Podcasts about istorikas

Paskutinis kaimas Žemaitijoje Pievėnai tęsia XIX amžiaus Velyknakčio tradiciją. Miestelio gyvenimą ir vienos nakties ritualą užfiksavo režisierė Giedrė Beinoriūtė filme „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Pokalbis su režisiere ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąja specialiste Rūta Končiūte-Mačiuliene.Unikalų Lietuvos kultūros reiškinį - pirmą profesionalią pantomimos trupę – sukūrusiam režisieriui ir scenografui Modriui Tenisonui šiandien būtų sukakę 80 metų. Legendinę asmenybę prisimena kompozitorius Giedrius Kuprevičius.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Knygos „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“ autorę literatūrologę, profesorę Viktoriją Daujotytę kalbina Rasa Murauskaitė-Juškienė.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Dar mažai žinomą Kupiškio krašto istorijos puslapį atvertė istorikas, Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius tyrinėjęs valdovų kelionių iš Vilniaus į Rygą maršrutus. Istorikas tvirtina, jog viena iš šio maršruto stotelių ir buvo Kupiškis ir čia yra lankęsis ne vienas Lietuvos didysis kunigaikštis. Apie tai, kaip kupiškėnai ieško savo karališkų šaknų, pasakoja Simona Ševčenkaitė.Kaip kalbėti, kad būtum išgirstas ir suprastas? Kaip pasiruošti kalbėti viešumoje? Kokios yra politikų kalbos ir kodėl tikime populistais? Pokalbis su viešojo kalbėjimo eksperte, konsultacijų įmonės „Wow. World of Words“ įkūrėja, knygos „Gerai kalbėti gali visi“ autore Neringa Bliūdžiūte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kovo 11-osios rytą Kaune į žygį „11 Kauno tiltų“ patrauks keli šimtai žmonių. Dalyviai praeis 11 Kauno tiltų, kertančių didžiausias Lietuvos upes: Nemuną ir Nerį bei pasimėgaus įspūdingais pakrančių vaizdais.Šiauliuose jau 11 kartą surengtas chorų festivalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Tai Didždvario gimnazijos iniciatyva. Festivalyje dalyvauja pirmų gimnazijos klasių mokinių, kurie atlieka lietuvių liaudies dainas.Kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį minės skirtingi Lietuvos miestai ir pasaulio šalys?Kaip per pastaruosius dešimtmečius kito Lietuvos istorijos naratyvas, ir kaip šie pokyčiai atsispindi istorijos mokyme mūsų mokyklose?Kaip per pastaruosius 35 metus kito svarbių Lietuvai įvykių fotografavimas, ir kaip skirtingų kartų fotografai mato ir fiksuoja valstybingumo renginius bei visuomenės nuotaikas?Ved. Justė Luščinskytė

Viganò fenomenas išryškina reikšmingą po Vatikano II Susirinkimo įvykusį katalikybės skilimą. Nors Viganò sąmokslo teorijos kelia nerimą, didžiausią susirūpinimą kelia tylioji atsiskyrimo schizma ir galimas pasipriešinimas sinodo sprendimams. Plačiau - vedamojo skiltyje.Liepos 7 d. Prancūzijoje vyksta antrasis Parlamento rinkimų turas. Istorikas ir šiuolaikinės katalikybės žinovas Paulis Airiau sako, kad „praktikuojantys katalikai laiko Prancūziją krikščioniška tauta. Jiems neramu, kad ji vis sparčiau nyksta ne tik dėl imigrantų dalies, kuri, jų nuomone, dabar yra pernelyg didelė. Jie mano, kad netrukus taps svetimšaliais savo pačių šalyje. Balsuodami už kraštutinius dešiniuosius, jie aiškiai išreiškė savo pyktį“.Liepos mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato jo rengėjos Vilija Tauraitė ir Ilona Valujevičienė.Kodėl turime pažinti religijas? – Lauryno Peluričio komentaras.„Krikščioniškosios minties“ puslapis - Vincent Crosby „Grožis aplink mus“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie krikščionybę ir patriotizmą.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Tušti koridoriai“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Putinui reikia smogti jo paties ginklais. Pasak Petkevičiaus, nėra vienos sidabrinės kulkos, kuri sustabdytų okupantus.Ved. Deividas Jursevičius

