Podcasts about skaitymo

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temomis.Filosofo Aldžio Gedučio komentaras apie vertėjus ir vertimus.Čiunės Sugiharos namuose ketinama įrengti naują interaktyvią ekspoziciją apie gyvybes keliems tūkstančiams žydų išgelbėjusių vizų išdavimo istoriją bei istorinį kilnaus poelgio kontekstą.Šiandien baigiasi Paryžiaus mados savaitė.Kas įdomaus šią savaitę skambės Klasikos koncertų salėse?Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko pirmasis šalyje Skaitymo klubų sąskrydis.Festivalis „Permainų muzika“ klaipėdiečiams pristatė pirmąjį vizualų ir teatralizuotą Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Magiškas sanskrito ratas“ atlikimą Lietuvoje.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atidaro parodą skirtą Lietuvos laisvės lygos 45 metų sukakčiai.Sudarytas Skaitmeninis Lietuvos jaunimo kultūros archyvas kviečia susipažinti su 1990–2004 m. metalistų, pankų, fantastų ir futbolo fanų subkultūromis.Ved. Marius Eidukonis

Po neseniai vykusio Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pasigirdo nemažai kritikos, kad tokios temos kaip žemdirbiškoji kultūra ar tokie autoriai kaip Donelaitis ar Šatrijos Ragana yra tiesus kelias į jaunosios kartos atbaidymą nuo literatūros. Kaip vertinti patį egzaminą ir jam išsakytą kritiką? Ar mokykla išmoko mokinį savarankiško mąstymo ir suteikia instrumentų analizei, ar vis tik įdiegia tam tikras klišes, kurias svarbu atkartoti norint gero vertinimo? Kokie tikslai apskritai keliami literatūros pamokoms mokykloje? Ar literatūros pamokos gali padėti jaunuoliams geriau suvokti šiandieninius iššūkius – žmogaus teisių problematiką, klimato kaitą ir ekologiją, pasikeitusį informacijos vartojimą ir melagienas? Kaip programoje dera klasika ir šiuolaikinė literatūra, Lietuvos bei užsienio autoriai ir ar šiandien vis dar reikalingas toks dalykas kaip kanonas. Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoju, programos „Renkuosi mokyti“ alumnu Aliumi Avčininku.Ved. Donatas Puslys

