Podcasts about moksleiviai

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su BRAMO komandos nariais Emilija ir Adrijumi iš Alytaus Jotvingių gimnazijos. Moksleiviai kuria technologinį produktą, leisiantį žmonėms, susiduriantiems su regos iššūkiais, mokytis brailio rašto savarankiškai.

Radijo stoties FM99 studijos svečiai Mokomoji mokinių bendrovė BRAMO. Moksleiviai regioninėje "Lietuvos Junior Achievement" Expo laimėjo pirmąją vietą ir gavo kelialapį į nacionalinę expo Vilniuje.

Šilutės rajone esančiame Macikų kaime paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-osios metinės ir pagerbtas aukų atminimas. Skaičiuojama, kad Macikų lageriuose žuvo maždaug šeši tūkstančiai įvairių tautybių žmonių.Kyjivas vėl apkaltino Rusiją pažeidus jos pačios paskelbtas trijų dienų paliaubas, šį kartą šalies rytuose.Europoje minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos dieną, Maskvoje lankosi Kinijos lyderis Si Dzinpingas.„Šiaulių bankui“ pakeitus pavadinimą į „Artea“, gyventojai yra perspėjami nespausti nuorodų sukčių atsiųstuose elektroniniuose laiškuose, kuriuose jie prisistato kaip „Artea“ atstovai. Pasinaudodami banko pavadinimo keitimu, sukčiai laiške prašo prisijungti prie neva naujos banko svetainės ir paspaudus nurodą atnaujinti savo asmeniinę bei kontaktinę informaciją.Šalyje įsivyravus vėsesniems orams ir sinoptikams skelbiant apie praėjusią parą fiksuotą dienos šalčio rekordą, dalis savivaldybių atnaujina šildymo sezoną.Moksleiviai dalyvavo antrajame Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine. Kaip į dezinformacijos procesus reaguoja jaunimas?Ved. Darius Matas

Šioje laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ su Alytaus A. Ramanausko-Vanago ir Jotvingių gimnazijų moksleiviais kalbame apie įtraukties metų (ne)sėkmes, mokslo metų trumpinimą bei mokymąsi neturint vadovėlių.

Ar žinote, kiek trunka Jūsų vaiko ar anūko mokymosi savaitė? Oficialiai, kaip apibrėžia higienos normos, vyresniųjų klasių mokiniai negali turėti daugiau nei 35 pamokų.Bet patys moksleiviai pastebi, kad šis skaičius - tik ledkalnio viršūnė. Mokymasis tęsiasi ir po mokyklos. Namuose moksleivių laukia nesibaigiantys namų darbai, projektai, prezentacijos, pasiruošimas kontroliniams. O kadangi antrus metus moksleiviai mokosi be pagrindinių vadovėlių, tai tenka sugaišti daugybę laiko skaitant ir nagrinėjant interaktyvius mokslo šaltinius. Ir tam neužtenka 5 valandų per savaitę. Tiek, o kartais ir daugiau valandų jie mokosi namuose kasdien.O kur dar dalies moksleivių laikas mokantis su korepetitoriais...Taigi, vyresniųjų klasių moksleivių mokymosi savaitę sudaro apie 50-60 darbo valandų, o kai kurių progimnazistų - apie 40-50 darbo valandų. Tad moksleivių savaitinis darbo krūvis gerokai viršija oficialų kiekvieno suaugusiojo savaitinį darbo krūvį - 40 valandų.Bet moksleiviams, priešingai nei suaugusiesiems, ne tik niekas nemoka už „viršvalandžius“, o ir niekas neskaičiuoja vadinamų nekontaktinių, tai yra mokymosi namuose valandų. Už nekontaktines valandas mokama tik pedagogams.Tiesa, suaugusieji sako, kad jiems per ilga 5 dienų 40-ies valandų darbo savaitė. Jie per dviejų dienų savaitgalį nepailsi, o dėl to krintąs darbo našumas. Tad štai Islandija ir Ispanija jau ėmėsi trumpinti darbo savaitę, Jungtinė Karalystė testuoja trumpesnės darbo savaitės naudas, apie tai šneka ir kaimyninė Lenkija, o Belgijoje galima ir dabar dirbti keturias dienas, tiesa, savaitinis darbo valandų skaičius išlieka nepakitęs. Lietuvos politikai taip pat judina šitą klausimą. Bet jie kalba tik apie suaugusiuosius, o kas pamatys vaikus ir paauglius?LRT radijuje diskutuoja šalčininkietė vienuoliktokė Oliwia Szarkowska, Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė, Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas Eimintas Sakalauskas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Youngblood moksleivės Aistė Kiškytė ir Austėja Adomėlytė kalbina režisūros kurso vadoves, režisieres Gabrielę Urbonaitė ir Urtę Sabutytę. Dėstytojos dalinasi mintimis apie kino kūrimą ir kas jas iki jo nuvedė. 

