Podcasts about turiu

„Turiu abejonių ar šis masinis, sakyčiau, „hipsteriškas“, ironiškas, „instagraminis“ renginys pritrauks tikruosius gurmanus iš Vakarų Europos . Karnavalinių eisenų programa į šalį nustumia gastronomiją ir jos esmę“, – vertindamas savaitgalį sostinėje vykstantį „Vilnius Pink Soup Fest“, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. Ar per šaltibarščius galime apie save pasakoti pasauliui?Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas ir taisykles pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per pastarąją savaitę surengtas atakas nuniokotą šalies Nacionalinį dailės muziejų, pasakojimas apie 72 m. amžiaus traukinių stoties apsaugos darbuotoją, o kartu ir vieną paklausiausių Japonijoje grafikos dizainerių, bei naujausia Paulo McCartney muzika.„Smalsiai stebiu, į kokį archeologinį nuotykį leidžiasi vis daugiau didžiųjų Europos muziejų, sergstinčių senųjų civilizacijų paveldą. Paveldą, kurį XIX a. europietiškos imperijos neretai susigrobė iš okupuotų Afrikos ar Artimųjų Rytų kraštų“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Lietuvos audiosensorinė biblioteka išleido antrąjį grožinės literatūros kūrinį suaugusiems lengvai suprantama kalba – Žemaitės apsakymą „Marti“.Daugelis dizainerių yra egocentriški ir svajoja apie savo atskirus mados kolekcijų pristatymus – teigia Sandra Straukaitė. Tad ką egocentriškiesiems mados kūrėjams suteikia tokie kolektyviniai, bendruomenę apjungiantys renginiai kaip „Mados infekcija“?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Spalis – krūties vėžio prevencijos mėnuo. Pokalbis su vilniete Inga Černiuk apie jos išgirstą diagnozę, kaip su ja taikėsi, kas buvo sunkiausia. Ingos kelionė per ligą taip pat įamžinta fotografijose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Savaitgalį išdalinti „Emmy“ apdovanojimai. Juose net aštuonis apdovanojimus gavo serialas „Paauglystė“.Praėjusiais metais išleidęs knygą, kurioje dalijasi savo paties dienoraščių eilutėmis, eseistas, poetas, prozininkas Donaldas Kajokas – šių metų Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos laureatas.Bendras lietuvių ir ukrainiečių filmas „Iki pergalės!“ pelnė pagrindinį apdovanojimą Toronto kino festivalyje.Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta paroda „1915-ieji Didžiosios istorijos paraštėse“. Ji skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.Ved. M. Eidukonis

„Aš tam ruošiausi“, – sako karo medikė Vaiva Jankienė apie apsisprendimą vykti savanoriauti į Ukrainą. 17 metų tarnavusi Lietuvos kariuomenėje, buvusi misijoje Afganistane, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Vaiva savo slaugytojos kasdienybę taikos sąlygomis iškeitė į savanorystę pafrontės srityje. Kokios mintys, emocijos ir išgyvenimai palietė karo medikę per pastaruosius 30 metų slaugytojos darbo?Pokalbis su karo medike, slaugytoja, „Blue/Yellow“ misijų koordinatorė Vaiva Jankienė. Ved. Ignas Klėjus.

Ji nenorėjo likti stebėtoja, tad prasidėjus karui Diana Savita Wagner išvyko į Ukrainą padėti. Ji – sanitarė, fronte išgelbėjusi daug sužeistųjų, iki skeveldra atnešė mirtį jai pačiai. Kas pastūmėjo jauną, laimingai ištekėjusią vokietę vykti į svetimą karą? Ir kaip jai pavyko ištverti kasdienį siaubą apkasuose?Savita beveik dvejus metus rašė dienoraštį – tvyrant nuolatinei grėsmei, vykstant apšaudymams, bunkeriuose, apkasuose. „Laiškus iš fronto“ ji sudėjo į tinklaraštį, kuriame atvirai pasakojo apie savo emocijas, karo kasdienybę, ir kodėl vis tiek rizikavo gyvybe.„Kai pasibaigs karas, taikoje ir laisvėje atšvęsime dar 50 vestuvių metinių, – rašė ji savo vyrui Karlui. – Taigi, aš turiu likti gyva!“Autorius – Manfredas BonsonasGarso technikai: Thomas Widdigas, Caroline Thon ir Elisabeth KlingenbergRežisierius – Matthias KapohlisRedaktorė – Christiane HabermalzDokumentiką „Taigi, aš turiu likti gyva! Savitos Wagner dienoraštis iš Ukrainos fronto“ (vok. Also muss ich überleben! Savita Wagners ukrainisches Fronttagebuch) prodiusavo Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“.Pirmą kartą transliuota 2025 01 21LRT RADIJUI adaptavo Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Vertė Kristina Sprindžiūnaitė, redagavo Darija Žuravliova.Įgarsino Giedrius Arbačiauskas, Simonas Dovidauskas, Rūta Gaškauskaitė, Gailutė Jankauskienė, Paulius Šironas, Kristina Švenčionytė, Odeta Vasiliauskaitė ir Aldona Vilutytė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.LRT RADIJO AKADEMIJA 2025Goethe'ės instituto Lietuvoje programa „Perspectives“Pristatyta EBU Garso pasakojimo festivalyje Vilniuje, 2025 m.

Nors vis dar gajus stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra moterų problema, Emilis Remeikis yra gyvas šio klaidingo įsitikinimo liudytojas.Ilgus metus gyveno ant išsekimo ribos, turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, kurie galėjo baigtis tragiškai, kol vieną dieną kolegė pastūmėjo kreiptis į specialistus.Ved. Lavija Šurnaitė

