Podcasts about respublikin

Prezidento rinkimai Rumunijoje turės būti pakartoti. Tai nusprendė šalies Aukščiausiasis teismas.Prieš dešimt metų į Klaipėdą atplaukęs suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ perduotas Lietuvai, išpirkimas kainavo 138 mlrd.eurų.Paliaubos Ukrainoje – kiek realios ir kokiomis sąlygomis?Respublikinė Šiaulių ligoninė vykdo eksperimentą - kai kuriuose skyriuose pakeistos slaugytojų pamainos trukmės ir jie dirba trimis pamainomis po 8 valandas. Lietuvos medikų bendruomenė svarsto, kad taip turėtų būti visose ligoninėse, nes medikui dirbant pagal įprastą tvarką parą be poilsio, didėja tikimybė ir suklysti, ir susirgti pačiam.Sirijos sukilėliai jau kontroliuoja Alepą, Hamą ir artėja prie Homso miesto, jų lyderis sako, kad tikslas – Sirijos diktatoriaus, Rusijos sąjungininko Bašaro Asado nuvertimas.Telšiams švenčiant 233-ąjį gimtadienį surengtas „Žemaičių egzaminas“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Premjerė rengia susitikimą, kuriame bus tariamasi, kaip padėti išsaugoti technologijų kompanijos „Teltonika“ milijardines investicijas Lietuvoje.Amerikos prezidentas Joe Biden leido Ukrainai ilgojo nuotolinio raketomis smogti Rusijos teritorijoje.Aktualus klausimas. Daugėja eismo įvykių, kai tamsiu paros metu nukenčia pėstieji. Ar reikia bausti tuos, kurie tamsiu paros metu nedėvi atšvaitų?Respublikinėje Šiaulių ligoninėje laisvas kas ketvirtas gydytojo etatas, o pacientai mėnesių mėnesius laukia, kol pateks pas specialistą. Ligoninės vadovas sako, kad tokia padėtis visų didmiesčių gydymo įstaigose, bet darbą čia palikę gydytojai su tokia nuomone nesutinka.Kaip reikėtų vertinti nesusipratimą dėl technologijų kompanijos „Teltonika“ investicijų? Ar Lietuva turėtų skolintis ir jau kitąmet smarkiai didinti gynybos finansavimą? Kaip valdantieji vertina protestus dėl „Nemuno aušros“ dalyvavimo koalicijoje? Pokalbis su Seimo Pirmininku Sauliumi Skverneliu.Eidamas 74 metus mirė kompozitorius, muzikantas Andrius Kulikauskas.Ved. Edvardas Kubilius

Vyriausioji rinkimų komisija ilgai svarstė, kaip reaguoti į piliečio prašymą anuliuoti Seimo rinkimų rezultatus. Tokį prašymą komisijai dėl to pateikė dorinio ugdymo mokytojas Povilas pasipiktinęs tuo, kad partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė atsisakė ne tik tapti premjere, bet ir dirbti Seime.Jungtinių Valstijų prezidento rinkimams artėjant prie atomazgos, LRT kviečia išsamiau susipažinti su abejų kandidatų ekonominės politikos programomis.Respublikinė Šiaulių ligoninė dėl mobingo darbe nusižudžiusios medikės artimiesiems turi sumokėti 70 tūkst. eurų neturtinės žalos. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad šis sprendimas gali tapti precedentu ir kitose bylose. Be to, pasak ministro, jis rodo, kad ministerijos sprendimas atleisti buvusį ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką buvo teisingas.Po Sakartvelo parlamento rinkimų, kuriuos šalies prezidentė ir opozicija vadina suklastotais ir nepripažįsta, Tbilisyje vėl rengiamas mitingas.Naktinis klubas opiumas atsirado rimtų kaltinimų centre. Jo lankytojai pasakoja esą buvę apsvaiginti į gėrimą įmaišytomis narkotinėmis medžiagomis, o to pasinaudoję asmenys prie aukų seksualiai prekabiavo. Naktinio klubo administracija teigia neatsakanti už lankytojų elgesį ir pasirinkimus. Policija sako reidų nevykdanti kol negauna pranešimo apie galimas nusikalstamas veikas.Ved. Liepa Želnienė

„Nuo pat gimimo mane persekioja labai daug mirčių”, - pasakoja mirusio donoro žmona Birutė Semėnienė, kartu su sūnumi, mirus vyrui, priėmusi lemtingą sprendimą, kuris pagelbėjo net keliems žmonėms. Laidoje taip pat dalyvauja Audronė Būziuvienė – Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė, Daiva Vilija Čičiškinienė – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus II poskyrio gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Kauno ir Klaipėdos regionų donorystės paslaugų koordinavimo centro koordinatorės Paulina Aldakauskaitė ir Diana Palepšaitienė.Kasmet Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 40 000 mirčių ir tik apie 150 yra išskirtinės – konstatuojama smegenų mirtis arba negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka – ir prasideda organų donorystės procesas. Ir tai vyksta reanimacijoje, kur gydytojas anesteziologas reanimatologas gydo 6-10 sunkių ligonių – po operacijų ir pan. O štai vienam diagnozuojama smegenų mirtis – tai reiškia žmogus mirė, bet prasideda donorystės procesas. Ir, kad viskas įvyktų, reikia keturių raidžių junginio TAIP.Kokias emocijas, vidines būsenas išgyvena reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojai, regionų donorystės paslaugų biurų koordinatoriai, Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojai? Kaip viskas vyksta? Atsakymai – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas kartu su kolega Pauliumi Saudargu užregistravo įstatymo pataisą, leidžiančią atsargos kariams, buvusiems karo prievolininkams leisti įsigyti ir turėti automatinius ginklus. Kasčiūnas tokį pasiūlymą motyvuoja tuo, kad esant reikalui su ginklais susipažinę buvę kariai galės efektyviau gintis nuo priešo.Seimas nepritarė prezidento siūlymui leisti gyventojams vieną kartą iš antros pensijų pakopos išsiimti iki 25 procentų sukauptų lėšų, tačiau imasi svarstyti liberalo Jono Varkalio pataisas, leidžiančias pasiimti iki beveik 11-os tūkstančių eurų. Prezidento patarėja teigia, kad Seimui „užteko proto“ neatmesti idėjos tobulinti pensijų sistemą.Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje praktikuojasi 7 medicinos studentės iš Graikijos, padedančios priimti gimdymus. Žiemą ligoninė sulauks dar daugiau užsieniečių studentų. O tai regionui didelė paspirtis, nes medikų labai trūksta.Šalia Šiaulių atidarytos beveik 20 metų planuotos naujos kapinės. Jose numatyta per 6000 naujų kapaviečių. Kol kas palaidojimų nėra, tačiau neabejojama, kad kapinės netrukus pradės veikti, nes kitose miesto kapinėse laisvų laidojimo vietų beveik neliko.Ved. Liuda Kudinova

Šią savaitę dauguma turės dvi papildomas ne darbo dienas, t. y. lapkričio 1-ąją, arba Visų Šventųjų dieną, ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Dauguma šiomis dienomis nedirbs, tačiau dalies žmonių darbas nesustoja. Kiek šią savaitę dirbančiųjų ir kaip jiems turi būti atlyginama?Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteti pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo nuo 2025-ųjų įvesti gynybos mokestį. Apie mokestį jis užsiminė Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją. Ar jūs pritariate gynybos mokesčiui, ar jį mokėtumėte?„Pagrindinės numatomos Vokietijos brigados dislokavimo vietos Lietuvoje yra Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje, tačiau galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Kadangi dalis vokiečių karių į Lietuvą tarnauti atvyks su šeimomis, planuojama, kad jie galėtų įsikurti Vilniuje ir Kaune. Šiuo metu vertinamos įvairios alternatyvos siekiant rasti palankiausią ir patraukliausią sprendimą. Sprendimai bus priimti bendrai abiejų šalių – juos įtvirtinsime Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje plane, kuris bus pasirašytas iki šių metų pabaigos“, - tokio atsakymo sulaukėme iš Krašto apsaugos ministerijos, kai paklausėme, ar jau aišku, kur Lietuvos buvo apgyvendinti vokiečių kariai.Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje praktikuojasi 7 medicinos studentės iš Graikijos, padedančios priimti gimdymus. Žiemą ligoninė sulauks dar daugiau užsieniečių studentų. O tai regionui didelė paspirtis, nes medikų labai trūksta.Ved. Rūta Kupetytė

Izraelio priešai vienija jėgas, o pats Izraelis veliasi į kivirčą su Jungtinėmis Tautomis ir ragina organizacijos vadovą atsistatydinti.Seime tęsiasi svarstymai dėl gynybos finansavimo. Pritarta nuostatai svarstyti galimybę daugiau skolintis, netyla ir kalbos apie Gynybos mokestį.Vyriausybė siūlo taisyti įstatymą ir atsisakyti nuostatos, kad informacija apie LGBT žmonių santykius nepilnamečiams žalinga.Vilniaus savivaldybė planuoja atliekas tvarkyti kitaip nei iki šiol – maisto atliekas reikės atskirti nuo kitų mišrių komunalinių atliekų.Dažnas su psichikos liga susidūręs pacientas, po gydymo ligoninėje vėl atsiduria psichiatrijos skyriuje. Reabilitacijos specialistai sako, kad vienas efektyviausių būdų sumažinti atkryčio tikimybę – darbas. Tačiau darbdaviai vis dar baiminasi priimti psichikos sunkumų patiriantį žmogų. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje pristatyta reabilitacijos programa, kurią baigę pacientai tampa geidžiamais darbuotojais.Antradienį tyrėjai atskleidė didelio masto sukčių operaciją, skaičiuojama, kad iki 5 milijonus kartų Lietuvos gyventojai savo socialiniuose tinkluose galėjo pamatyti žinutes, kur buvo klastojami naujienų portalai ir jų skelbiamos naujienos. Kaip atrodė tyrimo užkulisiai, ką dar tikisi išsiaiškinti tyrėjai ir ką prognozuoja ekspertai?Ved. Liepa Želnienė

