Podcasts about svarbiausias

Šiandien daugiau nei 190 pasaulio šalių mini UNESCO paskelbtą Tarptautinę džiazo dieną. LRT KLASIKA, kaip ir kasmet, šią progą pažymės turininga, išskirtine programa. Svarbiausias šių metų akcentas – tiesioginė „21st Century Quintet“ koncerto transliacija iš LRT įrašų studijos, kurią skleis ne tik LRT KLASIKA, bet ir Euroradijas bei nacionaliniai transliuotojai Armėnijoje ir Latvijoje.Rasti širdžiai mielą darbą - ne visada paprasta užduotis. Kaip nepalūžti ir nepradėti ieškoti bet kokio darbo? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakoja karjeros kryptį nusprendusi keisti Irmina Boreišienė ir psichologė, personalo atrankų konsultantė Solveiga Grudienė.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip pilnavertį istorijos veikėją. Apie tai, kodėl šuo nusipelno muziejaus, kuo jis skiriasi nuo kačių ir kaip paroda gali išgydyti šunų baimę ir baimes apskritai, pokalbis su jos kuratoriais.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Savaitgalį Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su Europos tinklais. Tai yra ypatingai svarbus žingsnis ir nacionalinio saugumo prasme. Kokių iššūkių ir naujų galimybių tikėtis?Lietuvoje jau metus galioja maisto įstatymo pakeitimas, kuris leidžia prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, bet produktas yra saugus ir tinkamas naudoti. Ar perkate produktus, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs?Kretingos rajono Juodupėnų kaimo gyventojai skundžiasi, jog dėl prastos tilto per Salantą būklės įvedus ribojimus sunkiasvoriam transportui, visas vilkikų srautas nukreiptas per mažą gyvenvietę. Anot vietinių, padaugėjo triukšmo, kyla pavojus ir pėstiesiems, o informacijos, kada tiltas bus sutvarkytas ir eismas juo atnaujintas - nėra.Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kad kai kurie šeimos gydytojai tam tikrų pacientų namuose nelanko, nors pagal nustatytą tvarką tai daryti privalo. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tokių atvejų reta, tačiau kol kas aiškių reguliavimų, kurie padėtų užtikrinti vienodas sąlygas ir gydytojams, ir slaugytojams – nėra.Ved. Rūta Kupetytė ir Marius Jokūbaitis

Jonas Miklovas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Lekšas aptaria antrųjų LKL finalo rungtynių aistras bei aptaria įvairias serijos baigtis. Tinklalaidės partneriai: – Novastar.lt - Itin platus buitinės technikos ir elektronikos prekių asortimentas ypač geromis kainomis! http://novastar.lt - geriausiai vertinama internetinė elektronikos prekių parduotuvė. Tik šią savaitę - naudokite nuolaidos kodą BASKETNEWS ir gaukite papildomą 5 EUR nuolaidą prekei virš 100 EUR! – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Rytoj 10:00 val. – vėl tiesioginis podkastas (0:00); Trigubai turtingesnis „Žalgiris” ir tušti Trinchieri plepalai (2:46); Va dabar ir pasimatuosime kiaušiniais (7:42); Grįžtame į antras rungtynes: nuostabi atmosfera ir „Žalgirio” bėdos (10:55); Ar „Žalgiris” yra stipresnis už „Rytą“? (12:32); Gal užteks kalbėti apie teisėjus, Andrea? (16:17); Galvas į smėlį sukišęs LKL'as (22:30); Kuo skiriasi kauniečių ir vilniečių džiaugsmas dėl pergalių LKL? (27:00); Kliedintis laidos žiūrovas (30:59); Fantastiškas Margo - wow (31:57); Drebantys kauniečiai ir rėkiantis internetas (33:25); Kauniečiai, kur jūs? (39:47); Ar Trinchieri out, jei „Žalgiris” pralaimi? (41:04); LKL komentatoriai ir juokai su tvarkaraščiu (42:29); Fosterį išjungęs Giedraitis – ar ilgam? (46:09); Pakalbam apie bronzinę seriją ar ne? (47:42); Ar Vydas Gedvilas atveš mums garbės raštų? (49:55); Brangūs žiūrovai, siųskit mums įrodymus (51:22); Bronzinio finalo žaidėjas Nr.1 (52:30); Jei laimi „Rytas” – keičiam podkasto studijos aksesuarus (53:50).  