Šios savaitės NARA tinklalaidėje vieši redakcijos kolegė Eglė Elena Murauskaitė, metų pradžioje pradėjusi NARA meninių tekstų rubriką „Kraštinė“. Jos interviu – tai refleksija apie žingsnį nuo geopolitikos iki poezijos, ieškant naujo santykio su įkaitusia dabartimi. „Aš vis labiau norėjau ieškoti savo balso ir vis mažiau – būti „rašto aiškintoja“, tendencijų prognozuotoja“, – interviu sako Eglė E. Murauskaitė, 10 metų dirbusi Marylando universiteto vyr. mokslininke tyrusia globalaus saugumo temas ir reguliariai kalbėjusi jomis Lietuvos žiniasklaidai. Eglė savo naują balsą rado apžvelgdama meno parodas ir rašydama poeziją – jos eilėraščiai per pastaruosius metus publikuoti lietuvių-ukrainiečių poezijos rinktinėje „Liepsnos“, Vokietijos poezijos žurnale „Pigeon Publishing“, „Šiaurės Atėnuose“, „Metuose“, „Poezijos pavasario“ almanache ir kitur. Ją dominančios temos – kūnas, gamta, religija, pažeidžiamumas ir pažeidžiamos visuomenės grupės – dabar įgauna naujus namus. Su Egle Elena Murauskaite kalbasi Karolis Vyšniauskas. Pilna publikacija ir Denio Vėjo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/egle-elena-murauskaite-krastine-interviu Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support

Ar žinojote, kad, tinkamai pakeitę savo reakciją į vaiko elgesį, padedame jam ugdyti savivertę? O sąvoka „tolerancijos langas“ jums žinoma?Laidoje pokalbis su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke Kristina Košel Patil ir VŠĮ „Augu kartu“ vadove Paulina Kuraitiene. Tėvystė ne sprintas, o maratonas – dar viena labai susijusi tema, nuskambėsianti laidoje.Pašnekovės sako: „Jutiminės sistemos pažinimas, delfino, medūzos, raganosio, senbernaro ar kito gyvūno atpažinimas savyje, žinios, savirefleksijos gali kiekvienam žmogui gelbėti kasdieninėje veikloje“.Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pristato dar vieną knygą lietuvių kalba „Jutimai: kaip padėti sau ir savo vaikui“. Pristatyme dalyvaus ir pati autorė Tanya van Dalen, bus organizuojami mokymai tėvams ir specialistams.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Ukrainiečiams šiandien bus perduoti pirmieji už akcijoje Radarom suaukotus pinigus nupirkti saugaus kario rinkiniai.Su Rusija besiribojančiame Charkivo regione Ukrainoje jau antrą savaitę darbuojasi keturi Lietuvos medikai. Lietuviai gydytojai lanko žmones tokiose vietovėse, į kurias bijo važiuoti kitų šalių medikai. Hoptivkos kaimas nuo Rusijos pasienio yra nutolęs vos 3 kilometrus, jame likę 60 gyventojų.Seimas svarsto, ar leisti bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. Pasak kultūros ministro, šiuo metu įstatymai tokios galimybės nenumato, o nebereikalingas knygas bibliotekoms tampa paprasčiau išmesti nei ieškoti naujo savininko. Visuomenės dėmesio prieš porą metų buvo sulaukusi situacija, kai prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendrabučio kieme statybiniame konteineryje rasta išmesta daugybė senovinių knygų. Ar reikėtų leisti bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas?Rita Juškytė įkvepia žmones su negalia ne tik šokti vežimėlyje, rasti savyje pasitikėjimo ir drąsos, bet ir toliau aktyviai gyventi, dirbti ir jaustis reikalingais. Apie tai – „Versle iš širdies”.„Turiu abejonių, ar Europa gali apsiginti pati, be JAV“, - Miuncheno saugumo konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Šios diskusijos kilo dėl JAV pozicijos ir ryžto ginti Europą po lapkritį vyksiančių rinkimų. Ar įmanoma Europai gintis be Jungtinių Valstijų?Valstybės grėsmių ataskaitose minima pedagogė E.Kanaitė iki šiol neatleista iš Vilniaus darželio „Svaja“ direktoriaus pavaduotojų, nes turi nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau oficialiai būdama nedarbinga ji dalyvauja pasitarimuose dėl tautinių mažumų mokyklų likimo. „Sodros” atstovė sako, kad turint nedarbingumą dirbti griežtai draudžiama, šį atvejį ketinama tirti, jeigu faktai pasitvirtins, Kanaitė gali netekti nedarbingumo išmokų.

„Turiu daugiau naujos muzikos, negu jos tilptų ateinančiame albume“, – išduoda dainininkė Rūta MUR. „Esu pasiruošusi išleisti ir dar vieną albumą“, – priduria muzikos nesandėliuojanti atlikėja. LRT OPUS eteryje – naujo kūrinio – „Fix Yourself“ premjera ir įspūdžiai iš „Eurosonic Noorderslag“ festivalio Nyderlanduose. Ved. Marius Andrijauskas