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka rengia „Skaitymo festivalį“, kurio šių metų tema – literatūros transformacijos, o šūkis – „Knygos keičia (-si)“. Festivalyje daug dėmesio skiriama netradiciniams knygų žanrams, komiksų, istorinėms knygoms.Vilniaus muziejus kviečia į „Vilnelės odisėją“.Vilis Vonka ir Šokoladdo fabrikas - šiuo pavadiniu papasakoto meistriškojo Gene'o Wilderio istorija, kurią jis pradėjo bandydamas prajuokinti savo sergančią mamą. Pasakojimas apie vieną ryškiausių XX amžiaus aktorių, sukūrusių ikoninius komiškuosius vaidmenis ir Holivudą kaip apgaulės fabriką.Klasikinės muzikos naujienose: nauji muzikos vadovai Lenkijos nacionalinio radijo simfoniniame orkestre ir Italijos radijo simfoniniame orkestre RAI, nauja pagrindinė kviestinė dirigentė Londono Karališkajame operos teatre, Karalienės Elžbietos vokalistų konkurso laureatai ir naujos soprano Barbaros Hannigan pareigos.Kokie sąskambiai muzikoje šiandien svarbiausi etnomuzikologei, Lietuvos nacionalinės filharmonijos muzikos redaktorei ir atstovei spaudai Skirmantei Valiulytei? Kaip ji šiandien seka vaizdų pasaulį? Apie tai, kas girdima ir matoma, užčiuopiama, bet ne visada sutelpa į žodžius kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Šių metų pradžioje dviejų savo pašnekovų – rašytojos, iliustratorės, vertėjos Miglės Anušauskaitės ir istoriko, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktoriaus Antano Terlecko – klausėme, kokie jų skaitymo planai.Tuomet nė vienas nežinojome, kokie neramūs ir sunkūs mėnesiai mūsų laukia. Metų pabaigoje vėl pasikvietėme juos pasikalbėti ir paklausinėti, kiek jiems pavyko ar nepavyko išpildyti skaitymo planų, ar apskritai jų laikėsi, kas tuos planus koregavo, jiems kliudė ar juos žlugdė.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Biblioterapija - dvasinis terapijos būdas, pasitelkiant literatūrą, vis labiau populiarėja Lietuvoje. Ar gali gydyti knygos? Kaip skaitymas įtakoja mūsų gyvenimus? Ar svarbu, jei į skaitymą žiūrėsime, kaip į terapiją, ką mes skaitome ir kaip mus veikia tam tikrų žanrų knygų skaitymas? Kaip kilo mintis organizuoti skaityklą #Vilnius skaito, kas keitėsi per penkerius jos gyvavimo metus ir kokių įdomių nutikimų yra nutikę žmonių gyvenime, perskaičius knygą, atliepiančia konkrečiu metu skaitytojo vidų. Ir dar daug įdomių dalykų išgirsite laidoje, Laidos viešnios: skaityklų „Vilnius skaito“ įkūrėja ir organizatorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė ir poetė, gydytoja psichoterapeutė, biblioterapijos asociacijos prezidente profesore. dr. Jūratė Sučylaitė. „Raskime laiko knygai, o tuo pačiu, ir sau!“ - laidoje kviečia pašnekovės.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Nuo kada pradėti skaityti vaikams? Kodėl svarbu skaityti daug anksčiau nei atrodo, jog vaikai ima klausyti? O jei skaityti, tai ką ir kaip? Ir ką daryti, jei vaikai visai nesidomi knygomis? Atsakymai į šiuos ir dar daug daugiau klausimų pokalbyje su neuroedukatore, studijos „Kalbančios šeimos” vadove Žydre Dargužyte-Černiauske. www.mylu.lt

