Podcasts about pilie

Vilniaus apygardos teismas teisininką Mantą Danielių pripažino kaltu šnipinėjus Baltarusijai. Jam skirtA 9 metų laisvės atėmimo bausmė.Dėl buvusios Seimo narės, o dabar Trakų ligoninės direktorės Dangutės Mikutienės pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Tą patvirtino ir generalinė prokuratūra, nurodžiusi, kad tyrimą po gauto skundo nutarė pradėti Specialiųjų tyrimų tarnyba. Specialiųjų tyrimų tarnybai rašytame skunde buvo nurodyta, kad ligoninės darbuotojams būdavo paskiriami priedai, kuriuos esą reikėdavo grąžinti į asmeninę vadovės sąskaitą.Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lajen atvyko į Kyjivą. Artėjant šildymo sezonui, Europa žada skirti 160 milijonų eurų Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Daugiau kaip pusė šios sumos bus paimta iš pajamų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą. Tuo metu, ukrainiečių rasti dokumentai Kursko srityje atskleidžia, kad Rusija žinojo apie planuojamą puolimą, bet nesugebėjo užkirsti jam kelio. Organizacijos "Blue Yellow" įkūrėjas Jonas Ohmanas mano, kad tokia Europos Sąjungos parama Ukraina - per maža, esą pirmiausia Ukrainai reikalingos oro gynybos sistemos, kurios leistų apsaugoti infrastruktūrą nuo Rusijos atakų.Pristatyta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių programa.Piliečiai, kurie šiemet atsinaujino pasus, greičiausiai pastebėjo naują detalę – nuo sausio juose atsirado QR kodai. Nors matyti šiuos kodus kavinėse vietoje meniu tampa įprasta, jų įdiegimas pasuose kai kuriems žmonėms sukėlė nerimo. Artėjant Seimo rinkimams, socialiniuose tinkluose net pasirodė raginimų šiuos kodus užpaišyti.Beveik 2 dešimtmečius plėtęsis avininkystės sektorius - traukiasi. Per kelerius pastaruosius metus avių šalyje sumažėjo beveik trečdaliu. Daugiausia lieka smulkūs ūkiai, avis auginantys tik savo šeimos poreikiams. Didžiausią įtakos avininkystės nuosmukiui turi vilkų daroma žalaVed. Andrius Kavaliauskas

Aiškėja daugiau Lietuvos piliečių, kurie kariauja Rusijos pusėje Ukrainoje.Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas išaiškino kaunietį, kuris prieš dešimtmetį dalyvavo okupuojant Donecko sritį. Lietuvos institucijos teigia tiriančios du tokius atvejus, tačiau neatmeta, kad jų padaugės.Ukrainai tęsiant operaciją Rusijos teritorijoje, Vladimiras Putinas sušaukė posėdį su aukščiausiais saugumo pareigūnais ir šalies regionų gubernatoriais. Savo ruožtu Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad prasidėjus operacijai Kurske sumažėjo Maksvos atakos Charkivo regione, pasienio Sumų regione - atakos prieš civilius išaugo.Sutelktinio rėmimo platformą „Contribee“ krečia skandalas. Paaiškėjus, kad buvęs vadovas galimai pasiskolino įmonės lėšas, iš platformos pasitraukė Laisvės televizija. Savo ruožtu tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas paskelbė, kad Andrius Tapinas pats nederamai mėgino įsigyti „Contribee“ akcijų, o buvęs vadovas pinigus esą persivedė iš „Blue/Yellow” sąskaitos.Vilniaus lopšelyje darželyje Užupiukas trimetei įkando angis. Vaikas buvo nuvežtas medikams, mergaitė skubiai paguldyta į reanimacijos skyrių, šiuo metu pavojaus mergaitės gyvybei nėra. Aiškinamasi, iš kur darželyje galėjo atšliaužti vienintelė Lietuvoje nuodinga gyvatė angis.Gyvūnui pasiklydus, grąžinti jį šeimininkui užtrunka dėl duomenų apsaugos įstatymo. Tvarkos laikytis įpareigoti veterinarai augintinį radusiam asmeniui šeimininko kontaktų neatskleidžia - skambina patys. Tačiau, jei susisiekti nepavyksta, gyvūną radęs asmuo lieka su juo rankose.Ved. Liepa Želnienė

