Podcasts about aplinkosaugos

„Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu prie mano namo ėmė kirsti mišką? Kur sužinoti, kad tai teisėti kirtimai? Kodėl kertama prie pat gyvenviečių? Kodėl išduodami leidimai tokiems kirtimams?“ – šiuos klausimus kasmet iškelia skirtingų vietovių gyventojai, kuriems teko susidurti su kirtimais savo gyvenamojoje aplinkoje. 2021 metais Aplinkos ministerija buvo inicijavusi Nacionalinį susitarimą dėl miškų, kurio tikslas buvo „susitarti dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypties“. Viena iš susitarimo krypčių buvo skirta miškų sektoriaus atvirumui ir visuomenės išsamesniam informavimui bei įtraukimui į spendimų, susijusių su miškų tvarkymu, priežiūra, planavimu, priėmimą. Sektoriaus atvirumą turėjo užtikrinti aiškiai nustatytos visuomenės dalyvavimo procedūros rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentus bei programas. Tačiau praėjus keleriems metams po miškų susitarimo, gyventojams lygiai taip pat tenka ieškoti pagalbos ieškant informacijos apie jų gyvenamąją aplinką tiesiogiai liečiančius pokyčius.Kokį kelią teko nueiti bendruomenėms, siekiantiems apsaugoti mišką prie savo namų – ir dalyvauti jį tvarkant? Kaip užtikrinti, kad informacija apie miškus būtų iš tiesų prieinama ir suprantama gyventojams? Kurioje stadijoje gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimus dėl savo gyvenamosios aplinkos? Ar valstybinių įstaigų ir jų rengiamų dokumentų kontrolė turi būti piliečių funkcija – kurią jie atlieka laisvalaikiu? Kokie pokyčiai turi įvykti miškų tvarkymo modelyje, kad gamtos ištekliai būtų naudojami iš tiesų „su saiku“ – kaip tai numato LR Konstitucija? Kada Nacionalinio miškų susitarimo nuostatos bus perkeltos į teisės aktus?Laidos viešnios – Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Abi viešnios yra subalansuotos miškų politikos (gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais) siekiančio organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narės.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis užsimena, kad jo vadovaujama partija gali Seime nebalsuoti pagal valdančiosios koalicijos sutarimus. Taip Seimo pirmininkas reaguoja vakar parlamentarams nepanaikinus socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės vadinamojoje čekiukų byloje. Pasak Skvernelio, koalicijos partnerių teatras demokratams nepriimtinas.Apeliacinis teismas moterį nušovusio pareigūno Dariaus Šerpyčio byloje nusprendė iš naujo atlikti įrodymų tyrimą.Lietuvoje buvo testuojama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.Septyniems Lietuvos paplūdimiams šiemet suteiktos Mėlynosios vėliavos. Mėlynąją vėliavą šiemet iškels centriniai Nidos, Juodkrantės bei Preilos paplūdimiai, taip pat Palangos Birutės parko paplūdimys bei Vilniaus Balsio ežero, Valakupių I ir II paplūdimiai. Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo Kopenhagoje veikiančio Aplinkosaugos švietimo fondo sudaryta tarptautinė Mėlynosios vėliavos tarybos komisija.Ved. Madona Lučkaitė

Mažinti biurokratinį aparatą visoje Europoje, siekti, kad žemdirbystė būtų ekologinių problemų sprendimo būdas, o ne priežastis, pažinti Europos Sąjungos nares ir perprasti jų skirtumus – tokius užmojus vardina pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs Europos žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe‘as Hansenas. Jis kilęs iš didelės ūkininkų šeimos Liuksemburge ir tai įvardija kaip savo stiprybę, dirbant ūkininkams aktualiais klausimais.Norkų šeima Šiaulių rajone jau trisdešimtmetį puoselėja braškyną. Per tiek metų išmokta daug pamokų, o ryžtas auginti saldžiąsias uogas neblėsta. Kaip sako tėvų ūkyje pasirinkusi darbuotis Rimantė Norkutė, jeigu pavasarinės šalnos nepakoreguos planų, tai gegužės viduryje jau bus galima skanauti pirmąsias uogas.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie sumanymą šalia žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ plėtoti ir žirgyną „Gintarinė pasaga“. Apie žirgų ypatybes ir veiklos puoselėjimą papasakos bendrovės „Vaškai“ darbuotoja, fermos ir žirgyno vadovė Digna Petkinytė.Ved. Rūta Simanavičienė

Donaldas Trumpas skelbia pauzę muitų kare. Po šios žinios, pasaulio akcijų rinkos šovė į viršų.Šiaulių teismas skelbs nuosprendį šnipinėjimu Rusijai kaltinamam Eduardui Manovui. Prokurorai prašo jam skirti 9-erius metus kalėjimo.Seimas pritarė Remigijaus Bridikio kandidatūrai į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus.VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.Aplinkosaugos koalicijos teigimu, Vyriausybė nesilaiko pažado saugoti miškus.Visos Lietuvos profesinio mokymo įstaigos, vienu metu rengia atvirų durų dieną. Įgyti profesinę kvalifikaciją kviečiami ne tik jaunuoliai, bet ir suaugusieji.Šalies mokykloms tampa vis sunkiau tramdyti rūkančius paauglius. Dėl to Akmenė svarsto imtis drastiškų priemonių ir visą rajoną paskelbti nerūkymo zona.Ved. Andrius Kavaliauskas

Grupė Seimo narių, „Nemuno aušros“ atstovų, įregistravo siūlymą leisti miškuose statyti nedidelius vasarnamius. Pasak idėjos autorių, poilsiui skirti nameliai galėtų skatinti ir turizmą. Tačiau kritikai sako, kad taip miškuose gali atsirasti gyvenamieji kvartalai, keliai ir tvoros.Ar reikia leisti statyti poilsinius namelius miškuose?Laidoje dalyvauja Seimo narys Martynas Gedvilas, Seimo narė Aistė Gedvilienė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis, Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė.Ved. Marius Jokūbaitis

