Podcasts about organizacijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, minint Rusijos invazijos metines, pagyrė trejus „pasipriešinimo“ ir „didvyriškumo“ metus.Prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžia tęstinę Lietuvos paramą ir Rusijos sustabdymą.Vokietijos konservatoriai švenčia pergalę rinkimuose, o jų lyderis Frydrichas Merzas turėtų tapti naujuoju kancleriu, tuo metu kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ pasiekė rekordinių laimėjimų ir užėmė antrąją vietą. Merzas ragina skubiai formuoti naują koalicinę vyriausybę, įspėdamas, kad Europa turi išplėtoti savo gynybos galimybes, atsižvelgiant į didėjančią įtampą tarp JAV ir Europos dėl NATO finansavimo ir Ukrainos.Jaunųjų gydytojų asociacija Kauno klinikose pristatė tyrimą, kaip medikai pasirengę darbui karo metu ir kitomis ekstremaliomis situacijomis. Asociacijos apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvos medikų jaučiasi visiškai nepasirengę veikti karo sąlygomis. Organizacijos atstovai kviečia medikus ne tik diskutuoti, bet ir kartu ruoštis bet kokiam galimam situacijos neapibrėžtumui.Ved. Karolina Panto

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Rinardas Goda, įmonės „Tegra Group“ bendraturtis. Organizacijos šiandien vis dar mėgina veikti pagal senuosius principus - projektuoti į priekį, planuoti. Tačiau, kai aplinkybės keičiasi taip greitai, laikytis paraidžiui prognozėmis paremto plano – tarsi statyti verslą ant smėlio pamatų. Tokie planai, dažnai, neatitinka realybės, nepagrįstai užkelia darbuotojų lūkesčius ir juos demotyvuoja. Ar šiais laikais beverta prognozuoti ir planuoti? Galbūt tereikia lanksčiai reaguoti į situaciją, pasitikėti savo organizacijos žmonėmis ir leisti jiems spręsti patiems? Kaip, tuomet, auginti komandos savarankiškumą? Apie visa tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 2-ajame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:01:36 – „Prognozuojant ir planuojant yra daug iliuzijų ir netikrumo“. Kur organizacijos daro didžiausias prognozavimo klaidas? 0:03:26 – „Nebiudžetuojame. Stebime faktinius rezultatus ir pagal juos koreguojame savo veiklą“. Apie Rinardo įmonių patirtį. 0:04:51 – Apie įsisenėjusį įprotį planuoti, pasikeitusį kontekstą ir Z kartos poreikius. 0:11:00 – „Daugiau savarankiškumo, bet nemažiau kontrolės“. Apie žmonių savarankiškumo organizacijose vystymosi etapus. 0:16:37 – Klausimas, į kurį turėtų atsakyti vadovas, prieš sukdamas savivaldžios organizacijos keliu. Pirmo žingsnio baimė ir stažuotės įmonėje „Tegra Group“. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Prieš kelias dienas „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova ir kultūros komunikacijos strategė Stefanija Jokštytė lankėsi Madride, Nacionaliniame dramos teatre, kur vedė kūrybinę paskaitą ir pristatė organizacijos veiklą. Karštais įspūdžiais dalijasi Ana Ablamonova.Prieš keletą savaičių Lietuvoje viešėjo Huddesfieldo šiuolaikinės muzikos festivalio meno vadovas Grahamas McKenzie, kuris Lietuvoje susitiko su šalies šiuolaikinės muzikos bendruomene. Pokalbis su kuratoriumi.Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaltina Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą neskaidria veikla ir sako spręsianti tolimesnį instituto vadovės likimą. Tuo metu instituto mokslininkai su kaltinimais nesutinka, tokius ministerijos žodžius vadina vadovų savivale, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto veiklos žlugdymu, lituanistikos menkinimu.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie blogus vyrukus kine ir jų garsinį vaizdavimą.Rubrikoje „Be kaukių“ - šiuolaikinės muzikos atlikėjas, improvizatorius, grojantis tūba, Simonas Kaupinis. Kokiai scenai jis save priskiria? Kodėl jam tokie įdomūs net ir patys keisčiausi muzikiniai eksperimentai? Ką šiaip mėgsta veikti laisvais vasaros vakarais? Ir ar dažnai savo malonumui klauso Čiurlionio?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Ukrainos šių metų tikslas - įgyti persvarą ore, sako užsienio reikalų ministras Dmytro KulebaEuropos Sąjunga toliau ieško kelių, kaip užtikrinti finansinę paramą Ukrainai. Šįkart Vengrija sulaukė ir palaikymo.Estijai planuojant pereiti prie moksleivių ugdymo tik valstybine ugdymo kalba, kyla abejonių, ar tam pasirengti suspės visi mokytojai. Reikalavimas mokėti estų kalbą pedagogams turi įsigalioti šių metų rugpjūtį.Tarpmiestinis susisiekimas autobusais prastėja.Artėjant prezidento rinkimams, bendrai politinės kampanijos dalyviai sulaukė per 220-imt tūkstančių eurų paramos. Kokios paramos ir aukų sulaukia politikai?Lietuvos Raudonasis Kryžius prisijungia prie Vidaus reikalų ministerijos informacinės civilinės saugos kampanijos. Organizacijos savanoriai skleis aktualią informaciją gyventojams apie krizines situacijas.Vilniuje duris atveria naujas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejusVed. Liepa Želnienė

