Podcasts about pasivaik

Šiauliai didžiuojasi ne tik tarpukario architektūra, tapusia miesto identiteto dalimi, verte, vizitine kortele, bet ir gatvės menu, persipinusiu su istoriniu ir kultūriniu paveldu.Pasivaikščiokime po vieną seniausių bulvarų Europoje su Šiaulių dailės galerijos direktore Ernesta Šimkiene ir menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu. Paklausykime menininkų Pijaus Čeikausko, Staselės Jakunskaitės ir Gabijos Korsakaitės minčių.Šiaulių turizmo informacijos centras padalytas į dvi dalis. Vienoje užsukti kviečia Baltų pažinimo centras „Baltų kelias“, kitoje – specialistų parengtos ekskursijos, edukacijos. Apie veiklas informacija dalijasi Turizmo vadybininkai Asta Sipavičienė ir Arvydas Valentėlis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Stumbrai – Europos gamtos istorijos ir atkūrimo simbolis. Koks stumbrų, šių didingų žvėrių likimas šiandien? Laidoje aptarsime stumbrų populiacijos atkūrimo sėkmės istoriją, sužinosite, ką mokslininkai parvežė iš diskusijų su kolegomis Europoje, kaip gyvuoja Vidurio Lietuvos laisvoji banda.Atrasti paslapties ir grožio kupiną Lašinių konglomeratų atodangą padės geologai Jonas Šečkus ir Vidas Mikulėnas. Pasivaikščiojimo takas įrengtas subtiliai, kad išsaugotų natūralų griovos grožį ir šios vietos dvasią. Kelionę praturtins ne tik unikalus gamtos "dizainas", bet ir legendos, kurios čia atgyja, priversdamos patikėti stebuklais.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Daugiau diskusijų mūsų facebook https://www.facebook.com/Osportas.lt 00:00:00 – Įžanga 00:00:40 - Vilniaus Žalgiris – čempionas 00:04:36 - Machester United jaunimas 00:08:35 - Kito sezono Vilniaus Žalgiris 00:17:53 - „Starting 5” su Saboniu 00:21:34 - Tubelis negeimina 00:22:30 - Spektaklis „Girti” 00:24:47 - Su kuo ėjai? 00:25:24 - Džokeris 2 00:28:05 - Helovyno parkai 00:31:19 - Vilniaus kamščiai 00:34:40 - Rytas prieš Slask 00:38:21 - Kosminis Radzevičius 00:42:29 - Ryto progresas ir Enoch 00:45:34 - Sargiūno sugrįžimas 00:46:36 - Graves pataikymas 00:49:48 - Ryto ir Wolves rotacija 00:51:37 - Pasivaikščiojimas su Juventus 00:54:06 - Wolves motyvacija 00:58:03 - Mareko skaičiai 01:03:03 - Vilkai prieš Sopotą ir kelionė į Gran Kanariją 01:05:11 - Kada Magro bus atleistas?

„Atvažiavus į mažus miestelius ar kaimus, tereikia trijų dalykų: kvėpuoti ir uosti, žiūrėti ir matyti, klausyti ir girdėti. Tik tada pajausi – kas yra Lietuva, kas yra gamta, kas yra maži miesteliai“, – sako Pagramančio krašto pasakorė Birutė Normantienė.Pasivaikščiokime po Pagramantį, nuo apžvalgos bokšto pasigerėkime Akmenos ir Jūros santaka, susipažinkime su vietiniais, pasiklausykime knygose nesurašytų istorijų.Pagramančio regioninio parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė ir grupės patarėjas Sigitas Mėlinavičius, Pagramančio krašto pasakore Birutė Normantienė, Pagramančio senelių namų direktorius Jonas Samoška bei gyventoja Jadvyga Gailienė, Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ vadovė Raselė Stružeckienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Senos kultūros ir meno tradicijos Plungėje kuria ypatingą miesto aurą. Tai liudija kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro sodyba – Plungės šerdis.Kuo šiandien gyvi žemaičiai? Kokias puoselėja tradicijas? Kaip leidžia laisvalaikį? Ar laukia svečių?Pasivaikščioti po kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro parką, Plungės gatvėmis, užsukant tai šen, tai ten – kviečia paveldosaugininkas, istorikas Gintaras Ramonas.Babrungo krioklio grožio pavilioti Juozas ir Rita Ramanauskai pradėjo verslą.Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Gintarė Gurevičiūtė Dubliną iškeitė į Plungę.Apie renginius ir edukacijas Žemaičių dailės muziejuje pasakoja direktorius Alvidas Bakanauskas ir Ingrida Šilgalytė.Kavos kultūros tradicijas Plungėje puoselėja Tomas, Lukas ir Greta Danilevičiai, įkūrę knygyne kavos barą ExLibris.Verslininkas Linas Ramanauskas ir vargonininkė Rūta Černeckienė siekia, kad į Kantaučių kaimą žmonės važiuotų klausytis barokinių vargonų muzikos, giesmių, dalyvautų edukacijose ir labiau pažintų vietinius žmones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vitenbergas – Lutherio miestas. Čia didysis reformatorius gyveno kaip augustinų vienuolis, čia jis sukūrė šeimą, skaitė paskaitas universitete, sakė pamokslus bažnyčiose ir koplyčiose, pastoraciniu rūpesčiu apglėbė miesto bendruomenę, bet bene didžiausias jo atliktas darbas šiame mieste – tai 95 tezės, pakeitusios Vakarų krikščionybės veidą.

