Podcasts about mokytojai

Dalis vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų vyks mokinių Šv. Velykų atostogų metu. Mat, kaip akcentuoja Nacionalinės švietimo agentūros vadovybė, moksleivių atostogų laikas nėra laisvas mokytojų laikas.Tiesa, prieš keletą metų pereinant prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo mokytojams buvo aiškinama, kad mokytojo metinės kontaktinės darbo valandos bus skaičiuojamos dauginant iš savaičių, kuomet vyksta kontaktinis mokymas, kiekio (pvz., 11-ose klasėse tai yra 36 savaitės). O štai mokinių atostogų laikas į šį laiką neįeinąs, tai mokytojo laisvas laikas, kurį pedagogai galį išnaudoti kaip nori. Taip buvo teigiama anksčiau.Be to, buvo pažadėta, kad už visus papildomus darbus, kurie neįeina į mokytojo etatinį darbo krūvį būsią apmokėta.Mokytojai, nesutinkantys dirbti per mokinių atostogas, pabrėžia, kad tiek valstybinių brandos egzaminų, tiek pusegzaminių vykdymas nėra įprasta privaloma kiekvieno mokytojo darbo funkcijos dalis, tai yra priskiriama prie papildomų darbų, kurie turėję būti individualiai aptarti ir sutarti dar rugsėjį. Bet šitai nebuvę padaryta. O ir iki šių metų vasario pradžios dar net nebuvę parengta ir pasirašyta jokių sutarčių su mokytojais dėl jų dalyvavimo vertinant pusegzaminius.Dar labiau pedagogus audrina švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai lapkritį pasirašytas įsakymas, citata: „Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos ... tarpinį patikrinimą ar brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".Pedagogai atvirauja patiriantys savo mokyklų vadovų psichologinį spaudimą dalyvauti tarpiniuose žinių patikrinimuose, mat direktorius taip elgtis verčiantis pastarasis ministro įsakymas.Pagaliau mokytojai akcentuoja ir tai, kad, jei jau norima, kad jie per moksleivių atostogas ir laisvadienius dalyvautų pusegzaminiuose, tai jiems turį būti už darbą atlyginama ne įprastu, o padidintu tarifu.Tad kas nutyli tiesą ar bando supinti faktus su neteisėtais lūkesčiais? Pagaliau, jei tiesa mokytojų pusėje, kodėl jie negina savo teisių nei Darbo ginčų komisijoje, nei kitais teisiniais būdais?LRT radijuje dalyvauja Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas, Aidas Aldakauskas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotojas, bei buvęs Ginčų komisijos teisininkas Tomas Bakučionis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šį antradienį Lietuvos gimnazijose vyko moksleivių matematikos tarpinių žinių patikrinimas. Jis, tiesa, buvo skirtas labiau techniniams pasirengimo klausimams patikrinti nei pačiam užduočių sudėtingumo turiniui pasimatuoti.Žiniasklaidos kalbinti daugybė gimnazijų vadovų teigė, kad neįveikiamų techninių kliūčių nebuvę, o buvusias, kaip antai, dėl neveikiančių kompiuterių, pavykę pakankamai greitai pašalinti.Tiesa, ilgųjų gimnazijų vadovai bei jose dirbantys mokytojai atkreipia dėmesį, kad dėl vienuoliktokų pusegzaminių bus sutrikdytas visų žemesnių klasių mokinių darbas. Ypač dėl to išgyvena matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojai. Mat matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros brandos egzaminams tapus iš esmės privalomiems stojantiems į aukštąsias mokyklas, juos pasiryžę laikyti dauguma vienuoliktokų, galvojančių apie studijas kolegijose ir universitetuose.Lituanistai bei matematikai ypač išgyvena dėl penktokų, septintokų ir devintokų, kurie mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet be vadovėlių ir mokymo priemonių. Mat prasidėjus vienuoliktokų tarpiniams žinių patikrinimams, dauguma mokytojų, dėstančių jaunesnių klasių mokiniams, bus pusegzaminių vykdytojai bei vertintojai ir tomis dienomis, kai vyks tarpiniai žinių patikrinimai, jie neves pamokų žemesnėms klasėms. Jaunesni mokiniai būsią palikti vieni mokytis namuose be vadovėlių ir mokymo priemonių. Dalies mokytojų nuomone, tai gali lemti dar didesnes nemažos dalies mokinių žinių spragas.Tuo tarpu atsisakyti dalyvauti pusegzaminiuose savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojai (bent jau lituanistai, kurių reikės bene daugiausiai) iš esmės negali, mat, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai rugsėjo 11 d. pasirašytame įsakyme, „nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros (A) ir lietuvių kalbos ir literatūros (B) antrąjį tarpinį patikrinimą, brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".Mokytojus dalykininkus trikdo ir tai, kad nuo pernai rugsėjo jau kelis kartus (paskutinį kartą - praėjusį penktadienį) buvo keičiamos pusegzaminių datos, tad nei jie, nei patys vienuoliktokai negali planuoti nei mokymosi tempo, nei laisvalaikio.Ką, mokytojų nuomone, dar būtų galima ar ir reikalinga koreguoti organizuojant pusegzaminius bei kaip tai įmanoma techniškai?Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros l. e. p. direktoriaus pavaduotojas Aidas Aldakauskas, Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja Rasa Karapetian ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip technologijos padeda tiksliau prognozuoti orus? Kodėl žiemą prognozę sudaryti lengviau nei vasarą?Kuo ypatinga Vilniaus teatro „Lėlė“ organizuojama šiuolaikinio lėlių ir objektų teatro laboratorija „SurReality Check“?Dovilė Kuzminskaitė aptaria Roberto Bolaño apsakymų rinktinę „Prakeiktos žudikės“ ir Bell Hooks knygą „Viskas apie meilę“.Šiemet jau 23-ią kartą vyksta festivalis „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“.Suvalkuose atidaroma nauja pagrindinė mokykla lietuvių mokomąja kalba.„Tik įžengęs į šeštą dešimtį supratau, kad buvimas teatro aktoriumi – tai lyg buvimas banglentininku“, – sako pasaulinio garso kino ir teatro aktorius Johnas Malkovičius, gruodžio 9- ąją minintis savo 70-ąjį gimtadienį.Pirmoji videomenui skirta erdvė – Videokapsulė šiandien atveria savo duris.Šiauliuose pristatytas neįprastas muzikinis spektaklis-performansas, kuriame per muziką, judesį ir poeziją atskleidžiamos garsaus prancūzų filosofo Michelio Foucault svarstytos temos.Merkinės kultūros centre vyks meno šventė-aukcionas, kurio tikslas surinkti lėšų Merkinės vargonų restauracijai.Ved. Marius Eidukonis

Prie streiko prisijungę mokytojai sako, kad nors atlyginimų klausimas svarbus, streikuoja jie visų pirma ne dėl atlyginimų. Tad kokios priežastys juos privertė iš klasių išeiti į gatves?Autorė Inga Janiulytė-TemporinJustino Stacevičiaus/LRT nuotrauka

Mokytojų streikui skirtoje FM99 laidoje „Pilietiškumo dėlionė“ karšta diskusija nenutrūko net pasibaigus tiesioginei transliacijai ir virto jos dalyvių lažybomis: žurnalistas Romas Sadauskas įteiks Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovei Meilei Platūkienei kibirėlį savo džiovintų grybų, jeigu kitą rudenį nesuras kandidatų į Seimą sąrašuose šios profsąjungos lyderio Andriaus Navicko pavardės. Bet jei mokytojų streiko organizatorius vis dėlto pasuks į politiką, M. Platūkienė iškeps žurnalistui pyragą. Laidos vedėjas Liudas Ramanauskas pažadėjo lažybų dalyviams po metų priminti jų susitarimą ir informuoti klausytojus, kas laimės.

Tūkstančiai mokytojų pradėjo streiką reikalaudami geresnių darbo sąlygų jau dabar. Bet švietimo ministras sako, kad pinigų biudžete spartesniam algų kėlimui nėra.Dalis profsąjungų su valdžia kompromisą rado. Tačiau jis netinka visiems pedagogams. Kodėl?Kaip išeiti iš šios situacijos diskutuosime artimiausia valandą.Dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, švietimo ekspertė Virginija Būdienė, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.Ved. Mindaugas Aušra

#Tiekžinių Pirmadienį (spalio 2 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie Ukrainos karių laimėjimus, lenkų „Milijono širdžių eitynes“, mūsų mokytojų streiką, narkotikų problemą, peržengusią visas nacionalinio saugumo ribas ir apžvelgia kam ir ką savo testamente užrašė prigožinas. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/wl4VJEt-7II

Stingant mokytojų, kai kurie futurologai prognozuoja scenarijų, esą po 15-20 metų gyvus mokytojus mokyklose keis nuotolinės pamokos arba mokytojai robotai. Girdi, tik į turtinguosius orientuotos privačios mokyklos įstengs mokėti mokytojams orius atlyginimus ir mokytojus nusamdyti.Kiek toks scenarijus yra realus? Kaip šiandien savivaldybių mokykloms sekasi samdyti mokytojus? Iš kiek pretendentų jie turi galimybę atsirinkti mokytoją? Ir ar dar sugrįš kada nors tie laikai, kai mokyklos atsirinkdavo mokytoją iš keliolikos kandidatų?Laidoje dalyvauja Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius, Šilutės Vainuto gimnazijos direktorės pavaduotoja Virginija Ryliškienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

FM99 apie būsimą streiką pasakojo Meilė Platūkienė.

Ką reiškia ugdyti lietuvišką dvasią svetur, kaip keičiasi žmonės ar daro įtaką karas Ukrainoje ir ar rūpinasi išvykę lietuviai savo šalies likimu. Svečiuose lituanistinių mokyklų mokytojai iš viso pasaulio: JAV - Aušra Covalesky, iš Singapūro Brigita Laukevičiūtė, Turkijos - Elena Malašauskaitė, Norvegijos - Jurgita Jurevičienė ir Alvija Černiauskaitė (JK).