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės BMK direktorė Daiva Viskontienė. „Po visų krizių, kurias esame patyrę, nuolat atsidurdavome „ant bangos“. Manau, kad viena esminių tokios sėkmės priežasčių – gyvi (sąmoningi) organizacijoje dirbantys žmonės“, - sako įmonės BMK vadovė Daiva Viskontienė. Jos teigimu, tokie darbuotojai turi atradę savo ašį, veikia neatidėliodami, nesabotuoja savo veiksmų, yra pažinę savo emocinę pusę ir turi empatijos kurti kokybišką santykį su kolega ar klientu. Apie sėkmės faktorius, „kalnelių“ dinamiką ir į ateitį orientuotus tikslus – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:53 – kokia organizacija yra „gyva“? 0:02:19 – apie įveiktas krizes ir sėkmės faktorius 0:03:23 – apie „gyvus“ organizacijos žmones 0:04:25 – apie veikimą be rodiklių 0:09:25 – apie prioritetus ir kontekstus 0:11:29 – apie į ateitį orientuotus tikslus 0:13:00 – apie įvairialypę komandą 0:16:30 – apie energiją ir „kalnelių“ dinamiką 0:18:21 – apie pelno dalybas Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir UAB „Desertų klubas“ įkūrėja, HAI instituto alumnė Asta Petrušienė. „Mano patirtis rodo, kad gyvoje organizacijoje pirmiausia reikalingas veiksmas ir tik po to – marketingas. Naujas produktas ne visuomet iš karto atranda savo vietą, todėl veiki plačiausioje teritorijoje, kurioje gali veikti“, - sako Asta Petrušienė. Strateginio marketingo ekspertė pastebi, kad gyvoje organizacijoje, kitaip nei tradicinėje, yra mažiau apibrėžtumo, tačiau daugiau gyvenimo – įsitraukimo, atvirumo ir įdomumo. Apie „gyvos“ rinkodaros ypatumus, santykį su klientais ir vidinius virsmus - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode su Asta Petrušiene ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:05 – apie aukštesnį tikslą organizacijoje 0:04:02 – apie ryšius su klientais ir partneriais 0:09:23 – apie „gyvos“ rinkodaros ypatumus 0:13:51 – apie įmonės virsmą (praktinis pavyzdys) 0:16:30 – apie vidinį virsmą Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir gyvųjų sistemų fasilitatorė Lina Šleinotaitė-Kalėdė. „Jeigu visi 9 milijardai žmonių skirtų daugiau dėmesio savo vidinės sistemos stebėsenai, nebūtų jokių problemų nei šeimose, nei organizacijose, nei valstybėse“, - sako gyvųjų sistemų fasilitatorė Lina Šleinotaitė-Kalėdė. Kai keičiamės patys, keičiasi ir mūsų aplinka, nes viskas yra susiję net atomų lygmenyje. Kai organizacijoje vienas žmogus pradeda veikti kitaip, pajuda visa komanda, ir tada, pasak Linos, pradeda keistis žmonių gyvenimai. Todėl labai svarbi yra pirminė intencija. Apie gyvybės logiką, gyvųjų sistemų evoliuciją, pokyčių „greitintuvą“ ir apie tai, kurią iš sistemų keisti sekasi sunkiausiai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:38 – apie asmeninę patirtį 0:02:09 – apie gyvybės logiką ir principus 0:04:33 – apie „sistemą“, kurią sunkiausia pakeisti 0:05:29 – apie organizacijų misiją 0:07:54 – apie sistemų kitimo būdus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės „Mistertango“ direktorė, HAI instituto alumnė Svetlana Ziubrovskienė. „Be eksperimentų mes nebūtume gyva organizacija, o eksperimentams reikia ne tik greitos reakcijos, bet ir darbuotojų vidinės motyvacijos – noro augti, drąsos bandyti ir ryžto įgyvendinti pokytį“, - tikina įmonės „Mistertango“ direktorė, HAI instituto alumnė Svetlana Ziubrovskienė. Ji sako, kad gyva organizacija panaši į augalą: kiekviena jo dalis atlieka savo funkciją, todėl svarbu, kad įmonėje būtų aiški valdymo struktūra ir svarbiausia - tinkami, savo funkciją suprantantys žmonės. Tam, kad „augalas“ sėkmingai klestėtų ir augtų. Apie greitą darbuotojų samdą, eksperimentus ir įgalinimą veikti - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:34 – kas yra gyva organizacija? 0:01:05 – apie greitį organizacijos veikloje 0:02:45 – apie darbuotojų samdos procesą 0:06:35 – apie darbuotojų asmenines savybes 0:08:03 – apie darbuotojų įgalinimą veikti 0:12:02 – apie savininko intervenciją Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir „Forvardo“ mokyklos direktorė Ieva Čepononė. „Tai iš esmės kitoks mąstymo būdas, o keisti mąstymą nėra paprasta“, - sako „Forvardo“ mokyklos direktorė Ieva Čepononė, pasakodama apie Ispanijoje sukurtą organizacijų transformacijos metodą. Pasak Ievos, svarbiausia, ar vadovas yra pasirengęs būti visiškai atviras. Jei taip, tuomet galima leistis į kelionę. Kiek trunka transformacijos procesas? Ir, svarbiausia, kokiais principais remiasi šis neįprastas gyvos organizacijos veikimo modelis? Atsakymai – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:23 – gamta vs pramonės revoliucija 0:02:35 – fasilitatorius vs direktorius 0:04:50 – baskų metodo atsiradimo istorija 0:09:22 – apie įmonės steigėjo/vadovo intenciją 0:12:53 – 10 transformacijos principų Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės „Tegra Group“ bendraturtis Rinardas Goda. „Paradoksalu, bet pastarieji treji sunkūs metai mūsų įmonei buvo patys geriausi ir pelningiausi. Tarsi veiktų priešingai: kuo sudėtingesnė situacija rinkoje, tuo geriau kompanijai. Atsiveria tiek daug naujų galimybių, tereikia pasilenkti ir jas susirinkti“, - sako gyvųjų sistemų principais veikiančios įmonės bendraturtis Rinardas Goda. Kokie yra gyvų organizacijų kultūros skiriamieji ženklai? Kaip jose gimsta sprendimai, kurie įprastose įmonėse gimti tiesiog negalėtų? Atsakymai, įžvalgos ir praktiniai pavyzdžiai – tyrinėjančių pašnekesių cikle „Gyvos organizacijos“: 0:00:00 – pradžia 0:00:42 – apie gyvas ir „negyvas“ organizacijas 0:02:22 – apie gyvų organizacijų evoliucinį tikslą 0:03:16 – apie gyvų organizacijų darbuotojų elgseną 0:03:52 – apie gyvų organizacijų veikimo modelį 0:04:16 – apie asmeninę patirtį 0:06:02 – apie gyvų organizacijų pranašumus 0:07:45 – apie tai, kaip gyvose organizacijose priiminėjami sprendimai 0:09:46 – apie investiciją į organizacijos žmones 0:14:24 – apie bendravimą su klientais (praktinis pavyzdys) Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir adaptyviosios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. Gyvename sparčiai kintančiame pasaulyje, todėl esame priversti nuolat koreguoti savo mąstymą, elgseną, veikimo būdus. Turime gebėti greitai persiorientuoti, būti lankstūs ir kūrybingi. Mokėti adaptuotis, bet išlaikyti autentišką šerdį, susikurti savo judėjimo trajektoriją. Veikti taip, kaip veikia gamta kintančio klimato sąlygomis. Lietuvoje jau randasi organizacijų, veikiančių gyvųjų sistemų principais. Tokioms organizacijoms būdinga atvirumo kultūra, stiprus tarpusavio pasitikėjimo laukas, o finansiniai rezultatai nebėra vienintelis tikslas. Tyrinėjančių pašnekesių ciklas „Gyvos organizacijos“ skirtas atidžiau paanalizuoti, kaip veikia tokio tipo organizacijos, koks yra jose dirbančių žmonių mąstymas, elgsena ir tikslai, kokių naujų galimybių jos atveria ir kaip keičia įsisenėjusį požiūrį į verslą. 0:00:00 – pradžia 0:00:50 – gyvos organizacijos – kas tai? 0:04:04 – kodėl tikslai ≠ rodikliai? 0:06:02 – ką reiškia kurti vertę? 0:12:33 – apie supainiotas sąvokas ir prasmės krizę organizacijose 0:14:33 – apie asmenybių mokyklą 0:15:36 – apie gebėjimą persikurti 0:18:14 – apie gebėjimą dalintis sprendimais 0:19:50 – apie suaugystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Ar Šiauliuose yra per daug kultūros įstaigų? Kiek pagrįsti miesto savivaldybės ketinimai naikinti Laiptų galeriją ir jungti ją su Šiaulių kultūros centru? Šiaulių kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė ir laikinai einanti galerijos direktoriaus pareigas Kristina Alseikė.Šiandien tarptautinė kovos prieš skurdą diena. Ar Lietuvos menininkai gyvena skurde? Kaip situaciją mato menininkams atstovaujančios organizacijos? Meno darbuotojų profesinės sąjungos viena iš iniciatorių Agnė Jokšė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis.Kaip menininkai išgyvena ir kokia kaimyninių valstybių politika? Kokia kūrėjų situacija yra Estijoje ir Latvijoje?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - aktorė, LMTA Vaidybos ir režisūros katedros vedėja, Meno daktarė Elzė Gudavičiūtė.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr.: Franz Carl Spitzweg paveikslas „Vargšas poetas“