Jau trečiadienį Lietuva minės narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį. Per šį laiką keitėsi ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Bendrija.Svarbiausias klausimas – ar prie Europos Sąjungos prisijungs šalys kandidatės – lieka neatsakytas. Sakartvelą, Vakarų Balkanų šalis veikia geopolitiniai pokyčiai, Ukraina kovoja ir su agresoriumi, ir su korupcija, ir su priešišku kai kurių šalių nusistatymu.Ar įmanoma tikėtis Europos sąjungos plėtros artimiausią dešimtmetį?Laidoje dalyvauja Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduota Renata Skardžiūtė-Kereselidzė, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausiasis analitikas Justinas Mickus, buvęs Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, europarlamentaras Petras Auštrevičius.Ved. Marius Jokūbaitis

Trečiasis lapkričio sekmadienis skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti. Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, žuvusiųjų padaugėjo. Kokios priežastys ir aplinkybės lėmė tragiškus eismo įvykius?Lapkričio viduryje minint pasaulines Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir Smurto prieš vaikus prevencijos dienas, psichologai primena, kad siekiant apsaugoti vaikus, svarbiausias vaidmuo tenka suaugusiems.Tūkstančiai Izraelio gyventojų, tarp jų „Hamas“ pagrobtų žmonių draugai ir artimieji užbaigė keturias dienas trukusias eitynes iš Tel Avivo į Jeruzalę. Demonstracijos dalyviai, apsigobę mėlynai baltomis Izraelio vėliavomis, kai kuriems žmonėms laikant dingusiųjų portretus, susibūrė priešais premjero Benjamino Netanjahu biurą. Šiuo protestu vyriausybė spaudžiama užtikrinti įkaitų išlaisvinimą.Ved. Darius Matas

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Ukmergėje atidaryta paroda neatsiejama nuo šio miesto istorijos - „Laisvės dvasia – Rockmergė“.Kokią funkciją XVI amžiuje atliko gobelenai ir kodėl juos galima vadinti Renesanso televizoriais?Kas svarbiausia Ukrainos Užkarpatės muzikos kolektyvui „Hudaki Village Band“?Tartu kultūros centro architektūrinių projektų konkurse specialiuoju prizu buvo apdovanoti Lietuvos architektai.Mindėdami LITUANIKOS skrydžio 90-metį, tęsiame pasakojimų ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Šįkart pasakojimas apie lakūnų šeimų emigraciją į Ameriką bei įsikūrimą JAV.Rokiškykje prasidėjo tradicinis klasikinės muzikos festivalis.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Mokslininkai, filosofai ir eiliniai piliečiai iki šiol nesutaria, kas yra politika. Kokiu būdu galėtume paaiškinti svarbiausius, nekintančius politiškumo elementus? Koks yra politikos santykis su kitomis gyvenimo sritimis – morale, menu, technika ir mokslu? Kodėl politikos neįmanoma paaiškinti vien moksliškai ir iš kur kyla jos artimumas estetikai? Kuo panašus politinis ir skonio sprendinys? Apie visa tai diskutuojame su politikos filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriumi Alvydu Jokubaičiu.Laidoje taip pat keliami klausimai apie profesoriaus Jokubaičio politinės minties raidą. Kodėl, ilgą laiką plėtojęs pozityvią politikos sampratą, pastaruoju metu jis tampa vis skeptiškesnis pačios politikos atžvilgiu? Ar tiesa, kad gyvenimo tikrumą galime aptikti tik privačioje erdvėje – savo viduje arba geriausiu atveju šeimoje, draugystėje? Iš kur kyla mūsų susvetimėjimas su politika? Galbūt apskritai politika yra antrarūšė veikla, kuriai neturėtume skirti tiek daug dėmesio ir energijos?Ved. Simas Čelutka

Savaitinė svarbiausių įvykių apžvalga O, Sportas! Vedėjai Justas Nnaulickas, Žydrūnas Urbonas, Tomas Purlys.