Jau netrukus Šiauliuose atsiras gimnazija, atsirenkanti mokinius, pagal gabumus. Ja taps Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Miesto savivaldybė pritarė atrankinės gimnazijos idėjai po atliktos miestiečių – tėvų, mokinių ir mokytojų – apklausos.„Šiandien Lietuvoje yra iki 20 proc. mokinių, turinčių aukštą mokymosi potencialą, tačiau jiems nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Gabiems ir talentingiems mokiniams, kaip ir turintiems negalią, reikia išskirtinės aplinkos ir išskirtinių galimybių“, – pabrėžia Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė. Tuo pat metu šalies švietimo politikos formuotojai vis dažniau pabrėžia, esą atrankinės mokyklos pažeidžiančios mokinių teises.Diskutuoja: Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius ir Edita Minkuvienė, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja.Ved. Jonė Kučinskaitė

UNESCO šiemet atlikta Lietuvos moksleivių apklausa parodė, kad 8 iš 10 klimato kaitą laiko rimta arba labai rimta problema ir beveik visi apie tai norėtų žinoti daugiau. Nemažai vilčių siejama su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis. Bet pačių mokytojų kvalifikacijos klausimas tebėra atviras.Patys moksleiviai jau ne pirmus metus prašo integruoti klimato kaitą į visų dalykų pamokas, bet rezultatų tebelaukia. Viena jų – dvyliktokė iš Šakių Ūla Balaševičiūtė. „Keičiantis klimatui, turi keistis ir mūsų švietimo sistemos“, - sako ji.Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas Arminas Varanauskas analizavo atnaujintas ugdymo programas, pagal kurias moksleiviai mokysis nuo 2024 metų. Pasak jo, geriausiai klimato kaita aptariama biologijos, geografijos ir etikos dalykuose, o prasčiausiai – Lietuvių kalbos, matematikos, dailės ir muzikos.Vilniaus universiteto klimatologas dr. Egidijus Rimkus šiemet pirmą kartą vedė nuotolinius 24 valandų mokymus Lietuvos mokytojams. Jis įsitikinęs, kad su klimato kaita galima ir reikia rasti sąsajų absoliučiai visose disciplinose.Mokytojai pripažįsta, kad šioje srityje jiems trūksta žinių. Geografijos mokytoja ekspertė Genovaitė Kynė šiemet dalyvavo pirmą kartą pedagogams organizuotuose Vilniaus universiteto mokymuose apie klimato kaitą. Bet kaip naujas žinias pritaikys pamokose, ji dar nežino.Kodėl svarbu klimato kaitos temą įtraukti į bendrojo ugdymo programas ir kodėl tai sunku padaryti?Autorė Vaida Pilibaitytė

Danija jau sumažino dujų vartojimą 17 proc. Apie tai ir kitas Danijos aktualijas pokalbis su LRT Radijo bendradarbė šioje šalyje Aiste Pileckyte Hoffbeck.Kodėl prasta Kuršių marių ekologinė padėtis? Kokios teisinės priemonės užtikrintų, kad teršėjai teršti nebenorėtų? Apie tai diskutuoja biochemikas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Žilius irteisininkas, advokatų kontoros GLIMSTEDT Lietuvos biuro partneris Linas Sesickas.Koks Vilnius vaizduojamas tautosakoje ir literatūroje? Pokalbis su etnologe Gražina Kadžyte.Kaip nusiteikę naujus mokslo metus pasitinka mokytojai? Apie tai su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Iki 2024 m. visi Lietuvos mokytojai turės iš naujo pasitvirtinti kvalifikacines kategorijas. Neliks mokytojų metodininkų kvalifikacijos, metodininkai galės tapti patyrusiais mokytojais. Mokytojo eksperto kvalifikacija liks, bet šios kvalifikacijos turėtojai privalės laikas nuo laiko dalyvauti konkursuose.Tai numatyta planuojama naujame Mokytojų karjeros modelio projekte.Daugybės pedagogų pastebėjimu, viena vertus, projektuojamas Mokytojų karjeros modelis yra pažangus, nes verčia pedagogus nuolat tobulėti, nesustabarėti.Kita vertus, mokytojams kliūva tai, kad „savivaldybėje patyrusių mokytojų skaičius negalės būti didesnis nei 30 proc., o ekspertų - ne daugiau nei 3 proc. nuo visų mokytojų skaičiaus.“Pedagogai baiminasi, kad iš anksto numatyti procentai, kiek gali būti kiekvienoje savivaldybėje aukščiausios kvalifikacijos pedagogų, paskatins dalį mokytojų ieškoti „blato".Ar pavyks šito vis dėlto išvengti? Ir kokie yra kiti būdai paskatinti mokytojus kelti kvalifikaciją?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas bei dr. Ramūnas Skaudžius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šią savaitę vykęs lietuvių kalbos ir literatūros pagrindino ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) sukėlė dešimtokų ir jų pedagogų nepasitenkinimą. Mokytojai tikina, kad turinys nepritaikytas šio amžiaus jaunuoliams, o ir iki patikrinimo dienos nebuvo aišku, kaip šis darbas bus vertinimas. Tuo tarpu patikrinimo dieną kai kuriose mokyklose strigo kompiuteriai, juose nebuvo įdiegti lietuviški skyrybos ženklai, dešimtokai patys turėjo skaičiuoti rašinyje parašytus žodžius, nes sistema jų neskaičiavo, o viršyti 500 žodžių nebuvo galima. Mokiniai dar labiau nusiminė, kai išgirdo, kad negalės pamatyti savo darbo klaidų. Ar tikrai ir vėl prisvilo PUPP?LRT radijo laidoje dalyvauja Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ir Indrė Kastravickienė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvoje veikia 27 bendrojo ugdymo mokyklos dėstomąja rusų kalba ir dar 23 mokyklos, kuriose dėstoma rusų ir lietuvių arba rusų ir lenkų kalbomis.Lietuvoje mokosi 12,5 tūkst. rusakalbių moksleivių. O iš viso mūsų šalyje yra daugiau nei 330 tūkst. moksleivių. Tai rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys.Kaip Rusijai užpuolus Ukrainą jaučiasi ir ką išgyvena Lietuvos rusakalbiai moksleiviai ir jų pedagogai tiek savo bendruomenėse, tiek už mokyklos ribų? Kaip Lietuvos rusakalbiams moksleiviams sekasi megzti kontaktą su naujais bendramoksliais iš Ukrainos, kurie dažniausiai renkasi mokytis mokyklose dėstomąja rusų kalba? Kaip keičiasi istorijos dalyko turinys rusakalbėse Lietuvos mokyklose?Ir ar tiek vieni, tiek kiti moksleiviai sulaukia psichologinės pagalbos?Laidoje dalyvauja Diana Žvirblienė, Vilniaus Naujamiesčio mokyklos direktorės pavaduotoja, Ingrida Kuolienė, Šiaulių „Santarvės" gimnazijos direktorė, Erikas Griškevičius, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius ir Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Mokytojai kreipiasi į tėvus neskleisti panikos nei sau, nei vaikams ir jautriai, bet be isterijos reaguoti į karą Ukrainoje. Mat daugybė mokinių, ypač po savaitgalio, sunkiai gali susikaupti ir sekti pamokas. Jie pamokose "gyvena" mobiliuosiuose įrenginiuose matytais vaizdais iš Ukrainos.Ir nesusikaupia ne tik paaugliai, o ir patys jauniausi moksleiviai.Ypač daug nerimo privačiose mokyklose, kuriose mokosi daugiau pasiturinčių šeimų vaikų. Kai kurie pasiturintys lietuviai, galintys dirbti nuotoliniu būdu ir turintys nekilnojamojo turto šiltuose kraštuose, kaip ir per pandemiją, kraustosi svetur. Mokyklos tai toleruoja. Bet kaip šią situaciją paaiškinti kitiems vaikams?Kokius vartoti žodžius ir kokių nevartoti, kalbantis su vaikais apie tai, kas vyksta Ukrainoje? Kaip emociškai turi pasiruošti šeima, jei ji ketina priimti pabėgėlių iš Ukrainos šeimą - ko ir kiek aiškinti savo vaikams bei, kaip kalbėtis su ukrainiečių vaikais, ypač tais atvejais, jei jie liko našlaičiais?O ir kaip ruošiantis visiems galimiems įvykių scenarijams nesukelti isterijos ir panikos?Pagaliai, ką daryti, jei pačiam suaugusiajam, tėčiui arba mamai neišeina susikaupti, jei jis nuolat lindi telefone?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jurgita Smiltė Jasiulionė, „Vaikų linijos“ psichologė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Prarastoji karta. Taip apie būsimus abiturientus, kurie gimnaziją baigs šiais metais, kalba daugybė tiek mokytojų, tiek mokyklų vadovų. Kodėl? Juk jie mokosi gyvai, priešingai, nei 2021-ųjų metų abiturientai, kurie praktiškai visus metus mokėsi nuotoliniu būdu.Mokytojai pastebi, kad šiųmečiai abiturientai per pirmąjį karantiną buvo tik dešimtokai. Dalis jų dar tebeturėjo akademinių spragų iš progimnazinių klasių. O 2020 m. kovą prasidėjus pirmajam karantinui, dešimtokai tarsi buvo pamiršti, nes ne jie, o dvyliktokai buvo visų pedagogų dėmesio centre.Pernai jie buvo vienuoliktokai ir irgi ne į juos susitelkė daugumos gimnazijų mokytojai, o į dvyliktokus. Daugelis švietimo žinovų, po 2020 m. abiturientų prastai išlaikytų valstybinių brandos egzaminų, ypač matematikos, gąsdinosi, kad ir 2021-aisiais gali pasikartoti tas pats scenarijus. Bet mestos didžiulės tiek savivaldybių, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pajėgos ir skirtos lėšos nuotolinėms konsultacijoms, prisidėjo prie to, kad pernai abiturientai ne tik itin sėkmingai išlaikė baigiamuosius egzaminus, o ir daugelis įstojo ten, kur svajojo.Bet štai šių metų abiturientai esą galį išlaikyti baigiamuosius egzaminus ypač prastai. Mat jie tempia tiek iš pagrindinės mokyklos, tiek per karantiną susidariusias jau baigiamųjų gimnazinių klasių spragas.Ko reikia, kad šiemet nepasikartotų 2020 m. valstybinės brandos egzaminų sesijos scenarijus?Laidoje dalyvauja Rima Andrulienė, Kelmės rajono, Šaukėnų Vlado Pūtvio - Putvinskio gimnazijos direktorė, Danutė Janukienė, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktorė, Regina Sakalauskienė, Varėnos rajono, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos direktorė ir Loreta Zdanienė, Ukmergės rajono Taujėnų gimnazijos direktorė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Menininkė Laura Garbštienė gyvena, kuria ir avis augina Dzūkijos Kabelių kaime. Šį savaitgalį jos iniciatyva „Verpėjos“ vietos gyventojams pristato meno kūrinius, sukurtus apleistos Kabelių mokyklos rezidencijoje.Prancūzų menotyrininkas Serge Fauchereau Kaune pristatė knygą „Baltijos šalių menas XIX-XX a.“. S. Fauchereau ir knygos leidėją Viktorą Bachmetjevą kalbina Kotryna Lingienė.Belgų pedagogas Bartas Pauwelsas subūrė kelias dešimtis savanorių mokytojų, su kuriais keliauja į Ruklą pabėgėlių vaikų mokyti anglų kalbos, istorijos, menų ir kitų disciplinų. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Pasaulyje: naujas dailininko Edvardo Munko muziejus, planuojamas muziejus-katamaranas ir muziejus Brexitui, paroda JAV apie paranormalius reiškinius mene.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, kodėl kriptomenas ir NFT menas nėra naujas reiškinys.Rašytojas Rolandas Rastauskas pristato prozos knygą „Venecija tiesiogiai“. Autoriui įdomi glamūrinė Lietuva, grįžimo iš emigracijos tema, vyrų ir moterų pasauliai, o visas šias temas bendroje istorijoje apjungia pandeminė realybė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Su Baltarusija besiribojančių kaimų gyventojai teigia nuolat sutinkantys migrantų grupių. Lietuvos teritorijoje atsidūrę migrantai, anot gyventojų, yra sulaikomi pasieniečių ir išgabenami nežinoma krytimi. Sienos apsaugos tarnybos atstovai teigia, kad, vykdant apgręžimo politiką, migrantams neleidžiama patekti į Lietuvos teritoriją. Situacija pasienyje su Baltarusija domisi Evelina Mokšecka ir Daumantas Butkus.Šiandien – Tarptautinė Mokytojo diena. Šia proga Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteiks Metų mokytojų apdovanojimus. Šiemet Metų mokytojo premija apdovanojami 8 mokytojai: du iš jų šį rytą pakalbinsime mūsų laidoje : Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė ir Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos profesijos mokytojas ekspertas, geriausias 2020 m. Europos profesijos mokytojas Vitalijus Kabelis.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Prie skiepijimo nuo koronaviruso prisidėjo ir Lietuvos Caritas organizacija. Jos nariai dirbo savanoriais, lankė nakvynės namų gyventojus, benamius ir kitus itin aukštos rizikos asmenis. Pokalbis su Caritas generaline sekretore Deimante Bukeikaite ir savanore Lina Reivytienė.Sveikatos apsaugos aktualijos. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Kaip išsaugoti vaikus mokyklose – tokia tema šią savaitę domisi projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai. Vilniuje įsikūrusioje „Demokratinėje mokykloje“ testuojasi beveik visi vaikai. Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad tai vienas iš būdų sustabdyti viruso plitimą. Jie pastebi, kad augant testavimosi apimtims, mažėja ir susirgimų Covidu atvejų. Apie tai, kokių priemonių imtis, kad vaikai mokyklose galėtų mokytis kuo ilgiau – Urtės Korsakovaitės pasakojime.Savaitės komentaras. Autorius – apžvalgininkas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Po įtemptų parlamento rinkimų Vokietija perėjo į kitą, tačiau taip pat įtemptą etapą - derybas dėl valdančiosios koalicijos. Politologai prognozuoja, kad šis procesas gali užsitęsti. Kokie galimi scenarijai ir kaip keistųsi Vokietijos užsienio politika - Giedrės Trapikaitės pasakojime.Nuo šiandien įsigalioja privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose bei nuotolinio darbo plėtros siūlymai. Epidemiologo, mokslininko ir verslo atstovo įžvalgos.KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius, epidemiologas, profesorius Saulius Čaplinskas ir Profesinių sąjungos konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.Orai. Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Pradedami mokyti migrantų vaikai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius, mokytojų sambūrio „Mokytojai pabėgėliams“ koordinatorius Bartas Pauwelsas.“Sodra” informuoja apie sparčiai augantį vidutinį darbo užmokestį. Kokią tai įtaką daro šalies ekonomikai, kam atlyginimai kitais metais augs sparčiausiai bei kokią profesiją pasirinkti, norint uždirbti 4 tūkst. eurų į rankas, pasakoja žurnalistas Jonas Deveikis.Savaitės įvykių apžvalga. Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė - Tsiskarishvili ir Vytauto Didžiojo Universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas.Sporto pranešimai. Marius AndrijauskasNuo šinndien skubiąją pagalbą galima išsikviesti skambinant tik vienu numeriu – 112. Paskambinę senaisiais numeriais, tokiaiis kaip 01, 02, 03 ar kitais – bus raginami skambinti minėtu Bendrojo pagalbos centro numeriu. Kodėl imtasi tokių pakeitimų ir kaip juos vertina gyventojai – Giedrės Trapikaitės reportaže.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Ramunė Sotvarė – Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