Kultūrinės spaudos apžvalga.Utenos rajone, mažame Leliūnų miestelyje jau 25 metus veikia Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Šiandien čia susitinka dvi kartos – pristatyta žymios grafikės Ingos Dargužytės ir jos aštuonių studentų paroda „Mokytojas – Mokinys“.Užsienio pasaulio naujienų apžvalga.Klaipėdiečių ir miesto svečių šį savaitgalį laukia dvi premjeros. Taško teatras Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ įsuka į klounados ir komedijos žanrą, o Klaipėdos lėlių teatras švenčia lėlininkų dieną.Šiandien, kovo 20-ąją, minima Žemės diena – tai gera proga prisiminti, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai daro įtaką planetos ateičiai. Tačiau ar tvarus gyvenimo būdas yra visiems prieinamas, ir kaip ekologija atsispindi menininkų pasirinkimuose?Šį savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę pažvelgti į viešbučių gyvenimą iš vidaus ir pažinti viešbučių paslaptis. Iniciatyva „Prašome trukdyti“ kviečia į nemokamas ekskursijas, kurių metu bus atveriamos durys į istorinius pastatus, prabanga alsuojančius apartamentus ir netikėtas erdves, kurios dažniausiai lieka tik svečių akims.LRT KLASIKA toliau kviečia klausytojus iš arčiau susipažinti su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Pokalbis su iliustratore, poete ir keliautoja Austėja Jakas apie jos poezijos rinkinį „Mėlynieji malonumai“, kurią išleido leidykla „Baziliskas“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Poezijos kategorijoje.Šiandien Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“, atidaroma menininko Vitalio Čepkausko paroda „Interpretacijos“. Joje pristatomi 17 darbų, sukurtų kaip pasaulinės meno klasikos kūrinių interpretacijos.Ved. Justė LuščinskytėNuotr. aut. Josvydas Elinskas/BNS

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Naujai darbą pradėjęs Aplinkos ministras Povilas Poderskis – kaunietis, pagal išsilavinimą programinės įrangos inžinierius, buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius ir statybų lobistas. Jis pripažįsta, kad aplinkosaugos srityje žinių jam trūksta, bet tikina, kad dėl to remsis į vis dar tebeformuojamą komandą.Du iš jau dirbančių viceministrų – už miškus atsakingas Ramūnas Krugelis ir statybų sektorių kuruojantis Kastytis Žuromskas – į rinkimus ėjo su ministrą delegavusios „Nemuno aušros“ partijos sąrašu, bet į Seimą nepateko.Aplinkosaugininkai ir apžvalgininkai pažymi, kad iš Aplinkos ministro visų pirma tikisi įvairių interesų derinimo ir tvirtesnio gamtosauginių interesų atstovavimo nei tai darė jo pirmtakai. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė mato ženklų, kad ministerija nusiteikusi dirbti įtraukdama visuomenę.Tuo metu apžvalgininkas Paulius Gritėnas atkreipia dėmesį, kad per visą pastarąjį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį iš 13 Aplinkos ministrų vos trys buvo gamtosaugos specialistai. O P. Poderskis šią tendenciją tęsia. „Lapė vištidėje“, – apibendrina P. Gritėnas.Autorė Vaida Pilibaitytė

Į Seimą kandidatuojančių partijų rinkimų programas apžvelgia klimatologas Justinas Kilpys ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Aplinkosaugos koalicija savo tinklalapyje paskelbė detalų partijų aplinkosaugiško nusiteikimo vertinimą, kurio pagrindinė ašimi mato pasiryžimą ginti viešąjį interesą. „Žaliasis kursas, aplinkosauga nėra vien apie verslo galimybes, tai - ir apie reguliavimą“, - pabrėžia L. Paškevičiūtė.Gabrielė Vaitkevičiūtė apžvelgia, ką partijos žada nuveikti dėl gyvūnų gerovės ir ragina reitinguoti politikus, nes partijų viduje jų narių vertybės gali stipriai skirtis.Autorė Inga Janiulytė-TemporinVRK iliustracija

Karštos vasaros dienos galvijams ūkyje pavojingesnės nei žiemos speigai, atkreipia dėmesį veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė. Karvėms pavojų kelia net ir 20 °C perkopusi oro temperatūra. Pokalbis apie aukštos temperatūros keliamus iššūkius ir galimus sprendimus ūkiuose.Upių turizmas – neatrasta perspektyva Kalvarijos savivaldybėje. Vietos gyventojai dar tik atranda Sūduvos lygumas vagojančią Šešupę, o jos krantuose - daug potencialo turinčios infrastruktūros. Apie upių turizmą Kalvarijos savivaldybėje pasakoja baidarių nuomos įmonės įkūrėjas Darius Blėdis.Didžiojoje Britanijoje ūkininkams nemalonumus kelia 2009 metais saloje atkurta bebrų populiacija. Aplinkosaugos specialistai siūlo gyvūnus iš derlingų žemių iškeldinti ir apgyvendinti specialiuose rezervatuose, kurie skatina ir ekoturizmą.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Gegužės pabaigoje Aplinkos ministerija ėmėsi skubos tvarka derinti Valstybinių miškų urėdijos (VMU) pertvarkymo į akcinę bendrovę projektą. Pasak Vyriausybės, keisti valstybės įmonės teisinę formą kaip „nepažangią“ rekomendavo Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, ir tai – dalis didesnės pertvarkos, kuri jau paveikė keliasdešimt valstybės įmonių.Tuo metu visuomenininkai baiminasi, kad ši pertvarka kelia grėsmę viešajam interesui ir įtvirtins komercinę Lietuvos miškų naudojimo paskirtį, todėl ragina ją stabdyti. „Klausimų vis užduodame, bet dialogo su visuomene nebuvo“, – pabrėžia Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.„Tai nėra gamtinis klausimas“, – atsako šia pertvarka besirūpinantis aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis primena, kad šie pokyčiai numatyti dar ankstesnės vyriausybės ir tikina, kad akcinės bendrovės statusas leistų miškų valdymą skaidrinti ir depolitizuoti. Jam antrina ir premjerės patarėjas Dalius Krinickas, raminantis, kad visi viešajam interesui užtikrinti būtini saugikliai bus numatyti naujajame Miškų įstatyme. Bet šis iki šiol nepasiekė Seimo ir minėtų saugiklių jame dar nėra.O Seime opozicija registravo rezoliucijos projektą „Dėl tvarios miškų politikos“, kur irgi siūlo Vyriausybei atsisakyti planų VMU paversti akcine bendrove. „Tai gali būti pražūtinga Lietuvos miškams“, – sako rezoliucijos iniciatorius Tomas Tomilinas.Laidoje stengiamės išgirsti abiejų pusių argumentus dėl stringančios šalies valstybinių miškų valdymo pertvarkos.Autorė Vaida Pilibaitytė