Neteisėtų migrantų kelionė Lietuvoje baigėsi tragedija. Šiąnakt Kalvarijos savivaldybėje nestojo policijos pareigūnų stabdomas automobilis Audi. Sprukdamas nuo pareigūnų, jis posūkyje nuvažiavo nuo kelio, kliudė stulpą ir apsivertė pelkėje. Per avariją žuvo mašiną vairavęs Moldovos pilietis ir kaip keleivis vykęs Sirijos pilietis. Dar penki sirai buvo sužeisti.Savivaldybių tarybų narių lėšų įsisavinimo skandalas gali peraugti į visos Vyriausybės krizę. Įkandin Jurgitos Šiugždinienės, teisintis priversti dar du ministrai – finansų Gintarė Skaistė ir Kultūros Simonas Kairys. Prieš tapdami ministrais, jie abu dirbo Kauno taryboje. Skaistė per 4-erius metus, tarybos nario veiklai išleido daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Kairys taryboje dirbo 6-erius su puse metų ir išleido per 35 tūkstančius eurų. Opozicija svarsto interpeliaciją rengti ne tik konkretiems ministrams, bet visai Vyriausybei.Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad visuomenė turi teisę rasti informaciją apie anksčiau vykusius teismo procesus ir nusikaltusius žmones bei atmetė tarnyba piktnaudžiavusio buvusio policininko reikalavimą portalui 15min ištrinti informaciją apie jį.Psichiatrai teigia, kad pagalbos pasireiškus psichozei asmenys neretai kreipiasi tik sulaukę 30-ties metų, kadangi vyrams ji gali prasidėti jau paauglystėje, tai yra net keliolika pradelstų metų. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje atsidarė skyrius, kuriame bus teikiama pagalba patiriantiems ankstyvuosius psichozės epizodus, sergantiems depresija, priklausomybėmis, asmenybės sutrikimais.Artėjant vasaros sezonui, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pastebi, kad pastaraisiais metais stovyklose daugėja vaiko teisių pažeidimų.Turistų pamėgtą Šiaurės Italijos regioną siaubia galingas potvynis. Labiausiai nukentėjo Ravenos, Forli-Čezenos, Riminio ir Bolonijos provincijos. Mažiausiai 9 žmonės žuvo. Tūkstančiai gyventojų evakuoti. Teigiama, kad po smarkių liūčių patvino 14 upių. Potvynis apsėmė 23 miestus. Dėl stichijos atašuktas savaitgalį turėjęs vykti Formulės lenktynių etapasVed. Andrius KavaliauskasMarijampolės apskrities VPK nuotr.

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie dainininkę, popmuzikos karalienę Madonną. Pokalbis su LRT populiariosios muzikos vyriausiuoju redaktoriumi Ramūnu Zilniu.Lietuvos kino teatruose netrukus pasirodys ilgametražis animacinis filmas „Kakė Makė: mano filmas“. Kūrėjai tikisi, kad šis filmas užkariaus ir užsienio rinkas. Ar tai realu? Ko reikia, kad filmas būtų sėkmingas ir kitose šalyse? Apie tai su filmo režisieriumi Meinardu Valkevičiumi ir prodiusere Simona Krasauskiene.Penktadienį vyks didžiausias Lietuvoje istorinio fechtavimo turnyras, kuriame ginklus surems istorinių kovų meistrai bei rekonstruktoriai iš visos šalies ir kitų kraštų. O mes su Istorinio fechtavimo asociacijos HEMA LT vadovu Andriumi Janioniu pasikalbėsime apie turnyrą ir apie tai, kas yra istorinis fechtavimasis.Penkioliktą kartą surengtuose „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimuose pagerbti 14 Vilniaus medicinos srities darbuotojų. Vienas jų - Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika „Auksinę mediko širdį“ gavo už dalyvavimą savanorių medikų misijoje Ukrainoje.Daugiau nei pusės apklaustų neįgaliųjų pajamos nesiekia 550 eurų per mėnesį, tik kas dešimtas respondentas jaučiasi užtikrintai dėl ateities. Kokią neįgalių žmonių situaciją Lietuvoje atskleidžia naujausias tyrimas? Lietuvos žmonių su negalia sąjunga apklausė 665 žmones. Apie tyrimo rezultatus pasakoja Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Narkotikų vartojimas mokyklose auga, vos ne kiekvieną savaitę pranešama apie psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodijusius vaikus. Klaipėdos ugdymo įstaigose atliktas tyrimas nustebino dar labiau. Mokyklose gausiausiai aptikta nebe kanapių, o kokaino pėdsakų.Kaip užkirsti kelią narkotikų vartojimui mokyklose?Laidoje dalyvauja Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus viršininkas Jevgenijus Liepis, Mokyklų vadovų asociacijos vadovas, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas, Šeimų asociacijos Valdybos narė, paauglių mama, teisininkė Violeta Skripskienė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė ir Lietuvos jaunimo sąjungos „Žingsnis“ atstovas Deividas Bartkus.Ved. Liepa Želnienė

Vis dažniau žiniasklaidos priemonėse pasirodo istorijų apie apsinuodijusius ir į ligoninę atgabentus paauglius ar jaunuolius, kurie rūkė elektronines cigaretes. Kaip vėliau aiškėja, jos buvo užpildytos ne kaitinamuoju tabaku, o nelegaliomis psischoaktyviomis medžiagomis, kurių sudėtyje aptinkama žiurknuodžių, aušinimo skysčio ar kitų nuodingų medžiagų. Medikai tikina, kad tokie apsinuodijimo atvejai yra gana dažni, o atpažinti, kuo apsinuodijo pacientas – kartais ir neįmanoma, nes nelegaliai gaminami ir platinami sintetiniai katinonai ar sintetiniai kanabinoidai gali būti užteršti ir kitų medžiagų priemaišomis, apie kurias nenutuokia nė patys nelegalių psichoaktyvių medžiagų gamintojai. Kuo baigiasi tokie elektroninių cigarečių garinimo eksperimentai? Kokie dažniausi apsinuodijimo liekamieji reiškiniai? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos RITS vedėja Gabija Laubner Sakalauskiene.Kita laidos tema – vis dar dažnai painiojamos ligos: insultas ir miokardo infarktas. Nors jos abi mums kelia siaubą, nes jų poveikis sveikatai gali būti negrįžtamas, o dar baisiau – abi ligos siejamos su mirtimi, vis dar stokojame žinių, kaip jas atskirti, kaip laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius ir kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai pokalbis su Santaros klinikų gydytoju neurologu dr. Ryčiu Masiliūnu ir gydytoju kardiologu prof. Pranu Šerpyčiu.Ved. Laura Adomavičienė

Gruodžio viduryje Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos Lauros Šilinskytės savižudybės aplinkybių. Tyrimą atlikusi prokurorė nurodė, kad tyrimas nutraukiamas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Per tyrimą buvo apklausta daugiau nei 60 liudytojų, nagrinėti medicininiai ir pokalbių telefonu įrašai, elektroniniai susirašinėjimai.Įdomu tai, kad ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai nurodė, kad mobingo faktas, kurį kėlė mirusios gydytojos artimieji, nagrinėtas apskritai nebuvo. Tačiau ekspertizės išvadose teigiama, kad iš surinktos informacijos yra aišku, jog gydytoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje paskutinius dvejus metus jautėsi nesaugi, patyrė psichologinį spaudimą. Atleidimas iš darbo „už dokumentų klastojimą, dėl ko buvo diskredituotas gydytojo vardas ir visiškai prarastas kolegų pasitikėjimas“, ekspertų teigimu, medikei sukėlė ūmią reakciją į stresą. O tai jau yra medicininė diagnozė ir ši liga turi savo kodą. Kaip teigia medicinos ekspertai, ūmią reakciją į stresą patyręs žmogus negeba racionaliai priimti sprendimų.Kodėl gydytojos atleidimas dėl dokumentų klastojimo galėjo iššaukti ūmią reakciją į stresą? Nes, kaip įrašuose nurodo pati gydytoja, dokumentų klastojimu buvo pavadinta jos netyčinė klaida: pildydama ligos istorijos dokumentus ji tiesiog supainiojo pacientus ir vėliau savo padarytą klaidą pati ištrynė. Visgi ši klaida, virtusi dokumentų klastojimu, tapo priežastimi ją atleisti iš darbo ir kartu medikei užtrenkė duris įsidarbinti kitoje gydymo įstaigoje: ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kur iš gydytojo emigranto reikalaujama nepriekaištingos reputacijos.Darbo ginčų komisija yra priėmusi sprendimą, kad gydytoja iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atleista neteisėtai, nes jos atlikti veiksmai nebuvo laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Deja, sprendimas priimtas jau po gydytojos mirties.Gydytojos pradėtą kovą su mobingu šiandien tęsia medikės artimieji. Prokuratūros nutrauktas ikiteisminis tyrimas kelia pasipiktinimą ir medikų bendruomenei. Toks šių įvykių posūkis jiems reiškia, kad kovoti prieš mobingą gydymo įstaigoje gali būti tiesiog beprasmiška.Kaip šiandien turėtų elgtis medikas, matydamas vadovų klaidas, kartais ir galbūt nusikalstamas veikas? Tylėti ir bijoti užsitraukti vadovų nemalonę, kad, neduok Dieve, netaptų dar viena mobingo auka? O jei žmogus yra pilietiškas ir negali taikstytis? Kas tokiu atveju jam padės kovoti, kai galios svertai vadovų pusėje?Laidoje dalyvauja: Gydytojos Lauros Šilinskytės brolis Artūras Šilinskis, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė.Ved. Laura Adomavičienė