14 proc. mokinių nuotolinio mokymosi metu jautė patyčias, o 24 proc. teigė, kad buvo užgauliojami kiti mokiniai.9 proc. pedagogų prisipažino, kad nuotolinio mokymo(si) metu jie taip pat buvo užgauliojami, o 14 proc. - kad buvo erzinami kiti jų kolegos mokytojai. Tai rodo Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas karantino poveikio švietimo bendruomenėms tyrimas.Pedagogai, kurie jautė patyčias arba stebėjo, kaip buvo užgauliojami kiti mokytojai nuotolinio mokymo metu, jaučia mažiau bendruomeniškumo mokykloje, mažiau palaikymo, pasižymi blogesniu lyderystės mokykloje vertinimu mažesniu psichologinės gerovės rodikliu, didesniu asmeniniu ir profesiniu perdegimu. Beveik 30 proc. pedagogų tyrėjams prisipažino besijaučiantys pavargę, 19 proc. - fiziškai išsekę, 23 proc. išsekę emociškai, 22 proc. pedagogų nebepakako energijos šeimai ir draugams, 15 proc. sakė esantys pavargę nuo darbo su mokiniais.Vis dėlto mokinių palaikymą jautė net 72 proc. pedagogų.23 proc. tėvų taip pat prisipažio, kad per nuotolinį vaikų mokymąsi patyrė aukštą psichologinį stresą.Mokslininkų pastebėjimais, su tėvų patiriamu psichologiniu distresu siejasi jų vaikų mokymosi pasiekimai. O ir tėvų, kurių vaikai mokykloje buvo užgauliojami, psichologinis stresas buvo didesnis nei tų tėvų, kurių vaikai nebuvo užgauliojami.Katros amžiaus grupės vaikams mokyklų uždarymas padarė didžiausios, gal net ir neatitaisomos žalos? Kiek gebėjimą susitvarkyti su nuotolinio mokymo stresu apsprendžia žmogaus amžius? Kokius sprendimus, remiantis mokslininkų išvadomis, turėtų nedelsiant padaryti tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek mokyklų steigėjai – savivaldybės arba verslininkai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto mokslininkės profesorė Roma Jusienė ir Brigita Miežienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šv.Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė pasakoja apie naujoves gimnazijoje ir planus - gimnazija džiaugiasi, kad rugsėjo 1-ąją susitiks gyvai. Mokytojai daug bendrauja su tėvais, tikisi sėkmingai tęsti mokslo metus kontaktiniu būdu.