Į LRT GIRDI kreipėsi daugiau nei 20 metų garbės sargybos kuopoję būgną mušęs karys. Jis pasakoja nebegalintis ne tik groti, bet ir išsispausti citrinos. Speciali komisija pripažino, kad jo liga susijusi su tarnyba. Tačiau kreiptasi per vėlai, be to skausmai prasidėjo dar galiojant kitai socialinių įmokų tvarkai. Todėl formaliai kariui pripažintas tik vienos rankos sutrikimas. Sprendimus priėmusios institucijos sako besivadovaujančios įstatymais. O kariuomenės atstovai teigia, kad jų skiriama išmoka nuo diagnozių kiekio nepriklauso.Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras kviečia karo pabėgėlius iš Ukrainos nemokamai mokytis lietuvių kalbos, taip užsitikrinti geresnes galimybes darbo rinkoje. Skaičuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 80 tūkstančių ukrainiečių.Akmenės rajono Ventos gimnazija uždraudė mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais – juos atėję į mokyklą mokiniai turi sudėti į specialias spinteles ir pasiimti gali tik pasibaigus pamokoms. Ar reikėtų uždrausti vaikams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais? Kokia jūsų nuomonė? Paskambinkite mums telefonu: 23636111, Vilniaus kodas 85 arba parašykite laišką adresu: studija@lrt.lt Mūsų pašnekovas: Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.Šį rytą LRT radijo eteryje startuoja nauja rubrika „Verslas iš širdies“. Viktorija Urbonaitė kalbins, kuriančius socialinius verslus Lietuvoje, domėsis jų veiklomis, dalinsis atradimais. Kviečiame pasiklausyti pirmojo pokalbio su modelių ir pranešėjų, turinčių negalią ar kitus kūno ypatumus agentūros Hero talents įkūrėja Ema Navickiene ir joje aktyvią veiklą vystančiomis Indre Kručaite ir Roberta Orlauskaite.Dalis pacientų, kuriems odontologai ar burnos chirurgai atlieka sudėtingesnį gydymą, po kurio yra nedarbingi, skundžiasi, kad yra siunčiami pas šeimos gydytojus, kad šie jiems išrašytų nedarbingumą. Šeimos gydytojai sako, kad dėl tokio darbo kartais jaučiasi kaip sekretoriai.Mokslas vis artėja prie to, kad galėtų geriau pažinti svarbiausius žmogaus raidos etapus. Praėjusią savaitę Izraelio mokslininkai paskelbė, jog laboratorijoje iš kamieninių ląstelių sukūrė ir iki 14-ikos dienų išaugino žmogaus embriono modelį. Apie panašius rezultatus pastaraisiais mėnesiais pranešė ir daugiau tyrėjų komandų. Be kita ko, šie tyrimai gali padėti suvokti persileidimų priežastis. Tačiau jie kelia klausimų, ar nereikėtų peržiūrėti teisinių reguliavimų.Ved. Rūta Kupetytė