Youngblood alumnė Marija Kiseliovaitė kalbina savo kurso vadovus, Rytį Dringelį ir Simoną Jurkuvėnaitę. Rytis ir Simona pasakoja apie šešiolikos metų su draugais suorganizuotą filmų festivalį, savo kartu kuriamą trumpametražį, ir rekomenduoja filmus, kuriuos būtina pamatyti. 

„Užrašinėdavo penktokai išgirdę iš savo močiutės“ - apie nešvankios tautosakos etapus mūsų istorijoje pasakoja Martynas Vingrys. Jis tyrinėja seksualumo, lytiškumo ir nešvankybių akcentus lietuvių tautosakoje. Čia ir nepadarius pasakos ir anekdotai apie kvailą velnią, o taip pat neseniai Martynas išleido knygą „Adomas pasiilgo Ievos“, kurioje ne tik tekstai, bet ir vaizdingos iliustracijos apie mūsų lytiškumo supratimo istoriją. Už panašų leidinį beveik prieš 100 metų Vincui Krėvei grėsė baudos ir pasmerkimas.Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos tyrinėtojus Martynu Vingriu.Ved. Ignas Klėjus

„Niekada nežinai. Ir viskas gerai su tuo."Youngblood vaidybos antrakursė Ieva Šiaudinytė kalbasi su savo kurso vadovais, režisiere Indre Juškute ir aktorium Petru Šimoniu. Apie pradžias kine, vaidybą, ir patirtis Youngblood'e.

Pradedame naują tinklalaidžių ciklą, kuriame Youngblood moksleiviai kalbasi su kursų vadovais.Šiame epizode Youngblood studentės Aistė Kiškytė ir Austėja Adomėlytė kalbasi su kino kūrėjais ir Youngblood Junior kurso vadovais Severina Vaičiūnaitė ir Mantu Narkevičium. Apie pradžias kine, kino edukacijos svarbą, ir abejones kuriant.

Apie 500 moksleivių iš 11 rajonų lanko VDU Žemės ūkio akademijos suburtas Sumanaus moksleivio akademijos inžinerines klases. Šiemet aktyviausi vyresniųjų klasių moksleiviai, kurie, tarsi, matuojasi inžinieriaus profesiją. Atvažiuoja paklausyti pažintinių paskaitų inžinerijos fakultete, jau rinkosi projektinių darbų temas. Pasvalio ir Plungės rajonų moksleivių ir mokytojų vertinimai, projektą kuruojančio doc. Jono Čėsnos komentaras.Raseinių raj. Blinstrubiškių kaime senelių žemėje gyvenantis Ildefonsas Garbaliauskas – išskirtinis ūkininkas: kovą jam sukako 90 m., šeima patyrė tremtį, susigrąžino žemes ir atstatė sodybą, o atkurtą ir modernizuotą ūkį jau perdavė anūkui Martynui. Jaunasis ūkininkas tęsia giminės tradicijas ir savo, ką tik gimusiam sūnui davė Adomo vardą, abiejų proprosenelių, ūkininkų ir taip pat Adomų garbei.Daugiau kaip 20 m medienos apdirbimu Jurbarko raj. Motiškių kaime užsiimantis Arvydas Sviderskis jau mažina apsukas. Anuomet komandą turėjęs, dabar viską daro pats: pjauna iš rastų lentas ar brūselius, gamina nesudėtingus baldus, tekina, virina metalą. Patirties daug, bet sveikatos sumažėjo, o svarbiausia gaminti ką nors neapsimoka, geriau pirkti – parduoti.Ved. Arvydas Urba