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas sako, kad šiuo metu Izraelyje yra apie 180 Lietuvos piliečių, o Libane – apie 40. Pasak Vilmanto Vitkausko, situacija Artimųjų Rytų regione gali pasikeisti labai greitai, todėl jis ragina pasinaudoti galimybėmis išvykti iš šių šalių. Vilniaus oro uoste naktį nusileido bendrovės „WizzAir“ lėktuvas, kuriuo iš Izraelio, LRT žurnalistų skaičiavimu, sugrįžo iki 10-ies lietuvių. Kiti lėktuve buvę žmonės – užsieniečiai. Šįryt anksti ryte iš Vilniaus kilo lėktuvas į Tel Avivą, jame buvo penki Lietuvos piliečiai.Artėjant naujiems mokslo metams, rubrikoje „Aktualus klausimas“ klausytojų teiraujamės: kiek šiemet planuojate skirti lėšų vaikui išleisti į mokyklą? Tuo tarpu, tūkstančiai Lietuvos vaikų naujų mokslo metų dėl nepritekliaus laukia su nerimu. Daliai jų trūksta net elementarių higienos priemonių. SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija kviečia žmones aukoti daiktus, kurių vaikams reikia pasiruošimui į mokyklą, pamokoms ir prasmingam laisvalaikiui.Į LRT girdi kreipėsi Elektrėnų gyventoja. Prieš pusantrų metų ji įsigijo butą senos statybos name, žinodama apie numatytą renovaciją. Tačiau paaiškėjus, kad už ją teks sumokėti dvigubai daugiau nei vertas pats butas, moteris teigia tapusi situacijos įkaite. Kodėl Lietuvoje stringa daugiabučių renovacija?Jau keletą mėnesių įmonės, ūkininkai ir gyventojų bendrijos gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą iki 500-ų kilovatvalandžių talpos individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Ar po audrų ilgai užtrukus elektros energijos atkūrimui suskubo naudotis parama?Tikrinant Lietuvoje dirbančius gidus, aptinkama asmenų, paslaugas teikiančių nelegaliai. Patikrinimus kartu su Darbo inspekcija kelis kartus per metus organizuojanti Gidų ir kelionių vadovų profesinė sąjunga tikisi didesnio valstybinių institucijų įsitraukimo. Jos teigia, kad patys gidai turėtų ieškoti nelegaliai dirbančių kolegų, nes valstybės resursų tam nepakanka.Ved. Darius Matas

Lietuvos institucijos stengiasi pargabenti Ukrainoje užvakar sužeistus Lietuvos piliečius, teigia krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.Aktualus klausimas. Valstybinė mokesčių inspekcija galės automatiškai iš žmogaus sąskaitos nurašyti pinigus, jei šis, pavyzdžiui, yra skolingas valstybei, nesumoka jam paskirtos baudos. Tokią teisę Mokesčių inspekcija įgis po dvejų metų. Kaip jūs vertinate tokį Seimo sprendimą?Kaip ir kasmet, iki birželio 30 d. daliai žmonių reikia nuspręsti, ar jie nori pradėti kaupti privačiuose 2-osios pakopos pensijų fonduose. Bet šiemet apsispręsti tenka nežinant, kaip bus pataisyta pati antroji pakopa.Po ilgų diskusijų Seimas patvirtino naują tvarką, pagal kurią jaunos šeimos toliau galės pretenduoti į valstybės paramą, jeigu jos perka būstą regionuose. Kiek nauja tvarka palanki regionuose norinčioms apsigyventi jaunoms šeimoms?Artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, toliau supažindiname jus su Lietuvos sportininkų pasiekimais. Šįkart papasakosime apie vis stiprėjančius Lietuvos baidarininkus, kurių šiemet olimpiadoje bus net penki.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuva balsuoja Europos Parlamento rinkimuose.Kaip EP rinkimuose balsuoja Italijoje ir Švedijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai?Karinės operacijos metu Izraelio pajėgos išlaisvino keturis įkaitus, kurie „Hamas“ buvo pagrobti per teroristinį išpuolį spalį.Susiruošus poilsiauti, neretam iškyla klausimas, ar nusižiūrėtoje vandens telkinio pakrantėje nebus užtverti praėjimai ir priėjimai?Nuostolių dėl krušos pernai patyrusiems gyventojams pradėtos mokėti kompensacijos.Etnologo Liberto Klimkos vasaros komentaras.Ved. Madona Lučkaitė