Pasivaikščiojimas po Vilniaus galerijas – atkreipti dėmesį į tai, ko verta nepraleisti, pasakoja meno kritikė, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė Monika Krikštopaitytė.Tūkstantis. Tokį skaičių mini Kauno – Europos kultūros sostinės komanda, kalbėdama apie programos palikimą viešosiose erdvėse. Tai skulptūros, gatvės piešiniai ir kiti objektai. Bet yra darKD viena fizinio palikimo dalis – tai įvairaus dydžio logotipai, programų katalogai, marškinėliai. Apie antrą daiktų gyvenimą ir tvarumo pamokas Kotrynai Lingienei pasakoja kultūros sostinės komandos atstovas Mindaugas Reinikis.2023-ieji – išeivijos grafiko Žibunto Mikšio šimtosios gimimo metinės. Nuo septintojo dešimtmečio Paryžiuje gyvenęs dailininkas ne tik kūrė linoraižinius, ofortus ir litografijas, bet ir išlaikė tamprų ryšį su Lietuva. Pasakojimas apie menininko gyvenimą ir jo darbų parodą Šiaulių „Laiptų galerijoje“.Užsienio naujienose – škotų išradėjo Alexanderio Grahamo Bello įrašų skaitmenizavimas, naujas Peterio Gabrielio albumas ir neandertaliečių piešiniai.Kultūros komentare rašytoja Giedrė Kazlauskaitė brėžia liniją tarp neseniai įsisukusio skirstymo į didžiąsias asmenybes ir vidutinybes ir kalba apie dar vieną tipą – ribines asmenybes.Naujausias, dvidešimtasis Kauno istorijos metraščio numeris skirtas Pacų giminei. Tarptautinis autorių kolektyvas leidinyje atskleidžia giminės didybę, darbus, įpročius, parodo įvairius epochos aspektus. Apie jubiliejinį leidinį Kotrynai Lingienei pasakoja Vytauto didžiojo universiteto, Kauno istorijos centro bendradarbės.Šimto vietų salė Vilniaus centre ir joje rodomi filmai – tai tik visų kino teatro „Skalvija“ vykdomų veiklų aisbergo viršūnė. Daugiausia dėmesio „Skalvija“ skiria kino edukacijai. Kino centras ties tuo dirba su kitais kino teatrais ir jaunimu visoje Lietuvoje. Apie šią veiklą, taip pat apie kino teatrų situaciją Lietuvoje ir apie nekomercinio kino rodymo ypatumus pasakoja „Skalvijos“ vadovė Vilma Levickaitė.Ved. Dovydas Kiauleikis

LSMU Gyvulininkystės instituto tyrimai prisideda prie amoniako emisijos mažinimo. Ištirta ir jau pradėta taikyti srutų rūgštinimo technologija palankesnė gamtai, skleidžia mažiau kvapo, yra naudinga ir patiems ūkininkams – rūgštintose srutose lieka daugiau organinio azoto, todėl pasėlius reikia mažiau tręšti mineralinėmis trąšomis. Apie tai pokalbis su LSMU gyvulininkystės instituto direktoriumi Artūru Šiukščiu.Įsigijusi siuvimo mašiną Danutė Blažienė nusprendė persikelti gyventi į kaimą Utenos rajone. Dabar čia ji seniems audiniams suteikia antrą gyvenimą: senas raštuotas paklodes skiautinių technika derina su šiuolaikiniais audiniais.Pasivaikščiojimai rudenėjančiu Vilniumi su ekologe Edita Medeina: net ir miesto centre galima aptikti į Raudonąją knygą įtrauktų paukščių ar augalų, o čia pat sirpstančios uogos gali būti naudingos buityje.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Pažintis su ilgus metus meninę saviraišką paslaptyje laikiusiu Utenos menininku Rimvydu Kvikliu.Pasivaikščiojimas po rašytojos Dalios Grinkevičiūtės gyvenimo parodą Kaune.Šiuolaikinis cirkas Lietuvoje – jo iššūkiai ir atvirkščia pradžia.Pasaulinės pabėgėlių dienos šventė Vilniuje su įvairiausių kultūrų bendruomenėmis, įsikūrusiomis Lietuvoje.Su organizatoriais ir laureatais aptariame tarpdisciplininio konkurso „Išmanusis miestas“ projektus-laimėtojus.Pokalbis su Dalios Tamulevičiūtės scenos menų konkursą laimėjusiomis kūrėjomis iš Vilniaus mažojo teatro, kuriančiomis spektaklį apie meilę ir millenium kartą.Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Ved. Urtė Karalaitė

Maironio lietuvių literatūros muziejuje – Daliai Grinkevičiūtei dedikuota paroda.„Kambariai / Įveikti atstumai“ vėl iš naujo permąstoma ir šiuolaikinėmis priemonėmis interpretuojama rašytojos, tremtinės gyvenimo istorija ir memuarai.Aurovilis – eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Šiauliuose valstybinis choras „Polifonija“ jaunuosius kompozitorius sukvietė įprasminti garsaus poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą.Apie „MAGNUM photos“ bendruomenės 75-metį kalbasi menotyrininkas Tomas Pabedinskas ir Rūta Dambravaitė.Rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis kultūros komentare svarsto, ar menui reikia baltų sienų, ir kaip regionuose sutilpti šiuolaikiniams kūrėjų pareiškimams.Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas jau dvejus metus vadovauja Lietuvos aviacijos muziejui. Taigi per atostogas jis dabar ne tik fotografuoja, bet ir lanko kolegų įstaigas. Aplink verdant kauniškio muziejaus rekonstrukcijos darbams – karšti įspūdžiai iš skrydžiui dedikuotų įstaigų Jungtinėse Amerikos valstijose.Ved. Kotryna Lingienė

