Podcasts about Depresija

V epizodi 174 je bil gostja dr. Mojca Zvezdana Dernovšek, priznana slovenska psihiatrinja, specialistka za duševno zdravje in avtorica številnih strokovnih in poljudnih prispevkov o duševnih motnjah. V epizodi se dotakneva naslednjih tematik: Razumevanje stresa in mentalne jasnosti Raziskovanje konceptov duševnega zdravja Pogoste duševne motnje v sodobni družbi Vloga odgovornosti in sprejemanja odločitev Vpliv družine in samostojnosti Koncept Dvojnega krokodila Sak Yant: ravnovesje moči in modrosti ============= Celodnevna AIDEA podkast konferenca o tehnologijah prihodnosti, AI revoluciji in podjetništvu v 21. stoletju. https://aidea.si/konferenca-2025 

Broj oboljelih od „burnouta“ svake je godine sve veći. Pritom se ne radi o konkretnoj bolesti nego o skupu osobnih poremećaja koja se mogu pretvoriti u teže psihičko oboljenje. Kako prepoznati burnout, je li on zaista samo povezan s radnim mjestom? Zašto se i kako treba usprotiviti osjećaju konstantne krize? Postoji li razlika između njemačkog i hrvatskog burnout-a? Što kažu brojke? Nenad Kreizer o ovom fenomenu razgovara s psihologinjom i savjetnicom Borkom Ogrizović i reporterom Sašom Bojićem. Von Nenad Kreizer.

Dr Momčilo Matić je profesor, pisac i lekar. Redovan je gost podkasta, ali i drugih naučnih i edukativnih emisija u medijima. _______________________________________________________________________________________________ _ Sponzori ⚡️ Crux suplementi: Ja koristim Ashwagandu pred svako snimanje podkasta ili pred neku meni lično važnu aktivnost koja zahteva moj fokus i energiju. Pružite prirodnu snagu svom umu i telu:

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie liūdesį, nusiminimą, depresiją ir neviltį.

Vaizdas aikštelėje siaubingas, žaidimo kokybė krenta akyse, o perspektyvos liūdnos. Čia apie „Žalgirį“. Kas kaltas? Ka darom? Apie tai prisėdo pakalbėti Tomas Purlys, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas. Tiesa, šypsenų buvo tikrai daugiau nei ašarų. Tuo labiau, kad „Rytas”, „Lietkabelis” ir „Wolves” šią savaitę davė judesio kaip reikiant. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – LABO-BALTIC sako: NEPALEISKITE PLAUKŲ VĖJAIS ir pradėkite kovą su plikimu jau dabar! Ieškokite visų Crescina produktų https://www.labo-baltic.eu/ ir su nuolaidos kodu BASKETNEWS gaukitę papildomą 5% nuolaidą. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – BasketNews krepšinio stovykla 2025 vėl kviečia 10-15 metų vaikus išbandyti save ir tobulėti kartu su geriausiais! Šiemet stovykla įsikurs jau pamėgtoje „Karpynės“ kaimo turizmo sodyboje Raseinių rajone, kuri puikiai tinka tiek krepšinio treniruotėms, tiek poilsiui. https://www.basketnews.lt/news-216466-pradedame-registracija-i-2025-m-basketnews-stovykla.html Temos: Panika Kaune arba prie ko čia motyvacija? (0:00); Ką mes čia žaidžiam? (6:53); Bravo Francisco, bet kas iš to? (10:13); „Žalgirio” depresija ir tuščios Andrea pasakos (14:46); Ką įrodęs Trinchieri ir kodėl užgeso žaidėjų akys? (25:08); Situacijos įkaitas „Žalgiris” (35:13); Ar teisėjams dar nejuokinga? (36:55); Komiški Andrea pasiteisinimai ir kuo skiriasi nuo Šaro? (39:30); Neišvengiamas Trinchieri atleidimas (41:58); Ar Tautvydas Sabonis galėtų pakeisti Andrea? (45:09); Kokios rizikos dėl Sabonio ir kokie dar variantai? (52:36); Masinis nusivylimas tribūnose ir kodėl niekas nesikeičia? (57:35); Fantastiškai apsiprausęs „Rytas” (1:01:46); Puikus Masiulio žaidimas ir kiti herojai (1:06:40); Kas per fainuolis atvažiuoja į Vilnių? (1:09:33); Įspūdingas „Ryto” kovo tvarkaraštis (1:14:33); Ar Vilniuj ateis daugiau žiūrovų? (1:15:41); Sudilusios odinės striukės ir priekaištai „Žalgiris shop” (1:18:00); Bravo „Lietkabeliui” ir bravo DJ (1:19:05); Puikus šansas „Vilkams” ir kosminė savaitė Lietuvai (1:22:30); Vėl naujienos - NBA penetracija į Europą (1:25:50); Basketnews ir tėvams, ir vaikams (1:34:44).

Piedāvājam sporta sarunu šova “eXi” sestās sezonas devīto epizodi, kurā bijušie Latvijas sportisti Jānis Sprukts (hokejs), Žanis Peiners (basketbols) un Ansis Medenis (volejbols) tiekas tirdzniecības centrā “Domina Shopping”, lai dalītos stāstos par savu pieredzi dažādās arī šodien aktuālās sporta tēmās. 0:00:00 – 0:02:46 – šodien raidījumā; 0:02:47 – 0:49:10 – labs sniegums jauniešu izlasēs - cik svarīgi tas ir? 0:50:03 – 1:27:29 – sportista grūtākie brīži karjerā un mentālā veselība.

Svake godine samo u Njemačkoj više od 10.000 osoba sebi oduzme život. Kome se obratiti u slučaju krize? Kako u svojoj okolini prepoznati osobu koja se nalazi u opasnosti? Kako joj pomoći? Nenad Kreizer razgovara s Petrom Kraljevićem iz službe za psihološku pomoć „Tesa“ iz Zagreba o metodama kriznog djelovanja i zašto im se i ljudi iz inozemstva obraćaju za pomoć. Maja Marić istražila je koje su to društvene grupe najviše pogođene i gdje osobe u krizi u Njemačkoj mogu brzo pronaći i dobiti pomoć. Von Nenad Kreizer.