Kas yra J. Prigožinas ir ką reikia žinoti apie „Wagner“? Karą Ukrainoje stebinčios ir analizuojančios „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas apie tai.Tėvų skyrybos vaikams – nelengvas iššūkis. Šeimos ir saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ rengia grupes, besiskiriančių tėvų vaikams. Kuo tai gali padėti? Pokalbis su psichologė Veronika Klimenkiene.Birželio 27-oji minima kaip Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo diena. Su Šaulių sąjungos vadu pulkininku leitenantu Linu Idzeliu pokalbis apie Šaulių sąjungą šiandien ir jos vietą visuotinėje gynyboje.Skaičiuojama, kad 1941–1952 m. į Sibirą buvo ištremta apie 300 000 žmonių iš Baltijos šalių. Organizacijos iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos ragina kovo 25-ąją paskelbti tarptautine diena prieš tautybių deportaciją. Apie tai su fotografu, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriumi, bendrijos ,,Lemtis” nariu Gintautas Alekna.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Jau pirmosiomis valandomis po užtvankos susprogdinimo, šitas teroro aktas padarė gamtai daugiau žalos nei Ukrainos gamta patyrė per visą pusantrų metų trunkantį karą“, – sako ekologas Oleksyjus Vasyliukas iš nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos gamtos apsaugos grupė“.Organizacijos vertinimu, dėl birželio 6-ąją sugriautos Kachovkos hidroelektrinės kilęs potvynis neigiamai paveiks apie pusšimtį saugomų gamtos objektų 5 000 km² teritorijoje – įskaitant nacionalinius parkus ir rezervatus su saugomomis europinės svarbos augalų, gyvūnų ir paukščių buveinėmis.Užtvanka ant Dniepro upės pastatyta 1956 m. kaip Kachovkos hidroelektrinės dalis. Per tris šalies regionus besidriekiantis 240 km ilgio ir beveik 25 km pločio Kachovkos rezervuaras buvo didžiausias šalyje. Jo vandeniu buvo aprūpinami dirbami laukai pietiniuose Ukrainos regionuose,Krymo pusiasalis ir papildomi Zaporižios AE reaktorių aušintuvai.Kol milžiniškas potvynis tęsiasi ir gelbėtojai bando padėti žmonėms ir gyvūnams apsemtose teritorijose, Ukrainos pareigūnai jau skelbia apie planus atstatyti užtvanką.Visgi mokslininkai pažymi, kad šiandienos vertinimu hidroelektrinės daro daugiau žalos gamtai nei teikia naudos. „Lygumų teritorijose tas žemės plotas, kuris yra prarandamas įrengiant užtvanką ir užliejamas įrengus tvenkinį, dažnai yra vertingesnis negu nauda, kurią gauname per maždaug 100 metų, kol jos veikia“, – komentuoja VU hidrologas dr. Gintaras Valiuškevičius. „Čia tokio sovietinio neapgalvoto mąstymo pavyzdys, kai buvo mėginama pajungti gamtą savo reikmėms ir į upes buvo žiūrima tik kaip į energijos ir vandens šaltinį, potencialų kelią, o ne į natūralią vandentėkmę, nusistovėjusią per tūkstantmečius.“Pasak specialistų, tikrasis šios Rusijos pradėto karo fone vykstančios ekologinės nelaimės mastas paaiškės dar negreitai ir tik tada, kai Ukraina atkovos okupuotas teritorijas.Laidoje gamtininkai pasakoja apie hidroelektrinių poveikį aplinkai, užlietose teritorijose atsidūrusias gamtos vertybes ir galimus ateities scenarijus.Autorė Vaida Pilibaitytė

VU Kartografijos magistro studijų programos studentas studentas Kostas Gružas savo moksliniame darbe gilinosi į nusikalstamumo geografijos temą ir, remdamasis 2015–2020 m. Lietuvos policijos registruotų įvykių duomenimis, sudėliojo skirtingų tipų nusikaltimus teritoriškai.Vilniaus Rotušėje atidaryta buvusio Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Petro Vaitiekūno per 40 metų sukurtų tapybos darbų paroda. Meno kūrinius bus galima įsigyti aukcione, pinigai už juos bus skiriami psichologinės pagalbos Ukrainoje teikimui. Kita paroda, veikianti sostinės Rotušėje, - „Karo anatomija: Ukraina“, kurioje pasakojama Ukrainos kelio į laisvę istoriją.Šią savaitę Vilniuje atidaromas socialinis hostelis „Chata“, kur galės apsigyventi socialiai pažeidžiami žmonės – pabėgėliai, asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę.Gegužės 8 dieną minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugija Lietuvoje veikia jau 104 metus. Koks šios organizacijos vaidmuo šiandien?Ved. Agnė Skamarakaitė

Prieš šventes padaugėja vakarėlių, kur ponai ir ponios renkasi ne tik švęsti, bet ir aukoti. Organizacijos pripažįsta, kad labdara dažnai tampa ir viešaisiais ryšiais. Kaip tai išnaudoti geram tikslui ir nepaskęsti prašančiųjų minioje?Taip pat gausiai pasnigus skaičiuosime, kiek žiemos pūgos kainuoja valstybėms. Ir analizuosime, kaip su sniegu ir keliais bei kiemais tvarkosi kitos šalys.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Jungtinės Tautos skelbia, kad Baltarusija be jokių sąlygų sutinka per savo teritoriją leisti vežti grūdus iš Ukrainos, ir juos eksportuoti iš Klaipėdos.Belgijos policija sulaikė vieną iš Europos parlamento vicepirmininkių.Organizacijos kviečia toliau aukoti Ukrainai.Palangoje – protesto akcija dėl baseino.Lietuvoje jau antrą savaitgalį įžiebiamos miestų ir miestelių kalėdinės eglės.Ved. Karolina Panto