Kelionės pėsčiomis yra vienas geriausių būdų pažinti miestą, o taip pat atrasti įkvėpimą. Vaikščiojantys kompozitoriai, rašytojai, filosofai arba miesto keistuoliai neretai tampa miestų tapatybės dalimi. Pasivaikščiojimai virsta tekstais, muzikos kompozicijomis, meno kūriniais. Kaip miesto aplinka veikia pėsčiųjų maršrutų pasirinkimą? Kaip vaikščiojimas veikia mūsų kūną ir mąstymą? Kaip tampa menine praktika? Vaikščiojimo kaip įkvėpimo šaltinio temą gvildename su kūrybininku, miesto žaidimų laboratorijos bendraįkūrėju Juliumi Narkūnu.Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Stanislovas Lukošius – bajoriškos kilmės žemaitis, kurio du broliai pokario metais prisidėjo prie partizaninio judėjimo. Savo gyvenime jis regėjo tiek carinės Rusijos valdomą Lietuvą, tiek abu pasaulinius karus, tiek tarpukario Lietuvos Respubliką, tiek ilgą sovietinę okupaciją, o galiausiai sulaukė ir Kovo 11-osios. Galbūt šie gilūs tektoniniai pokyčiai paskatino Stanislovą fotografuoti ir nuotraukose įamžinti laiko atnešamą kismą. Kauno miesto muziejaus išleistas albumas „Kaunas S. Lukošiaus žvilgsniu: pasivaikščiojimas po pradingusį miestą“ fiksuoja Kauno kaitą sovietmečiu. Po S. Lukošiaus dokumentuotą miestą mus vedžioja Kauno miesto muziejaus atstovai – knygos sudarytoja Inga Puidokienė, tekstus knygai rengę istorikai Gediminas Kasparavičius ir Rokas Sinkevičius.Ved. Donatas Puslys

Laidoje dešimt dvylika ir toliau kalbamės su radijo, televizijos, portalo, kitų skyrių kolegomis. Šį kartą tai kolegė iš portalo LRT.LT Domantė Platukytė, kuri rengia publikacijas socialiai jautriomis, žmogaus teisių temomis.Lietuvos mergaičių choras „KIVI“ didžiausiame pasaulyje chorų konkurse nuskynė auksą.Pasivaikščioti po Vilnių, taip ir likusį planuose, eskizuose, vizijose. Į šį vaizduotės pratimą kviečia leistis daugiau nei šimtas knygoje „Neįgyvendintas Vilnius“ pristatomų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių bei inžinerinių projektų, kurie užgimė XX amžiuje, bet netapo realybe.Aistė Baknauskaitė – Vytauto Dižiojo universiteto Švietimo akademijos magistrantė, socialinė pedagogė, kurios didelę dalį pastaruoju metu sudaro savanorystė. Pandemijos metu Aistė buvo išvykusi pedagoginės praktikos į Urugvajų. Šiuo metu Aistė savanoriauja migrantų laikinojo pagyvendinimo stovyklose, o pandemijai pasiglemžus močiutę, Aistė savanoriavo Santarų klinikų ligoninės priimamajame.Ved. Rūta Kupetytė

Dėl klimato kaitos vis dažnėjančios audros į krantą išmeta ir plastiko šiukšles, ir sužeistus gyvūnus. Veterinarai bejėgiai vaikšto apie merdėjantį banginį, kuriam jau negali padėti. Pasivaikščiojimas jūros pakrante kai kuriems žmonėms jau tapęs šiukšlių rinkimo misija, vietomis primenančia ir archeologų darbą – toks ilgaamžis mūsų paliktas pėdsakas vandenyne. Tuo metu vienas turtuolis kolekcionuoja milžiniškus šimtamečius medžius – kurie su galinga technika iškasami ir keliauja per miškus ir jūras į jo asmeninį sodą.Tai trys istorijos apie žmones ir gamtą, kurias šių metų festivalyje „Nepatogus kinas“ jautriai pasakoja suomių režisierė Anna Antsalo, danų kino kūrėja Robin Petre ir Salome Jashi iš Sakartvelo.Autorė Vaida Pilibaitytė

Pirmasis neolito laikais gyvenęs biržietis rastas prieš kelerius metus. Šį kartą rcheologai pirmą kartą atkasė senąjį Radvilų miestą: „Gera kėdainiškiams, vaikšto ir rodo ranka į išlikusį kultūros paveldą. Mes Biržuose galime tik kojomis belsti į žemę, nes visas paveldas yra po žeme“, – apgailestauja istorikas, archeologas, paminklosaugininkas Dalius Mikelionis.Pasivaikščiokime po Biržus, pasidairykime po archeologų atkastą daugiasluoksnį kultūrinį klodą, pavažiuokime iki Astravo dvaro ir susipažinkime su keturiais Biržų miesto istoriniais veidais pagal D. Mikelionį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Verkių ir Pavilnių regioninių parkų ekologas Rokas Butkus pasakoja, kaip ir kodėl parke saugomos varlės, kas daroma, siekiant atkurti lašišų populiaciją. Primena, kad Verkių parke teka upelis Cedrono vardu pavadintas, šalia kurio įrengtas pažintinis takas.Lietuvoje – vasara. Prie savo inkilo gieda margasparnės musinukės patinėlis, o jo patelė peri jau antros vados dėtį.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Roma – Europos kultūros ir istorijos lopšys, didžiulis meno muziejus po atviru dangumi ir nuolatinės traukos miestas. Kuriame, be kita ko, ir labai skanu. „Pasaulio puodų“ viešnios – Romoje ne vienerius metus praleidusios Giedrė Jankevičiūtė ir Julija Reklaitė. „Pasivaikščiojimai po Romą“ – taip vadinasi jų knyga apie amžinąjį miestą. Keliaujam, sužinom, ragaujam.Ved. Vytaras Radzevičius