Doktor Slobodan Simić je psihijatar na Institutu za mentalno zdravlje u Beogradu gde vodi Kabinet za sudsku psihijatriju. Autor je knjiga "Sve o narkomaniji" i "Sve o depresiji". Član je Srpskog lekarskog društva, Srpske lekarske komore i Udruženja psihijatara Srbije. _______________________________________________________________________________________________ _ Sponzori ⚡️ Crux suplementi: Ja koristim Ashwagandu pred svako snimanje podkasta ili pred neku meni lično važnu aktivnost koja zahteva moj fokus i energiju. Pružite prirodnu snagu svom umu i telu:

"Depresija je ena najpogostejših duševnih motenj oziroma motenj razpoloženja, ki lahko prizadene vsakogar. Pri glasbenikih je zaradi visoke stopnje poklicnega stresa ter velikih izvajalskih pritiskov in zahtev tudi do trikrat pogostejša kot pri splošni populaciji, saj so pri njihovem delovanju stalno prisotni stresorji, kot so nenehna primerjava in tekmovalnost, finančna nestabilnost in brezposelnost, osebno žrtvovanje, izolacija in poškodbe. Ker glasbena identiteta glasbenikom predstavlja jedro njihove celostne osebnostne identitete, so lahko kritike, ki so njihov stalni spremljevalec, zelo destruktivne za njihovo osebnost." Samanta Škorja (2022): Depresivnost pri glasbenikih, magistrska naloga Samanta Škorja predstavlja temo, ki je običajno ne povezujemo z glasbeniki, pa čeprav je tudi v svetu izvajalcev resne glasbe močno prisotna. Številke vzbujajo skrb, še bolj kot to pa dejstvo, da le redki glasbeniki poiščejo strokovno pomoč.

Kristina Savickytė jaunėlio brolio neteko prieš 25 m., bet ilgisi jo iki šiol. Juodu siejo stiprus ryšys ir vos dvidešimtuosius metus perkopusio brolio žūtis tapo dideliu šoku ir išbandymu Kristinai. Netrukus moteris sužinojo, kad laukiasi ir nebežinojo, kaip tvarkytis su užgriuvusia skirtingų jausmų lavina.Ved. Lavija Šurnaitė

Se zgodi tudi vam ali opazite pri drugih, da s prostimi dnevi pade volja in ni prave moči ter veselja ob počitnicah? Zakaj pride do poletne depresije, kako jo prepoznamo in kako si lahko pomagamo? Vse to smo vprašali Tineta Papiča, jungovskega učnega psihoanalitika in supervizorja.

V epizodi 146 je bil moj gost dr. Marko Pišljar, psihiater in več let predstojnik Psihiatrične bolnišnice v Idriji. Poučuje na Fakulteti za vede o zdravju v Izoli ter na Fakulteti za matematiko, naravoslovje in informacijsko tehnologijo v Kopru. V epizodi se dotakneva naslednjih tematik: Zakaj psihiatrija? Duševne težave - nekoč in danes Vzroki depresije in antidepresivi Ketamin Zdravljenje depresije Kako zdravimo osebo, ki verjame v izmišljeno? Kako delujejo antipsihotiki? Psihoza, mistika in duhovnost Smisel življenja in stanje po smrti Psihedeliki Alkoholizem in zdravljenje ========================================­===== Prijavi se na newsletter in vsak petek prejmi 5 linkov, ki jih ustvarjalci podkastov Dialog in RE:MOAT izberemo tisti teden (knjige, dokumentarci, članki, podkast epizode …). https://aidea.si/aidea-mailing-lista  ========================================­===== AIDEA Podkast: Pogovori o zavesti, vesolju, naši kulturi, tehnologiji in prihodnosti človeštva ... Pogovori o idejah. Vodi Klemen Selakovič Spletna stran: https://aidea.si Instagram: https://www.instagram.com/aidea_podkast/ Tik Tok: https://www.tiktok.com/@klemenselakovic 

Ako ste budući roditelj ili novopečeni roditelj, možda ste čuli za 'baby blues'— osjećaje koje nakon poroda doživljavaju četiri od pet novih majki. Međutim, postporođajna depresija je nešto drugačija. Može utjecati na bilo kojeg roditelja i razlikuje se u težini i trajanju simptoma. U ovoj epizodi Vodiča za useljenike, istražujemo usluge dostupne u Australiji za podršku i liječenje onih koji pate od postporođajne depresije.

Pritisak uspjeha, pretjerani zahtjevi roditelja, sukobi između učitelja i učenika, psihički problemi, pa čak i nasilje – sve je to svakodnevica velikog broja djece školske dobi. Pomoć u rješavanju tih problema traži se kod školskog psihologa. Aida Kožar i Maja Marić razgovaraju o tome koliko se ulaže u mentalno zdravlje mladih, kako u Njemačkoj, tako i u zemljama regije. Psihologica Katarina Stojanović Kostić govori o odnosu djece i psihologa, te o tome kada treba potražiti stručnu pomoć. Von Maja Maric.

Novinar Aleksandar Stanković bo na hrvaški javni televiziji kmalu vodil že tisočo oddajo Nedeljom u 2. Gre za unikatni pogovorni format, ki je s pristopom in neposrednostjo že dobri dve desetletji med najbolj gledanimi v celotni regiji, voditelj Stanković pa si je ustvaril legendarni status. Včasih deluje kot tožilec in odvetnik, združen v isti osebi neizprosnega spraševalca. A tudi Stanković je krvav pod kožo. Pred kratkim je v osebno-izpovedni knjigi razkril, da se že več kot 10 let bojuje z depresijo. O svoji bolezni govori odkrito, razmišlja o smislu obstoja, razlogih za nastanek depresije, morebitnih rešitvah, družini, veri in življenju. Tudi o manjših razlogih za srečo, vetru v laseh na plešasti glavi, navdušenju nad Tomosovimi motorji, boksu, petju, poeziji. Praznikih.

