Podcasts about maistas

Stāsta kultūrpētniece Ilva Erkmane; pārraides producente – Ilga Auguste Arhitekts Kārlis Reisons (1894–1981) ir latvietis, kurš nācis no Vidzemes piekrastes ciema Latvijā, laika posmā starp abiem Pasaules kariem strādājis Lietuvā, bet kara bēgļu gaitās nonācis Austrālijā, kur turpināja savu profesionālo darbību Adelaidē un kur arī noslēdzās viņa mūžs. Arhitekta Kārļa Reisona (Karolis Reisonas – lietuviski) mantojums Lietuvā īpaši ticis pētīts pēdējās desmitgades laikā, lai starpkaru perioda Kauņas modernā arhitektūra tiktu iekļauta UNESCO pasaules mantojuma sarakstā: septiņi šī laika posma objekti Kauņā ir uzcelti pēc K. Reisona projektiem, bet kopumā 14 no viņa projektētajām celtnēm Lietuvā ir iekļautas Lietuvas nekustamā kultūras mantojuma sarakstā. Taču viņa dzīves pirmsākums meklējams šeit, Katrīnbādē, Pabažu muižai piederošās Vidzemes piekrastes ciemā, šobrīd – Saulkrastu pilsētā. Ziņas par Kārļa Reisona dzimšanu atrodamas Pēterupes, tagadējās Saulkrastu pilsētas daļas, draudzes baznīcas grāmatā. Tur 1894.gadā dzimušo un kristīto saraksta ierakstā Nr. 26 lasām, ka Kārlis dzimis 14., pēc jaunā stila – 26. aprīlī, Pabažu "Inču" mājās jūrasbraucēja Sīmaņa Reisona un Mildas, dzimušas Zvaigznes, ģimenē un kristīts Pēterupes baznīcā 22. maijā. Pabažu muižas robežās esošās Katrīnbādes, kā tolaik sauca peldvietu Vidzemes piekrastē, "Inču" māju saimnieks, Kārļa tēvs Sīmanis Reisons bija triju burinieku īpašnieks, rosīgs Pēterupes zvejniecības biedrības loceklis, kas rūpējās gan par savas ģimenes, gan vietējo iedzīvotāju labklājību. Kad 1904.gadā Pabažu muižas robežās Vidzemes piekrastē jūrā tiek ievilkta turpat piekrastē uzbūvētā Sīmaņa Reisona trīsmastu barkentīna "Kaupo", Kārlis ir desmit gadus vecs. Tēvs viņu sūta mācīties Rīgas reālskolā, bet Kārļa māsas Annas skološanai uzaicinātajai mājskolotājai Olgai Veicmanei Sīmanis Reisons atvēl sev piederošās telpas skoliņas atvēršanai vietējiem bērniem. Uzņēmība un vēriens, tālredzība un atbildība, dāsnums, augstsirdība un mecenāta gars – tās ir īpašības, kuras no savas dzimtas dzīves ceļā pārmantojis Kārlis Reisons. Nav zināmi apstākļi, kāpēc 1920. gadā Pēterburgas civilo inženieru institūtu arhitektūras specialitātē absolvējušais un 1921. gadā Latvijā atgriezies jauneklis nonāk Lietuvā, Šauļos. Šauļos viņam pavērās plaši darba apvāršņi. No otras puses, šis periods bija diezgan grūts, jo Šauļi vēl nebija atguvušies pēc Pirmā pasaules kara un vairāk nekā puse pilsētas ēku bija iznīcinātas. Tajā laikā pilsēta tika paplašināta, tāpēc K. Reisonam bija jāstrādā arī pie teritoriālās plānošanas darbiem. Teritoriālās plānošanas rasējumi ir saglabājušies līdz pat mūsdienām. Meklējot palīdzību, K. Reisons izveidoja un vadīja rasēšanas biroju Šauļos, kur dažādos laikos strādāja līdz pat 50 mērniekiem. Šauļu mērs Jackus Sondeckis savos memuāros K. Reisonu raksturojis  kā vienu no labākajiem inženieriem Lietuvā, ļoti strādīgu cilvēku, kurš veltīja daudz enerģijas, lai palīdzētu Šauļiem atgūties no drupām. Kārlis Reisons Šauļos projektējis Sacelšanās dalībnieku pieminekli, vairākas greznas savrupmājas, kā piemēram, Venclausku ģimenes pili, kurā atrodas viena no Šauļu Aušras muzeja nodaļām, projektējis saldumu fabrikas "Birute" ēku, bet 1924. un 1927. gadā – saldumu fabrikas "Rūta" ēku, kurā mūsdienās atrodas Šokolādes muzejs. Būvniecības speciālistu nepieciešamība bija liela. Jūtot trūkumu pēc tiem, viņš rūpējās par viņu apmācību un izglītību, organizējot kursus būvmeistariem. Pēc K. Reisona iniciatīvas Šauļos tika nodibināta viena no pirmajām amatniecības skolām Lietuvā, un pirmo gadu viņš bija arī tās vadītājs. Zemes reformas laikā jaunajiem zemes īpašniekiem trūka zināšanu dzīvojamo un saimniecības ēku būvniecībā, un K. Reisons centās aizpildīt šo robu, 1926. gadā sarakstot grāmatu "Lauksaimniecības būvniecība" ("Žemes ūkio statyba"), bet 1928. gadā – "Māla būvniecība" ("Molio statyba"). Grāmatās sniegti daudzi noderīgi padomi, iekļauti tipveida projekti un pat būvniecības tāmes. 1930. gadā K. Reisons tika uzaicināts strādāt toreizējā Lietuvas galvaspilsētā Kauņā, kur viņš vadīja celtniecības nodaļu un projektēja daudzas par izcilām atzītas ēkas. Kopā ar arhitektu Vladimiru Dubenecki un Kazi Krikščiukaiti Kārlis Reisons projektēja jaunās Vītauta Dižā Kara muzeja ēkas ansambli, kura vertikāls akcents pāri muzeja dārzam slejas kariljona tornis un sasaucas ar Brīvības pieminekli, kura postamenta arhitektoniskās idejas autors ir Kārlis Reisons. Kā izcilas Kauņas arhitektūras pērles minamas arī K. Reisona projektētā Mazā Kristus Augšāmcelšanās baznīca, Evaņģēliskā reformātu baznīca, Kauņas priesteru semināra rektorāta ēka, Arhibīskapa metropoles pils, pils "Lietūkis", kura kalpoja kā Lauksaimnieku biedrības pulcēšanās vieta, bijusī Zemes bankas ēka, Lauksaimniecības kameras ēka, bet sadarbībā ar Vītautu Landsberģi-Žemkalni – "Pienocentras" ēka. Iespējams, ka viskrāšņākais viņa īstenotais projekts ir Augšāmcelšanās baznīca, kuras celtniecība tika pabeigta tikai pēc Lietuvas neatkarības atgūšanas. Kauņas ainava nav iedomājama bez viņa projektētās Kristus Augšāmcelšanās baznīcas zvanu torņa vertikāles, kas ir redzama no visām pilsētas apkaimēm. Tā ir Romas katoļu baznīca, kas 20. gadsimta starpkaru periodā tika celta kā tautas augšāmcelšanās simbols. Kad