Podcasts about sergan

Nors karinės grėsmės lygis Lietuvai nėra pakitęs, visgi posėdžiavusioje Valstybės gynimo taryboje sutarta svarstyti ir rengtis įvairiems scenarijams, teigia prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys.Ignalinos rajone trys Baltarusijos pasieniečiai įžengė į Lietuvos teritoriją. Puškų pasienio užkardos pareigūnai per sienos stebėjimo sistemą fiksavo tris Baltarusijos pusėje patruliavusius ginkluotus šios šalies pasieniečius. Jie savo teritorijoje palei sieną per sniego pusnis ėjo ties Ignalinos rajono Vaitiškės kaimu, į Lietuvos teritoriją jie įžengė iki pustrečio metro. Anot VSAT, paėję prie Lietuvos pusėje įrengto fizinio barjero jie grįžo atgal.Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją, Vilniaus centrą antradienį užpildė ūkininkų bei miškininkų technika – modernūs traktoriai ir miškavežiai. Prie Vyriausybės rūmų pradėta statyti scena.Sergančiųjų gripu išaugo dvigubai, daugiau fiksuota ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, tuo metu koronaviruso atvejų sumažėjo.Po daugelį mėnesių trukusio NATO sąjungininkių spaudimo Turkijos parlamentas suplanavo balsavimą dėl Švedijos priėmimo į NATO ir įtraukė jį į darbotvarkę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Medikai skelbia, kad pastaruoju metu daugėja sergančiųjų gripu, Covid-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Tuo metu kai kurios gydymo įstaigos jau nebeturi valstybės kompensuojamų gripo vakcinų.Aktualus klausimas. Įsitvirtinant šalčiams ugniagesiai ragina gyventojus pasitikrinti dūmų detektorius ir išsivalyti krosnis. Pareigūnai pabrėžia, kad šiemet suveikę dūmų detektoriai išgelbėjo mažiausiai 35 žmones. Ar Jūs savo namuose turite dūmų detektorių?Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija siūlo keisti elektros persiuntimo sistemą. Tokiu būdu iš esmės keistųsi naktiniai ir dieniniai tarifai, vartotojai būtų skatinami tapti išmaniais. Ką tai reikštų gyventojams? Apie tai – „Verslo laike“.Minint Tarptautinę solidarumo su palestiniečiais dieną, Vilniuje rengiama protesto akcija prieš, kaip teigia organizatoriai, „Palestinoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui“. Tuo metu šiandien – šeštoji Izraelio ir „Hamas“ karo paliaubų diena, abi pusės toliau keičiasi įkaitais. Kaip toliau galėtų klostytis Izraelio ir „Hamas“ konfliktas?Ved. Edvardas Kubilius

Su Alytaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ramune Zeleniene kalbame apie sergamumo situaciją Alytaus apskrityje rudeniui besibaigiant ir žiemą pasitinkant. Pasak laidos "Miesto informatorius" viešnios, nors sergamumo rodikliai kyla ir mieste, ir rajone, atkeliavęs lengvas šaltukas turėtų pasitarnauti - virusai nemėgsta sauso, šalto oro. Tad ir namuose svarbu, laikantis profilaktikos, dažnai vėdinti patalpas, jas valyti ir plauti.