Botsvanoje vykusioje UNESCO sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija.Dviejų vandeningiausių šalies upių santakoje įsikūręs Kaunas kelis šimtmečius matavosi didžiausio regione upių uosto titulą. Šiandien anuometinio uosto gyvenimo likę tik pėdsakai. Atidžiau pažvelgti į Kauno uostamiestį kviečia kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA.„Turiu tokią nuojautą, kad lėtai kuriami produktai, daiktai ar suvenyrai, tikėtina, turės ir ilgesnį tarnavimo laiką“, – svarsto konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių „More Than Tote“ organizatorė Stefanija Jokštytė. Ar atributika gali būti tvari?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naujai renovuotą ir nemokamai visiems lankytojams prieinamą muziejų Vienoje, neseniai mirusį vieną ryškiausių XX a. fotografų Elliot‘ą Erwitt‘ą, menininkų bendruomenės viešą laišką, prašantį atkreipti dėmesį į slopinamus Palestinos palaikytojų balsus, bei apie tai, ko šiemet daugiausiai žmonės ieškojo Vikipedijoje.Antazavės dvare atidaroma keliautojo ir LRT Televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjo Audriaus Sutkaus paroda „Šaltas pasaulis“. Kalbėdamas apie pirmąją savo parodą, Audrius sako, jog kai kurios šaltos nuotraukos sugeba šildyti širdis.Filosofas Aldis Gedutis kviečia sėsti į tramvajų Nr. 71 ir užsukti į Vienos centrines kapines.Sovietiniai pastatai – tai modernistinė architektūra, kurios yra visame pasaulyje. Anot architekto Jano Gehlo, tai žmonių poreikius ignoruojantys, jiems nedraugiški pastatai. „Kai daugelis tokio mąstymo ėmė atsisakyti, Sovietų Sąjunga iki paskutiniųjų gyvavimo dienų toliau taip planavo miestus. Todėl jūsų šalyje daug tokių žmonėms nedraugiškų erdvių“, – sako urbanizmo ikona laikomas Janas Gehlas. Jis pasakoja, ką reikėtų daryti su žmonėms nedraugiškais sovietiniais pastatais, kaip miesto planavimą pakeitė kovido pandemija bei kodėl turėtume grįžti prie vadinamųjų 15-os minučių miestų.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šį kartą mūsų studijoje svečiuojasi mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa, kuri Lietuvoje yra bene ryškiausia astronomijos naujienų pranešėja bei mokslo tyrinėtoja. Besiklausant Godos, sudėtingi kosminiai reiškiniai tampa lengvai suprantami, o susidomėjimas šiuo tolimu pasauliu tik išauga. Galime drąsiai teigti, jog tai remiasi į komunikacijos įgūdžių lavinimą bei nuolatinį norą domėtis. Šiandieną Godai yra tik 34-veri, tačiau jau dabar mokslo žurnalistė gali džiaugtis išskirtiniais profesiniais pasiekimais, vienas jų – darbo patirtis NASA. Pašnekovė teigia, jog darbo vietą jai pavyko susikurti pačiai, tad „darbų repertuaras“ neapsiriboja vien žurnalistikos sritimi. Goda rašo knygas, skaito pranešimus bei veda paskaitas mokslininkams, kurių metu moko mokslinės komunikacijos meno. Ji sako, jog visuomenės požiūrį į mokslininkus galima formuoti tik jų pačių rankomis. Klausantis „kosmoso direktorės“ suprantame, jog jos meistriškumą lemia strateginis požiūris į savo veiklą. Kiekvienais metais ji parengia planą, kuriame apžvelgia būsimus tikslus ir jų nuosekliai siekia, o kas penkerius – sukuria asmeninio tobulėjimo strategiją, kuri veikia, kaip orientacinis kompasas, užtikrina nuoseklią profesinę kelionę bei suteikia galimybę lengviau pasakyti „NE“ tiems projektams, kurie nėra jos prioritetas. Interviu metu kalbame apie meilę mokslui, įdomiausius dalykus kosmoso platybėse ir asmeninio prekinio ženklo augimą, kurį Goda formuoja atsakingai ir strategiškai. Gero klausymo! Šiame pokalbyje Tavęs taip pat laukia: Kaip Goda pateko į NASA? Kasmetinė veiklos strategija – kaip pasakyti „NE“ papildomiems projektams? Kaip atrodo mokslo žurnalistės įprasta diena? Kodėl Goda atsisako pramoginių televizinių projektų? Nuo ko pradėti norint susikurti savo veiklos ir asmeninio tobulėjimo strategiją? 5 esminiai dalykai tiems, kurie galvoja apie asmeninio prekinio ženklo vystymą. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Šiauliuose šią savaitę vyks tarptautinis folkloro festivalis-konkursas „Saulės žiedas“.Minint „Lituanicos“ skrydžio 90–metį, Kaune galima susipažinti su „Lituanicos“ lakūno Stepono Dariaus gyvenimu Kaune.Iš Nacionalinių architektūros apdovanojimų dėl galimai neetiško komisijos nario elgesio pasitraukus „Nemuno7“, pradėta dalintis informacija, kad įvardijamas komijos narys Audrys Karalius, pagarbos stokojo bendraudamas ir su kitais kultūros lauko atstovais.Kuo ypatingas uostamiestyje veikiantis Gedimino Šimkaus teatras „Artyn“?Kaip kultūros įstaigoms pavyksta kurti dialogą su savo bendruomenėmis regionuose?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

„Kaip tu dar neišprotėjai?“ – dažnas aplinkinių klausimas mamoms, auginančioms autistiškus vaikus. Kai vaikas neturi jokio intelekto sutrikimo, logiškai mąsto, sklandžiai kalba, išoriškai nesimato jokio kitoniškumo, aplinkiniams atrodo, kad problemas kelia mama. Kai net specialistai niekuo negali padėti, tenka pasikliauti mamos intuicija bei didele meile ir mėginti atrasti būdus, kaip padėti gyventi savo vaikui. Ir visai nesvarbūs tampa vaiko pasiekimai, rezultatai, svarbiausia – jo gera savijauta.„Supratau, kad turiu pasirinkti, ar kovosiu su vaiku, ar kovosiu už savo vaiką“, – sako autistiško sūnaus mama, rokiškietė Ina Bukauskienė. „Man nesvarbu, ką apie mane ar mūsų šeimą galvoja kiti, man svarbiausia – gera vaikų savijauta“, – antrina panevėžietė Asta Petrauskienė, auginanti 3 vaikus, iš kurių vienam vaikystėje nustatytas autizmas, o dvidešimtmetė dukra tik dabar suprato, kad ji priima pasaulį kitaip nei aplinkiniai, ir būtent dėl šios priežasties ją kankina gili depresija ir kiti sudėtingi negalavimai.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros pradžioje norėjo atrasti vakarų kultūros vietą pasaulyje, o šiuo metu turi tikslą parodyti, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau.Kokia iš tiesų yra arabų kultūra ir ko apie ją nežinome? Kas yra tautos velniai ir moralinė panika? Kaip Artimųjų Rytų kultūroje reiškiasi vakarietiškos modernybės produktai?Pokalbis su Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesniaja asistente, doktorante Gintare Sereikaite-Motiejūne.Ved. Ignas Klėjus