Lietuva atguva neatkarību, baznīca tika atdota draudzei. Ja K. Reisona daiļradē šis projekts būtu bijis vienīgais, viņa vārds tik un tā būtu saglabājies Kauņas un Lietuvas arhitektūras vēsturē. Cituviet Lietuvā viņš projektējis Užunvežu Sv. Jaunavas Marijas baznīcu, Tauraģes slimnīcu, Jurbarkas tuberkulozes slimnīcu, uzņēmuma "Maistas" saldētavas un organizācijas "Lietūkis" noliktavas Klaipēdā, komercskolu Pasvālē un Lauksaimniecības bankas ēku Biržos. Pēc padomju karaspēka okupācijas Lietuvā Otrā pasaules kara sākumā K. Reisons ar ģimeni devās uz Vāciju, bet atgriezies strādāja Paņevēžā, kļūstot pat par pilsētas mēru. 1944. gadā K. Reisons aizbēga uz Vāciju, bet 1949. gadā emigrēja uz Austrāliju. Par Kārļa Reisona Austrālijas perioda sākumu liecina pārvietoto personu saraksti, kurā līdztekus citiem kara bēgļiem iekļauta visa viņa ģimene: pats Kārlis, kas kā savu nodarbošanos norādījis inženiera profesiju, bet kā izcelsmes vietu Latviju un Rīgu, sieva Elena, sarakstā minēta kā Helena, 1931. gadā dzimusī meita Renata un 1934. gadā dzimušais dēls Irvis. Adelaidē Kārlis Reisons iesaistījās Austrālijas Lietuviešu nama pārprojektēšanā un pārbūvē kopienas vajadzībām, bet vēlāk, tautas brāļiem svešumā kļūstot turīgākiem, kļuva par daudzu  lietuviešu savrupmāju projektu autoru. Viņš turpināja  strādāt arhitektūras jomā arī Austrālijā un aizgāja mūžībā 1981. gadā Adelaidē. Kārļa Reisona bērni profesionālajā jomā sekoja tēva  pēdās, un meita Renata, arī arhitekte, pēc valsts neatkarības atjaunošanas viesojoties Lietuvā uzsvēra, ka tēvam par to bijis liels prieks. Dēls Irvis Reisons kļuva par inženieri un strādāja Melburnā, bet Renata profesionālo darbību, tāpat kā tēvs, turpināja Adelaidē. Nevar nepieminēt Kārļa Reisona pūliņus kļūt par pilntiesīgu Lietuvas pilsoni un šķēršļus būt atzītam tieši sava, lai arī brāļu tautas, un tomēr – šveštautieša statusa dēļ: lai pieminam kaut vai paša dibinātās Šauļu skolas direktora vietas zaudējumu. Savukārt konfesionālās piederības dēļ nācās lūgt Romas pāvesta atļauju jeb dispensu, lai varētu salaulāties ar līgavu Elenu Butnevičūti, kura bija Viļņā jurisprudenci studējusi lietuviete. Vairākkārtējie pūliņi iegūt Lietuvas pilsonību vainagojās ar Lietuvas pases saņemšanu tikai 1932. gadā, vienlaikus ar savu sievu. Arī konkursu par Kauņas Kristus Augšāmcelšanās baznīcas projektu pavadīja negācijas. Lai arī tolaik presē tika publicēts tikai uzvarējušā projekta autora uzvārds, neminot, ka viņš ir latviešu tautības, tomēr šis fakts vēlāk kļuva par diezgan sāpīgu arhitekta kritiķu argumentu, piemēram, tādu, ka svešzemnieka izstrādātā projekta izvēle "ievaino lietuviešu tautiskās ambīcijas". Kārļa Reisona nesavtība un augstsirdība, droši vien ar laiku – arī darba rezultātā sasniegts turīgums izpaudās faktā, ka, ņemot vērā to, ka Šauļu sacelšanās dalībnieku pieminekļa projekta īstenošanai tika vākti tautas ziedojumi, šo projektu viņš piedāvāja izstrādāt bez maksas. Arī Augšāmcelšanās baznīcas projekts tika pārprojektēts gan stilistiski, gan, ņemot vērā grunts problēmas izvēlētajā vietā, arī būvniecības sadārdzināšanās dēļ. Mūsdienās vairāki Lietuvas pētnieki ir ieguldījuši daudz pūļu, pētot Kārļa Reisona mantojumu Lietuvā. Par nopelniem Lietuvas labā Kārlis Reisons tika apbalvots ar IV pakāpes Ģedimina ordeni un III pakāpes Vītauta Dižā ordeni. Lietuvas pilsētās, kurās K.Reisons strādāja, viņa devums izcelts, atklājot piemiņas plāksnes, bet dokumentālo filmu ciklā "Pagaidu galvaspilsētas fenomens" kā viena no 17 filmām 2020. gadā uzņemta par K. Reisona devumu Kauņai. Mūsdienās tradicionāli Lietuvas valsts pasludināšanas gadadienu pasākumi 16. februārī un valsts Neatkarības atjaunošanas dienas svinības 11. martā risinās K. Reisona projektētā Vītauta Dižā Kara muzeja, tam piegulošā kariljona torņa, kā arī Brīvības pieminekļa pakājē. 2025. gada 16. novembrī no latvieša Kārļa Reisona projektētā kariljona torņa zvanu skaņās izskanēja latviešu komponista Emīla Dārziņa un viņa laikabiedra lietuvieša Mīkaloja Konstantīna Čurļoņa mūzika. Bet K. Reisona projektētā Kristus Augšāmcelšanās baznīca kā lietuviešu tautas svētvieta kalpo arī kā koncertzāle. No tās plašās jumta terases tālu pārredzama Kauņa, bet Vecgada vakarā baznīcas pakāje ir iemīļota Jaunā gada sagaidīšanas vieta.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Sodų bendrijų gyventojus išgąsdino Aplinkos ministerijos rengiami Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai, tačiau ministerija ramina, kad be pačių sodininkų nieko keisti nežada.Seimo narys Karolis Neimantas siūlo apriboti nesveiko ir greito maisto reklamą. Klausimas klausytojams - ar reikėtų drausti, apriboti nesveiko ir greito maisto reklamą?Kiek dažnai studentams rašto darbus rašo pagal skelbimą surasti asmenys ir kas gresia už tokią veiklą.Nuo šiandien pavėžėti iki gydymo įstaigos registruojami tik gulintys pacientai arba tie, kuriems reikia organų persodinimo, visi kiti iki ligoninių turės nusigauti patys. Kodėl tvarką teko keisti?Daug diskusijų sukėlęs laivas–viešbutis, kuris buvo prisišvartavęs Vilniuje, Neryje prie Mindaugo tilto, galiausiai patrauktas. Po Kultūros paveldo departamento pastabų ir savivaldybės raginimų projekto savininkai ir miestas pasiekė susitarimą – viešbutis perplukdytas į kitą vietą ir netrukus pradės veikti.Ved. Liuda Kudinova