Pasaulio lyderių rubrika: lėlė Barbė. Šią savaitę filmo „Barbė“ premjera. Tad lyderių rubrikoje aptarsime gal kiek apie neįprastą lyderę - Barbę. Daugiau nei prieš šešiasdešimt metų sukurta lėlė tapo ne tik mėgstamiausia ir populiariausia lėle, bet ir grožio standartu bei įkvėpimo šaltiniu mergaitėms. Vis dėlto Barbė kritikuota dėl nenatūraliai lieknų kūno formų, kultūrinės, socialinės, rasinės įvairovės trūkumo. Tačiau jau keletą dešimtmečių Barbė skatina laužyti stereotipus. Plačiau apie ją - pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Dirbtinės mėsos perspektyvos. Jau dviem JAV įmonėms šią vasarą suteiktas leidimas tiekti dirbtinę mėsą. Apie tokios mėsos perspektyvas, kainas ir poveikį sveikatai pakalbėsime su KTU mokslininke Aelita Zabulione.Socialiniuose tinkluose sklinda žinutės, kad žmonės dažnai išmeta gautą maisto paramą, nors norimus produktus gali išsirinkti patys. Apie maisto švaistymo ir atsakingumo problemą pokalbis su „Maisto banko“ Komunikacijos vadove Migle Petronyte.Gliukozės kiekio pokyčius kraujyje užuodžiantis šuo. Cukrinį diabetą ir regėjimo negalią turinti Ieva Krivickaitė dabar visur žengia su savo šuniu-vedliu Fėja. Ji ne tik padeda Ievai judėti aplinkoje, bet ir užuodžia gliukozės kiekio kraujyje svyravimus.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas septintas paauglys patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Ir, nors naujausio (2022 m.) PSO paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo rezultatų dar nėra, bet remiantis ankstesnio tyrimo duomenimis, apie ketvirtadalis, tai yra 23,5 proc. penktokų, septintokų ir devintokų prisipažino galvoję apie savižudybę. Vaikų ir paauglių psichologai-psichoterapeutai pastebi, kad vaikų ir paauglių, besikreipiančių pagalbos į psichologus ir net nukreipiamų į psichiatrijos klinikas daugėja prieš pat bet kokius nacionalinius žinių patikrinimus, egzaminus arba iš karto po jų.Kai kurie psichologai, konsultuojantys moksleivius, patiriančius sunkumų dėl įvairių žinių patikrinimų, abejoja, ar tikrai sumažinus valstybinių brandos egzaminų svorį dvyliktoje klasėje ir dalį svorio perkėlus į vienuoliktą klasę, sumažės moksleivių streso lygis. Girdi, galį nutikti priešingai. Mat iki šiol devinta, dešimta ir vienuolikta klasės leisdavusios moksleiviams šiek tiek atsikvėpti nuo patikrinimų ir skirti daugiau laiko saviraiškai, savišvietai, tapatybės paieškoms; dabar gi, kai dešimtoje klasėje laikomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas taps lemiamu slenksčiu patekti į vienuoliktą klasę, o vienuoliktoje klasėje teks laikyti tarpinį žinių įvertinimą, visi ketveri gimnaziniai metai būsią akademiškai itin įtempti ir šitai esą galį lemti dar didesnės dalies moksleivių perdegimą.Kas labiausiai gniuždo Lietuvos vaikus ir paauglius, kad vos keliolika metų sulaukę mergaitės ir berniukai jaučiasi pavargę nuo gyvenimo? Ir ko reikėtų, kad mokiniai tiek į kasdienius žinių patikrinimus, tiek į baigiamuosius egzaminus ateitų ne kaustomi baimės, o su supratimu, kad jie geba parodyti ir tikrai parodys, kiek daug įveikė, sužinojo, patyrė ir išmoko per dvylika metų mokykloje.Dalyvauja studentė Austėja Pukelytė ir psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Apie sergamumą ir situaciją Alytaus ligoninėje FM99 kalbėjosi su Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotoju Dmitrij Kačiurin.

Statistikos departamento švieslentės skelbia, kad sekmadienį Lietuvoje registruoti vos 63 nauji COVID-19 atvejai, o pirmadienį naujai užsikrėtusiųjų – jau virš 2 tūkstančių. Ekspertai spėja, kad oficiali statistika neatspindi realios padėties ir tikrieji paros užsikrėtimo skaičiai gali būti mažiausiai du kartus didesni. Mat nebelikus mobiliųjų testavimo punktų ir galimybių paso, išnyko ir būtinybė tirtis. Pajutę pirmuosius simptomus gyventojai paprastai apsiriboja greitaisiais testai, tačiau ir šie pirmą simptomų dieną ligos dažniausiai neparodo. Ar tikrai galime atsipalaiduoti ir atsainiai numoti ranka į COVID-19? Nors omikron atmainų sukeliama liga paprastai yra nesunki, kokių ilgalaikių pasekmių nauji potipiai BA4 ir BA5 gali sukelti? Ką mes apie šiuos du naujus povariančius žinome ir ko tikėtis iš nuolat mutuojančio viruso rudenį? Pokalbis su virusologu, medicinos mokslų daktaru prof. Sauliumi Čaplinsku bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.Nepaisant to, kad naujų Omikron potipių sukelta COVID-19 liga dažnai yra lengvesnė, vis dar pasitaiko ir hospitalizacijos atvejų. Šiuo metu šalies ligoninėse dėl COVID-19 gydoma daugiau nei pusantro šimto pacientų, apie dešimt jų – reanimacijos skyriuose. Kuriai pacientų grupei naujų omikron potipių sukelta COVID-19 liga yra pavojingiausia? Kokios COVID-19 komplikacijos šiandien yra būdingos ir kokie taikomi gydymo algoritmai? Pokalbis su VUL Santaros klinikų direktoriumi medicinai dr. Valdu Pečeliūnu.Ved. Laura Adomavičienė

