusi, kad skiepai yra ekonomiškai veiksmingiausia intervencija į visuomenės sveikatą, tačiau norint pasiekti bandos imunitetą, būtina užtikrinti didelį skiepijimo mastą. Tai reiškia, kad, siekiant suvaldyti užkrečiamąsias ligas, būtina paskiepyti ne mažiau kaip 90–95 proc. visų vaikų. Šiandien Lietuvoje tokios skiepijimo apimtys pasiekiamos tik kalbant apie skiepus nuo hepatito B ir tuberkuliozės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai su nerimus stebi per pandemiją krentančias vaikų skiepų apimtis. Per 2020 metus liko nepaskiepyta apie 7 tūkst. vaikų.Kodėl Lietuvoje visi bandymai įvesti privalomų vaikų skiepų programą baigėsi nesėkme? Koks likimas tų įstatymo pataisų, kuriomis planuota įtvirtinti privalomą vaikų skiepijimą nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, ir kurios nuo 2019 m. vis dar klaidžioja Seimo koridoriuose? Galiausiai jeigu būtų patvirtinta privaloma skiepų programa, kaip savo teises galėtų apginti tos šeimos, kurios dėl objektyvių priežasčių vaikų skiepyti negali?Laidoje dalyvauja: Vaiko teisų apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.Ved. Laura Adomavičienė

SAM inicijuoja sveikatos priežiūros sistemos reformą. Apklausos skelbia, kad esame mažiausiai savo sveikatos būkle patenkinti gyventojai visoje ES. Be to, kur kas dažniau nei eilinis europietis kriepiamės sveikatos paslaugų į gydymo įstaigas. Kas keisis po reformos - ir ką dėl to išloš pacientai ir gydytojai? Laidoje dalyvauja: SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė, Seimo sveikatos reikalų komiteto nariai Antanas Matulas ir Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos narys, šeimos gydytojas, LMSU doc. Gediminas Urbonas, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.Ved. Deividas Jursevičius

Nesvarbu, kas nurodyta prie mūsų pareigų – mama, inžinierius ar studentas – visi mes esame projektų vadovai. Susiplanuoti kasdienybę, darbus daryti be streso, o dieną baigti be kaltės jausmo yra ir mokslas, ir menas. Tad „Laimės dietoje“ - pokalbis apie asmeninio efektyvumo paslaptis, vidinę motyvaciją ir meną planuoti. Laidos viešnia - Lietuvos projektų vadybos asociacijos direktorė, tinklaraščio planasgyvenimas.lt autorė Dovilė Daugvilaitė-Zubcovė.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Aptariame naują Adam Curtis referatą apie pasaulį - Can't Get You Out Of My Head, pražiūrėjome visas aštuonias valandas ir nepatingėjome panagrinėti. Dar paminime Vasario 16 ir Rimantės hero's journey atgal į Lietuvą.  Jeigu nors kiek patinka mūsų podcastas kviečiame paremti mus patreone, aciu!! : patreon.com/telefonoshow instagram.com/telefonoshow

Laimės dieta. Ved. Rimantė Kulvinskytė

Laimės dieta. Ved. Rimantė Kulvinskytė

Susitinkam po ilgo laiko nesimatymo, ir bandom įvažiuot į viena kitos vaibą. Greta daug skaitė apie energetiką ir alternatyvią pasaulio istoriją, kuom ir dalinasi, o Rimantė tiesiog atostogavo po Europą ir suprato, kad visgi Lenki Ją.... Smagaus klausymo, neieškokit pas mus serotonino, pačios neturim, ačiū. 

Laimės dieta. Ved. Rimantė Kulvinskytė

Laimės dieta. Ved. Rimantė Kulvinskytė

Pokalbis su televizijos laidų vedėja, žurnaliste, gyvenimo būdo žurnalo „Laimės dieta“ autore Rimante Kulvinskyte. ✅ „Laisvės TV“ - daugiau nei televizija! Deklaruodami pajamas skirkite savo 1,2% „Laisvės TV“ ir leiskite parodyti, kad galime dar daugiau: http://remiu.laisves.tv

Lietuvoje dar dviem savaitėms pratęstas karantinas. Sunerimę verslo atstovai kreipėsi į Vyriausybę dėl laikino Darbo kodekso keitimo. Darbdaviai nori lengviau atleisti, taip pat ilginti darbo dieną iki 12 valandų. Kaip išsaugoti darbo vietas ir verslus, tačiau kartu apginti darbuotojus? Laidoje atsakymų ieškos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Per ketverius metus perpus sumažėjo šeimų laukiančių socialinio būsto. Tačiau kai kurios savivaldybėse eilės ilgėja. Politikai nemato realaus savivaldos rūpesčio šeimomis, merai sako matantys piktnaudžiavimo atvejų. Kodėl net ir esant pinigų, parama būstui stringa? Dalyvauja: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut. Ved. Mindaugas Aušra.