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas džiaugėsi Lietuvos moterų rinktine, kalbėjo apie „Žalgirio“ bėdas ir Messinos kliedesius bei džiaugėsi kitų šalies klubų situacijomis. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – „Jaunimo linija” jau 32-ejus metus teikia nemokamą emocinę paramą jauniems žmonėms, kurie susiduria su psichikos sveikatos ir emociniais sunkumais. Paremti emocinę pagalbą jaunimui galite el. paramos parduotuvėje: https://parduotuve.jaunimolinija.lt/ Temos: Rimta savaitės pradžia (0:00); Džiaugsmas dėl Lietuvos rinktinės (4:03); Rimti vilkai ir neprašaunantis Žiemelis (18:16); Super nuspėjamas „Žalgiris“ (22:41); Trys „Žalgirio“ klaidos perimetre (27:46); Netinkantis Lekavičius ir antras penketas (33:55); Ar Ulanovas pakels savo žaidimą? (36:22); Kitos „Žalgirio“ bėdos (38:55); Atsigaunantis Panevėžys (45:58); Nuostabus Sirvydis ir negalintis miegoti „Žalgiris“ (49:25); Du skirtingo kalibro varžovai Vilniuje (54:20); „Ryto“ ėjimas su Tubeliu (1:00:53); Ikona Arvydas Macijauskas (1:03:10); Smagus komentavimas (1:06:40); Nesuvokiami Messinos komentarai (1:08:20); Keistas pakvietimas į Mažeikius (1:18:44).

Po smarkios liūties situacija Kretingoje dėl pakilusio vandens lygio Akmenoje stabilizavosi, tačiau pusmetriu pakilo vanduo Minijoje ir grasina Kartenai. Vanduo kyla ir Klaipėdoje - pranešama, kad Danės upėje per parą vanduo pakilo kone metrą ir pasiekė stichinį lygį.Europos Sąjungos finansų ministrai tariasi dėl 50-ies milijardų finansinės paramos Ukrainai artimiausiems ketveriems metams. Diskusijos vyksta Ukrainos finansų ministrui įspėjant, kad negavusi paramos, šalis gali panirti į ekonominę krizę.Siekiant pasirūpinti kūdikių susilaukusių mamų emocine sveikata bei padėti sergančioms pogimdyvine depresija, parengtas pagalbos planas šeimoms. Jame numatyta teikti pagalbą kūdikių susilaukusioms šeimoms – dar ligoninėje gimdyvės bus informuojamos, kur gali kreiptis pagalbos kilus emociniams sunkumams, bus dalijami lankstinukai, atpažinti depresijos požymius apmokomi medikai, specialistai lankys šeimas.Vilniuje vykstančioje konferencijoje aptariami svarbiausi turizmo sektoriaus iššūkiai ir brėžiamos gairės artimiausiems keleriems metams, ką reikia stiprinti šioje srityje.Ved. Paulius Šironas

Ponovno je čas, da se Koudy in Tilc sfiltrirava skozi mikrofon. Kot je ugotovil Koudy že v štartu snemanja nam je v tem trenutku milo rečeno težko. Vabljeni k poslušanju ene takšne prave depresivne epizode.

Kaip tėvams ir mokytojams atpažinti, ar užsisklendęs arba maištaujantis paauglys taip elgiasi dėl savo amžiaus tarpsnio, elementaraus liūdesio, ar tai yra depresijos signalas, o jei tai depresija, kaip padėti vaikui?Laidoje dalyvauja Vilniaus Pavilnio progimnazijos psichologė Loreta Juravičienė ir leidėjas Alvydas Juravičius, inicijavęs nekomercinės knygos vaikams, paaugliams bei tėvams, ieškantiems atsakymų apie vaikų ir paauglių depresiją, leidybą.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pēdējo nedēļu laikā arvien biežāk dzirdu frāzes par to, cik ātri cilvēkiem krītas enerģija. Ir tikai pats rudens sākums, tāpēc saprotu cilvēku bažas: "Ja jau tagad šādi jūtamies, tad ko darīsim, kad iestāsies rudens tumšais un grūtais laiks, nemaz nerunājot par to, kas notiks ziemā..."Mēs negribam izdegt. It īpaši, ja kādreiz jau esam tam pietuvojušies vai pat piedzīvojuši šo stāvokli. Tas ir murgs. Tāpēc uz sarunu aicināju Mariju Ābeltiņu - grāmatas "Profesionālā izdegšana" autori, zinātņu doktori psiholoģijā, kognitīvi biheiviorālās psihoterapijas speciālisti un supervizori.Marija uzsver, ka izdegšana veidojas pakāpeniski un to ir grūti laicīgi pamanīt. Izdegšana ir dārga gan pašam cilvēkam, gan viņa darba devējam, gan ģimenei. Tās komplektā ietilpst spēku izsīkums, cilvēka negativitātes pieaugums, piemēram, cinisma veidā, un krītas cilvēka darba spējas, kas tiešā veidā ietekmē viņa darba rezultātus.Marija piedāvā risinājumus un idejas, kā cilvēki var sev palīdzēt, lai šajā stāvoklī nenonāktu, un ko var darīt, ja izdegšana jau ir notikusi.Mūsu komandai Cilvēkjaudā šī ir viena no favorīt-sarunām ne tikai tās satura praktiskās vērtības dēļ, bet arī tāpēc, ka Marijai piemīt lieliska humora izjūta un sirsnīgums.Ja tev rūp sava labsajūta, kas ir cieši saistīta ar tavu kolēģu un ģimenes labsajūtu, lūdzu, dalies ar šo sarunu tālāk, lai par to uzzina pēc iespējas vairāk cilvēku!Vairāk informācijas atradīsi sarunas lapā.SARUNAS PIETURPUNKTI:5:35 Grāmatas “Profesionālā izdegšana” tapšanas iemesli11:59 Vai izdegšanu var saukt par slimību, kādi ir pirmie simptomi19:28 Kādas ir hroniska stresa pazīmes24:02 Kā atšķirt izdegšanu no depresijas34:18 Kādas paralēles var vilkt starp depresiju un dienas ritmu36:27 Vai priecīgi notikumi arī var izjaukt cilvēka psihisko līdzsvaru41:03 Depresija un ekrāni – vai pastāv kāda saistība45:20 Kā saprast, kad ar kādu dzīves sfēru hroniski netiekam galā; monitorēšanas dienasgrāmata52:59 Vai ir iespējams izdegt, strādājot savu sirdsdarbu? Un kā ar garlaicīgu darbu?1:04:17 Cik palīdzošas stresa monitorēšanai ir viedierīces, kas mēra cilvēka bioloģiskos rādītājus1:07:34 “Tas toksiskais vadītājs, izrādās, ir mūsu galvā”1:21:36 Kā attīstīt spēju sadzirdēt, saprast sevi un laicīgi rīkoties 1:29:11 Kā palīdzēt cilvēkiem, kuri paši neapzinās, ka ir tuvu izdegšanai1:34:50 Praktiski risinājumi cilvēkiem, kuri jau ir bijuši izdeguši, lai tas nenotiktu atkārtoti 1:43:22 Ieteikumi, kā sevī stiprināt “veselīgo pieaugušo”1:50:08 Vai un cik daudz tikties ar toksiskiem radiniekiem un draugiem

