Podcasts about antanas smetona

Žurnalo „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;Anykščių menų inkubatoriuje vis dažniau įsikuria ir menininkai iš užsienio. Nuo praėjusių metų pabaigos čia kuria ir menininkas iš Rumunijos Alexandru Kretu, kuriantis išskirtines dekoracijas, skulptūras bei baldus;Užsienio spaudos apžvalga.Kas yra STEAM ugdymas ir kaip jis pritaikomas ugdymo procese? Kokie keblumai kyla STEAM ugdymo metodą taikantiems mokytojams? Pokalbis su Kauno technologijos universiteto Studijų informacijos sklaidos vadove Aurelija Naseckaite ir Kauno metodinio STEAM centro padalinio vadove Agniete Kiele;30-ies metų jubiliejų pasitinka „Kino pavasaris“. Pokalbis su festivalio vykdomuoju direktoriumi Konradu Kazlausku;Kodėl XVIII amžiuje žmonės elgetaudavo? Tuo laikotarpiu vargstantys žmonės išmaldos dažniausiai prašydavo prie bažnyčių, o ją gavę, melsdavosi už šelpėjo sielą. Visiškame skurde gyvenę žmonės ieškojo, į ką būtų galima atsiremti, kartais tai virsdavo ir meile. Pasakoja Vesta Vitkutė;Pristatoma nauja istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knyga „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“. Pokalbis su knygos autore.Ved. Donatas Šukelis

„Birželio 18 d. Vilniaus balso vedamajame žymus vilnietis žurnalistas Rapolas Mackonis konstatavo: „Mirė prezidentas – tegyvuoja Lietuva“. Šį straipsnį jis paaiškino taip: „Kaip žinia, dar šeštadienio naktį į užsienį išvyko ilgametis Lietuvos prezidentas A. Smetona. Mes ruošėmės jį, kaip valstybės galvą, sutikti Vilniuje, o jis, palikęs tautą jos pačios likimui, išvyko į užsienį“. Simboliška, kad besikeičiant politinei santvarkai, atsirado kas Mackoniui už jo rašinį papriekaištavo. Anot priekaišto autoriaus, Smetoną vertinti dar anksti, nes mes dar daug ko nežinome. Be to, žurnalistui buvo priminta, kad jam apie prezidentą to nederėjo rašyti ir kaip tikram vilniečiui. Taip žinomą žurnalistą birželio 18 d. auklėjo vienas žymiausių Vilniaus vadavimo lyderių, Vilniaus universiteto rektorius prof. Mykolas Biržiška. Tądien, birželio 18 d., Antanas Smetona, pavargęs ir nuliūdęs, su artimaisiais įsikūrė Rytų Prūsijos kurorte prie Šventaičio ežero ir akivaizdu, kad Vilniaus balso neskaitė. Buvo prasidėjusi alternatyvi jo vasaros odisėja.“Tai – paskutinė pastraipa iš Norberto Černiausko straipsnio „Paskutinis Antano Smetonos (ne)apsilankymas Vilniuje 1940 m.“ Jo autorius jau yra išleidęs dvi knygas – „Paskutinė Lietuvos vasara“ ir "Fado, arba Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija", kuriose tarsi mėginama braižyti trajektorijas „o kas gi būtų, jei ne...“ Šiame „Naujojo Židinio-Aidų" straipsnyje autorius rašo apie prezidento Smetonos kelionę į Vilnių, turėjusią įvykti 1940 metų birželio 23-24 d., jei ne viską nutraukusi lemtingoji sovietų okupacija ir katastrofiški jos padariniai. Šiandien Mažojoje studijoje prie Naujojo Židinio vieši straipsnio autorius – istorikas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Vytauta Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Spaudos apžvalga.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys? Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos respublikos prezidentui sukanka 150 metų, ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Prasideda Alytaus miesto ir viso Alytaus regiono istorijoje didžiausias nacionalinio lygio Lietuvos jaunųjų profesionalių vizualaus meno kūrėjų kūrybos darbų pristatymas - Alytaus jaunųjų kūrėjų bienalė „Meno kodas 2024. Sinestezija“.Visoje Vakarų Lietuvoje rudenį vyksiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies žiūrovus pažinti šiuolaikinio meno įvairovę.Šiluvoje prasidėjo tradiciniai, jau kelis šimtus metų gyvuojantys Šilinių atlaidai. Tai Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai, kuriuos aplanko tūkstančiai piligrimų iš visos Lietuvos. Kiekviena diena būna skirta vis kitai bendruomenei.Maironio lietuvių literatūros muziejus pristatys išskirtinį projektą – poeto Jono Mačiulio-Maironio buto dioramą: 1:20 masteliu atkurtą Maironio buto, kuriame dar alsuote alsuoja tarpukario autentika, modelį, papildytą interaktyviais elementais.Ved. Justė Luščinskytė