Atlikėjas Justinas Jarutis netrukus pristatys savo antrąjį solinį albumą, o šiandien jis išleido dar vieną singlą pavadinimu „Rami“. Šią dainą jis parašė kartu su savo sese Andre. Apsilankęs laidoje „Vakarop su Vyteniu“ J.Jarutis papasakojo apie dieną viską pradėti iš naujo, keliones pajūriu, seserį, buvimą su savimi, naują albumą. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Tebesitęsiant porinkiminėms intrigoms Jungtinėse Valstijose, kolega Lukas Kivita toliau kalbina Amerikos lietuvius. Interviu su Niujorke gyvenančia sociologe Judita Sedaitis.Pasivaikščiojimas palei Vilnios upę su asociacijos „Lašišos dienoraštis“ nariais Martynu Manču ir Tadu Vipartu: kaip jie gaudo brakonierius ir kaip įsitraukė į žuvų saugojimą.Suintensyvėjus pastatų šildymui ir nusistovėjus sausiems orams, miestuose kyla oro tarša. Ar antrojo karantino metu nesijaučia, kad miestuose bent jau automobilių išmetamųjų dujų būtų sumažėję? Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.LRT FAKTAI: ko siekia COVID-19 skeptikai, mėginantys tikrinti, kas vyksta ligoninėse? Jurga Bakaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Tilde Michels. Knygos „Mažasis karalius Kalis Niurzglys“ ištrauka. Skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius. Miloš Macourek. Pasaka „Apie išėjusius pasivaikščioti makaronus“. Skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Naujausių kultūros publikacijų apžvalga.Christopherio Nolano filmą „TENET“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Pasakojimų apie garsius Lietuvos žydus „Atminties akmenys“ cikle Indrė Kaminckaitė pristato Šiauliuose augusį, JAV itin išgarsėjusį skulptorių ir medalistą Viktorą Dovydą Brenerį.Eglė Baliutavičiūtė pristato Stepheno Kingo „Svetimas“ („Alma littera“) ir Kristinos Ohlsson „Hester Hilo paslaptis“ (Leidykla „Nieko rimto“).Vilniuje, Paupyje duris atveria naujas kino teatras „Pasaka“. Pokalbis su kino teatro vadove Andre Balžekiene.Klaipėdos dramos teatras kviečia į premjerą – latvių režisierės Lauros Grozos statomą spektaklį „Saulės vaikai“ pagal rusų rašytojo Maksimo Gorkio 1905 metų pjesę. Domisi Česlovas Burba.Šiuolaikinio meno centre atidaryta paroda – Irako kilmės amerikiečių menininko Michael Rakowitz „Sugrįžimas“. Parodoje pristatomi menininko kūriniai su jautria atida ir humoru plėtoja migracijos, nostalgijos bei sudėtingų tarpvalstybinių politinių santykių verpetuose atsidūrusius žmonių ir daiktų likimus. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.Įkvėptos minties sukurti pilnesnį 9-10 praėjusio amžiaus dešimtmečių portretą, dailininkė Marija Garnak, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė ir dramaturgė Živilė Zablackaitė sukūrė garsinį pasivaikščiojimą „Nostalgijos muziejus“, lankytojus perkeliantį laiku atgal. Pasivaikščiojimas vyks Vilniaus Šeškinės tako dalyje nuo Šeškinės poliklinikos iki Paribio gatvės. Pasivaikščiojimo metu lankytojais išgirs unikalias istorijas, kurias pasakoja žmonės, aptariamu laikotarpiu buvę vaikais. Apie muziejų pasakoja Marija Garnak ir Živilė Zablackaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Kultūros naujienos spaudoje.Balandžio 28-ąją minime tapytojos Monikos Bičiūnienės 110-ąsias gimimo metines. Kuo įdomūs televizijos serialai? Kaip jie gali mums padėti suprasti savo vaikus? Pokalbis su kino istorike Lina Kaminskaite-Jančoriene.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie pasirinkimo laisvę ir privatumą pandemijos kontekste. Gidė, „Savaitgalio ekskursijų“ vedėja Gabija Lunevičiūtė išleido knygą „Vilniaus atminties punktyrai“. Joje - dvylikos senųjų vilniečių pasakojimai apie jų vaikystės ir paauglystės miestą. Domantas Razausko muzikinių naujienų apžvalga. 1989 m. balandžio 26-28 dienomis paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas. Apie dabarties universitetą – pokalbis su VDU Tarptautinių ryšių prorektore prof. Ineta Dabašinskiene. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga. Pianistę, pedagogę, visuomenės veikėją Gražiną Ručytę-Landsbergienę prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.Nacionalinėje dailės galerijoje – pirmoji pavasario sezono paroda – „Raudona krisdama virsta balta”, atverianti duris į magišką Lino Leono Katino kūrybos pasaulį. Pasakoja Laima Ragėnienė. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kovas Lietuvoje – frankofonijos mėnuo. Pokalbis su šio mėnesio programos rengėjais apie prancūzišką, bet ne tik prancūzų kultūrą. Lietuvos fotomenininkų sąjunga bei Lietuvos žurnalistų sąjungos Spaudos fotografų klubas išsirinko naujus pirmininkus: Gytį Skudžinską bei Evgenia Levin. Pokalbis su naujaisias pirmininkais apie skirtį bei bendrystę tarp fotografijos kaip meno ir fotožurnalistikos. Teatralizuotų ekskursijų iniciatyva „Pasivaikščiojimas Klaipėdoje“ primena, kad ir pajūris turėjo savo Romą Kalantą – menininką Vytautą Vičiulį. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Pokalbis su lituaniste Nida Gaidauskiene, kuri sukūrė tekstus mobiliajai programėlei, vedančiai M. K. Čiurlionio keliais Vilniuje. Tai – dar vienas būdas pažinti sostinę ir šiek tiek kitaip pažvelgti į joje kūrusią vieną ryškiausių XX a. Lietuvos asmenybių. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Savamokslis archeologas, istorijos žinovas, kraštotyrininkas Mikelis Balčius atrado neolito laikų Šventąją. Kuršis juokauja, kad dar ne visą Šventąją iškasinėjo. Laukia nauji atradimai. Istorikas Julius Kanarskas kviečia aplankyti Kretingos r., Darbėnų sen., sakralinį Erškėtyną. Joskaudų miško viduryje trykšta šaltinėlis, netoliese suneštas kryžių kalnelis. Pasivaikščiosime po Baltų mitologijos parką Kretingos r., Darbėnų sen., Sausdravų k. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Pasivaikščiosime po naują MO muziejaus parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, pasakojančią apie žmogaus ir kitų gyvybės formų bei dirbtinio intelekto santykius. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie audiovizualinį vertimą ir subtitrus kurtiesiems bei neprigirdintiesiems pasakoja Vilniaus universiteto dėstytoja docentė Jurgita Kerevičienė. Ar novatoriški sprendimai teatre tėra ilgai pamirštos senos idėjos? Pokalbis su „Boriso Dauguviečio auskaru“ apdovanotu garso menininku Arturu Bumšteinu, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatu aktoriumi, režisieriumi ir dramaturgu Aleksandru Špilevojumi bei aktore, viena iš Apeirono teatro įkūrėju Greta Gudelyte. Ved. Indrė Kaminckaitė. Klasikos enciklopedija: apie Vittorio De Sica iš trumpos kino istorijos. Ved. Indrė Kaminckaitė