Smegenų aneurizmos fondas rugsėjį pradėjo intensyvią informacinę kampaniją, kuria siekia atkreipti pacientų dėmesį į smegenų aneurizmą. Šia liga serga apie 5 proc. Lietuvos gyventojų. Iš vienos pusės – tai nėra daug, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad yra dalis žmonių, kurie nė neįtaria, kad serga smegenų aneurizma, o kita dalis apie tai žino, tačiau nesiima jokių priemonių. Kodėl? Nes liga yra nebyli ir nesukelia skausmo ar kitų nemalonių pojūčių, tačiau išvešėjusi smegenų aneurizma gali baigtis mirtimi arba neįgalumu. Kas lemia ligos atsiradimą ir ko griebtis išgirdus teigiamą smegenų aneurizmos diagnozę? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės intervencinės radiologijos skyriaus vedėju bei vienu Smegenų aneurizmos fondo steigėjų Audriumi Širvinsku.Kita laidos tema – naujas vėžio gydymo būdas, kuris prieš savaitę buvo pristatytas Europos medicininės onkologijos draugijos kongrese ir tapo renginio žvaigžde. Tai yra naviko gydymas infiltruojančiais limfocitais. Atlikto nekomercinio klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad šis gydymo būdas yra du kartus veiksmingesnis nei naujos kartos imunoterapija. Įdomu tai, kad naviko gydymas infiltruojančiais limfocitais onkologų pasaulyje nėra naujiena ir panaši terapija buvo taikoma ir Lietuvoje. Kuo svarbūs naujo tyrimo duomenys ir ar būtų įmanoma Lietuvoje jau šiandien taikyti novatorišką gydymą infiltruojančiais limfocitais? Pokalbis su neseniai iš Europos medicininės onkologijos draugijos kongreso grįžusiu NVI onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuva jau minima tarp Europos šalių, kuriose antsvorio problema yra viena ryškiausių – nutukimas diagnozuotas 27 proc. šalies gyventojų. Pagal šią statistiką mūsų šalis jau atsidūrė labiausiai nutukusių Europos valstybių penketuke. Problema labai ryški ne tik suaugusiųjų grupėje, nutukimo atvejų vis daugiau registruojama ir tarp Lietuvos vaikų. Nutukimo statistika šiurpina Lietuvos medikus – mat su antsvoriu siejamas didesnis sergamumas 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Nuo pastarųjų mirštamumas Lietuvoje yra pats didžiausias Europoje.Nepaisant šalies sveikatos ekspertų dedamų pastangų nutukimo problemai suvaldyti būtina ryžtingų žingsnių imtis ir mums patiems. Kaip atsikratyti antsvorio, kai internete apstu įvairiausių skirtingų dietų, sklando gausybė su mityba susijusių mitų? Pokalbis su Didžiosios Britanijos taikomosios mitybos ir mitybos terapijos asociacijos nare, mitybos specialiste Tautvile Šliažaite–Miller.Kita laidos tema – paspirtukininkų patiriamos traumos. Neatsargūs pasivažinėjimai elektriniu paspirtuku dažnai baigiasi ligoninių priėmimo skyriuose ir medikai tikina, kad kasmet tokių traumų skaičius tik auga. Vien į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kasmet atvyksta daugiau 0,5 tūkst. traumas patyrusių paspirtukininkų. Kokie sužalojimai yra dažniausi ir su kokiais sveikatos iššūkiais vėliau susiduria neatsargūs paspirtukų vairuotojai? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopede–traumatologe Evelina Kondrusevičiene.Ved. Laura Adomavičienė

Keičiantis sezonams kyla vis naujų sveikatos iššūkių. Jei žiemą aktualios buvo traumos dėl slidžios kelio dangos, vasarą pavojai tyko dviratininkų paspirtukininkų, maudynių, saulės vonių mėgėjų. Artėjant karščio bangoms paūmėja sveikatos būklė ir sergančių širdies bei kraujagyslių ligomis. Niekada nežinai, kada greta esančiam prireiks pirmosios pagalbos, bet ar visi ją mokame teikti?Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai gyventojams širdis ima stoti ne ligoninėje, o namuose, gatvėje ar kitur, kur nėra ranka pasiekiamų skubios pagalbos medikų. Sakytume, nieko tokio, paskambinus 112 greitoji medicinos pagalba mieste turi atskubėti per 15 min, užmiestyje – per 25 min. Deja, to nepakanka. Tyrimai rodo, kad atsitiktinių praeivių ar artimųjų laiku pradėtas gaivinimas net iki 70 proc. padidina tikimybę išgelbėti žmogaus gyvybę. Tuo tarpu kiekviena uždelsta minutė šansą išgyventi smukdo 7-10 proc.Bet jeigu pastebėjote gatvėje susmukusį praeivį ir neturite žinių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, kaip reikėtų elgtis: vis tiek pulti daryti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą pagal tai, ką atsimenate iš veiksmo filmų, ar geriau žmogaus apskritai neliesti ir kviesti greitąją pagalbą? Ar žinome, kam reikalingas turniketas? Kaip naudotis defibriliatoriumi, jeigu toks po ranka yra?Iš kitos pusės su kokiais iššūkiais susiduria priėmimo skyriuose dirbantys medikai, kai atvežamas pacientas, kuriam pirmoji pagalba nebuvo suteikta laiku? Kokios komplikacijos gresia tokiems pacientams?Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų skubios medicinos gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.Ved. Laura Adomavičienė

Balandžio 15-ąją iš Lietuvos į Ukrainą išvyko dvi gydytojų ir slaugytojų komandos – iš viso 24 medikai. Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, šios misijos tikslas – padėti karo Ukrainoje išvargintiems medikams pasirūpinti nuo Rusijos agresijos nukentėjusiais civiliais gyventojais. Planuota, kad Lietuvos medikai Ukrainoje bus dvi savaites, tačiau numatytu laiku iš 24 medikų į Lietuvą šį sekmadienį sugrįžo tik pusė. Likę kolegos dar vieną savaitę lieka Ukrainoje.Tarp į Lietuvą sugrįžusių medikų – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika, stažavęsis daugelyje Europos šalių, tačiau niekada nesimokęs karo medicinos. Dar prieš išvykdamas gydytojas žinojo, kad Ukrainoje jis į karo zoną siunčiamas nebus, dirbs civilinėje ligoninėje. S. Sereika pasakoja apie savo patirtį ir iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Ukrainos gydytojai ir pacientai.Kita laidos tema – inkstų akmenligė. Tai yra gana dažna liga, ypač paplitusi išsivysčiusiose šalyse. Pastebėta, kad vyrai inkstų akmenlige serga dažniau. Be to, paprastai akmenligė išryškėja 30-60-tais gyvenimo metais. Bloga žinia ta, kad akmenys inkstuose pradeda formuotis nebyliai ir skausmas pacientą suriečia tik tada, kai susiformavę akmenys šlapimtakyje užstringa ir sukelia uždegiminius procesus. Ar galima šią ligą užčiuopti anksčiau? Kokios prevencinės priemonės padėtų jos apskritai išvengti? Pokalbis su Santaros klinikų gydytoju urologu Mariumi Snicoriumi.Ved. Laura Adomavičienė