Podržite nas preko Patreona i PayPala: Patreon - http://patreon.com/radioaktivni_komarac PayPal - http://paypal.me/radioaktivnikomarac Poslovni žiro račun : 265-6630310000410-75 Radioaktivni Komarac Beograd Gost u 126.epizodi podkasta Ubod kulture je Aleksa Nedić. On je bas gitarista i frontmen grupe Vizelj, jednog od boljih bendova mlađe generacije- koji postoji već deceniju. Pričali smo kakva je razlika između mladih bendova i starijih, o najluđem koncertu na kome je bio, o borbi sa depresijom, o tome kako Japanci na čudan način vežbaju jedan sport, o njegovoj svirci u Engleskoj, o slozi među mlađom generacijom i najavili samo njihov koncert u Novom Sadu u Fabrici, 30.septembra. Voditelj - Bojan Uzelac (Radioaktivni Komarac) Animacija - Vojin Ubiparip (Duna Solution) https://www.dunasolution.com/ Muzika - Nedeljko Stojković (Mono Putnik) https://cutt.ly/TbH3kor Ton, kamera i montaža -Tamara Stojanović

Persikėlus gyventi į svečią šalį, Iloną Madleine lydėjo sėkmė ir versle, ir asmeniniame gyvenime. Tačiau emigracija net į nuostabaus grožio šalį bloškė ją į gilią depresiją. Kas padėjo moteriai įveikti šią klastingą emocinę ligą ir grįžti į gyvenimą - klausykitės pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Šajā reizē tiekos ar PhD. Mariju Ābeltiņu, lai runātu par viņas šogad iznākušo grāmatu "Profesionālā izdegšana". Izcila grāmata, lai arvien plāšak runāt ar sabiedrību par šo ļoti aktuālo mūsdienu pasaules slimību. Mēs esam noguruši. Kāpēc nogurstam atšķirīgi, kā mēs nogurstam un ko ar to visu darīt.Droši varu teikt, ka šobrīd dzīvojam psihiskās veselības krīzē, jo pētījumi rāda, ka šobrīd daļa pasaules velk sevi uz darbu un nes mājup tā arī īsti nesapratuši kāpēc. Smagas pakāpes izdegšanu piedzīvo līdz pat 13% ES iedzīvotāju, kas nozīme miljoniem eiro izmaksas, jo pamatā darbnespējas lapas sastāv no stresa un pārguruma radītām sekām.Mēs konfliktējam biežāk un pieļaujam cilvēcīgās kļūdas tieši šo iemeslu dēļ. Katrs piektais vēlas mainīt savu karjeru un jau nākošajā vasarā plāno strādāt citā darba vietā vai arī apceļot pasauli ar savu mikroautobusu. Gala beigās, pētījumi apliecina, ka izdegšana ir par iemeslu priekšlaicīgai nāvei.Marijas Ābeltiņas grāmatu "Profesionālā izdegšana" iesaku ne tikai tiem, kuriem viss ir slikti, bet arī tiem, kuri ir atbildīgi par to kādā darba vidē strādā viņu darbinieki, kuri ir līderi, kas rāda piemēru, tiem, kuri neapzinās, ka spēka resursi ir izsmeļami un ir tiem, kuri nesaprot atšķirību starp "man jādara" un "es vēlos". Šis ir pirmais grāmatas autors profesionālajā vidē, kuru man gribējās uziacināt uz sarunu un es vēlētos runāt vēl un vēl, par šodienas sērgu, kas piemeklējusi tik daudzus.Klausieties podkāstu un uzziniet: - pieredzi rakstot grāmatu par šo tik izplatīto tēmu - par atšķirīgajiem izdegšanas tipiem un kāpēc mums tik grūti apzināties savus limitus - par to kā atgūties no izdegšanas un cik ilgu laiku tas prasīs - par to, kāpēc izdegšana nav labākais veids kā apzināties seviPaldies, Marija, ka raksti, dalies un esi viena no sievietēm zinātnē, kura maina to kā mēs redzam psiholoģiju un, ka mums ir iespēja labāk izprast šos procesus.Grāmata - https://www.zvaigzne.lv/lv/gramatas/apraksts/202800-profesionala_izdegsana.htmlZinātņu pētījums par izdegšanu kultūras darbinieku jomā - https://static1.squarespace.com/static/556d498de4b0ee2d2aff9cad/t/5f8935b31b9c17670e1d8420/1602827703387/Burnout+in+Arts+Workers%2C+Abe+Watson%2C+Thesis.pdfMarijas promocijas darbs: https://dspace.lu.lv/dspace/bitstream/handle/7/59384/298-86681-Abeltina_Marija_ma16058.pdf?sequence=1

Njemačka bilježi sve veći broj djece koja pate zbog psihičkih smetnji. U porastu je i broj mladih koji zloupotrebljavaju alkohol. Je li samo izolacija tijekom koronakrize kriva za ovaj trend? Ili se radi o dubljim društvenim razlozima? Odgovor na to u ovom izdanju podcasta Cosmo bosanski/hrvatski/srpski pokušala je u razgovoru s Nenadom Kreizerom dati i Borka Ogrizović, psihologinja specijalizirana za poteškoće kod djece i mladih. Von Nenad Kreizer.