Keičiantis klimatui Lietuvoje žiemomis mažiau sniego ir šalčio, daugiau lietaus. Pernai metų gruodis – mažiausiai saulėtas mėnuo nuo stebėjimų pradžios. Kiek tai keičia eismo sąlygas ir kokių vairavimo įgūdžių turėtume turėti? Pokalbis su vairavimo mokykla „Autologija“ vadovu Kastyčiu Povilaičiu.Geografus ir geografija besidominčius žmones vienijanti Lietuvos geografų draugija mini savo 90 metų jubiliejų. Kokį kelią per šį laiką draugija nuėjo?Apie tai svarsto Lietuvos geografų draugijos prezidentas Vytaras Radzevičius ir draugijos viceprezidentas, doc.dr. Simonas Šabanovas.Antstoliai pernai išieškojo 25 proc. daugiau skolų nei 2022 m. Kas nulėmė tokį augimą? Apie tai su Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininku, antstoliu Irmantu Gaideliu.Istorikas ir publicistas Bernardas Gailius pristato šnipų romaną „Agentė“ apie tarpukario Lietuvą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Indikacijų, kad per NATO viršūnių susitikimą Lietuvą gali ištikti didelės grėsmės, kol kas nėra. Taip sako Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. Kaip Lietuva bandys užkardyti įvairias grėsmes ir kokių provokacijų galime sulaukti?Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė lankosi Pietų Korėjoje, kur siekia plėsti bendradarbiavimą lazerių ir turizmo srityse. Kokios perspektyvos? Pokalbis su ministre.Švedija toliau ieško NATO valstybių paramos, kad galėtų įstoti į Aljansą. Kaip jai sekasi tai daryti?Lietuvai švenčiant Valstybės dieną, Vilniuje, prie Valdovų rūmų, iškilo didžiulė Triumfo arka. Tai bus vienas pagrindinių šių metų Valstybės dienos šventės akcentų.Istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas sako, kad esame kryžkelėje, o pasauliui trūksta lyderių, priimančių ryžtingus sprendimus. Profesorius Rusijos visuomenę vadina mirusia.Ved. Edvardas Kubilius

Istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis sako, kad stiprėjanti Lenkijos tiek karinė, tiek politinė galia naudinga ir Lietuvai. Pasak Rakučio, iššūkiams turime ruoštis bendrai, nes Lenkija ir Lietuva būtų užpultos vienu metu. Tačiau istorikas mano, kad lenkų ambicijoms koją gali pakišti nuolatiniai nesutarimai su vokiečiais ir Briuseliu.Ved. Deividas Jursevičius

Istorikas, archeologas Žygimantas Buržinskas kviečia į Liškiavą, unikalų kaimą Dzūkijoje.Liškiavos architektūros paminklas – dominikonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis. Mintimis dalijasi kunigas iš Panevėžio Justas Jasėnas.Liškiavos retų ir vaistinių augalų kolekcija. Gamtininkas, kraštotyrininkas, rašytojas Henrikas Gudavičius.Skulptorius, keramikas Algimantas Kazlauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Spaudos apžvalga.Kaip anoniminėse apklausose save pateisina skaitantieji nelegalias knygas?Šiandien rekonstruotoje vaikų poilsio stovykloje Kunigiškėse atidaromas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Menų edukacijos centras.Žemaitijoje įsikūręs Kulių miestelis liepos 2–10 dienomis jau šeštą kartą kviečia kultūros mylėtojus ir ieškotojus į SOFIJOS festivalio renginius.Kas šią savaitę skambės „Klasikos koncertų salėje“?Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre vėl kyla nepasitenkinimas vadovu. Kokie priekaištai jam pateikiami ir kaip į juos reaguoja pats vadovas?Kodėl išskirtinai ukrainietiškus barščius UNESCO patvirtino saugomu Ukrainos kultūros paveldu?Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinys jau tryliktus metus kviečia į renginių ciklą „Pėdink į Girulius“.Ved. Marius Eidukonis

