Podcasts about dabartin

Tai klausimas, kurį pastaruoju metu kelia dalis analitikų. Dabartinė mokyklų tinklo sistema, susiformavusi per kelis dešimtmečius, yra itin fragmentuota. Daugelis mokinių pereina per kelis etapus: po keturmetės pradinės mokyklos – į keturmetę progimnaziją, po to – į keturmetę gimnaziją. Be to, egzistuoja dešimtmetės pagrindinės mokyklos bei ilgosios, dvylikametės gimnazijos.Siūloma pertvarka numato ilgesnį pradinį etapą – nuo pirmos iki šeštos klasės, trumpesnę progimnaziją – nuo septintos iki devintos klasės ir gimnaziją – tik nuo 10 iki 12 klasės. Tokiu modeliu siekiama vėlinti akademinį spaudimą ir vienodinti mokinių galimybes bent iki 9 klasės. Tačiau mokyklų atstovai pabrėžia, kad vien struktūros pakeitimas neveiks be aiškių programų pokyčių, mokytojų parengimo ir papildomo finansavimo.Be to, gimnazijoje palikus tik tris klases, ji tapsianti tik „egzaminų laikykla“. Mat dešimtokai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, o vienuoliktokai ir abiturientai – pirmą ir antrą valstybinių brandos egzaminų dalis.Todėl atsakymas nėra vienareikšmis.Ką apie galimą mokyklų tinklo pertvarką galvoja skirtingų mokyklų tipų bendruomenės: mokiniai ir jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracijos?LRT radijo laidoje dalyvauja Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė, Violeta Liutkienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė, Žilvinas Damijonaitis, Kauno Veršvų gimnazijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kuo panaši sveikatos paslaugų ir meno rinka? Abi neveikia. Komentare teigia menotyrininkas Ernestas Parulskis.Yra jaunojo tapytojo prizas, užviso gyvenimo nuopelnus apdovanojami vyriausieji menininkai, o kur vidurinioji kartą? Šią spragą sumanė ištaisyti Vilniaus dailės akademija ir įsteigė „Vidurio amžiaus tapytojo prizą“. Projekto organizatorius – „Titaniko“ direktorius, menininkas, kuratorius Vidas Poškus ir prizo laureatas.Vakar paskelbti 2025 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Kokias šių metų kultūros tendencijas atskleidžia svarbiausias metų apdovanojimas ir ką rodo šešių laureatų pavardės pokalbis su Nacionalinės dailės galerijos vadove, meno kritike, buvusia Nacionalinės premijos komisijos nare Lolita Jablonskiene ir meno analitike, Vilniaus universiteto profesore Egle Kačkute.Kuo demokratinei visuomenei yra svarbus visuomeninis transliuotojas, kodėl kyla pavojus žodžio laisvei, kai stiprėja politikų įtaka ir kokį vaidmenį galėtų atlikti Taryba? Pokalbis su buvusiais LRT tarybos nariais Diana Vilyte ir Liudviku Gadeikiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Per Rusijos didelio masto dronų ir raketų ataką Kyjive žuvo vienas žmogus, sužeistųjų skaičius išaugo iki 24, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Penki sužeistieji, tarp jų nėščia moteris, buvo paguldyti į ligoninę.Lygiai prieš metus įvyko pirmasis 2024-ųjų - 2028-ųjų metų kadencijos Seimo posėdis. Per metus įvyko daug – priimtos mokesčių reformos, griuvo valdančioji koalicija. Daug dėmesio sulaukė ir prezidento vetuotas, tačiau parlamentarų vis tiek priimtas sprendimas švelninti atsakomybę vadinamosiose čekiukų bylose. Dabartinė koalicija svyruoja „Nemuno aušrai“ užsimenant, kad jų frakcija nepalaikys biudžeto tvirtinimo, jei nebus atsižvelgta į jų siūlymus.Ved. Darius Matas