Prieš porą dienų netekome rašytojo Rolando Rastausko. Kas jį jaudino kaip kūrėją, kas yra jo tipinis skaitytojas ir kodėl jį galima laikyti miesto intelektualu? Interviu su Rolandu Rastausku ištraukos.Šiuolaikinio meno centre Vilniuje prasidėjo 15-oji Baltijos trienalė. Menininkas Toine Horvers joje pristato 15 valandų truksiantį performansą „Rolling 1“. Šis darbas pirmą kartą atliktas prieš 38 metus Amsterdame.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys?Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui sukanka 150 metų ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Pasaulio kultūros apžvalgoje - vandens festivalis Benine, į Vanuatu sugrąžinti pavogti palaikai bei Peru medkirčiai, besiveržiantys į autochtonų teritorijas.„Dizaino pasaulyje vyksta virsmas“, – taip į dizaino lauką žvelgia parodų architektas, kuratorius ir daiktų dizaineris Vytautas Gečas. Kaip keičiasi šis laukas ir kiek dar stipri tautinė tapatybė dizaino sferoje?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kas Lietuvoje buvo darbostogų pradininkas? Pasirodo, tai Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Apie parodą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje ir 35-ą gimtadienį muziejaus gimtadienį pokalbis su muziejaus direktore Nijole Laužikiene.Ką apie pirmąją Dainų šventę sovietmečiu drįso pasakoti dirigento ir muzikologo Donato Katkaus mama? Prisimena Maestro Donatas Katkus.Šeštadienį Vilngio parke vyks finalinis Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ vakaras. Kaip finalinio šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai?Ką tokio sugalvojo kompozitorius Christophas Willibalas Gluckas, kūręs daugiausia operas, kad jo idėjos randa atgarsį ir šiuolaikinėje operoje, o ir operos nemėgstančius sužavi šiuo žanru?Rubrika „Be kaukių“. „Aš niekada nebūsiu amerikietė, aš visą laiką būsiu lietuvė“,- sako daugiau kaip tris dešimtmečius JAV gyvenanti psichologė Rasa Matusevičiūtė Massoudi, su Kalifornijos moterų choru atvykusi dalyvauti šimtmečio Dainų šventėje.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos publikacijų apžvalga.Lietuvos muzikos informacijos centro vadovės Radvilės Buivydienės komentaras.Lietuvos architektai buria Europos ir Ukrainos kolegas kultūros paveldui šioje šalyje išsaugoti. Kaip rengiamasi tą daryti?Zarasuose jau galima aplankyti Saukų galeriją.Ką šią savaitę bus galima išgirsti Klasikos koncertų salėse?Kultūros aktualijas aptariame su Kultūros ministru Simonu Kairiu.Istorinė Prezidentūra Kaune pristato parodą „Antanas Smetona – nelengvi pasirinkimai”Kaip pabėgėlių integracijai gali padėti kultūra?Anonimas Mažeikių muziejui atsiuntė prieš penkerius metus iš kapinių pavogtas dvi medines skulptūras.Ved. Marius Eidukonis

„Nieko neimkit, nes mes jau viską paėmėm“, – tokį raštą Suginčių klebonui paliko siautėję bolševikai. Kaip jį perskaitęs reagavo prezidentas Antanas Smetona?„Daug įdomių faktų ir istorijų galima pasiskaityti tarpukario spaudoje, kuri šiandien visiems prieinama“, – sako istorijos mokytoja, edukatorė ir gidė Anželika Laužikienė.Kada ir kodėl Suginčiai tapo mažąja Varšuva?Tautodailininkė Zita Spranginienė iš Suginčių suprato, kad šiaudinių sodų rišimas tapo jos savastimi.Darnoje su gamta ir artimaisiais. Kas rašo eilėraščius, kas drožia šaukštus! Svečiuose pas Stanislovą ir Sigutę Lisauskus Suginčiuose.Dubingiai, Asveja, Jurkiškio upelio pažintinis takas. Kodėl seserys iš Dzūkijos persikraustė į Aukštaitiją? Laura Leškevičiūtė – apie žalčius apsimetėlius ir naujieną – Asvejos ežere pradėsiantį plaukioti pramoginį laivą „Laumaris“.Kaip gamtos apsuptyje gyventi ir kurti sekasi dainininkei Aušrai Strumilienei?Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos varymas iš Lietuvos, įteisinama dvikalbystė, bet kartu – per daug reguliavimo, prievolė kalbėti pagal instrukcijas. Kritikos lavina pilasi dėl rengiamo valstybinės kalbos įstatymo.O tuo metu, kai kurie politikai net nesivargina išmokti lietuvių kalbos. Bet problema tampa jos nemokantys karo pabėgėliai.Kokią lietuvių kalbos politiką formuojame? Ir ar įmanoma atrasti balansą?Dalyvauja: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona ir Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja Nida Poderienė.Ved. Mindaugas Aušra