Editos Matonės jaunesniam sūnui beveik 2 metai. Nuo gimimo vaikas negirdi, negali pats valgyti ir kvėpuoti. Maistas į jo skrandį patiekiamas per specialų vamzdelį pilve, o oras į plaučius keliauja per įpjovą trachėjoje.Nors sūnus gimė neregiu, vieną dieną pradėjo matyti. Tą dieną šeima vadina stebuklu ir nepraranda vilties ir jėgų kasdien gerinti mažylio sveikatą.Ved. Lavija Šurnaitė

Spaudos apžvalga.Kaip kiekvieno jūsų sukurti žodžiai gali tapti lietuvių kalbos dalimi?Viena didžiausių būsimos 2026 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės naujienų – suburta Moksleivių dainų šventės Jaunimo taryba. Ką veiks ši taryba?Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras.Su kokiais „Minecraft filmo“ garsinimo iššūkiais susidūrė lietuviai?Kaip į kultūros ekosistemą įsilies Inovacijų agentūroje įkurtas naujas padalinys „ArtTech Hub“?Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien skiriame dėmesį Jolitos Mulevičiūtės monografijai „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“.Iš Turkijos į Lietuvą atvykęs turkas Senol Abbasoglu dėstė anglų kalbą Pauliaus Širvio progimnazijoje Zarasuose, o dabar jungiasi ir prie šio miesto kultūros centro komandos.„Gazeta Wyborcza“ paviešino informaciją apie Lenkijos filmų asociacijos skandalingą išlaidavimą.Ved. Marius EidukonisS. Lukoševičiaus nuotr.