Beveik kas antras lietuvis neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių. Anot specialistų, tai didina dalies visuomenės atskirtį.Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos mokslininkai kviečia dalyvauti nemokamoje programoje, kuria siekiama pagerinti dalyvių psichologinę savijautą ir kūno pajautimą per judesį.LRT GIRDI tema: Kaip yra organizuojamas pavojingo asbesto turinčio šiferio stogo dangos išvežimas?Šiauliuose surengti pirmieji bibliotekos nurašytų knygų ir vinilinių plokštelių aukcionai, šiandien vyks trečiasis.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Lietuvos socialdemokratų partijos skyriai baigia kelti kandidatus į pirmininko postą. Dabartinė pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė patvirtino nesieksianti pirmininkės posto. Tuo metu keliami kandidatai – Gintautas Paluckas, Mindaugas Sinkevičius, Šarūnas Birutis ir Juozas Olekas – kol kas viešai nėra pasakę, ar dalyvaus rinkimuose.Politikai toliau ginčijasi nuo kokios sumos reikėtų apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Iš pradžių Finansų ministerija kartelę siūlė mažinti nuo 150-ies tūkstančių iki 20-ies tūkstančių eurų Registrų centro nustatomos būsto vertės. Vis dėlto vėliau tiek premjeras, tiek kiti politikai patikino, kad kartelė tikrai nebus nuleista tiek žemai. Nuo kokios sumos turėtų būti apmokestintas nekilnojamasis turtas?Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muitus prekėms iš kitų valstybių, Kanados, kai kurių Europos valstybių piliečiai buriasi į grupes, kuriose ragina boikotuoti amerikietiškas prekes. Pranešama, kad smuko ir bendrovės „Tesla“, kuri priklauso Elonui Muskui, gaminamų elektromobilių pardavimai.Opozicija ragina valdančiuosius kartu sėsti prie stalo ir svarstyti saugumo, gynybos ir užsienio politikos klausimus. Liberalai siūlo, kad tam būtų suburta visų Seimo frakcijų lyderių grupė. Valdančiųjų nuomonės dėl tokios idėjos išsiskiria. Tuo metu kai kurie politologai sako abejojantys, ar valdantieji atsižvelgs į opozicijos raginimus.Į LRT GIRDI kreipėsi klaipėdietė, kurios siųsta siunta pradingo. Moteris siuntų bendrovės prašė atlyginti nuostolius – anot jos, daugiau nei 300 eurų, tačiau sulaukė atsakymo, jog jai bus grąžinti tik 44 eurai. Siuntų bendrovės teigia, kad siuntos dingsta retai, tačiau siunčiant brangesnius daiktus ragina jas apdrausti nurodant visą siuntinio vertę.Ved. Rūta Kupetytė.

Į Ukrainą verta važiuoti nebent norint pasimokyti korupcijos, o Lietuvos prezidentas siūlo privatizuoti gyventojų indėlius. Tokia partijos „Nemuno Aušra“ lyderio retorika jau pykdo ne tik koalicijos partnerius. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jei Remigijus Žemaitaitis savo kalbomis toliau diskredituos Lietuvą, pokyčiai koalicijoje – neišvengiami.Ar dabartinė valdančioji koalicija gali subyrėti?Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė, Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Seimo narys Linas Kukuraitis, partijos „Nemuno Aušra“ vicepirmininkas Seimo narys Robertas Puchovičius.Ved. Jurga Tvaskienė

Ankstyvoji kasečių kultūra Zaną Hoffmaną paskatino įkurti savo leidybinę kompaniją. Per beveik tris dešimtmečius amerikietis įrašė virš 1000 leidinių, bendradarbiavo su keliais šimtais atlikėjų. Su Lietuva Zaną sieja festivalis „Braille Satellite“, grupė „Kaunas Zoo“, šiuolaikinio šokio teatru „Aura“ ir meilė lietuviams. Dabartinę atlikėjo asmenybę suformavo „Dead Kennedys“, „Duran Duran“, Johno Cage'o ir Davido Tutoro muzika. Po pasaulį keliaujantis Zan Hoffman Lietuvoje sutiko „Igną Iš Ignalinos“, su kuriuo rengia bendrą koncertą „Halės“ turguje. Ved. Marius Andrijauskas

Kodėl karštomis vasaros naktimis gerai išsimiegoti gali būti sudėtinga ir kaip sau padėti?Dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų trijų rajonų savivaldybėse paskelbta stichinė nelaimė. Kaip situaciją aiškina Aplinkos ministerija ir gamtininkai?Kol kai kurios populiarios šalys turistus jau veja lauk, Skandinavija jų sulaukia daugiau nei įprastai. Dabartinės turizmo tendencijos ir jų keliami iššūkiai – pokalbyje su ekspertais.Palangos kavinės skundžiasi, kad poilsiautojai savavališkai naudojasi jų tualetais, taip sudarydami eiles ir sukeldami problemų klientams.Ved. Karolina Panto

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ šie žodžiai apibrėžiami taip: „mirtingumas“ – mirimų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi, o „mirštamumas“ – tai mirties atvejų skaičiaus santykis su ta liga sergančiųjų skaičiumi.