Statistikos departamento švieslentėse COVID-19 banga akivaizdžiai leidžiasi žemyn. Vasario pradžioje mus dar gąsdino 13 tūkst. atvejų siekiantys paros užsikrėtimo skaičiai, o šiandien į 2-3 tūkst. naujų užsikrėtimų per parą jau nebekreipiame ir dėmesio. Tačiau leidžiantis COVID-19 bangai Lietuvoje kyla susirgimų gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius. Didesnis sergamumas registruojamas ir kitose Europos šalyse: Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Norvegijoje, Portugalijoje. Įdomu tai, kad Jungtinėje Karalystėje pastebėtas ir nedidelis noro viruso užsikrėtimų protrūkis.Kiek šios infekcijos šiandien mums yra pavojingos, kai daugelyje šalių naikinami ir nuo šių ligų mus saugoję pandeminiai ribojimai? Ar per dvejus pandemijos metus tapome mažiau atsparesni kitoms infekcinėms ligos? Pokalbis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi prof. Sauliumi Čaplinsku.Kita laidos tema – pavasarinė alergija. Nors šiandien žiedų retai kur pamatysime, tačiau tikriausiai ne vienas pastebėjome gelsvomis dulkėmis užneštus langus, palanges, lauko suoliukus. Alergologai tikina, kad žiedadulkių audros Lietuvoje pastebimos jau nuo vasario. Mat žiedadulkės į mūsų šalį su oro masėmis atklysta iš tų kraštų, kur žydėjimo sezonas prasideda anksčiau. Skaičiuojama, kad alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių, kurie žydi nuo vasario iki pat rugsėjo mėnesio. Kaip nuo šių alergenų apsisaugoti ir išvengti nemalonių simptomų – pokalbis su „Kardiolitos klinikų“ gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu Tomu Slomskiu.Ved. Laura Adomavičienė

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra ieško sprendimų kaip padėti Ukrainai: savaitgalį vyksta hakatonas, kurio metu siūlomos idėjos ir įrankiai, kaip kovoti su netikromis naujienomis, kaip organizuoti humanitarinę pagalbą ir kiti įvairūs sprendimai.Sergančiųjų covidu nemažėja, tačiau žmonės jau kur kas labiau atsipalaidavę, taip pat svarstomas ir karantino atlaisvinimo planas. Kodėl turime neprarasti budrumo?Žinių apie karą Ukrainoje sraute – pasirodo tokių kūrybingų iniciatyvų, parodančių nepasitenkinimą karo iniciatoriais, kurios priverčia ir nusišypsoti: tai ir gatvių pavadinimai Vilniuje ar Rygoje, tai ir mėlyna ir geltona spalva apšviesta Rusijos ambasada Lisabonoje ir kita.Ved. Gabija Narušytė

Netrukus teismas turi imtis “Grigeo Klaipėdos” bylos, o šiomis dienomis paaiškėjo, kad kaltinamasis aktas grindžiamas ir buvusių įmonės vadovų liudijimais.Mokyklų vadovai nebegali apsikęsti biurokratijos. Septynios organizacijos, vienijančios švietimo įstaigų vadovus, kreipėsi į ministeriją prašydamos išvaduoti nuo popierizmo. “Visi tapome taisyklių, sistemų, formų ir funkcijų įkaitais”, - laiške ministerijai išdėstė asociacijos. Šiandien ministerijoje ieškota sprendimų.Naujos paviešintos palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija aktyviai telkia savo karines pajėgas Baltarusijoje. Tai verčia pasaulį ir toliau nerimauti dėl galimo įsiveržimo. Lietuvoje šiandien apsilankęs NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris teigia, kad, didelė karinė operacija įmanoma jau vasario mėnesio pabaigoje.Savivaldybės, kurios kompensuoja šildymo ir vandens išlaidas visiems gyventojams, nepaisant jų pajamų, gali atsidurti teisme. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje jau apskundė Vilniaus rajono savivaldybę teismui. Teisininkai ir ekspertai sako, kad kompensacijų dalinimas visiems yra ne tik nelogiškas, bet ir pažeidžia įstatymą. Su tuo sutinka ir vandens tiekėjai.Sergančiųjų epilepsija verslas bijo, o sergantieji linkę nuo darbdavių slėpti savo ligą. Tokius rezultatus parodė atliktas anoniminis sergančiųjų epilepsija tyrimas. Jis taip pat atskleidė, kad visuomenė linkusi sergančiuosius ignoruoti, nežino kaip suteikti pagalbą ištikus priepuoliui. Be to susirgus epilepsija pasigendama pagalbos ir informacijos kaip susigyventi su liga.Ved. Liepa Želnienė

Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų vėl užfiksuota nuošliauža.Vilniuje viešintis NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris sako, kad Aljansas kol kas nemato ženklų, jog Baltarusijoje pajėgas telkianti Rusija siektų pulti Baltijos šalis, taip pat ir Lietuvą.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad, augant įtampai dėl Rusijos telkiamų pajėgų prie rytinės NATO sienos, pavyks pasiekti didesnio JAV karių buvimo Lietuvoje.Sergančiųjų epilepsija verslas bijo, o sergantieji linkę nuo darbdavių slėpti savo ligą. Tokius rezultatus parodė atliktas anoniminis sergančiųjų epilepsija tyrimas.Pasitaiko, kad įmokos už elektrą, šilumą, ar vandenį, nepasiekia įmonių ir dėl to žmonės patenka į teismo akiratį. Kodėl gyventojai kartais nepiktybiškai tampa skolininkais?Ved. Madona Lučkaitė