Nors visi mūsų planai dažniausiai apsiverčia, metų pradžioje vis tiek bandome pasvarstyti, su kuo susitiksime, kur nukeliausime, ką pamatysime.O ar įmanoma ir verta susidėlioti skaitymo koordinates, iš anksto nusimatant, kokios naujos ar dar tik pasirodysiančios knygos atsidurs mūsų rankose?Apie šių metų skaitymo planus kalbamės su dviem knygų skaitytojais – rašytoja, komiksų autore Migle Anušauskaite ir istoriku, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktoriumi Antanu Terlecku.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

„Vilnius skaito“ skaityklos įkūrėja, festivalio „Open Books“ vadovė, knygų apžvalgininkė Jurga Mandrijauskaitė teigia, kad jos misija – būti tiltu tarp leidėjų ir autorių, tarp autorių ir jų skaitytojų. „Mažosios Europos pokalbiuose“ su Jurga kalbėjomės apie skaitymo skatinimo ir populiarinimo akcijas, knygų festivalius, jų pasiūlą ir nišas, kurias užpildo naujos iniciatyvos, naujus knygų pristatymų ir diskusijų apie literatūrą formatus. Taip pat pasikalbėjome apie Jurgos rengiamą naują knygą, kurioje bus įamžintos Lietuvos šviesuolių bibliotekos.Ved. Donatas Puslys.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Eksperimentinėje erdvėje-galerijoje „Aštuonios akys ir ausys“ atidaroma debiutinė Londone studijuojančių jaunųjų menininkų Karolinos Žalėnaitės ir Jono Balsevičiaus paroda „LOVE IS...“.Dovilės Kuzminskaitės knygų apžvalga, kurioje – du iš prancūzų kalbos versti romanai apie Lotynų Amerikos moteris.Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje prasideda artistinių iniciatyvų festivalis „SALVE!“. Kokį žvilgsnį į Vilnių šiemet siūlo jo organizatoriai?Asociacija LATGA sudarė praėjusiais metais populiariausių bibliotekose autorių ir knygų dešimtukus. Paaiškėjo, kad 2020 m. tarp Lietuvos rašytojų bibliotekose skaitomiausia buvo Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Petro imperatorė“ (I dalis). Kaip keičiasi mūsų skaitymo tendencijos ir kokią įtaką joms turėjo pandemija?Karolinos Panto parengta mokslo rubrika, kurioje – apie robotų kalbą. Kaip kuriami lietuviškai kalbantys robotai ir kur dar vertėtų patobulėti, pokalbis su dirbtinio intelekto laboratorijoje dirbančiu Linu Aidoku.Prieš 55 metus Kinijoje prasidėjo kultūrinė revoliucija, sugriovusi švietimo sistemą, sunaikinusi šalies išsilavinusius žmones, sutraukiusi šeimos ir bendruomenės ryšius. Ar jaučiami šio katastrofiško įvykio padariniai šiandieninėje Kinijoje? Pokalbis su VU Azijos ir transkultūrinių studijų absolvente, keliautoja Ieva Rute ir Kinijos Sun Yat-sen universiteto Filosofijos fakulteto mokslininku tyrėju Vyčiu Siliumi.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Prasideda išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Balsavimo vietų daugėja. Tarptautinė Mokytojo diena: gyventojai sako, kad Lietuvoje trūksta gerų mokytojų ir dėstytojų. Skaitymo sutrikimą - disleksiją - turintys žmonės gali naudotis Lietuvos aklųjų bibliotekos garsiniais leidinių įrašais. LRT RADIJO socialinis eksperimentas: kaip elgtis dėl saviizoliacijos įvykus sistemos klaidai? Ved. Rūta Kupetytė