Šiaudai papildys pašarų galvijams atsargas. Kelmės raj. ūkininkas Benas Širiakov paprašė kolegos, kad, nukūlęs kviečius, šiaudus paliktų lauke. Sugrėbęs ir supresavęs ūkininkas jais šers 60 galvijų bandą. Tai bus papildomas pašaras žiemos metui, nes sausra neleido paruošti daug gerų pašarų. Kas dar trukdo jaunam ūkininkui tvirčiau jaustis kaime?EK pateikė poziciją dėl Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano pirmojo keitimo. Žemdirbiai teigia, kad jei būtų įsiklausyta jų nuomonės rengiant planą, pakeitimų būtų mažai. Ministerija aiškina, kad kur galima įsiklausoma į socialinių partnerių siūlymus. Kaip padėtį vertina Seimo kaimo reikalų komitetas?Apuolė – dabar nedidelė gyvenvietė Skuodo raj., šiemet mini 1170 metus. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje tai – anksčiausia rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė. Savo gimtinei įamžinti mūrinę varpinę pastatė Kazimieras Jucevičius. Kuo ji ypatinga?Ved. Arvydas Urba

Premjerė Ingrida Šimonytė atmetė galimybę Vyriausybei pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Konservatorių iniciatyva dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nesulaukė vienareikšmiško palaikymo iš koalicijos partnerių. Tačiau Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ketvirtadienį yra pasiryžę pateikti siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų. Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas pasipiktino tuo, kad visiems buvusiems savivaldybių tarybų nariams metamas kolektyvinis kaltinimas ir suabejojo, ar faktiškai egzistuoja koalicija. Ar ji atlaikys šiuos išbandymus?Apie tai diskutuoja Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotojas Aurelijus Veryga ir Lietuvos socialdemokratų frakcijos atstovas Algirdas Sysas.Ved. Virginijus Savukynas

Su menininke Patricija Jurkšaityte kalbamės apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir netikėtus karjeros posūkius. Kas paskatino ją tapti dailininke? Kuo Vilniaus dailės akademijoje įsiminė tapytojo Kęstučio Zapkaus pamokos, kokie jo darbo principai svarbūs iki šiol?Patricija dalyvavo 1992 m. įkurtos jaunų menininkų grupės „Geros blogybės“ parodose. Tai buvo svarbus Lietuvos šiuolaikinio meno virsmo momentas, žymėjęs taip pat ir Dailės parodų rūmų virsmą į Šiuolaikinio meno centrą. Kaip to meto jaunieji menininkai veikė kartu ir individualiai? Kodėl pirmoji menininkės solo paroda įvyko 1994 m. Mastrichte (Nyderlandai) ir vadinosi „Titanikas“? Tuo metu aliejinė tapyba ant drobės Lietuvoje kovojo su giltine, buvo skelbiami nekrologai tradiciniam menui, o tapybos laidotuvės prasidėdavo dar net nebaigus studijų – vieni griebdavosi objektų, performansų, instaliacijų, kiti iš viso ieškodavo kitos veiklos. Patricija Jurkšaitytė sugebėjo išbalansuoti ant briaunos – tapybos priemonėmis kurti konceptualius darbus. Ji naujai pažvelgė į senųjų meistrų darbus, „nereikšmingas“, paraštines drobių erdves ir pradėjo jas tapyti kaip atskirus paveikslus.Menininkės kūryboje svarbūs trys dalykai – tapyba, viešoji erdvė ir performansas, arba gyvas bendravimas. 1999 m. Algio Lankelio suorganizuoto projekto „Butas'99“, metu Patricija su vyru ir kūdikiu užmūrijo įėjimą į savo butą ir lankytojus pasitiko stovėdami balkone. „Kaip nekeista, mes dabar jaučiamės visai laisvi, – laisvi nuo įsipareigojimų, nereikia eiti į miestą, jokių reikalų...“ teigė ji. 2000 m. Šiuolaikinio meno centro parodoje „Nekaltas gyvenimas“ su Kartu Leila Kasputiene-Šukiur ir savo vyru dizaineriu Mariumi Puskunigiu Patricija įkūrė „Grožio laboratoriją“, kur žiūrovai galėjo gauti profesionalias kosmetologines paslaugas.O tapybos idėjos nuo erdvinio nepastebimumo judėjo link nepastebimų erdvių ir žmonių. Iš pradžių iš klasikinių paveikslų menininkė „ištrindavo“ veikėjus („Veneros guolis“ be Veneros), o paskui ėmėsi vaizduoti tuštumą menininko ir modelio santykiuose, dirbtinės aplinkos kūrime (viešbučiai, baldų salonai). Ji kuria susvetimėjimo ir vienatvės peizažus bei interjerus, kurių paviršiaus nepradaužia žiūrovo žvilgsnis.Dabartinė paroda „Iliuzoriumas“ Vilniaus paveikslų galerijoje (kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė) – įdomus bandymas sujungti ankstesnes ir dabartines Patricijos Jurkšaitytės interjerų įmuziejinimo pastangas. Kodėl muziejuje atsiranda IKEA ir atvirkščiai – kodėl IKEA ekspozicijos tampa menu? Apie tai ir daugybę kitų meno iššūkių kalbamės su dailininke.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Pagal gaminamą bendrąją žemės ūkio produkciją 1 ha Lietuva ES kontekste nuolat paskutinėje vietoje. Kokie veiksniai lemia tokią situaciją ir ar ką nors dar galime pakeisti? Atsakymų į klausimus ieškosime su Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadove Rasa Melnikiene, Radviliškio rajono ūkininku Aivaru Rimkumi ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.Rubrikoje „Verslas kaime“ Pakruojo rajono, Laipuškių kaimo bendruomenės pirmininkas, Zenonas Pekelis plėtoja kelis verslus. Vienas jų – žemės ūkio technikos paieška užsienyje ir pargabenimas Lietuvos ūkininkams. Anot Zenono, technika pabrango 30 procentų, tačiau tai nesumažina ūkininkų poreikio naujai technikai.Ved. Rūta Katkevičienė