Įsigalioja COVID-19 valdymo pokyčiai: privalomi respiratoriai, trumpesnė, bet platesnė izoliacija.Ar tikrai smurtas artimoje aplinkoje neturi lyties?Į Kijevą parskrido tėvynės išdavyste kaltinamas eksprezidentas Porošenka.Ved. Olga Ugriumova

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje piktybiniai navikai yra viena iš keturių pagrindinių gyventojų mirčių priežasčių. 2020-aisiais piktybinių navikų sukeltos mirtys sudarė penktadalį nuo visų registruotų šalyje mirčių. Palyginimui, COVID-19 liga tais pačiais metais nusinešė kiek daugiau nei 5 proc. gyvybių.Ir visgi medikai tikina, kad per pastarąjį dešimtmetį onkologinių ligų gydymas nepalyginamai pasistūmėjo į priekį ir šiandien vėžio diagnozė nebelaikoma mirties nuosprendžiu, o daugiau prilyginama lėtinei ligai, aišku, jeigu ji apčiuopiama dar ankstyvoje stadijoje.Vienas iš novatoriškiausių vėžio gydymo būdų yra imunoterapija – būtent šioje srityje, kalbant apie onkologinių ligų gydymą, pastebimas didžiausias mokslo proveržis. Lietuvos onkologijos ekspertai įsitikinę, kad apie 2025 m. imunoterapija, kaip vėžio gydymo būdas, taps viena iš dominuojančių sisteminės terapijos rūšių.Kas yra imunoterapija, kokioms onkologinėms ligoms gydyti ji yra tinkamiausia? Kodėl imunoterapija skiriama tik kas dešimtam vėžiu sergančiam pacientui? Ką reikia žinoti imunoterapija gydomiems pacientams apie COVID-19 vakcinų poveikį bei ko tikėtis susidūrus su COVID-19 liga? Galiausiai, kiek, išgirdus vėžio diagnozę, galima pasikliauti interneto platybėse siūlomais gydymo būdais bei vaistais?Laidoje dalyvauja: Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė ir Valstybinės ligonių kasos Vaistų skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.Ved. Laura Adomavičienė

Sergančiųjų Covid-19 Lietuvoje toliau daugėja, padėtis gydymo įstaigose prastėja, per parą miršta po 20-30 žmonių, o smarkiai padidinti skiepijimosi tempų niekaip nepavyksta. Kaip padėtį ir valdžios bei visuomenės diskusijas mato medikai, nekalbantys kasdien žiniasklaidoje?Praėjo kelios dienos, kai vėl gyvename žiemos laiku, laikrodį pasukę viena valanda atgal. Europos Sąjungos valstybėms jau kelerius niekaip nepavyksta susitarti, kad laikrodžiai nebūtų sukiojami. Kaip atrodo ir veikia mūsų biologinis laikrodis? Pokalbis su mokslininku.Ekspertai sako, kad muziejai kuo puikiausiai gali būti integruojami į pamokas, užklasinę veiklą, labai pasitarnauja ir mokytojams, ir vaikams. Ar švietimo sistema pakankamai išnaudoja muziejus?Pažintis su LRT kolega – LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja Ugnė Siparė.Ved. Edvardas Kubilius

Svajūno draugą Darių vos per kelias dienas pakirto du insultai ir infarktas. Situacija atrodė beviltiška ir tik skaičiuojanti paskutines dienas… Tačiau Svajūno meilė ir atsidavimas draugui padarė stebuklą, kuriuo sunku patikėti buvo net daug mačiusiam ligoninės personalui. Kviečiame klausytis pokalbio apie draugystę, nepavaldžią jokiems sunkumams.Ved. Lavija Šurnaitė