Iš pareigų traukiasi švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintaras Jakštas ir viceministras Ramūnas Skaudžius, atsakingas už tarpinius patikrinimus. Ministras sako tokį sprendimą priėmęs dėl nesutarimų Vyriausybėje, dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamos per tarpinius vienuoliktokų patikrinimus kilusios problemos.Lietuvos daržovių augintojai reikalauja valdžios užkardyti rusiškų agurkų importą iš Rusijos. Žemdirbiai teigia dėl to jau patiriantys nuostolių. Anot daržovių augintojų, galimai nelegali rusiška produkcija platinama per daržovių ir vaisių bazes, iš ten patenka į turgavietes. Žemės ūkio ministerija ir kontroliuojančios institucijos sako, kad rusiškų daržovių įvežimo atvejų nėra nustatyta.Europos žmogaus teisių teismas priėmė pirmą sprendimą prieš valstybę klimato kaitos srityje – Šveicarija pripažinta nepakankamai kovojanti su klimato kaita. Aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg sako, kad tai tik pradžia, visame pasaulyje vis daugiau žmonių dėl to kreipsis į teismus. Na o Europos Sąjungos klimato kaitos stebėsenos tarnyba skelbia, kadkovo mėnuo pasaulyje buvo šilčiausias per visą istoriją ir tai yra 10 toks mėnuo iš eilės.Higienos institutas skelbia, kad dešimtmetį mažėjęs savižudybių skaičius, pernai vėl ėmė augti. Kodėl?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kirtimai Lietuvos miškuose vykdomi beveik be kontrolės, o mūsų šalis jau yra antra pagal žaliavos tiekimą koncernui IKEA, sako aplinkosaugininkai.Penktadienį Vilniuje jie surengė protestą. Aplinkos ministerija neigia, kad yra kertama per intensyviai. O sanitarinėse zonose labiau kertami kenkėjų pažeisti spygliuočiai.Ar Lietuvoje miškų kirtimai tampa nekontroliuojami?Laidoje dalyvauja Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas Ričardas Skorupskas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkas, miškininkas Paulius Zolubas, Valstybinės miškų tarnybos vadovas Saulius Vasiliauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Visuomenės susirūpinimas dėl plynai kertamų vadinamosios II grupės ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų kilo lapkričio pradžioje.Pasak miškininkų, tokie kirtimai būtini siekiant stabdyti miško kenkėjų plitimą. Bet visuomenininkų teigimu, visoje Lietuvoje išduoti šimtai leidimų, kurie suteikia teisę kirsti ir sveikus medžius atrodo nepagrįsti. Aplinkosaugos koalicija dėl to raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir kitas jai pavaldžias institucijas.Įvertinę viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją Vilniaus apygardos prokuratūra savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo vykdant sanitarinius kirtimus sostinės Verkių miške.Valstybinės miškų tarnybos teigimu, leidimai išduodami vadovaujantis teisės aktais ir įsitikinus, kad „toje vietoje nėra jokių buveinių ar saugotinų teritorijų ir kad kirtimus vykdyti galima.“Kirtimus vykdanti Valstybinė miškų urėdija socialiniuose tinkluose klausimus keliančius visuomenininkus pavadino „priešiškai nusiteikusiais“. Bet greitai suskubo atsiprašyti, susitiko su Aplinkosaugos koalicijos atstovais ir pažadėjo ieškoti sprendimų kartu.Tuo metu Aplinkos ministerija pripažįsta, kad Lietuvos miškuose vis dar vyrauja ūkinis požiūris.Autorė Vaida Pilibaitytė

Per tris savaites, kai veikia humanitarinės pagalbos numeris 111, Lietuvos Raudonasis kryžius sulaukė tūkstančių skambučių, jau padėjo daugybei žmonių.Europos Komisija skelbs, ar Ukraina gali pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.Pastaruoju metu dėl infrastruktūros gedimų vėluoja arba atšaukiami traukinių maršrutai. Ar Jūs keliaujate traukiniais? Ar esate jais patenkinti?Likus savaitei, kai reikia susimokėti žemės mokestį, ūkininkai piktinasi, kad šiemet mokės dvigubai daugiau nei anksčiau. Kodėl?Aplinkosaugos aktyvistai sako, kad kai kuriuose valstybiniuose miškuose nepagrįstai vykdomi plyni kirtimai, vis pasitaiko atvejų, kai privačių miškų savininkai iškerta saugojamus medžius, tyrimus pradeda ir prokurorai. Kodėl dėl medžių kirtimo Lietuvoje nuolat kyla konfliktai?Jau šį mėnesį daugiau kaip 200 menininkų iš viso pasaulio darbai bus gabenami į pirmąją meno galeriją Mėnulyje.Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalga.„Kartu su pasauliu judėdami link vėl madingo lokalumo madą kažkodėl aplenkiame. Spintą veikia atvirkštinė pasienio teritorija, į kurią lietuviškumo įsileisti dar nedrįstame“, – komentare svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Klaipėdoje prasidėjo antrasis Knygos meno festivalis, šįsyk parodos rengėjai nusprendė knygą dekonstruoti per šiuolaikinio meno įvairaus žanro kūrinius, objektus ir įrašus atmintyje. Parodų rūmų salėse ir dar kelios skirtingų menininkų ekspozicijos.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Šiandien minime Tarptautinę klimato kaitos dieną, ta proga Žaliosios politikos institutas kviečia pasitikrinti žinias Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine.Nelly Paltinienės palikimas – dešimtys dainų įrašų ir elegancija, kuria Lietuvos estrados legenda spindėjo scenoje. Ne tik su niekuo nesupainiojamas balsas, bet ir sceninis įvaizdis – suknelės, batai ir papuošalai – atranda vietą Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose.Gėlių pasaulio oskarais vadinamo FLORA festivalio Ispanijoje nugalėtoju tapo lietuvių menininkas Tadas Černiauskas ir jo instaliacija iš 16 tūkst. baltų gėlių žiedų. Kaip jis atsidūrė floristikos festivalyje ir kokią idėją įgyvendino kūrinyje?Spalio 24 d. pasaulyje minima Animacijos diena. Šia proga apie šio žanro subtilybes ir iššūkius – pokalbis su animacijos režisieriumi Gediminu Šiauliu.Ved. Urtė Karalaitė