Visai neseniai išleista „Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga“.Bevizis režimas su Rusija.Baltarusijos inteligentija kreipėsi į Lietuvos vadovus su prašymu leisti palaidoti vieno iš 1863-1864 sukilmo lyderio Konstantino Kalinausko palaikus Baltarusijoje.„Eurovizijos“ naujovės. Iššūkiai parlamentiniai daugumai.Projektas „Keturi milijonai": lietuviai Airijoje.Kokias gudrybes pasitelkia prekybos centrai tam, kad jūs savęs nevaržytumėte ir išleistumėte daugiau pinigų? Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda dainininkas Marijonas Mikutavičius? Verslo naujienos iš Ispanijos. Ko šią savaitę laukti užsienio naujienų sraute? Ką skaityti rekomenduoja parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė? L. Kojalos komentaras. Ved. Darius Matas.

Laidoje dalyvauja LRS Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Neįgaliųjų teisių komisijos vicepirmininkas Justas Džiugelis.

Dvi istorijos apie pokyčius ir apie tai, kad niekada nevėlu.Kęstučiui Vaštakui sulaukus 45-erių jo vaikystės aistra jį nuvedė ten, kur jis pats nesitikėjo. Rimantė Balsienė dabar mėgaujasi darbu, kurį pradėjo 40-ies.Rimantę ir Kęstą vienija drąsa ir siekis daryti tai, ką nori. Autorė Vita Ličytė.

Kodėl dviratis nėra tik transporto priemonė ir ką reikia daryti su nešiojamu tramplinu MTB HOPPER papasakos LRT RADIJO studijoje apsilankę svečiai: architektas ir vienas iš Ekstremalaus dviračių sporto asociacijos įkūrėjų Augustas Minkauskas bei dizaineris, nešiojamo tramplino MTB HOPPER kūrėjas Linas Gliaudelis. Vėliau skambinsime UAB „Evaldo daržovės“ vadovui Evaldui Masevičiui, kuris atskleis, ar tikrai sausringi metai pridaro daug žalos ūkininkams. Gal tai daugiau pasiruošimo klausimas? Antroje laidos dalyje apie tai, ką galima pamatyti ir nuveikti Birštone, išgirsime iš Birštono merės patarėjos Rimantės Kurkauskaitės.Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis.

Laidos viešnia – žurnalistė Rimantė Kulvinskytė. Ved. Giedrius Masalskis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu. Vilniuje radus bombą, centrinėje miesto dalyje uždaryta gatvė. Medikams trūksta žinių apie tymus. Seimo socialdemokratai abejoja ar Saulius Skvernelis pajėgus vykdyti savo pareigas. Lenkijos mokytojai pradeda neterminuotą streiką. Kompozitoriui, pedagogui Giedriui Kuprevičiui šiandien sukanka 75-eri.

„Esu daug keliavusi, todėl niekad negalvojau, kad apvogs mane.“ – pasakoja Rimantė, kuri prieš kelias dienas neteko mobilaus telefono ir asmens tapatybės dokumento Neapolyje. Ką daryti, jei apvogė kelionėje ir kaip to išvengti – pasikalbėsime su specialistais.Patarimais, kaip keliauti automobiliu dalysis užkietėjęs keliautojas automobiliais, žurnalo „AutoBild“ redaktorius Vitoldas Milius. Palūšės kaime gyvenantis 88 metų Stasys Rastenis žvejyba užsiiminėja 50 metų. Tiek pat laiko tobulina ir žuvienės receptą. Ponas Rastenis tikina, kad norint išgauti geriausią žuvienės skonį, ją reikia virti ant tikros ugnies. Laidą veda: Rūta Kupetytė, red. Edvardas Kubilius.

„Arčiau manęs“: lengvatos tėvams.Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės sveikinimai motinoms, auginančios specialiųjų poreikių vaikus.Gimnazistai Paulius ir Vytautas Leveriai sako, jog ir jų motina kartais pamiršta, kad jie neregiai.