Popiežiaus Pranciškaus 2022 m. apžvalga: karas Ukrainoje, sveikatos bėdos ir Romos Kurijos reforma. „Popiežiaus eisenai nusilpus, sustiprėjo jo raginimas siekti taikos, nors čia neapsieita be ginčų ir kritikos. Netrukus po to, kai vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą, popiežius Pranciškus žengė neįprastą žingsnį - iš Vatikano nuvyko į Rusijos ambasadą prie Šv. Sosto prašyti taikos ir pasiūlyti Vatikaną kaip tarpininką. Pakvietęs viso pasaulio vyskupus prisijungti prie jo intencijos, jis kovo 25-ąją per Gavėnios atgailos pamaldas Šv. Petro bazilikoje iškilmingai pašventė Bažnyčią, visą žmoniją ir „ypač Rusiją bei Ukrainą“ Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Tačiau net ir tada, kai milijonai ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų, pabėgo iš šalies ir kai gausėjo įrodymų apie Rusijos karo nusikaltimus, popiežius Pranciškus viešai nepasmerkė Putino. Dėl to, taip pat dėl jo raginimų Rusijai ir Ukrainai užmegzti dialogą ir derėtis dėl taikos, daugeliui žmonių, ypač ukrainiečių, buvo skaudu, kad popiežius dėl karo lyg ir kaltino„abi puses“.“ Plačiau – vedamojo skiltyje.Svarbiausias 2022 m. visuotinės Bažnyčios naujienas jungianti tema - raginimai keisti Katalikų Bažnyčią. Ir nors šie raginimai nėra nauji, yra vilčių, kad permainas paskatins popiežiaus Pranciškaus inicijuotas sinodinis kelias. Tačiau šių vilčių fone ryškėja pasipriešinimo Pranciškui ir jo lėtiems, bet nuolatiniams pokyčiams srovė. Kokios temos labiausiai domino katalikškų portalų skaitytojus?Paskutinio 2022 m. žurnalo „Kelionė“ numerio pristatymas (sesuo Faustina Andriulytė).Spaudos apžvalga 2022-uosius palydint (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Rusijos įsilaužėliai vėl nusitaikė į Lietuvos valstybinių institucijų, privačių kompanijų interneto svetaines. Pirmadienį dėl atakų neveikė Valstybinės mokesčių inspekcijos, Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainės, sutriko pasų išdavimas, taikytasi į bankus, oro uostus, rūpesčių turėjo „Lietuvos geležinkeliai“.Rusijos programišių hakerių grupuotės reikalauja atšaukti tranzito ribojimus per Lietuvą ir žada tęsti atakas.Ar Lietuva turi pakankamai resursų kovoti kibernetiniame kare ir kaip apsaugoti svarbiausias sistemas?Laidoje dalyvauja Nacionalinio kibernetinio saugumo centro l. e. direktoriaus pareigas Jonas Skardinskas, „Ignitis grupės“ Verslo atsparumo tarybos vadovas Edvinas Kerza, VMI vadovo pavaduotojas Artūras Klerauskas, kibernetinės saugos ekspertė Vilma Škarnulytė, „ESET IT“ sistemų inžinierius Lukas Apynis.Ved. Marius Jokūbaitis

„Pakeliui su klasika“ trumpam keliasi į Italiją, kur jau beveik pasiruošta atverti svarbiausio Europoje šiuolaikinio meno renginio – Venecijos bienalės duris. Šiemet Lietuvai atstovauja Roberto Narkaus paroda „Gut Feeling“ („Nuojauta“). Gabija Narušytė kalbėjosi su menininku Robertu Narkumi ir parodos „Gut Feeling“ kuratore Neringa Bumbliene.Pradedame Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamų Metų kūrinių rinkimų pristatymą – iki gegužės 1 d. laidose „Pakeliui su klasika“ aptarsime ekspertų atrinktus geriausius 15 kūrinių ir klausysimės jų fragmentų. Šiandien laidoje – dvi į penkioliktuką atrinktos Žibuoklės Martinaitytės kompozicijos „Catharsis“ ir „Hado zona“.Pirmosios „Grammy“ statulėles už garso takelį savininko Duke'o Ellingtono muzika teisminėje dramoje „Žmogžudystės anatomija“: tabu temos Holivude ir naujas Duke'o Ellingtono kino muzikas žodynas, kurtas 1959 m. Otto Premingerio filmui.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien žvilgsnį sukame į knygų vaikams kategoriją. Atidžiau pavartysime Audros Baranauskaitės bei Linos Itagaki knygą „Nukas“. Su autorėmis kalbėjosi Jolanta Kryževčienė.Aktorė Agnė Šataitė nenorėjo būti už scenos, norėjo būti joje. Ir nesigaili: vaidmenys Vilniaus mažajame teatre, apdovanojimų kolekcijoje ir „Auksinis scenos kryžius“, žavintis ir naujų patirčių reikalaujantis darbas televizijoje ir šeima – tai uostas, kuris priverčia nusileisti ant žemės, kas aktorei yra būtina. Apie aktorystę, meilę muzikai ir šeimai – Agnė Šataitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Airija netrukus po Rusijos įsiveržimo panaikino apribojimus ukrainiečiams atvykti į šalį ir jau sulaukė per 20 tūkstančių pabėgėlių. Svarbiausias temas Airijoje apžvelgia LRT radijo bendradarbis Dubline Arūnas Teišerskis.Vengrija yra nedraugiška šalis pabėgėliams, o rinkimus laimėjus Viktoro Orbano Fidesz partijai ir esama pagalba gali būti nutraukta. Taip kalba Budapešte gyvenantis ir savanoriaujantis ukrainietis Jaroslavas, kasdien padedantis atvykstantiems pabėgėliams iš Ukrainos.Tiesioginė Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio kalbos Lietuvos parlamente transliacija.Ukrainos vadovo kalbą ir naujausią informaciją apie padėtį Ukrainoje aptaria saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė ir LRT radijo bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas.Kodėl atsiradus skaitmeninei fotografijai, juostinė - neišnyko? Kuo ji žavi fotografus ir šiais laikais? Apie tai - senosios fotografijos entuziastas Gintas Kavoliūnas. Jį kalbina Vitalijus Zuikauskas.Ved. Darius Matas