Esminė problema, kurią atskleidė prasidėjusi šiųmetė valstybinių brandos egzaminų sesija - tai kartų susidūrimo problema. Bloknotų ir tušinukų, dar vadinamos „baby boomer“ kartos, kuri iki šiol tebėra dominuojanti Lietuvos švietime susidūrimas su „Z karta“ arba „mobiliųjų technologijų karta“.Pasirodo, sunkiausia abiturientams per valstybinius brandos egzaminus - rašyti ranka.Mokytojai dalykininkai, taip pat mokyklų direktoriai pasakoja, kad kai kuriose mokyklose abiturientai masiškai skundėsi rankų raumenų spazmais per egzaminus. Ypač per lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. Jie kratė rankas, mankštino, nes tiesiog negalėjo nulaikyti rankoje tušinuko. Labiausiai rašymui ranka pakenkė nuotolinis mokymas. Mat abiturientai beveik visus šiuos metus ir dalį praėjusių metų rašė darbus kompiuteriu ir atsiskaitė mokytojams siųsdami tik kompiuteriu atliktus darbus. O štai egzaminų užduotys atliekamos tik ranka.Akivaizdu, kad ši karta yra lūžio karta. Tad kodėl iki šiol dar nepereita nuo egzaminų laikymo „pieštuku ir trintuku“ prie egzamino, laikomo kompiuteriu? Ar gimnazinių klasių mokiniai vis dar turi mokykloje ir per egzaminą vystyti smulkiąją motoriką, kad jie vis dar tušinuku laiko egzaminus?Laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas, Agnė Klimčiauskaitė - Janavičienė, „Forvardo“ ugdymo vadovė ir lietuvių bei prancūzų kalbų mentorė, taip pat mokyklos „Pažinimo medis“ direktorės pavaduotoja pagrindiniam ugdymui bei Adomas Rutkauskas, Lrytas.lt Mokslo ir technologijų skyriaus redaktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Transperency International tyrimas. „Transperency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.Pastaruoju metu politikai vis dažniau kelia mokyklų būklės klausimus. Šia tema pasisakė europarlamentaras Bronis Ropė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. LRT faktų komanda pasidomėjo, kiek tiesos politikų ir kontrolierės žodžiuose. Išsamiau žurnalistė Liepa Želnienė.Kokia tvarka skiepijami iš Lietuvos emigravę, o dabar grįžę ilgesniam ar trumpesniam laikui mūsų tautiečiai? Komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.Nuotolinis mokymas tapo ir dideliu išbandymu visai švietimo sistemai, ir tuo pačiu progresą skatinančiu veiksniu. Mokytojai perprato technologijas bei naująją mokymo formą, todėl dauguma švietimo atstovų ją dalinai norėtų išlaikyti ir ateityje. Taip teigia net 67 proc. mokytojų, rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atlikta mokytojų apklausa.ISM Universiteto profesorė Bernadeta Goštautaitė ir Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys.Kur ir kaip gyvena nelegaliai mūsų valstybės sieną kirtę ekonominiai bei politiniai migrantai? Užsieniečių registracijos centro Pabradėje viršininkas Aleksandras Kislovas.Baltarusijos režimo sprendimas apriboti šalies gyventojų galimybę keliauti į užsienį gali atsiliepti Lietuvos darbo rinkai, sako specialistai. Iš kaimyninės šalies darbo Lietuvoje ieškodavo tie nekvalifikuoti, tiek kvalifikuoti darbuotojai, Darbo rinkos tendencijomis domisi Paulius Selezniovas.Finansų ministerija su ekspertais diskutuoja, kaip efektyviau apmokestinti savarankiškai dirbančius asmenis. Tarp siūlymų - mokesčių suvienodinimas ir paprastesnė apskaita. Tema domisi Darius Matas.Studijoje Prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.Sporto naujienos. Studijoje Marius AndrijauskasLietuvos radijui 95-eri. Janinos Mateikienės pasakojimas iš pastato Naugarduko gatvėje, kuriame po 1991 metų sausio 13-ąją įvykdyto LRT pastato Konarskio gatvėje užgrobimo, 222 dienas buvo įsikūręs radijas.Savaitės komentaras. Autorius - „Verslo žinių“ apžvalgininkas Ramūnas Terleckas.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykiai.Pirmą kartą organizuotoje Neregių ir silpnaregių Eurovizijoje grupė iš Lietuvos „Vėjų rožė“ užėmė ketvirtą vietą iš 17 šalių.10 – ąjį kartą Vilniuje prasideda „Afrikos dienos“.Šalies muzikos mokytojai sunerimę dėl besikeičiančių pradinių klasių moksleivių ugdymo planų.Nuo gegužės 24 dienos pradeda galiot galimybių pasas, ką jis žada renginių organizatoriams ir lankytojams?Susipažįstame su Metų muziejininkės titulą pelniusia Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus Grafikos sektoriaus vadove daktare Aušra Vasiliauskiene.Kokia šiemet Venecijos architektūros bienalė?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Pakvietėm Giedrių į CMD ir jis noriai atvyko, pakalbėjom apie Norfos keistus rusiškus produktus, Manto sapną, kuriame buvo Kisliakas, patirtį su Valdu Karkleliu, apžvelgėm keisčiausius Lietuvos rekordus, muzikinė kaukė, laidos apie kaukes, mokytojus, kurie mėtydavo į mokinius daiktus ir žiauriau ir kt.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvie...

Premjerės teigimu, nors kai kurie pandemijos rodikliai Lietuvoje rodo gerėjančias tendencijas, tačiau, jos teigimu, situacija išlieka trapi. Kaip savo feisbuko paskyroje prieš keliolika valandų rašė Ingrida Šimonytė, ji neabejojanti, kad kitą pirmadienį pavyks sutarti dėl karantino švelninimų schemos, o klausimai dėl vis dar neatvertų ne maisto prekių parduotuvių ir grožio salonų bus išspręsti. Pasak Vyriausybės vadovės, greičiausiai kitą savaitę bus karantino nutarimo pakeitimų. Premjerė teigia, kad nors žmonės ir įmonės trečiadienį laukė sprendimo dėl galimo veiklos atnaujinimo, ji sako, kad nebuvo dalijusi pažadų ir atsiprašo už sukeltus lūkesčius.Redakciją pasiekia mokytojų skundai dėl esą jie gauna laiškus dėl priverstinių skiepų. Mokytojai rašo, kad tie, kas nesutiks skiepytis, turės tikrintis sveikatą. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus vasario 1 dienos įsakyme rašoma, kad mokyklos darbuotojai, atsisakę skiepytis turi būti įtraukti į profilkatiškai tiriamų asmenų tyrimo planą. Jame numatoma, kad asmenų profilaktiniai tyrimai nuo C19 turi būti atliekami ne rečiau kas 10 dienų. Nepateikę testų rezultatų gali būti prilyginami kaip nepasitikrinę sveikatos.Šilalėje antrosios vakcinos dozės sulaukė bendrovės sausio pradžioje iš Vilniaus atvykę bendrovės “Ambulansas” vadovo artimieji bei direktorius kokybei ir informacinių technologijų specialistas. Nors jie patys sako, kad skiepas jiems – priklausė, Šilalės savivaldybė skelbia, jog trys asmenys paskiepyti neteisėtai.Medikų teigimu, vėžys tampa labiau kontroliuojamas, tačiau labai svarbu šią ligą anksti diagnozuoti. Kartu onkologai sako pastebintys, kad ilgėja sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvenimo trukmė. Pasak Nacionalinio vėžio instituto, pandemija sulėtino prevencinių programų vykdymą, tačiau žmonės raginami aktyviau kreiptis konsultacijų, jei pastebi nerimą keliančių pokyčių, taip pat tirtis prevencičkai.Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas savo vizito Maskvoje metu turi iškelti klausimą dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkalinimo ir protestų slopinimo. Šį vizitą – pirmą bendrijos diplomatijos vadovų apsilankymą Rusijoje nuo 2017 metų – kritikavo kai kurios Europos sostinės, nerimaujančios, jog Maskva juo pasinaudos kaip įrodymu, kad Briuselis nori grįžti prie normalaus bendravimo. Žozepas Borelis tačiau tvirtina, kad perduos „aiškių žinių“ Kremliui, ignoruojančiam Vakarų raginimus paleisti garsiausią Kremliaus kritiką A. Navalną, kuris antradienį įkalintas beveik trejiems metams.Ukrainos prezidentas uždraudė tris prorusiškus televizijos kanalus, o prezidentūra nurodė, kad taip siekiama atremti Kremliaus propagandą. Kijeve iš karto buvo išjungti ZIK, „News One“ ir „112 Ukraina“ kanalai. Draudimu atšauktos transliavimo licencijos, TV dažniai, įšaldomos sąskaitos pirminiam penkerių metų laikotarpiui. Nurodoma, kad minėti kanalai gaudavo paramą iš Rusijos. Toks Volodymyro Zelenskio sprendimas sukėlė ir Kremliaus, ir šalies prorusiškos partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ nerimą, kuri pereiškė inicijuojanti prezidento apkaltą.Vaistų kontrolės tarnyba pristatė svarbiausią informaciją apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvos matematikos mokytojų asociacija kietai sureagavo į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) siūlymą lengvinti šiais metais vyksiančio valstybinio matematikos brandos egzamino turinį.NŠA rašte mokytojų dalykininkų asociacijoms pasiūlė rengiant matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) užduotį, padidinti žemesnio, tai yra B kurso uždavinių dalį 4 proc. ir taip pritaikyti užduotis žemesnių ir vidutinių pasiekimų mokiniams, galimai nepakankamai įsisavinusiems matematikos ugdymo turinį dėl mokymosi nuotoliniu būdu ypatumų.Lietuvos matematikos mokytojų asociacija (LMMA) reaguodama į šiuos siūlymus pareiškė „nepritarianti jokiems veiksmams, kurie nespręstų prastų matematikos VBE rezultatų problemos, kurių taikymas iškreiptų statistinius duomenis ir paslėptų realią situaciją”.Anot LMMA, egzamino užduotis neturėtų būti lengvinama, nes ji ir taip nėra sunki lyginant su kitų šalių užduotimis.Kodėl matematikos mokytojai nesutinka su brandos egzaminų organizatorių siūlymu lengvinti matematikos egzamino turinį?LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vadovė, Pal. T. Matulionio gimnazijos matematikos mokytoja Regina Rudalevičienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos matematikos mokytoja Vilija Šileikienė ir Kauno J. Grušo menų mokyklos matematikos mokytoja Odeta Stanevičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Dažnas pedagogas kalba apie šiandieninės mokinių kartos motyvacijos stygių, abejingumą, tingumą. Tuo tarpu, kaip kalbasi ir, kaip susikalba su savo mokiniais pedagogai, pelnę geriausių šalies mokytojų titulus? Kokius jie taiko metodus, kad jiems pavyksta ir susikalbėti, ir motyvuoti mokinius siekti daugiau?Laidoje dalyvauja geriausi 2020 m. mokytojai, tai - Aleksej Peržu, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos biologijos mokytojas ir Vaidilutė Šepkauskienė, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvoje per praėjusią parą užfiksuota 111 naujų koronaviruso atvejų.Didžiuosiuose miestuose greitaisiais testais mokytojai tiriasi nenoriai.Suomijos Helsinkio oro uoste dirba šunys, kurie koronavirusą užuodžia greičiau nei atliekami testai.Šiandien minima Europos kalbų diena. Kokias kalbas reikia mokėti ieškantiems darbo?Alytuje šią savaitę pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams.Kernavėje pirties mylėtojai kartu su eksperimentinės archeologijos entuziastais kūrena atkurtą XIV amžiaus pirtį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi išaugusiu priėmimu į pedagogiką, tačiau gamtos ir tiksliųjų mokslų sektoriuose toliau veriasi skylės. Jas bandoma kamšyti įkalbinėjant į mokyklas grįžti pensininkus. Po ketverių metų studijas turėtų baigti vos vienas fizikos, du chemijos, penki matematikos mokytojai. Apie pedagogų poreikį ir jų rengimą „LRT aktualijų studijoje“ kalbės Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė, Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas ir Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos direktorius Artūras Čepulis. Ved. Rasa Tapinienė

