Podcasts about adomo mickevi

Šiandien minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. 1941–1944 m. Lietuvoje, kaip ir kitose tuo metu Vokietijos okupuotose valstybėse, buvo vykdomas Holokaustas: šalyje gyvenę žydai žudomi arba vedami į getus, priverstinio darbo stovyklas. Nepaisydami grėsmės savo laisvei ir gyvybei, dalis vietinių gyventojų gelbėjo žydus, padėjo jiems slapstytis.Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai mano, jog šalis yra nepasirengusi galimoms geopolitinėms grėsmėms, tačiau į ateitį lietuviai žvelgia optimistiškai. Tyrimo rezultatai rodo, kad pasitikėjimas institucijomis yra vienas iš svarbiausių visuomenės atsparumą didinančių veiksnių.Kad prasidėjo pavasaris galima suprasti ne tik žvilgtelėjus į kalendorių, bet ir pakėlus akis į dangų. Atsitraukus šalčiams į Lietuvą jau grįžta paukščiai.Bibliotekoje ne tik knygos, bet ir augalų sėklos. Artėjant pagrindinei pavasario sėjai, Vilniuje pradėjo veikti pirmoji sėklų mainų biblioteka. Tokia idėja gimė Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotojai, kuri skatina bendruomenę dalintis augalų sėklomis, auginti daržoves, gėles ir prisidėti prie Žaliosios Europos sostinės puoselėjimo.Ved. Paulius Selezniovas

Kultūros publikacijų spauda apžvalga.Prieš 20 metų sukurtas lietuviškas šriftas „Palemonas”.Vilniaus oro uosto išvykimo terminale bus atidaryta Vilniaus literatūros miesto knygų lentyna.Kuo ypatinga Lietuvos ir Čekoslovakijos draugystė ir laisvės siekiamybė?Adomo Mickevičiaus bibliotekoje prasideda projektas „Muzikinės poezijos transformacijos 2025“.Kas lėmė Rimanto Kmitos romano „Pietinia kronikas“ ekranizacijos sėkmę?Kauno rajono muziejuje įsibėgėja archeologinių parodų ciklas, kuriuo siekiama supažindinti su krašto istorija nuo pat šaknų.MO muziejus šiuos metus pradėjo su valdysenos pokyčiais - suburta tarptautinė MO meno taryba ir patariamoji valdyba. Ką suteiks šie pokyčiai?AP galerijoje jau galima aplankyti parodą „Miau“.Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Apie gydančią tiesos galią“ – taip knygų apžvalgą pavadino Donatas Puslys, perskaitęs šviesaus atminimo litvakų rašytojo Grigorijus Kanovičius knygą „Tiesa gydo“.Meno ir mokslo laboratorija kviečia į režisierės Lauros Kutkaitės spektaklį-performatyvią paskaitą apie malonumą „Tremolo“.„Pietinia kronikas“ norisi laikyti pirmu išties pavykusiu laikmetį atkuriančiu lietuvišku filmu“, – sako apžvalgininkė Monika Gimbutaitė.Startuoja kasmetinė iniciatyva Vilniuje „SU-MENĖK“, kuri šiemet pristatys ne tik įspūdingą meno maršrutą, bet ir sostinės gatvėmis važinėjančią galeriją.Kauno fotografijos galerijoje atidaryta Alvydo Lukio paroda „Ne tik šaknys“ kviečia pažvelgti į istorines akimirkas ir meninę tėvo Juozo Lukio fotografijų transformaciją. Kaip gimė ši paroda, kokias emocijas ji sukelia autoriui, bei kokią įtaką jo kūrybai turėjo šeimos fotografinis paveldas?Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje veiklą pradėjo Ukrainiečių kultūros klubas. Jis tampa nauja erdve Vilniuje, kur susitinka ukrainiečių bendruomenė ir vietiniai gyventojai.Kolega Marius Eidukonis išvyksta į Ukrainos kultūros konferenciją „Bendradarbiavimas siekiant atsparumo“. Kuo svarbi ši konferencija?Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis spaudoje.Iš kur kilo ir ką reiškia lietuviški mėnvardžiai bei kodėl jie dažnai neatspindi gamtos reiškinių?Kokius muzikinius slaptažodžius naudoja režisierius Stenlis Kubrickas savo filme „Plačiai užmerktos akys“.Kuo ypatingas Vilmos Samulionytės fotografijų ciklas „60 monumentų”, pasakojantis santuokų rūmų istoriją?Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka išleido pasakų rinkinį lengvai suprantama kalba.Visagino kultūros centro vadovo postą laikinai užims Jurgita Skiotytė. Kokius tikslus šiame poste ji sau kelia?Vilniuje pirmą kartą atidaroma Andriaus Mamontovo fotografijų paroda „Sluoksniai“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuva, Latvija ir Estija mini 35-ąsias Baltijos kelio metines. 1989-ų metų rugpjūčio 23-iąją, gyva žmonių grandinė nusitęsė 678-is kilometrus - nuo Vilniaus iki Talino.Baltijos kelias, o prieš 37 metus ir pirmasis antisovietinis mitingas Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo bei 1988-aisiais Vingio parke vykęs Sąjūdžio mitingas, ne šiaip sau vyko rugpjūčio 23-ią dieną. Abu nepriklausomybės siekius liudiję renginiai vyko minint Ribertropo - Molotovo pakto sukaktis. Šia sutartimi Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Europą.Minint Baltijos kelio sukaktį, Vilniuje, Katedros aikštėje, rengiamas koncertas 650-mt kilometrų laisvės. Beveik du šimtai atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos atliks įvairių žanrų kūrinius, kurie atspindės visų trijų šalių nepriklausomybės metus.Vos vienerių metų mergaitė šiandien atsidūrė ligoninėje apsinuodijusi narkotikais. Mergaitės būklė, pasak medikų, išlieka sunki. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aiškėja, kad tėvai dėl kvaišalų pareigūnų dėmesio sulaukia ne pirmą kartąIndijos premjeras Narendra Modis atvyko savo pirmojo vizito į Ukrainą. Išvakarėse jis lankėsi Varšuvoje ir pareiškė, kad joks konfliktas negali būti išspręstas mūšio lauke.Ant kairiojo Nemuno kranto įsikūręs Kačerginės miestelis - kurortas, menantis ir tarpukarį. Prieš dešimt metų nutiesus dviračių taką, jungiantį Kauną ir Kačerginę, miestelis tapo dar labiau lankomas turistų. Kasip šiandien gyvena Kačerginės žmonės?Ved. Liepa Želnienė

Žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ naujo numerio apžvalga.Dalios Staponkutės komentaras: „Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo: ar lietuvis nori išlikti lietuviu“.Kam menininkei reikalinga statinė smalos? Į šį klausimą atsakymo ieškojo Donatas Šukelis, Akvilės Malukienės parodoje „Beformės tamsos daigai“.Šiandien savo kūrinį „Iridescence“ pristato kompozitorė Justė Janulytė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Spaudos dienos išvakarėse atidaryta fotografo Raimondo Puišio fotografijų paroda „Olegas Truchanas - lietuvis, tapęs Australijos legenda“.Senegaliečių kilmės prancūzų kino kūrėja Ramata-Toulaye Sy tapo antrąja juodaode moterimi, kurios filmas atrinktas į konkursinę Kanų kino festivalio programą. Su Ramata-Toulaye Sy Indrė Kaminckaitė kalbasi apie jos afrikietiškos tapatybės tyrinėjimus kūryboje, nusibodusius afrikiečių įvaizdžius kine ir susitikimą su Lietuvos žiūrovu.Šiandien, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyks Lietuvių kalbos dienoms skirta konferencija „Lietuvių kalbos DNR“. Vienas pranešimų – Lietuvių kalba kaip kertinis šiuolaikinės lietuviškosios tapatybės akmuo.Šiandien pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis. Kokios nuotaikos vyrauja Lietuvos delegacijoje?

Mažiausiai 1 213 Rusijos piliečių, kurie nesilaikė imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymų išduoti leidimus gyventi, bus iškeldinti iš Latvijos.Serbijos sostinę Belgradą krečia protestai - žmonės reiškia nepasitenkinimą galimu rinkimų rezultatų klastojimu. Opozicija užginčijo gruodžio viduryje vykusių parlamento ir vietos valdžios rinkimų rezultatus. Prezidento Aleksandaro Vučičiaus partija pasiskelbė iškovojusi tvirtą pergalę.Susirūpinimą dėl rinkimų proceso Serbijoje reiškia ir tarptautiniai stebėtojai.Maisto bankas sako iš kai kurių prekybos tinklų nebesulaukiantis paskutinės dienos galiojimo produktų. Problema kilo prekybininkams nusprendus juos pardavinėti iki galiojimo pabaigos. Paramos organizacija svarsto, kad tokie sprendimai didina maisto švaistymą, kadangi produktai dažnai yra neparduodamii ir išmetamii. Tuo metu dalis prekybininkų teigia, kad paskutinėmis dienomis nukAinojami besibaiigiančio galiojimo produktai yra išperkamii.Algio Kalėdos premija apdovanota Lietuvos istorijos instituto vyresnioji darbuotoja daktarė Reda Griškaitė. Šis apdovanojimas jai skirtas už originalų Adomo Mickevičiaus poezijos knygos parengimą, taip pat už akademinius ir kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos.Darbuotojų stygius regionuose verčia darbdavius imtis naujų paieškos būdų. Įmonės specialistų ieško nebe konkrečiame mieste, o visoje Lietuvoje. Tuomet vyksta derybos - darbuotojui pritraukti siūloma persikelti į kitą miestą, apmokant apgyvendinimo išlaidas ir siūlant tokį pat atlyginimą kaip didmiesčiuose.Ved. Paulius Šironas