Seimas svarstys, ar būtiniausiems maisto produktams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.Aktualus klausimas. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, gyventojų pajamos augs ir diržų jie nesiverš – toliau vartos aktyviai, o tai padės ekonomikai suktis. Ar augs Jūsų pajamos ir kiek aktyviai Jūs šiemet ketinate leisti pinigus?Kovo 10-ąją Kursko srityje, per drono antskrydį, buvo sužeistas Ukrainos pusėje kariaujantis lietuvis karys Osvaldas. LRT RADIJUI vyras sako, kad jo sužalojimai nėra sudėtingi ir pavojus gyvybei negresia.Dalis pedagogų sako, kad sunkiai sekasi vienoje klasėje dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, ir vaikais, kurie tokių poreikių neturi. Vakar į mūsų laidą paskambinusios pedagogės buvo negailestingos. Taigi kaip mokykloms sekasi įgyvendinti įtraukųjį ugdymą – įstatymo nuostatą, pagal kurią visos mokyklos privalo priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais?Nerimsta gyventojų pasipiktinimas dėl Vilniaus viešojo transporto kainų pokyčių. Nuo liepos nebelieka 30 min. bilieto, gyventojai įsitikinę, kad kitokio, ilgesnio, dažniausiai ir neprireikia. Kaip yra iš tiesų ir kiek laiko viešuoju transportu vidutiniškai keliauja gyventojai?Ved. Edvardas Kubilius

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Įsivaizduokime, kad maistas niekada nebrangsta. Kas būtų? Ar griūtų politikų darbotvarkės? Ir kiek tuomet kainuotų šampūnas ar avalynė? Pokalbis su ISM universiteto prof. dr. Valdone Darškuviene.Taip pat laidoje – ne tik griaunantis bet ir kuriantis dirbtinis intelektas. Kaip jam pavyks sukurti apie 80 milijonų darbo vietų? Komentuoja "Šiaulių banko" ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ir apie mikroskopinę valstybę Tuvalu, kuri milijonus kraunasi tik iš savo vardo.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Radijo stoties „FM99“ redakciją pasiekė informacija, kad Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos valgykloje galimai daromi pažeidimai ir nederamai elgiamasi su darbuotojais. Šioje mokykloje maitina UAB „Skonių pynė“, laimėjusi konkursą dviems metams už 833.984,94 eurų su PVM.

Pokalbis apie gatvės maistą, maisto saugumą, bendruomenines virtuves, aplinkos dizainą, politiką ir dar daug kitų aspektų kurie atsiveria sugretinus du dalykus: miestą ir maistą. Nes maistas mieste yra būtinas, jis yra galimybė ir problema, o urbanistinėje aplinkoje jo ruošimas ir vartojimas apauga savais socialiniais ritualais ir strategijomis kaip jį patiekti. Čia tampa svarbios skirtingų kraštų kultūrinės patirtys, klimatas, gyventojų galimybės ir lūkesčiai maisto vartojimo patirčiai. Maistas yra tokia svarbi mūsų kasdienybės ir išgyvenimo dalis, kad pradėjus kalbėtis apie kulinarinius eksperimentus ir maisto vartojimo malonumą, galiausiai galime nukeliauti iki pasaulinės maisto krizės, maisto prieinamumo ir nelygybės klausimų. Tyrėjų ir dizainerių dėka į tamprų miesto ir maisto ryšį galime pažvelgti gerokai kompleksiškiau, kritiškiau ir kūrybiškiau. Laidos pašnekovai - tyrėja Živilė Mantrimaitė ir dizaineris Tauras Stalionis.Živilė Mantrimaitė yra tyrėja besidominti tvarios, atsinaujinančios energijos panaudojimo praktikomis, miesto aktyvizmu, pilietinės visuomenės ir lyčių lygybės temomis.Tauras Stalnionis yra dizaineris, dizaino tyrėjas bei šefas gyvenantis ir kuriantis tarp Romos ir Vilniaus, o pastaruoju metu besigilinantis į gatvės maisto technikų panaudojimą formuluojant atvirą maisto dizaino metodologiją.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Degalai Lenkijoje jau kainuoja tiek, kiek Lietuvoje. Prognozuojama, kad artimiausiu metu Lenkijoje šiek tiek gali brangti ir maisto produktai bei paslaugos. Kaip tai paveiks Lenkijoje mėgstančius apsipirkti lietuvius?Aktualus klausimas. Valstybės saugumo departamentas ragina valdžią arba riboti Baltarusijos piliečių imigraciją, arba stiprinti žvalgybą. Ką siūlytumėte daryti su Baltarusijos piliečiais, kurių Lietuvoje gyvena per 60 tūkst.?Elektros, dujų ir šilumos kainos šiais metais stabilizavosi, o kitąmet analitikai prognozuoja ir dar ženklesnį pigimą. Tačiau kai kur kainoms neleis mažėti papildomi mokesčiai. Daugiau apie tai – „Verslo laike“.Pasirašomas susitarimas, kuriame įtvirtintas Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje planas. Kaip Lietuvai sekasi ruoštis priimti vokiečių brigadą ir kiek Vokietija šiandien svarbi, užtikrinant Lietuvos saugumą?Atlikusi tyrimą Statybų inspekcija nustatė, kad parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio ir jo kaimyno, buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso namai pastatyti išdavus neteisėtus leidimus. Koks šių dviejų namų likimas?Ved. Edvardas Kubilius

Atvykę į svečią šalį dažnai skubame pažinti ją lankydami žymiausias jos vietas: architektūros paminklus, muziejus, galerijas, sporto arenas. Maistas dažnai nueina į antrąjį planą ir tampa tik priverstine pertrauka numarinti gurgiantį skrandį ir papildyti energijos atsargas. Vis tik ką apie konkrečią šalį ar tautą liudija jos maisto tradicijos tiek gaminant virtuvėje, tiek susėdus prie bendro stalo eilinei vakarienei ar minint kurią nors šventę? Kartu su Nida Degutiene šiandien pasižvalgysime po Izraelio ir Australijos kulinarinius lobynus ir už jų glūdinčias tradicijas.Ved. Donatas Puslys

Tikai pāris stundu braucienā no Rīgas, Lietuvas ceturtajā lielākajā pilsētā Šauļos pašlaik skatāma trīs Latvijas grafiķu izstāde „Maistas” jeb „Ēdiens”. Šis notikums ir interesants vairāku iemeslu dēļ. Tajā skatāmi vizuālajā mākslā nemaz ne tik bieži izmantotās serigrāfijas jeb sietspiedes tehnikā veidoti darbi, un vienam dalībniekiem šī izstāde ir atgriešanās mākslā pēc gandrīz 20 gadu pauzes.