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga. In memoriam Gediminas Girdvainis. Tarpdisciplininio meno kūrėjas Denisas Kolomyckis viename iš Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių, buvusioje areštinėje, pristato vieno kūrinio parodą „Pliažas“, kuri referuoja į Venecijos meno bienalėje suspindėjusią lietuvių operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga: rudenį vyksianti Frankfurto knygų mugė, aktoriaus ir režisieriaus Clinto Eastwoodo 90 m. jubiliejus, Portugalijos dramos teatro požiūris į darbuotojus ir miręs konceptualaus meno kūrėjas Christo. Prasideda bendra LRT ir MO iniciatyva – MOlimpiada – virtualios Lietuvos meno žaidynės, padėsiančios dalyviams sužinoti šalies mene slypinčias istorijas. Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas rodo, kad atskiros gyventojų grupės, bendruomenės, visuomeninės organizacijos pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų vertinamos kaip kur kas įtakingesnės priimant visuomenei svarbius sprendimus, o pilietiniu aktyvumu iš visuomenės ypač išsiskiria mokytojai. Lietuvos visuomenės Pilietinės galios indeksas 2019 m. paaugo iki 39,7 balo iš 100 galimų, ir tai yra aukščiausia pasiekta reikšmė nuo 2007 m. Tyrimo rezultatus apžvelgia Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė ir sociologė, doc. dr. Rūta Žiliukaitė. Prasidėjus vasarai, prasidėjo ir kasmetinis, jau tradicija tampatis „Skaitymo iššūkis”. Tai jau penktą kartą organizuojama interaktyvi akcija, kurios metu visi norintieji kviečiami įvykdyti penkias smagias skaitymo užduotis ir laimėti prizų. Šių metų šūkis – „Skaitymas mus jungia!“. Apie įvairaus amžiaus skaitytojus sujungsiančią iniciatyvą „Vasara su knyga” pasakoja projekto vadovė Greta Kėvelaitiene. Nidoje įsikūręs garsaus rašytojo Tomo Mano kultūros centras jau kelios savaitės turi naują tarptautinio kuratoriumo pirmininkę, kuria tapo meno istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Mokyklų bendruomenės susipriešinusios: daugybė mokinių ir tėvų toliau piktinasi nuotoliniu mokymu, kaltina neveiklumu mokytojus ir reikalauja stabdyti mokslo metus.Mokytojai, tiesa, nelieka skolingi ir socialinėje žiniasklaidoje pašiepia tėvus, girdi, super mamytės ir super tėveliai, vos keletą dienelių pamokę savo aukselius, išsigando.Kita dalis mokinių ir tėvų džiaugiasi pedagogų darbu ir pagalba mokiniams bei argumentuoja, jog, sustabdžius mokslo metus, vaikai liks su giliomis spragomis, kurias vargu ar pavyks užpildyti rudenį.Tiesa, iki šiol apie trys šimtai Lietuvos šeimų sąmoningai buvo pasirinkusios ugdymą šeimoje arba namuose, dar keletos šimtų lietuvių, gyvenančių išeivijoje vaikai mokėsi nuotoliniu būdu Lietuvos mokyklose.Ką tėvams ir mokykloms siūlo perimti mokant vaikus nuotoliniu būdu šeimos, jau iki šiol ugdžiusios vaikus namuose bei, ką siūlo mokyklų, turinčių dešimtmetę nuotolinio mokymo praktiką atstovai?LRT Radijo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja nuotoliniu būdu: Marija Šmitienė, keturių vaikučių mama, mokymo šeimoje entuziastė bei Mindaugas Malcevičius, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už nuotolinį mokymą.Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

J. Narkevičius pažeidė įstatymą, pietavęs pavaldžių įstaigų sąskaita. Mokytojai kritikuoja mokinių olimpiadoms parenkamas temas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto opozicijos nariai dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais inicijuoja parlamentarės Irinos Rozovos apkaltos procesą. VU Rektoriumi išrinktas Rimvydas Petrauskas. Europos Komisijos pirmininkė Davose pristato žalią Europos Sąjungos ateitį ir planus kurti atvirą mokslinį debesį. Apie mobingą Panevėžio pataisos namuose prabilusių slaugytojų pusėn stojo ir nuteistosios. Jos skundžiasi, kad gydytoja nesuteikia kokybiškų paslaugų. Žiūrimiausius 2019-ųjų filmas  Tado Vidmanto komedija „Pats sau milijonierius“. Interviu su režisieriumi. Ved. Deividas Jursevičius.

Apžvalgininkas: prezidento politika dar nėra efektyvi./Insultą patyrusieji pagalbos turėtų sulaukti greičiau./Nacionalinį susitarimą dėl švietimo valdantieji gali išnaudoti saviems tikslams./Mokytojai trijuose universitetuose rengiami dėl stiprios mokslo bazės./Nekilnojamojo turto mokestis neturės didelės įtakos perkantiems butus kaip investiciją./2020-ieji ramių metų Europai nežada.

Seimas šiandien balsuoja dėl kitų metų biudžeto. Protestą netoli Seimo surengę statutiniai pareigūnai reikalavo didesnių algų. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika su Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovais aptarė pastarojo meto incidentus įmonėje. Prancūzijoje šiandien rengiami masiniai protestai dėl pensijų reformos. Mokytojai pervargę, nori kūrybinių atostogų ir kuo greičiau – į pensiją. Ved. Živilė Kropaitė.

Kodėl emigrantai negrįžta į Lietuvą? Ar švietimo kokybė yra viena iš priežasčių? Šiuos ir kitus klausimus aptariame su keturių vaikų mama, aktyvia visuomenės veikėja ir dviejų knygų autore Birute Jakučionyte.

Seimo biudžeto ir finansų komitetui neradus švietimui prašomų papildomų 60 milijonų eurų, pedagogų profesinės sąjungos atstovai sako, kad streikas neišvengiamas. Seimas apsvarstė kitų metų biudžetą ir grąžino jį vyriausybei tobulinti. Opozicija priekaištauja, kad netęsiami anksčiau duoti pažadai, keliami mokesčiai, be diskusijos įvedami nauji. LRT tyrimas: Žemdirbių protestai.Projekto „4 milijonai“ komanda iš kelionės po Jungtinę Karalystę ir parsivežė interviu su įvairių patirčių lietuviais, kurių kviesime klausytis artimiausiomis savaitėmis. Vienas iš jų – daugiau nei 20 metų Britanijoje dirbantis Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos klebonas Petras Tverijonas. Į Mišias Rytų Londono Betnal Gryn (Bethnal Green) rajone esančioje bažnyčioje kiekvieną sekmadienį susirenka daugiau nei 300 tikinčiųjų. Ekspertai pastebi, kad kalėdinis laikotarpis prekybos centruose prasideda vis anksčiau. Ar tai lemia didesnį prekybininkų pelną? Ir kaip keičiasi pirkėjų įpročiai?Lietuvoje pirmą kartą lankosi Kanados generalinė gubernatorė Julie Payette (Žiuli Pejet). Buvusi astronautė, pirmoji Tarptautinėje kosminėje stotyje pabuvojusi kanadietė, dabar – oficiali karalienės Elžbietos II-osios atstovė Kanadoje iki šiol prisimena, kaip Lietuva atrodo iš kosmoso. Ji teigia, kad Lietuva ir Kanada turi daug panašumų ir pabrėžia, jog reikia siekti stiprinti ryšius saugumo, gynybos, kultūros ir mokslo srityse.Studijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.Per pastaruosius dvejus metus Švedijoje išaugo išpuolių skaičius. Vien per 2019-uosius šalyje įvyko beveik šimtas sprogimų. Kas juos vykdo, į ką jie nukreipTI ir kaip su tuo kovoja Švedijos bei Danijos policija – pasakoja Liepa Žeromskaitė.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto ir socialinių tinklų apžvalga. Kaip rytą pradeda režisierė Marija Stonytė? Savaitės įvykių apžvalga su Indre Urbaite. Verslo laikas. Apžvalgininko Virginijaus Savukyno komentaras. Ką rekomenduoja skaityti dizainerė Aušra Haglund? Ved. Darius Matas.