Kai kelios moterys susitiko darže, jos nė negalvojo, kad visai netrukus buvusios ligoninės pastate Antakalnyje, Vilniuje, įkurs vietos bendruomenės centrą, kuriame atidarys kavinę, įrengs visus metus veikiantį sodelį ir dar įdarbins kelis žmones. Pasivaikščiojimas po Miesto laboratorija pavadintą vietos bendruomenės centrą su dviem jo bendraįkūrėjomis – Renata Sagatauske ir Goda Sosnovskiene.Yra toks tinklalapis Withlocals.com, kuris jums keliaujant padės susipažinti ir gauti vietos žmonių pagalbą. Kam viso to reikia? Klausime Withlocals.com super ambasadoriaus Lino Marcišausko.„Lietuvos paštas“ Vilniuje ir vėl pradeda žmonėms į namus nešioti pensijas. Ar tikrai nuo šiol pensininkai savo pensijas gaus laiku?Ved. Edvardas Kubilius.

„Išgirdę sąvoką „kompaktiškas miestas“ Lietuvos miestų planuotojai ir žmonės įsivaizduoja Vilniaus Perkūnkiemio mikrorajoną – tankiai sustatytus daugiabučius, jokių viešųjų erdvių. Ta asociacija diskusiją labiausiai trukdo“.Šįkart keliausime ne į Perkūnkiemį, bet į Kauną, pas jaunosios kartos urbanistę ir KTU Aplinkos inžinerijos instituto dėstytoją Živilė Šimkutė. Pasivaikščiosime po Romainių mikrorajoną ir pakalbėsime apie Šilainių atgaivinimo perspektyvas. Kas yra kompaktiškas miestas ir kaip urbanistai siūlo stabdyti klimato kaitą? Gintarės Grigėnaitės nuotrauka.

„Išgirdę sąvoką „kompaktiškas miestas“ Lietuvos miestų planuotojai ir žmonės įsivaizduoja Vilniaus Perkūnkiemio mikrorajoną – tankiai sustatytus daugiabučius, jokių viešųjų erdvių. Ta asociacija diskusiją labiausiai trukdo“.Šįkart keliausime ne į Perkūnkiemį, bet į Kauną, pas jaunosios kartos urbanistę ir KTU Aplinkos inžinerijos instituto dėstytoją Živilė Šimkutė. Pasivaikščiosime po Romainių mikrorajoną ir pakalbėsime apie Šilainių atgaivinimo perspektyvas. Kas yra kompaktiškas miestas ir kaip urbanistai siūlo stabdyti klimato kaitą? Autorė Inga Janiulytė. G. Grigėnaitės nuotrauka.

Pasivaikščiojimas kartu su muziejininke Aušra Strazdaite-Ziberkiene po ekspoziciją, skirtą Pirmosios Lietuvos Respublikos muzikinės kultūros centrui – Lietuvos valstybės teatrui. Tai žaismingos, o kartu ir jautrios istorijos iš tuo metu vadinamojo Mažojo Paryžiaus, kur gyveno ir kūrė žmonės, tapę Lietuvos valstybingumo liudininkais.

Pasivaikščiojimas kartu su muziejininke Aušra Strazdaite-Ziberkiene po ekspoziciją, skirtą Pirmosios Lietuvos Respublikos muzikinės kultūros centrui – Lietuvos valstybės teatrui. Tai žaismingos, o kartu ir jautrios istorijos iš tuo metu vadinamojo Mažojo Paryžiaus, kur gyveno ir kūrė žmonės, tapę Lietuvos valstybingumo liudininkais.

Sakralinis menų centras Anykščiuose traukia lankytojus ir vasarą, ir žiemą. Norisi pamatyti dovanotą klebono mons. Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekciją, biblioteką, susipažinti su archyvu. Pasivaikščioti po Šv. Mato bažnyčios šventorių, išpuoštą skulptūromis, stotelėmis, biustais, vitražais. Užeiti į Šv. Mato bažnyčią, Anykščių panorama pasigrožėti nuo apžvalgos aikštelės.Anykščių angelų muziejus puikuojasi kultūrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris angelais. Dabar jie suskrenda iš viso pasaulio, dovanoja menininkai, kolekcininkai. Anykščių koplyčioje įsikūrė pasaulio anykštėnų centras. Duris atvėrė menų inkubatorius. Anykščiai kvėpuoja sakraliniu menu.Laidoje kalba Anykščių menų centro direktoriaus pav. Rita Babelienė, Sakralinio meno centro vedėja Danutė Janušytė-Karčemarskienė, Angelų muziejaus vedėja Rita Tulušienė.

Sakralinis menų centras Anykščiuose traukia lankytojus ir vasarą, ir žiemą. Norisi pamatyti dovanotą klebono mons. Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekciją, biblioteką, susipažinti su archyvu. Pasivaikščioti po Šv. Mato bažnyčios šventorių, išpuoštą skulptūromis, stotelėmis, biustais, vitražais. Užeiti į Šv. Mato bažnyčią, Anykščių panorama pasigrožėti nuo apžvalgos aikštelės.Anykščių angelų muziejus puikuojasi kultūrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris angelais. Dabar jie suskrenda iš viso pasaulio, dovanoja menininkai, kolekcininkai. Anykščių koplyčioje įsikūrė pasaulio anykštėnų centras. Duris atvėrė menų inkubatorius. Anykščiai kvėpuoja sakraliniu menu.Laidoje kalba Anykščių menų centro direktoriaus pav. Rita Babelienė, Sakralinio meno centro vedėja Danutė Janušytė-Karčemarskienė, Angelų muziejaus vedėja Rita Tulušienė.