Šventiniu laikotarpiu gyvūnų prieglaudos stabdo keturkojų atidavimą.Toks sprendimas priimtas, siekiant, kad gyvūnas netaptų Kalėdų dovana, kuri neretai vėliau niekam nebereikalinga ir po švenčių grąžinama atgal į prieglaudas. Vestos Tizenhauzienės reportažas.Omikron atmainai žaibiškai plintant Europoje, epidemiologai teigia, kad ir Lietuvoje ji per ateinančias savaites gali tapti dominuojanti. Įvesti karantino kol kas nežadama, bet gyventojai raginami atsisakyti masinių susibūrimų, šventinių pramogų, mišių, o Kalėdoms pasidovanoti vakcinos dozę. Plačiau Edita Vitė.Seimas balsuos, kad nuo kitų metų liepos būtų uždraustos elektroninės cigaretės ir jų pildyklės su skysčiais, jeigu jų sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų. Išsamiau apie tai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, klinikinis toksikologas, docentas Robertas Badaras.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Lietuvoje fiksuojama vis daugiau asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veiklos. Anot ministrės, vien per 2020 metus užregistruota daugiau kaip 28 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, o nuo šių metų pradžios iki lapkričio – beveik 23 tūkst. Kokios realios pagalbos gali tikėtis nusikaltimų aukos? Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro vadovas, Vilniaus universiteto kriminologijos katedros docentas Algimantas Čepas ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė.Į JAV sankcijų sąrašą patekę baltarusiškų trašų eksportuotojai LRT radijui atskleidė, kad jei Lietuva sustabdytų tranzitą, Baltarusija atsakytų panašiomis priemonėmis – stabdytų tranzitą į Lietuvą. „Belaruskaja kalinnaja kompanija“ atstovė Irina Savčenko tikino, kad ieškinius Lietuvai pateiktų ne tik Baltarusijos valstybinė įmonė, bet ir trąšų pirkėjai. Su ja kalbėjosi kolega Marius Jokūbaitis.Studijoje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Ar bus pritarta privalomam skiepijimui?Sporto naujienos. Studijoje Marius Andrijauskas.Ar jūs džiūgaujate balsu, kai prekybos centro aikštelėje randate laisvą vietą? Turbūt ne. Nes apsukę ratą ar du, turbūt vis tiek rasite vietą automobiliui, nesvarbu, kur ji būtų – visai šalia įėjimo į prekybos centrą, ar toliau. O štai vilnietis Ričardas pamatęs laisvę vietą prie įėjimo džiaugsmingai šūkteli Valio. Jeigu vyras į prekybos centrą vyksta su žmona, jam bet kokia vieta netinka, reikia specialiai neįgaliųjų ženklu pažymėtos parkavimo vietos, nes priešingu atveju žmona negali išlipti iš automobilio ir persėsti į neįgaliųjų ratukus.Tačiau ruošimasis šventėms ir dovanų pirkimas taip užgožia rūpesčiais, kad ne vienas vairuotojas savo automobilį pastato į neįgaliųjų vietą ir sveikomis kojomis žingsniuoja apsipirkti. Pasakoja Asta Martišiūtė.Savaitės komentaras.Vyriausybės agonija. Autorė - žurnalistė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – naujoji šių laikų rykštė, o per pandemiją ši problema dar labiau išvešėjo. Statistika čia negailestinga: apie 90 proc. visų 45-65 metų amžiaus lietuvių turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Tai yra ypač opi problema, nes su padidėjusiu cholesterolio kiekiu siejamos širdies ir kraujagyslių ligos, o šios tiek mūsų šaltyje, tiek ir Vakarų valstybėse nusineša daugiausia pacientų gyvybių.Pastebėti šoktelėjusį cholesterolio kiekį pačiam, be kryptingų tyrimų, vargu ar įmanoma, nes padidėjusio cholesterolio „neskauda“. Ar augantis svoris gali rodyti prastėjančius cholesterolio rodiklius? Kiek šiuo atveju įtakos turi genetika? Kada užtenka pakeisti mitybą ar gyvenimo būdą, o kada būtina kreiptis į medikus ir pradėti vartoti vaistus? Pokalbis su Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabele Juškiene.Kita laidos tema – demencija, kuri diagnozuojama 1 iš 20 vyresnio negu 65 metų amžiaus gyventojui. Ši diagnozė yra labai skaudi tiek pačiam pacientui, tiek ir jo artimiesiems, nes liga iš pagrindų keičia gyvenimo būdą, palaipsniui atima savarankiškumą. Dėl prasidėjusios silpnaprotystės sutrinka kalba, atmintis, judėjimas, orientacija, suvokimas, taip pat skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis. Visa tai labai stipriai paveikia paciento emocijas, gebėjimą jas kontroliuoti, galimi net ryškūs asmenybės pasikeitimai.Ar demencija yra gyvenimo būdo, o gal labiau genetikos veiksnių nulemta liga? Ko turėtume griebtis šiandien, kad ilgiau išliktume darbingi ir ateityje išvengtume silpnaprotystės arba bent jau reikšmingai ją atitolintume? Ar šiandien išgirsta demencijos diagnozė iš tiesų reiškia savarankiško gyvenimo pabaigą? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriumi prof. Arūnu Germanavičiumi.Ved. Laura Adomavičienė

Greičiausiai kiekvienas pažįstamų rate turime žmonių su išsikišusiu pėdos kauliuku ir greičiausiai tai bus moteris. Jai sunku išsirinkti avalynę, ji kenčia nuo skausmo po ilgesnių pasivaikščiojimų ar intensyvesnio sporto. Dalis šių moterų jau operavo pėdą, tačiau net ir po operacijos pėdos kauliuko bėdos ilgainiui gali atsinaujinti. Ar įmanoma apskritai išvengti pėdos kauliuko bėdų? Kiek šiai problemai įtakos turi avalynė ir ar visais atvejais būtina išsikišusį pėdos kauliuką operuoti? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopede-traumatologe Evelina Kondrusevičiene.Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turėjo per didelį svorį, 38 proc. turėjo antsvorio, daugiausia vyrų, o 19 proc. gyventojų diagnozuotas nutukimas ir šią diagnozę dažniau išgirsta moterys. Higienos instituto stebėjimai rodo, kad Lietuvoje daugėja ir nutukusių vaikų. 2019-2020 penktadalis visų vaikų iki 18 metų turėjo antsvorio arba buvo nutukę.Nutukimas yra rimta liga, galinti turėti rimtų padarinių žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Per didelis svoris taip pat gali signalizuoti apie kitus rimtus susirgimus, tokius kaip cukrinis diabetas, edokrininės ligos, kasos problemos. Yra žinoma, kad nutukimą gali skatinti ir centrinės nervų sistemos ligos. Kaip kovoti su viršsvoriu ir nutukimu? Ar įmanoma šios ligos išvengti, jeigu yra žinoma, kad nutukimą gali lemti ir genetiniai veiksniai? Kiek kovai su antsvoriu įtakos turi sportas ir kaip pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo režimą. Pokalbis su Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatorinio skyriaus vadove, profesore Džilda Veličkiene ir Sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ sporto dalies vadovė Ieva Rackevičienė.Ved. Laura Adomavičienė

Praėjusią savaitę nusižudė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas urologas. Ligoninė šios nelaimės nekomentuoja. Pastaroji savižudybė nėra pirmas atvejis šioje gydymo įstaigoje. 2019-tų metų spalį nusižudė 30-metis traumatologas. Tąkart mirtis paskatino medikus garsiau prabilti apie sveikatos priežiūros įstaigose vyraujantį mobingą, Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo suburta darbo grupė, kurioje buvo svarstoma, kaip pagerinti psichologines sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas. Konkrečių sprendimų iki šiol darbo grupė nėra priėmusi.Baltarusija sekmadienį paskelbė, jog jos pasienyje su Lenkija aptikta mirusi migrantė iš Irako, o Lenkijos pasieniečiai pranešė pasienyje su Baltarusija radę trijų migrantų kūnus. Ar žmogiška tokiomis oro sąlygomis taikyti atstūmimo politiką ir kaip išvengti tokių nelaimių?Buvusiuose Kybartų pataisos namuose pradeda veikti užsieniečių registracijos centras.Jonavos azotinių trąšų gamintojos „Achemos“ sprendimas dėl išaugusių dujų kainų mažinti gamybą ir stabdyti vieną iš dviejų amoniako cechų paveiks beveik trečdalį įmonės darbuotojų.Tuskulėnų dvaro rūmuose Vilniuje atidaroma nauja nuolatinė ekspozicija apie gyvenimą sovietmečiu „Homo Sovieticus.Ved. Liepa Želnienė

Savaitės pradžioje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išplatino pranešimą apie didėjantį COVID-19 židinių skaičių ugdymo įstaigose. Centro duomenimis visose Lietuvos ugdymo įstaigose per pirmas dvi mokslo metų savaites registruota virš 40 COVID-19 židinių, pusšimtis klasių dėl to išsiųstos mokytis nuotoliniu būdu.Statistikos departamento duomenimis, šiandien vos 22,5 proc. 12-15 metų moksleivių yra visiškai paskiepyti COVID-19 vakcina, nors jų skiepijimas prasidėjo dar birželį. Šie vaikai yra skiepijami „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ gamintojų vakcinomis, kai tarp skiepo pirmos ir antros dozių tėra 3-4 savaičių pertrauka, tad vakcinacijai iki rugsėjo pradžios laiko tarsi būta pakankamai.Nepaisant žemų vakcinacijos skaičių nerimą kartu kelia ir tai, kad nemaža dalis vaikų atsisako būti periodiškai testuojami. Ar tokiomis sąlygomis pavyks išsaugoti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą? Kaip tokiu atveju suvaldyti sparčiai plintančią koronavirusinę infekciją, kai naujų atvejų skaičius per parą vietomis jau perkopia tūkstančio ribą? Pokalbis su virusologijos prof. Sauliumi Čaplinsku bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologe Daiva Razmuviene.Kita laidos tema – sepsis, būklė, kuri kasmet pasaulyje nusineša milijonus gyvybių, o COVID-19 pandemijos akivaizdoje sepsio rizika yra nepalyginamai didesnė. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš viso Lietuvoje registruota beveik 7 tūkst. sepsio atvejų, kone du trečdaliai jų nustatyti 65 metų ir vyresniems gyventojams. Kasmet nuo šios ligos mūsų šalyje miršta po 300-400 žmonių ir dėl tokios statistikos iš dalies esame atsakingi patys. Kartais nuo sepsio pradžios pacientas, laiku nesulaukęs pagalbos, gali numirti ir per kelias valandas, dėl to mums patiems ypač svarbu žinoti pagrindinius sepsiui būdingus simptomus ir gaires, kaip tokioje situacijoje elgtis. Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovu, prof. Sauliumi Vosyliumi.Ved. Laura Adomavičienė

Kaip Pietų Korėja tvarkosi su COVID-19? Pokalbis su Pietų Korėjoje gyvenančia Agne Latinyte.Ką Talibano įsigalėjimas reiškia Afganistano moterims ir mergaitėms? Apie tai su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesniąja asistente, doktorante Gintare Sereikaite Motiejūne.Savo mintimis apie situaciją Afganistane dalijasi Respublikinės Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Natulkevičius.Apie tvarų bitininkavimą ir knygą „Bičių metai“ pokalbis su bitininku Algirdu AmšiejumiStudijos svečias - tarptautinio šachmatų didmeistrio titulą neseniai užsitarnavęs Tomas Laurušas .Ved. Agnė Skamarakaitė

Pirmadienio (birželio 28 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie artėjančią karantino pabaigą, „Šeimos gynimo maršo“ organizatorių įkurtą asociaciją ir planus, pradėtą Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo R.Mažeikos atšaukimą iš pareigų ir pasaulį gąsdinančią COVID-19 delta atmainą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/MLkH7wehS0w Pirmadienį#TiekŽinių

Už Europos Sąjungos vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Tjeris Bretonas neabejoja, kad Lietuvos įmonės pajėgios gaminti ne tik COVID-19 skiepų komponentus, bet ir vakcinas.Po apsilankymo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad problemos šioje gydymo įstaigoje yra ilgalaikės.Nuo karantino suvaržymų nukentėjusios ir valstybės paramą gavusios įmonės pirko ne tik prabangių automobilių, bet ir pramoginių katerių, vandens motociklų, jachtų, katamaranų, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.Ved. Deividas Jursevičius