Kur gaisro Alytuje metu buvo aplinkosaugininkai bei kokias įvykio suvaldymo spragas mato valdžia? Aiškinsimės, kiek uždirba mokytojai ir kodėl dalis jų profsąjungų vis dar neatmeta streiko galimybės.Aptarsime ir tai, kiek Lietuva yra jūrinė valstybė – ir kodėl tikimasi, kad toks klausimas greitai nebeturėtų kilti. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Mokytojai vėl bruzda ir grasina streikais. Prieš metus jie ne tik streikavo: sulipę pro langus, užėmė ministeriją ir privertė atsistatydinti švietimo ir mokslo ministrę. Kuo nepatenkinti mokytojai ir ką jiems žada kitų metų biudžetas? Kieno galva gali kristi šį kartą? Apie tai „LRT aktualijų studijoje“ diskutuos Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Milešinas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič ir Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Premjeras pranešė, kad susirgo pirminės stadijos limfoma – kraujo sistemos vėžiu. Bus ar nebus perkelta žemės ūkio ministeriją į Kauną? Premjeras sako, kad bus, bet naujasis ministras dėl to sudarė darbo grupę. Mokytojai su ministerija toliau aiškinasi kaip nuo rugsėjo bus mokama už etatą. JAV leido Lietuvai įsigyti 200 šarvuotų visureigių oskoš Defence. Kuo unikalūs šie visureigiai - pasakos testavime dalyvavę žurnalistai. Ekspertai pastebi, kad jaunajai kartai alkoholis tampa vis mažiau patrauklus, todėl gamintojai vis labiau orientuojasi į nealkoholinių gėrimų rinkas. Studijos viešnia – drėgnuosius Amazonės miškus tyrinėjusi mokslininkė. Vedėjas Deividas Jursevičius.

Mokytojai vėl nepatenkinti algomis. Ministras vyksta į Žiežmarius bandyti įtikinti gyventojų dėl neįgaliųjų namų. G - 7 tariasi dėl Klimato kaitos. Negesinami degantys Amazonės miškai gali sukelti katastrofiškų padarinių. Kiek laiko užtrunka pažeidėją informuoti apie administracinę baudą? Kaip bus panaudojama Baltijos kelio 30 mečiui skirta Radijo imtuvų instaliacija. Ved. Deividas Jursevičius.

Vos dviejų centimetrų dydžio papartėlio - mažojo varpenio - atradimą Pajūrio regioniniame parke specialistai vadina sensacija, prilygstančia paparčio žiedo atradimui. Koks tai atradimas?Kodėl verta mokytis matematikos? Naujausias dešimtokų matematikos žinių patikrinimas rodo, kad vidutiniškai jos nesiekia net penkių balų iš dešimties. Mokytojai sako, kad tai lemia dažnas programų keitimas. Ar visiems reikia matematikos ir ką ji suteikia? Sostinėje nuo šiol bus galima įsigyti vardinius suolelius. Sumokėjus nustatytą mokestį bus galima išsirinkti suolelį ir papuošti jį lentele su norimu užrašu ir taip tapti savotišku to suolelio globėju. Visos lėšos bus skiriamos socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ugdymui.Taip pat laidoje domimės, kokie Jonai kūrė Vilnių, kuo ypatinga šventė ant Rambyno klano. Bus ir kitų temų. Ved. Gabija Narušytė.

Pastaraisiais metais Lietuvos mokytojai bei dėstytojai kone būriais vežami pasidairyti po Skandinavijos ir net Azijos šalis, idant pasimokytų iš tenykščių kolegų, kaip pakelti mūsų šalies švietimo bei aukštojo mokslo lygį. Mokytojai, grįžę iš egzotinių keletos dienų švietimo kelionių, pasakoja kaip ten Suomijoje, Japonijoje ar kitose šalyse yra gerai.Kaip giliai tokių išvykų metu pedagogai supažindinami su tuo, kas nėra gerai sėkmingose švietime bei aukštajame moksle šalyse, kiek joms reikėjo įdėti pastangų kai kurioms blogybėms sumažinti? Ar tikrai sėkmingos šalys nieko gero neregi ir nesimoko iš vadinamų švietime bei aukštajame moksle mažiau sėkmingų šalių? Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ko siekia mokytojai dalykininkai toliau kritikuodami bendrojo ugdymo programų gaires? Beveik keturios dešimtys įvairių asociacijų – visos Lietuvos mokytojų dalykininkų asociacijos, mokymo įstaigų vadovų asociacijos, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos moksleivių sąjunga, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos – pasirašė viešą kreipimąsį į šalies švietimo strategus, kuriame teigia, kad pernai rudeniop pradėta ugdymo turinio atnaujinimo ir ypač programų struktūros reforma sukels naujų socialinių ir ekonominių problemų, nes jai nėra pasiruošta, ji pradėta vykdyti neapgalvotai ir neskaidriai.Mokytojai dalykininkai, mokyklų vadovai, profsąjungų atstovai, moksleiviai bei jų tėvai reikalauja, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei jai pavaldus ir už programų atnaujinimą atsakingas Ugdymo plėtotės centras ne dėl „pliuso“ apklaustų mokytojus dalykininkus, kaip šie siūlo keisti mokyklines programas, iš kurių ateinantį dešimtmetį mokysis visų mūsų vaikai, o iš tiesų su jais bendrautų, bendradarbiautų ir atsižvelgtų į mokyklose dirbančių specialistų siūlymus. Kodėl nepavyksta abiems šalims susikalbėti, nors tai tęsiasi jau keletą mėnesių?Laidoje dalyvaus Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, geografas Rytas Šalna ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ko siekia mokytojai dalykininkai toliau kritikuodami bendrojo ugdymo programų gaires? Beveik keturios dešimtys įvairių asociacijų – visos Lietuvos mokytojų dalykininkų asociacijos, mokymo įstaigų vadovų asociacijos, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos moksleivių sąjunga, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos – pasirašė viešą kreipimąsį į šalies švietimo strategus, kuriame teigia, kad pernai rudeniop pradėta ugdymo turinio atnaujinimo ir ypač programų struktūros reforma sukels naujų socialinių ir ekonominių problemų, nes jai nėra pasiruošta, ji pradėta vykdyti neapgalvotai ir neskaidriai.Mokytojai dalykininkai, mokyklų vadovai, profsąjungų atstovai, moksleiviai bei jų tėvai reikalauja, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei jai pavaldus ir už programų atnaujinimą atsakingas Ugdymo plėtotės centras ne dėl „pliuso“ apklaustų mokytojus dalykininkus, kaip šie siūlo keisti mokyklines programas, iš kurių ateinantį dešimtmetį mokysis visų mūsų vaikai, o iš tiesų su jais bendrautų, bendradarbiautų ir atsižvelgtų į mokyklose dirbančių specialistų siūlymus. Kodėl nepavyksta abiems šalims susikalbėti, nors tai tęsiasi jau keletą mėnesių?Laidoje dalyvaus Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, geografas Rytas Šalna ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ar į skandalus įklimpusi aukštoji švietimo valdininkija girdi mokytojų nuomonę?Mokytojai dalykininkai sutrikę – už bendrojo ugdymo programų turinį atsakingi valdininkai formaliai kviečia pedagogus diskusijoms, įtraukia juos į kalbėtojų sąrašus ir skiria 3 min. nuomonei išsakyti, bet atėjus diskusijos laikui, pareiškia, jog „nebeliko laiko jų nuomonei išklausyti“. Mokytojai pastebi, kad aukštoji švietimo valdininkija, įsitaisiusi daugybę metų Švietimo ir mokslo ministerijoje, ignoruoja pedagogų siūlymus, kaip keisti bendrojo ugdymo programas, iš kurių ateinantį dešimtmetį mokysis visų mūsų vaikai. Kodėl nepavyksta net ir gerbiamiausiems bei tituluočiausiems šalies mokytojams susikalbėti su ministerijos bei jai pavaldžių institucijų klerkais? Laidoje dalyvaus Lietuvių kalbos mokytojų sąjungos valdybos narys, vertėjas, leidyklos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris ir Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ar į skandalus įklimpusi aukštoji švietimo valdininkija girdi mokytojų nuomonę?Mokytojai dalykininkai sutrikę – už bendrojo ugdymo programų turinį atsakingi valdininkai formaliai kviečia pedagogus diskusijoms, įtraukia juos į kalbėtojų sąrašus ir skiria 3 min. nuomonei išsakyti, bet atėjus diskusijos laikui, pareiškia, jog „nebeliko laiko jų nuomonei išklausyti“. Mokytojai pastebi, kad aukštoji švietimo valdininkija, įsitaisiusi daugybę metų Švietimo ir mokslo ministerijoje, ignoruoja pedagogų siūlymus, kaip keisti bendrojo ugdymo programas, iš kurių ateinantį dešimtmetį mokysis visų mūsų vaikai. Kodėl nepavyksta net ir gerbiamiausiems bei tituluočiausiems šalies mokytojams susikalbėti su ministerijos bei jai pavaldžių institucijų klerkais? Laidoje dalyvaus Lietuvių kalbos mokytojų sąjungos valdybos narys, vertėjas, leidyklos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris ir Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Mokytojai lipantys į ministeriją per langą? Eilės parduotuvėje perkant mitingui kiaušinius? Apžvelgiame TOP5 keisčiausiu streikus arba pilietinio nepaklusnumo akcijas.

Ar Sauliui Skverneliui pavyks išspręsti vyriausybės krizę?Mokytojai streikuoja toliau ir nemano pasiduoti, o premjerui Sauliui Skverneliui dar reikės surasti ir tris naujus ministrus. Ar pavyks suvaldyti šią krizę? Laidoje diskutuos Vytautas Plečkaitis ir Vytautas Rubavičius.Ved. Virginijus Savukynas.