„Agrovizijoje 2022“ pristatyti naujausi dronai – dar vienas spartus žingsnis link robotizacijos žemės ūkyje, kurio pikas, kaip prognozuojama, turėtų prasidėti 2030 metais.Dabartinė įtampa – situacija dėl kainų augimo ir kalbos apie artėjančią krizę – jaunuosius ūkininkus veikia neigiamai. Ne tik mažėja noras imtis naujos veiklos, atsisakoma ir perspektyvių ūkio modernizavimo projektų.Tikslingas sideralinių (posėlinių) augalų auginimas gerina pagrindinių pasėlių derlių ir kokybę, išlaiko dirvožemio derlingumą. Juos auginti renkasi vis daugiau ūkininkų, siekiančių tvaraus ūkininkavimo ir darnos su gamta.Ved. Kristina Toleikienė

Rutelionių šeimos ūkis – gerai žinomas Kalvarijos savivaldybėje. 150 ha, 30 melžiamų karvių, pusšimtis prieauglio ir visur spėdavo Sonata su Edmundu. Tačiau šį pavasarį žmona susirgo, todėl vyrui tenka melžti karves, o sūnui Mangirdui rūpintis gyvulių šėrimu. Kaip tvarkosi vyrai, kokie ūkininkavimo ypatumai netoli sienos su Lenkija?Pasvalio kultūros centro Joniškėlio skyriaus pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Abrūsėlis“ pasitiko 60-metį. Dabartinė vadovė Lina Bžėskienė sako, kad kolektyvas – kaip šeima. O jį įkūrusi agrarinių mokslų daktarė, buvusi Joniškėlio bandymų stoties mokslininkė ir ilgametė etnografinio ansamblio „Abrūsėlis“ vadovė Aldona Rapkevičiene šį pavasarį atšventė ir 90 metų jubliejų.Klimato kaita pastaruoju metu tampa dar pastebimesnė. Didelėje Indijos šiaurės vakarų regiono dalyje tęsiasi neįprastai ankstyva karščio banga, o Prancūzijoje ūkininkai sprendžia dilemą: laistyti kviečius dabar ar taupyti vandenį kukurūzams?Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Pokalbis su korespondentu Briuselyje Mindaugu Laukagaliu.Šį penktadienį man sukanka visi 25-eri metai ir ta proga turiu šiek tiek žinių - gerų ir blogų. Pradėsiu nuo gerų, jos yra paprastos ir aiškios - buvau priimta studijuoti London School of Economics program. Tai yra mano svajonių programa antrame geriausiame universitete pasaulyje pagal socialinius mokslus, nusileidžiančiame tik Harvardui, negaliu tuo atsidžiaugti, labai šito norėjau. Blogos žinios tos, kad dėl Brexito studijų kaina man padvigubėjo ir pasiekė man gyvenime nematytus daugiau nei 23 tūkstančius svarų sterlingų. Tokį tekstą prieš beveik mėnesį paraė Augustė Dudutytė, kuri kartu yra ir Carito užsieniečių integracijos centro programos atstovė.Ne taip seniai Lietuvos radijuje kalbėjome, jog Lietuva sumušė savo vardo paminėjimo rekordus žiniasklaidoje, kai Minske neteisėtai buvo nutupdytas į Vilnių skridęs lėktuvas. Dabartinė migrantų krizė Lietuvos-Baltarusijos pasienyje taip pat sulaukia daug dėmesio. Mūsų eteryje - Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.Prieš dvejus metus trijų menininkių į Lietuvą parvežtas Venecijos bienalėje iškovotą „Auksinis liūtas“ Lietuvoje sukėlė euforiją. Pasipyėlė gausybė gastrolių pasiūlymų, kuriuos pristabdė pandemija. Dabar pasirodymai vėl atsinaujaina. Apie visa tai ir pasiklabėsime su trimis menininkėmis Vaiva Grainyte, Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite.Ved. Rūta Kupetytė