Šiame pokalbyje istorikas, rašytojas, diplomatas Alfonsas Eidintas pasakoja apie savąjį kelią į praeities tyrimų pasaulį. Kas lėmė šio žmogaus apsisprendimą rinktis istoriko specialybę nors tai sovietmečiu buvo ne tik mokslo kiek ideologijos sfera? Kokios profesinės bėdos kamavo šioje epochoje gyvenusius ir dirbusius praeities tyrinėtojus? Kodėl A.Eidintas ilgainiui pradėjo ieškoti saviraiškos galimybių grožinės literatūros srityje? Kokios naujos galimybės atsiveria prieš istorinio romano autoriaus akis, lyginant jo veiklos sferą su mokslininko darbu?Ką profesionaliam istorikui naujų patirčių ir gebėjimų prasme gali duoti diplomatinė tarnyba?Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti?Kokie neįvykusios istorijos siužetai yra svarstomi naujausioje A.Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“?Kokiomis prielaidomis remiantis yra kuriamas centrinis minėtoje knygoje pasakojimas „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“?Kokias svarbiausias klaidas Lietuvos Respublikos politinis elitas padarė tarpukario epochoje kurdamas santykius su bolševikine Rusija? Kokius klaidingus sprendimus 1940-ųjų birželio mėnesį padarė tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona?Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?Kaip klostosi kontrafaktinė istorija A.Smetonai sutelkus politinį ir karinį elitą vieningam veikimui?Ko mus galėtų išmokyti kontrafaktinės istorijos siužeto apie apsisprendimą priešintis sovietinei armijai svarstybos karo, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje, akivaizdoje?Pokalbis su istoriku, rašytoju, diplomatu prof. Alfonsu Eidintu.Ved. Aurimas Švedas

Lietuviški keiksmažodžiai, pavyzdžiui, „rupūžė“, „velnias“, „kad tave šimtas“, visai nėra jokie keiksmai, mano garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona. Keiksmažodžių vartojimą kasdieninėje kalboje jis laiko suprantamu dalyku, nes žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas.Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkas A. Smetona pasakoja, kas yra grynasis keiksmas, kokią funkciją kalboje atlieka keiksmažodžiai ir kodėl lietuviai dažniausiai keikiasi slaviškai.Ved. Darius Matas

Festivalis, kuriame lankėsi pats Antanas Smetona. Taip apie prieš Antrąjį pasaulinį karą vykusias Senovės dienas kalba Merkinės miestelio gyventojai. Dar tarpukariu organizuota šventė grįžta su nauju ir simboliniu pavadinimu „SAMANOS”. Rugpjūčio 19-21 dienomis Merkinės fabrike viecinių ir užeivių lauks paskaitos, koncertai, ekskursijos, dangaus skliauto tyrinėjimai ir pagal archeologinius duomenis atkurti senoviniai patiekalai. FM99 apie festivalį pasakojo Merkinės fabriko direktorius, žurnalistas, keliautojas, kulinaras Vytaras Radzevičius.

Kovo 9-ojis – Lietuvos vardo diena. Ar visi klausimai dėl Lietuvos vardo kilmės ir paminėjimų istoriniuose šaltiniuose jau atsakyti? Kalbininkas, Vilniaus universiteto docentas Antanas Smetona ir istorikė, Vilniaus universiteto dėstytoja Inga Leonavičiūtė.Iniciatyvą „Senjorai daro dalykus“ kviečia atkreipti dėmesį į veiklius senjorus. Iniciatyvos autorius Marijus Juronis, ispanų kalbos mokytoja Janina Stanaitienė.Tarp Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų ekspertų mitybos rekomendacijų vis pabrėžiama ankštinių daržovių svarba mūsų meniu. Europos Sąjunga prieš trejus metus ėmėsi iniciatyvos skatinti ne tik žirnių, pupų, lęšių ir kitų ankštinių daržovių vartojimą, bet ir auginimą mūsų reigione. Mokslininkė iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Žydrė Kadžiulienė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, dietologė Kristina Jasmontienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Fluxus menininkas prancūzas Robert Filliou sausio 17-ąją siūlo švęsti meno gimtadienį. Šventė antrą kartą vyksta ir Lietuvoje, plačiau pasakoja Indrė Kaminckaitė.Prieš 30 metų Lietuvoje veikė 140 kino teatrų, šiandien iš jų dirba tik 6. Netrukus jų gali likti ir dar mažiau, pradėjus Panevėžio kino centro „Garsas” griovimo darbus. Apie nykstančius sovietmečio kino teatrus pasakoja kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – daina apie dailininką Laurence Stephen Lowry, atsisakiusį priimti rekordinį skaičių apdovanojimų.Internetinis žurnalas „Sumauta pavara“ skaitytojams pristato kūrybiškas ir nebanalias automobilių apžvalgas – ką vairavo Antanas Smetona, lakūnas Steponas Darius ir kaip savo vardus gavo bulka, silkė ir Landsberginis mersas.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Pasaulyje: planuojami pokyčiai Paryžiaus centre, Brexit pasekmės muzikantams, miglota Niujorko Metropoliteno operos orkestro ateitis ir Picasso mįslė.Fotomenininkė ir žurnalistė Lilija Valatkienė prisimena, kaip Sausio 13-ąją neteko viso Spaudos rūmų laboratorijoje kaupo fotoarchyvo. Kartu netekusi ir įrangos, Lilija nutolo nuo fotografijos ir ėmė daugiau rašyti, nepriklausomybės pradžioje įkūrė žurnalą „Stilius“, o prie savo aistros – fotografijos ir dailės –grįžo jau baigusi aktyvią žurnalistės karjerą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Rugsėjo 21 dieną į kovą dėl Ukmergės vienmandatės stojasi kaip nepriklausoma kandidatė į politiką norinti sugrįžti Loreta Graužinienė ir Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas, kalbininkas Antanas Smetona. Debatus moderuoja Rita Miliūtė.