Ar Sauliui Skverneliui pavyks išspręsti vyriausybės krizę?Mokytojai streikuoja toliau ir nemano pasiduoti, o premjerui Sauliui Skverneliui dar reikės surasti ir tris naujus ministrus. Ar pavyks suvaldyti šią krizę? Laidoje diskutuos Vytautas Plečkaitis ir Vytautas Rubavičius.Ved. Virginijus Savukynas.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė keičiantis tris ministrus – švietimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos. Ši netikėta žinia kelia daug klausimų, vienas jų – kodėl būtent šie ministrai ir kas užims jų postus?Mokytojai tęsia streiką, nepaisant vyriausybės vadovo sprendimo atstatydinti tris ministrus, tarp jų ir švietimo ir mokslo ministrę. Ko siekiama?Vyriausybė siūlo didinti priešmokyklinio ugdymo pedagogų algas.Klimato kaitos konferencija Lenkijoje. Kokie pasiekimai kovoje su šešėliu Lietuvoje per penkerius metus?Kaip verslą paveiks būsimas išskirtinai ilgas šventinis savaitgalis?Kokios odos ligų gydymo naujovės? Apie tai su rubrika „Mokslo vardai“ pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docente Egle Lastauskiene.Spaudos apžvalga, sporto naujienos, V.Keršansko komentaras, Vilniaus paveikslų galerijoje paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“.Ved. Darius Kuodis.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė keičiantis tris ministrus – švietimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos. Ši netikėta žinia kelia daug klausimų, vienas jų – kodėl būtent šie ministrai ir kas užims jų postus?Mokytojai tęsia streiką, nepaisant vyriausybės vadovo sprendimo atstatydinti tris ministrus, tarp jų ir švietimo ir mokslo ministrę. Ko siekiama?Vyriausybė siūlo didinti priešmokyklinio ugdymo pedagogų algas.Klimato kaitos konferencija Lenkijoje. Kokie pasiekimai kovoje su šešėliu Lietuvoje per penkerius metus?Kaip verslą paveiks būsimas išskirtinai ilgas šventinis savaitgalis?Kokios odos ligų gydymo naujovės? Apie tai su rubrika „Mokslo vardai“ pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docente Egle Lastauskiene.Spaudos apžvalga, sporto naujienos, V.Keršansko komentaras, Vilniaus paveikslų galerijoje paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“.Ved. Darius Kuodis.

Ministras pirmininkas S.Skvernelis atstatydina švieitimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos apsaugos ministrus. Ką reiškia toks žingsnis? Mokytojai po pokalbių su valdžios atstovais žada tęsti streiką iki Kalėdų.Per 100 nevyriausybinių organizacijų prašo Seimo narių nepritarti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kurios įteisintų smurtą prieš vaikus. Katovicuose susirinkę pasaulio lyderiai derasi dėl kovos su klimato kaita. Kas pasikeitė po Paryžiaus susitarimo?Prancūzijoje sprendžiama, kaip tvarkytis su vadinamųjų „Šgeltonųjų liemenių“ protestais.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis atstatydina švieitimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos apsaugos ministrus. Ką reiškia toks žingsnis? Mokytojai po pokalbių su valdžios atstovais žada tęsti streiką iki Kalėdų.Per 100 nevyriausybinių organizacijų prašo Seimo narių nepritarti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kurios įteisintų smurtą prieš vaikus. Prancūzijoje sprendžiama, kaip tvarkytis su vadinamųjų „Šgeltonųjų liemenių“ protestais. Katovicuose susirinkę pasaulio lyderiai derasi dėl kovos su klimato kaita. Kas pasikeitė po Paryžiaus susitarimo?Ved. Deividas Jursevičius.

Mokytojai sako, kad sprendimai atidėliojami, todėl žada streikus tęsti. Tyrimų skyriaus duomenimis, dalis partijos Rusų aljansas narių nežino esantys jos nariai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė su vaikais ir žinomais šalies žmonėmis Prezidentūroje įžiebs pirmąją Kalėdų eglę ir paskelbs „Knygų Kalėdų” pradžią. Archeologai pristatė Reformatų skvere Vilniuje aptiktus radinius. Ekspertai sako, kad Lietuvoje neišnaudojamos eismo psichologų kompetencijos.

Mokytojai sako, kad sprendimai atidėliojami, todėl žada streikus tęsti. Tyrimų skyriaus duomenimis, dalis partijos Rusų aljansas narių nežino esantys jos nariai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė su vaikais ir žinomais šalies žmonėmis Prezidentūroje įžiebs pirmąją Kalėdų eglę ir paskelbs „Knygų Kalėdų” pradžią. Archeologai pristatė Reformatų skvere Vilniuje aptiktus radinius. Ekspertai sako, kad Lietuvoje neišnaudojamos eismo psichologų kompetencijos.

Lietuva turi įstatymus, kurie numato atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, o Švietimo ir mokslo ministerija įtraukia į švietimo programas temas apie gyvūnų apsaugą ir gerovę. R.I.T.A. įtraukė temą apie mokytoją, kuri laikė sergantį šunį bulvių lauke, o jį gelbėjusiai savanorei tebegresia atsakomybė.

„60 minučių“; premjeras mano, kad R. Karbauskis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.Mokytojai suvažiavime sprendžia, ar nutraukti dalyje šalies mokyklų vykstantį streiką.Prekybininkai dėl planų viešai skelbti svarbiausių maisto produktų kainas skirtinguose prekybos centruose prašo Konkurencijos tarybos išvados, ar tai nebus laikoma konkurencijos pažeidimu.Eurokomisarė įspėja dėl galimo Rusijos kišimosi į Europos Parlamento rinkimus.Ką atskleidžia tyrimas apie moteris Lietuvos kino industrijoje?

Vyriausybės planas mažinti kainas.Lietuva atsisveikina su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi.Lenkija beveik mėnesiui laikinai atnaujina pasienio tikrinimus. Pradedamas minėti Lietuvos kariuomenės 100-metis: Karinių jūrų pajėgų padalinių rikiuotė Karo laivų flotilėje Klaipėdoje.Šiuolaikinio meno centre Vilniuje bus pristatytas tyrimas, kuriame atsiskleidžiamas moterų vaidmuo Lietuvos kine. Kodėl Italija nelinkusi taupyti? Su rubrika „Labas rytas“ klausiame Sardinijoje gyvenančios LRT RADIJO bendradarbės Daivos Lapėnaitės.Vilniuje rengiamas Lietuvos mokytojų suvažiavimas. Į suvažiavimą pakviesta švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, aukščiausi šalies vadovai bei politinių partijų lyderiai. Mokytojai tikisi išgirsti atsakymus – kaip ir kada iš esmės bus imtasi spręsti iškilusias problemas? Protestuodami prieš etatinio apmokėjimo modelį, įvestą nuo rugsėjo, dalis pedagogų šią savaitę tęsia streikus. Trečiadienį, ŠMM duomenimis, bent dalis mokytojų nedirbo 60-yje mokyklų.Taip pat laidoje orų, spaudos ir sporto apžvalga, R.Vainienės komentaras.Ved. Artūras Matusas.

Vyriausybės planas mažinti kainas.Lietuva atsisveikina su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi.Lenkija beveik mėnesiui laikinai atnaujina pasienio tikrinimus. Pradedamas minėti Lietuvos kariuomenės 100-metis: Karinių jūrų pajėgų padalinių rikiuotė Karo laivų flotilėje Klaipėdoje.Šiuolaikinio meno centre Vilniuje bus pristatytas tyrimas, kuriame atsiskleidžiamas moterų vaidmuo Lietuvos kine. Kodėl Italija nelinkusi taupyti? Su rubrika „Labas rytas“ klausiame Sardinijoje gyvenančios LRT RADIJO bendradarbės Daivos Lapėnaitės.Vilniuje rengiamas Lietuvos mokytojų suvažiavimas. Į suvažiavimą pakviesta švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, aukščiausi šalies vadovai bei politinių partijų lyderiai. Mokytojai tikisi išgirsti atsakymus – kaip ir kada iš esmės bus imtasi spręsti iškilusias problemas? Protestuodami prieš etatinio apmokėjimo modelį, įvestą nuo rugsėjo, dalis pedagogų šią savaitę tęsia streikus. Trečiadienį, ŠMM duomenimis, bent dalis mokytojų nedirbo 60-yje mokyklų.Taip pat laidoje orų, spaudos ir sporto apžvalga, R.Vainienės komentaras.Ved. Artūras Matusas.

Kaip Lietuvos mokyklose vyksta aplinkosauginis švietimas? Apie tai bendrausime su „Žaliosios olimpiados“ finalo dalyviais – moksleiviais, jų mokytojais, olimpiados ir programos „Gamtosauginės mokyklos“ koordinatoriumi. „Labai daug priklauso nuo mokytojų. Mokytojai yra mūsų varomoji jėga“, – sako Vaida Griškevičienė iš aplinkosauginiu švietimu užsiimančios organizacijos „RV agentūra“. Tuo metu nuo 2004 m. Lietuvoje veikiančios tarptautinės programos „Gamtosauginės mokyklos“ koordinatorius Renaldas Rimavičius pasigenda Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijų pozicijos, kad aplinkosauginis švietimas yra svarbus.

Kaip Lietuvos mokyklose vyksta aplinkosauginis švietimas? Apie tai bendrausime su „Žaliosios olimpiados“ finalo dalyviais – moksleiviais, jų mokytojais, olimpiados ir programos „Gamtosauginės mokyklos“ koordinatoriumi. „Labai daug priklauso nuo mokytojų. Mokytojai yra mūsų varomoji jėga“, – sako Vaida Griškevičienė iš aplinkosauginiu švietimu užsiimančios organizacijos „RV agentūra“. Tuo metu nuo 2004 m. Lietuvoje veikiančios tarptautinės programos „Gamtosauginės mokyklos“ koordinatorius Renaldas Rimavičius pasigenda Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijų pozicijos, kad aplinkosauginis švietimas yra svarbus. Autorė Inga Janiulytė.