20 metų Afganistane saugumą bandžiusi užtikrinti ir demokratiją norėjusi įvesti Amerika su savo sąjungininkais šią savaitę pasitraukė. O valstybę perėmęs Talibanas – triumfuoja. „Taip, talibai šiandien Afganistaną kontroliuoja, bet ne valdo“, – sako ekspertai. Gilesnis žvilgsnis į padėtį Afganistane su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto karo istoriku dr. Kęstučiu Kilinsku, dalyvavusiu Lietuvos misijoje Afganistane.LRT TELEVIZIJA ir LRT RADIJAS pradėjo naująjį sezoną. LRT laidų vedėjas Ignas Krupavičius ne tik toliau ves laidą „Labas rytas, Lietuva“, bet ir pasiūlys naujovių – tiek mūsų radijo klausytojams, tiek ir televizijos žiūrovams. Maža to, Ignas atskleidžia, ką veiktų, jei kartais sugalvotų mesti žurnalistiką?Ne taip seniai iš Lietuvos išvyko ir Belgijoje apsigyveno Ingos ir Mindaugo Ambrasų šeima. Ji augina du vaikus, vienas jų turi autizmo spektro sutrikimą. Inga ir Mindaugas sako, kad emigruoti juos paskatino Lietuvos požiūris į jų vaiką su negalia.Bankai skelbia, kad bekontakčiu būdu jau galima atsiskaityti ne tik kortele, telefonu, išmaniuoju laikrodžiu, bet ir apyrankėmis, žiedais, raktų pakabukais. Kiek tai patogu ir ypač – ar saugu?Ved. Edvardas Kubilius

Vilniaus miesto Rotušėje vyksta prof. Irenos Veisaitės atminimui dedikuojama konferencija „Skaldanti praeitis: SSRS – Vokietijos karas ir masinio smurto naratyvai Vidurio Rytų Europoje”.Verkių rūmų parke vilniečiai vakaros su opera – vyks pirmasis Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus sutiktuvėms skirtos programos „Opera.Connect: Vilnius – operos miestas“ renginys.Orų prognozė artimiausiam savaitgaliui su sinoptike Margarita Kirlkiauskaite.Ved. Olga Ugriumova

Seimas slaptu balsavimu patvirtino Arūną Bubnį nauju Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriumi.Trikalbėje LRT diskusijoje aptarti mitai ir faktai apie vakciną nuo Covid-19.Vilniuje oficialiai atidarytas naujas kultūrinis istorinis maršrutas „Samuelio Bako keliu“.Ved. Olga Ugriumova

Lietuvoje savižudybių skaičius mažėja, tačiau nusižudžiusių senjorų – ne.Kodėl taip yra kalbamės su „Vilnius sveikiau“ Savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatore Viktorija Andreikėnaite ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadove Kristina Meide.Istorikas ir keliautojas Vladas Liepuonius apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės komunikacijos virtuvę - kiek, kokius ir apie ką laiškus rašydavo LDK didikai.Profesinėms sąjungoms priklausantys pareigūnai Vilniuje, prie Vyriausybės pastato, rengia akciją, kurios metu ragins pradėti skiepyti pareigūnus. Pokalbis su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadove Loreta Soščekiene.Kviečiame prisijungti prie MOdisėjos – virtualaus Lietuvos meno nuotykio –žaidimo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ką pasaulis mini kaip pirmąją pandemiją ir kokių vertingų pamokų mums siunčia istorija? Jų tikrai yra, tačiau medicinos istorikas Aistis Žalnora teigia, kad kovojant su sparčiai plintančiais virusais ilgai klysta: draustos pirtys, liepta kvėpuoti srutomis, su liga mėginta derėtis. O kai kurios sąmokslo teorijos – gandai apie skiepus ar įsitikinimas, kad pandemija – turtingųjų sąmokslas – gajos iki šiol.Ved. Guoda Pečiulytė

Per kelis dešimtmečius iš Lietuvos prasiskverbti pro geležinę uždangą į Vakarus pavyko vos trisdešimčiai žmonių. Pėsčiomis, vandeniu ar užgrobiant lėktuvą - be galo sudėtingas ir rizikingas operacijas „Tuzino“ laidoje aptarsime su istoriku Dariumi Juodžiu. Pėsčiomis, vandeniu ar užgrobiant lėktuvą – apie be galo sudėtingas ir rizikingas bėgimo į Vakarus operacijas pasakoja istorikas Darius Juodis.Ved. Guoda Pečiulytė

Istorikas Algis Bitautas pripažįsta, kad vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių - 1918-ųjų Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas - apaugęs daugybe legendų ir mitų. Kodėl skiriasi signatarų prisiminimai apie akto pasirašymo vietą, ar tikrai vienas signataras pramigo ir kodėl tarp jų - nė vienos moters.Ved. Guoda Pečiulytė