23-asis Real Lithuanian Podcasto epizodas. Šarūnas kalba apie pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną.23rd episode of Real Lithuanian Podcast. Šarūnas speaks about first president of Lithuania Antanas SmetonaText and translation: www.patreon.com/reallithuanianpodcastIf you need a Lithuanian language teacher, please contact me at saras.com@gmail.com

23-asis Real Lithuanian Podcasto epizodas. Šarūnas kalba apie pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną.23rd episode of Real Lithuanian Podcast. Šarūnas speaks about first president of Lithuania Antanas SmetonaText and translation: www.patreon.com/reallithuanianpodcastIf you need a Lithuanian language teacher, please contact me at saras.com@gmail.com

Orai. Spaudos apžvalga. Užsienio spaudos apžvalga su Mykolu Drunga. Žąslių kautynėms – 100 metų. Dienos renginiai. Kodėl pavasarinis augalų žydėjimas yra ypatingas ir kokie žiedai patys ankstyviausi? Šiais metais sukanka šimtas metų, kai Lietuvoje buvo įsteigta prezidento institucija ir pirmuoju šalies prezidentu išrinktas Antanas Smetona. Kuo patraukia šįmet „Kino pavasaris“? Minime Saugaus eismo dieną. Ved. Saulius Liauksminas.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ mažina darbuotojų skaičių.Užsienyje gyvenantys lietuviai teigia gaunantys elektroninį laišką su neigiamu atsakymu dėl balsavimo.Lietuvoje iš viso užregistruota 397 susirgimai tymais.Vašingtone, JAV valstybės departamente, vyks NATO šalių diplomatijos vadovų susitikimas.Sukanka 100 metų, kai Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės prezidentu. Prokuroras buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui Viačeslavui Titovui siūlo skirti metų ir 8-ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dviems metams.Sportas. Ved. Darius Kuodis.

Sausio 23 d. sukanka 80 metų, kai Paryžiuje gimė pianistas, Lietuvos prezidento Antano Smetonos vaikaitis Antanas Smetona. Kaip jam sekėsi kurti savo gyvenimą svetur, skintis kelią į tarptautinį pripažinimą, laidoje išgirsime iš pirmųjų lūpų. Iš pokalbio su Amerikos balso žurnalistu Alfonsu Petručiu. Klausysimės pianisto Lietuvoje atliktų kūrinių įrašų. Laidą tęs – Ludwig van Beethoven opusai. O baigs - italų tenoro Andrea Bocelli dainuojamos baladės bei operų arijos. Ved. Audronė Kažukauskaitė.

Orai. Eismo sąlygos. Spaudos apžvalga, portalai. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Šiais metais sukanka šimtas metų, kai Lietuvoje buvo įsteigta prezidento institucija ir pirmuoju šalies prezidentu išrinktas Antanas Smetona. Minint Sausio 13-osios metines, rengiamas tradicinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu". Paramos Ukrainai koncertas per LRT. Kodėl gamtos grožį skirtingai supranta poetas, ūkininkas, poilsiautojas ar gamtininkas? Kino apžvalga. Šios dienos renginiai. Ved. Gabija Narušytė.