Teismui imantis už šnipinėjimą nuteisto A. Paleckio įsteigtos organizacijos likvidavimo bylos, Tarptautinis geros kaimynystės forumas ketina plėstis ir steigti savo filialus Lenkijoje ir Latvijoje.Konservatorių frakcijoje tęsiasi kivirčai dėl to, ar Seimo nariai gali registruoti su Vyriausybe nederintus pasiūlymus biudžetui. Praėjusią savaitę partijos prezidiumas nusprendė, kad taip būti negali, nors keturi Tėvynės sąjungos atstovai jau buvo įregistravę siūlymą neribotai pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros sektoriams. Dabar pasigirdo kalbų, kad komitetams pirmininkaujantys ir biudžetui nederintų pasiūlymų turintys politikai patys pasitikrintų, ar turi pasitikėjimą vadovauti.Pirmadienį ryte Kyjivą atakavo dešimtys Rusijos dronų-kamikadzių. Agresorė ir vėl taikėsi į gyvenamuosius namus ir energijos infrastruktūrą. Žuvo mažiausiai šeši žmonės, daug gyvenviečių vėl liko be elektros. Pati Rusija tvirtina, kad pataikė į visus nustatytus taikinius. Pokalbis su Ukrainos Aukščiausios Rados nare Solomija Bobrovska.Planuojama, kad pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas visose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose būtų privalomas nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio. Kurso organizavimu rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga.„30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ – taip vadinasi nauja paroda, kurią pristato Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, įsikūręs buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerose. Tai pirmąkart viešais eksponatais tapę autentiški tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos partizanų naudoti prietaisai, savadarbės atminimo dovanos, su savimi tremtyje ar lageriuose turėtos simbolinės relikvijos – altorėliai, rožiniai, papuošalų ir laiškų dėžutės, nuotraukų rėmeliai, siuviniai-atvirukai, tabokinės, ginklų dėtuvės ar dokumentų slėptuvės.Ved. Liepa Želnienė

Spaudos apžvalga.Ukmergė yra tikras roko miestas, juk pirmasis alternatyvaus roko festivalis Lietuvoje įvyko 1995-ais būtent šiame Aukštaitijos mieste. Iki dabar ukmergiškių širdyse rusena roko dvasia, kviečianti susigrąžinti į Ukmergės erdves bei apylinkes jau kelias alternatyvios muzikos atlikėjų bei klausytojų kartas užauginusį festivalį „Rockmergė“.Kalbos rytas.Lietuvos pučiamųjų orkestras „Aukštyn“ laimėjo pirmąją vietą Olandijoje vykusiame pasauliniame pučiamųjų konkurse. Pokalbis su orkestro meno vadovu ir dirigentu Remigijumi Viliu.Pagrindiniai taikiniai Kremliaus skleidžiamoje dezinformacijoje apie karą Ukrainoje – pabėgėliai, sankcijos ir karinė pagalba. Taip skelbia organizacija DEBUNKEU. ORG, atlikusi tyrimą nuo šių metų birželio 26-osios iki liepos 4-tosios. Organizacijos specialistai pateikia ir Baltijos šalyse stebėtus naratyvo pokyčius. Tyrimo apžvalga su DEBUNKEU.ORG projektų vadove Karina Urbanavičiūtė.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ ištrauka.Vieni žinomiausių šių dienų Lietuvos keliautojų žurnalistai, rašytojai, laidų vedėjai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kviečia į kelioninio humoro vakarą.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vykstant karui Ukrainoje, savanorių organizacijos daliai žmonių tampa vieninteliu šaltiniu gauti maisto, būtiniausių dalykų ir paprasčiausios žmogiškos paramos. Pokalbis su Charkivo savanorių organizacijos vadovu Ruslanu Alikperovu, viešinčiu Lietuvoje.Sakartvelo gyventojai šįvakar Tbilisyje rengia eitynes už Europą ir ragina savo valdžią rinktis vakarietiškas vertybes.Uždraudus tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos, Maskva grasina atsakomosiomis priemonėmis.Opozicija baigia Seimo posėdžių boikotą ir jau rytoj ketina grįžti į salę. Kokia bus susitarimo kaina, aptarsime su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte Nielsen.Lietuvos banko vadovas sako, kad visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai visoje šalyje turi būti vienodi ir priklausyti nuo turto vertės. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad reikia apmokestinti bendrą nekilnojamojo turto objektų verčių sumą, o ne atskirus butus ar namus.Kodėl nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminas buvo pratęstas dar savaitei ir ar nepasirinkusieji dar gali tikėtis nemokėti daugiau?Ved. Liepa Želnienė

Atviras, kartais sukrečiantis pokalbis apie pasikeitusį gyvenimą, apie labai prasmingą ir reikalingą veiklą 24/7. „Mes nepalūšim“, - vienbalsiai sako moterys ir Marija šypsodamasi priduria: „kiekviena komanda turi turėti savo mamą“.Abi moterys pasakoja, kad tik įsijungus į konkrečias veiklas, pavyko sudėlioti savo emocijas, prasidėjus karui. Ir, nors Marija Dubickienė sako „mes maži“, tačiau fondo organizuojamos veiklos apima tikrai daug. Organizacijos savanoriai, kartu su „Lukšų vyrais“ – broliška vyriškių bendruomene, šiuo metu veikiančia, organizuojant ir pristatant reikiamą pagalbą ukrainiečiams, tarpininkaujančia dėl lietuvių karo instruktorių vykimo į Ukrainą, nuolat renka konkrečią reikiamą humanitarinę pagalbą, informuoja ir konkrečiai gelbėja ukrainiečius įdarbinimo, apgyvendinimo klausimais, konkrečiais atvejais suveda su žmonių gelbėjimo komandomis iš karo siaubiamų vietų Ukrainoje ir kt.Dar vienas pokalbis apie karą. Karą, kuris tęsiasi jau daugiau nei trys savaitės, karą, kuris nepalieka abejingų. Ir kiekvienas, pagal galimybes ir asmeninį jausmą, stojame į savo frontą. Pokalbis su Marija Dubickiene, labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ iniciatore ir steigėja ir Daiva Morkūnaite, koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vyriausiąja vadybininke, fondo savanore, atsakinga už pabėgėlių informacijos, apgyvendinimo ir įdarbinimo centrą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Trečioji dalis su Arūnu Penkaičiu, Agile guru.Organizacijos efektyvus valdymas gali būti produktas. To produkto klientas yra pati organizacija. Jei ji veiks gerai, ji galės funkcionuoti, kurti produktus ir tinkamai aptarnauti klientus. Tokį produktą galima sukurti tik su gera komanda. Kaip ją suburti, sukurti ir pritraukti naujus žmones, kad laimėtų visi?#vadovolaikas #agile #vadovavimas