„Arčiau manęs“: lengvatos tėvams.Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės sveikinimai motinoms, auginančios specialiųjų poreikių vaikus.Gimnazistai Paulius ir Vytautas Leveriai sako, jog ir jų motina kartais pamiršta, kad jie neregiai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narys Valerijus Simulik ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė dalijasi įspūdžiais iš mugės „Angelų vaikai – su meile jums“.Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kultūros programų koordinatorė Lina Puodžiūnienė kviečia į aklųjų festivalį Biržuose.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narys Valerijus Simulik ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė dalijasi įspūdžiais iš mugės „Angelų vaikai – su meile jums“.Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kultūros programų koordinatorė Lina Puodžiūnienė kviečia į aklųjų festivalį Biržuose.

Ar išjudins rinkėjus politiniai skandalai?Kaip socialdemokratų reitingus paveiks bręstantis skandalas dėl sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės? Kokią reikšmę turės teismo sprendimas Darbo partijos byloje? Bręsta skandalas dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko.

Ar esate davęs kyšį medikui?Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė prisipažino, kad ji yra papirkusi gydytoją. Dėl šio prisipažinimo ministrė netenka posto. Koks kyšininkavimo sveikatos apsaugoje mastas ir kaip su tuo kovoti?Laidoje dalyvauja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos atstovas Rokas Laurinaitis.

Lietuvos apeliacinis teismas skelbs nuosprendį Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje.Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė prasitarė, kad ji yra davusi kyšį. Teisėsaugos tyrimas dėl galimos korupcijos Šiaulių ligoninėje.

Ar pritartumėte priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo?Sveikatos apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą dėl priverstinio gydymo nuo alkoholizmo. Priverstinis hospitalizavimas numatomas ir tiems asmenims, kuriems diagnozuota išsivysčiusi priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ir tiems, kuriems priklausomybė įtariama. Taip pat tai galiotų ir nėščiai moteriai, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė.Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė komentuoja siūlomas pataisas ir kam to reikia. Laidoje dalyvauja Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.

Ar įmanoma sumažinti eiles poliklinikose? Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad eilės gydymo įstaigose sutrumpėtų, jeigu pacientai pas gydytojus atvyktų su reikiamais dokumentais. Santariškių klinikose nustatyta, kad apie 43 proc. pacientų atvyksta su nesutvarkytais dokumentais ar neatliktais tyrimais. Todėl didžiosios ligoninės pirmiausia turi atlikti tuos darbus, kuriuos jau turėjo atlikti žemesnio lygmens gydymo įstaigos arba poliklinikos. Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, Vilniaus Lazdynų poliklinikos direktorius Vismantas Matulas, Pakruojo ligoninės dir. Vygantas Sudaris.

Ar įmanoma sumažinti eiles poliklinikose? Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad eilės gydymo įstaigose sutrumpėtų, jeigu pacientai pas gydytojus atvyktų su reikiamais dokumentais. Santariškių klinikose nustatyta, kad apie 43 proc. pacientų atvyksta su nesutvarkytais dokumentais ar neatliktais tyrimais. Todėl didžiosios ligoninės pirmiausia turi atlikti tuos darbus, kuriuos jau turėjo atlikti žemesnio lygmens gydymo įstaigos arba poliklinikos. Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, Vilniaus Lazdynų poliklinikos direktorius Vismantas Matulas, Pakruojo ligoninės dir. Vygantas Sudaris.