Mėnraščio „Kultūros barai“ apžvalga.Šiuo metu į Lietuvą filmuotis atvyko aktoriai iš Taivano. Jie personažus įkūnys režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filme „Kinų jūra“.Rugsėjo pabaigoje prancūzų menininkas Gilles Vuillard pristatė parodą „Xuacsal 1“. Dabar kviečia ir į ekspoziciją „Xuacsal 2“. Savo kurtuose filmuose ir paveiksluose autorius šiuolaikiškai interpretuoja patį seniausią – priešistorinį – urvų meną.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Atidaroma brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų, dažnai vadinamų neišskiriamu kūrybiniu tandemu, paroda „ART, ART ir ART“.Eidamas 55-uosius metus mirė serialo „Draugai“ žvaigždė Matthew Perry.Etnologai ragina švęsti ne iš Vakarų atėjusį Heloviną, o Lietuvoje nuo seno minimas Vėlines, dar žinomas kaip Ilgės. Būtent tokia rekomendacija išsiųsta mokykloms ir kultūros įstaigoms. O kaip yra kitose šalyse? Domėsimės su LRT RADIJO bendradarbėmis Švedijoje, Italijoje, Portugalijoje.Įpusėjo projektas „Kino knyga“. Moksleiviai kviečiami rudens atostogų metu kartu su žymiais Lietuvos režisieriais pasinerti į kino pasaulį bei tyrinėti Vilnių.Ved. Karolina Bieliauskaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, ką veikia sociologai ir kodėl verta atsakinėti į jų užduodamus klausimus. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų žinios apie sociologiją gana miglotos.Rudenį šalies bibliotekose turėtų pasirodyti elektroninė knyga, kurioje – 8 lietuvių autorių kūriniai, pritaikyti mokymosi sunkumų turintiems vaikams. Knygą ruošiantys specialistai sako, kad šie tekstai sunkiai skaitantiems ar tekstą suvokiantiems vaikams padės ne tik atrasti skaitymo malonumą, bet ir labiau integruotis į ugdymo procesą mokyklose.Baigiasi šių metų projektas „Moksleiviai į vyriausybę“. Kaip moksleiviai pamatė darbą ministerijose?Pokalbis su po Indija keliavusia Vilte Novikovaite, kuris turėjo tikslą nukeliauti į Indijos kaimą, kuriame negalima prisiliesti prie žmonių.

Moksleiviai, besimokantys pagal tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programą, prisipažįsta, kad jiems sunkiausias yra istorijos egzaminas. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje itin reti atvejai, kai jaunuoliai, laikantys baigiamąjį IB diplomo istorijos egzaminą, surinktų maksimalų galimų gauti taškų skaičių – 7.Tuo tarpu pagal nacionalinę programą besimokantys Lietuvos abiturientai kasmet prasčiausiai išlaiko matematikos brandos egzaminą. Štai pernai matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė net 35,4 proc. visų jį pasirinkusių laikyti abiturientų, o istorijos – tik 0,85 proc. Užpernai matematikos VBE neišlaikė 15,2 proc. abiturientų, o istorijos – 1,34 proc. laikiusiųjų, 2020 m. matematikos VBE neišlaikė 32,4 proc., o istorijos – 0,22 proc. abiturientų.Tuo tarpu jaunuoliai, besimokantys pagal IB diplomo programą, matematiką išlaiko geriau negu istoriją arba vienodai gerai išlaiko abiejų dalykų egzaminus. Kas tai lemia?Laidoje diskutuoja Paulius Baranauskas, Šiaulių Didždvario gimnazijos istorijos mokytojas, ir dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto docentas, matematikas.Ved. Jonė Kučinskaitė

LRT kolegų rubrikoje – LRT TELEVIZIJOS operatorė Miglė Gaižiūtė.Išrūšiuojamo popieriaus, stiklo, plastiko, putplasčio skaičiai Lietuvoje kasmet auga, tačiau specialistai pastebi, kad gyventojams vis dar trūksta žinių, kokias atliekas galima atiduoti rūšiavimui.Trisdešimt moksleivių iš visos Lietuvos, dalyvaudami projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“ praėjusią savaitę kūrė 2050-ųjų metų Lietuvos strategiją.Nuo 1990-ųjų Niujorke gyvenantis ir Lietuvos istorija besidomintis Paulius Glibauskas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai padovanojo 148 atvirukus, kuriuose matyti Vilnius. Seniausias jų 1903-ių metų. Atvirukus Paulis Gilbauskas supirkinėjo iš Vokietijos aukcionų.Ved. Rūta Kupetytė