1944 m. sausio 9 d. JAV žuvo pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Prezidentu jis buvo išrinktas 1919 metų balandžio 4 d. Taigi šiais metais minime Prezidento institucijos įsteigimo Lietuvoje šimtmetį. Jubiliejui skiriamas istorinių pokalbių ciklas LRT RADIJO laidoje „60 minučių“, kuris pradedamas šį trečiadienį, minint A. Smetonos žūties dieną. Kaip kūrėsi pirmoji Prezidento institucija, kaip ji gyvavo?Politikams diskutuojant kuria kryptimi vystysis vaiko teisių apsaugos reforma, Seimo Žmogaus teisių komitetas pradeda susitikimus su šioje srityje dirbančiais specialistais, nevyriausybinių ir tėvų organizacijų atstovais.Vis daugiau žmonių aplink serga peršalimo ligomis. Kaip tinkamai gydytis?Jungtinės Karalystės parlamentas pradeda oficialius debatus dėl susitarimo būsimam balsavimui dėl „Brexito“.Artėjant Sausio 13-ajai, raginama segėti neužmirštuoles ir taip prisiminti brangiai iškovotą laisvę.Istoriko dr. Artūro Grickevičiaus monografija „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“.Taip pat laidoje verslo, sporto ir kino naujienos, spaudos apžvalga, apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras.Ved. Rūta Kupetytė.

1944 m. sausio 9 d. JAV žuvo pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Prezidentu jis buvo išrinktas 1919 metų balandžio 4 d. Taigi šiais metais minime Prezidento institucijos įsteigimo Lietuvoje šimtmetį. Jubiliejui skiriamas istorinių pokalbių ciklas LRT RADIJO laidoje „60 minučių“, kuris pradedamas šį trečiadienį, minint A. Smetonos žūties dieną. Kaip kūrėsi pirmoji Prezidento institucija, kaip ji gyvavo?Politikams diskutuojant kuria kryptimi vystysis vaiko teisių apsaugos reforma, Seimo Žmogaus teisių komitetas pradeda susitikimus su šioje srityje dirbančiais specialistais, nevyriausybinių ir tėvų organizacijų atstovais.Vis daugiau žmonių aplink serga peršalimo ligomis. Kaip tinkamai gydytis?Jungtinės Karalystės parlamentas pradeda oficialius debatus dėl susitarimo būsimam balsavimui dėl „Brexito“.Artėjant Sausio 13-ajai, raginama segėti neužmirštuoles ir taip prisiminti brangiai iškovotą laisvę.Istoriko dr. Artūro Grickevičiaus monografija „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“.Taip pat laidoje verslo, sporto ir kino naujienos, spaudos apžvalga, apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras.Ved. Rūta Kupetytė.

Ar Lietuvoje bus įvesta dvikalbystė?Vasario 15 dieną Seimo narė Dovilė Šakalienė užregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą. Jame numatyta, kad kai kuriais atvejais asmuo valstybinėse įstaigose ir viešojo administravimo subjektuose, pvz., savivaldybėje, poliklinikoje, turės teisę vartoti tautinės mažumos kalbą tiek žodžiu, tiek raštu. Įstatymas leistų gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba.Ar Lietuvoje bus įvesta dvikalbystė?Apie tai laidoje diskutuos Seimo nariai Dovilė Šakalienė, Audronius Ažubalis, politologas Andžej Pukšto, doc. Antanas Smetona, LRT Radijo bendradarbė Lenkijoje Nijolė Druto.

Ar Lietuvoje bus įvesta dvikalbystė?Vasario 15 dieną Seimo narė Dovilė Šakalienė užregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą. Jame numatyta, kad kai kuriais atvejais asmuo valstybinėse įstaigose ir viešojo administravimo subjektuose, pvz., savivaldybėje, poliklinikoje, turės teisę vartoti tautinės mažumos kalbą tiek žodžiu, tiek raštu. Įstatymas leistų gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba.Ar Lietuvoje bus įvesta dvikalbystė?Apie tai laidoje diskutuos Seimo nariai Dovilė Šakalienė, Audronius Ažubalis, politologas Andžej Pukšto, doc. Antanas Smetona, LRT Radijo bendradarbė Lenkijoje Nijolė Druto.

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė.Socialinių tinklų apžvalga.Orų apžvalga. Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pasiūlė atsižvelgiant į numatomą Jungtinės Karalystės pasitraukimą sumažinti 2019 m. renkamų europarlamentarų skaičių. Vasaros laiko keitimas.Lietuvos jūrų muziejui perduodama unikalus tarpukario eksponatas – laive „Antanas Smetona“ plevėsavusi trispalvė.LRT iniciatyva „Keliu vėliavą": LRT pastatą papuošė trispalvė.Idėjų festivalis „Būtent“.Savaitės komentaras (parengė Raimonda Medeišienė).Akcija, kurios metu gyventojams nemokamai bus išdalinta daugiau nei 20 tūkst. atšvaitų.Antivirusinės programos bei kaip pasirinkti tinkamiausią apsaugą nuo internete slypinčių pavojų. Verslo naujienos: šimtmečio ekonomikos reiškiniai.Kultūros renginių anonsai.Gyventojų nuomonė: Ar vilniečiai mėgsta kartais patingėti?Botanikas Konstantinas Rėgelis.„Ryto garsų“ svečias – dailininkas Kęstutis Grigaliūnas, sukūręs video instaliaciją „Savanoriai: fotografinė atmintis (1919-1923)“.