Spektaklis „Minutė ta kaip amžinybė...“ sukurtas pagal Adomo Mickevičiaus poemos „Vėlinės” ketvirtą dalį.Kaip šiandien suvokiame būtį, lemtį ir asmeninę atsakomybę už savo jausmus, poelgius, mintis, ketinimus? Ar riba, skirianti būtį ir nebūtį, tikrai labai ryški? O gal viskas visada yra šalia? Vaidina aktoriai: Atsiskyrėlį – Mindaugas Ancevičius, Kunigą– Vytautas Rašimas. Vaikų vaidmenis atlieka: Jurgis Rašimas, Barbora Petrauskaitė, Vincas Petrauskas, Vincas Kreišmonas, Marija Kreišmonaitė ir Elzė Rašimaitė. Režisierė Agnė Sunklodaitė. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Skamba Šarūno Nako muzika. 2019 m.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka rengia „Skaitymo festivalį“, kurio šių metų tema – literatūros transformacijos, o šūkis – „Knygos keičia (-si)“. Festivalyje daug dėmesio skiriama netradiciniams knygų žanrams, komiksų, istorinėms knygoms.Vilniaus muziejus kviečia į „Vilnelės odisėją“.Vilis Vonka ir Šokoladdo fabrikas - šiuo pavadiniu papasakoto meistriškojo Gene'o Wilderio istorija, kurią jis pradėjo bandydamas prajuokinti savo sergančią mamą. Pasakojimas apie vieną ryškiausių XX amžiaus aktorių, sukūrusių ikoninius komiškuosius vaidmenis ir Holivudą kaip apgaulės fabriką.Klasikinės muzikos naujienose: nauji muzikos vadovai Lenkijos nacionalinio radijo simfoniniame orkestre ir Italijos radijo simfoniniame orkestre RAI, nauja pagrindinė kviestinė dirigentė Londono Karališkajame operos teatre, Karalienės Elžbietos vokalistų konkurso laureatai ir naujos soprano Barbaros Hannigan pareigos.Kokie sąskambiai muzikoje šiandien svarbiausi etnomuzikologei, Lietuvos nacionalinės filharmonijos muzikos redaktorei ir atstovei spaudai Skirmantei Valiulytei? Kaip ji šiandien seka vaizdų pasaulį? Apie tai, kas girdima ir matoma, užčiuopiama, bet ne visada sutelpa į žodžius kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kokių sunkumų mokantis lietuvių kalbos patiria iš užsienio grįžę vaikai?Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta pirmoji ciklo „Modernėjant“ paroda „Kryžiaus link“.Šiandien Lietuvoje pirmą kartą minima žydų gelbėtojų diena.Valstybinės kalbos Konstitucinis projektas sulaukė neigiamo kalbininkų vertinimo. Kiek projekto iniciatoriai pasirengę jį redaguoti ir diskutuoti dėl projekte minimų tvarkų?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš 1997 m. Wong Kar-wai filmo „Laimingi dviese“Vilniuje jau trečia diena vyksta Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų aljanso NEATA susitikimas. Kokia ateitis laukia mėgėjų teatrų?Po dviejų metų pertraukos į Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką sugrįžo Respublikinis Undinės Nasvytytės vardo skaitovų konkursas.Ved. Marius Eidukonis