Klimato kaitos rubrika. Šeši jauni portugalai kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl nepakankamų 32 valstybių pastangų bandant stabdyti visuotinį atšilimą. Pasak jaunuolių, per didelės anglies dioksido emisijos visų pirma pažeidžia teisę į gyvybę bei privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Aplinkosaugos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kovos su klimato kaita aktyvistai vis dažniau kreipiasi į teismus. Ar tokios priemonės gali atnešti norimų pokyčių?Lygiai prieš metus dujotiekiuose „Nord Stream“ užfiksuoti sprogimai. Švedijos tyrėjai analizę žada baigti iki metų galo. Tyrimą atliko ir Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ kartu su Vokietijos visuomeniniu transliuotoju. Praėjusį mėnesį pasirodžiusioje publikacijoje teigiama, kad įtarimai krinta Ukrainai. Kas žinoma?Propagandos ir dezinformacijos tyrėjai atkreipia dėmesį, kad vis dažniau visuomenės nuomonę veikia klaidinga socialiniuose tinkluose plintanti informacija. Taip pat pažymi, kad pastaruoju metu stebimas didžiausias botų atakų ir pavogtų profilių skaičius per pastaruosius šešerius metus. Kaip nuo to apsisaugoti?Minima Europos kalbų diena. Pokalbis apie užsienio kalbų mokėjimo reikšmę ir jų mokymosi tendencijas.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Šiais metais rugpjūčio 31 d. Lietuva minės okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos 30-metį, tad ši sukaktis bus paminėta ir antrą kartą Lietuvoje organizuojamu tarptautiniu kariniu orkestrų festivaliu. Rugpjūčio 26 d. festivalis prasidės šventiniu 12 NATO karinių orkestrų paradu nuo Lukiškių aikštės iki Katedros, kur ir bus pagrindinė renginio vieta. Negalintiems dalyvauti festivalyje gyvai, festivalio įrašą kviečiame stebėti per LRT televiziją rugpjūčio 30 d.Aplinkosaugos festivalis „Darom prie jūros“ Melnragėje. Festivalis jau trečius metus suburs gamtos mylėtojus ir apims tris sritis: aplinkosaugą, edukaciją ir kultūrą. "Baltijos jūros būklė darosi vis prastesnė, todėl turime veikti čia ir dabar“, – sako „Mes Darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Glušokas.Karo Ukrainoje atgarsiai jaučiami ir Norvegijos ir Rusijos pasienyje – Norvegija pripažįsta, kad karas pakeitė daugumos gyventojų požiūrį į Rusiją. Pasienio regione padidintas saugumas, dislokuoti papildomi kariuomenės daliniai. Tuo metu vietos gyventojai nuogąstauja dėl vis mažėjančių atvykėlių srautų ir žlungančių verslų.Tarp pusšimčio įvairių organizacijų ir asociacijų, kurios Seimo politikų prašo nepriimti mokesčių reformos, yra ir LATGA, atstovaujanti įvairių sričių autoriams. Patys kūrėjai sako, nuotaikos labai liūdnos: jeigu reforma bus priimta, meninė produkcija brangs, o pats menas, kultūra taps prabangos preke.Ved. Paulius Selezniovas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūte apie tai, kad Europos Parlamentas nedidele balsų pervara pritarė Gamtos atkūrimo reglamentui, pagal kurį šalys įpareigojamos atkurti buveines, kurių būklė vertinama kaip prasta.Mergaičių krepšinis Lietuvoje – kokia dabartis ir perspektyvos?Pokalbyje dalyvauja Adomaitytės tarptautinės krepšinio akademijos įkūrėja, Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentė Alina Adomaitytė.Kokia situacija miškuose su grybais ir uogomis? Pasakoja botanikas iš Dzūkijos Mindaugas Lapelė.Į lietuvių kalbą verčiamas ir netrukus skaitytojams turėtų būti pristatytas 1588 metų Trečiasis Lietuvos statutas. Jis laikomas vienu svarbiausių teisynų Lietuvos istorijoje. Apie tai kalbamės su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės instituto direktoriumi dr. Rūsčiu Kamuntavičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Praėjusią savaitę patvirtinti visiems žemdirbiams privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai. Jų nesilaikant bus mažinamos tiesioginės išmokos. Žemės ūkio ministro patvirtintas aprašas bus taikomas ir teikiant paraiškas paramai gauti. Kokie GAAB reikalavimai taikomi biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui – pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresniuoju patarėju Tadu Švilpausku.Družai, Širvintų rajone esantis kaimas, kuriame žmones vienija ne tik įvairūs kultūriniai susitikimai, bendruomenės šventės, bet ir edukacijos. Vieną jų neseniai vedė širvintiškė Birutė Pekarskienė. Pokalbis apie kūrybines dirbtuves ir per jas vienijamus žmones.Uraganininiai vėjai ir uraganai. Kaip jie susidaro, kodėl dažnesni Šiaurės Amerikoje ir kaip pasiekia mūsų šalį pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ – Italijoje gyvenanti architektė Vilma Černikytė. Norėdama sūnui papasakoti apie Lietuvą, ji parašė ir iliustravo knygą „Paparčio žiedas“. Pokalbis apie kūrybą, Lietuvos ilgesį ir gyvenimą Milane.Ruošiantis paukščių sugrįžtuvėms, miškininkai primena, kad svarbu ne tik iškelti naujus inkilus, bet ir sutvarkyti senuosius. Patarimais dalijasi Valstybinių miškų urėdijos specialistas Mindaugas Ilčiukas – Lietuvoje fotografuojantis ne tik paukščius, bet ir Šiaurės pašvaistę.LRT FAKTAI – Jurgos Bakaitės reportažas apie Lietuvoje diegiamus išmaniuosius elektros skaitiklius.Organizacijos „Ne imti, bet duoti“ savanoriai-korepetitoriai padeda tėvų globos netekusiems vaikams. Kokios pagalbos ir bendravimo jiems labiausiai reikia ir kaip keičiasi visuomenės požiūris į tokius vaikus? Pasakoja įstaigos vadovas Erikas Lukas Dvilevičius ir buvusi ilgametė savanorė-korepetitorė Silvija Marcinkevičienė.Aplinkosaugos klausimais nuo šiol galima konsultuotis bendruoju telefono numeriu 8 700 02022. Apie tai, kodėl tokia galimybė sudaryta tik dabar ir kokiomis temomis gyventojai bei verslas galės konsultuotis, pasakoja Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.Ved. Giedrė Trapikaitė