Nevyriausybinės organizacijos antrus metus laukia įsigaliosiančio įstatymo, kuris reglamentuotų didesnį ir nepriklausomą finansavimą. Jų atstovai teigia, kad iki šiol valdžia net nežino kiek tiksliai yra veikiančių organizacijų, o finansavimas kasmet kinta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigia nespėję parengti visų pataisų dėl pandemijos, tačiau žada kad įstatymas pradės veikti vasarą. Plačiau Edita Vitė.Per pandemiją Europoje smarkiai išaugo jaunimo nedarbas. Dėl koronaviruso krizės labiausiai nukentėjo dirbusieji paslaugų ir turizmo sektoriuose. Tačiau augantis jaunuolių nedarbo lygis kai kuriose Europos šalyse siejamas ne tik su pandemija. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė..Ruošiantis masinei vakcinacijai ieškoma karštosios linijos bendradarbių. Karštąją koronaviruso liniją administruojančios Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionisir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.Alergologės, Vilniaus universiteto profesorės Ingridos Šaulienės pastebėjimai apie šiųmetines žiedadulkes.Dviračių pardavėjai džiaugiasi jau antrus metus augančiais dviračių, elektrinių paspirtukų pardavimais. Tuo metu traumatologai sako, kad dvigubai išaugo minėtų eismo dalyvių bei pėsčiųjų patiriamų traumų skaičiai. Tai yra todėl, kad daug dviratininkų, ypač paspirtukininkų nedėvi šalmų, o dideliais greičiais lakstantys pro pėsčiuosius, sunkiai sužeidžia ir juos. Dviračių parduotuvės ir serviso Veloklinika vadovas Arnoldas Valiauga ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės traumatologas Tomas Sveikata.Išskirtinis premjerės Ingridos Šimonytės interviu Lietuvos radijui.Senų, taršių ir daug energijos šilumai išeikvojančių individualių namų savininkai kviečiami pasinaudoti parama būstui atnaujinti. Galima gauti iki 14 500 eurų. Kaip pasinaudoti tokia parama, domisi Daumantas Butkus..Ved. Rūta Kupetytė

Šią savaitę buvo pristatyta studija, kuri parodė, jog penktadalis moksleivių yra bandę vienokių ar kitokių narkotinių medžiagų. Didelį pavojų kelia tai, kad jaunuoliai pripažįsta, jog gauti narkotikų yra lengva. Kodėl taip yra? Ir kokių reikia imtis priemonių, kad situacija keistųsi?Apie tai diskutuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas Robertas Badaras, bendruomenės „Aš esu“ vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, Nacionalinės švietimo agentūros atstovė , prevencinės programos „Savu keliu“ vadovė Sandra. Valantiejienė.Ved. Virginijus Savukynas

Didžiausias COVID-19 židinys šiuo metu yra Visagino ligoninėje, čia iš viso nustatyti 55 atvejai, 40 atvejų – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, 29 – Šilutės ligoninėje.Statistikos departamentas pristatė interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikiami COVID-19 ligos protrūkiai. Žemėlapis sukurtas remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologų atliktų tyrimų rezultatais. Švieslentėje galima matyti, kokios veiklos įmonėse yra fiksuoti protrūkiai, kiek juose nustatyta užsikrėtimo atvejų, kaip seniai registruotas naujausias užsikrėtimas, kiek žmonių izoliavosi dėl didelės rizikos kontakto, kiek nustatyta mažos rizikos kontaktų.Ved. Madona Lučkaitė

Insultas yra viena dažniausių suaugusiųjų negalios ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Per praėjusius metus išankstiniais Higienos instituto duomenimis nuo insulto Lietuvoje mirė apie 2 tūkst. 800 asmenų. Moksliniai duomenys rodo, kad kas šeštas žmogus pasaulyje bent kartą per gyvenimą patiria insultą.Internete apstu informacijos apie pagrindinius insultą išduodančius požymius: pusės veido ar kūno paralyžius, suglebusios, nevaldomos kojos ar rankos, sutrikusi kalbos funkcija. Tačiau realybėje artimieji ne visada atskiria insulto požymius, net jei ši liga artimąjį ištinka nebe pirmą kartą. Kokie yra kiti insulto požymiai? Kodėl insulto ištiktas žmogus pats to nesuvokia? Kodėl vienus ši ūmi liga pakerta ar suluošina visam gyvenimui, kiti pirmųjų insultų nė nepajunta ir tai sužino gerokai vėliau? Apie tai laidoje diskutuosime su Santaros klinikų Neurologijos centro profesoriumi Daliumi Jatužiu.Apie būtinybę į insulto prevenciją įtraukti ir vaikus papasakos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja Miglė Gedminė. Mat neretai greta insulto ištikto vieno iš tėvų ar senelių atsiduria ir vaikai, o šalia kito suaugusio žmogaus tiesiog nėra.Ved. Laura Adomavičienė

Tarptautinė atominės energijos agentūra viliasi, kad netrukus bus pasIEktas proveržis tarptautinėse derybose dėl Irano branduolinės programos, tačiau dabartinė situacija kelia nerimą.Teheranas šią savaitę apribojo agentūros inspektorių veiklą ir toliau sparčiai didina urano atsargas. Naujas diskusijas siūlo Jungtinės Valstijos, bet simbolinių žingsnių Iranui negana - pasaulio galiūnė pirmiausia raginama atšaukti visas šaliai paskelbtas sankcijas. Kokios šio tarptautinio susitarimo perspektyvos, “Naujienų žemėlapio” rubrikoje domisi Karolina Panto.Mokamą koronaviruso testą netrukus bus galima atlikti prie Vilniaus oro uosto, o balandį – greta Kauno bei Palangos oro uostų. Keliautojams tokias paslaugas teiks konkursą laimėjusi medicinos laboratorinių tyrimų bendrovė „Rezus.lt“.Bendrovės „Rezus.lt“ svarbių klientų vadybininkė Natalija Januškienė ir Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.Lygiai prieš metus, 2020 vasario 26 dieną Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso COVID -19 plitimo grėsmės. Ministro Pirmininko potvarkiu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo paskirtas Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovu. Pirmąją Šiauliuose ir visoje šalyje COVID-19 susirgusią šiaulietę gydžiusi gydytoja infektologė Judita Minickaitė prisimena ir pandemijos pradžią, kai buvo daugiau baimės ne tik patiems medikams susirgti, bet ir parnešti virusą namo. Tada ir artimieji jautė baimę, kad gali užsikrėsti ir susirgti.Gydytoja infektologė Judita Minickaitė-Katinienė ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusių infekcinių ligų skyriaus vedėjas gydytojas infektologas Aidas Kaušas.Grožio specialistai laukia, kol valdžia jiems išmokės praeitą savaitę pažadėtą subsidiją. Jos dydis priklausys nuo užpernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Visgi, kirpėjus, makiažo ir manikiūro meistrus vienijanti asociacija sako, kad dalis žmonių gaus tik simbolines sumas, nes iki šiol vengė mokėti mokesčius. Kokio dydžio išmokos tikėtis grožio meistrams – domisi Mindaugas Laukagalis.Diskusija savaitės įvykių temomis. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė MSG 8682 ir Kauno tehnologijos universiteto docentas Ainius Lašas.Vis aktyviau skiepijant gyventojus, kai kuriuose miestuose žmonės skiepo turi laukti gyvose eilėse. Už procesą atsakingi tarnautojai sako, kad neįvertino pasiskiepyti norinčiųjų srauto, o situaciją sunkina tai, jog žmonės ateina ne nustatytu laiku, o gerokai anksčiau ar pavėlavę. Kaip miestai tvarkosi su šia problema – aiškinasi Mindaugas Laukagalis.Savaitės komentaras. Autorė - apžvalgininkė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos medikai sutartinai tvirtina, kad pandemija gyventojų psichikos sveikatai padarė labai daug žalos, ypač pažeidžiamoms grupėms. Per pastaruosius metus dvigubai išaugo gyventojų, patiriančių nerimą, pyktį ir liūdesį, skaičius. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, lyginant su 2019 m. apie 10 proc. padaugėjo asmenų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos ir nerimo. Pastebimai padaugėjo į ligoninę pagalbos besikreipiančių vyresnio amžiaus žmonių, paūmėjo lėtinės ligos, aštriai juntama alkoholizmo problema.Kartu penktadaliu padidėjo prekyba įvairiais maisto papildais, žolelėmis, kurios skirtos nerimui mažinti, psichinei sveikatai gerinti. Receptinių vaistų, skirtų psichikos ligoms gydyti, pardavimai išaugo apie 5 proc. Anot psichinės sveikatos ekspertų, šie rodikliai greičiausiai nėra tokie tikslūs ir skaičiai gali būti dar didesni. Mat dalis žmonių bijo dėl koronaviruso kreiptis pagalbos į medikus ir psichikos ligų specialistų rankose atsiduria gerokai vėliau, kai liga būna jau pastebimai pažengusi. Kokią situaciją ir galimus sprendimo būdus šiandien mato psichikos sveikatos ekspertai?Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja psichologė dr. Vaiva Klimaitė,Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.Ved. Laura Adomavičienė