Ar lietuviams vis dar įdomi filosofija? Apie ką jie linkę filosofuoti? Pokalbis su Adomo Mickevičiaus bibliotekoje veikiančio Filosofijos klubo sumanytoja Jurga Kauzoniene.Tęsiame pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“.76-ojoje BAFTA kino apdovanojimų ceremonijoje daugiausia apdovanojimų sulaukė Edwardo Bergerio „Vakarų fronte nieko naujo“, „Salos vaiduokliai“ ir „Elvis“.Ukrainietė mokytoja Olena Horinova su paaugliu sūnumi iš Černihivo miesto dalijasi savo prisiminimais apie siaubingo karo pradžią ir kasdien lydėjusią baimę.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorius, muzikos leidybos „Dangus“ vadovas Ugnius Liogė.Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinės spaudos apžvalga.Norint spręsti didelio mąsto problemas, vien tik mokslininkų ar išmanių algoritmų nepakanka. Kiekvienas pilietis gali prisidėti prie svarbių mokslo atradimų. Išsamiau apie tai – Karolinos Panto pasakojime.Šią savaitę Kristupo vasaros festivalio gerbėjai galėjo mėgautis moterų mariačių grupės „Flor de Toloache“ koncertu Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme, o prieš koncertą Agnė Šimkūnaitė pakalbino porą šios grupės atlikėjų.Kino režisierius Algimantas Puipa ir teatro režisierius Aidas Giniotis prisimena anapilin iškeliavusį iškilų lietuvos kino ir teatro aktorių Vytautą Paukštę.Kaip keičiasi emigrantų grįžimo tendencijos, kokios priežastys ir priemonės skatina juos grįžti, kodėl kas antras renkasi ne didmiestį, o gimtą regioną, kalbamės su projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadove Edita Urbanovič.Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis – vienas didžiausių profesionaliosios muzikos renginių Šiaurės Lietuvoje, kuriuo siekiama lavinti ir ugdyti regiono gyventojų muzikinį skonį. Apie festivalį iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniaus muziejaus paroda „Apie patogumą ir grožį: pokyčiai vilniečių namuose 1870–1918 metais“ – su kokiais iššūkiais tuo metu susidūrė sostinė, kaip keitėsi vilniečių gyvenimo būdas, kalbamės su parodos kuratore Dalia Klajumiene.Šią savaitę Lietuvos kinematografininkų sąjungoje darbą pradėjo atnaujintos sudėties nacionalinis „Oskarų“ komitetas. Apie komisijos veiklą, atrankos kriterijus ir lietuviškų filmų kelią Oskarų link albamės su naujai išrinktu komisijos pirmininku, kino prodiuseriu Kęstučiu Drazdausku.Ved. Urtė Karalaitė

Nemokamą senos elektronikos ar buitinės technikos išvežimą galima užsisakyti visoje Lietuvoje, be to ją specialistai gali prikelti ir naujam gyvenimui.Vokietijoje viešasis transportas vasarą mėnesiui visuose miestuose kainuoja 9 eurus: ką tai duoda šaliai? O ar vieningo bilieto sistema yra svarstoma Lietuvos savivaldybėse?Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kviečia į pasimatymus su istorinėmis asmenybėmis virtualiai.Ved. Gabija Narušytė

Susipažįstame su spaudos publikacijos kultūros tema.Netikėta ispanų rašytojos Carmen Mola staigmena. Pasirodo po jos slapyvardžiu slepiasi trys rašytojai vyrai.Kokią Lietuvos muziejų ateitį mato naujasis Muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis?„Kintai Arts“, organizuojanti Kintų muzikos festivalį ir meno rezidencijos veiklą, neteko Lietuvos Kultūros tarybos strateginio finansavimo.Kaip pandemija pakeitė Frankfurto knygų mugę ir kaip paskelkbus karantiną pasikeitė Rygos kino festivalis?Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė išvadą dėl kultūros įstaigų Klaipėdoje vadovų atrankos procesų.Savaitgalį Mosėdyje duris atvėrė unikalus Kuršių istorijos muziejus.Aplankysime juodosios keramikos meistro Eugenijaus Paukštės parodą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.Kultūros ministras Simonas Kairys sukritikavo paveldosaugininkus dėl beatodairiško sovietinio paveldo saugojimo.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyr. redaktore Laima Kanopkiene.Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyksta ir į kultūros paveldą nauju žvilgsniu pažvelgti kviečia kultūros paveldo festivalis „Heritas“.Klaipėdos dramos teatras pristato pagal Davido Farro pjesę sukurtą Latvijos režisieriaus Elmaro Seņkovo spektaklį „Varovai“.Donato Puslio parengtoje apžvalgoje – dvi knygos apie kultūrinio klimato pokyčius ir apie tai, kaip išsaugoti laisvą visuomenę.Scenos menų atlikėjas ir kūrėjas Dominykas Vaitiekūnas inicijavo muzikinį projektą MES TAIP NESITARĖM, kuriuo tiria „girdėjimo“ fenomeną, analizuoja kurčiųjų santykį su muzika bei domisi, ar egzistuoja technologinės priemonės, padedančios žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, išgirsti ir pajausti muziką.Festivalyje „Sirenos“ – Estijoje pasisekimo sulaukusi Kamilės Gudmonaitės šiuolaikinė opera „Ledynai“. Tai žvilgsnis į trijų Baltijos valstybių visuomenes ir kertinius požiūrio skirtumus tarp vaikų ir jų tėvų – sovietinėje terpėje augusios kartos ir tos, kuri formavosi nepriklausomybės laiku. Anot režisierės, kūrinį inspiravo vienas aštrus Oskaro Koršunovo įrašas socialiniuose tinkluose apie „liberalius komjaunuolius“.Vilniuje – Kultūros naktis, raginanti grįžti į įprastą kultūros gyvenimą. Bene 80 pačių įvairiausių – teatro, muzikos, dailės, edukacinių ir kitokių renginių leis miestiečiams patirti kone visą sostinės kultūrinę panoramą per vieną naktį.Ved. Indrė Kaminckaitė

Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su dr. Eglė Kačkutė-Hagan apie rašančias moteris, jų kuriamą literatūrą ir daugialypes tapatybes. Eglė Kačkutė – literatūros tyrinėtoja, kritikė, publicistė, monografijos „Svetimos ir savos“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2012) apie moterų tapatumus šiuolaikinėje britų ir prancūzų moterų literatūroje autorė. Domisi moterų tekstais ir gyvenimais, lyčių studijomis, feminizmo teorija, mobilumu ir migracija. Nuo 2013 m. tyrinėja migrančių motinų patirtis literatūroje ir gyvenime. Dėsto prancūzų ir frankofoniškąją literatūrą Vilniaus universitete. Jos tekstų ir Marinos Cavazzos nuotraukų paroda „Portrait of a (Working) Mother“ („(Dirbančios) motinos portretas“) surengta Jungtinių Tautų biuro Ženevoje rūmuose, Pasaulio Prekybos Organizacijoje Ženevoje ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos parodų salėje. To paties pavadinimo knygą 2019 m. išleido Šveicarijos leidykla „Georg“.2021 m. Marinos Cavazzos ir Eglės Kačkutės parodą (Dirbančios) motinos portretas galima pamatyti:liepos mėn. – Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekojerugpjūčio mėn. – Šalčininkų rajono sav. viešoji bibliotekojerugsėjo mėn. – Lazdijų rajono sav. viešojoje bibliotekojespalio mėn. – Jurbarko bibliotekojelapkričio mėn. – Elektrėnų sav. viešojoje bibliotekojegruodžio mėn. – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekojearba https://literaturairmenas.lt/publicistika/dirbancios-motinos-portretasVed. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Kaip Britanijos lietuviai telkiasi, kai reikia spręsti smurto šeimoje ir kitas socialines problemas? Projekto „4 milijonai“ interviu su viena iš Piterboro lietuvių lyderių Snieguole Maliavskaja. Apie šiemetinę atranką į programą „Renkuosi mokyti“ – šios programos vadovė Agnė Motiejūnė. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje prasideda Sostinės kalėdinė knygų mugė, kurioje dalyvauja mažesnieji Lietuvos leidėjai. Studijoje: Ramutė Žandarienė, Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidyklų asociacijos vadovė ir leidyklos „Charibdė“ direktorė Rita Kubilienė Ved. Giedrė Čiužaitė.

Spektaklis „Minutė ta kaip amžinybė...“ sukurtas pagal Adomo Mickevičiaus poemos „Vėlinės” ketvirtą dalį.Kaip šiandien suvokiame būtį, lemtį ir asmeninę atsakomybę už savo jausmus, poelgius, mintis, ketinimus? Ar riba, skirianti būtį ir nebūtį, tikrai labai ryški? O gal viskas visada yra šalia? Vaidina aktoriai: Atsiskyrėlį – Mindaugas Ancevičius, Kunigą– Vytautas Rašimas. Vaikų vaidmenis atlieka: Jurgis Rašimas, Barbora Petrauskaitė, Vincas Petrauskas, Vincas Kreišmonas, Marija Kreišmonaitė ir Elzė Rašimaitė. Režisierė Agnė Sunklodaitė. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Skamba Šarūno Nako muzika.