Avių ir ožkų augintojai netiksliai registruoja savo augintinius, tad nukenčia šių gyvūnų veislininkystė. Žalą veislininkystei ir gyvulių produktyvumui aptaria Avių augintojų asociacijos narė, Biržų r. ūkininkė Kristina Milišiūnienė ir VMVT veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.Aplinkosaugos čempionės titulą Gero ūkininko čempionate tarp seniūnijų praėjusiais metais pelnė Kelmės r. Kražių seniūnija. Tai lėmė ne tik gamtinės sąlygos, bet pačių ūkininkų, daugiausia smulkių ūkių atstovų, noras santarvėje su gamta ūkininkauti. Išsamiau – Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas ir žemės ūkio specialistė Jolanta Sebestijonė.Kokios kambarinės gėlės valo ir jonizuoja orą? Apie monsteras – į kalijas panašiais žiedais žydinčias gėles – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Nauja Dovilės Bajoraitės ir Simonos Jurčiukonytės knyga „Visurų laboratorija: miško paslaptis“ pasakoja apie trečiokės Gretos ir jos trimečio brolio Pauliaus nuotykius senelių sodyboje kaime. Vaikai tyrinėja gamtą, aplink gyvenančius žmonęs ir susiduria su plynai kertamu mišku.Rašytoja Dovilė sako, jog ekologinės krizės tema svarbi jai ne tik kaip rašytojai, bet ir kaip skaitytojai. Tuo metu klimato komentatorius, laidos „Penki kilometrai“ bendraautorius Silvestras Dikčius dalijasi dviem įdomiausiomis šiemet perskaitytomis knygomis: Frederic Gros „Filosofija pėsčiomis“ ir Orsolya Lelkes „Sustainable Hedonism: A Thriving Life that Does Not Cost the Earth“. Laidoje minimą Silvestro komentarą apie hedonizmo ir tvarumo sąsajas galima rasti čia: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1738155/silvestras-dikcius-kaip-hedonizmas-gali-isgelbeti-zemeAutorė Inga Janiulytė-Temporindoda.studio ir Edvard Blaževič nuotraukos

Kaip Lietuvai sekasi eiti Žaliojo kurso keliu? Tokį klausimą jau antrąkart kelia visuomeninę Lietuvos aplinkos būklės apžvalgą atlikusi Aplinkosaugos koalicija. Pirmą tokį vertinimą jie pristatė prieš metus.Remdamasi viešais duomenimis, nevyriausybinė organizacija analizavo padėtį klimato kaitos valdymo, biologinės įvairovės apsaugos, oro ir vandens taršos ir žiedinės ekonomikos srityse, o taip pat žemės ūkio, miškotvarkos ir energetikos sektoriuose. Beveik visais atvejais jie konstatuoja, kad toji būklė bloga ir nesimato, kad gerėtų.Po beveik dešimtmečio pertraukos Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra taip pat išleido apibendrintą ataskaitą apie šalies aplinkos būklę ir jos pokyčius. Panašios apimties, bet siauresnio turinio dokumente pateikiami duomenys apie šiltnamio efektą sukeliančias dujas, aplinkos orą, vandenį, Kuršių marių ir Baltijos jūros būklę ir agentūros veiklą cheminių medžiagų, taršos prevencijos, aplinkos tyrimų ir žaliosios energetikos vystymo srityse.Vilniuje gruodžio pradžioje savo apžvalgą pristatantys visuomenininkai kviečia diskusijai apie valstybei svarbių aplinkosaugos duomenų stebėseną ir viešinimą.Autorė Vaida Pilibaitytė

“Mūsų planeta vis dar ligoninės priimamajame” – sakė JT vadovas Antonio Guterresas, po 27-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, kuri šiais metais sulaukė kritikos dėl abejingumo, sprendžiant svarbiausius planetos klausimus. Aplinkosaugos populiarintoja ir žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė šiais metais gavo išskirtinį JT leidimą apsilankyti konferencijoje.Pokalbis su aplikosaugos žurnaliste Rugile Matusevičiūte apie COP27 konferencijos kritiką, priimtus pagrindinius sprendimus ir neįprastas asmenines patirtis.Ved. Ignas Klėjus

Septintame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja su aplinkosaugos populiarintoja Rugile Matusevičiūte. Kokios kasdieninio gyvenimo ekologinės nuodėmės skaudžiausios aplinkosaugos populiarintojams? Kodėl nešiuklinimas yra tapusi svarbia lietuvių vertybe? Kodėl visuomenės gasdinimo ir bauginimo metodais klimato kaitos nesustabdysime?Kelionės pėsčiomis su aplinkosaugos populiarintoja Rugile Matusevičiūte.

Boriso Džonsono žodžiai sukėlė britų visuomenės pasipiktinimą - karą Ukrainoje premjeras prilygino piliečių pasirinkimui dėl Brexito. Apie tai ir kitas aktualijas - LRT RADIJO bendradarbė Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūtė.Kaip Lietuvos įmonėms pasiruošti integruoti darbuotojus iš užsienio ir užtikrinti jau dirbančių rusakalbių darbuotojų saugumą, kai priešiškumas jų atžvilgiu gali būti padidėjęs?Sankt Peterburgą palikusi žurnalistė, dėstytoja Angelina Davydova: žurnalistai Rusijoje iki šiol darė per mažai, kad suvienytų susiskaldžiusią visuomenę ir labiau priešintųsi Kremliaus spaudimui.Dėl Putino karinių veiksmų Ukrainoje dar labiau nukentės skurdžiausi Afrikos ir Vidurio Rytų regionai, kils maisto tiekimo problemų, paaštrės kariniai konfliktai visame pasaulyje, sako organizacijos „Germanwatch“ atstovas Oldag Caspar. Jo teigimu, jau dabar Maskvos kariniai veiksmai netiesiogiai lemia vaikų žūtis ir sausros kankinamame Somalyje. Pokalbis apie tai, kokią įtaką karas Ukrainoje turės ateities sprendimams dėl klimato kaitos.Ved. Karolina Panto