Nauja LRT RADIJO laida apie technologijas – „Ateities kodas“. Pokalbis su laidos vedėju Šarūnu Dignaičiu – ne tik apie šių dienų bei ateities technologijas, bet ir apie švietimą ir kelionę aplink Lietuvą.Moksleiviai sugrįžta ne tik į mokyklas, bet ir į suintensyvėjusį eismą. Kaip užtikrinti jų saugumą keliuose? Kaip tinkamai mokyti vaikus saugaus eismo taisyklių? Apie tai – Vaiko psichologijos centro psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Audrius Dragūnas.Rugsėjo 1-ąją – pokalbis su Prancūzijos Gvianoje mokytojaujančiu Karoliu Rožanskiu. Vienai prancūzų kalbos ir literatūros pamokai jis ruošiasi ir šešias valandas. Karolis pasakoja apie pašaukimą, mokytojo prestižą bei darbą Pietų Amerikoje, mokant ir gentims priklausančius moksleivius. Jį kalbina Austėja Kuskienė.Botanikės Živilės Lazdauskaitės kolegos sako, kad ši asmenybė Lietuvos gamtai nusipelnė daugiau nei pati pripažįsta ir vadina ją vaikščiojančia žinių apie augalus enciklopedija. Ją kalbina Giedrė Čiužaitė. Ištrauka iš tinklalaidės „Suolelis miške“.Ved. Giedrė Trapikaitė

Medikai ir savivaldybės ragina moksleivius skiepytis jau dabar, kad iki rugsėjo 1-osios jie įgytų imunitetą. Ar skiepijasi moksleiviai?Koronavirusu persirgę, bet nepasiskiepiję žmonės negali naudotis Galimybių pasu. Vyriausybė šią problemą žada spręsti. Kaip?Kelionių organizatoriai sako, kad šią vasarą visai atsigavo, keliaujančiųjų į užsienį netrūksta. O ko tikėtis rudenį?Opozicija toliau kritikuoja valdžią dėl besitęsiančios migrantų krizės bei reikalauja vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsistatydinti. Šias bei kitas aktualijas aptarsime su opozicijos lyderiu Sauliumi Skverneliu.Lietuvoje smarkiai populiarėja vadinamoji žirgų terapija. Kodėl ir kokia jos nauda?Ved. Edvardas Kubilius

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusiteikusi ryžtingai visus moksleivius nuo rudens grąžinti į mokyklas. ŠMSM vadovybės nuomone, mokiniai turėtų mokytis ne hibridiniu ir ne nuotoliniu būdu, o gyvai – klasėse.Tačiau dalis Vyriausybės ekspertų bei epidemiologų yra kitos nuomonės. Jie yra už nuotolinį mokymąsi ir naujais mokslo metais.Beje, kaip rodo ISM universiteto atliktas tyrimas, už nuotolinį mokymąsi ir didžioji dalis (67 proc.) šalies pedagogų.Ar pavyks ŠMSM vadovybei apginti savo nuomonę ir įtikinti epidemiologus bei sugrąžinti visus moksleivius į klases.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Moksleiviai lieka karantine - kur tėvų balsas?Čekija išsiunčia 18 Rusijos diplomatų.Nors Partnerystės įstatymas jau beveik parengtas, jo pateikimas Seime nukeliamas birželiui.Ved. Lavija Šurnaitė

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė tikisi, kad nuo rugsėjo visi moksleiviai grįš į klases.Vidaus reikalų ministerija pristatė naują Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą, kuri skirta užtikrinti, kad įsigyjantieji automobilį išvengtų apgaulių ir nesusidurtų su nesąžininga prekyba automobiliais.LRT reportažų ciklas iš Visagino. Pokalbis su Sedulinos sveikatos centro vadove Irina Keizo.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas.

Ingridai septyniolika, šeštadieniais ji lietuvių kalbos moko iš Baltarusijos turėjusią pabėgti moterį. Darjai keturiolika ir po pamokų ji keturis kilometrus eina į vaikų namus mokyti matematikos. Savanorystė Lietuvoje nėra populiari, bet paaugliai gali tai pakeisti. Pasakojimą rengėme kartu su programa „Social Breeze“, skatinančia moksleivius savanoriauti. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/moksleiviai-savanoriai Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt 