Pasauliui tebeieškant, kaip nugalėti naująjį virusą, farmacijos istorikas Tauras Mekas sako, kad skeptiškai į naujus gydymo būdus žmonės žiūrėjo visada. Laidoje apie didžiausius farmacijos laimėjimus ir skaudžiausias pamokas.Ved. Guoda Pečiulytė

Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Istorikas ir gidas Deimantas Ramanauskas persikėlęs gyventi į Kauno Vilijampolės rajoną netrukus ėmė jame rengti ekskursijas. Su juo kalbėjomės apie mažųjų istorijų, kurios supažindina ir suartina žmogų su artimiausia jo gyvenama aplinka, svarbą. Ar nostalgija yra būdinga tik istorikams?Kadangi Vilijampolė mena ir tragišką Holokausto epochą, kai rajone buvo įsteigtas Kauno getas, aptarėme mūsų santykį su Lietuvos žydų istorija. Ar pakankamai dėmesio skiriame ne Lietuvos žydų indėliui į valstybės kūrimą įsisąmoninti?Taip pat kalbėjomės ir apie istorijos ugdymą mokyklose ir tai, kaip istorijos dėstymą itin nuskurdina per menkas dėmesys asmenybėms bei jų apsisprendimams istorinių iššūkių akivaizdoje.Ved. Donatas Puslys

Šiais metais Šv. Velykos – istorinis mūsų bažnyčiai sprendimas. Laidos svečias – VU istorikas Liudas Jovaiša. Ved. Guoda Pečiulytė.

„Manyje gyvena ir istorikas, ir gidas“, – mintija Deimantas Ramanauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Krekenavos kraštas traukia gražiu kraštovaizdžiu, miestelis – urbanistikos paminklu – centrine Birutės aikšte ir viena garsiausiųLietuvos šventovių Krekenavos mažąja bazilika. Piligrimai jau atrado kelią į šį jaukų miestelį, laikas atrasti ir mums.Istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas supažindina su gimtuoju kraštu.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje pakvietė per Vasario 16-ąją prisiminti ne tik praeitį, bet pažvelgti ir į ateitį. Sukanka 102-eji metai, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė. Istorikas Česlovas Laurinavičius sako, kad Vasario 16-osios aktas padėjo išlikti atkurtai valstybei. Paaiškėjo, kas atsatovaus Lietuvai Eurovizijos dainų konkurse. Nyderlandų mieste Roterdame gegužę Lietuvai atstovaus grupė „The Roop“ su daina „On fire“. Vokietijoje, Miunchene tebevyksta saugumo konferencija. Krašto apsaugos ministras Raimundo Karoblio teigimu, daug dėmesio skirta diskusijoms apie vakarietiškas vertybes.

„Daugėja žmonių, kurie perstumdo savo gyvenimą. Didieji miestai nėra didžioji žmogaus laimė. Jos nerasi stikliniuose biuruose, naujos statybos namuose, kotedžuose, amžinai skęstant paskolose. Laimę galima kurti paprasčiausiai Lietuvos kaime“, – mintija meno istorikas Karolis Sabeckis, Vilnių iškeitęs į Vilijočių kaimą. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kas sieja istoriką Vaidą Banį ir ūkininką Andrių Balandį?Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Šilutės Hugo Šojaus dvaras-muziejus yra miesto perlas. Filialai įkurti Švėkšnoje, Žemaičių Naumestyje ir Macikuose. Muziejai sukaupę per 60 000 eksponatų. Po Hugo Šojaus dvarą ir muziejų bei Macikų lagerio karcerio ekspozicijas vedžioja ir pasakoja direktorė Indrė Skablauskaitė ir muziejininkas istorikas Ignas Giniotis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kintai – Pamario krašto miestelis ant Kuršių marių pakrantės. Seną ir didingą krašto istoriją mena dar ir šiandien gyvenantys lietuvininkai, šišioniškiai.Vokietė Herta Kalvienė iš Vabalų kaimo prisimena potvynius, nelengvą gyvenimą Mažojoje Lietuvoje. Mingės kaimo senbūviai Jurgis Gečas su žmona Onaverčiasi vandens turizmu, sodyboje įkūrė Vandens muziejų. Prie paminklo ant Kuršių marių kranto „Negrįžusiems iš marių ir visų vandenų“ vis dažniau sustoja turistai ir uždega žvakutę. Pasakojimą apie Kintus mokytojas, istorikas Saulius Sodonis pradeda Ventės rage prie banglaužio. Kaip tik čia prasidėjo miestelio istorija.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Įmonės „Atrask Raseinius“ vadovas, mokytojas, kultūros istorikas Arnas Zmitra gyvena ir dirba Raseiniuose. Patirties pasisemti vyksta į kitus žemynus.Australijoje ir Italijoje dirbo lituanistikos mokyklose. Dalyvavo ekspedicijoje „Misija Sibiras“. Vienas keliauja po Lietuvą ir veda ekskursijas. Netrukus vykssavanoriauti Į Balio salą: „Tiek miesto, tiek kaimo vaikams sakau, jiems labai pasisekė, nes gimė labai geru laiku. Visi keliai atviri į pasaulį, gausi projektųpasiūla... Tiesiog reikia dalyvauti.“ Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas.