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ šį rytą donavoja premjerinį kūrinį - Andriaus Mamontovo dainą „Geltona, žalia, raudona“. Apie šį kūrybinį bendradarbiavimą minėto choro vadovas Linas BalandisSukanka 30 metų „Jaunimo linijai“.„Jaunimo linijos“ steigėja psichologė psichoterapeutė Kristina Ona Polukordienė.Dabartinė linijos vadovė Greta Laukaitienė.Pasaulio lietuviai Vasario 16-osios proga surengė akciją „trispalvių jūra“, užsienio lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos organizuoja įvairius renginius, rengiamos cepelinų puotos. Apie tai - Gretos Klimkaitės pasakojimas.Lietuvos nepiklausomybės tarptautinis pripažinimas 1918 ir 1991 metais. Istorijos mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius.Vasario 16 -osios proga kalbamės su jauna amatininkų šeima, Agne ir Skirmantu Laužikais, iš Kėdainių rajono. Prieš 3 mėnesius šeima atsikėlė gyventi į kaimą, puoselėja seną sodybą ir pamatinėmis vertybėmis laiko tikėjimą, tradicijų išsaugojimą. Skirmantas yra visa širdimi atsidavęs savo ugniagesio – gelbėtojo darbui ir tikina, kad žmogaus gyvybė jam yra svarbiausias dalykas. Agnę ir Skirmantą laužikus pakalbino Rūta Katkevičienė.Sukanka 70 metų, kai „Amerikos balsas“ prabilo lietuvių kalba. Prisimena ir apie stoties svarbą pasaulio lietuvių bendruomenei svarsto prezidentas Valdas Adamkus.Ved. Rūta Kupetytė

Rugpjūčio 15 dieną prasidės žygis „Už švarią Lietuvą“. Į jį kviečia tvaraus gyvenimo būdo skatintojas, studijos „Kūrybos kampas 360°“ Kaune įkūrėjas Giedrius Bučas su bendraminčiais. Ką žygeiviai 80 dienų veiks? Kas Giedrių motyvuoja ir į kasdienius pasivaikščiojimus su šunimi Toriu neštis šiukšlių rinktuvą? Į Panemunę nuvykusi buvo Giedrė Čiužaitė.

Kultūrinių publikacijų apžvalga.Klaipėdoje atidaryta paroda „Klaipėdos bohema. 1985–1997“. Pokalbis su projekto autore, parodos kuratore Sondra Simana ir žinomais Klaipėdos menininkais, tuometinės bohemos atstovais Remigijumi Treigiu ir Benu Šarka.Socialinių mokslų daktarės Irenos Alperytės komentaras apie „Reitingus“ ir Estijos švietimo viziją „Education nation“. Šiuo metu kuriamo režisierės Marijos Stonytės filmo „Mano Bolivudo svajonė“ projektas pristatytas viename svarbiausių Europos dokumentikos kino renginių – „The Edinburgh pitch“. Pokalbis su režisiere.Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtoju išrinktas Kauno miesto kamerinis teatras, kuriame režisierius Balys Ivanauskas kartu su „Teatru P“ kurs spektaklį „Apie ką visa tai?“ pagal Gintaro Grajausko eilėraščius ir asmenines aktorių istorijas. Kuo dabartinė trisdešimtmečių karta skiriasi nuo kitų kartų? Kokios patirtys būdingos tik jiems? Mintimis dalijasi „Teatro P“ aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka. Vilniuje „Patiltėje" po Liubarto tiltu Žvėryne iki rudens pradžios galima ateiti pasižiūrėti ir pasiklausyti kino. Praėjusią savaitę čia prasidėjo kino ir medijų centro „Meno avilys“ su partneriais įgyvendinamas projektas „Gilios upės tyliai plaukia“. Kaip visą vasarą skambės Liubarto patiltė?Kas skambės šios savaitės „Klasikos koncertų salėse“ – LRT KLASIKOS vyr. muzikos redaktorės Rasos Murauskaitės apžvalgoje.Ved. Austėja Kuskienė