Praėjusią parą koronavirusas nustatytas beveik 600-ams gyventojų, 12-ka žmonių mirė. Kokia sergamumo dinamika ir ar kiekvienas, užsikrėtęs, bet namie besigydantis gyventojas, apie savo užsikrėtimą turėtų pranešti institucijoms?Šiemet gaisruose žuvus 21-am žmogui ir tęsiantis šalčiams, ugniagesiai gelbėtojai primena dar kartą pasitikrinti dūmų detektorius ir išsivalyti krosnis. Kaip išvengti gaisro?„Verslo laike“ – ar komerciniai bankai ne per daug renka savo klientų duomenų?Kada j klases turėtų sugrįžti moksleiviai, o galerijos ir muziejai – praverti duris? Pokalbis su prezidento vyriausiąja patarėja Jolanta Karpavičiene.Kodėl dar ne visi Seimo nariai yra pasisamdę savo patarėjus ir padėjėjus?Kodėl neskiepijami tie, kurie švietimo įstaigoms ruošia maistą?Ved. Edvardas Kubilius

Ekspertai jaunus žmones jau vadina „prarasta karta“. COVID-19 neleidžia jiems planuotis ateities ir tiesiog augti kartu. NARA tinklalaidėje moksleiviai iš Klaipėdos, Marijampolės ir Alytaus dalinasi, kaip ieško ramybės neramiu laiku. Epizodo partneriai – Britų taryba Lietuvoje ir DofE programa. Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Į mokyklas sugrįžo tie moksleiviai, kurie namuose neturėjo galimybių mokytis nuotoliniu būdu. Kaip vyksta ugdymo procesas?Joe Bidenui tapus Jungtinių Valstijų prezidentu, Lietuvos Krašto apsaugos ministras tikisi, kad šalių gynybos bendradarbiavimas ir toliau išliks toks pat glaudus.Gausus sniegas sunkina eismo sąlygas. Kur sniego daugiausia?Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia:https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Nuo pirmadienio - atostogos moksleiviams. Kokios bus jų atostogas, kaip ir kuo jie bus užimti, kaip saugoma jų sveikata. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas bei Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.Anos Daukševič pranešimai iš Kalnų Karabacho.Šiandien po pertraukos vyks jau tradicija tapusi „Maisto banko“ akcija. 50 miestų gyventojai parduotuvėse bus kviečiami padėti nepritekliuje gyvenantiems žmonėms jiems skiriant paramą maisto produktais. Nevyriausybinės organizacijos atstovė teigia, kad laukiama aktyvaus gyventojų įsitraukimo, kadangi sudėtinga situacija dėl COVID–19 plitimo skaudžiausiai veikia skurstančius asmenis.Maisto banko Direktorius Simonas Gurevičius.Beveik pusė milijono žmonių Lietuvoje jau netrukus vėl grįš prie karantino. Verslininkai sako, kad keliolikoje savivaldybių paskelbti apribojimai – tik dar labiau pagilina nežinią, o kai kuriuos verslus privers užsidaryti. Kokią paramą galės gauti dėl ribojimų nukentėjusios įmonės – aiškinasi kolega Mindaugas Laukagalis.Mindaugas Laukagalis taip pat domisi Lietuvos vežėjų skundais apie spaudimą iš Vakarų Europos šalių. Įmonės pasakoja apie atvejus, kai nesutinkama duoti krovinio, jei vairuotojas nekalba vokiškai ar prancūziškai, arba nėra Europos Sąjungos pilietis. Daugiau – reportaže.Savaitės įvykių apžvalga. Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir Verslo žinių“ politikos ir aktualijų apžvalgininkas Stasys Gudavičius.Jau lapkričio 3iąją amerikiečiai balsuos prezidento rinkimuose. Koronaviruso protrūkis pakoregavo rinkimų procedūras – itin daug žmonių bandydami išvengti susibūrimų apylinkėse, balsuoja paštu. Šis procesas ne naujas – Jungtinėse Valstijose paštu balsuojama jau daugiau nei šimtą metų, tačiau dar niekada apie tai nekalbėta tiek, kiek prieš šiuos rinkimus. Tikėtina, kad padidėjus balsuojančiųjų paštu srautui, užtruks balsų skaičiavimas, todėl galutinių rezultatų po prezidento rinkimų nakties teks laukti dar kelias dienas. Pasakoja Živilė Raškauskatė. Lapkričio trečią - ketvirtą dienomis visas pasaulis susėdęs prie ekranų stebės, kaip Jungtinių Valstijų žemėlapis dažosi raudona ir mėlyna spalvomis, o demokratų ir respublikonų kandidatai rinkdami rinkikų kolegijos balsus ir artėja prie lemtingo rezultato. Kai kurias specifines valstijas siūlytume stebėti itin atidžiai, nes būtent jos, o ne kurios nors kitos, lems rinkimų baigtį. Stebėtojai savo komentaruose jas dažniausiai vadina „svyruojančiomis“, tad šįkart aiškinamės - kodėl svyruoja ir kurią pusę - mėlyną ar raudoną - nusvirs šįkart?Plačiau apie tai - Lukas Kivita.8.42 Savaitės komentaras 10 23. Autorė - Vilniaus politikos analizės instituto direktorė, apžvalgininkė Virginija Būdienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Po prastų matematikos egzamino rezultatų pažvelgsime į sėkmingus užsienio pavyzdžius – Estiją ir Suomiją. LRT SPRENDIMAI aiškinasi, kaip šių šalių moksleiviai atsidūrė matematikos reitingų viršūnėse? Pokalbis su Anykščių verslininke, kuri savęs verslininke nevadina. Kodėl? Keli barai Vilniuje sukūrė Sistema, kuri leidžia užregistruoti į juos įeinančius žmones. Jie teigia – drausti veikti po vidurnakčio nereikia, koronavirusą galima suvaldyti ir kitais būdais. Kokiais – aiškinsimės. LRT RADIJO eteryje šiandien startuoja nauja laida „Vardan tos”. Ved. Mindaugas Laukagalis