Prezidentas pradėjo susitikimus su kandidatais į ministrus. Gitanas Nausėda jau pasirašė dekretą, kuriuo skiria Ingridą Šimonytę naująja ministre pirmininke. Nutarimas įsigalioja lapkričio 25 d. I. Šimonytė per 15 dienų turi suformuoti Ministrų Kabinetą bei pateikti jo sudėtį šalies vadovo tvirtinimui.Naujieji ministrai susidurs su senųjų ministerijų vadovų palikimu - į valstybės tarnybą priimtais politinio pasitikėjimo asmenimis arba paskirtais įstaigų vadovais. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, karjeros sėkmės sulaukė keli ministrams artimi žmonės.Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai laimėjo ginčą prieš ligoninės administraciją dėl neišmokėtų priedų už darbą su įtariamais kovido pacientais. Darbo ginčų komisija šį mėnesį įpareigojo ligoninę išmokėti priedus ir delspinigius visiems skundą teikusiems 135-iems ligoninės medikams.Vyriausybė posėdyje svarsto, ar dar beveik trims savaitėms pratęsti karantiną. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu, karantinas tęstųsi iki gruodžio 17-tosios vidurnakčio. Kartu siūloma gyventojams atverti galerijas ir muziejus, mažomis grupėms leisti dalyvauti ekskursijose. Kitų karantino sąlygų keisti neplanuota, bet išliek galimybė griežtinti taisykles prekybos centrams.Rusijos užsienio reikalų ministras pradeda dviejų dienų vizitą Baltarusijoje. Sergejus Lavrovas susitiks su Aleksandru Lukašenka ir Baltarusijos užsienio reikalų ministru. Skelbta, kad bus aptariami valstybių tarpusavio santykiai ir situacija Baltarusijoje, kur keletą mėnesių tęsiasi protestai dėl suklastotų prezidento rinkimų rezultatų.Prasidėjo tarptautinė socialinė kampanija 16 dienų prieš smurtą prieš moteris ir mergaites. Moterų informacijos centras pakvietė prisijungti prie šios kampanijos palaikant Lenkijos moteris, kurios ir dabar turi eiti į gatves ir kovoti už savo reprodukcines teises bei legalų abortą, o tuo pačiu už emocinę bei fizinę savo sveikatą ir net gyvybę.Ved. Madona Lučkaitė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centras sako, kad Lietuvoje yra apie 30 aktyvių COVID-19 židinių. Nauji atvejai buvo užfiksuoti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei Greitosios pagalbos stotyje. Kokių priemonių imasi gydymo įstaigos?Koronaviruso vakcinoms pirkti Lietuvai gali reikėti per 100 mln. eurų, sako premjeras ir sveikatos apsaugos ministras.Seimas svarstys aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos siūlymą įteisinti limituotą žvejybą gamtiniuose rezervatuose.Minint dieną be automobilio, Klaipėdoje surengtos lenktynės, kurių metu bandyta išsiaiškinti, kuri transporto priemonė piko metu yra pati greičiausia.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre atidengtas operos solisto, buvusio šio teatro vadovo Virgilijaus Noreikos memorialinis biustas.75-ąsias metines mininčių JT vadovas apgailestauja dėl daugiašalių sprendimų trūkumo.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuva linksta priimti sprendimą, kad būtų įsipareigojama pirkti visų septynių gamintojų vakcinas nuo COVID-19, jeigu joms pavyks jas sukurti. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyti dar devyni koronaviruso atvejai, kaip situaciją vertina epidemiologai, Tragiška avarija Klaipėdos rajone: prie mokyklos žuvo paspirtuku važiavęs 14-metis. Likus kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų – dešimtadalis apylinkių vis dar nėra pritaikytos negAlią turintiems gyventojams. Ved. Simona Vasiliauskaitė

Koronavirusas plinta Lietuvoje, nuo pirmadienio grįžtantieji iš užsienio lėktuvais ir keltais privalės registruotis, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vaitkus. Svarstant, ar Lenkiją įtraukti į sąrašą šalių, iš kurių grįžus reikėtų izoliuotis, savo įspūdžiais iš Lenkijos dalijasi ir lietuviai. Daugiau pasakoja neseniai iš Zakopanės grįžusi kolegė Ieva Balsiūnaitė. Sveikatos apsaugos ministro komentaras. Į Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių pradėtas krauti branduolinis kuras, ergetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ekspertams nustačius, kad žemės drebėjimą Libano sostinėje sukėlęs sprogimas įvyko užsiliepsnojus netoliese esančiam sandėliui, kuriame buvo laikomas didžiulis kiekis amonio nitrato, klaipėdiečiai baiminasi, kad panašus scenarijus neįvyktų ir mūsų šalies uostamiestyje. Apie Klaipėdiečių nuogąstavimus pasakoja Asta Martišiūtė. Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „Ekodom“ atstovė Irina Suchij teigia, kad Astravo atominės elektrinės paleidimas – vienas šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos rinkiminių triukų, pasakoja Ana Daukševič. LRT.lt portalo rubrikos „LRT FAKTAI“ žurnalistė Jurga Bakaitė pasakoja, kuo grindžiami raginimai boikotuoti kaukes. Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistė Daiva Vilkelytė. Ved. Simona Vasiliauskaitė

Ar žinojote, kad raminamųjų vartojame per daug, o antidepresantų - per mažai? Ar užtenka krimstelėti aštuntadalį tabletės ir laukti pagerėjimo? Ar 'pagerėja' iš kart?   Apie psichinių sutrikimų gydymą vaistais kalbėjomės su psichiatru prof. Arūnu Germanavičiumi, Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės direktoriumi. Jis labai detaliai, moksliškai ir ramiai pristato vaistų grupes ir jų poveikį: kada ir kaip vyksta gydymas, kokių vaistų yra ir ką jie daro, kada jie būtini, o kada geriau rinktis kitus gydymo būdus, pvz. psichoterapiją?Pradėjome pokalbį nuo bendros mūsų visuomenės psichinės būklės vertinimo ir kas tai lemia. Pokalbį įrašėm dar prieš karantiną, todėl šis situacijos aprašymas būtų dar pasipildęs.Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Kaip prie vakcinos nuo COVID-19 kūrimo gali prisidėti Lietuva?Jau daugiau kaip savaitę Lietuvos gyventojai gali lankytis lauko kavinėse. Kokie pirmieji rezultatai?Kaukių mados savaitė Vilniuje. Paskelbus karantiną, uždarius visas kultūros įstaigas ir atšaukus renginius, be pajamų, žinojimo kada vėl galės kibti į darbus liko ir dalis aktorių.Kur po pandemijos galėsime skristi iš Lietuvos ir ar mūsų šalies pasiekiamumas nesumažės?UNESCO skaičiuoja, kad dėl koronaviruso pandemijos į mokyklas šiuo metu neina 177 šalių moksleiviai.Apie Seimo aktualijas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Psichologo komentaras – ką daryti, kad pinigai netaptų nerimo ir pykčių priežastimi. Tęsiame pokalbių ciklą su medikais kovojančiais su COVID-19: Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriui vadovaujantis Aidas Kaušas.LRT tyrimų skyriaus vadovės Indrės Makaraitytės komentaras. Orų apžvalga. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Darius Matas.

Ministras Aurelijus Veryga teigia, kad artimiausiu metu bus rekomenduojama riboti gyventojų lankymąsi viešosiose erdvėse lauke.Policija teigia sulaukianti vis daugiau pranešimų apie galimus saviizoliacijos ir karantino pažeidimus. Premjeras sako, kad maisto produktų Lietuvoje užteks ir nerimauti dėl to žmonėms nereikia.Santaros klinikų, Kauno klinikų, Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijos gali atlikti tyrimus dėl koronaviruso infekcijos nustatymo, atliekami pirmieji tyrimai.Dėl koronaviruso grėsmės Lietuvos vyskupų konferencija siūlo atidėti planuotas krikšto, santuokos apeigas bažnyčioje, užsakomosios šv. Mišios bus aukojamos.Kaip vyksta Lietuvos piliečių sugrąžininmas į Lietuvą?Kokia situacija Italijoje.Sveikatos apsaugos ministra A. Veryga – tiesiogiai iš Vilniuje pradėjusio veikti mobilaus COVID19 testavimo punkto.Viena iš penkių labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių valstybių yra Vokietija. Valstybinė mokesčių inspekcija reaguodama į susidariusią situaciją dėl COVID-19, gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminą nukelia dviem mėnesiams - iki liepos pirmosios.Ved. Madona Lučkaitė.