Lietuvos valstybingumui labiausiai nusipelniusių asmenų reitingas.Kiek juo galima pasikliauti? Per prabėgusį šimtmetį Lietuvos valstybingumui labiausiai nusipelnė trys asmenybės, trys lietuviai – Jonas Basanavičius, Vytautas Landsbergis ir Antanas Smetona.Taip teigia naujienų agentūra BNS, atlikusi gyventojų tyrimą ir istorikų apklausą. Kiek galima pasikliauti tokiu reitingu? Ar įmanoma objektyviai sugretinti ir įvertinti skirtingų asmenybių, gyvenusių skirtingu laiku ir susidūrusių su skirtingais iššūkiais, nuopelnus?Diskusijoje dalyvaus politologas Saulius Spurga, istorikai Algimantas Kasperavičius ir Antanas Kulaukauskas.

Lietuvos valstybingumui labiausiai nusipelniusių asmenų reitingas.Kiek juo galima pasikliauti? Per prabėgusį šimtmetį Lietuvos valstybingumui labiausiai nusipelnė trys asmenybės, trys lietuviai – Jonas Basanavičius, Vytautas Landsbergis ir Antanas Smetona.Taip teigia naujienų agentūra BNS, atlikusi gyventojų tyrimą ir istorikų apklausą. Kiek galima pasikliauti tokiu reitingu? Ar įmanoma objektyviai sugretinti ir įvertinti skirtingų asmenybių, gyvenusių skirtingu laiku ir susidūrusių su skirtingais iššūkiais, nuopelnus?Diskusijoje dalyvaus politologas Saulius Spurga, istorikai Algimantas Kasperavičius ir Antanas Kulaukauskas.

Lietuvos šimtmečio žmonės – Jonas Basanavičius, Vytautas Landsbergis ir Antanas Smetona, skelbia BNS apklausa. Daugiau kaip 300 garsių aktorių, režisierių ir kitų pramogų pasaulio žmonių pristatė iniciatyvą, kaip kovoti su Holivude ir kitur paplitusiu seksualiniu priekabiavimu.Kuo reikėtų maitinti kūdikį? Praėjusią savaitę pranešta apie Santaros klinikų Vaikų ligoninėje gydytą 7 mėnesių vaiką, kurio, kaip nurodė medikai, kritinę būklę lėmė veganiška mamos ir kūdikio mityba.2018 m. Seimas yra paskelbęs laisvės kovų dalyvio Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Šiais metais taip pat tikimasi rasti jo palaikus.

Lietuvos šimtmečio žmonės – Jonas Basanavičius, Vytautas Landsbergis ir Antanas Smetona, skelbia BNS apklausa. Daugiau kaip 300 garsių aktorių, režisierių ir kitų pramogų pasaulio žmonių pristatė iniciatyvą, kaip kovoti su Holivude ir kitur paplitusiu seksualiniu priekabiavimu.Kuo reikėtų maitinti kūdikį? Praėjusią savaitę pranešta apie Santaros klinikų Vaikų ligoninėje gydytą 7 mėnesių vaiką, kurio, kaip nurodė medikai, kritinę būklę lėmė veganiška mamos ir kūdikio mityba.2018 m. Seimas yra paskelbęs laisvės kovų dalyvio Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Šiais metais taip pat tikimasi rasti jo palaikus.

Greičiausiai rastas nuskendęs karo laivas „Antanas Smetona“. Kai skrydžiai bus perkelti iš Vilniaus, Kauno oro uostas bus pasirengęs priimti daugiau keleivių.Dėl Miškų įstatymo Seimas sesiją pratęsė iki liepos 13 d. Europos parlamentas siekia įpareigoti stambias įmones viešinti kiek ir kur sumokėjo mokesčių. Šiaurės Korėja paskelbė sėkmingai išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą. Baigta sostinės Vilniaus gatvės rekonstrukcija.

Tęsiame paskaitų ciklą, skirtą Lietuvos Respublikos 100-nečiui paminėti. Šįkart istorikės dr. Vilmos Bukaitės paskaita „Vasario 16-osios Akto signatarai tokie kaip mes: valstybininkų kasdienybės štrichai“ supažindins mus ne su kuriuo nors konkrečiu asmeniu, o kalbės apie nemažą jų būrį, pradėdama nuo istorinės nuotraukos.Tarp dvidešimties Vasario 16-osios Akto signatarų buvo Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojas ir rengėjas Jonas Basanavičius, du pirmieji Lietuvos Respublikos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis, ministrai pirmininkai Pranas Dovydaitis ir Vladas Mironas, Seimų pirmininkas, vėliau Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, arkivyskupo Juozapo Skvirecko dešinioji ranka generalvikaras prelatas Kazimieras Šaulys, ilgametis Kauno burmistras Jonas Vileišis, bene turtingiausias to meto Lietuvos žmogus Jonas Vailokaitis. Iš jų – devyni parlamentarai, aštuoni ministrai, keturi diplomatai, trys profesoriai. Už šio rimto pareigybių sąrašo slypi ir dvidešimt kasdienybių: skirtingų pasaulėžiūrų, laisvalaikio pomėgių, likimo linijų.