Grožis, atrodo, yra labai svarbus ir bent jau socialinių medijų debesyje, yra labai garbinamas. Apie grožį ir jo poveikį šį kartą kalbasi gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis (@dainiusj) ir makiažo meistrė Emilija Kastečkaitė (@emilijakasteckaite). Jų pokalbis sukasi apie grožio industriją ir ką tas grožis duoda žmogui. Kaip socialiniai tinklai keičia supratimą apie grožį, kas yra natūralus grožis ir kaip mes jį vertiname. Kiek grožis prisideda prie pasitikėjimo savimi ir kodėl jis toks svarbus. Kaip mūsų suvokiamas grožis daro įtaką psichikos sveikatai.  Apie tai ir dar daugiau, klausykitės naujausiame „Tau viskas gerai“ epizode.  Norisi daugau tokių pokalbių ir žinių? Prisijunk prie „Veiklių moterų klubo”: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese   Prisijunk prie mūsų Instagram: https://www.instagram.com/kadaraidarykgerai/   Nori tobulėti? Atrask kursus ir seminarus:  https://kadaraidarykgerai.lt/

Praėjusią savaitę Rusija paviešino savo reikalavimus NATO. Svarbiausias iš jų - įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės NATO plėtros. Vašingtonas teigia, jog pasiruošęs palaikyti ryšius Rusija, jei Maskva sutiks aptarti ir temas, keliančias susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms. Tuo tarpu V. Putinas antradienį pasakė: „jei mūsų Vakarų kolegos toliau laikysis akivaizdžiai agresyvios pozicijos, imsimės atitinkamų atsakomųjų karinių-techninių priemonių“. Ko siekia Rusija?Apie tai diskutuoja TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, buvęs krašto pasaugos ministras Gediminas Kirkilas.Ved. Virginijus Savukynas

Ketvirtadienį (rugsėjo 30d.) „Tiek žinių“ vedėja Silvija pasakoja apie ginčus dėl karantino paskelbimo, vienintelį numerį 112, didėjančias algas ir karališką Danijos princesės vizitą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/kMjZbql51DY Šią savaitę #TiekŽinių

Kaip tvarkomasi su pandemijos iššūkiais? Ar suvaldoma migrantų krizė? Ką reikia daryti siekiant didesnio sutarimo visuomenėje? Kokie svarbiausi darbai numatyti Seimo rudens sesijoje?Apie svarbiausias politines aktualijas pokalbis „LRT Aktualijų studijoje“ su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.Ved. Virginijus Savukynas

Popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką „Traditionis custodes“(„Tradicijos sergėtojai“), apribojantį Mišių liturgiją, galiojusią iki II Vatikano Susirinkimo, arba tridentines Mišias, komentuoja Bažnyčios istorikė dr. Irena Vaišvilaitė.Liepos 25 d. pirmą kartą bus švenčiama Pasaulinė Senelių ir pagyvenusių žmonių diena. „Seneliai yra šaknys, maitinančios medį, padedančios brandinti naujus vaisius. Svarbiausias dalykas yra ryšys – dialogas. Jei seneliai nesikalbės su anūkais, tada nebus ateities. Tačiau tokie pokalbiai turi būti pilni kantrybės, švelnumo ir supratimo: nebarkite jų, bet išklausykite, o tada žiūrėkite, kokią sėklą galite pasėti“, - sakė Pranciškus.Popiežiaus Pranciškaus laiško „Traditionis custodes“ atgarsiai užsienio katalikiškoje spaudoje - apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Europarlamentaras Liudas Mažylis pristato knygą „Fuksai Europoje“ apie „naujokų“ patirtis Europos Parlamente . „Ypy“, „Ypypy“, „Gryndyl“, „Komišin“ – keli pavyzdžiai iš „Fuksai Europoje“ naudojamų politinių reiškinių supaprastinimų kasdieninėje kalboje pagal L. Mažylį. Pokalbis su Liudu Mažyliu.Jungtinėje Karalystėje vakciną gyventojai gali gauti ir maldos namuose, svarbus vaidmuo skatinant skiepytis tenka net tik šeimos gydytojams, bet ir tikėjimo lyderiams ar bendruomenės aktyvistams. Apie tai ir kokias priemones būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje – Giedrės Trapikaitės pasakojime.Lietuvos vaikai kviečiami prisidėti prie pirmosios šalyje Vaikų tarybos, padėsiančios spręsti vaiko teisių klausimus. Svarbiausias tarybos tikslas – atstovauti kiekvienam vaiko balsui ir jo poreikiams.Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, LRT kviečia atkreipti dėmesį į vaikus ir būtinybę ginti, gerbti ir saugoti vaikų teises. Ta proga LRT TELEVIZIJA transliuos specialią programą „Panoramytė“: žinomi televizijos laidų vedėjai taps pačių vedamų laidų herojais, o juos kalbins – vaikai.

Kūrybinis badas yra pavojingas, bet ir neišvengiamas. Jis gali vesti prie sunkios depresijos ir daugybė menininkų gali tai paliudyti. Paliudyti gali ir žydų kilmės argentinietis Osvaldo Golijovas, neseniai grįžęs į viešumą po 10 metų depresijos ir tylos. Kadaise tai buvo „Grammy“ ir „MacArthur“ laureatas, akademinės muzikos žvaigždė, gavęs užsakymus iš garsiausių institucijų. Kol vieną dieną viskas ėmė ir užsikirto... Antrojoje laidos dalyje, rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – galbūt svarbiausias žmogus klasikinės gitaros istorijoje Antonio Torresas. Tai XIX amžiaus gitarų tobulintojas, gamintojas, po kurio prisilietimų gitara pagaliau įgavo tokią formą, tokį derinimą, kokį turime ir šiais laikais.Ved. Domantas Razauskas

Svarbiausias dalykas daryti pajamas generuojančius veiksmus.

Nidoje įsikūręs garsaus rašytojo Thomo Manno kultūros centras jau kelios savaitės turi naują tarptautinio kuratoriumo pirmininkę, kuria tapo meno istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė. Svarbiausias centro renginys – tarptautinis Thomo Manno festivalis, jau 24-ą kartą vykstantis Nidoje, sukviečia intelektualus iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Baltijos šalių. „Thomo Manno festivalis ir centras gali būti vieta mąstymui apie visuomenę, kurio Lietuvoje labai trūksta. Esame inžinieriškai mąstanti visuomenė, o ne socialiai ir humanitariškai“,- sako profesorė Irena Vaišvilaitė. Apie centro ir festivalio vertes, apie būsimus pokyčius, apie pandemijos ir karantino įtaką veiklai – pokalbis su naująja kuratoriumo pirmininke.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Sako bet kas gali dalykus padaryti labiau komplikuotus, bet reikia genijaus, kad padaryti juos paprasčiau. Lyderio darbas ir yra būtent padaryti viską paprasčiau ir suprantamiau.

PASTOVUMAS yra bene svarbiausias dalykas versle. Jei darysi dalykus pastoviai beveik visada pradėsi gauti rezultatą.

Kai kurie sveikatos specialistai jau kurį laiką mano, kad pusryčiai nebėra svarbiausias dienos maistas. Kiti ragina neskubėti ir į pusryčius tiesiog žiūrėti lanksčiau. Apie pusryčių svarbą kalbamės su gydytoja dietologe Kristina Jasmontiene, o įdomiomis pusryčių idėjomis skubantiems ir norintiems pasimėgauti rytais pasidalys tinklaraščio "Pusryčiams" autorė, 30-ies dienų iššūkius sau kelianti Gabrielė Žutautaitė. Dar viena tema - kaip būsimi gydytojai vertina medicinos mokslų kokybę Lietuvoje ir užsienyje? Pokalbis su pietų Vokietijoje Ulmo universitete mediciną studijuojančia Viktorija Daniele. Ved. Karolina Panto.