Atsakymai į jūsų klausimus:- Laidos svečio pristatymas - Berta Čaikauskaitė- Ką galvojate apie organizaciją be vadovų?- Pasitikėjimo riba (tarp vadovo ir darbuotojų)- Kada teisinga iškviesti vadovą iš atostogų?- Geriausias palinkėjimas darbuotojui yra: ... ?- Vertinamieji pokalbiai (ir dėl DU pakėlimo). Ką manai?- Kiek įmonės savininkai turi būti atviri dėl įmonės finansinės padėties (įmonės viduje)?

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Ką rinktis, kai aplinkybės verčia žmogų tapti žvėrimi? Apie pasirinkimą būti žmogumi, o ne žvėrimi, absurdo kupiname pasaulyje – naujausias režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus spektaklis „Šuo, naktis ir peilis“.Arno Jurskio iniciatyva šiemet Vilniuje duris atvėrė vieną žymiausių lietuvių menininkų, Adomo Galdiko kūrybą pristatantis muziejus.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš šventes kviečia uostamiesčio gyventojus nepamiršti šalia esančiųjų, tų, kurie patys sau negalėtų leisti prabangos apsilankyti renginiuose, ir nupirkti bilietą skurdžiau gyvenantiems bendruomenės nariams.Kaip moteris turi juokauti tarp vyrų? Tinklalaidė „72 atspalviai“ kalbina „stand up“ komikę Vitą Žibą.Ar kultūros organizacijos veikia kūrybingai? Šį rudenį trys kultūros organizacijos – sostinės Menų spaustuvė, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, „Skalvijos“ kino centras – išbandė naują, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ kartu su tarptautine komanda sukurtą metodinį diagnostikos, planavimo ir kūrybingumo ugdymo įrankį – Kūrybingos organizacijos žemėlapį.Ved. Indrė Kaminckaitė

Rusijos Aukščiausiasis Teismas iki gruodžio 14 dienos atidėjo svarstymą dėl prokurorų reikalavimo likviduoti garsiausią Rusijos teisių gynimo organizaciją „Memorial“, kuri Rusijoje yra paskelbta „užsienio agente“.Žydų bendruomenė rengiasi švęsti vieną iš svarbiausių metų švenčių – Chanuką.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

LRT RADIJO bendradarbė Portugalijoje Ernesta Žukauskaitė – apie itin sėkmingą skiepijimo kampaniją, išaugusias degalų kainas ir tai, kodėl medikai krypsta į privatų sektorių.Kaip pandemija paveikė bendravimą organizacijose? Kokių priemonių imasi Lietuvos įmonės, kad išlaikytų ryšius su darbuotojais? Pokalbis su organizacijų vystymo specialistu Kęstučiu Vingiliu.Projektas LRT girdi: klausytojos pasiūlyta tema – tai, jog Vilnius nėra gerai pritaikytas kūdikius auginančioms mamoms ir tėvams bei judėjimo negalią turintiems žmonėms. Diskusijoje dalyvauja vilnietė mama Sintija Kivlina, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė ir Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas. Ko reikia imtis ir yra imamasi, kad miestas būtų labiau pritaikytas visiems gyventojams?Dar viena tema – Erasmus+ programa, kaip ją veikia pandemija? Kiek žmonių dalyvauja mainų programoje? Pasakoja Švietimo mainų paramos fondo pavaduotoja Gražina Kaklauskienė.LRT FAKTAI – apie skiepijimą trečiąja, stiprinamąja doze. Kokią vakciną siūlo pasirinkti ekspertai? Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Giedrė Trapikaitė

Šeštadienį Ruklos pabėgėlių registracijos centre kilus protestui iš stovyklos buvo pasišalinę 21 migrantai. Aštuonis pavyko surasti, tačiau kokia bendra saugumo situacija migrantų stovyklose? Ar Viešojo saugumo tarnyba pajėgia užtikrinti saugumą? Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius sako, kad techninės apsaugos priemonės praverstų, jei migrantų stovyklos įkuriamos ilgam. Pasak Viešojo saugumo tarnybos vadovo, šeštadienį Rukloje kilęs protestas nebuvo neįprastas, gal tik kiek didesnis.Vyriausybės nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba pirmadienį tariasi, kaip senjorus paskatinti skiepytis nuo koronaviruso. Šiandien paskelbti ir „Vilmorus“ naujienų agentūros BNS užsakymu atliktos visuomenės apklausos rezultatai. Jie rodo, kad sustiprinančiąja vakcinos doze nuo koronaviruso skiepytųsi keturi iš dešimties gyventojų.Lietuva prieš trejus metus prisijungė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kuri vadinama pasaulio turtingųjų valstybių klubu. Organizacijos generalinis sekretorius Matijas Kormanas vieši Lietuvoje. Jis sako, kad šiuo metu EBPO svarbiausi klausimai – spartėjanti klimato kaita ir tarptautinių verslo milžinių vengimas mokėti mokesčius.Vokietijos parlamento rinkimus laimėjo socialdemokratai, tačiau dar nėra aišku, kas suformuos Vyriausybę. Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, artimai bendravusi su Vokietijos kanclere Angela Merkel, sako, kad nei socialdemokratų, nei krikščionių demokratų dominuojanti koalicija Vokietijoje didelių permainų tarptautinėje arenoje neturėtų įnešti.Ved. Liepa Želnienė