Kaip valdantieji ir opozicija išnaudojo pandemijos laikotarpį, artėjant rinkimams? Aptarsime su politologais.Moksleiviai į mokyklas gali grįžti dar šiais mokslo metais. Kaip ugdymo procesą pakeis ši krizė?Kaip šiandien gyvena šalys, ilgą laiką buvusios koronaviruso epicentre?Taip pat girdėsite pasakojimą, kiek vadinamųjų „zuikių“ per karantiną užfiksavo keleivių kontrolė.Ir kaip muzikus įkvepia gamta bei kiek pačios gamtos muzikoje? Ved. Simona Vasiliauskaitė

Su džiugesiu dalinamės pirmąja antrojo sezono laida! Turbūt mažai kas šiuo metu yra negirdėjęs apie masinius moksleivių protestus dėl klimato kaitos. Gretos Thunberg vedami, apie 6 milijonai žmonių pastarosiomis savaitėmis išėjo į gatves streikuoti. Didžioji dalis šių žmonių - moksleiviai pasirinkę streikuoti gatvėse užuot ėję į pamokas.Mūsų laidos pašnekovai - streikus organizuojančio judėjimo Fridays For Future atstovai Lietuvoje Justina ir Aleksandras. Kartu su jais kalbėjomės koks yra tikrasis šio streiko tikslas ir ko iš valdžios reikalauja Fridays For Future kartu su Greta Thunberg. Jeigu įsijungus žinias vis dar nesi tikras iš kur kilo šis masinis sujudimas - mūsų diskusija tau atsakys į visus klausimus.Mūsų laidų gali klausytis Spotify, Apple Podcasts, 15min Klausyk bei www.ispakuota.ltAčiū Saulėtoms Naktims, kad pakvietė mus sudalyvauti jų festivalyje ir Aleksandrui su Justinai už jų norą pasidalinti savo žiniomis.Daugiau informacijos apie Fridays For Future Lietuvoje:https://www.facebook.com/FridaysForFutureVilnius/https://www.facebook.com/fridaysforfuturekaunas/https://www.facebook.com/Fridays-For-Future-Klaip%C4%97da-2330684737188719/Jeigu tiki mūsų projektu, gali padėti mums augti paremdamas mus Patreon:www.patreon.com/ispakuotaSupport the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Kauno sporto halė uždaroma kapitaliniam remontui: kokie pokyčiai laukia?Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija kviečia kandidatus į prezidentus atvirai diskusijai į frakcijos posėdį.Nuo gegužės 22 d. traukinys iš Vilniaus nepasieks Kauno: dėl statybos darbų Palemone reikės persėsti į autobusą. Vakar Jungtinės Karalystės premjerė Tereza May pristatė atnaujintą susitarimą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos sąlygų. May pranešė, kad jei parlamentarai jam pritars, galės balsuoti, ar rengti dar vieną referendumą.Kaip prižiūrima miesto fontanų higiena ir kas ją kontroliuoja?Mokslininkai mano, kad dėl spartesnio ledynų tirpimo Grenlandijoje ir Antarktidoje, pasaulinis jūros lygis gali padidėti daugiau nei tikėtasi. Mokslininkai skaičiuoja, kad nuo 1979-ųjų iki 2017-ųjų jis jau pakilo maždaug pusantro centimetro.Kokie naujausi skaičiavimai, kiek ekspertų teigimu gali kilti pasaulinis jūros lygis ir ką tai reiškia Lietuvai?Rūta Meilutytė baigia profesionalios plaukikės karjerą.Pernai mokslo metų prailginimas visuomenėje sutiktas prieštaringai, nes, anot kritikų, klasėse karštą ir neaišku, ką veikti vaikams mokykloje. Anuomet Švietimo ir mokslo ministerija žadėjo parengti naujas rekomendacijas, kaip mokyklos galėtų geriau išnaudoti ilgėjančius mokslo metus, kurie šiemet dar ilgesni. Ar pasirengta?Žurnalui „Karys" – 100 metų.Koks lietuviškų braškių derlius?Taip pat laidoje – Indrės Makaraitytės komentaras. Orai, spaudos ir sporto apžvalga. Verslo naujienos. Kultūros renginiai. Ved. Rūta Kupetytė.