„Jaučiu, kad atvėriau duris į kambarį, kuriame nesu buvęs“, – apie naują albumą „Aš sakydamas kursiu“ kalba dainų rašytojas ir atlikėjas Tautvydas Gaudėšius-FC Baseball, kūrybinį procesą vadinantis sakraliu, magišku. Magija – ir studijinio įrašo pavadinime: šis – burtažodžio „Abrakadabra“ interpretacija.„Gali nemiegoti, nevalgyti, su visais susibarti, į šalį padėti knygas, mesti sporto salę, pradėti lankytis vakarėliuose, lyg ten ieškotum išganymo, bet rašyti reikia, nes nerašant viskas sustos, neteks prasmės.“ – priduria neseniai sausakimšus koncertus Kaune ir Vilniuje, taip pat uždarą išankstinę minėto studijinio įrašo perklausą surengęs muzikantas.Detaliau apie kartais visai žemiškus (pvz., psichoterapija) dainų rašymo burtus, apie siekį mene būti meistriškai žmogiškam, apie „Aš sakydamas kursiu“ – LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas“.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Kembridžo universiteto ligoninės anesteziologas Rokas Tamošauskas lankėsi Ukrainoje, kur padėjo šios šalies medikams. Ten jis suprato, kad ukrainiečiams labai trūksta priemonių ligoniams gydyti, jis sutelkė Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę ir ėmė rinkti 20 tūkst. svarų reikalingoms priemonėms.Kokia vaikų globos situacija Lietuvoje? Kas stabdo žmones nuo tokio sprendimo? Ką reikia žinoti norint tapti vaiko globėju? Ši savaitė - Vaikų globos savaitė. Apie tai pokalbis su globos eksperte, Globos centrų įveiklinimo projekto vadove Rugile Ladauskiene ir VšĮ Sotas globos koordinatore Aušra Talakauskiene.Pokalbis su Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Egle Bogvilaite-Aronen apie Suomijos perspektyvas NATO.Kaliningrado tranzito klausimą aptariame su konstitucinės teisės ekspertu, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu prof. dr. Dainiumi Žalimu.Jau metus Lietuvoje, iš pradžių Pabradės, dabar Medininkų migrantų stovykloje, gyvenanti irakietė Rojin Shamo: „Tai pirma tokia patirtis mano gyvenime ir aš nenutuokiau, kad tai kažkoks Baltarusijos planas. Tad aš tiesiog čia atvykau ir net neįsivaizdavau, ką teks išgyventi. Turiu omeny buvimą užrakintai stovykloje, kad ims mano pirštų antspaudus ir panašiai.“Ved. Agnė Skamarakaitė

"Ieva x Nerijus" #12 - su Ieva Mackevičiene ir Nerijumi Mačiuliu! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris

Tik išėjęs pro ligonines duris, atlikėjas nuskubėjo į įrašų studiją, kur sudėjo galutinius štrichus savo ir Elenos Puidokaitės - Bruzgulienės, dar žinomos Atlantos slapyvarždiu, dainoje. "Daina turėjo būti paleista jau prieš porą savaičių, bet atsidūriau ligoninėje. Tai kas gi man buvo nutikę? Papasakosiu. Dirbu su neadekvačiu žmogumi ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis. Su žmogumi, kuris normalios kalbos nesupranta, todėl buvau priverstas lankyti bokso treniruotes. Ko gero jau atspėjote, kad tas žmogus D. Zvonkus. Per bokso treniruotę man plyšo plautis. Tai vadinama trauminiu pneumotoraksu. Turiu tam polinkį. Trauma tikrai nėra rimta. Nuostabūs Santariškių gydytojai mane pagydė ir paleido namo. Reiškiu begalinį dėkingumą visam kolektyvui. Kurį laiką pagrindinis mano sportas bus šaškės. Tad D. Zvonkus su manim dabar kovos prie šaškių stalo ir kaip visada pralaimės". Stano neprarasdamas geros nuotaikos kviečia klausytis naujausios jo ir Atlantos dainos "Draugai".

Bankas: LT80 7044 0600 0372 1615 Paypal: paypal@g12.lt

Šįkart kviečiu virtualiai pasisvečiuoti Nyderlanduose. Kalbinu Agatą Ramelienę, kuri sutiko pasidalinti savo ir savo vyro tapimo tėvais kelione. Toje kelionėje telpa pusantrų metų laukimo, nerimo ir nevilties kada nors susilaukti vaikų.Didelį vaidmenį šioje kelionėje vaidina NaProTECHNOLOGIJA, iššifravus, pilnas pavadinimas būtų „natūrali prokreacinė technologija“. Tai viena iš alternatyvų pagalbiniam apvaisinimui. Teko pastebėti, kad dažnai žmonės nebūna nieko apie tai girdėję, todėl pasinaudojau proga ir Agatos klausiau, kaip vyksta šis procesas, kokios gydytojų pagalbos jie su vyru sulaukė, kiek truko, kiek kainavo ir kokios buvo jų negalėjimo susilaukti vaikų priežastys.Pamenu, kai Agata dar tinklalaidės gyvavimo pradžioje man parašė, kad klauso pokalbių ir kaip jie ją įkvepia. Aš mažumėlę nustebau, nes žinojau, kad Agata neturi vaikų, bet netrukus ji ir pasidalino apie didelį norą tapti mama, o kai visai neseniai ji pasidalino savo nuostabia gimdymo istorija, kurią tikrai būtų galima įtraukti į Romualdo Šemetos knygos „Gimdymas su šypsena“ priedus, supratau, kad būtinai turiu ją pakalbinti.Šiandien Agata sūpuoja vos keleto mėnesių sūnų Matą ir nuoširdžiai dalinasi savo istorija norėdama įkvėpti kitas šeimas, susiduriančias su iššūkiais norint susilaukti vaikų.Taip pat man labai įdomu buvo išgirsti apie gimdymo ir nėščiųjų priežiūros ypatumus Nyderlanduose, kur Agata gyvena su šeima. Turiu pripažinti, kad su baltu pavydu klausiau, kiek daug galimybių šioje šalyje turi moteris: gimdyti namuose, poliklinikoje, iš kurios, jei viskas gerai, išleidžia namo po keletos valandų (tą, beje, patyrė ir Agata) arba ligoninėje. Kaip atsižvelgiama į gimdyvės norus, jausmus, poreikius gimdymo metu, ir net galimybę savaitę po gimdymo namuose sulaukti padėjėjos, kuri gamina maistą, tvarko namus ir pamoko visko, kas gali būti svarbu šviežiai iškeptiems tėvams.Kviečiu klausytis ir prisidėti prie tinklalaidės gyvavimo paremiant pokalbius Patreon platformoje. Jau visai netrukus visus pokalbius galės išgirsti tik Patreon rėmėjai, o viešai prieinamas bus kas antras pokalbis. Tad jei pokalbiai jums įdomūs ir aktualūs, labai kviečiu jungtis į „Kalba mamos“ bendruomenę.Visus iki šiol publikuotus pokalbius galite rasti Spotify, iTunes, Podbean ir kitose įvairiose tinklalaidžių platformose. Ačiū už atsiliepimus, rekomendacijas ir įvairiausią paramą.Kalbėkime, mamos!Linkėjimai,Marija