Prasidėjęs privalomas profilaktinis darbuotojų testavimas ilgina eiles savivaldybių mobiliuosiuose punktuose.Vytis Jurkonis apie nelegalios migracijos bangą: gal Baltarusijoje vertėtų uždaryti Jungtinių Tautų Organizacijos atstovybę?Baltarusių olimpietė Kriscina Cimanouskaja kreipėsi į Lenkijos ambasadą Tokijuje su prašymu gauti politinį prieglobstį.Ved. Irina Andrianova

Organizacijos ,,Transperency International“ atlikto tyrimo duomenimis, didžiausias kyšininkavimas Europos Sąjungoje yra Rumunijoje ir Bulgarijoje. Paaiškėjo, kad dažniausiai kyšiai duodami gydymo įstaigose ir atsiskaitant už kasdienes paslaugas. Kokių priemonių korupcijos ir kyšininkavimo problemai spręsti imasi Bendrijos narės, domėjosi Rūta Nikitinaitė.LRT pristato naujausią tyrimą. Mindaugas Aušra ir Jurga Tvaskienė.Kas žinoma mokslininkams, tyrėjams apie naujas koronaviruso atmainas? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos biobanko vadovas Danielius Naumovas.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Kaip saugoti save ir aplinkinius tvyrant karščiams, esant eskstremaliai sveikatai situacijai? STUDIJOJE: Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninės skubios medicinos gydytojas Šarūnas Maciulevičius.Studijoje Marius Jokūbaitis. Kas lemia elektros kainų augimą?Pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrielium Landsbergiu. Vakar Liuksemburge ES užsienio reikalų ministrai sutarė dėl sankcijų Baltarusijai. Komentuoja: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, docentė Margarita Šešelgytė ir Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.Sporto pranešimai. Studijoje Marius Andrijauskas.Kaip vaikai išgyvena karščius darželyje? Pasakoja Edita VitėSavaitės komentaras. Autorė – LRT apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ryto garsai

Atsakymai į jūsų klausimus: - Kaip gyventi/dirbti/kovoti, kai skaudinama iš vadovo žmonos pusės? - Kas tokia yra "Saraaa"? Kaip ją kontroliuoti? -​ Kiek ir kaip reaguoti HR'ui, kai darbuotojai skundžiasi vadovu? -​ Kaip vadovui rasti įkvėpimo ir pozityvo sau? -​ Nuo ko pradėt susibendravimą su kolektyvu naujam vadovui? -​ Darbo-Gyvenimo balanso niuansai -​ Ką daryti, kai darbuotojas nežino, kur jam augti?

Nyderlanduose įsikūręs Keukenhofo parkas dėl tulpių garsus visame pasaulyje. Kiekvieną pavasarį čia pražysta milijonai įvairiaspalvių žiedų, tačiau dėl pandemijos jau antrus metus iš eilės Nyderlandų pasididžiavimu vadinamas parkas lankytojų priimti negali. Daugiau pasakoja Ieva Balsiūnaitė.Likus dviems savaitėms iki Eurovizijos keičiasi ne tik prognozės, kas galėtų laimėti šių metų konkursą, bet ir dalyvaujančių šalių skaičius. Anksčiau į Euroviziją planavusi vykti Australijos atstovė pasirodys nuotoliniu būdu. Renginio organizatoriai nusprendė, kad gyvai konkursą galės stebėti pusketvirto tūkstančio neigiamą koronaviruso testą pateikusių žiūrovų. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Estijoje vaistines pasiekė nosies purškalas...nuo koronaviruso. Tai šalies mokslininkų sukurtas produktas, kurio, kaip teigiama, pasipurškus į nosį, užsikrėtimo tikimybė maždaug keturioms valandoms sumažinama iki minimumo. Specialistai pabrėžia – tai nėra vaistas nuo koronaviruso, tai eksperimentinis preparatas, labiau skirtas prevencijai. Tačiau vienas iš preparatą kūrusių mokslininkų Sanderis Piskopas LRT Radijui džiaugėsi didžiuliu estų susidomėjimu.Gyventojų vakcinavimo centrai stokoja savanorių.Lietuvos Raudonojo kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė – Beigė.Lietuvoje tik apie trečdalis negalią turinčių žmonių turi darbą. Ekspertai sako, kad žymiai daugiau jų galėtų dirbti, prisidėti prie visuomenės gerovės ir patys jaustis oriai, jei sulauktų reikiamos pagalbos. Vienas iš galimų sprendimų Lietuvai – platesnis įdarbinimo tarpininkų tinklas. Kokių rezultatų ieškantiesiems darbo ir Lietuvos įmonėms jau padėjo pasiekti šie individualią pagalbą įsidarbinant teikiantys specialistai?Šiandien švento Florijono - Ugniagesių diena. Mūsų pašnekovas - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius.Visuomenė aktyviai teikė pasiūlymus dėl dviejų miljardų eurų fondo, skirto ekonomikos atgaivinimui. Organizacijos, švietimo įstaigos ir pavieniai žmonės siūlė, ką reiktų finansuoti iš šio programos. Tačiau ar bus spėta atsižvelgti į pasiūlymus, domėjosi Marius Jokūbaitis.Socialinės aktualijos su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.Lietuvos piliečiai randa būdų nuo koronaviruso pasiskiepyti užsienyje. Vienas iš tokių - keliautojas Vytautas Mikaitis. Tačiau jis nuogąstauja, kad grįžęs į Lietuvą turės privalomai testuotis ir saviizoliuotis, nes skiepijosi ne Europos sąjungos šalyje. Ar legalu skiepytis užsienyje, domėjosi Daumantas Butkus.Ved. Rūta Kupetytė