Netrukus vyksiančių Europos Parlamento rinkimų rezultatai nulems būsimus ES lyderius, kurie formuos Europos klimato politiką iki dešimtmečio pabaigos. Tai bus svarbūs metai ne tik pasauliniu mastu siekiant apriboti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, bet ir norint pasiekti bloko energetinius ir klimato tikslus iki 2030 m., o galiausiai ir užsibrėžtą neutralumą klimatui iki 2050 m.Tačiau rinkimų kontekstas gali turėti įtakos sprendimams. „2019 m. Europos Parlamento rinkimai buvo „žalieji rinkimai“, daugėjo ekologinio sąmoningumo Europoje, bet pandemija ir karas Ukrainoje labai paveikė situaciją – europiečiams dabar svarbiausios visai kitos problemos“, - pastebi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.Piliečių apklausos taip pat rodo, kad nors klimato kaita gyventojams svarbi, šis klausimas ne visuomet patenka į prioritetų sąrašo viršų. „Žmonės vis dar stipriai mano, kad tai – ateities problema, kad pagrindinės pasekmės ir sprendimai bus po 10-20 metų“, - teigia KTU sociologė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ vadovė Aistė Balžekienė.Kaip ES klimato politiką veikia geopolitiniai iššūkiai ir kitos krizės? Kaip po rinkimų ES toliau įgyvendins ambicingą strategiją – Europos Žaliąjį kursą? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl, anglų kalba dar negarantuoja sėkmės „Eurovizijoje“ ir kaip Evelina Sašenko šiame konkurse kartą išgelbėjo prancūzus?Po daugelio metų praleistų Vokietijoje, menininkai Violeta ir Virgilijus Gasparavičiai nusprendė grįžti į Lietuvą ir čia tęsti savo veiklą.Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti Metų knygos rinkimų nugalėtojai.Plungėje prasideda tarptautinis teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“.Gatvės cirko artistas Viačeslavas Mickevičius šiuo metu keliauja Ukrainoje ir jos miestuose rengia nemokamus pasirodymus.Kokį kelią nuėjo kino kompozitoriai iki pripažinimo.Sostinėje prasideda „Afrikos dienos“.Ved. Marius Eidukonis

Seimas atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę. Parlamentarai nepritarė nei siūlymui naikinti leidimus gyventi Lietuvoje keliaujantiems namo kartą per metus, nei kompromisui, kad teisės gyventi Lietuvoje netektų tie, kas gimtose šalyse apsilanko dažniau nei kartą per tris mėnesius.Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su NATO ir Europos Sąjungos partneriais.Balandžio pabaiga, o už lango - sniego pusnys. Panevėžio, Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse sniego danga kai kur pasiekė net 12–17 centimetrų. Darbo turi ne tik kelininkai, bet ir gelbėtojai, šalinantys sniego išverstus medžius.Klaipėdoje pradedamas kruizinių laivų sezonas. Šį sezoną – iki spalio 1 dienos – laukiama 53 laivų. Direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, šiemet jų turėtų būti 30 proc. daugiau nei pernai.Ved. Liepa Želnienė