#Tiekžinių Pirmadienį (gegužės 29 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie jau šešiolikta kartą rusijos atakuojamą Kyjivą, išaiškintas dvi sukčiavimo schemas, priekabiavimo skandalą po Rammstein koncerto vakarėlio ir Erdogano pergalę Turkijoje.  ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/3gjOwemGJHw

KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis teigia, kad vabzdžiai turi itin daug vertingų baltymų, be to, juos auginant reikia nedaug vandens, į atmosferą patenka mažesnis kiekis atmosferą šildančio metano, nei užsiimant gyvulininkyste. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus Arūno Bukančio, žmogaus veikla dabar lemia visuotinį atšilimą, todėl vabzdžių auginimas gali padėti išsaugoti miškus. Anot maisto ekspertės Aidos Čepukaitės, dauguma tik deklaruoja norą valgyti vabzdžius, tačiau neaišku, ar tai iš tiesų darytų, nes jie mūsų sąmonėje asocijuojasi su kenkėjais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad vabzdžiai gali sukelti alergijas asmenims, kurie jautrūs vėžiagyviams, moliuskams ar dulkių erkutėms, todėl apie tai privaloma nurodyti produktų etiketėse.Ved. Audrius Lelkaitis

Šįkart su jumis sveikinuosi aš, Morta Belenavičienė. Jau dvejus su puse metų esu Jurgio mama, o prieš beveik dvejus metus, kai Jurgis pradėjo ragauti kieto maisto, ėmiau tuo dalintis „Mama, ką valgom“ paskyroje. Ir dabar tinklaraštis auga kartu su Jurgiu, tad dalinuosi ir jau patyrusiems valgytojams bei visai šeimai tinkamais receptais. Maistas man kelia didelį džiaugsmą, tad niekaip negalėjau įsivaizduoti, kaip savo kūdikiui bandysiu sumaitinti tai, kas man neatrodo nei skanu, nei panašu į malonumą teikiantį maistą. Todėl ėmiau ieškoti kitų šeimų patirčių bei specialistų patarimų, o dabar noriu tuo pasidalinti su jumis, kad kūdikių ir mažų vaikų mityba būtų kuo lengvesnė ir galėtumėte atsipalaiduoti bei mėgautis kūdikio maisto kelione drauge. Šis pokalbis skirtas tik Contribee rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite tik jo ištrauką, o visą pokalbį galite išgirsti paremdami „Kalba mamos“ – visus paramos lygius galite rasti Contribee, taip pat ten galėsite klausytis ir visų kitų rėmėjams skirtų „Kalba mamos“ pokalbių. Tad jei temos jums atrodo aktualios ir svarbios, kviečiu prisijungti prie rėmėjų būrio! O dabar – apie pirmąjį pokalbį. Į jį pasikviečiau dietistę, trijų mergaičių mamą, virtualaus asistento „Ką valgom?“ bendraįkūrėją Dalią Lenkutienę. Kalbėjomės ir apie jos motinystės pradžią, kuo ji vadovavosi augindama dvi pirmas, dabar jau paaugles, dukras, o kaip skyrėsi trečiosios, dabar šešiametės, dukros auginimas ir koks laisvesnis, be griežtų taisyklių jis buvo. Dalia užsiminė, kad visos trys mamystės patirtys buvo labai skirtingos, bet ji įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo to, koks vaikas ateina į tavo pasaulį, o patirtis su pirmuoju vaiku visai neparuošia tam, kas laukia gimus antrajam. Dalia pasidalino, kaip atrado mitybos temą, kaip mityba padėjo jai gauti atsakymus, kurių ieškojo. Ji pati įvardino, kad jai labai pasisekė supratus, kas jai įdomu ir kas ją traukia. Be abejo, kalbėjomės ir apie primaitinimą – kokios tendencijos vyravo prieš 15 metų ir kokios jos yra dabar, kaip primaitindama pirmąją dukrą rėmėsi vadovėlio rekomendacijomis, šeimos racionas nebuvo itin platus, o tai – ji pastebėjo – atsiliepia ir dabar: vyresniosios dukros yra išrankesnės maistui nei mažoji. Didžiąją pokalbio dalį skyrėme subalansuotai kūdikių ir vaikų mitybai – Dalia papasakojo, iš ko turėtų susidėti vaiko lėkštė, kad jis gautų visų naudingų ir jam reikalingų medžiagų. Tikiuosi, kad šie pokalbiai padės jums labiau pasitikėti vaiku ir leisti jam mėgautis maistu, o drauge užauginsime maistą mylinčių valgytojų kartą! Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Kalbėkime, mamos.Morta