Kultūros ir meno mėnesinio žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Ši profesija turi gan aiškias skirtingas grojimo tradicijas, kurios tarp kolegų dažnai tampa diskusijų objektu. Nors rinka yra itin siaura, džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie nebylaus kino garsinimo ir įgarsinimo,“ – sako pianistas Viktoras Orestas Vagusevičius, pirmasis taperis iš Lietuvos, dalyvavęs nebyliojo kino festivalyje Pordenonėje (Italijoje). Pokalbis apie nebylaus kino įgarsinimo subtilybes ir galimybes.Eglė Baliutavičiūtė rekomenduoja dvi naujas knygas aktualia, bet reta literatūroje tema – apie tai, ką gali stiprios merginos, nors jų kultūrose moteris laikoma nieko verta. Tai „Mano turbano paslaptis“ – Nadios Ghulam atsiminimai apie vaikystę ir jaunystę Afganistano sostinėje Kabule, parašyti kartu su katalonų rašytoja Agnès Rotger ir Nyderlandų kūrėjų dueto – Cajos Cazemier ir Martinės Letterie – knyga paaugliams „Made by Indira. Mada – bet kokia kaina?“.Prieš beveik šimtą metų rašytą ir nebaigtą pjesę „Batsiuviai“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato režisierius Antanas Obcarskas. Apie Witkacio mėgtą ironiją, kurioje šiandien verdame, su režisieriumi kalbasi Kotryna Lingienė.Penktoji paroda „JCDecaux premija 2020: Turiu žodžius“ paskelbė nugalėtoją ir publikos prizo laureatę. Tarptautinė komisija šiemet apdovanojimą skyrė Lietuvoje gyvenančiai suomių menininkei Sallamari Rantala už skulptūrinę instaliaciją „Sutemo prieš mums išeinant“. Tarptautinė komisija nusprendė įteikti ir specialaus paminėjimo prizą, kuris atiteko menininkei Emilijai Povilanskaitei už kūrinį „O3“, menininkei atiteko ir „Publikos simpatijų prizas“. Pokalbiai su įvertintomis menininkėmis.„Medžiojant tėvą“ – debiutinis žurnalisto Dovydo Pancerovo romanas, kuriame atskleidžiami žurnalistinių tyrimų komandos „Skarabėjai“ darbo užkulisiai ir konkretus tyrimas, leidęs viešumon iškelti įtarimus dėl politinės korupcijos. Kas paskatino iki tol dvi publicistines knygas – „Kyborgų žemė“, kur pasakojama apie karą Ukrainoje, ir „Kabinetas 339“, kur analizuojama Sauliaus Skvernelio vyriausybės veikla, – parašiusį žurnalistą išbandyti save rašant romaną?Kompozitorius ir atlikėjas Matvydas Leonas Pranulis ruošia savo pirmos operos „S’anatomia“ pastatymą. Pokalbis su šio garsinio veiksmo autoriumi ir aktoriumi Povilu Jatkevičiumi.Ved. Austėja Kuskienė

Kaip ir kiekvieną penktadienį tokiu metu apžvelgiame svarbiausius savaitės politinius įvykius. Vakar vėlai vakare buvo paviešinta naujos koalicijos sutarties programa, koalicijos sutartį žadama pasirašyti pirmadienį Tuo metu Jungtinės Valstijos vis nebaigia skaičiuoti balsų prezidento rinkimuose, o perrinkimo siekiantis dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas grasina teismais.Reaguojame į klausytojos laišką. "Šiuo metu vyras ligoninėje. Jam nustatytas koronavirusas. Būklė sunki, komplikacija į plaučių uždegimą. Aš namuose karantinuojuosi su dviem vaikais (3 ir 11 metų). Man taip pat nustatytas koronavirusas. Turiu temperatūros, stiprus galvos ir raumenų skausmas. Noriu sužinoti, kas gali pasirūpinti vaikais, pablogėjus sveikatos būklei?"Susirgimų koronavirusu skaičiui nemažėjant savo galimybių ribas pasiekia tiek ligoninės, tiek medikai, tiek karštoji linija. Kokia situacija nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje?Kodė atsiranda koronaviruso neigėjų, ar teigiančių, kad medikai išsigalvoja, kad ligoninėse trūksta vietų?Ved. Rūta Kupetytė

Depresiją medikai įvardija šio amžiaus rykšte, ypač kai nerimui ir prislėgtai nuotaikai daug reikšmės turi didelis gyvenimo tempas ir galbūt pernelyg aukštai keliami pačių gyventojų tikslai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje depresija serga daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Pusei jų nustatoma vaistams atspari depresija. Ar šiems pacientams dar yra vilties pasveikti?Vaistams atsparia depresija serganti Laura sako, kad be medikų pagalbos nebūtų išsivertusi. Nors iš pradžių buvo ir baugu, mergina pasiryžo gydymui gultis į psichiatrijos ligoninę, o šiandien šį sprendimą ji vadina teisingiausiu, kokį galėjusi tuo metu priimti.Ar vaistams atsparia depresija sergantys pacientai su liga kovos visą likusį gyvenimą, o galbūt galima išsivaduoti iš jos gniaužtų? Kokie gydymo būdai jiems yra taikomi Vilniaus Santaros klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas daktaras Edgaras Dlugauskas.Ved. Laura Adomavičienė

Pokalbis su režisieriumi Emiliu Vėlyviu. ✅ „Laisvės TV“ - daugiau nei televizija! Deklaruodami pajamas skirkite savo 1,2% „Laisvės TV“ ir leiskite parodyti, kad galime dar daugiau: http://remiu.laisves.tv

Verslininkas Egonas Jakimavičius.

Olafas Martensas, vienos didžiausių aliuminio, stiklo pastatų fasadų konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo įmonės Europoje „Staticus“ vadovas. „Turiu du svarbius tikslus gyvenime. Pirmas – man labai patinka dirbti su žmonėmis. Kažkada, prieš maždaug 15 metų, priėmiau sprendimą, kad labai norėčiau dirbti su žmonėmis, kad tai – mano gyvenimo centras. Nuosekliai, pagal visos savo karjeros sprendimus, eidavau ta kryptimi. Antras – aš mėgstu iššūkius. Man patinka sudėtingos problemos, situacijos, kur reikia surasti unikalius sprendimus. Tai labai gerai veikia protą“, – pokalbio pradžioje sakė O. Martensas.

Ar galima pasitikėti tėvu? Pokalbis apie vyrų tėvystę. „Mamos dažnai sako: „Turiu du vaikus, bet ir trečią – vyrą, kuris irgi kaip vaikas žaidžia. O kas čia blogo, kad vyrai savo širdyje turi mažą berniuką? Kartais moterims tai nepatinka,“ – sako individualiosios psichologijos konsultantas Virginijus Varkalis, jis mano, kad kai moterys leidžia – vyrai gali būti gerais tėvais.