Šią „Pirmo sakinio“ laidą būtų galima pavadinti ir Nepriklausomybės 30-mečiui skirta laida, bet tiksliau ją reikėtų įvardinti kaip Skaitymo 30-metį. Per Nepriklausomybės metus keitėsi skaitymo galimybės, kultūra, įpročiai, literatūra laisvėjo ir įvairėjo, gyveno kartu su atsikuriančia valstybe ir išsivaduojančia visuomene. Laidos vedėjai prieš 30 metų pradėjo lankyti mokyklą, išmoko skaityti ir iki šiol tai daro savo malonumui. Šia proga jie atsirinko po 15 knygų, kuriomis prisimins esmines jų skaitymo patirtis ir pakvies klausytojus pasidalinti savomis svarbiausiomis trisdešimtmečio knygomis. Laidoje „Pirmas sakinys“ – vedėjų dialogai apie jiems reikšmingiausias lietuvių ir užsienio autorių knygas per trisdešimt metų, į pokalbį kviečiant įsitraukti ir laidos klausytojus. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga. In memoriam Gediminas Girdvainis. Tarpdisciplininio meno kūrėjas Denisas Kolomyckis viename iš Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių, buvusioje areštinėje, pristato vieno kūrinio parodą „Pliažas“, kuri referuoja į Venecijos meno bienalėje suspindėjusią lietuvių operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga: rudenį vyksianti Frankfurto knygų mugė, aktoriaus ir režisieriaus Clinto Eastwoodo 90 m. jubiliejus, Portugalijos dramos teatro požiūris į darbuotojus ir miręs konceptualaus meno kūrėjas Christo. Prasideda bendra LRT ir MO iniciatyva – MOlimpiada – virtualios Lietuvos meno žaidynės, padėsiančios dalyviams sužinoti šalies mene slypinčias istorijas. Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas rodo, kad atskiros gyventojų grupės, bendruomenės, visuomeninės organizacijos pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų vertinamos kaip kur kas įtakingesnės priimant visuomenei svarbius sprendimus, o pilietiniu aktyvumu iš visuomenės ypač išsiskiria mokytojai. Lietuvos visuomenės Pilietinės galios indeksas 2019 m. paaugo iki 39,7 balo iš 100 galimų, ir tai yra aukščiausia pasiekta reikšmė nuo 2007 m. Tyrimo rezultatus apžvelgia Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė ir sociologė, doc. dr. Rūta Žiliukaitė. Prasidėjus vasarai, prasidėjo ir kasmetinis, jau tradicija tampatis „Skaitymo iššūkis”. Tai jau penktą kartą organizuojama interaktyvi akcija, kurios metu visi norintieji kviečiami įvykdyti penkias smagias skaitymo užduotis ir laimėti prizų. Šių metų šūkis – „Skaitymas mus jungia!“. Apie įvairaus amžiaus skaitytojus sujungsiančią iniciatyvą „Vasara su knyga” pasakoja projekto vadovė Greta Kėvelaitiene. Nidoje įsikūręs garsaus rašytojo Tomo Mano kultūros centras jau kelios savaitės turi naują tarptautinio kuratoriumo pirmininkę, kuria tapo meno istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Šią savaitę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atvėrė svetainę http://www.lietuviaisibire.lt/, kurioje daugybė lankytojų rado informacijos apie savo artimuosius. Pašnekovė - centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė. Prasidėjo penktasis „Skaitymo iššūkis“, kasmet sutraukiantis vis daugiau žmonių. Projekto vadovė, bibliotekininkė iš Panevėžio Greta Kėvelaitienė. Kokie Lietuvos pažintiniai takai verti Jūsų dėmesio šią vasarą? Tinklaraščio „Nesėdėk namuose“ autorius Ramūnas Šukauskas. Laidojimo paslaugų srityje dirbanti Nora Išganaitienė sako, kad artimųjų netektį išgyvenantiems žmonėms Lietuvoje trūksta asmeninio palydėjimo ir pagalbos organizuojant tokias laidotuves, po kurių nebūtų kartėlio, kad svarbūs dalykai buvo praleisti. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Kaip nustatomas skaitymo sutrikimas – disleksija – ir kokios pagalbos ją diagnozavus galima tikėtis Lietuvoje? Vilniaus Pedagoginės psicgologinės tarnybos logopedė Lina Narkevičienė ir Disleksijos centro steigėja Jurgita Pocienė. Iš ciklo „Keturi milijonai“ – interviu su Daiva Ivanauskaite, kuri įtraukta į Škotijos istorijų pasakotojų registrą. Baigiantis Antano Smetonos metams, naujos Radijo dokumentikos autorė Sigita Vegytė – apie vis besikeičianti šio politiko vertinimą ir kaip jis atsispindės naujoje laidoje. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Kinija, Singapūras, Hongkongas, Estija, Kanada, Suomija, dar bene trys dešimtys šalių ir tik antrame sąrašo gale - Lietuva. Taip naujame tarptautiniame PISA tyrime atrodo mūsų penkiolikmečiai, pagal skaitymo gebėjimus. Mat šįkart penkiolikmečių pasiekimų tyrimas PISA daugiausia dėmesio kreipė, būtent, skaitymui, nors šis tyrimas taip pat matuoja ir matematikos bei gamtamokslinius gebėjimus. Tiesa, ir šiose srityse mes mažai turime kuo pasidžiaugti - daugiau nei ketvirtadalio visų penkiolikamečių matematikos žinios ir gebėjimai nesiekia II-o iš VI lygmens. Dar daugiau: apie 70 proc. visų tyrime dalyvavusių penkiolikmečių buvo iš gimnazijų. Tad pamėginkime įsivaizduoti, kaip Lietuva būtų atrodžiusi PISA tyrime, jei 50 proc. penkiolikmečių būtų buvę iš profesinių ir pagrindinių mokyklų, kurių mokinių akademiniai pasiekimai yra gerokai žemesni nei gimnazistų? Tad ką nuveikė švietime mūsų kaimynai estai bei lenkai, kad šiandien jie gali didžiuotis savo penkiolikmečių skaitymo gebėjimais, o mes turime tyliai nuleisti galvas ir mekenti, girdi, dar apie 20 kitų šalių penkiolikmečių pasiekimai yra dar prastesni. O ir, ką daryti, kad kitame tyrime iš tiesų matytume kokybinį šuolį, o ne tik dekoratyvinį stybtelėjimą aukštyn. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