Kai darbas Vilniuje pradėjo nebeteikti džiaugsmo, Renata Malūnavičienė jį metė ir nusprendė ieškoti savęs. Galiausiai šios paieškos atvedė ne tik prie visai kitokios veiklos, bet ir nukėlė į visai kitą vietą – jau prieš dešimtmetį ji su šeima Vilnių iškeitė į Lietuvos pakraštyje esantį Musteikos kaimą. Čia ir už kaimo ribų Renata žinoma ne kaip personalo vadovė, kuri dirbo Vilniuje, bet kaip žolininkė, kosmetologė ir kosmetikos pavadinimu „Lėlažolė“ kūrėja. Apie tai Renatą kalbina portalo LRT.lt žurnalistė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.Studijas Lietuvoje kiekvienais metais renkasi apie 100 įvairiuose pasaulio vietų gyvenančių lietuvių. Kas paskatina užsienio lietuvius rinktis studijas Lietuvoje? Kolegės Rimantės Pauliukaitytės kalbintos pašnekovės teigia, kad ne stipendijos ar papildomi balai, bet nuo pat vaikystės ugdomas tautiškumas.Lietuvoje tęsiasi renginių ciklas „Žmogus – svarbiausia“, skirtas miestų bendruomenėms, kuriuose ar greta kurių jau apgyvendinti arba bus apgyvendinti pažeidžiami migrantai (nėščios moterys, vaikai, nelydimi nepilnamečiai, neįgalieji), taip pat Lietuvos kariams talkinę afganistaniečiai. Tokie renginiai jau įvyko Jonavoje, Raseiniuose, su Vilniaus Naujininkų gyventojais. Kiek jie padeda žmonėms artimiau pažinti migrantus?. Ruklos seniūnijos seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė, Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijos seniūnas Raimondas Lingys, VšĮ Arabų kultūros forumo vadovė, arabistikos studijų lektorė Maritana Larbi, Socialinių mokslų daktarė, Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro direktorė, darbo su užsieniečiais ir pažeidžiamomis grupėmis ekspertė Valentina Demidenko.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Daugėja vaikų, užsikrėtusių bei sergančių sunkia Covid – 19 forma. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų ligų gydytojas Darius Varaškevičius.Verslo laike šį kartą kalbėsime apie dirbtinį intelektą ir jo sprendimus verslui. Kolegos Mariaus Jokūbaičio interviu iš konferencijos „Lūžio taškas“ su bendrovės „Three birds“ vadovu Jonu Kubiliumi.Ministrų pozicija. Susisiekimo ministras Marius Skuodis.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Kėdainių rajone gyvulius auginantys ūkininkai sako, šįmet vilkai itin aktyvūs ir bebaimiai. Avių augintoja Rūta Lukoševičiūtė neteko 24 stipriausių avių, o jojimo klubas sako, gali būti, kad vidury dienos vilkai užvijo du jų žirgus, besiganiusius lauke. Žmonės kalba vilką matę ir miestelyje. Jūratė Anilionytė lankėsi Kėdainių rajone.Savaitės komentaras. Autorė – LRT Tyrimų skyriaus vadovė, apžvalgininkė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė

Premjerei pranešus, kad gali būti vėl įvedamas karantinas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia, kad apsiriboti tik kaukių dėvėjimo prievole nepakanka – reikėtų įvesti ir dar kelias priemones. Tarp jo pasiūlymų - covid-19 sergančių pacientų perskirstymas tarp ligoninių.Lietuvoje šiandien diena be automobilio. Ar žmonės linkę persėsti į taupesnes ir žalesnes transporto priemones, bei kas juos stabdo nuo šio pasirinkimo?Aviatoriai svarsto, kaip susisiekimas lėktuvais galėtų būti draugiškesnis klimatui.Vilniaus savivaldybės skelbiamo geležinkelio stoties perstatymo konkurso dalyviai sako, kad jau žino, kas konkursą laimės ir rezultatus planuoja skųsti teismui.Kritiškai trūksta vilkikų vairuotojų. Ar dėl to nepradės trūkinėti tiekimo grandinės?Minime 146-ąjį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį.Ved. Liuda Kudinova

Naujienos iš Alytaus regiono.Pasirašytas manifestas – bibliotekininkų įsipareigojimas siekti kuo labiau pritaikyti bibliotekų erdvę ir jų darbuotojų požiūrį žmonių su negalia poreikiams.Prognozuojama, kad Lietuvoje netrukus gerokai pabrangs kava, jos gali ir pritrūkti.Poliklinikose daugėja sergančiųjų. Kaip suspėti gydyti sekasi šeimos gydytojams?Ved. Agnė Skamarakaitė

Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus nuo prostatos vėžio mirė daugiau nei pusė tūkstančio vyrų. Daugiausia mirčių registruota 70 metų ir vyresnių pacientų amžiaus grupėje. Sergančių šia liga kasmet nustatoma apie 3 tūkstančius ir prostatos vėžys diagnozuojamas vis jaunesniems pacientams. Įdomu tai, kad, genetikų tikinimu, daugiausia tai yra su senėjimo procesu susijusi onkologinė liga, kuriai paveldimumas turi mažai įtakos. Tik 5 proc. visų vyrų diagnozuojamas genetiškai paveldimas prostatos vėžys. Ar tai reiškia, kad šios ligos vyrai gali išvengti arba bent jau ją atitolinti? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologe radioterapeute Vita Žeromskiene.Dalis lietuvių, kuriems prostatos vėžys buvo nustatytas ankstyvoje stadijoje, pagalbos traukia į kaimyninę Latviją. Čia teikiamas gydymas Ciberknife technologija, kurios Lietuvoje nėra. Šį gydymo būdą pasirinkę vyrai pasakoja, kad prostatos vėžys per kelis apsilankymus sunaikinamas jonizuojančia spinduliuote, be pjūvio. Tam nereikia ilgiems tyrimams gultis į ligoninę, pas kaimynus galima užsukti valandai po darbo ir po procedūros važiuoti namo. Kiek Ciberknife technologija pasiteisina ir kodėl tokio pobūdžio operacijos nėra atliekamos Lietuvoje? Pokalbis su gydytoju onkologu dr. Mindaugu Danilevičiumi.Ir visgi kartais apie gresiančią onkologinę ligą galime sužinoti iš anksto. Mat moksliniai tyrimai rodo, kad vėžys gali būti genetiškai paveldima liga ir, jei šeimoje yra vėžiu sergančių žmonių, tikimybė jų vaikams sirgti padidėja 2-3 kartus. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, yra žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Šiandien įmanoma įvertinti individualią vėžio riziką pasitelkus onkogenetinius tyrimus. Apie šių tyrimų svarbą pasakoja Santaros klinikų Paveldimo vėžio centro vedėjas onkogenetikas dr. Ramūnas Janavičius.Laidos vedėja Laura Adomavičienė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