Devynmetis Paulius prašo Kalėdų senelio, kad jis vaikams nedovanotų petardų, nes praėjusiais metais šis sprogmuo nusinešė jo tris pirštus ir akį. Neįgaliųjų „Gyvojo skaitymo teatro“ grupė Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams suvaidino pjesę „Žalias žalias obuoliukas“ pagal amerikiečių rašytojo Shel Silversteino knygą „Dovanų medis“.Teatrą pristato socialinė darbuotoja Rūta Drąsutytė-Čepienė ir skaitovai. Neįgaliesiems dėkoja sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Devynmetis Paulius prašo Kalėdų senelio, kad jis vaikams nedovanotų petardų, nes praėjusiais metais šis sprogmuo nusinešė jo tris pirštus ir akį. Neįgaliųjų „Gyvojo skaitymo teatro“ grupė Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams suvaidino pjesę „Žalias žalias obuoliukas“ pagal amerikiečių rašytojo Shel Silversteino knygą „Dovanų medis“.Teatrą pristato socialinė darbuotoja Rūta Drąsutytė-Čepienė ir skaitovai. Neįgaliesiems dėkoja sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio istorijos pradžia siekia 1609 metus, kai Tytuvėnus įsigijo LDK kunigaikštis vėliavininkas ir žemaičių žemės teismo teisėjas Andriejus Valavičius.„1613 metais Lietuvos LDK Žemaitijos seniūnas Andriejus Valavičius, pasikviesdamas į Tytuvėnus bernardinus ir skyręs jiems žemės bei pinigų naujos bažnyčios ir vienuolyno statybai, paklojo pamatus ne vien bažnyčios pastatui, bet ir Tytuvėnų parapijos žmonių dvasiniam bendrumui, Dievo žodžio klausymui, suvokimui, kad esame tik keleiviai šioje žemėje, o mūsų darbai ir mintys, palikti ateinančioms kartoms, bus tas dvasios pamatas, ant kurio augs naujos šio krašto žmonių kartos“, – leidinyje apie Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną rašo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.„Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijos, arba Kryžiaus kelias yra naujoji Jeruzalė, šventa žemė“, – sako „Tytuvėnų piligrimų centro“ gidė Rūta Krencienė. Tytuvėnų kleboną Rimantą Žaromskį miestelio jaunimas myli už gebėjimą sutelkti parapijiečius bendriems darbams ir sumanymams bei teatralizuotas pamaldas, kurios visada būna įdomios ir patrauklios.

Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio istorijos pradžia siekia 1609 metus, kai Tytuvėnus įsigijo LDK kunigaikštis vėliavininkas ir žemaičių žemės teismo teisėjas Andriejus Valavičius.„1613 metais Lietuvos LDK Žemaitijos seniūnas Andriejus Valavičius, pasikviesdamas į Tytuvėnus bernardinus ir skyręs jiems žemės bei pinigų naujos bažnyčios ir vienuolyno statybai, paklojo pamatus ne vien bažnyčios pastatui, bet ir Tytuvėnų parapijos žmonių dvasiniam bendrumui, Dievo žodžio klausymui, suvokimui, kad esame tik keleiviai šioje žemėje, o mūsų darbai ir mintys, palikti ateinančioms kartoms, bus tas dvasios pamatas, ant kurio augs naujos šio krašto žmonių kartos“, – leidinyje apie Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną rašo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.„Tytuvėnų bernardinų vienuolyno kalvarijos, arba Kryžiaus kelias yra naujoji Jeruzalė, šventa žemė“, – sako „Tytuvėnų piligrimų centro“ gidė Rūta Krencienė. Tytuvėnų kleboną Rimantą Žaromskį miestelio jaunimas myli už gebėjimą sutelkti parapijiečius bendriems darbams ir sumanymams bei teatralizuotas pamaldas, kurios visada būna įdomios ir patrauklios.

Nuo Birštono sakralinio muziejaus į tautodailininkės, angelų drožėjos Rimantės Butkuvės kiemą Puzonių kaime veda vaizdingas sakralinis Angelų kelias. Akylam reikia būti, nes keturiolikos koplytėlių pakelėje reikia dairytis į visas puses. Žiūrėk, į medį įkeltas tylus ar linksmas, susirūpinęs ar dainuojantis angelas.Birštono apylinkės garsėja ne tik Nemuno kilpų regioniniu parku, įdomia ir unikalia gamta, bet ir mediniais liaudies paminklais. Prašalaičio akį traukia pakelėse, sodybose, kapinėse, bažnyčių šventoriuose stovintys kryžiai, stogastulpiai. Čia ypač daug yra koplytėlių medžiuose. Dauguma jų senos, gerokai apnykusios ar nykstančios. Kai kurios, esančios arčiau sodybų ar pačiose sodybose, sutvarkytos, nudažytos, visai paprastos, negilios, dvišlaičiais, kartais grakščiai išlenktais stogeliais, neįstiklintos.Seną kryždirbystės formą savitai panaudojo visoje Lietuvoje gerai žinoma koplytėlių meistrė, angelų drožėja Rimantė Butkuvė. Sukurtas keturiolikos koplytėlių medžiuose ciklas tapo Angelų keliu, kuris suteikia puikią progą pasigerėti talentingos menininkės darbais, apmąstyti savo buvimo pasaulyje prasmę, prisiminti, kad žmogus nėra vienas, o saugomas gerųjų dangaus dvasių.Angelų kelias baigiasi R. Butkuvės sodyboje Puzonių kaime. Tai – harmonijos, kūrybos mįslių ir paslapčių menininkės pasaulis. Medžio drožėja angelų pavidalus įžvelgia medžiuose, debesyse. Iš čia tūkstančiai angelų išskrenda po pasaulį skleisti geros žinios. Kodėl angelai? „Smetoniškas auklėjimas. Užaugau katalikiškoje šeimoje, dievas visada buvo mano širdyje. Amžinųjų vertybių neatsisakiau, neatsisakau ir neatsisakysiu. Kiekvienas savo namuose turime turėti po angelą“, – mintija tautodailininkė, angelų drožėja R. Butkuvė.