„Prognozuojama, kad po 60 metų žemdirbystė nesugebės užauginti maisto, o žmonija delsia neturėdama sprendimų“, – sako aplinkosaugos populiarintoja Rugilė Matusevičiūtė.Laidoje – 12 punktų apie tvarų gyvenimo būdą ir draugiškus aplinkai sprendimus. Kokios didžiausios žmonijos aplinkosaugos klaidos ir kaip tvarumo idėja gali pakeisti asmenybę? Ar ekonominis augimas yra vienintelė maisto švaistymo priežastis?Pokalbis su aplinkosaugos populiarintoja, žurnaliste, medijų projekto „Išpakuota“ autore Rugile Matusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Copa Cogeca – visuomeninės organizacijos, vienijančios 22 mln. ūkininkų, direktorius Daniel Azevedo, komentuodamas Nyderlandų mokslininkų studiją dėl dabartinio Žaliojo kurso įtakos, teigia, kad sumažės Europos ūkininkų konkurencingumas, pajamos, kils maisto produktų kainos ir prastės jų kokybė. Taip tvirtina ir mokslininkų pranešimą klausęs ūkininkas Martynas Puidokas, o Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė sako, kad reikia žiūrėti kompleksiškai.Suomijoje per žiemą išauginama apie 70 mln. tulpių. Kokių savo daržovių suomiai turi ištisus metus? Iš Helsinkio pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija KažkelevičienėVed. Arvydas Urba

Bandydama užpildyti Aplinkos ministerijos paliktą spragą, Aplinkosaugos koalicija parengė visuomeninę Lietuvos aplinkos būklės apžvalgą. Joje organizacija apibendrina viešus duomenis apie klimato kaitą, biologinę įvairovę ir aplinkos taršą. Taip pat jie įvertino, kaip Vyriausybei sekasi šalies ekonomiką paversti į žiedinę ir analizuoja miškų bei žemės ūkio padėtį.Pasak Aplinkosaugos koalicijos vadovės Linos Paškevičiūtės, duomenys rodo, kad Lietuvoje aplinkos būklė blogėja. Visuomenininkai pažymi, informacija apie aplinką išsklaidyta, todėl suprasti, kas vyksta, nelengva.Jų atliktą analizę komentuoja Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės skyriaus vedėja Aldona Margerienė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Saulis Skuja.Autorė Vaida Pilibaitytė

Aplinkosaugos koalicija kreipėsi į šalies politikus, ragindami neremti taršaus ūkininkavimo ir apkaltino grūdų augintojus lobistine veikla, koreguojant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Anot aplinkosaugininkų, plane neliko visuomenininkų siūlytų minimalių reikalavimų tvariau ūkininkauti. Grūdų augintojai neigia tokius kaltinimus ir pateikia argumentus.Lazdijų rajone Kučiūnuose įsikūrusi Vidos ir Valdo Pociukonių šeimos įmonė. Joje – parduotuvė ir maitinimo organizavimas. 21-erius metus gyvuojantis verslas patyrė įvairių išbandymų. Bet dabar, kai tėvams padeda keturi suaugę vaikai su šeimomis, sunkumai nebaisūs.Ved. Regina Montvilienė

Po įtemptų parlamento rinkimų Vokietija perėjo į kitą, tačiau taip pat įtemptą etapą - derybas dėl valdančiosios koalicijos. Politologai prognozuoja, kad šis procesas gali užsitęsti. Kokie galimi scenarijai ir kaip keistųsi Vokietijos užsienio politika - Giedrės Trapikaitės pasakojime.Nuo šiandien įsigalioja privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose bei nuotolinio darbo plėtros siūlymai. Epidemiologo, mokslininko ir verslo atstovo įžvalgos.KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius, epidemiologas, profesorius Saulius Čaplinskas ir Profesinių sąjungos konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.Orai. Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Pradedami mokyti migrantų vaikai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius, mokytojų sambūrio „Mokytojai pabėgėliams“ koordinatorius Bartas Pauwelsas.“Sodra” informuoja apie sparčiai augantį vidutinį darbo užmokestį. Kokią tai įtaką daro šalies ekonomikai, kam atlyginimai kitais metais augs sparčiausiai bei kokią profesiją pasirinkti, norint uždirbti 4 tūkst. eurų į rankas, pasakoja žurnalistas Jonas Deveikis.Savaitės įvykių apžvalga. Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė - Tsiskarishvili ir Vytauto Didžiojo Universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas.Sporto pranešimai. Marius AndrijauskasNuo šinndien skubiąją pagalbą galima išsikviesti skambinant tik vienu numeriu – 112. Paskambinę senaisiais numeriais, tokiaiis kaip 01, 02, 03 ar kitais – bus raginami skambinti minėtu Bendrojo pagalbos centro numeriu. Kodėl imtasi tokių pakeitimų ir kaip juos vertina gyventojai – Giedrės Trapikaitės reportaže.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Ramunė Sotvarė – Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Europos Komisija pristatė ilgai rengtą planą, kuriame numatyti konkretūs žingsniai, kaip Bendrija iki 2030-tų metų ketina sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 55 procentais.Padidėjus sieną su Baltarusija kertančių migrantų skaičiui, su įvairovės tema dirbančios organizacijos pastebi, kad visuomenėje daug baime grįstos, diskriminuojančios retorikos migrantų atžvilgiu. Kaip išlikti kritiškam ir atpažinti stereotipus?Nacionalinė Lietuvos turizmo skatinimo agentūra ,,Keliauk Lietuvoje“ atliko tyrimą, kiek šalis patraukli vietos turizmui ir kokie gyventojų prioritetai.Taip pat apie tai, ar Lietuvos keliuose prigytų mažesnis leistinas greitis. Ir ar tokia priemonė padidintų saugumą.Ved. Darius Matas.

Intensyvi žemdirbystė, trąšų ir pesticidų naudojimas, urbanizacija, pramonė, transportas ir kitos žmogaus ūkinės veiklos sukelia įvairius dirvožemio degradacijos procesus. O tai nulemia ir mažėjantį jo derlingumą. Dirvožemis – mūsų maisto produktų šaltinis, jo kokybė nulemia ir produktų kokybę, todėl esame priklausomi nuo dirvožemio.Laidoje pokalbiai apie Lietuvos dirvožemio būklę ir kokiais būdais turime tausoti šį ribotą gamtos išteklių.Laidos pašnekovai: Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. ir Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas Jonas Volungevičius, ekologinio ūkio savininkas Valentinas Genys.Autorė Rūta Dambravaitė

Kėdainių rajono ūkininkai Petrovičiai šiemet augina 100 ha rapsų. Tėtis ir sūnus – Albertas ir Gytis džiaugiasi tvirta augalų šaknų sistema ir gausiu žydėjimu, žadančiu gausų derlių. Ūkininkų manymu labiausia padėjo speciali, drėgmę taupanti lietuviška sėjamoji.Aplinkosaugos koalicija kartu su dar keliais visuomenininkais parengė aplinkosauginę poziciją dėl dirvožemio blogėjimo, mineralinių trąšų naudojimo žemės ūkyje. Aplinkosaugos ekspertės, mokslininko ir ekologinio ūkio šeimininko komentarai.Vasaros pradžios gamta turtinga įvairių paukščių čiulbėjimu. Kokias vietas paukščiai labiausia mėgsta, kaip pažinti jų balsus? Patars ornitologas Gediminas Petkus.Ved. Arvydas Urba.