Tęsiame paskaitų ciklą, skirtą Lietuvos Respublikos 100-nečiui paminėti. Šįkart istorikės dr. Vilmos Bukaitės paskaita „Vasario 16-osios Akto signatarai tokie kaip mes: valstybininkų kasdienybės štrichai“ supažindins mus ne su kuriuo nors konkrečiu asmeniu, o kalbės apie nemažą jų būrį, pradėdama nuo istorinės nuotraukos.Tarp dvidešimties Vasario 16-osios Akto signatarų buvo Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojas ir rengėjas Jonas Basanavičius, du pirmieji Lietuvos Respublikos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis, ministrai pirmininkai Pranas Dovydaitis ir Vladas Mironas, Seimų pirmininkas, vėliau Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, arkivyskupo Juozapo Skvirecko dešinioji ranka generalvikaras prelatas Kazimieras Šaulys, ilgametis Kauno burmistras Jonas Vileišis, bene turtingiausias to meto Lietuvos žmogus Jonas Vailokaitis. Iš jų – devyni parlamentarai, aštuoni ministrai, keturi diplomatai, trys profesoriai. Už šio rimto pareigybių sąrašo slypi ir dvidešimt kasdienybių: skirtingų pasaulėžiūrų, laisvalaikio pomėgių, likimo linijų.

Pradedame paskaitų ciklą, skirtą Valstybės 100-mečiui. Apie prezidentą Antaną Smetoną – dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „XXI amžiaus pradžios grimasos: Antanas Smetona lietuvių istorinėje atmintyje“. Globaliame, į unifikaciją orientuotame XXI amžiuje itin jautrūs ir aktualūs tautinės tapatybės klausimai. Greta gimtosios kalbos, nacionalinė istorija ir istorinės atminties kultūra yra svarbiausi nacionalinio identiteto išsaugojimo instrumentai. Modernios lietuviškos tapatybės pagrindą žymia dalimi šiandien sudaro pirmoji Lietuvos Respublika ir jos kūrėjai. Antanas Smetona – vienas iš jų. Būtent Smetona daugiausia prisidėjo klojant nacionalinio valstybingumo (lietuviškojo nacionalizmo) ideologinius pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviško valstybingumo sampratą, pastebimiausiai suformavo modernaus lietuvio ryšį su nacionaline valstybe. Nežiūrint to, lietuvių istorinės atminties kultūroje jo vaizdinys apraizgytas įvairiomis „pusiau tiesų" grimasomis, kurios šioje paskaitoje ir dekonstruojamos.

Pradedame paskaitų ciklą, skirtą Valstybės 100-mečiui. Apie prezidentą Antaną Smetoną – dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „XXI amžiaus pradžios grimasos: Antanas Smetona lietuvių istorinėje atmintyje“. Globaliame, į unifikaciją orientuotame XXI amžiuje itin jautrūs ir aktualūs tautinės tapatybės klausimai. Greta gimtosios kalbos, nacionalinė istorija ir istorinės atminties kultūra yra svarbiausi nacionalinio identiteto išsaugojimo instrumentai. Modernios lietuviškos tapatybės pagrindą žymia dalimi šiandien sudaro pirmoji Lietuvos Respublika ir jos kūrėjai. Antanas Smetona – vienas iš jų. Būtent Smetona daugiausia prisidėjo klojant nacionalinio valstybingumo (lietuviškojo nacionalizmo) ideologinius pamatus, įtvirtino respublikoniškąją lietuviško valstybingumo sampratą, pastebimiausiai suformavo modernaus lietuvio ryšį su nacionaline valstybe. Nežiūrint to, lietuvių istorinės atminties kultūroje jo vaizdinys apraizgytas įvairiomis „pusiau tiesų" grimasomis, kurios šioje paskaitoje ir dekonstruojamos.