#TiekŽinių Ketvirtadienį (gruodžio 29 d.) paskutinių šių metų Tiek Žinių vedėja Eglė pasakoja apie rusijos raketų ataką Ukrainai ir raketą baltarusijoje, į Raseinius vykstančią tyrimų grupę, infliaciją Lietuvoje ir dar kartą nuteistą A. Kandrotą-Celofaną. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/elky0uxu58I

Beveik pusė (47%) suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) sutinka su teiginiu, kad Lietuvoje yra geros sąlygos auginti vaikus (13% su tuo visiškai sutinka ir 34% greičiau sutinka), rodo LRT užsakymu atlikta bendrovės ,,Baltijos tyrimai” apklausa. Kita pusė mano priešingai. Kokie vienų bei kitų argumentai ? Nevyriausybinės organizacijos Vaikams konfederacija vadovė Elena Urbonienė ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.Meteorologas Silvestras Dikčius apie savaitgalio ir kitos savaitės orus.Aktualus klausimas. Ar reikėtų atsisakyti rusų kalbos mokymo mokyklose?Komentuoja Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.Maistas, būsto išlaikymas, transportas – itin smarkiai piniginę kas mėnesį paploninančios išlaidos. Portalas LRT.lt skelbia naują projektą - „Gyvenu taupiau“ Jo metu žurnalistai pasakoja, kaip galime sutaupyti energijos, pinigų ir laiko. Plačiau apie projektą bei pirmąją jo temą - elektros taupymą, LRT.lt žurnalistas Jonas Deveikis.Vairuotojams – išmani perspėjimo apie laukinius gyvūnus sistema. Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su mokslininkais valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai ruože nuo 41 iki 43 km (nuo Kauno) šiuo metu išbando naują informavimo apie laukinius gyvūnus kelyje įrangą. Pokalbis su specialistais ir gamtininku.Dainos premjera. Aktorė ir dainininkė Inga Jankauskaitė pristato dainą „Vasaros nebus“.Komentaras. Autorė žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Tobulai lietuviškai kalbanti iranietė Ava pasakos apie tolimąją gimtinę Iraną, į kurią grįžta praleisti vasaros. Maistas, kultūra, papročiai ir persų palikimas šalyje, į kurią užsuka tik retas turistas. Ledo baras ir vikingų restoranas Stokholme su Indre Trakimaite. Ir legendinio JAV roko atlikėjo Alice Cooperio interviu. Ved. Lavija Šurnaitė ir Ramūnas Zilnys

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Naujausioje laidoje vaizduotė liejasi per kraštus!Kaip atrodytų tavo pusryčiai po 100 metų? Gal domintų 3D printeriu atspausdinti veganiški lašiniai? Laboratorijoje užauginta cruelty free vištiena? Glotnutis su dumbliais ir svirpliais? O gal maistą eitum nusiskinti iš miesto požemių, kur kartu su kaimynais auginat salotas? Naujausioje laidoje apsvarstome, kaip galėtų atrodyti ateities maistas, kuris padeda kovoti su klimato kaita. Įdomiausia tai, kad nemažą dalį šių išvardintų patiekalų jau gali paragauti!Patinka tai ką darome? Mus gali paremti: www.contribee.com/ispakuotaNuo šiol, remdami mus Contribee platformoje tampate privačios grupės dalimi bei gaunate naujausias podcasto serijas anksčiau nei kiti! Didžiulis ačiū laidos iliustratorei Renatai Krasovskajai ir garso režisieriui Pranciškui Brazdžiūnui._Šią laidą įrašėme bendradarbiaudami su kolegomis Pasaulio pilietis / Globalcitizen.lt akademijoje. Pasaulio Pilietis – tai socialinis tinklas jaunimui, skirtas informuoti ir diskutuoti apie globalius iššūkius ir jaunimo vaidmenį jų sprendimo procese. #DEARProgramme #OurFoodOurFuture- Ši tinklalaidė buvo parengta, remiant Europos Sąjungai. Už jos turinį yra atsakinga VšĮ Pasaulio piliečių akademija, ir Europos Sąjunga neatsako už galimą joje pateiktos informacijos naudojimą.Support the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis sako, kad dėl karo javų derlius šalyje sumažės perpus: nuo 60 mln iki 30 mln tonų per metus. Pasak ministro, Rusija provokuoja pasaulinį badą. M. Solskis prognozuoja, kad maistas artimiausiu metu brangs ne keliais procentais, o keliai kartais.Ved. Deividas Jursevičius

Seniai pamiršome, kas yra nederlius ir badmetis. Vietoje to priekabiai domimės, kiek ekologiškas tas produktas, kuris atsidūrė ant mūsų stalo. Ar gali gamtos ir žmogaus sukeltos nelaimės mums tai priminti?Ved. Aidas Puklevičius

„Mama visada sakė, kad gyvenimas yra kaip šokoladinių saldainių dėžutė. Niekada nežinai kokį skonį gausi", - to paties pavadinimo filme sako herojus Forestas Gumpas. Maistas kine. Nuo svaidymosi tortais iki gurmaniškos vakarienės prie žvakių. Žymiausios kino scenos su maistu, skoniai, istorijos. Apie tai festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja bei platinimo veiklos vadove Aiste Račaityte.Ved. Vytaras Radzevičius

Virtuvė – tai erdvė, kurioje modelis, tinklaraščio „KitchenJulie“ autorė Julija Steponavičiūtė pamiršta laiką, jaučiasi laiminga ir saugi. Namų virtuvėje įsižiebusią aistrą kulinarijai Julija puoselėjo ir keliaudama po pasaulį. Maistas jai padėjo pripildyti namus šilumos, kai jos labiausiai trūkdavo. Iš to gimė ir į Kalėdų langus besibeldžianti knyga. Bus ir receptas!Ved. Vytaras Radzevičius