„Kol nepavyks sumažinti biurokratijos, (...) kol nebus prigesintos imitacinės veiklos, valdiškos kabinetinės iniciatyvos, tol nieko nebus“, – taip apie skaitymo skatinimo beprasmybę žurnale „Literatūra ir menas“ rašė poetas Donatas Petrošius. Lietuvoje vyko net kelios skaitymo skatinimo programos, įvairūs projektai, kuriuos finansavo ir Kultūros taryba, ir Kultūros ministerija. Tačiau kasmet skiriamos lėšos vis mažėja, o bibliotekos yra priverstos užsiimti pačia įvairiausia veikla, kad tik surinktų papildomų pinigų ir papildytų savo skurdžias knygų lentynas naujais leidiniais. Naujame „Skaitymo skatinimo 2019-2024 m. veiksmų plane“ vėl numatytos lėšos tik konkretiems renginiams, bet ne ilgalaikiams projektams ir strategijai. „Skaitymo skatinimo akcijas derėtų pradėti nuo politikų, – rašo Donatas Petrošius, – nes jų sprendimai vis labiau didina mūsų atsilikimą nuo civilizuoto pasaulio“.Apie skaitymą, mažų miestelių bibliotekas ir kitus svarbius mūsų gyvenimo dalykus kalbėsime su reakciją sukėlusio straipsnio „... ir apsaugok mus nuo tokio skaitymo skatinimo, amen“ autoriumi Donatu Petrošiumi, nedidelės rajono bibliotekos darbuotoja Audra Girijote, skaitymo skatinimo projektų autore ir VšĮ „Laikas skaityti“ direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare ir M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos vaikų ir jaunimo literatūros departamento darbuotoja Inga Mitunevičiūte.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Skaitymo nauda mažai kas abejoja, tačiau įvairiose apklausose žmonės prisipažįsta, kad vis rečiau skaito arba visai neskaito knygų. Priežastys, kurias jie dažniausiai įvardija – trūksta laiko arba neįdomu. Studijoje svečiuosis trys pašnekovai, kurie savo kasdienybės be knygų neįsivaizduoja, todėl klausime jų patarimų, kaip rasti laiko skaitymui ir kokias knygas rinktis, kad skaityti būtų įdomu.Kita tema – apie automobilių saugumą. Pirmosios Naujųjų metų savaitės atnešė skaudžių nelaimių keliuose, kuriose žuvo žmonės. Kai kurie specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuvoje būtų važinėjama geresniais – saugesniais ir techniškai tvarkingesniais – automobiliais, panašios nelaimės galėtų baigtis kitaip. Susisiekimo ministerijos ir automobilių prekybos verslo atstovų klausime, ar šiandieninė situacija gali keistis ir kaip pirkėjui žinoti, ar jis išsirinko saugų ir patikimą automobilį.Ved. Neringa Gudišauskaitė.