„Svarbaus pokalbio“ viešnia Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė. Merė pirmoji iš savivaldybių vadovių iškėlė klausimą dėl netikslaus COVID -19 sergančiųjų skaičiaus. Patikslinus duomenis sergančiųjų sumažėjo 6 kartus. Nuo maždaug 62 iki 11 tūkstančių.Ved. Deividas Jursevičius

Gimdos kaklelio vėžys – gana opi Lietuvos moterų problema. Mat Lietuva tarp visų Europos Sąjungos šalių pasižymi didžiausiais sergamumo ir mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliais. Nuo šios ligos 2019 metais mirė 200 šalies moterų. Tais pačiais metais Nacionalinio vėžio instituto atliktas tyrimas parodė, kad apie 70 proc. mirusiųjų nuo gimdos kaklelio vėžio rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu nė nebuvo kviestos į patikros programą. O štai pavyzdžiui, Suomijoje ši liga yra kone eliminuota. Kodėl Lietuvai nepavyksta pagerinti mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklių ir kiek tam įtakos turi skiepijimo apimtys nuo Žmogaus papilomos virusų (ŽPV)? Pokalbis su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja doc. Kristina Jariene.Kita laidos tema – nemokamas pavėžėjimo pas gydytoją paslauga akių ligomis sergantiems pacientams. Įsivaizduokite, jei gyvenate Panevėžyje, jums reikia nuvykti konsultacijai ar procedūrai į Vilnių ir jūs neturite automobilio ar artimojo, kuris jus pavėžėtų. Daug tokių pacientų verčiau lieka namie, nei kreipiasi net ir būtinosios pagalbos. Tai matydama Sergančių tinklainės ligomis asociacija griebėsi už galvos – nevykdami pas gydytojus jų pacientai tiesiog apaks. Ir ėmėsi priemonių – apmoka pacientams socialinio taksi paslaugą. Kaip ir kas gali ja pasinaudoti – pokalbis su asociacijos prezidente Simona Ivaškevičiene.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvos pasiruošimas galimai Astravo AE nelaimei kol kas apsiriboja tik jodo tablečių dalijimu. Ekspertai jau ne vienerius metus įspėja, kad Neries taršos atveju vilniečiai liktų be geriamojo vandens. Vyriausybė nėra parengusi plano, kaip gyventojus juo aprūpinti, ir atsakomybę permeta savivaldybėms. Maža to: vokiečių investuotojui panorus statyti gamyklą Vilniaus pašonėje, leista mažinti vandenvietę, kuri nelaimės atveju galėtų tarnauti kaip rezervinė ir tenkinti pusę sostinės geriamojo vandens poreikio. Tokius duomenis atskleidė LRT tyrimų skyrius.Alytuje dėl koronaviruso jau daugiau nei savaitę nemokamai testuojami visi norintieji. Per tą savaitę Alytus tapo daugiausia sergančiųjų šimtui tūkstančių gyventojų turinčia savivaldybe.Nors šiandien turėjo būti paskutinė diena, kai vilniečiai gali atsiimti vaistinėse kalio jodido tabletės, dėl karantino ribojimų nuspręsta terminą dar kartą pratęsti. Tabletės dalijamos kaip prevencinė priemonė dėl pradedančios veikti Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje.Lietuva muša pasaulyje rekordus pagal sergančiųjų koronavirusu skaičius. Šią ir kitas aktualijas aptariame su Prezidento patarėju Simonu Krėpšta.Ved. Rūta Kupetytė