Vatikano vedamajame Giedriaus Tamaševičiaus parengta tema pagal vokiečių žurnalisto Berndo Hagenkordo interviu su teologijos prof. Achimu Bukermajeriu apie Bažnyčios decentralizacijos proceso poreikį ir galimybes. Artėjant Vilniaus knygų mugei pokalbis apie vieną iš joje pristatomų leidinių - „Pasivaikščiojimai po krikščionišką Vilnių“ . Autorė - kultūros istorikė dr.Irena Vaišvilaitė. Savaitės lietuviškų internetinių portalų įdomesnes temas aptaria filosofas Laurynas Peluritis.

Vatikano vedamajame Giedriaus Tamaševičiaus parengta tema pagal vokiečių žurnalisto Berndo Hagenkordo interviu su teologijos prof. Achimu Bukermajeriu apie Bažnyčios decentralizacijos proceso poreikį ir galimybes. Artėjant Vilniaus knygų mugei pokalbis apie vieną iš joje pristatomų leidinių - „Pasivaikščiojimai po krikščionišką Vilnių“ . Autorė - kultūros istorikė dr.Irena Vaišvilaitė. Savaitės lietuviškų internetinių portalų įdomesnes temas aptaria filosofas Laurynas Peluritis.

Milošo Macaureko pasaka „Apie išėjusius pasivaikščioti makaronus”. Skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Tyrimai rodo, kad žalieji pastatai, suprojektuoti galvojant apie ekologiją ir mažesnį poveikį aplinkai, duoda ne tik ekonominės naudos jų savininkams ir naudotojams. Pasak mokslininkų, žaliose mokyklose vaikai geriau mokosi, žaliose ligoninėse žmonės greičiau sveiksta, o žaliuose biuruose dirbantys darbuotojai jaučiasi ir dirba geriau.„Siekiama žalinti nekilnojamojo turto sektorių,“ – pastebi tvarios plėtros konsultantas Evaldas Savickis ir pateikia duomenų apie kitokią aukštesnių aplinkosaugos standartų naudą: „Pastato vertė jį parduodant yra 9 proc. didesnė, 16 proc. žmonės yra produktyvesni, o eksploatacinės išlaidos 10-15 proc. mažesnės“. Tarptautinių tvarios statybos sertifikatų siekiančių projektų Lietuvoje kol kas tik keletas. Kas juos motyvuoja ir kokias priemones taikydami ji tikisi būti pranašesni už kitus? Pasivaikščiosime po vieną iš Vilniuje baigiamų statyti verslo centrų.Tuo metu Kauno technologijos universiteto mokslininkai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą, domisi infrastruktūros vystytojų požiūriu į ekologinio kompensavimo idėją. Apie tai, kas tai yra, pokalbis su doc. Aiste Balžekiene.Vilniaus panorama. K.Vanago (BFL) nuotr.

Tyrimai rodo, kad žalieji pastatai, suprojektuoti galvojant apie ekologiją ir mažesnį poveikį aplinkai, duoda ne tik ekonominės naudos jų savininkams ir naudotojams. Pasak mokslininkų, žaliose mokyklose vaikai geriau mokosi, žaliose ligoninėse žmonės greičiau sveiksta, o žaliuose biuruose dirbantys darbuotojai jaučiasi ir dirba geriau.„Siekiama žalinti nekilnojamojo turto sektorių,“ – pastebi tvarios plėtros konsultantas Evaldas Savickis ir pateikia duomenų apie kitokią aukštesnių aplinkosaugos standartų naudą: „Pastato vertė jį parduodant yra 9 proc. didesnė, 16 proc. žmonės yra produktyvesni, o eksploatacinės išlaidos 10-15 proc. mažesnės“. Tarptautinių tvarios statybos sertifikatų siekiančių projektų Lietuvoje kol kas tik keletas. Kas juos motyvuoja ir kokias priemones taikydami ji tikisi būti pranašesni už kitus? Pasivaikščiosime po vieną iš Vilniuje baigiamų statyti verslo centrų.Tuo metu Kauno technologijos universiteto mokslininkai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą, domisi infrastruktūros vystytojų požiūriu į ekologinio kompensavimo idėją. Apie tai, kas tai yra, pokalbis su doc. Aiste Balžekiene.Vilniaus panorama. K.Vanago (BFL) nuotr.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus rinktinės "Pasivaikščiojimas rudenį" eiles skaito Gytis Lukšas.

Viešvilės miestelis įsikūręs prie kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda, dešiniajame Nemuno krante, Karaliaučiaus krašte, abipus Viešvilės upelį. Galbūt ir miestelio pavadinimas iš jo kilęs. Į Mažąją Lietuvą vilioja ir paslaptingoji Karšuvos giria.Kokia Viešvilės miestelio istorija? Ką galima atrasti Karšuvos girios miškuose?Pasivaikščioti po miestelį kviečia Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. Po Karšuvos girią – Kalvelių girininkijos girininkė Irena Petrošienė. Su Viešvilės istorija supažindina knygos apie Viešvilę sudarytojas Algirdas Sinkevičius.

Viešvilės miestelis įsikūręs prie kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda, dešiniajame Nemuno krante, Karaliaučiaus krašte, abipus Viešvilės upelį. Galbūt ir miestelio pavadinimas iš jo kilęs. Į Mažąją Lietuvą vilioja ir paslaptingoji Karšuvos giria.Kokia Viešvilės miestelio istorija? Ką galima atrasti Karšuvos girios miškuose?Pasivaikščioti po miestelį kviečia Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. Po Karšuvos girią – Kalvelių girininkijos girininkė Irena Petrošienė. Su Viešvilės istorija supažindina knygos apie Viešvilę sudarytojas Algirdas Sinkevičius.