Julių Kanarską vietiniai vadina vaikščiojančia Kretingos istorijos enciklopedija. Susipažinęs su grafų Tiškevičių archyvo dokumentais, drąsiaipaskelbė, kad Juozapas Tiškevičius yra pirmosios elektrinės Lietuvoje įkūrėjas. Ji buvo įrengta Kretingos dvare, rekonstruotame vandens malūne.Apie profesinius pasiekimus, gyvenimą Kretingoje ir darbą muziejuje mintimis dalijasi Kretingos muziejaus direktoriaus pav. muziejininkysteiarcheologas, istorikas Julius Kanarskas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Kultūra prasideda ne kaip žaidimas ir ne iš žaidimo, kultūra prasideda žaidime.” Šiuos žodžius parašė Johanas Huizinga – olandų istorikas, kultūros teoretikas, žaidimo teorijos kūrėjas, vienas iš šiuolaikinės kultūros istorijos pradininkų. „Istoriko teritorijoje” kalbėta apie šį žmogų, jo idėjas ir į lietuvių kalbą išverstą bei 2018-ųjų pabaigoje išleistą olandų istoriko veikalą „Homo ludens”, o taip pat – kitas, Lietuvos visuomenei jau puikiai pažįstamas J. Huizingos knygas – „Viduramžių ruduo” ir „Erazmas”. Taigi, kaip J. Huizingos idėjos bei tekstai padeda suprasti Vakarų Europos visuomenės istoriją ir mūsų dabartį? Pokalbio dalyviai: J. Huizingos veikalų iš nyderlandų į lietuvių kalbą vertėjas Antanas Gailius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas, prof. Rimvydas Petrauskas ir to paties Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Artūras Vasiliauskas. Ved. Aurimas Švedas.

1920 metų kovos su lenkais dėl Lietuvos išlikimo. Lietuviai apsigina: Giedraičiai, Širvintos, Musninkai, Želva. Karo istorikas Valdas Rakutis detaliai pasakoja apie Vilniaus praradimą ir 1920 metų rudens mūšius su Želigovskio pajėgom. Apžvelgiama sutuacija prieš Želigovskio avantiūrą: priežastys, motyvacijos, abiejų pusių argumentai. Situacija lenkų ir lietuvių kontakto zonose 1920 - 1930 metais. Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ DĖMESIO!!! Diskusijų Klubas BAČIULIS IR RAMANAUSKAS: Gyva diskusija su Patreonais ir ne tik. Kovo 19 vakare, Muzikos Klubas Tamsta