Depresija šiuolaikiniame pasaulyje kone plačiausiai apkalbėta ir aktualiausia šių dienų psichikos sveikatos problema. Atliekami tyrimai kiekvienais metais pateikia vis naujų įrodymų apie šios būklės išsivystymą ir sudėtingus, ne tik psichologinius, bet ir biologinius mechanizmus. Vienos teorijos paneigia kitas ir sukelia diskusijas visuomenėje - tai gerti vaistus, ar negerti? Viena dažniausių susipriešinimo priežasčių tampa nesutarimai dėl to, kokį požiūrį turėtume pasirinkti - ar tai būsena, nulemta biologinių procesų, vykstančių kūne, ar iššūkių pilnos aplinkos ir psichologinių nelygumų išprovokuotas jausmas?„Tikėjimas tik viena depresijos išsivystymo teorija, gali nuvesti į kraštutinumus“ - teigia psichologė Dominyka Urbaitė Jokubienė, kuri gilinasi į uždegimo esančio kūne ryšį su depesija.Ką apie depresiją kalba naujausi tyrinėjimai? Kodėl uždegimo kūne teorija gali pakeisti požiūrį į depresijos gydymą? Kuo tikime ir kaip priimame šį psichikos iššūkį?Pokalbis ir dvylika punktų su „Depresijos įveikimo centro“ psichologe Dominyka Urbaite Jokubiene.Ved. Ignas Klėjus

Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie depresinę būseną. Ar depresija yra liga? Kokie faktoriai svarbiausi, vystantis depresinei būsenai? Perfekcionizmas - puikybės yda?

Keisti savo gyvenimą Donatą Špokaitę kvietė ir fizinis kūnas, ir mentalinė būsena. Užklupo liga, nuo kurios galėjo apakti, ėmė dažnai gęsti dantys, įklampino gili depresija, kurią naktimis lydėjo košmariški sapnai, kad nuolat yra žudoma, arba kankino nemiga. Gyvenimas buvo virtęs vegetavimu, kol pagaliau Donata pasidavė išsvajotos profesijos kvietimui, nusipurtė didžiulį nepasitikėjimą ir surizikavo garsiai pranešti visiems, nors baimė buvo didelė. Donatos nuostabai, pasaulis sureagavo dideliu palaikymu, paskatinimu ir net pirmaisiais užsakymais iš klientų. Dabar moteris dirba, ką visada norėjo ir nebekenčia nuo košmarų, nemigos ir depresijos.Ved. Lavija Šurnaitė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas septintas paauglys patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Ir, nors naujausio (2022 m.) PSO paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo rezultatų dar nėra, bet remiantis ankstesnio tyrimo duomenimis, apie ketvirtadalis, tai yra 23,5 proc. penktokų, septintokų ir devintokų prisipažino galvoję apie savižudybę. Vaikų ir paauglių psichologai-psichoterapeutai pastebi, kad vaikų ir paauglių, besikreipiančių pagalbos į psichologus ir net nukreipiamų į psichiatrijos klinikas daugėja prieš pat bet kokius nacionalinius žinių patikrinimus, egzaminus arba iš karto po jų.Kai kurie psichologai, konsultuojantys moksleivius, patiriančius sunkumų dėl įvairių žinių patikrinimų, abejoja, ar tikrai sumažinus valstybinių brandos egzaminų svorį dvyliktoje klasėje ir dalį svorio perkėlus į vienuoliktą klasę, sumažės moksleivių streso lygis. Girdi, galį nutikti priešingai. Mat iki šiol devinta, dešimta ir vienuolikta klasės leisdavusios moksleiviams šiek tiek atsikvėpti nuo patikrinimų ir skirti daugiau laiko saviraiškai, savišvietai, tapatybės paieškoms; dabar gi, kai dešimtoje klasėje laikomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas taps lemiamu slenksčiu patekti į vienuoliktą klasę, o vienuoliktoje klasėje teks laikyti tarpinį žinių įvertinimą, visi ketveri gimnaziniai metai būsią akademiškai itin įtempti ir šitai esą galį lemti dar didesnės dalies moksleivių perdegimą.Kas labiausiai gniuždo Lietuvos vaikus ir paauglius, kad vos keliolika metų sulaukę mergaitės ir berniukai jaučiasi pavargę nuo gyvenimo? Ir ko reikėtų, kad mokiniai tiek į kasdienius žinių patikrinimus, tiek į baigiamuosius egzaminus ateitų ne kaustomi baimės, o su supratimu, kad jie geba parodyti ir tikrai parodys, kiek daug įveikė, sužinojo, patyrė ir išmoko per dvylika metų mokykloje.Dalyvauja studentė Austėja Pukelytė ir psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šta je psihijatrija i kako gleda na depresiju kao jedan od najučestalijih problema mentalnog zdravlja? Kako se uspostavlja dijagnoza depresije, šta su simptomi i na koji način je ovaj sistem uspostavljen, koje su mane i šta je razlika između "imam depresiju" i "imam dijagnozu depresije"? Gde je granica između tuge i depresije? Kako nastaje depresija i šta su uzroci? Kada patalogizujemo normalna ljudska osećanja i zašto je to izazov za savremenu psihijatriju? Gost u ovoj epizodi bio je dr Milutin Kostić, specijalista psihijatrije, šef Dnevne bolnice za odrasle na Institutu za mentalno zdravlje i docent na Medicinskom fakultetu u Beogradu. Govorili smo o problemima sa kojima se psihijatrija kao oblaste medicine i istraživačka oblast susreće u dijagnostici i lečenju depresije, različitim vrstama uslovljenosti u dijagnostifikovanju depresije (od geografskih i kulturnih do klasnih), o biohemijskoj osnovi depresije i "biologizaciji" psihijatrije, o problemima popularne serotoninske hipoteze, kao i kako sve to utiče na same osobe koje imaju dijagnozu depresije kada se nađu u kontekstu traženja pomoći ili lečenja, ali i na koji način se depresija leči antidepresivima, kako oni rade, i šta su sve problemi u ovoj oblasti, naročito kada se depresija "ponovo javi".Na kraju, dotakli smo se i konteksta u kom se o depresiji podučava u na fakultetima i šta je sve tu problematično, kao i šta nam neka od istraživanja govore o tome. Kroz celu epizodu možete slušati o depresiji i tome kako se psihijatrija bavi depresijom, ali mnoga pitanja kojih smo se dotakli ujedno su i pitanja kritičkog pristupa koji se naziva antipsihijatrija, a mogu se postaviti i u kontekstu (nekih) drugih mentalnih oboljenja. Milutin je i deo tima koji kreira i vodi podcast "Dva i po psihijatra" i ukoliko vas zanimaju teme vezane za mentalno zdravlje, psihijatriju, istraživanja mentalnog zdravlja i priče iz kliničke prakse, pratite ih na Facebooku, Instagramu ili preko njihovog YouTube kanala. Takođe, Milutin vodi i blog "Psihijatar" koji možete naći na adresi https://psihijatar.rs, a gde možete pronaći razne članke o temama o kojima smo u emisiji pričali, ali i o mnogim drugim temama koje nismo stigli da obradimo. A ako vas zanimaju detalji rada "Shaping Future Doctors' Minds: Effects of Biological and Social Model on Medical Students' Views on Depression" koji smo pomenuli na kraju, a koji je vezan za percepciju depresije kod studenata medicine, možete ga pročitati ovde.Detalje o tome zašto ne možemo da kažemo da je serotoninska hipoteza potvrđena možete pročitati u analizi na blogu "Measurement, modeling and complexity of mental health" koji vodi dr Eiko Fried, ovde.Support the show