Po ne vienerius metus trukusios rekonstrukcijos atnaujinta Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka atveria duris. Apie tai, kokie pokyčiai lankytojų laukia atsinaujinusioje bibliotekoje, papasakos l. e. direktoriaus pareigas Laura Juchnevič. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie Šiaurės Amerikoje pasibaigusią daugelio knygų autorinių teisių apsaugą ir anapilin iškeliavusį žymų Izraelio rašytoją Amosą Ozą.Veliuonos kultūros centre veikia menininkų Ramūno Danisevičiaus ir Kęstučio Urbono darbų paroda „Grožio ontologija“: R. Danisevičiaus fotografijų ciklas „Trys istorijos apie moterį“ ir K. Urbono fotografinė-garsinė instaliacija „Kūnų muzika“. Parodoje fotografijų kūrybos priemonėmis eksponuojamas naujas, savitas požiūris į žmogaus kūną, jo santykis su aplinka, vieta socialinėje erdvėje bei grožio samprata, įgalinanti priimti kitokį, ypatingą kūną – tiek neįgaliajam asmeniškai, tiek „sveikajai“ visuomenei.„Klasikos enciklopedija“ – apie Miramare pilį Italijoje. Ved. Indrė Kaminskaitė.

Po ne vienerius metus trukusios rekonstrukcijos atnaujinta Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka atveria duris. Apie tai, kokie pokyčiai lankytojų laukia atsinaujinusioje bibliotekoje, papasakos l. e. direktoriaus pareigas Laura Juchnevič. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie Šiaurės Amerikoje pasibaigusią daugelio knygų autorinių teisių apsaugą ir anapilin iškeliavusį žymų Izraelio rašytoją Amosą Ozą.Veliuonos kultūros centre veikia menininkų Ramūno Danisevičiaus ir Kęstučio Urbono darbų paroda „Grožio ontologija“: R. Danisevičiaus fotografijų ciklas „Trys istorijos apie moterį“ ir K. Urbono fotografinė-garsinė instaliacija „Kūnų muzika“. Parodoje fotografijų kūrybos priemonėmis eksponuojamas naujas, savitas požiūris į žmogaus kūną, jo santykis su aplinka, vieta socialinėje erdvėje bei grožio samprata, įgalinanti priimti kitokį, ypatingą kūną – tiek neįgaliajam asmeniškai, tiek „sveikajai“ visuomenei.„Klasikos enciklopedija“ – apie Miramare pilį Italijoje. Ved. Indrė Kaminskaitė.

Viešai pradėtos skelbti maisto produktų kainos prekybos centruose. „Eurostatas“ skelbia, kad Baltijos valstybės daugiausiai iš šeimos biudžeto skiria pinigų alkoholiui ES, lietuviai – treti. BNS agentūra pateikia prognozę apie svarbiausius šių metu politikos ir visuomenės įvykius. Po rekonstrukcijos atidaroma Adomo Mickevičiaus biblioteka.Šie metai paskelbti Laikinosios sostinės atminimo metais (Kaunas).

„60 minučių“: viešai pradėtos skelbti maisto produktų kainos prekybos centruose Eurostatas skelbia, kad Baltijos valstybės išleidžia daugiausiai pinigų alkoholiui ES. Lietuviai treti. BNS agentūra pateikia prognozę apie svarbiausius šių metu politikos ir visuomenės įvykius. Kas įdomaus – aptarsime studijoje.Šylant klimatui, žemės drebėjimus gali sukelti ir didėjanti tarša, sako geologai.Po rekonstrukcijos atidaroma Adomo Mickevičiaus biblioteka.Kaip tarpukariu atrodė laikinoji sostinė?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė po rekonstrukcijos atidaromoje Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.Šiais metais metais numatoma plėsti vadinamąją kvitų loteriją.Praėjus metams po draudimo dėl kiaulių maro laikyti kiaules, atsiranda norinčiųjų jas auginti.Pareigas pradeda eiti naujasis Brazilijos vadovas Žairas Bolsonaras. Prieš 100 metų Kaunas tapo Laikinąja Lietuvos sostine.Sportas.Ved. Darius Kuodis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė po rekonstrukcijos atidaromoje Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.Šiais metais metais numatoma plėsti vadinamąją kvitų loteriją.Praėjus metams po draudimo dėl kiaulių maro laikyti kiaules, atsiranda norinčiųjų jas auginti.Pareigas pradeda eiti naujasis Brazilijos vadovas Žairas Bolsonaras. Prieš 100 metų Kaunas tapo Laikinąja Lietuvos sostine.Sportas.Ved. Darius Kuodis.