Istorikas ir rašytojas Tomas Vaiseta pristato knygą „Vasarnamis. Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija 1944–1990“. Pasitelkiant iki šiol mažai nagrinėtus šaltinius – tarp jų ir psichiatrinės ligoninės pacientų bei jų artimųjų skundus – knygoje nagrinėjama psichiatrija sovietmečiu.„Augome sovietinėje, vėliau – posovietinėje erdvėje, kurioje psichikos sutrikimų turintys žmonės vadinti „durniais“, o psichiatrijos ligonine – „durnynu“. Sociokultūrinė stigma, užkoduota žodžiuose „Vasaros 5“, išlikusi stipri iki mūsų dienų. Iš čia kilo pagrindinis knygos tikslas – nepasiduoti per šimtmečius susiformavusiems vaizdiniams, kurie išrūšiuoja žmones ir atima galimybę pažinti tikrovę. Nepasiduoti – reiškia bent nepalaikyti stigmos. Nepavadinti knygos „Vasaros 5“, – rašo istorikas Tomas Vaiseta.Pokalbis studijoje su T. Vaiseta apie knygą ir tai, ar sovietmečiu suformuotas požiūris į psichiatriją yra pasikeitęs šiandien.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Istorikas ir rašytojas Tomas Vaiseta pristato knygą „Vasarnamis. Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė istorija 1944–1990“. Pasitelkiant iki šiol mažai nagrinėtus šaltinius – tarp jų ir psichiatrinės ligoninės pacientų bei jų artimųjų skundus – knygoje nagrinėjama psichiatrija sovietmečiu.„Augome sovietinėje, vėliau – posovietinėje erdvėje, kurioje psichikos sutrikimų turintys žmonės vadinti „durniais“, o psichiatrijos ligonine – „durnynu“. Sociokultūrinė stigma, užkoduota žodžiuose „Vasaros 5“, išlikusi stipri iki mūsų dienų. Iš čia kilo pagrindinis knygos tikslas – nepasiduoti per šimtmečius susiformavusiems vaizdiniams, kurie išrūšiuoja žmones ir atima galimybę pažinti tikrovę. Nepasiduoti – reiškia bent nepalaikyti stigmos. Nepavadinti knygos „Vasaros 5“, – rašo istorikas Tomas Vaiseta.Pokalbis studijoje su T. Vaiseta apie knygą ir tai, ar sovietmečiu suformuotas požiūris į psichiatriją yra pasikeitęs šiandien.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vokiečių istorikas ir miesto antropologas Felix Ackermann penkerius metus gyveno Lietuvoje. Čia gimė jo trečioji dukra, jis pats išmoko lietuviškai ir pirmą kartą gavo vairuotojo pažymėjimą. Visos šios patirtys aprašytos mokslininko knygoje „Labai blogai arba liuks. Aštuonios gyvenimo Lietuvoje pamokos“.Istorikas sako, jog Lietuva funkcionuoja kaip kapsulė: „Dauguma žmonių čia bendrauja tik su savo šeima ir keliais draugais, o už jų yra tik valstybė ir tauta – nieko daugiau. Taip jie galėtų gyventi ir Marse. Dėl to gali būti kaltas ir sovietinis, ir kaimo paveldas“. Tai tik viena iš istoriko įžvalgų apie mūsų šalį. Šiandien F. Ackermann gyvena Varšuvoje ir į savo patirtį Lietuvoje žvelgia jau iš kitos perspektyvos – visa tai aptarsime ketvirtadienio popietėje.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vokiečių istorikas ir miesto antropologas Felix Ackermann penkerius metus gyveno Lietuvoje. Čia gimė jo trečioji dukra, jis pats išmoko lietuviškai ir pirmą kartą gavo vairuotojo pažymėjimą. Visos šios patirtys aprašytos mokslininko knygoje „Labai blogai arba liuks. Aštuonios gyvenimo Lietuvoje pamokos“.Istorikas sako, jog Lietuva funkcionuoja kaip kapsulė: „Dauguma žmonių čia bendrauja tik su savo šeima ir keliais draugais, o už jų yra tik valstybė ir tauta – nieko daugiau. Taip jie galėtų gyventi ir Marse. Dėl to gali būti kaltas ir sovietinis, ir kaimo paveldas“. Tai tik viena iš istoriko įžvalgų apie mūsų šalį. Šiandien F. Ackermann gyvena Varšuvoje ir į savo patirtį Lietuvoje žvelgia jau iš kitos perspektyvos – visa tai aptarsime ketvirtadienio popietėje.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vienas garsiausių sovietmečio pankų Nėrius Pečiūra „Atsuktuvas“ ir istorikas, muzikantas Povilas Girdenis organizuoja antisovietinio festivalio paminėjimą. Molotovo-Ribentropo pakto dieną šiemet bus paminėtas prieš tris dešimtmečius įvykęs antisovietinis festivalis „Vilnius Punk‘88“. Istorikas ir muzikantas Povilas Girdenis tikina, kad tai buvo svarbus įvykis judinant jau braškėti ėmusius totalitarinės sąjungos pamatus. Viena centrinių to dešimtmečio protesto kultūros figūrų – pankas Vikintas Darius Šimanskas „Varveklis“. Taip bent jau manė KGB, kurios „santykius“ su neformaliomis sovietmečio grupuotėmis tyrinėja P.Girdenis. „Varveklis“ šiemet sugrįžta paminėti „Vilnius Punk‘88“. Kartu su ilgamečiu bendražygiu „Atsuktuvu“, kartu su legendine pankų grupe „Turboreanimacija“ ir kitais. Dar daugiau, jubiliejaus proga organizuojama Virtuali archyvinių dokumentų paroda „Jauni ir pašėlę“ apie sovietinėje Lietuvoje veikusias neformalias jaunimo grupuotes, o tuometiniai jų nariai šį rugpjūtį susitiks buvusiame LSSR KGB pirmininko kabinete! Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Vienas garsiausių sovietmečio pankų Nėrius Pečiūra „Atsuktuvas“ ir istorikas, muzikantas Povilas Girdenis organizuoja antisovietinio festivalio paminėjimą. Molotovo-Ribentropo pakto dieną šiemet bus paminėtas prieš tris dešimtmečius įvykęs antisovietinis festivalis „Vilnius Punk‘88“. Istorikas ir muzikantas Povilas Girdenis tikina, kad tai buvo svarbus įvykis judinant jau braškėti ėmusius totalitarinės sąjungos pamatus. Viena centrinių to dešimtmečio protesto kultūros figūrų – pankas Vikintas Darius Šimanskas „Varveklis“. Taip bent jau manė KGB, kurios „santykius“ su neformaliomis sovietmečio grupuotėmis tyrinėja P.Girdenis. „Varveklis“ šiemet sugrįžta paminėti „Vilnius Punk‘88“. Kartu su ilgamečiu bendražygiu „Atsuktuvu“, kartu su legendine pankų grupe „Turboreanimacija“ ir kitais. Dar daugiau, jubiliejaus proga organizuojama Virtuali archyvinių dokumentų paroda „Jauni ir pašėlę“ apie sovietinėje Lietuvoje veikusias neformalias jaunimo grupuotes, o tuometiniai jų nariai šį rugpjūtį susitiks buvusiame LSSR KGB pirmininko kabinete! Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Tęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart klausysimės hum. m. dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaitos „Valstybininkas diplomatinėje tarnyboje: signataro Jurgio Šaulio atvejis.“ Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius peržvelgs vieno iš pirmųjų Lietuvos Respublikos kūrėjų veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas Jurgio Šaulio diplomatinei tarnybai. Pasak lektoriaus, studijos Šveicarijos Berno universitete subrandino jį kaip politiką profesionalą, o bendravimas su įvairių kraštų studentais ir dėstytojais suteikė jam pirmuosius diplomatinio meno įgūdžius. Paskaitininkas aptars dr. Jurgio Šaulio diplomatinę veiklą nuo pirmosios misijos 1919 m. Vokietijoje, vėlesnes – Lenkijoje, Italijoje prie Šventojo Sosto, iki paskutinės darbo vietos Šveicarijoje, kur 1948 m. ir mirė.

Tęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart klausysimės hum. m. dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaitos „Valstybininkas diplomatinėje tarnyboje: signataro Jurgio Šaulio atvejis.“ Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius peržvelgs vieno iš pirmųjų Lietuvos Respublikos kūrėjų veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas Jurgio Šaulio diplomatinei tarnybai. Pasak lektoriaus, studijos Šveicarijos Berno universitete subrandino jį kaip politiką profesionalą, o bendravimas su įvairių kraštų studentais ir dėstytojais suteikė jam pirmuosius diplomatinio meno įgūdžius. Paskaitininkas aptars dr. Jurgio Šaulio diplomatinę veiklą nuo pirmosios misijos 1919 m. Vokietijoje, vėlesnes – Lenkijoje, Italijoje prie Šventojo Sosto, iki paskutinės darbo vietos Šveicarijoje, kur 1948 m. ir mirė.

Lietuvos muzikos istorija pagal Alfredą Bumblauską. Nedaug žinomas faktas, bet bene įtakingiausias šiandienos Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas yra ir muzikos gerbėjas. Kaip jis mato Lietuvos populiariosios muzikos situaciją ir istoriją? „Rokas keitė mane ir padarė pasiutusiai daug įtakos mano, kaip istoriko galvosenai, bandant sudėlioti, kaip keitėsi epochos”, - sakė A. Bumblauskas Roko Radzevičiaus knygoje „Lietuvos roko pionieriai”. Istorikas ir paskatino šią knygą parašyti. Lietuvos populiariosios muzikos istorija vystėsi kartu su šalies istorija. Kas įdomiausio joje nutiko? Kuo Lietuvos muzikos vystymasis skyrėsi nuo vakarietiškosios? Kur nuėjome dabar?