Iako nova godina simboliše i novi početak, za mnoge prvi januar ništa nije promenio. Probudili smo se istim željama i problemima kao i „prošle godine”, možda čak još umorniji jer se verovatno slavilo do kasno u noć. Mamurluk i iscrpljenost uvode nas u novu godinu, a ubrzo počinje i emotivni rolerkoster koji se uglavnom među mladima dešava na samom početku nove godine. Euforija pred praznike raste, uzbuđeni smo jer tada konačno imamo vremena da se vidimo sa svim prijateljima i više vremena provodimo sa porodicom. Uz to, tu su novogodišnje proslave i putovanja. Međutim, svega par dana nakon što nas prođe praznični hajp, vraćamo se starim obavezama, tu su posao, fakultet i brojne svakodnevne aktivnosti, što u velikoj meri doprinosi da se posle prazničnog ushićenja osećamo iscrpljeno, mrzovoljno, preokupirano… U prazničnom periodu posebno su nam nametnuta očekivanja da svi treba da budemo srećni i lepo raspoloženi. Međutim, tu su i očekivanja koja sami sebi postavljamo za narednu godinu – u novoj godini želim da smršam, više putujem, pročitam više knjiga, prestanem da pušim… Ispitni rokovi na fakultetu se bliže, na poslu počinju pripreme za naredni period, a i januar traje predugo. Kada nas sustigne lavina svih nametnutih očekivanja i ličnih želja, postaje nam pomalo tesno u sopstvenoj koži. Upravo taj post-praznični period mnogima stvara osećaj opterećenosti, o čemu svedoče i podaci iz Oblakoderove ankete kojom smo hteli da saznamo više o emotivnim stanjima mladih nakon praznika. Tekst čitao: Ivan Radisavljević Autorka teksta: Marija Milić Mentorka: Marina Zec Tekst je dostupan na sajtu Oblakodera u rubrici Lift. Tekst je podržan od strane Europen Endowment for Democracy.

Pirmas 2023 metų CMD epizodas su bičiuli Benu Lastausku! Pakalbėjom apie fizinį spaudimą patirinčiu Circkle K darbuotojus, pakalbėjom, kodėl užsienio kirpėjai geresni. Apie tai kaip prigavo Andre Tate, apie sapnus, kuriuose tave nori išprievartauti demonas. Spjovėm į tubeles, nes tirsimės savo kilmę. Apie Palšytės OnlyFans, Hiparikus ir miško laukimą.Support the show

Daugiau naujienų

Šį kartą gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis (@dainiusj) kalbasi su Luka Lesauskaite (@luka.lesauskaite) - istorike, komunikacijos eksperte, LRT radijo laidos „Vardan tos” autore. Pokalbis sukasi apie psichikos sveikatą ir depresiją - Luka dalinasi savo patirtimi su šiuo sutrikimu: kaip jis pasireiškė paauglystėje, kas padėjo ir kodėl vėl sugrįžo. Pokalbyje aptariami vaistų, darbo ir poilsio balanso, rūpinimosi savimi bei kitais temos. Nors tema ir nėra lengva, bet pašnekovai stengiasi į ją žiūrėti optimistiškai ir primena, kad savimi rūpintis verta ir naudinga.  Jei jaučiate, kad jūsų būsena prastėja neatmeskite galimybės kreiptis pagalbos į draugus ar į psichikos sveikatos specialistus. Taip pat galite kreiptis į nemokamas pagalbos linijas, tokias kaip jaunimo, vilties, pagalbos moterims linija, o visą informaciją apie pagalbos galimybes galite rasti puslapyje pagalbasau.lt. Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.  

Tužni Opsajd. Ponedjeljak nas je dočekao sa katastrofalnim vijestima iz Mostara. Depresija i anksioznost jesu bolesti na koje niko nije imun, ali jesu i izlječive bolesti, i zato nije nikakva sramota pričati i svi bi to morali raditi. Teško je govoriti o fudbalu, ali iza nas je još jedna teška i naporna jesenja sezona, u kojoj smo se nagledali svega, a najmanje dobrog fudbala. Nikakva iznimka nije bilo ni posljednje kolo, koje je odigrano na rubu ili izvan regularnosti - nervozna utakmica u Mostaru potvrdila je prednost Zrinjskog na vrhu i njihovu jesenju titulu, Sarajevo je ponovo poraženo, kiksao je i Željo, u lokvi su igrali Velež i Sloga, odnosno Sloboda i Igman, a dobru formu potvrdio je Široki. I da, počelo je i Svjetsko prvenstvo. Umorni Opsajd. Hosted on Acast. See acast.com/privacy for more information.