Biomedicinos mokslų daktaras Rimantas Stukas jau daugiau nei trisdešimt metų dirba visuomenės sveikatos srityje. Į knygą „Mitybos mokslininko užrašai“ jis sudėjo visas savo žinias, kurios atsako į daugelį klausimų apie maisto ir sveikatos ryšius bei svorio ir energijos problemas. Profesorius paprastai ir aiškiai kalba apie maistines medžiagas, mitybą, badavimą, antioksidantų naudą, įvairias ligas, nutukimą ir tuo pačiu tiki, kad maistas turėtų ne tik būti naudingas, bet ir suteikti malonumą. Lietuvos radijo laidos „Pasaulio puodai“ svečias - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.Ved. Vytaras Radzevičius

Genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai buvo sukurti maždaug prieš 40 metų, tačiau per šį trumpą laikotarpį spėjo tapti daugybės kontroversiškų diskusijų objektu. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, maisto chemijos žinovo Albino Žilinsko teigimu, nors šiandien įrodymų, kad genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tiesiogiai susiję su tam tikrų ligų atsiradimu, nėra, niekas nežino, kas laukia ateityje. Todėl VU tinklalaidėje MOKSLAS BE PAMOKSLŲ kalbėjęs profesorius įsitikinęs – daryti išvadas, ar GMO baimė yra pagrįsta, kol kas per anksti.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Vytautas Katkus, Klementina Remeikaitė ir Marija Kavtaradze kalba apie kiną ir maistą: sąsajos su kūrybą, rekomendacijos ką valgyti, kulinariai filmai, patarimai geriausiems popkornams ir kt.Gerų filmų ir skanaus !

Audros Baranauskaitės radijo pjesė „Kulinarinis Baksio šou, arba kosmonautų maistas".Režisierė Giedrė Beinoriūtė.

Kai kurie sveikatos specialistai jau kurį laiką mano, kad pusryčiai nebėra svarbiausias dienos maistas. Kiti ragina neskubėti ir į pusryčius tiesiog žiūrėti lanksčiau. Apie pusryčių svarbą kalbamės su gydytoja dietologe Kristina Jasmontiene, o įdomiomis pusryčių idėjomis skubantiems ir norintiems pasimėgauti rytais pasidalys tinklaraščio "Pusryčiams" autorė, 30-ies dienų iššūkius sau kelianti Gabrielė Žutautaitė. Dar viena tema - kaip būsimi gydytojai vertina medicinos mokslų kokybę Lietuvoje ir užsienyje? Pokalbis su pietų Vokietijoje Ulmo universitete mediciną studijuojančia Viktorija Daniele. Ved. Karolina Panto.

Kas iš tiesų yra sveikas maistas? Kaip išsivirti ypač maistingą sultinį? O gal visi atsakymai yra mūsų emocijose ir galvoje? Jei esi liūdnas ir piktas, gali valgyti ką nori, joks sveikas maistas nepadės - sako jau daugelį metų Jungtinėse valstijose gyvenanti mitybos specialistė Daiva Gaulytė. Apie jos virtuvę ir gyvenimą Aliaskoje, žuvis, daržoves, raugintą maistą ir emocijų svarbą mūsų savijautai. Ved. Beata Nicholson.

Maistas, sienų spalva ir darbuotojų apranga. Kaip tai sujungti į restoraną, kuris būtų sėkmingas? Atsakymų ieško restoranų konsultantai. Dar sužinosite, kas yra vandens somelje, kaip trumpos eilės formuoja turtingųjų klasę ir influencerių fabrikai Kinijoje. Ved. Jurgita Čeponytė ir Mindaugas Aušra.

Viso pasaulio medikai sutaria: geriausias maistas naujagimiui - pienas. Vis dėlto ne visos mamos gali juo aprūpinti savo mažylius, tad šia neįkainojama vertybe jau dvejus metus Lietuvoje rūpinasi Vilniaus universiteto Santaros klinikose įsikūręs Pieno bankas. Kuo jis svarbus ir kiek naujagimių aprūpina donoriniu pienu? Apie tai pasakos Pieno banko įkūrėjas Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys. Antroje laidos dalyje mokysimės sąmoningai kvėpuoti. Kodėl to reikia ir kaip mūsų fizinei bei emocinei sveikatai kenkia netaisyklingas kvėpavimas? Praktiniais patarimais dalysis sertifikuota sąmoningo kvėpavimo specialistė Šarūnė Lynikaitė. Ved. Evelina Želvytė.

Pagaliau Pralaužk Vieną Šaltą podcaste ir vėl skamba moteriškas balsas!! Gera draugė, greitai auganti maisto blogerė - Gabrielė Žutautaitė (instagram: pusryciams) www.patreon.com/pralauzksalta Instagram: www.instagram.com/mantasgm/ www.instagram.com/jankusairidas/ www.instagram.com/pralauzkvienasalta/

Koks tas ligoninės maistas, kodėl jis toks ir kas atsakingas, kad kai kur į ligonių lėkštes įdrebiama neaiškaus skonio ir konsistencijos buzių? Ir kad bent kartą per dieną pacientai gauna tokių produktų, kurių sveikos mitybos specialistai primygtinai rekomenduoja vengti? Atsakomybės ping pongas ir tikroji ligoninės virtuvė.