Laidos viešnia – bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotoja.Ved. Marijus Mikutavičius.

Laidos viešnia – bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotoja.Ved. Marijus Mikutavičius.

Trečią kartą sostinėje rengiamas Skaitymo festivalis šiemet įkvėpimo ieško romantikoje. Ką šiandien vadiname romantiku? Ar juo gali būti laisvai samdomas kūrėjas, naujos kartos politikė ar į gamtą gyventi išsikraustę programuotojai? Popietės studijoje kalbėsimės apie tai, ar šiandien visuomenėje šis įvaizdis aktualus ir kokią įtaką jam turi literatūra. Svečiuose: poetė Lina Buividavičiūtė, tinklaraštininkas Martynas Jočys (Valtininkas), dr. Vincas Grigas ir Skaitymo festivalio vadovė Edita Sėdaitytė. Klausytojams dovanosime Adomo Mickevičiaus bibliotekos išleistą stalo žaidimą „Pasižvalgymai po Vilnių“.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Trečią kartą sostinėje rengiamas Skaitymo festivalis šiemet įkvėpimo ieško romantikoje. Ką šiandien vadiname romantiku? Ar juo gali būti laisvai samdomas kūrėjas, naujos kartos politikė ar į gamtą gyventi išsikraustę programuotojai? Popietės studijoje kalbėsimės apie tai, ar šiandien visuomenėje šis įvaizdis aktualus ir kokią įtaką jam turi literatūra. Svečiuose: poetė Lina Buividavičiūtė, tinklaraštininkas Martynas Jočys (Valtininkas), dr. Vincas Grigas ir Skaitymo festivalio vadovė Edita Sėdaitytė. Klausytojams dovanosime Adomo Mickevičiaus bibliotekos išleistą stalo žaidimą „Pasižvalgymai po Vilnių“.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Kultūros gyvenime atsirandant vis daugiau skaitymo festivalių ir skaitymą populiarinančių akcijų, klausime, kodėl reikia populiarinti skaitymą. Ar tikrai neskaitome knygų? Ir ar tikrai reikia išsigąsti „neskaitymo“ periodo? Apie tai – kalbėsimės su VšĮ „Laikas skaityti“ direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare, beveik po knygą kas savaitę perskaitančia Monika Patašiūte, „Skaitymo festivalio“ organizatore Toma Katinaite ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Odeta Maziliauskiene.

Kultūros gyvenime atsirandant vis daugiau skaitymo festivalių ir skaitymą populiarinančių akcijų, klausime, kodėl reikia populiarinti skaitymą. Ar tikrai neskaitome knygų? Ir ar tikrai reikia išsigąsti „neskaitymo“ periodo? Apie tai – kalbėsimės su VšĮ „Laikas skaityti“ direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare, beveik po knygą kas savaitę perskaitančia Monika Patašiūte, „Skaitymo festivalio“ organizatore Toma Katinaite ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Odeta Maziliauskiene.

Mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo trisdešimtmetis ir Baltijos kelio sukaktis.Žuvininkystės tarnybos pertvarka.Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų geriausio pėstininkų skyriaus varžybos.Rastas dingusios Danijos žurnalistės kūnas.Augantis vartojimas Šiaurės Korėjoje.Sporto pranešimai. Muzikantas, prodiuseris, aktorius, Andrius Mamontovas šiandien švenčia 50-ties metų jubiliejų.

Spaudos puslapių apžvalga. Kalbos valandėlė.Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 m. Žuvininkystės tarnybos pertvarka.Lietuvos ligoninėse trūksta visų grupių kraujo.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rimvydas Valatka).Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga.Verslo naujienos. „Ryto garsų“ svečias – muzikas Andrius Mamontovas.

Skaitymo festivalis Vilniuje. „Skaitymas nebūtinai yra asmeniškas dalykas, tai gali būti malonumas, kuriuo galime dalintis ir su kitais“, – teigia viena festivalio organizatorių Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič; „Biblioteka šiandien ne tik knygų saugykla ar knygų išdavimo vieta – joje vaikai gali susitikti su draugais, pažaisti įvairių žaidimų,“ – pratęsia Vaikų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė; „man įdomu paflirtuoti su įvairių patirčių žmonėmis, man įdomu užmegzti dialogą, nevengiu aštresnių temų,“– sako muzikos atlikėjas, poetas, publicistas Žygimantas Kudirka. Laidos dalyviai kviečia visus į festivalį, kalbame apie pasikeitusį bibliotekų vaidmenį, slemo poeziją ir naują Žygimanto knygą „XXI amžiaus Kudirka“, domimės, kaip ir ką skaito vaikai.