Gamtoje vis dar yra organizmų, kurie stebina ir glumina mokslininkus. Jie tokie saviti ir keisti, kad nežinoma, kokiai organizmų grupei juos priskirti. Kartais nežinoma – gyvūnas, augalas ar grybas atsidūrė prieš tyrėjų akis. Kas glumina mokslininkus? Svarbiausias šių metų Lietuvos politinis įvykis – Seimo rinkimai. Politologai prognozuoja, kad laikas iki jų – bus Įtemptas. Ko imsis politinės partijos? Išmanioji lazdelė, salotų aparatas ar vanduo iš oro. Tai tik keli, keistai skambantys, bet tikri išradimai. „Time“ žurnalas kasmet apžvelgia kas išmaniausio buvo sukurta per metus.Taip pat laidoje apie populiariausius vardus, lietuviškos ir užsienio spaudos apžvalgos. Bus ir kitų temų. Ved. Gabija Narušytė.

Ministro patarėjas: Premjeras turės priimti sprendimą dėl Narkevičiaus./Svarbiausias 2020-ųjų įvykis – Seimo rinkimai./Alytaus meras per gaisrą nusprendė kalbėti aštriai./Lietuvos gyventojams leidžiama saulės energiją susigrąžinti iš tinklo kitoje vietoje./„Panoramai“ - 50. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Svarbiausias muzikos premijas pelniusi avangardo kompozitorė.

Stipriausios koledžo komandos ir žaidėjai. Kokias komandas norėtumėme išvysti SuperBowl? Kaip visada aptariamos svarbiausias savatės rungtynės bei nežaidybiniai įvykiai. Tai ir dar daugiau StartFM studijoje aptaria Linas Tomkevičius, Skirmantas Tomkevičius ir Darius Krasauskas.

Vakar Vilniuje, Konstitucijos pr., rastas karo laikų aviacinis sprogmuo – 100 kg svorio aviacinė bomba. Dilema, kurią sprendžia tūkstančiai: teikti prašymą buhalteriui taikyti NPD dabar ar pasiimti pinigus po metų. Posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Svarbiausias klausimas posėdžių darbotvarkėje – referendumas dėl pilietybės išsaugojimo.Vilniuje vyko pirmieji debatai tarp kandidatų prezidento rinkimuose: G.Nausėdos, S.Skvernelio ir I.Šimonytės.Valstybinė mokesčių inspekcija šią savaitę Kalvarijų turgaus ir Gariūnų verslo parko prekybininkams padės pildyti deklaracijas.Kormoranų gausos reguliavimas Juodkrantėje.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Sukanka 150 metų, kai gimė kompozitorius Juozas Naujalis.Vilniuje veikiantis „Alternatyvaus mokymosi centras jaunimui“ jau ne vienerius metus padeda jauniems žmonėms keisti gyvenimo būdą.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. V.Keršansko komentaras. Kultūros renginiai. Ved. Rūta Kupetytė.

Mažiausia Neringos gyvenvietė yra Pervalka, kurioje XIX a. apsigyveno gyventojai iš užpustyto Naglių kaimo. Svarbiausias jų verslas buvo žvejyba. Šiandien Pervalka turi kurortinės vietovės statusą, išdygo naujų pastatų.Bet gal galima Pervalkoje surasti čiabuvių? Sunku, bet įmanoma. Pavyzdžiui, kaime likęs vienintelis žvejas Zolianas Lubys. Jo brolis Rimantas gyvena Preiloje, abu žvejoja ir rūko žuvį. Pervalkiškiai skundžiasi, kad gyvenimas nėra lengvas, vis tos žemės maža, reikia atsivežti, brangiai kainuoja. O taip norisi gėlytės ar medelio.Preiloje galima grožėtis gatviniu kaimu, kurį puošia šimtamečiai žvejų namai. Prie vieno tokio restauruojamo ir sustojame, kalbamės su dailide Vaidotu Bliūdžiumi. Pasakoja apie kurėnus ir vėtrunges.Nidoje pabendrauti sutinka kurėno „Kuršis“ kapitonas Aurelijus ir jo žmona Sofija Armonavičiai.