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad Lietuvos moksleiviai vartoja vis daugiau alkoholio; šis rodiklis – vienas prasčiausių Europoje.Nepavykus referendumui dėl Seimo narių mažinimo, valdantieji vėl bandys šį sprendimą priimti per parlamentą. Niujorke gyvenantis lietuvių menininkas Ray Bartkus Vilniaus merui ir Lietuvos žydų bendruomenei pristato savo siūlomą Holokausto memorialą.Konstitucinis teismas skelbia verdiktą dėl Seimo sudarytos komisijos LRT reikalams tirti.Eurovizijos II pusfinalis: ar Jurijus Veklenko įtikins Europą? Vedėjas : Bendžius Simonas

Protestuotojas prieš teismus skiria pasimatymą teisme. Laimutės Anužienės gulbės giesmė Pūko apartamentuose. Kai Švietimo ir mokslo ministerijai nebeišeina nematyti feodalizmo valstybinėje mokykloje, jis vis dar tinka kitiems porai steigėjų. R.I.T.A. antra laida jau čia.

Ar verta moksleiviams dalyvauti neakademinėse olimpiadose?Pastaruoju metu tarsi iš gausybės rago mokyklose pasipylė įvairiausių olimpiadų – nuo tradicinių akademinių, kurias rengia Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat akademinių komercinių, kurias rengia įvairios privačios švietimo institucijos, iki neakademinių, kurias inicijuoja tiek verslas, tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek ir valstybė ar šalies aukštosios mokyklos. Daugeliui jau nebereikia pristatyti Nacionalinio diktanto ar Konstitucijos egzamino, kuriuose įvairiose kategorijose varžosi tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, bet kai kurios kitos neakademinės olimpiados vis dar skamba egzotiškai. Moksleiviai pastaraisiais metais yra kviečiami dalyvauti emocinio intelekto, aplinkosaugos, finansų, ekonomikos, teisinių žinių praktinėse olimpiadose. Ką duoda jaunuoliams dalyvavimas tokiose olimpiadose? Kaip šios praktinės olimpiados keičia moksleivių įpročius bei gyvenimo būdą? Kiek moksleivių per tokias neakademines olimpiadas pajunta savo profesinį pašaukimą?Laidoje dalyvaus viena „Žaliosios olimpiados“ organizatorių ekologė aplinkosaugininkė Vaida Griškevičienė, Nacionalinės moksleivių teisinių žinių olimpiados „Teisė kiekvienam“ koordinatorė Inga Mickevičiūtė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ar verta moksleiviams dalyvauti neakademinėse olimpiadose?Pastaruoju metu tarsi iš gausybės rago mokyklose pasipylė įvairiausių olimpiadų – nuo tradicinių akademinių, kurias rengia Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat akademinių komercinių, kurias rengia įvairios privačios švietimo institucijos, iki neakademinių, kurias inicijuoja tiek verslas, tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek ir valstybė ar šalies aukštosios mokyklos. Daugeliui jau nebereikia pristatyti Nacionalinio diktanto ar Konstitucijos egzamino, kuriuose įvairiose kategorijose varžosi tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, bet kai kurios kitos neakademinės olimpiados vis dar skamba egzotiškai. Moksleiviai pastaraisiais metais yra kviečiami dalyvauti emocinio intelekto, aplinkosaugos, finansų, ekonomikos, teisinių žinių praktinėse olimpiadose. Ką duoda jaunuoliams dalyvavimas tokiose olimpiadose? Kaip šios praktinės olimpiados keičia moksleivių įpročius bei gyvenimo būdą? Kiek moksleivių per tokias neakademines olimpiadas pajunta savo profesinį pašaukimą?Laidoje dalyvaus viena „Žaliosios olimpiados“ organizatorių ekologė aplinkosaugininkė Vaida Griškevičienė, Nacionalinės moksleivių teisinių žinių olimpiados „Teisė kiekvienam“ koordinatorė Inga Mickevičiūtė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Plungėje praėjusią naktį name sprogo dujų balionas.Moksleiviai iš mažas pajamas gaunančių šeimų aukštąjį mokslą pasiekia du kartus rečiau nei vaikai iš likusių šeimų.Panevėžyje siautėja plėšikai atiminėdami telefonus, rankines, pirkinių krepšius.ES viršūnių susitikimas.Kauno savivaldybė ruošiasi rekonstruoti pagrindinę senamiesčio Vilniaus gatvę.Sportas.Ved. Česlovas Burba.