Mažesnės savivaldybės sako, kad dalis žmonių, turėjusių kontaktą su sergančiaisiais koronavirusu, tai slepia ir toliau eina į darbą, nes nenori prarasti pajamų. Taigi – kaip pačios savivaldybės bando užtikrinti kontaktą turėjusių žmonių izoliaciją?Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos vizitą Lietuvoje temdo klausimai dėl žmogaus teisių.Reaguodama į Astravo atominę elektrinę, Lietuva bando stiprinti civilinę saugą ir perka 40 naujų sirenų. Kiek jos pagerins gyventojų įspėjimą, įvykus didesnei nelaimei?„Verslo laike“ – apie viešbučių bandymus išgyventi per karantiną.Darbą pradėjęs Seimas, nors ir su tam tikrais nesutarimais, išsirinko savo vadovybę. Kaip darbo ir bendradarbiavimo pradžią vertina valdančiųjų ir opozicijos atstovai?Kaip pandemiją išgyvena Kauno oro uostas .Ar reikia palikti išmokas neperrinktiems Seimo nariams?Ved. Edvardas Kubilius

Vyriausioji rinkimų komisija sako, kad saviizoliacijoje esantys rinkėjai vangiai registruojasi dalyvauti Seimo rinkimuosePastarąją parą Lietuvoje nustatytas 81-as covido atvejis ir registruotos 5-ios su šia liga siejamos mirtys. Daugiau nei trečdalis jų susiję su židiniais.Nacionalinis vėžio institutas suorganizavo akciją, kurios metu visi norintieji gali išreikšti savo nuomonę ir pasiūlyti, ką ir kaip reikėtų keisti ne tik vėžio diagnostikoje ir gydyme, bet ir vėžio tyrimuose, tyrimų taikyme ir viešinime.Vilniaus Antakalnio kapinėse atidengtas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Paminklas Valstybės vadovų panteone atidengtas, minint antrąsias A. Ramanausko-Vanago laidotuvių metines.Paskelbta Nobelio fizikos premija.Projekto ,,LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kokias priemones taiko palyginti sėkmingai koronaviruso plitimą valdančios šalys. Nors Lietuva ėmėsi gana panašių veiksmų kaip Pietų Korėja, vis dėlto šioje valstybėje situacija – geresnė.Ved. Madona Lučkaitė

Kai kuriems mokiniams jau pirmomis savaitėmis teko grįžti prie nuotolinio mokymosi, sėsti mažiausiai pusdieniui prie kompiuterių. Dalis namų darbų taip pat atliekami elektroninėje erdvėje ir galiausiai vaikai laisvalaikį taip pat sieja su internetu. Kur šiandien turėtume nubrėžti ribą, kada vaikui kompiuterio yra gana? Apie tai šeimos ir vaikų psichologas Andrius Atas.Sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet auga po 1 proc., tačiau mirtingumas nuo šių susirgimų mažėja. Visgi susidūrę su vėžiu pacientai išsigąsta. Neretai patys bijodami akistaton stoti su onkologine liga, genami įvairiausių vidinių baimių, laiku nesikreipia pagalbos.Kokios baimės kankina vėžiu sergančius pacientus, kurios iš jų yra pagrįstos, o kurios seniai liko praeityje – tiesiai iš gydytojų ir pačių pacientų lūpų. Dalyvauja Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė dr. Birutė Brasiūnienė ir onkologine liga serganti pacientė Jūratė.Laidos ved. Laura Adomavičienė

Tiesiant dujotiekį tarp Lietuvos ir Lenkijos, jo trasoje jungtinės archeologų pajėgos vykdo archeologinius kasinėjimus. Tarp pirmųjų vertingų radinių Kaišiadorių rajone – viduramžių krosnys. Sergančiųjų retomis ligomis padėtis Lietuvoje: apie retą sūnaus ligą ir biurokratinius sunkumus siekiant gydymo prakalbęs tėtis sako, kad pacientų teisės dažnai pažeidžiamos. Sveikatos apsaugos ministerijos ir retų ligų srityje dirbančių medikų komentarai. Viena gražiausių pasaulio šalių vadinama Norvegija kone visą vasarą neįsileis turistų. Ką tai reiškia šios šalies turizmo srityje dirbantiems ir tiesiog keliauti mėgstantiems Norvegijos lietuviams?Ved. Giedrė Čiužaitė.

„Nusišypsok“, „nesijaudink“, „viskas bus gerai“ - keli pasakymai, kuriuos iš aplinkinių dažnai girdi sergantieji depresija. Specialistai sako, kad tokios frazės ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti. Kaip tinkamai bendrauti su žmonėmis, kurie susidūria su šia liga, kad jiems padėtume? Įžvalgomis dalijasi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytoja-psichiatrė Ona Davidonienė ir depresija serganti Vitalija.  Kita tema – natūralios alternatyvos pridėtiniam cukrui. Kuo jos skiriasi nuo baltojo cukraus, pasakoja Santaros klinikų gydytoja-dietologė Evelina Cikanavičiūtė. Ved. Sigita Vegytė. 