Ar galima pasitikėti tėvu? Pokalbis apie vyrų tėvystę. „Mamos dažnai sako: „Turiu du vaikus, bet ir trečią – vyrą, kuris irgi kaip vaikas žaidžia. O kas čia blogo, kad vyrai savo širdyje turi mažą berniuką? Kartais moterims tai nepatinka,“ – sako individualiosios psichologijos konsultantas Virginijus Varkalis, jis mano, kad kai moterys leidžia – vyrai gali būti gerais tėvais.

„Mano šeima gyveno skurdžiai. Mokykloje mokytojai iš manęs nieko gero nelaukė. Mokiausi prastai. Bet mane traukė žmonės, kuriuos laikiau pavyzdžiu. Iš jų mokiausi gyvenimo, sėmiausi šeiminės patirties, mokiausi mylėti artimuosius. Pasibeldžiau į bažnyčios duris, buvau skautas. Dabar esu autoritetas broliui, jam padedu. Viskas puikiai klojasi. Turiu šeimą, nedidelį versliuką, daug bendrauju su Kalvarijos vaikais ir jaunimu, esu tikras krašto patriotas“, – savo gyvenimu dalijasi Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo „Arka“ vadovas Robertas Degutis.

„Mano šeima gyveno skurdžiai. Mokykloje mokytojai iš manęs nieko gero nelaukė. Mokiausi prastai. Bet mane traukė žmonės, kuriuos laikiau pavyzdžiu. Iš jų mokiausi gyvenimo, sėmiausi šeiminės patirties, mokiausi mylėti artimuosius. Pasibeldžiau į bažnyčios duris, buvau skautas. Dabar esu autoritetas broliui, jam padedu. Viskas puikiai klojasi. Turiu šeimą, nedidelį versliuką, daug bendrauju su Kalvarijos vaikais ir jaunimu, esu tikras krašto patriotas“, – savo gyvenimu dalijasi Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo „Arka“ vadovas Robertas Degutis.

Verslo vadybos ekspertas, psichologas, sertifikuotas NLP ir koučingo specialistas Juris Belte. J. Belte yra Lietuvoje nuo 1987 metų gyvenantis latvis. Saulius Jovaišas savo pašnekovui uždavė jau tradiciniu tapusį klausimą: kas tu toks? „Jei paprastai kalbant, aš esu verslo konsultantas. Aš esu baigęs verslo vadybą. Taip pat ir psichologiją. Tai aš esu psichologas – verslininkas. Tai labai gerai vienas kitą papildo. Turiu verslo, vadybos žinių ir psichologinį suvokimą. O jei psichologas neturi jokio verslumo, vėlgi blogai, jis pasmerktas dirbti už mažą algą“, - savo pasirinkimą aiškino J. Belte. Kaip Juriui Belte sekasi Lietuvoje, kuo skiriasi vadovavimas valstybinėje įmonėje ir privačiame versle – žiūrėkite laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“.

Šventės Italijoje. „Kas man labai patinka tai prakartėlių tradicija, ji labai sena, sakoma, kad netgi pirmosios prakartėlės atsirado Italijoje. Net pačiame mažiausiame kaimelyje tokia prakartėlė, kad net žada atima,“ – pasakoja Dalia. Ieva tęsia: „Italai išlaikę vaiko dvasią, jiems svarbus žaidimo aspektas. Turiu bičiulį, kuriam jau trisdešimt ir kiek aš jį atsimenu, kiekvienais metais vis įsigyja naują figūrėlę savo prakartėlei. Ne tiek eglutė svarbi, kiek būtent prakartėlė“.Kaip didžiąsias šventes švenčia italai, pokalbis su žurnalo „Kelionės“ redaktore, knygų „Toskana. Florencija. Magiška žemė“, „Saulės sala Sicilija“ autore Dalia Smagurauskaite ir italų rašytojos Elenos Ferrante knygų serijos „Neapolietiška saga“ vertėja Ieva Mažeikaite.

Šventės Italijoje. „Kas man labai patinka tai prakartėlių tradicija, ji labai sena, sakoma, kad netgi pirmosios prakartėlės atsirado Italijoje. Net pačiame mažiausiame kaimelyje tokia prakartėlė, kad net žada atima,“ – pasakoja Dalia. Ieva tęsia: „Italai išlaikę vaiko dvasią, jiems svarbus žaidimo aspektas. Turiu bičiulį, kuriam jau trisdešimt ir kiek aš jį atsimenu, kiekvienais metais vis įsigyja naują figūrėlę savo prakartėlei. Ne tiek eglutė svarbi, kiek būtent prakartėlė“.Kaip didžiąsias šventes švenčia italai, pokalbis su žurnalo „Kelionės“ redaktore, knygų „Toskana. Florencija. Magiška žemė“, „Saulės sala Sicilija“ autore Dalia Smagurauskaite ir italų rašytojos Elenos Ferrante knygų serijos „Neapolietiška saga“ vertėja Ieva Mažeikaite.

Jeigu laiko mašina sugrįžtume 100 metų atgal, atsidurtume besitęsiančio I pasaulinio karo, kuris negailestingai niokojo ir Lietuvą, lauke. Dr. Deividas Šlekys sako: „Turiu dvi paskaitos pavadinimo versijas „I pasaulinio karo atminimo revizija, arba Apie I pasaulinį karą kitaip“. Šių dienų istorikai naujausiuose savo tyrinėjimuose grįžta prie I pasaulinio karo ir vėl kelia tokius klausimus: kas kaltas ir dėl kokių priežasčių kilo I pasaulinis karas, ar jis vyko tik Europoje, į kokius dar regionus išplito, kada baigėsi? Paskaitoje primenama, kad būtent I pasaulinio karo žaizdre gimė ir Lietuvos Respublika, svarstoma, kaip šis karas veikė Lietuvos valstybingumo raidą. Pasak dr. Deivido Šlekio, šias temas tik dabar pradeda lukštenti mūsų istorikai, ir kelias iki mokyklinių vadovėlių, kuriuose rasis naujos įžvalgos, dar ilgas ir vingiuotas.Laida parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