Naujas sezonas, nauji pokalbiai! Šį kartą apie vienas aktualiausių temų visame pasaulyje – klimato kaitą, žaliąjį kursą, tvarumą ir ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti dėl „žalesnio“ rytojaus. Šie klausimai paliečia visus, tiek valstybių vadovus, tiek paprastus žmones, nes tik visų mūsų bendromis pastangomis gali būti pasiekti konkretūs ir tvarūs rezultatai. Kokie ir kaip? Ar jau ne per vėlu? Kokią reikšmę turi globalios klimato konferencijos ir atskirų valstybių veiksmai? Atsakyti šiems klausimams pakalbinome du puikius pašnekovus: Užsienio reikalų ministerijos ambasadorių ypatingiems pavedimams klimato kaitos klausimais Edvilą Raudonikį ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkę Liną Paškevičiūtę. „Pritarčiau tiems, kurie teigia, jog pandemija iš dalies prisideda jau dabar prie klimato grėsmės supratimo ta prasme, kad būdama globalia grėsme žmonėms pademonstruoja ką tai reiškia globalus, visą pasaulį apimantis iššūkis“, - sako ambasadorius. „Turime suvokti, kad tiek verslas, pramonė, žemės ūkis turi keistis. Tiek mes kiekvienas, kaip mes vartojame, irgi turi keistis, mūsų asmeninė atsakomybė. Lygiai taip pat ir politikų sprendimai turi keistis. Ir visa tai yra susiję, nėra vieno kaltininko“, - sako Lina. Kviečiame klausytis! Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World

Šiandien sukanka metai, kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmasis užsikrėtimo COVID-19 atvejis. Kas vyko prieš metus, kaip buvo informuojama visuomenė? Pokalbis su tuometinio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėju Skirmantu Malinausku.Valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija elektroniniame balsavime pirmininku patvirtino Gabrielių Landsbergį. Pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ pirmininku Pauliumi Saudargu.Vakar Vilniuje Neries upėje, gelbėdamas savo šunį, įlūžo ir nuskendo žinomas dviračių treneris Vaidas Rimkus. Kaip elgtis įlūžus upėje?Patarimais dalijasi Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ročkus.Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo stebima padidėjusi oro tarša. Neretai oro tarša Lietuvoje susijusi su situacija Lenkijoje – ji yra vienintelė Europos valstybė, kurioje energijos gamybai akmens anglies sunaudojama daugiau nei 1990 metais. Pokalbyje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė ir LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Šiandien minima Pasaulinė retų ligų diena. Dėl to vakare Vilniaus Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Apie 6 proc. pasaulio populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje tokių žmonių galėtų būti apie 180 tūkst. Pokalbis su už indėlį į retų ligų gydymą apdovanota Santaros klinikų gydytoja genetike dr. Birute Tumiene.Savivaldybės ruošiasi sunkiai judančius ar atvykti į vakcinavimo vietą negalinčius senjorus skiepyti namuose. Iki šiol tokios galimybės nebuvo, nes vakcinų gamintojai apie jų vežimą į namus nebuvo davę instrukcijų. Dabar vienišiems senukams tenka vykti keliasdešimtis kilometrų gauti skiepo.Vilniaus Aukštųjų Panerių gyventojai skundžiasi nepakeliamu triukšmu. Ir anksti rytais, ir vakarais po jų langais kaukši industriniai krautuvai, kala vibracinė įranga. Darbai vyksta Lietuvos geležinkelių įmonės „LTG Cargo“ krovimo aikštelėje, kuri įsiterpusi tarp dviejų gatvių, kuriose nuo seno stovi nuosavi gyvenamieji namai ir daugiabučiai. Kad triukšmas viršija visas leistinas normas, konstatuota ne kartą. Įmonė nesiginčija, kad triukšmauja žmonėms po langais. Nesiginčija ir dėl to, kad būtina garso izoliacinė tvora.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gyvulių augintojai baiminasi numatytų nepalankių, praktiškai neįgyvendinamų aplinkosaugos reikalavimų dėl organinių trąšų tvarkymo. Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete buvo svarstyti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų pateikti pakeitimai. Kaip juos vertina žemdirbiai, kas nuspręsta Seimo KRK posėdyje?Rietavo sav. Vatušių kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Vasiliauskienė, subūrusi aktyvesnius žmones, jau nuveikė nemažai gerų darbų. Ypač rūpinasi, kad jauniems žmonėms būtų patogu ir jauku kaime gyventi.Liliputinėje Europos Sąjungos valstybėje Liuksemburge rūpinamasi kuo geriau informuoti pirkėjus. Parduotuvėse ant kiekvieno iš 800 ūkių vienijančio kooperatyvo supirktos mėsos gabalo nurodyta, kurio ūkio gyvulio mėsa ir kaip jis buvo augintas.Ved. Regina Montvilienė

Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė sako, kad norint patikrinti kandidatų aplinkosaugines ambicijas, reikia žiūrėti tai, ką jie kalba apie ekonomiką. Klimatologas Justinas Kilpys analizuoja, kiek partijos rimtai nusiteikusios spręsti didžiausią mūsų laikų – klimato krizę. VU profesorė Ainė Ramonaitė ir VDU docentė Renata Dagiliūtė apžvelgia, kaip keičiasi Lietuvos politikų aplinkosaugos prioritetai ir ko galima tikėtis iš naujos kadencijos Seimo.Autorė Vaida Pilibaitytė

Aplinkosaugos ir sveikatos specialistai pasigenda vieningo padėvėtų kaukių tvarkymo. Ką daro valstybė ir atliekas surenkančios įmonės, kad virusas neplistų per netvarkingai tiesiog šiukšliadėžėse išmetamas kaukes? Praėjus savaitei, kai prasidėjo mokslo metai, mokyklų atstovai sako, kad kai kurios valdžios dėl pandemijos įvestos taisyklės nelogiškos. Ką daryti?Kandidatų Seimą debatus organizuojanti jaunimo iniciatyva „Žinau, ką renku“pristato debatų žemėlapį. Ką svarbu žinoti rinkėjams, kurie nori iš arčiau susipažinti su savo kandidatais?Verslo laike - apie tai, kaip pandemija koreguoja trumpalaikės nuomos rinką.Pokalbis su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi.Kodėl nuo koronaviruso kenčiantys paukštynai niekaip negauna žadėtų kompensacijų?Ved. Edvardas Kubilius