Audros Baranauskaitės radijo pjesė „Kulinarinis Baksio šou, arba kosmonautų maistas".Režisierė Giedrė Beinoriūtė.

Maistas klimato kaitos gniaužtuose ir moterų atlyginimai.Pastaruoju metu žmonija patiria nenumatytų klimato kaitos padarinių, dėl kurių atsiranda rimtų problemų. Viena iš jų – bene svarbiausioji – apsirūpinimas maistu. Kaip klimatas iki šiol keitė mūsų ekosistemą ir ką mes valgysime ateityje?Baravykų krizė, menkesnis grūdų derlius, mažiau daržovių – tai ir lietingųjų sezonų ir sausros padariniai. Ar klimato kaitos pokyčiai ir toliau keis mūsų maistą?Taip pat laidoje – moterų atlyginimo fenomenas. Pajamų skirtis tarp vyrų ir moterų didėja. Versle moterų vadovių kur kas mažiau nei vyrų. Iš kur atsiranda tokia nelygybė ir kodėl ji yra ne tik morališkai neteisinga, bet ir ekonomiškai nenaudinga?Kryžiažodžių leidyba šiandien.Ved. Mindaugas Aušra.

Maistas šiandien – toli gražu ne vien maistas. Į ką jis pavirto? Kas lemia mūsų pasirinkimus, kokį maistą vartojame, kur valgome, kaip tai darome ir su kuo? Kokios šiandien egzistuoja maisto mados ir kas joms daro įtaką? Ar vis dar madingi cepelinai? Apie maisto mokslą ir kasdienę maitinimosi kultūrą pasikalbėsime su virtuvės šefu Liutauru Čepracku.

Maistas šiandien – toli gražu ne vien maistas. Į ką jis pavirto? Kas lemia mūsų pasirinkimus, kokį maistą vartojame, kur valgome, kaip tai darome ir su kuo? Kokios šiandien egzistuoja maisto mados ir kas joms daro įtaką? Ar vis dar madingi cepelinai? Apie maisto mokslą ir kasdienę maitinimosi kultūrą pasikalbėsime su virtuvės šefu Liutauru Čepracku.

Ketvirtasis Real Lithuanian podcasto epizodas. Šarūnas kalba apie maistą ir ką lietuviai mėgsta valgyti.Fourth episode of Real Lithuanian Podcast. Šarūnas speaks about food and what Lithuanians like to eat.Text and translation: www.patreon.com/reallithuanianpodcastIf you need a Lithuanian language teacher, please contact me at saras.com@gmail.com

Ketvirtasis Real Lithuanian podcasto epizodas. Šarūnas kalba apie maistą ir ką lietuviai mėgsta valgyti.Fourth episode of Real Lithuanian Podcast. Šarūnas speaks about food and what Lithuanians like to eat.Text and translation: www.patreon.com/reallithuanianpodcastIf you need a Lithuanian language teacher, please contact me at saras.com@gmail.com

„Ūkio naujienos“. Siūlymai naikinti mokesčių lengvatas kiršina žemdirbius. „Maistas ant mūsų stalo“: ką daryti, kad maistas netaptų susirgimų, vadinamų zonozėmis, priežastimi.

Audros Baranauskaitės radijo pjesė „Kulinarinis Baksio šou, arba kosmonautų maistas".Režisierė Giedrė Beinoriūtė.

Audros Baranauskaitės radijo pjesė „Kulinarinis Baksio šou, arba kosmonautų maistas".Režisierė Giedrė Beinoriūtė.

Hi there, I’m Jack and I’m Gintarė and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. image: 2005 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas juodai lietuviškai duonai source: 2005 Lithuanian postage stamp for Lithuanian black bread (ARZ - Vikipedija)   This episode is part of a series of programs we'll give you focused on food and drink.  This is a big subject so we'll break it down into bite-sized bits.  Every episode in this series will go over 10 words in Lithuanian.  This series will be short, fast and to the point.  Enjoy!   bread                         duona   I'd like bread         norėčiau duonos   I don't want bread nenoriu duonos   coffee       kava   I'd like coffee norėčiau kavos   I don't want coffee nenoriu kavos   milk pienas   I'd like milk norėčiau pieno   I don't want milk nenoriu pieno   tea arbata   I'd like tea norėčiau arbatos   I don't want tea nenoriu arbatos   juice       sultys   I'd like juice norėčiau sulčių   I don't want juice nenoriu sulčių   toast skrebutis   I'd like toast norėčiau skrebučio   I don't want toast nenoriu skrebučio   sausage       dešrelė   sausages dešrelės   I'd like a sausage norėčiau dešrelės   I'd like sausages norėčiau dešrelių   I don't want sausages nenoriu dešrelių   sandwich      sumuštinis   sandwiches sumuštiniai   I'd like a sandwich norėčiau sumuštinio   I'd like sandwiches norėčiau sumuštinių   I don't want a sandwich nenoriu sumuštinio   scrambled eggs  plakta kiaušinienė   I'd like scrambled eggs norėčiau plaktos kiaušinienės   I don't want scrambled eggs nenoriu plaktos kiaušinienės   fresh šviežias / šviežia   fresh fruit švieži vaisiai   I'd like fresh fruit norėčiau šviežio vaisiaus   I don't want fresh fruit nenoriu šviežio vaisiaus   Šaunuoliai!  Great!  You made it to the end of another episode!  Tikras stebuklas!