Mažiausia Neringos gyvenvietė yra Pervalka, kurioje XIX a. apsigyveno gyventojai iš užpustyto Naglių kaimo. Svarbiausias jų verslas buvo žvejyba. Šiandien Pervalka turi kurortinės vietovės statusą, išdygo naujų pastatų.Bet gal galima Pervalkoje surasti čiabuvių? Sunku, bet įmanoma. Pavyzdžiui, kaime likęs vienintelis žvejas Zolianas Lubys. Jo brolis Rimantas gyvena Preiloje, abu žvejoja ir rūko žuvį. Pervalkiškiai skundžiasi, kad gyvenimas nėra lengvas, vis tos žemės maža, reikia atsivežti, brangiai kainuoja. O taip norisi gėlytės ar medelio.Preiloje galima grožėtis gatviniu kaimu, kurį puošia šimtamečiai žvejų namai. Prie vieno tokio restauruojamo ir sustojame, kalbamės su dailide Vaidotu Bliūdžiumi. Pasakoja apie kurėnus ir vėtrunges.Nidoje pabendrauti sutinka kurėno „Kuršis“ kapitonas Aurelijus ir jo žmona Sofija Armonavičiai.

„Svarbiausias gyvenimo uždavinys – išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai per vėlai ateina žmogui toji mintis galvon“, – rašė Vincas Krėvė-Mickevičius („Skirgaila“).Keliausime į lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškę. Varėnos r., Merkinės seniūnijoje, Subartonių k. įsikūręs memorialinis muziejus alsuoja iškilaus žmogaus dvasia. Pasitinka direktorė Evelina Buržinskienė.V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio-buto muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius vedžioja ir pasakoja apie mums mažiau žinomus V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo faktus.Taip pat laidoje svečiuojasi Tomas Dundzila iš Vašingtono (JAV), kuris virtualiai keliauja su laida „Atrask Lietuvą“ ir elektroniniame žemėlapyje žymi vietas, kurias žada aplankyti, kai ilgesniam laikui atvyks į Lietuvą: „O kol kas tai yra puiki galimybė, kurią suteikia LRT RADIJAS, internetu klausytis ir mokytis kalbos, atrasti ir geriau pažinti Lietuvą, mano protėvių žemę.“

„Svarbiausias gyvenimo uždavinys – išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai per vėlai ateina žmogui toji mintis galvon“, – rašė Vincas Krėvė-Mickevičius („Skirgaila“).Keliausime į lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškę. Varėnos r., Merkinės seniūnijoje, Subartonių k. įsikūręs memorialinis muziejus alsuoja iškilaus žmogaus dvasia. Pasitinka direktorė Evelina Buržinskienė.V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio-buto muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius vedžioja ir pasakoja apie mums mažiau žinomus V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo faktus.Taip pat laidoje svečiuojasi Tomas Dundzila iš Vašingtono (JAV), kuris virtualiai keliauja su laida „Atrask Lietuvą“ ir elektroniniame žemėlapyje žymi vietas, kurias žada aplankyti, kai ilgesniam laikui atvyks į Lietuvą: „O kol kas tai yra puiki galimybė, kurią suteikia LRT RADIJAS, internetu klausytis ir mokytis kalbos, atrasti ir geriau pažinti Lietuvą, mano protėvių žemę.“

Vienas žymiausių šiuolaikinių rašytojų, semiotikas Umberto Eco naujausioje knygoje „Nr.0“ pasakoja apie laikraštį, kuris yra šantažo, manipuliacijos ir tikrovės iškreipimo įrankis. „Tai satyra, bet ji labai tikroviška“, – romaną „Nr. 0“ apibūdina vertėja Inga Tuliševskaitė. „U. Eco šiame romane atrodo labiau angažuotas autorius, nes imasi Italijoje labai jautriai išgyvenamų klausimų“, – pastebi italų literatūros ir istorijos specialistas doc. Dainius Būrė. Svarbiausias romane nagrinėjamas temas, keliamus klausimus aptarsime su U. Eco kūrybą išmanančiais I. Tuliševskaite ir D. Būre.

Vienas žymiausių šiuolaikinių rašytojų, semiotikas Umberto Eco naujausioje knygoje „Nr.0“ pasakoja apie laikraštį, kuris yra šantažo, manipuliacijos ir tikrovės iškreipimo įrankis. „Tai satyra, bet ji labai tikroviška“, – romaną „Nr. 0“ apibūdina vertėja Inga Tuliševskaitė. „U. Eco šiame romane atrodo labiau angažuotas autorius, nes imasi Italijoje labai jautriai išgyvenamų klausimų“, – pastebi italų literatūros ir istorijos specialistas doc. Dainius Būrė. Svarbiausias romane nagrinėjamas temas, keliamus klausimus aptarsime su U. Eco kūrybą išmanančiais I. Tuliševskaite ir D. Būre.