Knygos „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ autorė, sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė – apie vaikus auginančią kartą.Ką daryti, jei tavo artimasis išgyveną psichikos sveikatos krizę ir atsisako pagalbos? Ką reiškia priverstinė hospitalizacija ir gydymas Lietuvoje ir ko galima pasimokyti iš Šiaurės šalių? Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Arūnas Germanavičius, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atstovės Ugnė Grigaitė ir Aurelija Auškalnytė.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Pažintį su Alytaus kraštu reikia pradėti Alytaus kraštotyros muziejuje“, – sako muziejininkas Giedrius Bernatavičius. Tautodailininkės Julijos Baranauskienės kūrybinį palikimą saugo dukra Leokadija privačiame muziejuje. Vaclovo Jankausko Akmenų muziejuje galima susipažinti su unikalių eksponatų kolekcija. Užsukti kviečia privatus Afganistano karo veteranų klubo muziejus. Lankytojus pasitinka Respublikinės Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos pirmininkas Juozas Natulkevičius ir pavaduotojas Gintaras Piliponis.Kartu keliauja ir pasakoja istorikai Birutė Malaškevičiūtė ir Giedrius Bernatavičius.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Su jumis ir vėl sveikinuosi aš, Aurelija, ir labai įdomus BreakingFit podcasto epizodas. Kalbėjomės su gydytoja ortopede-traumatologe bei Antidopingo agentūroje laikinai einančia vadovės pareigas Rūta Banyte. Rūta turi ne tik didelę patirtį dirbant Respublikinėje greitosios pagalbos ligoninėje, bet ir dalyvavo Žiemos Olimpinėse žaidynėse, vykusiose Pietų Korėjoje, Pjongčango apskrityje kaip dopingo kontrolės pareigūnė, tad pokalbis buvo tikrai labai įtraukiantis ir informatyvus! Pagrindinės temos, kurias aptarėme podkaste: kaip Rūta pasirinko tokią sudėtingą profesiją; kokią problematiką apima ortopedo-traumatologo specialybė; kokioj sporto šakoj dažniausios ir kokioj didžiausios traumos; ar tikrai rimčiau sportuojant neišvengiamos traumos; kada mėgėjiškai sportuojant kyla pavojus traumoms; kokių prevencinių priemonių norint išvengti traumų reiktų imtis; kaip prisijaukinti jėgos pratimus pradedant sportuoti; sportas ir išvaržos - ar suderinama ir kaip; kada kreiptis pas gydytoją traumatologą ir kada pas kineziterapeutą; kodėl įvykus traumai ir kreipiantis į priėmimą retai paskiriamas magnetinis rezonansas; kaip Rūta atsidūrė anti-dopingo agentūroje ir ką joje veikia; kaip gydytojai sekėsi dirbti Olimpinėse žaidynėse dopingo kontrolės pareigūne; kaip fiziškai vyksta sportininkų tikrinimas dėl dopingo vartojimo; kas sudaro sportininkų, kuriuos reiktų pratestuoti, sąrašus; kas apskritai yra tas dopingas; kodėl yra išskiriamos tam tikros medžiagos kaip dopingas ir kur rasti tą sąrašą; dopingo kontrolė nesezono metu; kas ir kaip sudaro draudžiamųjų medžiagų sąrašą; kokie pavojai tyko vartojant dopingui priskiriamas ar nepakankamai ištirtas medžiagas: dviratininko R. Rumšo sūnaus atvejis; kokios yra populiariausios dopingu laikomos medžiagos Lietuvoje ir jų vartojimo pavojai; atvejai, kuomet patys sportininkai nežino, kad vartoja draudžiamas medžiagas; kaip atsirinkti “švarius” maisto papildus; kas vyksta, kai atletui reikalingi vaistai yra draudžiamųjų sąraše ir kokiais atvejais atmetama galimybė juos vartoti; nuo ko priklauso atleto patikros ir buvimo vietos nurodymo dažnumas; kaip testuojami Bodybuildingo atletai Lietuvoje ir kokiu reguliarumu; iššūkiai ir incidentai susidūdus su Bodybuildingo atletais; "genetinis dopingas” - kas tai, ar tai jau taikoma praktikoje ir kokie pavojai tyko. BreakingFit podcastas taip pat prieinamas per Spotify, Apple Podcasts, Google Podcasts, Stitcher ir kitose pop programėlėse. Na, ir nepamirškite mums rašyti, dalintis ir komentuoti: apie tai, kaip vertinate šį epizodą ir kokia kita tema norite, kad pasikalbėtume.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Lazdynuose darbuotojai teigia dirbantys vergovinėje santvarkoje, ligoninės vadovybė kaltinimus atmeta.Švietimo, mokslo ir sporto ministras sako, kad audito atskleistos negerovės švietimo sistemoje bus sutvarkytos per tris mėnesius. Izraelyje vyksta parlamento rinkimai. Klaipėdoje svarstoma, drausti žmonėms lesinti paukščius.Sukanka 150 metų, kai gimė kompozitorius Juozas Naujalis. Knygynuose pasirodo knyga „Estija ir estų bendruomenė Lietuvoje“. Sportas. Ved. Darius Kuodis.

Apsinuodijusi grybais Vilniaus ligoninėje savaitgalį mirė moteris. Tai pirmas toks atvejis šiemet, tačiau mirčių nuo apsinuodijimo grybais nutinka kasmet. Ligoninės šiuo metu praneša apie antplūdį žmonių, pajutusių apsinuodijimo grybais simptomus, o mokslininkai sako negalį suprasti, kodėl nuolat ir garsiai aiškinant žmonėms šį pavojų, situacija Lietuvoje nė kiek nesikeičia.Pokalbis apie tai su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner ir Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoju dr. Jonu Kasparavičiumi.

Apsinuodijusi grybais Vilniaus ligoninėje savaitgalį mirė moteris. Tai pirmas toks atvejis šiemet, tačiau mirčių nuo apsinuodijimo grybais nutinka kasmet. Ligoninės šiuo metu praneša apie antplūdį žmonių, pajutusių apsinuodijimo grybais simptomus, o mokslininkai sako negalį suprasti, kodėl nuolat ir garsiai aiškinant žmonėms šį pavojų, situacija Lietuvoje nė kiek nesikeičia.Pokalbis apie tai su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner ir Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoju dr. Jonu Kasparavičiumi.

Narkotikai paauglystėje: tėvai, dėmesio!Narkotikų dažniausiai pasiūlo vienas iš keturių vaiko draugų – tokia statistika kviečia susimąstyti ir ieškoti patarimų, kaip tai laiku pastebėti ir sustabdyti. Laidoje girdėsite pokalbį su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja gydytoja toksikologe Gabija Dragelyte. „Gyvenimo kokybė slypi stubure“: ką reiškia šis posakis ir kodėl, pavyzdžiui, dėl gerklės skausmų gali būti kaltas stuburas? Laidoje paaiškins gydytoja kineziterapeutė Ieva Adomėnienė.

Narkotikai paauglystėje: tėvai, dėmesio!Narkotikų dažniausiai pasiūlo vienas iš keturių vaiko draugų – tokia statistika kviečia susimąstyti ir ieškoti patarimų, kaip tai laiku pastebėti ir sustabdyti. Laidoje girdėsite pokalbį su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja gydytoja toksikologe Gabija Dragelyte. „Gyvenimo kokybė slypi stubure“: ką reiškia šis posakis ir kodėl, pavyzdžiui, dėl gerklės skausmų gali būti kaltas stuburas? Laidoje paaiškins gydytoja kineziterapeutė Ieva Adomėnienė.

Ar pritartumėte priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo?Sveikatos apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą dėl priverstinio gydymo nuo alkoholizmo. Priverstinis hospitalizavimas numatomas ir tiems asmenims, kuriems diagnozuota išsivysčiusi priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ir tiems, kuriems priklausomybė įtariama. Taip pat tai galiotų ir nėščiai moteriai, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė.Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė komentuoja siūlomas pataisas ir kam to reikia. Laidoje dalyvauja Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.

Kaip kovoti su nuovargiu? Prieššventiniu laikotarpiu užgriūna galybė darbų, kuriuos reikia nuveikti – pasiruošti šventėms, pasirūpinti dovanomis, aplankyti artimuosius… Dažnas po tokio darbų maratono jaučiasi pavargęs. Ir tai yra toks nuovargis, kuris nedingsta gerai išsimiegojus. Ką daryti, kad nevargintų nuovargis laidoje paaiškins Respublikinės Kauno ligoninės Krizių intervencijos centro vedėja, gydytojapsichiatrė Aušra Andriuškevičienė.

Kaip kovoti su nuovargiu? Prieššventiniu laikotarpiu užgriūna galybė darbų, kuriuos reikia nuveikti – pasiruošti šventėms, pasirūpinti dovanomis, aplankyti artimuosius… Dažnas po tokio darbų maratono jaučiasi pavargęs. Ir tai yra toks nuovargis, kuris nedingsta gerai išsimiegojus. Ką daryti, kad nevargintų nuovargis laidoje paaiškins Respublikinės Kauno ligoninės Krizių intervencijos centro vedėja, gydytojapsichiatrė Aušra Andriuškevičienė.

Respublikinės neįgaliųjų bendruomenės mugės „Tau, Vilniau!“ dalyvius sveikina Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.Mugės įspūdžiais dalijasi Marijampolės ir Utenos neįgalieji.

Respublikinės neįgaliųjų bendruomenės mugės „Tau, Vilniau!“ dalyvius sveikina Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.Mugės įspūdžiais dalijasi Marijampolės ir Utenos neįgalieji.

Pasaulyje minimos ligų dienos – kam jos skiriamos?Spalio 13-oji – Pasaulinė sepsio diena, 15-oji – Pasaulinė limfomos diena. Šių dienų pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės, sveikatos politiką kuriančių žmonių dėmesį į ligą – simptomus, gydymą, grėsmes ir poblemas. Pasaulinės sepsios dienos proga gydytojai, medikų visa bendruomenė kviečia atkreipti visuomenės ir sveikatos politikų dėmesį į sepsio problemą – statistika skelbia, kad pasaulyje kas kelias sekundes nuo sepsio miršta žmogus. Mums visiems žinoti, kuo sepsis yra pavojingas – tiesiog būtina. Laidoje kalbės Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Vosylius. Limfomos dienai skirtame pokalbyje aptarsime diagnostikos, gydymo problemas, psichologines ligos ir gydymo puses. VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius.

Pasaulyje minimos ligų dienos – kam jos skiriamos?Spalio 13-oji – Pasaulinė sepsio diena, 15-oji – Pasaulinė limfomos diena. Šių dienų pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės, sveikatos politiką kuriančių žmonių dėmesį į ligą – simptomus, gydymą, grėsmes ir poblemas. Pasaulinės sepsios dienos proga gydytojai, medikų visa bendruomenė kviečia atkreipti visuomenės ir sveikatos politikų dėmesį į sepsio problemą – statistika skelbia, kad pasaulyje kas kelias sekundes nuo sepsio miršta žmogus. Mums visiems žinoti, kuo sepsis yra pavojingas – tiesiog būtina. Laidoje kalbės Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Vosylius. Limfomos dienai skirtame pokalbyje aptarsime diagnostikos, gydymo problemas, psichologines ligos ir gydymo puses. VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius.