Dabartinę situaciją gydymo įstaigose ekspertai įvardina kaip reformą pandemijos metu, kuri turi labai aiškų politinį interesą ir todėl galimai prasilenkia su pacientų interesais. Kaip vykstantys procesai gali paveikti medicininių paslaugų kokybę ir koks yra pacientų statusas SAM ir regioninių ligoninių ginčuose? Laidoje dalyvauja: SAM viceministrė L. Jaruševičienė, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas V. Sudaris, pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė, Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas V. Pečeliūnas ir Molėtų ligoninės dir. V. Grigas. Laidą veda Rimas Bružas.

Ūkio naujienos. Zarasų rajone esančio ūkio šeimininkas Tadas Vaškelis tikina, kad jeigu krizė neužsitęs ją bus galima išgyventi. Uždaroje recirkuliacinėje sistemoje ūkininkas augina vaivorykštinius upėtakius. Fermos išskirtinumas yra sveikai, be vaistų, auginama žuvis. Iš miesto į kaimą Anykščių rajone su šeima persikėlusi gyventi menininkė Vilma Fiokla Kiure tikina, kad gyvenimas kaime ne daug kuo skiriasi nuo karantino. Dabartinė situacija paskatins permastyti vertybes, vartojimo įpročius, bus suprasta ir smulkių šeimos ūkių kasdienybė. Ved. Rūta Katkevičienė.

Galima viskas, kas nedraudžiama". Seime vykstančios rokiruotės dažną verčia kilstelti nuostabos antakį. Dabartinės kadencijos parlamentarai demonstruoja iki šiol nematytus frakcijų formavimo, narių paskolinimo ir kitokius panašius politinius viražus. Tačiau koks buvo tarpukario Lietuvos Seimo darbas? Ar galima rasti paralelių, o gal anuomet, prieš 100 metų, didžiojoje politikoje dalyvavusieji vadovavosi aukštesniais moralės standartais? Ved. Rimas Bružas.

Su viena garsiausių dviratininkių Lietuvos istorijoje Edita Pučinskaite – apie besikeičiantį sportą, jo užkulisius ir dabartinį gyvenimą Italijoje.Kita tema – dėmesio sutelkimo mokymai. Jie šiais laikais vyksta net bibliotekose. Laidos viešnia – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dėmesio valdymo praktikas vedanti Eglė Jovaišaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Rubrikoje Lietuviai Norvegijoje / Misija – tėvystė: Vaikų auklėjimo ir tėvystės ypatumai Norvegijoje kalbėsime, kokie Lietuvos ir Norvegijos vaiko teisų apsaugos sistemų panašumai ir skirtumai; kas yra mitai, o kas – faktai; suteiksime įvairiausią informaciją tėvams apie vaikų švietimą, auklėjimą, ugdymą Norvegijoje.Pirmame rubrikos epizode kalbame apie:- Vaikų raida ir psichologine būkle besirūpinančią organizaciją ,,Voksne for Barn” (Suaugusieji vaikams) su jos atstove Alina Wiese.- Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą Barnevernet, kokie yra sistemos principai ir kaip nepakliūti į jos akiratį.- Dabartinę situaciją tarp Lietuvos piliečių ir Barnevernet.Jūsų klausimų laukiame komentare po laidos epizodu.

Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad dabartinė socialinės paramos sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių, o didelė dalis pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo paramos, jie neskatinami dirbti. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidatu į Žemės ūkio ministrus Andriumi Palioniu; abu jie abejoja ministerijos perkėlimu į Kauną.Koncernas „MG Baltic“ papildė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovu įtraukdamas buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką. Pats Bakas šį veiksmą vadina koncerno bandymu išvengti atsakomybės. Kuriasi nauja profesinė sąjunga – Prekybos centrų darbuotojų lyga. Kaip sekasi Ukrainoje gyvenantiems lietuvių verslininkams? Beveik pusė milijono žmonių turi iki rugpjūčio apsispręsti: sotesnei senatvei skirti didesnę dalį atlyginimo, ar pinigus kol kas pasilaikyti sau.Ved. Simonas Bendžius.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nusprendė į eurokomisarus deleguoti ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių. Šiemet atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai grąžina mažiau prekių į parduotuves nei vidutiniškai europiečiai.Dabartinė valdžia akcentavo, kad kels mokytojo profesijos prestižą. Ar padaugėjo norinčiųjų tapti mokytojais? Jūros šventės organizatoriai kvies vartoti mažiau plastiko, rūpintis aplinka kvies ir Kuršių marių regatos dalyviai. Onos vardas – populiariausias visų laikų moteriškas vardas Lietuvoje, tačiau šiais laikais duodamas gana retai.Kaip suskamba muzika dvaro aplinkoje, kokia tinka tokiai erdvei?Organizmą valančios arbatos: ką reikia žinoti apie jų sudėtį? „Naujienų žemėlapis“: Kinijos kariuomenė. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga.Ką skaito Arūnas Valinskas? Dramos edukatorės Raimondos Medeišienės komentaras.Kodėl verta aplankyti Kėdainių senamiestį?Ved. Giedrė Čiužaitė.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad darbus turi tęsti dabartinė vyriausybė ir premjeras Saulius Skvernelis, tačiau sako neatmetantis ir kitų variantų.Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas sako, kad klausimas dėl Seimo pirmininko posto ir toliau lieka derybų objektu.Sinoptikų prognozuojamos artimiausių dienų karščio bangos turėtų priversti susimąstyti daugelį darbdavių, kaip užtikrinti saugias darbo sąlygas.Prie Kinijos ambasados Tibeto rėmimo grupė rengia piketą „Neužmirštas Tiananmenis“.Jungtinėje Karalystėje viešintis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas susitinka su britų premjere Tereza Mei.Sostinės Bernardinų sode pradeda veikti skaitykla.Sportas. Ved. Česlovas Burba.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. JAV ir Kinijos prekybos karas: komentaras. Dabartinė situacija Ukrainoje po rinkimų: interviu su Ukrainos stačiatikių cerkvės atstovu tarptautiniams ryšiams Černigovo arkivyskupu Eustratijumi. Vandens lygis Lietuvos upėse, ežeruose, kituose telkiniuose.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su išrinktuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. LRT tyrimas: Valstybei mažinant biudžeto finansuojamų gydytojų rezidentų skaičių, didėja finansavimas gyvensenos medicinos specialistams. Lietuvos medikų judėjimas #BūkPokytis kviečia kurti sveikatos kultūrą. Šiandien Seime, be kitų klausimų, bus balsuojama, ar įtvirtinti Vaiko laikinosios priežiūros išmoką. Ji būtų skiriama asmenims, kurie globotų iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus. Kaip kandidatai į prezidentus vertina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako siūlymą uždrausti alkoholio ir tabako verslui valdyti žiniasklaidos priemones? Tymo turgus yra galbūt bene pirmasis turgus Lietuvoje, siekiantis atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių. Kandidatų į prezidentus portretai – Mindaugas Puidokas. Netrukus bus skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių įsirengimui. Šią paramą galės gauti elektrą savo poreikiams iš saulės šviesos gaminti planuojantys individualių namų savininkai. Dabartinė situacija rodo, kad dabar saulės elektrinės vidutiniškai atsiperka per 8 metus. Per pirmuosius šių metų mėnesius užsikrėtimų tymais atvejų pasaulyje padaugėjo tris kartus. Medikai pabrėžia, kad tymų protrūkį padės suvaldyti tik pakankamos skiepijimo apimtys. „Keturi milijonai“ tai – Lietuvos radijo laidų ciklas, skirtas Pasaulio lietuvių metams. LRT žurnalistai jau lankėsi Latvijoje ir Lenkijoje, o netrukus laukia kelionė į lietuvių išeivijos sostine neoficialiai vadinamą Čikagą. Taip pat laidoje – orų prognozė, spaudos ir sporto apžvalga, verslo naujienos. Ved. Artūras Matusas.

„Rašant vaikui reikia truputėlį labiau save tramdyti, labiau galvoti ir įsijausti į tas būsenas, kurios jau yra pamirštos: vaikystę, kaip tau atrodo, kad vaikas supranta tą tikrovę, – sako rašytojas Justinas Žilinskas, kurio knyga paaugliams „Kaukas Gugis ir kerų karas“, dalyvauja Metų knygos rinkimuose. „Pirmiausia, turime pakeisti toną ir įnešti daugiau pasitikėjimo bei įvertinimo. Svarbu kalbėti apie tai, ką galima geriau padaryti su nacionalinėmis įstaigomis, regionais, kultūros paveldu. Dabartinėje strategijoje apskritai labai mažai kalbama apie kultūros paveldą, nors tai plati ir sudėtinga sritis, kuriai būtini strateginiai tikslai“, – pastebi naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Pokalbis su R. Buožiu apie kino operatoriaus patirtis užsienyje ir Lietuvoje, sau keliamus reikalavimus ir meniškumą komerciniame kine. Ved. Austėja Kuskienė.