Mokytojams ne vis vien, koks bus naujų mokyklinių programų turinys.Galimai neskaidriai milijoninį viešąjį konkursą atnaujinti mokyklines programas vykdžiusio Ugdymo plėtotės centro vadovas traukiasi iš pareigų. Tačiau mokytojų dalykininkų bendruomenės sunerimusios, nes atleidžiamas centro vadovas kalbėjo netiesą – jų niekas nekviečia, o ir neįsileidžia į programų ekspertų grupes nei anksčiau, nei dabar.Pasirodo, šią savaitę vykusiame centro atstovų susitikime su mokytojų dalykininkų asociacijomis, pedagogams buvo pasiūlyta patiems kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad jie būtų įtraukti į bendrojo ugdymo programų atnaujinimo darbus. Mokytojai ir toliau pasigenda atvirų diskusijų ir abejoja, ar į jų nuomonę bus atsižvelgta, nes iki šiol dokumentuose, kaip galimos ekspertų grupės, niekur neminimos mokytojų dalykininkų asociacijos.Mokytojai dalykininkai nuogąstauja, kad nenutiktų taip, kad konkursus laimėsią ekspertai konsultuosis tik su „savais mokytojais". Mat jokia paslaptis, kad yra mokytojų, kurie yra vadovėlių su UPC bendrojo ugdymo programų skyrių vadovais ar specialistais, taip pat aukštųjų mokyklų atstovais bendraautoriai. Todėl mokytojai ir kalba, kad turėtų būti dokumentuose aiškiai nurodyta, kad bus tariamasi ne su „kažkokiais mokytojais", o su mokytojų dalykininkų asociacijomis.Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, hab. dr. Rimas Norvaiša ir Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Mokytojams ne vis vien, koks bus naujų mokyklinių programų turinys.Galimai neskaidriai milijoninį viešąjį konkursą atnaujinti mokyklines programas vykdžiusio Ugdymo plėtotės centro vadovas traukiasi iš pareigų. Tačiau mokytojų dalykininkų bendruomenės sunerimusios, nes atleidžiamas centro vadovas kalbėjo netiesą – jų niekas nekviečia, o ir neįsileidžia į programų ekspertų grupes nei anksčiau, nei dabar.Pasirodo, šią savaitę vykusiame centro atstovų susitikime su mokytojų dalykininkų asociacijomis, pedagogams buvo pasiūlyta patiems kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad jie būtų įtraukti į bendrojo ugdymo programų atnaujinimo darbus. Mokytojai ir toliau pasigenda atvirų diskusijų ir abejoja, ar į jų nuomonę bus atsižvelgta, nes iki šiol dokumentuose, kaip galimos ekspertų grupės, niekur neminimos mokytojų dalykininkų asociacijos.Mokytojai dalykininkai nuogąstauja, kad nenutiktų taip, kad konkursus laimėsią ekspertai konsultuosis tik su „savais mokytojais". Mat jokia paslaptis, kad yra mokytojų, kurie yra vadovėlių su UPC bendrojo ugdymo programų skyrių vadovais ar specialistais, taip pat aukštųjų mokyklų atstovais bendraautoriai. Todėl mokytojai ir kalba, kad turėtų būti dokumentuose aiškiai nurodyta, kad bus tariamasi ne su „kažkokiais mokytojais", o su mokytojų dalykininkų asociacijomis.Laidoje dalyvaus Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, hab. dr. Rimas Norvaiša ir Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Jaruzalėje atidarant JAV ambasadą per protestus Gazos ruože nukauta 16 palestiniečių. Į teisingumo ministrus siūlomas premjero patarėjas Elvinas Jankevičius neturi teisinio išsilavinimo, bet tai nėra minusas teigia prezidentūra.Gegužės 14-ąją minime Romo Kalantos žūties metines ir Pilietinio pasipriešinimo dieną. Mokytojai streikuos per egzaminą penktadienį.Girdėsite interviu ir su Ieva Zasimauskaite ir kolegų klausimą kaip per Eurovizijos karštinę gyveno Lisabona.

Jaruzalėje atidarant JAV ambasadą per protestus Gazos ruože nukauta 16 palestiniečių. Į teisingumo ministrus siūlomas premjero patarėjas Elvinas Jankevičius neturi teisinio išsilavinimo, bet tai nėra minusas teigia prezidentūra.Gegužės 14-ąją minime Romo Kalantos žūties metines ir Pilietinio pasipriešinimo dieną. Mokytojai streikuos per egzaminą penktadienį.Girdėsite interviu ir su Ieva Zasimauskaite ir kolegų klausimą kaip per Eurovizijos karštinę gyveno Lisabona.

Mokytoju bus galima tapti ne tik baigus pedagogikos universitetą ar kolegiją. Tai numato naujas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtas Pedagogų rengimo reglamentas.Remiantis šiuo reglamentu, mokytojauti bus galima ir įgijus pedagogo kvalifikaciją mažiau formalizuotais būdais, pavyzdžiui, baigus programą „Renkuosi mokyti!“ Mokytojai bus rengiami šiuo metu aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuose nacionaliniuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių ekspertų patirtį. Po studijų šiuose centruose numatoma vienerių metų trukmės pedagoginė stažuotė. Jos metu studijas baigęs darbą pradedantis mokytojas pasitikrins savo apsisprendimą dirbti mokykloje.Aukštosioms mokykloms, anot ŠMM, atveriamas kelias rengti kelių dalykų mokytojus ir suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms – numatyta atverti galimybę jau dabar dirbantiems pedagogams mokyti ir kitus jo mokomojo dalyko srities dalykus. Ar tai reiškia, kad jau netrukus į mokyklas ateis dirbti motyvuoti pedagogai ir tėvai galės lengviau atsidusti, nes jų vaikams nebereikės repetitorių, visko mokiniai išmoks mokyklose?Kaip naująją tvarką sutinka mokyklų vadovai? Ar tikrai jau netrukus mokyklų vadovams nebereikės sukti galvos ne tik kaip rasti gerą mokytoją, bet ir kur rasti nors kokį mokytoją? Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto doc. dr. Aušra Rutkienė ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė.

Mokytoju bus galima tapti ne tik baigus pedagogikos universitetą ar kolegiją. Tai numato naujas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtas Pedagogų rengimo reglamentas.Remiantis šiuo reglamentu, mokytojauti bus galima ir įgijus pedagogo kvalifikaciją mažiau formalizuotais būdais, pavyzdžiui, baigus programą „Renkuosi mokyti!“ Mokytojai bus rengiami šiuo metu aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuose nacionaliniuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių ekspertų patirtį. Po studijų šiuose centruose numatoma vienerių metų trukmės pedagoginė stažuotė. Jos metu studijas baigęs darbą pradedantis mokytojas pasitikrins savo apsisprendimą dirbti mokykloje.Aukštosioms mokykloms, anot ŠMM, atveriamas kelias rengti kelių dalykų mokytojus ir suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms – numatyta atverti galimybę jau dabar dirbantiems pedagogams mokyti ir kitus jo mokomojo dalyko srities dalykus. Ar tai reiškia, kad jau netrukus į mokyklas ateis dirbti motyvuoti pedagogai ir tėvai galės lengviau atsidusti, nes jų vaikams nebereikės repetitorių, visko mokiniai išmoks mokyklose?Kaip naująją tvarką sutinka mokyklų vadovai? Ar tikrai jau netrukus mokyklų vadovams nebereikės sukti galvos ne tik kaip rasti gerą mokytoją, bet ir kur rasti nors kokį mokytoją? Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto doc. dr. Aušra Rutkienė ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė.

Organizacijų vadovai nuolat mąsto, kaip sužadinti darbuotojų norą geriau dirbti: didina atlyginimus, rengia darbuotojų vakarėlius, kviečia į įvairiausias pramogas. Mokytojai laužo galvas, kaip iš potencijos kupinų jonukų ir onučių ištraukti lyg matematikos šaknį norą mokytis. O ir mes patys neretai sunerimstame, kad panirome į apatiją ir gyvename nuobodžius gyvenimus.Šiuolaikinis mokslas sako, kad nei atlyginimo pakėlimas, nei linksminimas ar pagyrimai iš esmės neaugina žmogaus motyvacijos veikti – ji glūdi mumyse.

Organizacijų vadovai nuolat mąsto, kaip sužadinti darbuotojų norą geriau dirbti: didina atlyginimus, rengia darbuotojų vakarėlius, kviečia į įvairiausias pramogas. Mokytojai laužo galvas, kaip iš potencijos kupinų jonukų ir onučių ištraukti lyg matematikos šaknį norą mokytis. O ir mes patys neretai sunerimstame, kad panirome į apatiją ir gyvename nuobodžius gyvenimus.Šiuolaikinis mokslas sako, kad nei atlyginimo pakėlimas, nei linksminimas ar pagyrimai iš esmės neaugina žmogaus motyvacijos veikti – ji glūdi mumyse.

Mokytojai streikuoja.Vakar dalis Lietuvos mokyklų pradėjo streiką, reikalaudami padidinti atlyginimą. Ar teisėti mokytojų reikalavimai, ar dėl streikų nenukentės moksleiviai?Apie tai diskutuos laidos dalyviai – Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Genoveita Krasauskienė, Seimo narys Valentinas Stundys.

Gabūs vaikai. Mokytojai pastebi tik apie pusės pačių gabausių vaikų talentus, kitų gebėjimai dažniausiai lieka neatskleisti. O daugybę pedagogų vis dar mano, kad gabus vaikas yra tas, kuris mokosi tik dešimtukais. Iš tikro nemažai talentingų vaikų mokosi itin prastai. Taigi kaip pastebėti gabų vaiką?Į studiją atvyks, iš šią savaitę šia tema Izraelyje vykstančios konferencijos grįšianti edukologė, psichologė, Ugdymo plėtotės centro specialistė Aida Šimelionienė.

Gabūs vaikai. Mokytojai pastebi tik apie pusės pačių gabausių vaikų talentus, kitų gebėjimai dažniausiai lieka neatskleisti. O daugybę pedagogų vis dar mano, kad gabus vaikas yra tas, kuris mokosi tik dešimtukais. Iš tikro nemažai talentingų vaikų mokosi itin prastai. Taigi kaip pastebėti gabų vaiką?Į studiją atvyks, iš šią savaitę šia tema Izraelyje vykstančios konferencijos grįšianti edukologė, psichologė, Ugdymo plėtotės centro specialistė Aida Šimelionienė.