Į Lietuvą grįžo Dakaro ralyje traumą patyręs lenktynininkas Balys Bardauskas.Pasakojimas apie verslo psichologiją.Lietuvoje toliau didėja sergančių gripu gyventojų skaičius. Ignalinos, Ukmergės, Prienų ir Kėdainių rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybės skelbia gripo epidemiją. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę sergamumo viršutinių kvėpavimo takų ligomis rodiklis buvo beveik 128 atvejai dešimčiai tūkstančių gyventojų. Sergančiųjų gripu yra beveik keturi tūkstančiai – dvigubai daugiau, nei savaite anksčiau. Daugiausia sergančiųjų gripu yra Vilniaus ir Kauno apskrityse.LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai svarstys seimo nario R. Karbauskio vardu pateiktas Vaiko teisių apsaugos įstatymų pataisas.Davose Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja pasaulio ekonomikos lyderių susitikime, kuris šiemet skirtas kibernetinio saugumo klausimams – „Keeping trust in Cyberspace“. Valstybių vadovai kartu su didžiausių pasaulinių kompanijų lyderiais diskutuos, kaip, stiprėjant globalizacijai, užtikrinti patikimą kibernetinę erdvę, kuri prisidėtų prie valstybių ir visuomenių gerovės bei saugumo. Pasaulinėje erdvėje Lietuva pelnytai vadinama kibernetinio saugumo lydere. Šalies vadovė taip pat dalyvaus JAV įtakingo leidinio „The New York Times“ inicijuotoje diskusijoje apie moterų lyderystę.Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) artimiausiu metu imsis tyrimų dėl rusiškų televizijos kanalų „Rossija 24“ bei „PBK Lietuva“. Bus svarstoma, ar jie nepažeidė įstatymų informuodami apie partizaninį judėjimą sovietmečiu ir Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje.Lietuvos socialdemokratų partija šiandien patvirtins preliminarų kandidatų į partijos pirmininkus sąrašą. Teisę kelti kandidatus turi skyrių susirinkimai arba tarybos, savo kandidatūrą į partijos pirmininkus gali iškelti ir bet kuris LSDP narys, atitinkantis reikalavimus. Tiesioginiai LSDP pirmininko rinkimai vyks balandžio 24–27 dienomis. Tiesioginiuose rinkimuose balsavimo teisę turi visi LSDP nariai.Šiandien pristatomas naujas „Žiniasklaidos teisės vadovas“.Los Andžele skelbiamos Oskarų nominacijos. Karinos Urbabanavičiūtės pasakojimas.Apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras. Sporto apžvalga. Orai. Kultūros renginiai. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Kas yra norma? Kas yra neadekvatus elgesys? Ar tiesa, kad žmogus visada pats atsakingas už savo sprendimus? Kaip reaguoti į artimo žmogaus nemotyvuotą agresiją ar nesaugų elgesį? Ar visada galima susitarti apeliuojant į žmogaus blaivų protą? Tokie ir dar daug kitų klausimų gali iškilti žmogui, kai jo artimasis serga psichikos liga.Sergančiųjų psichikos liga vaikai išgyvena tikrą jausmų pragarą: baimę, kaltę, gėdą, bejėgiškumą, pyktį ir neviltį. Neretai nusprendžia, kad patys yra dėl visko kalti ir niekam tikę, nes dėl jų tėvelis ar mamytė pyksta, muša, rėkia, dingsta. Ir nesąmoningai visą likusį gyvenimą baudžia save pasirinkdami netinkamus žmones, situacijas, o kraštutiniu atveju nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo.Ar pakankamai žinių turime psichikos sveikatos srityje? Ar gebame laiku padėti sau ir savo artimiesiems? Ar žinome, kur kreiptis? Kaip teisingai reaguoti?

Kas yra norma? Kas yra neadekvatus elgesys? Ar tiesa, kad žmogus visada pats atsakingas už savo sprendimus? Kaip reaguoti į artimo žmogaus nemotyvuotą agresiją ar nesaugų elgesį? Ar visada galima susitarti apeliuojant į žmogaus blaivų protą? Tokie ir dar daug kitų klausimų gali iškilti žmogui, kai jo artimasis serga psichikos liga.Sergančiųjų psichikos liga vaikai išgyvena tikrą jausmų pragarą: baimę, kaltę, gėdą, bejėgiškumą, pyktį ir neviltį. Neretai nusprendžia, kad patys yra dėl visko kalti ir niekam tikę, nes dėl jų tėvelis ar mamytė pyksta, muša, rėkia, dingsta. Ir nesąmoningai visą likusį gyvenimą baudžia save pasirinkdami netinkamus žmones, situacijas, o kraštutiniu atveju nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo.Ar pakankamai žinių turime psichikos sveikatos srityje? Ar gebame laiku padėti sau ir savo artimiesiems? Ar žinome, kur kreiptis? Kaip teisingai reaguoti?

En esta ocasión cruzamos el charco y nos dirigimos hacía chile, donde entrevistaremos a @SerganIkari de "Pastando en Mulgore" para conocer y saber algo más de la comunidad latina del word of warcraft. Contiene un spoiler, con AVISO DE SPOILER.