Jeigu laiko mašina sugrįžtume 100 metų atgal, atsidurtume besitęsiančio I pasaulinio karo, kuris negailestingai niokojo ir Lietuvą, lauke. Dr. Deividas Šlekys sako: „Turiu dvi paskaitos pavadinimo versijas „I pasaulinio karo atminimo revizija, arba Apie I pasaulinį karą kitaip“. Šių dienų istorikai naujausiuose savo tyrinėjimuose grįžta prie I pasaulinio karo ir vėl kelia tokius klausimus: kas kaltas ir dėl kokių priežasčių kilo I pasaulinis karas, ar jis vyko tik Europoje, į kokius dar regionus išplito, kada baigėsi? Paskaitoje primenama, kad būtent I pasaulinio karo žaizdre gimė ir Lietuvos Respublika, svarstoma, kaip šis karas veikė Lietuvos valstybingumo raidą. Pasak dr. Deivido Šlekio, šias temas tik dabar pradeda lukštenti mūsų istorikai, ir kelias iki mokyklinių vadovėlių, kuriuose rasis naujos įžvalgos, dar ilgas ir vingiuotas.Laida parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

„Medžioti išmokau iš senelio ir tėvo, – pokalbį pradeda vienas žinomiausių Lietuvoje medžiotojų, medžioklės trofėjų ekspertas, selekcininkas ir lektorius, tarptautinio safario klubo narys Antanas Truskauskas, – mano visas gyvenimas praleistas gamtoje su žvėrimis ne tik Lietuvos miškuose, bet ir penkiuose žemynuose. Turiu sukaupęs daugiau kaip tūkstantį trofėjų, kuriuos dovanoju Molėtų rajono savivaldybei bei Molėtų krašto muziejui. Noriu, kad medžioklės trofėjai liktų ateinančioms kartoms.“Molėtų rajono Mindūnų kaime atidarytas vilniečio A. Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus, kuriame galima pamatyti net penkiuose žemynuose sumedžiotų trofėjų ekspoziciją. Tai – Afrikoje sumedžioti liūtas, dramblys, raganosis, leopardas, buivolas. Sidabrinis ožys ar meška iš Sibiro. Iš Argentinos – elniaožė gazelė. A. Truskauskas pirmasis lietuvis, sumedžiojęs Afrikos dramblį. Šiandien medžiotojas pasiruošęs vesti edukacinius užsiėmimus moksleiviams. Gal daugeliui gali pasirodyti, kad medžioklė – žiaurus užsiėmimas ir apie tai nederėtų pasakoti jauniems žmonėms. Tačiau net ir Molėtų ir Stirnių parapijų kunigas Kęstutis Kazlauskas mano, kad tai yra požiūrio klausimas. Reikia viską protingai vertinti, o edukaciniai-pažintiniai užsiėmimai tik praplėstų mūsų akiratį į gamtą ir joje vykstančius procesus.Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Kulienė džiaugiasi atsigaunančiu Molėtų rajonu, tampančiu turistų traukos objektu. Juk čia gyveno žmonės dar prieš Kristų, nors istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmą kartą paminėta tik 1387 m., kai Lietuvos krikšto proga Didysis kunigaikštis Jogaila ją padovanojo Vilniaus vyskupui.

„Medžioti išmokau iš senelio ir tėvo, – pokalbį pradeda vienas žinomiausių Lietuvoje medžiotojų, medžioklės trofėjų ekspertas, selekcininkas ir lektorius, tarptautinio safario klubo narys Antanas Truskauskas, – mano visas gyvenimas praleistas gamtoje su žvėrimis ne tik Lietuvos miškuose, bet ir penkiuose žemynuose. Turiu sukaupęs daugiau kaip tūkstantį trofėjų, kuriuos dovanoju Molėtų rajono savivaldybei bei Molėtų krašto muziejui. Noriu, kad medžioklės trofėjai liktų ateinančioms kartoms.“Molėtų rajono Mindūnų kaime atidarytas vilniečio A. Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus, kuriame galima pamatyti net penkiuose žemynuose sumedžiotų trofėjų ekspoziciją. Tai – Afrikoje sumedžioti liūtas, dramblys, raganosis, leopardas, buivolas. Sidabrinis ožys ar meška iš Sibiro. Iš Argentinos – elniaožė gazelė. A. Truskauskas pirmasis lietuvis, sumedžiojęs Afrikos dramblį. Šiandien medžiotojas pasiruošęs vesti edukacinius užsiėmimus moksleiviams. Gal daugeliui gali pasirodyti, kad medžioklė – žiaurus užsiėmimas ir apie tai nederėtų pasakoti jauniems žmonėms. Tačiau net ir Molėtų ir Stirnių parapijų kunigas Kęstutis Kazlauskas mano, kad tai yra požiūrio klausimas. Reikia viską protingai vertinti, o edukaciniai-pažintiniai užsiėmimai tik praplėstų mūsų akiratį į gamtą ir joje vykstančius procesus.Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Kulienė džiaugiasi atsigaunančiu Molėtų rajonu, tampančiu turistų traukos objektu. Juk čia gyveno žmonės dar prieš Kristų, nors istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmą kartą paminėta tik 1387 m., kai Lietuvos krikšto proga Didysis kunigaikštis Jogaila ją padovanojo Vilniaus vyskupui.