Lietuvos muzikos istorija pagal Alfredą Bumblauską. Nedaug žinomas faktas, bet bene įtakingiausias šiandienos Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas yra ir muzikos gerbėjas. Kaip jis mato Lietuvos populiariosios muzikos situaciją ir istoriją? „Rokas keitė mane ir padarė pasiutusiai daug įtakos mano, kaip istoriko galvosenai, bandant sudėlioti, kaip keitėsi epochos”, - sakė A. Bumblauskas Roko Radzevičiaus knygoje „Lietuvos roko pionieriai”. Istorikas ir paskatino šią knygą parašyti. Lietuvos populiariosios muzikos istorija vystėsi kartu su šalies istorija. Kas įdomiausio joje nutiko? Kuo Lietuvos muzikos vystymasis skyrėsi nuo vakarietiškosios? Kur nuėjome dabar?

„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Pasak lektoriaus, karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, nei iki šiolei manyta.Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos formuoti pabėgėlių „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas. (Kartojama 2014 m. gegužės 13 d. laida.)

„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Pasak lektoriaus, karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, nei iki šiolei manyta.Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos formuoti pabėgėlių „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas. (Kartojama 2014 m. gegužės 13 d. laida.)

„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Viena iš esminių paskaitos tezių yra ta, kad karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, negu iki šiolei manyta.Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos tarp pabėgėlių formuoti „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas.

„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Viena iš esminių paskaitos tezių yra ta, kad karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, negu iki šiolei manyta.Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežastys, kasdienis lietuvių gyvenimas Rusijoje, inteligentijos pastangos tarp pabėgėlių formuoti „moralinę bendruomenę“ bei Lietuvos valstybės repatriacijos politika. „Pirmojo pasaulinio karo metais Rusija tapo lietuvybės kalve“, – teigia paskaitininkas.

Istorikas dr. Vladas Sirutavičius aptaria nacionalinio komunizmo sampratą bei jo raišką Vidurio Europoje ir Sovietų Lietuvoje. Pasak lektoriaus, ankstyvame sovietizacijos etape būta autonomiškumo. Jo siekė ir tada aukštas pareigas užimantis Justas Paleckis. Paskaita suteikia naujų štrichų dabar gana stereotipiškai vertinamam asmeniui.Iš paskaitos sužinosime, kaip J. Paleckis apibrėžė Lietuvos skirtingumą nuo kitų sovietinių respublikų, kaip interpretavo Lietuvos istoriją ir atgimimo veikėjus Vincą Kudirką bei Joną Basanavičių, ką manė apie senąją Lietuvos inteligentiją ir vadinamuosius „nacionalinius kadrus“, kokias spalvas siūlė Tarybų Lietuvos vėliavai.

Istorikas dr. Vladas Sirutavičius aptaria nacionalinio komunizmo sampratą bei jo raišką Vidurio Europoje ir Sovietų Lietuvoje. Pasak lektoriaus, ankstyvame sovietizacijos etape būta autonomiškumo. Jo siekė ir tada aukštas pareigas užimantis Justas Paleckis. Paskaita suteikia naujų štrichų dabar gana stereotipiškai vertinamam asmeniui.Iš paskaitos sužinosime, kaip J. Paleckis apibrėžė Lietuvos skirtingumą nuo kitų sovietinių respublikų, kaip interpretavo Lietuvos istoriją ir atgimimo veikėjus Vincą Kudirką bei Joną Basanavičių, ką manė apie senąją Lietuvos inteligentiją ir vadinamuosius „nacionalinius kadrus“, kokias spalvas siūlė Tarybų Lietuvos vėliavai.

Laidoje viešėjo istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas. Istorikas bandė ieškoti atsakymų į klausimus, kaip suprantama mūsų istorija Lietuvoje, o taip pat Lenkijoje bei Baltarusijoje. Kas yra istorija bendrai paėmus? Su garsiu istoriku kalbėjosi žurnalistas Valentinas Mitė.

Laidoje viešėjo istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas. Istorikas bandė ieškoti atsakymų į klausimus, kaip suprantama mūsų istorija Lietuvoje, o taip pat Lenkijoje bei Baltarusijoje. Kas yra istorija bendrai paėmus? Su garsiu istoriku kalbėjosi žurnalistas Valentinas Mitė.