Skaitymo festivalis Vilniuje. „Skaitymas nebūtinai yra asmeniškas dalykas, tai gali būti malonumas, kuriuo galime dalintis ir su kitais“, – teigia viena festivalio organizatorių Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič; „Biblioteka šiandien ne tik knygų saugykla ar knygų išdavimo vieta – joje vaikai gali susitikti su draugais, pažaisti įvairių žaidimų,“ – pratęsia Vaikų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė; „man įdomu paflirtuoti su įvairių patirčių žmonėmis, man įdomu užmegzti dialogą, nevengiu aštresnių temų,“– sako muzikos atlikėjas, poetas, publicistas Žygimantas Kudirka. Laidos dalyviai kviečia visus į festivalį, kalbame apie pasikeitusį bibliotekų vaidmenį, slemo poeziją ir naują Žygimanto knygą „XXI amžiaus Kudirka“, domimės, kaip ir ką skaito vaikai.

Vidurnakčio lyrikoje Adomo Mickevičiaus eiles skaito Algirdas Venckūnas.

Adomo Mickevičiaus baladė „Konradas Valenrodas”. Režisierius Vytautas Čibiras. Įrašyta 1986m.

Adomo Mickevičiaus baladė „Konradas Valenrodas”. Režisierius Vytautas Čibiras. Įrašyta 1986m.

Adomo Mickevičiaus baladė „Konradas Valenrodas”. Režisierius Vytautas Čibiras. Įrašyta 1986m.

Adomo Mickevičiaus baladė „Konradas Valenrodas”. Režisierius Vytautas Čibiras. Įrašyta 1986m.

Adomo Mickevičiaus baladė „Konradas Valenrodas”. Režisierius Vytautas Čibiras. Įrašyta 1986m.

Adomo Mickevičiaus baladė „Konradas Valenrodas”. Režisierius Vytautas Čibiras. Įrašyta 1986m.

Adomo Mickevičiaus poema „Gražina”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1989m.

Adomo Mickevičiaus poema „Gražina”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1989m.

Adomo Mickevičiaus poema „Gražina”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1989m.

Adomo Mickevičiaus poema „Gražina”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1989m.

Adomo Mickevičiaus poema „Gražina”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1989m.

Adomo Mickevičiaus poema „Gražina”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1989m.

Adomo Mickevičiaus poema „Gražina”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1989m.

Adomo Mickevičiaus poema „Gražina”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1989m.

Adomo Mickevičiaus „Vėlinės”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1993m.

Adomo Mickevičiaus „Vėlinės”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1993m.

Adomo Mickevičiaus „Vėlinės”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1993m.

Adomo Mickevičiaus „Vėlinės”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1993m.

„Šiandien lietuvių literatūros negalime įsivaizduoti be nelietuviškai rašiusių Adomo Mickevičiaus ar Czesławo Miłoszo. Čia turėtume pridėti dar vieną pavardę: manau, kad Abraomas Suckeveris yra vienas didžiausių mūsų poetų“, – apie šį Vilniuje gyvenusį vieną garsiausių XX amžiaus žydų rašytojų, kurio 100-ąsias gimimo metines minime, sako literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Ar iš tiesų, kaip sakė filosofas Teodoras Adorno, po Aušvico nebegali būti poezijos? Ar meno kalba pajėgi prabilti apie didžiąsias tragedijas? Pokalbis apie poetą, kuris kūryba prabyla apie skaudžiausias gyvenimo patirtis.

„Šiandien lietuvių literatūros negalime įsivaizduoti be nelietuviškai rašiusių Adomo Mickevičiaus ar Czesławo Miłoszo. Čia turėtume pridėti dar vieną pavardę: manau, kad Abraomas Suckeveris yra vienas didžiausių mūsų poetų“, – apie šį Vilniuje gyvenusį vieną garsiausių XX amžiaus žydų rašytojų, kurio 100-ąsias gimimo metines minime, sako literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Ar iš tiesų, kaip sakė filosofas Teodoras Adorno, po Aušvico nebegali būti poezijos? Ar meno kalba pajėgi prabilti apie didžiąsias tragedijas? Pokalbis apie poetą, kuris kūryba prabyla apie skaudžiausias gyvenimo patirtis.