„Rašant vaikui reikia truputėlį labiau save tramdyti, labiau galvoti ir įsijausti į tas būsenas, kurios jau yra pamirštos: vaikystę, kaip tau atrodo, kad vaikas supranta tą tikrovę, – sako rašytojas Justinas Žilinskas, kurio knyga paaugliams „Kaukas Gugis ir kerų karas“, dalyvauja Metų knygos rinkimuose. „Pirmiausia, turime pakeisti toną ir įnešti daugiau pasitikėjimo bei įvertinimo. Svarbu kalbėti apie tai, ką galima geriau padaryti su nacionalinėmis įstaigomis, regionais, kultūros paveldu. Dabartinėje strategijoje apskritai labai mažai kalbama apie kultūros paveldą, nors tai plati ir sudėtinga sritis, kuriai būtini strateginiai tikslai“, – pastebi naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Pokalbis su R. Buožiu apie kino operatoriaus patirtis užsienyje ir Lietuvoje, sau keliamus reikalavimus ir meniškumą komerciniame kine. Ved. Austėja Kuskienė.

Tiltas į Neringą, o gal uždara teritorija su brangiu įvažiavimu? Jūros terapijos centras, o gal kurortas su savo veidu? Tokie klausimai, kalbant apie Neringą, keliami jau ne vienerius metus. Kokią viziją pasirinks Neringa?Laidoje – taip pat pokalbiai su naujais ir jau ilgą laiką Nidoje gyvenančiais žmonėmis. ,,Dabartinėje aikštėje, iš kurios transliuojate, buvo smėlis“, – pasakojo nidiškis nuo 1956-ųjų Leonas Zinkevičius.Thomo Manno festivalis jau dvidešimt antrą kartą sukviečia žiūrovus į diskusijas Nobelio premijos laureato vasarnamyje, koncertus Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje ar kino seansus po atviru dangumi. Kaip per šį laiką pasikeitė pats renginys, kiek jis yra atviras visuomenei, ką deklaruoja festivalio programos?Vakare į Nidą savo klausytojus kviečia ir LRT KLASIKA: iš Evangelikų Liuteronų bažnyčios skambės festivalio koncertas „Šimtmečio muzika: Lietuva, Latvija, Estija“ Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmečiui. Festivalio metu su choru „Aidija“ darbavosi kūrybinių dirbtuvių dalyviai, trijų šalių muzikos akademijų chorvedybos studentai Leiu Tönissaar (Estija), Matīss Circenis (Latvija) ir Mantvydas Drūlia (Lietuva). Jie parengė savo šalių chorinės muzikos programą nuo klasikų iki šiuolaikinių autorių, kurią ir pristatys festivalio publikai bei LRT KLASIKOS auditorijai.

Tiltas į Neringą, o gal uždara teritorija su brangiu įvažiavimu? Jūros terapijos centras, o gal kurortas su savo veidu? Tokie klausimai, kalbant apie Neringą, keliami jau ne vienerius metus. Kokią viziją pasirinks Neringa?Laidoje – taip pat pokalbiai su naujais ir jau ilgą laiką Nidoje gyvenančiais žmonėmis. ,,Dabartinėje aikštėje, iš kurios transliuojate, buvo smėlis“, – pasakojo nidiškis nuo 1956-ųjų Leonas Zinkevičius.Thomo Manno festivalis jau dvidešimt antrą kartą sukviečia žiūrovus į diskusijas Nobelio premijos laureato vasarnamyje, koncertus Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje ar kino seansus po atviru dangumi. Kaip per šį laiką pasikeitė pats renginys, kiek jis yra atviras visuomenei, ką deklaruoja festivalio programos?Vakare į Nidą savo klausytojus kviečia ir LRT KLASIKA: iš Evangelikų Liuteronų bažnyčios skambės festivalio koncertas „Šimtmečio muzika: Lietuva, Latvija, Estija“ Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmečiui. Festivalio metu su choru „Aidija“ darbavosi kūrybinių dirbtuvių dalyviai, trijų šalių muzikos akademijų chorvedybos studentai Leiu Tönissaar (Estija), Matīss Circenis (Latvija) ir Mantvydas Drūlia (Lietuva). Jie parengė savo šalių chorinės muzikos programą nuo klasikų iki šiuolaikinių autorių, kurią ir pristatys festivalio publikai bei LRT KLASIKOS auditorijai.