Hi there, I’m Jack and I’m Raminta and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. Did you know Lithuania once had a dictator?  At the end of World War One Lithuania was occupied by German soldiers.  Lithuania declared its independence in 1918 and they left.  In 1926 Antanas Smetona was one of the leaders of a military coup d'état.  Lithuanian soldiers removed the democratically elected government, put the most conservative Lithuanian party in power, placed Antanas Smetona in the president’s chair and he ruled Lithuania until it was invaded by the Soviet Union in 1940. The dictatorship lasted for 14 years and all other political parties were outlawed.  When the Soviet Union invaded in 1940 at the beginning of World War II they claimed they were doing Lithuanians a favor by defeating fascism. pradėkime, let’s get started Back in episode 0047 we learned two commands.  Kiss me! Pabučiuok mane!  Hug me!  Apkabink mane! Today we’ll go over the imperative.  We use the imperative to tell people or animals to do something.  Such as, Look!  Sit down!  Come here! This stuff isn’t super difficult.  Start with the infinitive of the verb, chop off the “t” – “i" or the “-ti” at the end of the verb and add “-k” or the Lithuanian letter “k.” the verb dirbti, to work, changes to dirbk!the verb šokti, to dance, changes to šok!the verb žiūrėti, to look, changes to žiūrėk! work!             dirbk!dance!            šok!look!              žiūrėk! dirbk!  šok!  žiūrėk! are all examples of how to command an individual using the “tu” form.  We’d use this with a child, a close friend or an animal.  To command a group of people or to give a command in a more polite way, we use jūs, we add –kite instead of just –k. work!             dirbkite!dance!            šokite!look!              žiūrėkite! lastly, to give a command to a group that we’re a part of, as in “us” or “we,” we add “–kime .” let’s work!       dirbkime!let’s dance!      šokime!let’s look!        žiūrėkime! Now, let’s practice with some examples.  First, let’s do the familiar or “tu” form.  We’ll say the verb in English, then the infinitive in Lithuanian.  Then we’ll give the command in English and you try to guess the command in Lithuanian.  Good luck!  Sėkmės! to work               dirbti  work!                  dirbk!to dance              šokti  dance!                 šok!to jump                šokinėti  jump!                  šokinėk!to look                 žiūrėti  look!                   žiūrėk!to run                  bėgti  run!                     bėk!to do                   daryti  do it!                   daryk!to go                    eiti  go!                      eik!to come               ateiti  come!                  ateik!to take                  imti  take it!                 imk!to remain, to stay  likti  stay healthy!         lik sveikas!to wait                  palaukti  wait!                    palauk!to hurry                skubėti  hurry!                  skubėk!to shout                šaukti  shout!                   šauk!to bring                 atnėšti  bring it!                atnėšk!to sit                     atsisesti  sit!                       atsisesk! Now let’s give the same commands to a person using the “jūs” form which is also the form we’d use giving a command to a group of people. work!                   dirbkite!dance!                  šokite!jump!                   šokinėkite!look!                    žiūrėkite! and of course, in normal conversation we can drop the tail end -e look!                    žiūrėkit!run!                      bėkit!do it!                    darykit!go!                       eikit!come!                   ateikit!take it!                  imkit!stay healthy!         likit sveikas!wait!                    palaukit!hurry!                  skubėkit!shout!                  šaukit!bring it!                atnėškit!sit down!              atsisėskit! Great!  Now let’s give a command to a group of people to which we belong.  These commands would be equivalent to, Let’s work! Let’s dance!  Let’s run! let’s work!            dirbkime!let’s dance!           šokime!let’s jump!            šokinėme!let’s look!             žiūrėkime!let’s look!             žiūrėkim!let’s run!               bėkim!let’s do it!             darykim!let’s go!                eikim!let’s take it!           imkim!let’s wait!              palaukim!let’s hurry!            skubėkim!let’s shout!            šaukim!let’s sit down!        atsisėskim! Nuostabu!  Wonderful!  You made it to the end of another episode!  Nuostabu! Alright!  That’s it for today!  Thanks for the download!  If you got anything out of this lesson please leave us a review on our iTunes page.To leave us comments call our voicemail number that’s in the title of every show or call our Skype voicemail at Lithuanianoutloud – that’s one word, and leave us a message there.If you’d like to see the Lithuanian spelling of any word in this series just go to WWW dot Lithuanian dot L I B S Y N dot com.  If you’d like to get these episodes every time a new one is available just go to iTunes and do a search for Lithuanian Out Loud and click subscribe.  It’s completely free.  But, if you don’t want to subscribe on iTunes, just send us an email asking us to alert you every time a new episode hits the internet.  And feel free to make copies of our episodes, put them on cds and pass them out to your friends.Thanks to CCMixter.org, Ditto Ditto and Vieux Farka Toure for the podcast music.Thanks for tuning in, tell your friends about us, we’ll see you on the next episode of Lithuanian Out Loud.I’m Jack and I’ve never met a Lithuanian I didn’t like.  Viso gero!  Sudie! Antanas Smetonahttp://en.wikipedia.org/wiki/Antanas_Smetona http://www.Lithuanian.Libsyn.comSkype voicemail:  Lithuanianoutloudemail Raminta and Jack at: lithuanianoutloud@earthlink.net  http://www.vieuxfarkatoure.com/http://www.ccmixter.org/