V tokratni oddaji smo dotaknili depresije in alkoholizma. Ali to dvoje lahko povezujemo? Kako prepoznati depresijo? In kako odvisnost od alkohola? Dr. Marko Pišljar v vsakem primeru predlaga sočutje. Prisluhnite mu v oddaji Za življenje.

Depresija, anksioznost, tesnoba, samomorilne misli, več nasilja in odvisnosti – to so posledice vse več psihičnih težav v družbi. V porastu so bile že prej, stopnjevale pa so se z epidemijo, zaprtji, negotovostjo zaradi vojne in draginje. Kje poiskati in dobiti ustrezno pomoč in zakaj je ključno, da duševne težave preprečujemo in ko se pojavijo, odpravljamo, prisluhnite.

U ovoj epizodi smo Gaši dali malo odmora, a ugostili smo moju dragu prijateljicu Anitu Radovčić. U opuštenoj atmosferi sa pokojom pošalicom, pričamo o našem iskustvu sa raznim psihološkim stanjima, kako smo ih prepoznali i što je nama pomoglo da se lakše nosimo s njima.

Nakon još jednog rezultatskog neuspjeha totalno smo depresivni… 0:00:00 Varaždin 0:42:16 Vijesti s Pampasa 0:44:10 HNL

Masayah je karizmatična unikatna bomba, ki izstopa od uveljavljenih trendov glasbene industrije - besedila si piše sama, trendom se ne prilagaja, vsebine ne olepšuje in pravi, da je itak buraz! Svobodni duh izraža kot raperka, pevka, kitaristka, poetinja (pa še ful stvari). Pogovarjali sva se o razliki med Mio in Masayo, o tem, kako je bit ženska na slovenski hip hop sceni, kako je zašarmirala prvo bejbo in zbežala od doma, o izgubi očeta in o tem, kaj zanjo pomeni upor. Pa seveda o njenem prvem albumu in zbirki slovenske uporniške poezije - H2SO4. Zapiski: Masayah na InstagramuMasayah na YouTubeZbirka slovenske uporniške poezije H2SO4H2SO4 koncert v Križankah   Katja je na instagramu doma tukaj.

Postoji mnogo razloga zašto se osječate loše I samo vi imate moć da to otkrijete I poduzmete nešto u vezi toga. Depresija i anksioznost nisu prirodna stanja već su pokazatelj da smo van naše prirodne ravnoteže i u diskonekciji sa samim sobom. U ovoj epizodi dijelim svoje iskustvo koje mi pomaže da se osjecam odlično, energicno I pozitivno. Nadam se da će pomoći i vama. Hvala na slušanju!

*** Sutaupykite 60% Yours App metiniam planui! Eikite į https://yoursapp.com/ProtoPemza arba naudokite nuolaidos kodą: PROTOPEMZA ***   Kad LIETUVOS žemė nuo seno buvo tręšiama drąsa įrodė ne vienas istorinis įvykis. Ypač kai tie įvykiai vyko net ne ant gimtosios dirvos, o virš jos. XX amžiaus aviacija Lietuvoje mums nepašykštėjo istorijų apie bebaimius pilotus, kurių ryžtas ir narsa beveik visada sėkmingai nusileisdavo ant aerodromo tako.  Tūkstančiai kilometrų nuo gimtinės aerodromų Lietuvos išeiviai išlydi du pilotus į pirmąjį lietuvių skrydį per Atlantą. Iššūkis, kuriam, deja, nelemta pasiekti laikinosios sostinės dangaus. Bet transatlantiniam žygdarbiui užbaigti atsiranda kandidatas.   Pirmoji istorijos apie JAV lietuvį Feliksą Vaitkų dalis nušvies jo gyvenimą Amerikoje ir vingiuotą kelią iki Lituanica II šturvalo. Kas buvo pirmasis savanoris pakartoti Dariaus ir Girėno skrydį? Ar Didžioji Depresija buvo gilesnė nei Amerikos lietuvių piniginės? Kaip atrodė būsimo didvyrio dienotvarkė ir koks sėkmės pranašas anot Aivaro slėpėsi netoliese? Atsakymai - Felikso Vaitkaus istorijos pirmojoje dalyje.  Epizodą skiriame Stasiui Leonavičiui.  Iliustracija: Tiny Mischiefs (IG @tinymischiefs)  Muzika: ZakharValaha, JuliusH, gbarbosagustavo, Musictown

V epizodi 75 je bil moj gost prof. dr. Borut Škodlar, vodja enote za psihoterapijo na Univerzitetni psihiatrični kliniki Ljubljana. Ukvarja se predvsem s fenomenološkim raziskovanjem doživljanja ljudi s psihotičnimi izkušnjami in samomorilnostjo. Dotakneva se tematik, kot so: Joga in njen pomen Zahodnjaška mentaliteta in spiritualnost Stanja in tegobe ljudi v modernem svetu Življenjsko ravnovesje in neravnovesje Psihoza Klemenova izkušnja (z anksioznostjo) Pomen socialnih stikov Stiska pri stiku z drugim človekom Poseg v posameznikovo realnost Kaj narediti ob pojavih psihoze Kako ravnati s psihotično osebo O ljubezni Prevzemanje odgovornosti Samomor Orodja razrešitve / pomagala / obstoječe prakse Razumevanje / utelešena izkušnja Meditacija Jaz / sebstvo Psihoza vs. prebujenje Osho Psihedeliki Vipassana ============================= Pridruži se kot podpornik kanala AIDEA