Skaitymo nauda mažai kas abejoja, tačiau įvairiose apklausose žmonės prisipažįsta, kad vis rečiau skaito arba visai neskaito knygų. Priežastys, kurias jie dažniausiai įvardija – trūksta laiko arba neįdomu. Studijoje svečiuosis trys pašnekovai, kurie savo kasdienybės be knygų neįsivaizduoja, todėl klausime jų patarimų, kaip rasti laiko skaitymui ir kokias knygas rinktis, kad skaityti būtų įdomu.Kita tema – apie automobilių saugumą. Pirmosios Naujųjų metų savaitės atnešė skaudžių nelaimių keliuose, kuriose žuvo žmonės. Kai kurie specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuvoje būtų važinėjama geresniais – saugesniais ir techniškai tvarkingesniais – automobiliais, panašios nelaimės galėtų baigtis kitaip. Susisiekimo ministerijos ir automobilių prekybos verslo atstovų klausime, ar šiandieninė situacija gali keistis ir kaip pirkėjui žinoti, ar jis išsirinko saugų ir patikimą automobilį.Ved. Neringa Gudišauskaitė.

Trečią kartą sostinėje rengiamas Skaitymo festivalis šiemet įkvėpimo ieško romantikoje. Ką šiandien vadiname romantiku? Ar juo gali būti laisvai samdomas kūrėjas, naujos kartos politikė ar į gamtą gyventi išsikraustę programuotojai? Popietės studijoje kalbėsimės apie tai, ar šiandien visuomenėje šis įvaizdis aktualus ir kokią įtaką jam turi literatūra. Svečiuose: poetė Lina Buividavičiūtė, tinklaraštininkas Martynas Jočys (Valtininkas), dr. Vincas Grigas ir Skaitymo festivalio vadovė Edita Sėdaitytė. Klausytojams dovanosime Adomo Mickevičiaus bibliotekos išleistą stalo žaidimą „Pasižvalgymai po Vilnių“.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Trečią kartą sostinėje rengiamas Skaitymo festivalis šiemet įkvėpimo ieško romantikoje. Ką šiandien vadiname romantiku? Ar juo gali būti laisvai samdomas kūrėjas, naujos kartos politikė ar į gamtą gyventi išsikraustę programuotojai? Popietės studijoje kalbėsimės apie tai, ar šiandien visuomenėje šis įvaizdis aktualus ir kokią įtaką jam turi literatūra. Svečiuose: poetė Lina Buividavičiūtė, tinklaraštininkas Martynas Jočys (Valtininkas), dr. Vincas Grigas ir Skaitymo festivalio vadovė Edita Sėdaitytė. Klausytojams dovanosime Adomo Mickevičiaus bibliotekos išleistą stalo žaidimą „Pasižvalgymai po Vilnių“.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Orų prognozė. Spaudos apžvalga.Birštone prasideda diskusijų festivalis „Būtent“. Verslo naujienos: kriptovaliuta.Didžioji Britanija Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateikia daugiau informacijos apie asmenis, įtariamus chemine medžiaga apnuodijus buvusį dvigubą agentą Sergėjų Skripalį.Mokytojų etatinis darbo apmokėjimas: mokytojus konsultuos teisininkai iš VU.Lietuvos 100-mečiui paminėti – 100 parašiutininkų šuolis.Vilniuje prasideda Skaitymo festivalis.Vilniaus galerijų savaitgalis: Beatričės Mockevičiūtės paroda Kompozitorių namuose.Socialinių tinklų apžvalga. Sporto naujienos: Europos Tautų lyga.Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sotvarienė). Gyventojai kviečiami į nemokamų vėliavų dalinimo akciją (vaivorykštinės vėliavos). Kultūros renginiai.„Naujienų žemėlapis“: parlamento rinkimai Švedijoje.Ved. Rūta Kupetytė.

Orų prognozė. Spaudos apžvalga.Birštone prasideda diskusijų festivalis „Būtent“. Verslo naujienos: kriptovaliuta.Didžioji Britanija Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateikia daugiau informacijos apie asmenis, įtariamus chemine medžiaga apnuodijus buvusį dvigubą agentą Sergėjų Skripalį.Mokytojų etatinis darbo apmokėjimas: mokytojus konsultuos teisininkai iš VU.Lietuvos 100-mečiui paminėti – 100 parašiutininkų šuolis.Vilniuje prasideda Skaitymo festivalis.Vilniaus galerijų savaitgalis: Beatričės Mockevičiūtės paroda Kompozitorių namuose.Socialinių tinklų apžvalga. Sporto naujienos: Europos Tautų lyga.Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sotvarienė). Gyventojai kviečiami į nemokamų vėliavų dalinimo akciją (vaivorykštinės vėliavos). Kultūros renginiai.„Naujienų žemėlapis“: parlamento rinkimai Švedijoje.Ved. Rūta Kupetytė.

Orų prognozė. Spaudos apžvalga.Akcija „Ar tu plauki?“ (vaikų plaukimas). Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracija.Skaitymo skatinimo akcija „Lietuva skaito!“.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Bernardas Gailius).Humanitariniai institutai skelbia subtilų protestą vyriausybės planams sujungti juos į vieną centrą. Svarbiausi ir įdomiausi šios savaitės istorijos įvykiai.Verslo naujienos: Norvegija.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Ar mokame plaukti? Rubrika „Labas rytas, pasauli“: Pietų Amerika.Lietuvos karinė misija Malyje.