Blaivybė yra norma.Norintiems išsivaduoti nuo priklausomybių. Pokalbis su asociacijos „Laisvas žmogus“ prezidente Tatjana Ščiurina.Kodėl šiandien žmonės nebijo žaibų? Dėl urbanizacijos karta užaugusi be žaibo baimės, nebijo jo ne tik mieste, bet ir gamtoje. Visuomenėje egzistuojančius mitus demitologizuoja Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninės, Terminių traumų chirurgas dr. Darius Kubilius.

Blaivybė yra norma.Norintiems išsivaduoti nuo priklausomybių. Pokalbis su asociacijos „Laisvas žmogus“ prezidente Tatjana Ščiurina.Kodėl šiandien žmonės nebijo žaibų? Dėl urbanizacijos karta užaugusi be žaibo baimės, nebijo jo ne tik mieste, bet ir gamtoje. Visuomenėje egzistuojančius mitus demitologizuoja Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninės, Terminių traumų chirurgas dr. Darius Kubilius.

Insulto klasteris: kas tai?Nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėjo veikti insulto diagnostikos ir gydymo centrai vadinamieji klasteriai.Lietuvoje jie įkurti LSMUL Kauno klinikose, VU Santariškių, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje (Lazdynų greitosios pagalbos ligoninė) ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninėse. Šiuose centruose ištisą parą, visomis metų dienomis dirbs specializuotos brigados insultui diagnozuoti, gydyti, atlikti medicinines procedūras. Naudingos informacijos apie ligonio simptomus, apie jo atvežimą į ligoninę žmonėms pateiks RVUL Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas Neuroangiochirurgijos centro Insultų sektoriaus vadovas Augenijus Vilimas.Kaip teisingai prižiūrėti ausis? „Jokių krapštukų, jokių pagaliukų“ – laidoje sakys ausų ligų gydytoja. Pernelyg kruopščiai valydami ausis, galime pažeisti landas, reikės rimto ir ilgo gydymo.

Insulto klasteris: kas tai?Nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėjo veikti insulto diagnostikos ir gydymo centrai vadinamieji klasteriai.Lietuvoje jie įkurti LSMUL Kauno klinikose, VU Santariškių, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje (Lazdynų greitosios pagalbos ligoninė) ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninėse. Šiuose centruose ištisą parą, visomis metų dienomis dirbs specializuotos brigados insultui diagnozuoti, gydyti, atlikti medicinines procedūras. Naudingos informacijos apie ligonio simptomus, apie jo atvežimą į ligoninę žmonėms pateiks RVUL Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėjas Neuroangiochirurgijos centro Insultų sektoriaus vadovas Augenijus Vilimas.Kaip teisingai prižiūrėti ausis? „Jokių krapštukų, jokių pagaliukų“ – laidoje sakys ausų ligų gydytoja. Pernelyg kruopščiai valydami ausis, galime pažeisti landas, reikės rimto ir ilgo gydymo.

Respublikinėje neįgaliųjų mugėje „Tau, Vilniau“ savo rankdarbiais prekiavo per 2 tūkstančius neįgaliųjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės ir Lazdijų krašto neįgaliųjų įspūdžiai. Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos vaikų dienos užimtumo centre paslaugos teikiamos ir suaugusiems neįgaliesiems. Centrą pristato jo vadovė Nijolė Istratijienė.

Respublikinėje neįgaliųjų mugėje „Tau, Vilniau“ savo rankdarbiais prekiavo per 2 tūkstančius neįgaliųjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės ir Lazdijų krašto neįgaliųjų įspūdžiai. Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos vaikų dienos užimtumo centre paslaugos teikiamos ir suaugusiems neįgaliesiems. Centrą pristato jo vadovė Nijolė Istratijienė.

(2 dalis)Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Pašnekovė –Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.Artėja karštos dienos, todėl specialistų klausime, kaip patariama vėsintis – kiek ir kokių gerti skysčių, kaip galėtų pagelbėti ledo kompresai ir kodėl šaltas alus nesuteiks laukiamos naudos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Algimantas Pamerneckas.

(2 dalis)Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Pašnekovė –Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.Artėja karštos dienos, todėl specialistų klausime, kaip patariama vėsintis – kiek ir kokių gerti skysčių, kaip galėtų pagelbėti ledo kompresai ir kodėl šaltas alus nesuteiks laukiamos naudos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Algimantas Pamerneckas.

Šios dienos laidoje girdėsite vasariškų temų. Kalbėsime, kokių sveikatos sutrikimų gali sukelti bitės, vapsvos, kaip išvengti sunkių ir pavojingų alerginių reakcijų. Kokių nemalonumų gali sukelti maudynės jūroje? Ką daryti, jei nudegino medūzos ar įlindo jūros ežio spyglys?Dar viena tema laidoje - kaulų lūžiai. Kaip galėtume sau padėti, kad lūžis gytų greičiau?Laidos pašnekovai - Lietuvos mokslo akademijos alergologijos komisijos pirmininkė prof. Rūta Dubakienė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. Matilda Bylaitė, Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės skubios traumatologinės pagalbos sk. vedėjas ortopedas-traumatologas dr. Algimantas Pamerneckas.

Šios dienos laidoje girdėsite vasariškų temų. Kalbėsime, kokių sveikatos sutrikimų gali sukelti bitės, vapsvos, kaip išvengti sunkių ir pavojingų alerginių reakcijų. Kokių nemalonumų gali sukelti maudynės jūroje? Ką daryti, jei nudegino medūzos ar įlindo jūros ežio spyglys?Dar viena tema laidoje - kaulų lūžiai. Kaip galėtume sau padėti, kad lūžis gytų greičiau?Laidos pašnekovai - Lietuvos mokslo akademijos alergologijos komisijos pirmininkė prof. Rūta Dubakienė, VU ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro vadovė doc. Matilda Bylaitė, Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės skubios traumatologinės pagalbos sk. vedėjas ortopedas-traumatologas dr. Algimantas Pamerneckas.

Pirmoji laidos tema - apie alkoholį vartojančių žmonių gydymą, apie Alytaus raj, savivaldybėje planuojamą alkoholikų vadinamąjį "kodavimą".Antroji tema laidoje - tuberkuliozė. Paskutinioji laidos tema - apie homeopatiją. Šis metodas neturi pašalinių poveikių ir ką gi reiškia gydyti mažomis dozėmis?Laidos pašnekovai - Alytaus raj. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Edita Davidavičienė.

Pirmoji laidos tema - apie alkoholį vartojančių žmonių gydymą, apie Alytaus raj, savivaldybėje planuojamą alkoholikų vadinamąjį "kodavimą".Antroji tema laidoje - tuberkuliozė. Paskutinioji laidos tema - apie homeopatiją. Šis metodas neturi pašalinių poveikių ir ką gi reiškia gydyti mažomis dozėmis?Laidos pašnekovai - Alytaus raj. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Edita Davidavičienė.

Pirmąją laidos dalį skirsime organų donorystės temai. Kita tema laidoje - apie rūkymą. Nemanykite, kad nieko naujo neišgirsite - pašnekovai pateiks tikrai įdomių faktų.Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė-reanimatologė Daiva Čiučiškinienė ir Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų sk. vyr. specialistė Danguolė Šulienė.

Pirmąją laidos dalį skirsime organų donorystės temai. Kita tema laidoje - apie rūkymą. Nemanykite, kad nieko naujo neišgirsite - pašnekovai pateiks tikrai įdomių faktų.Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė-reanimatologė Daiva Čiučiškinienė ir Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų sk. vyr. specialistė Danguolė Šulienė.

Pirmąją laidos dalį skirsime organų donorystės temai.Kita tema - apie rūkymą. Pašnekovai pateikia įdomių faktų.Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė reanimatologė Daiva Čičiškinienė, Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų skyriaus vyr. specialistė Danguolė Šulienė.

Pirmąją laidos dalį skirsime organų donorystės temai.Kita tema - apie rūkymą. Pašnekovai pateikia įdomių faktų.Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė reanimatologė Daiva Čičiškinienė, Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų skyriaus vyr. specialistė Danguolė Šulienė.

Šioje laidoje kalbėsime apie tragiškus įvykius Japonijoje ir jų atgarsį Lietuvos žmonėms. Specialistai paaiškins, ar gali mus pasiekti radiokatyviosios dalelės ir ar tai gali turėti įtakos mūsų sveikatai, ar turėtumėm imtis kažkokių apsisaugojimo priemonių.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie tuberkuliozę. Ši rykštė kerta ne tik asocialiems žmonėms. Tikimybė užsikrėsti nuo atvirąja tuberkuliozės forma sergančio žmogaus egzistuoja bet kur, nes ligą sukeliančios mikrobakterijos plinta ligoniui kalbant, kosint ir čiaudint.Laidos pašnekovai - radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas, VU ligoninės Santariškių klinikų endokrinologijos centro vadovas prof. Vaidotas Urbanavičius, labdaros fondo "Saulės smiltys" direktorė Eglė Kvedaravičiūtė, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Edita Davidavičienė ir atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Irena Demšienė.

Šioje laidoje kalbėsime apie tragiškus įvykius Japonijoje ir jų atgarsį Lietuvos žmonėms. Specialistai paaiškins, ar gali mus pasiekti radiokatyviosios dalelės ir ar tai gali turėti įtakos mūsų sveikatai, ar turėtumėm imtis kažkokių apsisaugojimo priemonių.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie tuberkuliozę. Ši rykštė kerta ne tik asocialiems žmonėms. Tikimybė užsikrėsti nuo atvirąja tuberkuliozės forma sergančio žmogaus egzistuoja bet kur, nes ligą sukeliančios mikrobakterijos plinta ligoniui kalbant, kosint ir čiaudint.Laidos pašnekovai - radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas, VU ligoninės Santariškių klinikų endokrinologijos centro vadovas prof. Vaidotas Urbanavičius, labdaros fondo "Saulės smiltys" direktorė Eglė Kvedaravičiūtė, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Edita Davidavičienė ir atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Irena Demšienė.