Turiu Pakankamai I Have Enough  Hi there, I’m Jack and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language.   photograph: Raminta ir Eglė photographer: Sandra   On today’s intermediate episode we have a conversation between Raminta, Eglė and myself.  I ask them to discuss different phrases without a script.  They have no idea what I‘m going to ask them before I ask it.  Enjoy the conversation.   ---   What I want here is, are you sure?  Ar tu tikra?  Ar tu tikra?  Ar tu tikra. ar tu tikra kad nori važiuoti į Disneilendą?  (Disneilendas = Disneyland) taip, aš tikra!   ---   ar tu tikra kad tu nori vairuoti į Kalifornią? (are you sure you want to drive to California?) taip, aš esu tikra (yes, I am sure) kodėl?  it’s labai toli…(laughter – Raminta accidently mixes English and Lithuanian) aš atsiprašau… (I’m sorry) it’s labai toli (labai toli – very distant) sorry, see what happens when you are in America kodėl?…tai labai ilgas kelias… (why?...that’s a very long drive/road…) no, no, no, that’s okay, I want just one or two sentences (everyone talking at once, the girls are surprised Jack doesn’t want a long conversation) we can talk…forever!  blah, blah, blah…yeah, okay, okay… ar tu tikra kad valgysi šias braškės? (are you sure that you will eat these strawberries?) taip, aš tikra nes aš labai mėgstu (yes, I am sure because I really want to)   okay, now, when you say goodnight to somebody you can say, saldžių sapnų (sweet dreams) saldžių sapnų, taip, yes, but, I think you have…like a little…thing you would say to children? laba naktukas, would say, grandma to me… nice, but…labanakt, labanakt   saldžių sapnų, ramių blusų, kad nekąstų kūno jūsų! no, that’s difficult! no way! no, what does this mean? like, uh, saldžių sapnų, sweet dreams, and quiet bugs that it would not bite your body. right, we have the exact same thing, we say, goodnight, sleep tight, don’t let the bed bugs bite. yes, oh, the same, saldžių sapnų, yeah my mommy, saldžių sapnų, ramių blusų, kad nekąstų kūno jūsų! the same, the same, wow, cool, cool bedbugs-nasty I’m doing a lot of laundry to avoid that thank you, that’s cool, okay so, you guys had a discussion the other day, pour it out so, you said, do you want this? and so, you said to Eglė, do you want this?  Eglė said, no, pour it out išpilk so please have this conversation ar tu gersi šią kavą?  (will you drink this coffee?) ne, negersiu, prašau, išpilk (no, I won‘t drink it, please, pour it out) ačiū bet kaip skiriasi kalba kai kalbi natūraliai ir kai kalbi gramatiškai (but how differs a language when you talk naturally and when you speak gramatically) čia yra the same way we learn in English, tin din din din, o kai kalbi yra visai kitaip (and when you speak it is completely different) okay, if I say pilk lauk to somebody in Vilnius – they would understand? pilk lauk! (pour it outside!) išpilk! (pour it out!) išpilk pilk lauk go, pour it outside pour it outside yeah išpilk pilk lauk pour it outside išpilk, you say good išpilk pilk lauk, it‘s...this... pilk lauk is more like in the country, like really išpilk would be proper Lithuanian okay, išpilk pilk lauk... pilk lauk, but... for example, pour it out, like I said, “do you want this tea?“ no, pour it out išpilk, right, and when I say, “do you want this tea?“ no, pour it outside oh would you say that?  maybe in the country pilk lauk lauk – laukas, laukas, yes, uh-huh, got it (laukas = outdoors) tricky, tricky išpilk iš and pilk, pilk from pilti, pilti, pilti – to pour ar gali man įpilti? could you pour me...? or, gali išpilti, could you pour it out? nice, now I understand gerai okay, Egle, I like this, “tuk, tuk, čia aš“ tuk, tuk, Raminta, čia aš (knock, knock, Raminta, it‘s me) (used when knocking on someone‘s bedroom door) Egle, užeik į mano į jaukų namą (Egle, come into my cozy house) okay, good, could you do it again not using names? tuk, tuk, čia aš užeik, atidaryta! (come in, open!) nice, nice, really good, yes, come on, open like my father would say, (knocking), užeik! (come in!) atidaryta! (open!) negalima! (“no, you can‘t“)  užrakinta! (locked!) you know, you hear, like me saying, “tuk, tuk, Raminta, can I come in?“ but I don‘t know if anybody say like that, do you say...tuk, tuk? polite people do, and it‘s kind of cute to know okay ah, is there another way to do it? (knocking) you know, just, I say...yes... ar yra kas namuose? (is anybody at home?) what was this? yes I say, “tuk, tuk, tuk“ anybody at home? yeah, anybody at home? that he hears me better, you know, tuk tuk!   okay, now, have a short conversation using, man sukasi galva man sukasi galva, man gera, man gera, aš noriu važiuoti į Disneilendą (my head is spinning, I feel good, I feel good, I want to travel to Disneyland) važiuokime drauge! (let‘s go together) važuokime drauge, mums sukasi galvos (let’s go together, our heads are spinning) like my head is spinng around, like, it might be because of various reasons… yeah, because of some reasons because you are in love, because you are excited, because you are sick, because you are nauseous, because you’re happy, because you’re sad man sukasi galva, a lot of reasons, because my head is spinning too many directions what to choose, I can’t decide so, actually, you want an example, when we would use...? something very short sukasi galva Aš įsimylėjau, man sukasi galva I fell in love, my head is spinning yes, the best example okay, so, you could ask, how did it go on your date last night? kaip sekėsi pasimatymas vakar? (how was your date yesterday?) labai gerai, man sukasi galva, kokia aš esu laiminga (very well, my head is spinning, I‘m so happy) puiku (cool) ai, čia rimtai gerai (this is really good) bet čia tiko (but this fits) čia labiausia tinka...jo (this fits the best...yeah) okay, so make up a short conversation, one or two sentences... I have enough ar nori sausainių? (do you want some cookies?) ne, aš turiu pakankamai (no, I have enough) ar nori daugiau arbatos? (do you want more tea?) ne, aš išgėriau pakankamai (no, I drank enough) aš išgėriau pakankamai mmm, again? ar nori arbatos? (do you want some tea?) ne, aš išgėriau pakankamai (no, I drank enough)   Now let‘s do a quick review of the highlights here and we‘ll include some variations on colloquial expressions you can use for saying goodnight.   are you sure? (to a female) ar tu tikra?    are you sure? (to a male)           ar tu tikras?   I‘m sure (female)                         aš tikra    I‘m sure (male)                         aš tikras   to pour                                        pilti   to empty                                     išpilti   pour it out!                                išpilk!   knock, knock, it‘s me             tuk, tuk, čia aš   it‘s locked!                                 užrakinta!   come in!                                       užeik!   my head is spinning                man sukasi galva   a date                                           pasimatymas   yesterday                                   vakar   colloquial way to say, yes       jo   I have enough                            aš turiu pakankamai   I drank enough                          aš išgėriau pakankamai   sweet dreams, calm bugs that they would not bite you saldžių sapnų, ramių blusų, kad nekąstų kūno jūsų!   now, if you don‘t feel like saying this entire phrase you can just abbreviate it like this...   saldžių sapnų, ramių blusų   or, like this...   saldžių sapnų ir ramių blusų   or, like this...   labos nakties, saldžių sapnų, ramių blusų   or for fun you can just say,   dream about me!                      sapnuok mane!   šaunu, you made it to the end of another episode, puiku!