Orų prognozė. Spaudos apžvalga.Akcija „Ar tu plauki?“ (vaikų plaukimas). Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracija.Skaitymo skatinimo akcija „Lietuva skaito!“.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Bernardas Gailius).Humanitariniai institutai skelbia subtilų protestą vyriausybės planams sujungti juos į vieną centrą. Svarbiausi ir įdomiausi šios savaitės istorijos įvykiai.Verslo naujienos: Norvegija.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Ar mokame plaukti? Rubrika „Labas rytas, pasauli“: Pietų Amerika.Lietuvos karinė misija Malyje.

„Aš kartais pagalvoju, kad renku biblioteką sau senam. Kai būsiu senas ir niekam nereikalingas, galėsiu skaityti visą tą klasiką“, – prisipažįsta vienas aistringiausių skaitytojų poetas Marius Burokas. Naujųjų metų išvakarėse atsigręšime į praėjusius metus. Ne, žiūrėsime ne kas ypatingo nutiko 2017-aisiais. Bet kas nenutiko. Kas nenutiko ne tik 2017, bet ir visame XXI amžiuje, ir XX amžiaus antroje pusėje. Kalbėsime apie tai, ko neperskaitėme, kokios knygos mūsų lentynose guli kaip gyvi sąžinės priekaištai. Ir galbūt tokios išpažintys padės atsikratyti slegiančios įtampos. Juk žmonės patiria įtampą, kankinasi, kad neperskaito vienos ar kitos knygos. Kiti neranda ramybės, kad neperskaito „visko“. Yra net leidžiamos knygos apie tai, kaip kalbėti apie knygas, kurių neskaitėte. Žmonės meluoja, kad skaito. Štai ispanai labiausiai meluoja, kad skaitė „Don Kichotą“, o britai – „Alisą stebuklų šalyje“.O ko neperskaitėme mes, lietuviai?„Literatūros akiračiuose“ išgirsite tris išpažintis. Skaitymo skatinimo projektų iniciatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, vienintelis „Naujojo knygnešio“ premiją už knygų populiarinimą pelnęs poetas, kritikas Marius Burokas ir literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė. Kokios knygos perskaitytos per vėlai? Dėl kurios nerperskaitytos knygos neskauda sąžinė? Kokios neatsiverstos knygos lentynose pasakoja apie mūsų neišsipildžiusias iliuzijas? Kodėl mes neperskaitytas ir jau greičiausiai neskaitysimas knygas laikome namuose ir net gabenamės kraustydamiesi? Kaip daug skaitantys žmonės dorojasi su įtampa, kurią kelia supratimas, kad visų norimų knygų niekaip neperskaitysi.

„Aš kartais pagalvoju, kad renku biblioteką sau senam. Kai būsiu senas ir niekam nereikalingas, galėsiu skaityti visą tą klasiką“, – prisipažįsta vienas aistringiausių skaitytojų poetas Marius Burokas. Naujųjų metų išvakarėse atsigręšime į praėjusius metus. Ne, žiūrėsime ne kas ypatingo nutiko 2017-aisiais. Bet kas nenutiko. Kas nenutiko ne tik 2017, bet ir visame XXI amžiuje, ir XX amžiaus antroje pusėje. Kalbėsime apie tai, ko neperskaitėme, kokios knygos mūsų lentynose guli kaip gyvi sąžinės priekaištai. Ir galbūt tokios išpažintys padės atsikratyti slegiančios įtampos. Juk žmonės patiria įtampą, kankinasi, kad neperskaito vienos ar kitos knygos. Kiti neranda ramybės, kad neperskaito „visko“. Yra net leidžiamos knygos apie tai, kaip kalbėti apie knygas, kurių neskaitėte. Žmonės meluoja, kad skaito. Štai ispanai labiausiai meluoja, kad skaitė „Don Kichotą“, o britai – „Alisą stebuklų šalyje“.O ko neperskaitėme mes, lietuviai?„Literatūros akiračiuose“ išgirsite tris išpažintis. Skaitymo skatinimo projektų iniciatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, vienintelis „Naujojo knygnešio“ premiją už knygų populiarinimą pelnęs poetas, kritikas Marius Burokas ir literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė. Kokios knygos perskaitytos per vėlai? Dėl kurios nerperskaitytos knygos neskauda sąžinė? Kokios neatsiverstos knygos lentynose pasakoja apie mūsų neišsipildžiusias iliuzijas? Kodėl mes neperskaitytas ir jau greičiausiai neskaitysimas knygas laikome namuose ir net gabenamės kraustydamiesi? Kaip daug skaitantys žmonės dorojasi su įtampa, kurią kelia supratimas, kad visų norimų knygų niekaip neperskaitysi.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Seimo rudens sesija. Birštone diskusijų festivalis „Būtent“. Skaitymo festivalis.

Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė. Interviu su eurokomisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą Vytenius Andriukaičiu.Registrų centras mini veiklos 20-metį.Tarptautinę raštingumo dieną – „Skaitymo festivalis“. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sakalauskaitė).Europos vyrų krepšinio čempionato apžvalga.Diskusijų festivalis „Būtent“ Birštone.Rubrika „Naujienų žemėlapis“: Šiaurės Korėja.Verslo ir ekonomikos naujienos. Penktadienio pašnekovas – architektas Kristijonas Svalbonas.LRT Radijo transliacija iš Kėdainių.

Kultūros gyvenime atsirandant vis daugiau skaitymo festivalių ir skaitymą populiarinančių akcijų, klausime, kodėl reikia populiarinti skaitymą. Ar tikrai neskaitome knygų? Ir ar tikrai reikia išsigąsti „neskaitymo“ periodo? Apie tai – kalbėsimės su VšĮ „Laikas skaityti“ direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare, beveik po knygą kas savaitę perskaitančia Monika Patašiūte, „Skaitymo festivalio“ organizatore Toma Katinaite ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Odeta Maziliauskiene.

Kultūros gyvenime atsirandant vis daugiau skaitymo festivalių ir skaitymą populiarinančių akcijų, klausime, kodėl reikia populiarinti skaitymą. Ar tikrai neskaitome knygų? Ir ar tikrai reikia išsigąsti „neskaitymo“ periodo? Apie tai – kalbėsimės su VšĮ „Laikas skaityti“ direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare, beveik po knygą kas savaitę perskaitančia Monika Patašiūte, „Skaitymo festivalio“ organizatore Toma Katinaite ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Odeta Maziliauskiene.

Skaitymo festivalis Vilniuje. „Skaitymas nebūtinai yra asmeniškas dalykas, tai gali būti malonumas, kuriuo galime dalintis ir su kitais“, – teigia viena festivalio organizatorių Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič; „Biblioteka šiandien ne tik knygų saugykla ar knygų išdavimo vieta – joje vaikai gali susitikti su draugais, pažaisti įvairių žaidimų,“ – pratęsia Vaikų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė; „man įdomu paflirtuoti su įvairių patirčių žmonėmis, man įdomu užmegzti dialogą, nevengiu aštresnių temų,“– sako muzikos atlikėjas, poetas, publicistas Žygimantas Kudirka. Laidos dalyviai kviečia visus į festivalį, kalbame apie pasikeitusį bibliotekų vaidmenį, slemo poeziją ir naują Žygimanto knygą „XXI amžiaus Kudirka“, domimės, kaip ir ką skaito vaikai.

Skaitymo festivalis Vilniuje. „Skaitymas nebūtinai yra asmeniškas dalykas, tai gali būti malonumas, kuriuo galime dalintis ir su kitais“, – teigia viena festivalio organizatorių Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič; „Biblioteka šiandien ne tik knygų saugykla ar knygų išdavimo vieta – joje vaikai gali susitikti su draugais, pažaisti įvairių žaidimų,“ – pratęsia Vaikų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė; „man įdomu paflirtuoti su įvairių patirčių žmonėmis, man įdomu užmegzti dialogą, nevengiu aštresnių temų,“– sako muzikos atlikėjas, poetas, publicistas Žygimantas Kudirka. Laidos dalyviai kviečia visus į festivalį, kalbame apie pasikeitusį bibliotekų vaidmenį, slemo poeziją ir naują Žygimanto knygą „XXI amžiaus Kudirka“, domimės, kaip ir ką skaito vaikai.