Asvejos regioninis parkas išsiskiria turtinga gamta, istoriniu, archeologiniu ir kultūriniu paveldu. Neseniai įrengtas unikalus Jurkiškio upelio pažintinis takas Beržos kraštovaizdžio draustinio kanjoniniame slėnyje, kurio šlaitų aukštis siekia 18 m.Jurkiškio upelio pažintinis takas nuo Dubingių miestelio nutolęs apie 5 km. Jo ilgis pusantro kilometro. Tako slėnyje ir šlaituose atsispindi šios vietovės reljefo formavimosi ypatumai ir ledyniniai procesai. Lankytojų patogumui įrengti mediniai laiptai, tilteliai, informaciniai stendai, rodyklės.Pasivaikščioti Jurkiškio upelio pažintiniu taku, užsukti į Asvejos regioninio parko Lankytojų centrą kviečia direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir specialistė informacijai Laura Leškevičiūtė.

Asvejos regioninis parkas išsiskiria turtinga gamta, istoriniu, archeologiniu ir kultūriniu paveldu. Neseniai įrengtas unikalus Jurkiškio upelio pažintinis takas Beržos kraštovaizdžio draustinio kanjoniniame slėnyje, kurio šlaitų aukštis siekia 18 m.Jurkiškio upelio pažintinis takas nuo Dubingių miestelio nutolęs apie 5 km. Jo ilgis pusantro kilometro. Tako slėnyje ir šlaituose atsispindi šios vietovės reljefo formavimosi ypatumai ir ledyniniai procesai. Lankytojų patogumui įrengti mediniai laiptai, tilteliai, informaciniai stendai, rodyklės.Pasivaikščioti Jurkiškio upelio pažintiniu taku, užsukti į Asvejos regioninio parko Lankytojų centrą kviečia direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir specialistė informacijai Laura Leškevičiūtė.

Buvusiose Nalšios žemėse, Sirvėtos regioniniame parke, galima rasti daug vietovių ar senovės paveldo objektų, kurių atsiradimą liudija mitologinės ir istorinės sakmės.Šventos dvaro svirne įsikūrė Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras. Būtent iš jo prasideda pažintinis mitologinis takas į Šventos mišką. Jame galima pamatyti septyniolika profesionalių akmens skulptūrų, kurios įkūnija senąsias baltų dievybes bei mitines būtybes.Pasivaikščioti mitologiniu taku kviečia Sirvėtos regioninio parko direktorė Romualda Baranauskienė ir kraštotvarkininkas Marius Semaška.

Buvusiose Nalšios žemėse, Sirvėtos regioniniame parke, galima rasti daug vietovių ar senovės paveldo objektų, kurių atsiradimą liudija mitologinės ir istorinės sakmės.Šventos dvaro svirne įsikūrė Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras. Būtent iš jo prasideda pažintinis mitologinis takas į Šventos mišką. Jame galima pamatyti septyniolika profesionalių akmens skulptūrų, kurios įkūnija senąsias baltų dievybes bei mitines būtybes.Pasivaikščioti mitologiniu taku kviečia Sirvėtos regioninio parko direktorė Romualda Baranauskienė ir kraštotvarkininkas Marius Semaška.

Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras. Vilniuje, Antakalnyje, viename iš Sapiegų rūmų komplekso pastatų įsikūrė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Gerokai apgriuvęs pastatas, statytas XIX–XX a. sandūroje buvo rekonstruotas, prikeltas naujam gyvenimui. Jame įsikūrė Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras.Nauja ekspozicija „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“ kviečia tiek Lietuvos, tiek užsienio svečius. Čia galima sužinoti apie vertingiausias ir vaizdingiausias mūsų šalies vietas, pasirinkti maršrutus ir keliauti pėsčiomis, važiuoti automobiliais, dviračiais ar plaukti baidarėmis.Pasivaikščioti po Nacionalinį lankytojų centrą kviečia Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė ir atstovės Onutė Drobelienė bei Diana Rakauskaitė.

Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras. Vilniuje, Antakalnyje, viename iš Sapiegų rūmų komplekso pastatų įsikūrė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Gerokai apgriuvęs pastatas, statytas XIX–XX a. sandūroje buvo rekonstruotas, prikeltas naujam gyvenimui. Jame įsikūrė Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras.Nauja ekspozicija „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“ kviečia tiek Lietuvos, tiek užsienio svečius. Čia galima sužinoti apie vertingiausias ir vaizdingiausias mūsų šalies vietas, pasirinkti maršrutus ir keliauti pėsčiomis, važiuoti automobiliais, dviračiais ar plaukti baidarėmis.Pasivaikščioti po Nacionalinį lankytojų centrą kviečia Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė ir atstovės Onutė Drobelienė bei Diana Rakauskaitė.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas PacasPažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Šiandien čia šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujam visuomenės kultūros gyvenimui.Pasivaikščioti po Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną, susipažinti su kazimieriečių seserų darbais kviečia sesuo Lidija.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas PacasPažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Šiandien čia šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujam visuomenės kultūros gyvenimui.Pasivaikščioti po Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną, susipažinti su kazimieriečių seserų darbais kviečia sesuo Lidija.

Pasivaikščiojimas po Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų.Antroje laidos dalyje – pasakojimas apie XX a. trečiajame dešimtmetyje Bauhaus mokykloje plėtotas idėjas.

„Muzikiniame pastiše“ susitiksime su Metų muziejininkės vardą pelniusia muzikologe Kristina Mikuličiūte-Vaitkūniene. Pasivaikščiojimas po Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejų. Antroje laidos dalyje klausysimės Davido Lyncho prieš savaitę pasirodžiusio antrojo solinio albumo – „The Big Dream“.

Lentvarį atrandame iš naujo. Traukos objektu tampa bažnyčia – vertingas XX a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, taip pat XIX–XX a. sandūroje Lentvario dvaras bei parkas, priklausęs grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Šiandien Lentvario parkas specialistų laikomas vienu brandžiausių prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andre kūriniu.Nors Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas sako, kad miestelis yra visų užmirštas, jaunimas su tuo nelabai sutinka. Prie apleistų Lentvario rūmų vyksta renginiai, parke lankosi žmonės, atvyksta turistų. „Jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir nebus“, – sako jaunimo organizacijos „Lentvario parko renesansas“ vadovas Povilas Plūkas ir Lentvario kultūros renginių organizatorė Viktorija Šamatovičienė. Pasivaikščiokime po Lentvario rūmų parką.