Unikalios Biržų krašto apylinkės garsėja ne tik smegduobėmis, bet ir darbščiais žmonėmis. Ūkininkams Daliui ir Neringai Linkevičiams rūpi ne tik ekologinis ūkininkavimas, bet ir senelių ar prosenelių palikti seni daiktai, senovinė technika, viskas, kas autentiška. Ir keisčiausias dalykas, Sodeliškių dvaro sodyboje puikiai sugyvena šiandiena su praeitimi.Aukštaitiškoje XX a. sodyboje iš raugo galima išsikepti duonelės, apžiūrėti veikiantį vėjo malūną, susipažinti su senovinių traktorių, automobilių, motociklų, garo mašinų didžiule kolekcija. Čia viskas remontuojama, rekonstruojama, renovuojama, prikeliama naujam gyvenimui. Sodeliškių dvaro sodyboje nėra nieko neveikiančio, kiekvienas daiktas tarnauja pagal savo paskirtį.Svarbiausias asmuo sodyboje – Neringa Linkevičienė. Jau tiek prisiklausiusi močiutės ir kaimynių pasakojimų, kad iš jos lūpų liete liejasi kažkada gyvenusių Šiaurės Aukštaitijoje, Latvijos pasienyje, prosenelių gyvenimo istorijos, atskleidžiančios Biržų krašto žmonių gyvenimo ypatumus.

Unikalios Biržų krašto apylinkės garsėja ne tik smegduobėmis, bet ir darbščiais žmonėmis. Ūkininkams Daliui ir Neringai Linkevičiams rūpi ne tik ekologinis ūkininkavimas, bet ir senelių ar prosenelių palikti seni daiktai, senovinė technika, viskas, kas autentiška. Ir keisčiausias dalykas, Sodeliškių dvaro sodyboje puikiai sugyvena šiandiena su praeitimi.Aukštaitiškoje XX a. sodyboje iš raugo galima išsikepti duonelės, apžiūrėti veikiantį vėjo malūną, susipažinti su senovinių traktorių, automobilių, motociklų, garo mašinų didžiule kolekcija. Čia viskas remontuojama, rekonstruojama, renovuojama, prikeliama naujam gyvenimui. Sodeliškių dvaro sodyboje nėra nieko neveikiančio, kiekvienas daiktas tarnauja pagal savo paskirtį.Svarbiausias asmuo sodyboje – Neringa Linkevičienė. Jau tiek prisiklausiusi močiutės ir kaimynių pasakojimų, kad iš jos lūpų liete liejasi kažkada gyvenusių Šiaurės Aukštaitijoje, Latvijos pasienyje, prosenelių gyvenimo istorijos, atskleidžiančios Biržų krašto žmonių gyvenimo ypatumus.

Apie ką reikia galvoti, einant į darbo pokalbį? Programuotojui - ar kartotis kažkokios kalbos žinias, ar ruoštis testui, ar pasakoti apie savo praeitus projektus? Viskas daug paprasčiau.

Laidoje – tęsinys jau pradėto pokalbio su etnomuzikologe Audrone Vakariniene apie Sūduvos dainų ypatybes. Šįsyk paliesime dainavimo būdo dalykus, poetikos ypatybes, ir kiek plačiau aptarsime kokios šio regiono dainos vertingiausios, seniausios, kokios būdingos jų paskirties arba žanrų požiūriu.Svarbiausias laidos rengėjų tikslas ir karštas noras – atskleisti savitą, malonų, išraiškingą suvalkietiškų dainų grožį ne tik žodžiais, bet ir muzikiniais pavyzdžiais.

Laidoje – tęsinys jau pradėto pokalbio su etnomuzikologe Audrone Vakariniene apie Sūduvos dainų ypatybes. Šįsyk paliesime dainavimo būdo dalykus, poetikos ypatybes, ir kiek plačiau aptarsime kokios šio regiono dainos vertingiausios, seniausios, kokios būdingos jų paskirties arba žanrų požiūriu.Svarbiausias laidos rengėjų tikslas ir karštas noras – atskleisti savitą, malonų, išraiškingą suvalkietiškų dainų grožį ne tik žodžiais, bet ir muzikiniais pavyzdžiais.