Jungtinė Karalystė jau šią savaitę rengiasi pradėti skiepyti gyventojus nuo koronaviruso. Europos vaistų agentūra sako, kad gruodžio 29 d. nuspręs ar patenkinti Vokietijos bendrovės „BioNTech“ ir Jungtinių Valstijų kompanijos „Pfizer“ pateiktą prašymą registruoti jų kurtą vakciną nuo koronaviruso.Šią savaitę turėtų paaiškėti galutinis naujojo ministrų kabineto sąrašas, taip pat ryt Seimui planuojama pateikti Vyriausybės programos projektą. Tuo metu užsikrėtimų mušami rekordai toliau neramina. Apie visa tai kalbamės su premjere Ingrida Šimonyte.Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad žmonės per mažai juda koronaviruso krizės metu. Organizacijos teigimu, suaugusiems žmonėms būtina per savaitę judėti mažiausiai nuo pustrečios iki penkių valandų, vaikai ir jaunimas turi būti aktyvūs mažiausiai valandą per dieną. Dar daugiau – sveikatos specialistai sako, kad trečiąja banga gali tapti padidėjęs sergamumas jau nebe koronavirusu, o lėtinėmis ligomis.Ved. Rūta Kupetytė

Organizacijos samdo marketingo profesionalus tam, kad įmonės didintų pelną. Viešųjų ryšių specialistai, norėdami padidinti organizacijos žinomumą, gaudo aktualijas, kad jas paverstų kūrybingomis reklaminėmis idėjomis „čia ir dabar". Kokius kūrybinius sprendimus daro organizacijos vadovai, norėdami išlaikyti jiems taip reikalingus žmones savo kompanijose? Diskusija laidoje „Boso valanda su Jovaišu" su Luku Yla.

Koronaviruso akivaizdoje pabėgėliai gali likti be pagalbos. Humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos nebegali patekti į prieglobsčio prašytojų stovyklas, mat kovodamos su koronaviruso plitimu, valstybės įvedė griežtus judėjimo apribojimus. Organizacijos teigia, kad be jų pagalbos – ir taip pažeidžiamos visuomenės grupės atsiduria dar didesniame pavojuje, o be pagalbos virusas stovyklose gali išplisti dar greičiau. Ne vieną kovą su epidemija laimėjusi antra pagal gyventojų skaičių Indija ir dabar imasi radikalių priemonių. Šalis kol kas fiksuoja Itin nedaug COVID-19 atvejų, tačiau vietos medikai baiminasi, kad skaičiai apgaulingi, mat Indijoje sveikatos sistema daugeliui nepasiekiama, o testavimų dėl koronaviruso atliekama nedaug.Princą Harry ir Megan Markle oficialiai neteko karališkojo titulo. Apie tokį sprendimą pora pranešė dar metų pradžioje, o toks sprendimas nustebino ne tik visuomenę, bet ir karališkąją šeima.Ved. Indrė Urbaitė

Atviras Julijos interviu, kuris graudino klausytojus ir parodė visai kitą šios kovotojos gyvenimo pusę! Būtinai pasiklausyk!

Susisiekimo ministerijos auditorių atliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių institucijų auditas atskleidė tik dalį pažeidimų. Apie tai kalba nevyriausybinių švietimo tinklo organizacijų atstovai. Ko neparodė auditas? Ką kiek anksčiau aptiko ministerijai pavaldžiose švietimo srities įstaigose patys nevyriausybininkai ir, kodėl besikeičiantys švietimo ministrai neišsprendžia šioje srityje išplitusių pūlinių? Laidoje dalyvauja: VšĮ “Europos namai” vadovė Judita Akromienė ir švietimo nevyriausybinių organizacijų tinklo analitikė Dovilė Rudzenskė. Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Muzikų rėmimo fondas”. Pokalbis apie vadybą, muziką ir jos sklaidą Lietuvoje. Kokie šios organizacijos tikslai ir per 25-erius gyvavimo metus sukaupta patirtis? Organizacijos vadovės mintys apie veiklą, kuri susiejo ją su muzika.

„Muzikų rėmimo fondas”. Pokalbis apie vadybą, muziką ir jos sklaidą Lietuvoje. Kokie šios organizacijos tikslai ir per 25-erius gyvavimo metus sukaupta patirtis? Organizacijos vadovės mintys apie veiklą, kuri susiejo ją su muzika.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkas Algirdas Šešelgis informuoja apie greitą šios tarybos pertvarką.Liepos 24 dieną sukanka 90 metų, kai buvo įkurta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Organizacijos vadovas Sigitas Armonas pastebi, jog jubiliejus bus minimas visus metus.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkas Algirdas Šešelgis informuoja apie greitą šios tarybos pertvarką.Liepos 24 dieną sukanka 90 metų, kai buvo įkurta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Organizacijos vadovas Sigitas Armonas pastebi, jog jubiliejus bus minimas visus metus.

Būti vadovu, anot viešosios nuomonės, garbinga ir vertinga. Daugelis apie tai svajoja. Kai kurie iš jų netgi kaunasi dėl patogios vadovo kėdės. Ar iš tiesų ta kėdė tokia patogi? Ar vadovo padėtis suteikia ypatingų galių ir privilegijų? Ar vadovauti paprasta?Organizacijos likimas didele dalimi priklauso nuo vadovo: jo gebėjimo prisiimti atsakomybę ne tik už sėkmes, bet ir nesėkmes, organizuotumo, plataus ir tuo pat metu gilaus mąstymo, emocinio raštingumo, pagarbos žmogui. Ar visi tai gali?

Būti vadovu, anot viešosios nuomonės, garbinga ir vertinga. Daugelis apie tai svajoja. Kai kurie iš jų netgi kaunasi dėl patogios vadovo kėdės. Ar iš tiesų ta kėdė tokia patogi? Ar vadovo padėtis suteikia ypatingų galių ir privilegijų? Ar vadovauti paprasta?Organizacijos likimas didele dalimi priklauso nuo vadovo: jo gebėjimo prisiimti atsakomybę ne tik už sėkmes, bet ir nesėkmes, organizuotumo, plataus ir tuo pat metu gilaus mąstymo, emocinio raštingumo, pagarbos žmogui. Ar visi tai gali?