Nuo Birštono sakralinio muziejaus į tautodailininkės, angelų drožėjos Rimantės Butkuvės kiemą Puzonių kaime veda vaizdingas sakralinis Angelų kelias. Akylam reikia būti, nes keturiolikos koplytėlių pakelėje reikia dairytis į visas puses. Žiūrėk, į medį įkeltas tylus ar linksmas, susirūpinęs ar dainuojantis angelas.Birštono apylinkės garsėja ne tik Nemuno kilpų regioniniu parku, įdomia ir unikalia gamta, bet ir mediniais liaudies paminklais. Prašalaičio akį traukia pakelėse, sodybose, kapinėse, bažnyčių šventoriuose stovintys kryžiai, stogastulpiai. Čia ypač daug yra koplytėlių medžiuose. Dauguma jų senos, gerokai apnykusios ar nykstančios. Kai kurios, esančios arčiau sodybų ar pačiose sodybose, sutvarkytos, nudažytos, visai paprastos, negilios, dvišlaičiais, kartais grakščiai išlenktais stogeliais, neįstiklintos.Seną kryždirbystės formą savitai panaudojo visoje Lietuvoje gerai žinoma koplytėlių meistrė, angelų drožėja Rimantė Butkuvė. Sukurtas keturiolikos koplytėlių medžiuose ciklas tapo Angelų keliu, kuris suteikia puikią progą pasigerėti talentingos menininkės darbais, apmąstyti savo buvimo pasaulyje prasmę, prisiminti, kad žmogus nėra vienas, o saugomas gerųjų dangaus dvasių.Angelų kelias baigiasi R. Butkuvės sodyboje Puzonių kaime. Tai – harmonijos, kūrybos mįslių ir paslapčių menininkės pasaulis. Medžio drožėja angelų pavidalus įžvelgia medžiuose, debesyse. Iš čia tūkstančiai angelų išskrenda po pasaulį skleisti geros žinios. Kodėl angelai? „Smetoniškas auklėjimas. Užaugau katalikiškoje šeimoje, dievas visada buvo mano širdyje. Amžinųjų vertybių neatsisakiau, neatsisakau ir neatsisakysiu. Kiekvienas savo namuose turime turėti po angelą“, – mintija tautodailininkė, angelų drožėja R. Butkuvė.

Šioje "Sveikatoje" kalbėsime apie mokyklose vaikus atakuojančias utėles. Kitas pasakojimas - apie stresą darbe. Laidos pašnekovai - Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, Visuomenės sveikatos departamento visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Rita Sketerskienė, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė Ramutė Butginaitė, Europos saugos ir sveikatos agentūros koordinatorė Lietuvoje Nerita Šot, Valstybinės darbo inspekcijos darbo higienos skyriaus vedėja Kristina Kaveckaitė, psichologas psichoterapeutas Robertas Petronis, psichologė Eglė Masalskienė.

Šioje "Sveikatoje" kalbėsime apie mokyklose vaikus atakuojančias utėles. Kitas pasakojimas - apie stresą darbe. Laidos pašnekovai - Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, Visuomenės sveikatos departamento visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Rita Sketerskienė, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė Ramutė Butginaitė, Europos saugos ir sveikatos agentūros koordinatorė Lietuvoje Nerita Šot, Valstybinės darbo inspekcijos darbo higienos skyriaus vedėja Kristina Kaveckaitė, psichologas psichoterapeutas Robertas Petronis, psichologė Eglė Masalskienė.