Vrijeme maškara upravo je iza nas, krafne su otišle u nas, jedino je kauč ostao ispod nas. Sva sreća ostao je stajati na svim nogama s obzirom na količinu krafni koje smo pojele. Pitanje za 100kn, kako je Darth Vader sa slike jeo krafne?!? hahahahahaŠalu na stranu, ove srijede sa nama je Ana Rodić, coach za osobni razvoj i komunikaciju, NLP master, hipnoterapeut i autor mnogih radionica i tekstova osobnog razvoja. Ana će nas upoznati pobliže sa pojmom NLP-a i kako joj pomaže u poslu, objasniti će nam sa kakvim problemima se kao društvo susrećemo i koje izazove možemo lakše savladiti uz pomoć coacha ili savjetnika. Trebamo li baš svi svog savjetnika ili je to sad jednostavno u modi, poslušajte svakako u zanimljivoj novoj epizodi.Sva pitanja, zahtjevi za suradnju i oglašavanje te sponzorstvo su dobrodošli. Kontaktirajte Belu i Miju na mail: rozekozepodcast@gmail.com Svoje komentare na ovu temu kao i prijedloge sljedećih tema koje bi voljeli da obradimo šaljite na:rozekozepodcast@gmail.cominstagram@rozekozepodcast

Zakoračili smo u novu i, evo nas, realno, nemamo pojma šta sa sobom. Koja su to očekivanja stavljena pred nas, hoćemo li i ove godine odlučiti smršaviti, prestati pušiti i čitati više knjiga, koliko brzo ćemo odustati i što to govori o nama. Jesmo li mi to slučajno one stare mi, a oko nas nova godina?! Što biramo odbaciti, a što nosimo sa sobom - poslušajte u novoj epizodi podcasta!  E da, i sretna vam nova godina!

Mnogi ljudi su depresivni... Depresija je postala sastavni deo naših života. Mnogi nisu ni svesni da pate od depresije, da je to bolest... Radio-eXperiment pod nazivom Depresija, bolest modernog doba, bavi se depresijom i pesmama koje pevaju o depresiji. Emisija je emitovana na Undegrand radiju 21.2.2021. godine. Autor: Miljan Ristić.

Funkcionalnu depresiju je teže prepoznati nego depresiju zato što ljudi koji žive sa ovim poremećajem su često veoma uspešni u poslu kojim se bave i ostavljaju utisak da je “sve vreme sve u redu”. O tome šta je funkcionalna depresija, kako se prepoznaje i kada je pravo vreme da se potraži pomoć razgovarali smo u okviru tribine “Na kafi sa psihologom” sa prof. dr sci. Dušankom Vučinić Latas, spec. medicinske psihologije, Bolnica za psihijatriju KBC “Dr Dragiša Mišović - Dedinje”, Anne Marie Ćurčić, pokretačem inicijative Za Tebe #VAŽNOJE i Draganom Ilićem, psihologom i novinarom. Hemofarm fondacija, Institut za psihologiju Filozofskog fakulteta u Beogradu i Art komuna Dorćol Platz pokrenuli su projekat “Na kafi sa psihologom” kako bi javnosti ukazali da o mentalnom zdravlju mora da se brine jednako kao i o fizičkom i da za “probleme” postoje rešenja ukoliko se na vreme potraži pomoć stručnjaka.

Hemofarm fondacija realizovala je u okviru projekta „Na kafi sa psihologom“ tribinu na temu „Praznična euforija vs. praznična depresija“. U razgovoru su učestvovali prof. dr Tijana Mirović, psihološkinja Psihološkog savetovališta Mozaik, Dario Hajrić, sociolog, Jelena Đurović, filmska kritičarka i urednica portala Agitpop i Marija Bergam, glumica. Razgovor je moderirao Dragan Ilić, psiholog i novinar. Više o projektu: Kako bi ukazala na važnost mentalnog zdravlja i ohrabrila javnost da potraži pomoć stručnjaka, Hemofarm fondacija pokrenula je projekat “Na kafi sa psihologom”. Projekat ima za cilj da utiče na svest šire javnosti da se o mentalnom zdravlju mora brinuti jednako kao o fizičkom kao i da tegobe u vezi sa mentalnim zdravljem nisu lična slabost, već zdravstveni problem za koji postoji adekvatno rešenje ako se na vreme potraži stručna pomoć. Projekat “Na kafi sa psihologom” osmišljen je kao serija besplatnih sesija sa psiholozima, gde će svi zainteresovani moći više da saznaju o različitim psihološkim problemima i simptomima koji ih prate, kako i kome se obratiti za stručnu pomoć kao i da razgovaraju otvoreno sa stručnim licima, psiholozima i psihijatrima, predstavnicima relevantnih institucija ali i javnim ličnostima koje su se i same tokom života susrele sa nekim od problema. Projekat “Na kafi sa psihologom” se realizuje uz podršku Instituta za psihologiju Filozofskog fakulteta u Beogradu i u partnesrtvu sa Udruženjem građana Dorćol Platz.

Jovana Gligorijević, novinarka i pomoćnica glavnog urednika nedeljnika "Vreme”, o svom ličnom iskustvu u borbi sa depresijom razgovarala je sa dr Aleksandrom Dimitrijevićem, kliničkim psihologom i psihoanalitičarem. Moderator ovog razgovora bio je Dragan Ilić, takođe psiholog i novinar. Više o projektu: Kako bi ukazala na važnost mentalnog zdravlja i ohrabrila javnost da potraži pomoć stručnjaka, Hemofarm fondacija pokrenula je projekat “Na kafi sa psihologom”. Projekat ima za cilj da utiče na svest šire javnosti da se o mentalnom zdravlju mora brinuti jednako kao o fizičkom kao i da tegobe u vezi sa mentalnim zdravljem nisu lična slabost, već zdravstveni problem za koji postoji adekvatno rešenje ako se na vreme potraži stručna pomoć. Projekat “Na kafi sa psihologom” osmišljen je kao serija besplatnih sesija sa psiholozima, gde će svi zainteresovani moći više da saznaju o različitim psihološkim problemima i simptomima koji ih prate, kako i kome se obratiti za stručnu pomoć kao i da razgovaraju otvoreno sa stručnim licima, psiholozima i psihijatrima, predstavnicima relevantnih institucija ali i javnim ličnostima koje su se i same tokom života susrele sa nekim od problema. Projekat “Na kafi sa psihologom” se realizuje uz podršku Instituta za psihologiju Filozofskog fakulteta u Beogradu i u partnesrtvu sa Udruženjem građana Dorćol Platz.