Plungėje praėjusią naktį name sprogo dujų balionas.Moksleiviai iš mažas pajamas gaunančių šeimų aukštąjį mokslą pasiekia du kartus rečiau nei vaikai iš likusių šeimų.Panevėžyje siautėja plėšikai atiminėdami telefonus, rankines, pirkinių krepšius.ES viršūnių susitikimas.Kauno savivaldybė ruošiasi rekonstruoti pagrindinę senamiesčio Vilniaus gatvę.Sportas.Ved. Česlovas Burba.

„Gamta – visų namai“:Vasara po Joninių.Kokios liepos auga ir žydi lietuvoje? Kaip sekasi gandrams? Moksleiviai keliauja į gamtą.

„Gamta – visų namai“:Vasara po Joninių.Kokios liepos auga ir žydi lietuvoje? Kaip sekasi gandrams? Moksleiviai keliauja į gamtą.

„Gali tik stebėtis, kaip per pastaruosius metus keičiasi Anykščiai. Tradiciškai šis miestas traukia literatūros kultūros židiniais, muziejų gausa.Tačiau jau keletą metų juntamas poreikis kultūrinį turizmą jungti su pramogomis. Ir mes jau turime ką pasiūlyti“, – sako TIC direktorius Rimantas Sereičikas.Anykščių geležinkelio stotis skaičiuoja šimtmetį. Jame įsikūrusi Siauruko muziejaus ekspozicija garsėja 1949 m. pagamintu garvežiu „Kukuška“. Čia taip pat galima rasti siaurojo geležinkelio riedmenų, įvairių ryšio bei signalizacijos priemonių. Moksleiviai mėgsta išbandyti rankinę dreziną bei dviratį ant bėgių, suaugusieji – apsilankyti tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinete. Pasakoja A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas ir vadybininkė Kristina Kiaušaitė.Vaikai linksmai skrieja vasaros rogutėmis nuo kalnelių.Tai vienintelis Lietuvoje toks atrakcionas, kuris veikia visais metų laikais bet kokiu oru.

„Gali tik stebėtis, kaip per pastaruosius metus keičiasi Anykščiai. Tradiciškai šis miestas traukia literatūros kultūros židiniais, muziejų gausa.Tačiau jau keletą metų juntamas poreikis kultūrinį turizmą jungti su pramogomis. Ir mes jau turime ką pasiūlyti“, – sako TIC direktorius Rimantas Sereičikas.Anykščių geležinkelio stotis skaičiuoja šimtmetį. Jame įsikūrusi Siauruko muziejaus ekspozicija garsėja 1949 m. pagamintu garvežiu „Kukuška“. Čia taip pat galima rasti siaurojo geležinkelio riedmenų, įvairių ryšio bei signalizacijos priemonių. Moksleiviai mėgsta išbandyti rankinę dreziną bei dviratį ant bėgių, suaugusieji – apsilankyti tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinete. Pasakoja A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas ir vadybininkė Kristina Kiaušaitė.Vaikai linksmai skrieja vasaros rogutėmis nuo kalnelių.Tai vienintelis Lietuvoje toks atrakcionas, kuris veikia visais metų laikais bet kokiu oru.