Lentvarį atrandame iš naujo. Traukos objektu tampa bažnyčia – vertingas XX a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, taip pat XIX–XX a. sandūroje Lentvario dvaras bei parkas, priklausęs grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Šiandien Lentvario parkas specialistų laikomas vienu brandžiausių prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andre kūriniu.Nors Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas sako, kad miestelis yra visų užmirštas, jaunimas su tuo nelabai sutinka. Prie apleistų Lentvario rūmų vyksta renginiai, parke lankosi žmonės, atvyksta turistų. „Jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir nebus“, – sako jaunimo organizacijos „Lentvario parko renesansas“ vadovas Povilas Plūkas ir Lentvario kultūros renginių organizatorė Viktorija Šamatovičienė. Pasivaikščiokime po Lentvario rūmų parką.

Tai unikalus muziejus ir parkas, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14 ha slėnyje. Akmenų parko slėnyje yra akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija. Kalnelyje – akmeninių skulptūrų skveras. Muziejuje, įsikūrusiame 200 metų vandens malūne, nemažai yra uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, iškasenų, mineralų kolekcijų.Pirmą akmenį Vaclovas Inta parsigabeno dviračiu. Jaunasis gydytojas sukinėdavosi ten, kur savo technika, versdami vos kyšančius akmenis, darbavosi melioratoriai. Per atostogas V. Intas lankydavosi garsiuose Sovietų Sąjungos botanikos soduose, pas gamtos bičiulius. Siuntiniais ir kuprinėmis gydytojas į Mosėdį gabeno viską: akmenis, augalus, gyvūnus, sėklas, smėlį, sodinukus. Taip pamažu kūrėsi akmenų parkas, o vėliau ir muziejus.Garsas apie tokį akmenų parką ir muziejų nuvilnijo per Žemaitiją ir visą šalį. Dabar čia lankosi ne tik Lietuvos gyventojai, sulaukiama nemažai svečių iš užsienio. O mes ten buvome?Pasivaikščiokime kartu po V. Into akmenų parką ir muziejų su direktoriumi Evaldu Razgumi.

Tai unikalus muziejus ir parkas, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14 ha slėnyje. Akmenų parko slėnyje yra akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija. Kalnelyje – akmeninių skulptūrų skveras. Muziejuje, įsikūrusiame 200 metų vandens malūne, nemažai yra uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, iškasenų, mineralų kolekcijų.Pirmą akmenį Vaclovas Inta parsigabeno dviračiu. Jaunasis gydytojas sukinėdavosi ten, kur savo technika, versdami vos kyšančius akmenis, darbavosi melioratoriai. Per atostogas V. Intas lankydavosi garsiuose Sovietų Sąjungos botanikos soduose, pas gamtos bičiulius. Siuntiniais ir kuprinėmis gydytojas į Mosėdį gabeno viską: akmenis, augalus, gyvūnus, sėklas, smėlį, sodinukus. Taip pamažu kūrėsi akmenų parkas, o vėliau ir muziejus.Garsas apie tokį akmenų parką ir muziejų nuvilnijo per Žemaitiją ir visą šalį. Dabar čia lankosi ne tik Lietuvos gyventojai, sulaukiama nemažai svečių iš užsienio. O mes ten buvome?Pasivaikščiokime kartu po V. Into akmenų parką ir muziejų su direktoriumi Evaldu Razgumi.

„Archeologo svarbiausias uždavinys yra pasiimti istorinę informaciją, kuri glūdi po žeme. O norint pamatyti tai, kas yra virš žemės, nebūtina būti archeologu“, – sako archeologas dr. Kęstutis Katalynas.Dar 1966 m. buvo pradėti archeologiniai ir architektūriniai Vilniaus gynybinės sienos tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir jas jungiantis tunelis. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Deja, laikas negailestingas. Pastaruosius trejus metus aplink Vilniaus gynybinės sienos bastėją vėl vyksta statybos, rekonstrukcijos darbai. Kasinėjimai, kuriuos vykdo archeologai, žada naujai papildyti požeminio Vilniaus senamiesčio žemėlapį.Pasivaikščiokime kartu su archeologu dr. Kęstučiu Katalynu po statybos darbuose paskendusią bastėją, užmeskime akį į šalia atkastą XVII a. šildymo krosnį, prisiminkime Vilniaus gynybinės sienos įtvirtinimo svarbą bei pasiklausykime mažai girdėtų legendų apie kruviną šaltinį, slibiną bei piktą mergą su šunimi ir gaidžiu.

„Archeologo svarbiausias uždavinys yra pasiimti istorinę informaciją, kuri glūdi po žeme. O norint pamatyti tai, kas yra virš žemės, nebūtina būti archeologu“, – sako archeologas dr. Kęstutis Katalynas.Dar 1966 m. buvo pradėti archeologiniai ir architektūriniai Vilniaus gynybinės sienos tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir jas jungiantis tunelis. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Deja, laikas negailestingas. Pastaruosius trejus metus aplink Vilniaus gynybinės sienos bastėją vėl vyksta statybos, rekonstrukcijos darbai. Kasinėjimai, kuriuos vykdo archeologai, žada naujai papildyti požeminio Vilniaus senamiesčio žemėlapį.Pasivaikščiokime kartu su archeologu dr. Kęstučiu Katalynu po statybos darbuose paskendusią bastėją, užmeskime akį į šalia atkastą XVII a. šildymo krosnį, prisiminkime Vilniaus gynybinės sienos įtvirtinimo svarbą bei pasiklausykime mažai girdėtų legendų apie kruviną šaltinį, slibiną bei piktą mergą su šunimi ir gaidžiu.

Pasivaikščiojimas po Vilniaus miestą su naujausiu rašytojo Herkaus Kunčiaus romanu "Lietuvis Vilniuje", kurį išleido mėnraštis "Kultūros barai".

Pasivaikščiojimas po Vilniaus miestą su naujausiu rašytojo Herkaus Kunčiaus romanu "Lietuvis Vilniuje", kurį išleido mėnraštis "Kultūros barai".