Klausytojo pasiūlyta tema: ar tikrai apie aplinkosaugos pažeidimus informuojantys piliečiai gali išlikti anonimai? Kokiais būdais galima pranešti pastebėjus įtartiną veiklą gamtoje ir kaip reikia tobulinti sistemą? Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas ir organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.Kaip kasmet kuriama tarptautinio dėmesio sulaukianti Vilniaus Kalėdų eglė ir kitos šventinės miestų dekoracijos? Interviu su Jolanta Tūraite ir Dominyku Koncevičiumi, mama ir sūnumi, kurie Vilnių bei kitus Lietuvos miestus puošia per Kalėdas ir – be kitų progų – laukiant Vasario 16-osios. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Seimas pradėjo svarstyti aplinkosaugos įstatymus: bus didinama mokesčiai už taršą, griežtinama teršėjų kontrolė. Prieš daugiau nei savaitę aplinkosaugininkams Utenos rajone aptikus sandėlį su pavojingomis atliekomis, vietiniai gyventojai kalba, kad tai – bene dešimtmetį besitęsianti problema.Seimo pirmininkas dalyvauja Izraelyje vykstančiame Pasauliniame Holokausto forume. Izraelis priėmė dešimtis pasaulio lyderių, dalyvausiančių Aušvico mirties stovyklos, kur naciai išžudė per milijoną žmonių, daugiausia žydų, išvadavimo 75-ųjų metinių minėjime. Renginyje šiandien kalbės penkių šalių vadovai. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė: Dėl koronaviruso protrūkio Kinija izoliavo 11 milijonų gyventojų turintį Uhano miestą, užsieniečiams išvykti leidžiama, bet neaišku, kaip jiems tai padaryti. Kauno „Žalgirio“ arenoje prasidėjo dviejų dienų „Aukštųjų mokyklų mugė“. Sportas. Laidos vedėja Madona Lučkaitė.

Kaip socialiniuose tinkluose su piliečiais bendrauja savivaldybės ir ką jos daro netinkamai? Pokalbis su tai tyrusia mokslininke. Kaip Lietuvos ekologijos problemas mato muzikantas ir aplinkosaugos aktyvistas Giedrius Širka? Netoli Filipinų sostinės esantis Taalio ugnikalnis.Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Sukanka 26-eri metai, kai iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė. 1993 metais rugpjūčio 31-ą dieną, likus keliolikai minučių iki vidurnakčio, paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Kijevas ir Maskva apsikeičia kaliniais. Vyriausybei pateikta peticija dėl Punios šilo išsaugojimo. Peticiją pasirašė beveik 15 tūkstančių žmonių. Aplinkosaugos aktyvistai taip pat apskundė teismui įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra. Šalčininkų rajono gyventojas – grybų rinkimo entuziastas.

Kiek mažiau nei už dviejų savaičių Europos parlamentas balsuos dėl prekybos sutarties (CETA) su Kanada ratifikavimo. Tačiau diskusijos ar CETA atneš daugiau naudos ar žalos vis dar tęsiasi. Apie jas plačiau laidoje.Aplinkosaugos ekspertai įspėja, apie nykstančias Mesopotamijos pelkes, kurias kadaise siekė sunaikinti Sadamas Huseinas. Jei taip įvyktų pražūtų ne tik turtinga pelkių ekosistema, bet ir pelkėse gyvenančių arabų kultūra.

Kiek mažiau nei už dviejų savaičių Europos parlamentas balsuos dėl prekybos sutarties (CETA) su Kanada ratifikavimo. Tačiau diskusijos ar CETA atneš daugiau naudos ar žalos vis dar tęsiasi. Apie jas plačiau laidoje.Aplinkosaugos ekspertai įspėja, apie nykstančias Mesopotamijos pelkes, kurias kadaise siekė sunaikinti Sadamas Huseinas. Jei taip įvyktų pražūtų ne tik turtinga pelkių ekosistema, bet ir pelkėse gyvenančių arabų kultūra.

Europos Sąjungoje netyla diskusijos dėl populiaraus piktžoles naikinančio pesticido – glifosato – poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Aplinkosaugos organizacijos perspėja apie pavojus ir ragina juos uždrausti. Pernai Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra priskyrė šią cheminę medžiagą prie galimai sukeliančių vėžinius susirgimus. Tačiau Europos maisto saugos tarnyba glifosato pavojingu nelaiko. Po ilgų svarstymų, birželio pabaigoje Europos Sąjunga pratęsė leidimą šalyse narėse naudoti pesticidus su glifosatu iki kitų metų pabaigos. Per tą laiką laukiama Europos cheminių medžiagų agentūros išvadų dėl šių chemikalų poveikio. Ūkininkai pripažįsta, kad pesticidai su glifosatu yra labai veiksmingi, o prie plataus jų vartojimo ne tik piktžolėms naikinti, bet ir derliaus nuėmimui, prisidėjo ir agresyvi gamintojų reklama. AFP/Scanpix. nuotr.

Europos Sąjungoje netyla diskusijos dėl populiaraus piktžoles naikinančio pesticido – glifosato – poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Aplinkosaugos organizacijos perspėja apie pavojus ir ragina juos uždrausti. Pernai Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra priskyrė šią cheminę medžiagą prie galimai sukeliančių vėžinius susirgimus. Tačiau Europos maisto saugos tarnyba glifosato pavojingu nelaiko. Po ilgų svarstymų, birželio pabaigoje Europos Sąjunga pratęsė leidimą šalyse narėse naudoti pesticidus su glifosatu iki kitų metų pabaigos. Per tą laiką laukiama Europos cheminių medžiagų agentūros išvadų dėl šių chemikalų poveikio. Ūkininkai pripažįsta, kad pesticidai su glifosatu yra labai veiksmingi, o prie plataus jų vartojimo ne tik piktžolėms naikinti, bet ir derliaus nuėmimui, prisidėjo ir agresyvi gamintojų reklama. AFP/Scanpix. nuotr.