Siūloma panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dažniau nei kartą per ketvirtį vykstantiems į savo šalis. Toks siūlymas aptartas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. 62 tūkstančiai Baltarusijos piliečių turi leidimą gyventi Lietuvoje. Dauguma jų reguliariai važinėja į Baltarusiją. Ir kaip yra teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento 2024 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių.Gyventojai skundžiasi dėl uždaromų bankų skyrių regionuose ir mažėjančių galimybių išsiimti grynųjų pinigų.Antrą dieną iš eilės tūkstančiai žmonių Sakartvele protestavo dėl valdančiųjų planų priimti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą.Vokietijos kancleris Olafas Šolcas baigė savo trijų dienų viešnagę Kinijoje. Čia jis akcentavo ekonominių ir prekybinių ryšių stiprinimą, tačiau tai darė be Europos partnerių palaikymo, o kritikai perspėja apie augančią ekonominę priklausomybę nuo nenuspėjamo režimo, kuris iki šiol nepasmerkė Rusijos agresijos Ukrainoje.Ved. A. Skamarakaitė

Baltarusijos kalėjime mirė Lietuvos pilietis, jis buvo sulaikytas gruodžio 31 d. Lietuva Baltarusijai dėl šios situacijos pareiškė griežtą protestą. Ambasadorė ypatingiesiems pavedimams Baltarusijoje Asta Andrijauskienė sako, kad apie jo mirtį sužinota bandant išsiaiškinti sulaikymo aplinkybes ir suteikti konsulinę pagalbą.Aplinkos ministras neketina atsistatydinti dėl užpernai plynai iškirsto savo senelio miško. Atsakydamas į Seimo narių klausimus Simonas Gentvilas tikino nusišalinęs nuo susitikimų su Aplinkos apsaugos departamentu, kuris šiuo metu tiria galimus pažeidimus kertant tiesioginio departamento viršininko - ministro - mišką.Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiandien pateikė konkrečių siūlymų, kaip paspartinti Lietuvos gynybos pramonės plėtrą. Tarp teikiamų siūlymų – įstatymų pakeitimai, kurie leistų mažinti ginklų dalių gamybos ribojimus, lengvinti karinės įrangos testavimo sąlygas.Seimas nepradėjo svarstymų, ar nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą – klausimo pateikimas buvo atidėtas ketvirtadieniui.Pernai vaiko teisių gynėjai sulaukė beveik šešiasdešimt tūkstančių pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų – ketvirtadaliu daugiau nei užpernai. Vaiko teisių gynėjai į pranešimus reagavo kas devynias minutes, o smurtą kasdien patyrė devyni vaikai. Kaip skelbia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, daugiau pranešimų gauta iš mokytojų bei medikų.Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Baltuosiuose rūmuose šiandien priims Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą ir ministrą pirmininką Donaldą Tuską.Paryžiuje, netoli buvusios Lietuvos ambasados, atidaromas Lietuvos sodo skveras. Tai Lietuvos sezono Prancūzijoje programos dalis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Migracijos departamentas panaikino Baltarusijos piliečiui Aliaksandrui Macijevičiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. LRT RADIJAS prieš tai išsiaiškino, kad 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose Lydoje dalyvavęs Baltarusijos milicijos majoras A. Macijevičius buvo gavęs leidimą gyventi Lietuvoje ir čia įsidarbino.Europos Sąjungos lyderiai susitarė dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai.Nacionalinio stadiono projektui „BaltCap“ ieško investuotojo. Kol kas nėra aišku, kokia apimtimi jis galėtų dalyvauti projekte – perimti jį visą, tapti finansiniu ar kitos formos partneriu.Jungtinių tautų pabėgėlių agentūra pristatė regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą, kuriame teigiama, kad šiemet pabėgėlių iš Ukrainos Lietuvoje padaugės, o jų reikmėms užtikrinti bus reikalinga ne tik valstybės skiriama parama.Pajūryje, Šilalės rajone, atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis, skirtas brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui.Vokietijoje streikuojant oro uostų darbuotojams manoma, kad tai įtakos turės 200 tūkst, keleivių.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vis garsiau kalbama, kad kitas Rusijos taikinys gali būti Baltijos šalys. Kad Estija gali būti užpulta po trejų - penkerių metų šią savaitę pareiškė Estijos premjerė Kaja Kallas, Pasaulio ekomikos forume šią savaitę ne vienas dalyvis taip pat kalbėjo apie tai, kad jei Ukraina pralaimės, Rusijos agresija prieš NATO labai galima. Savo ruožtu, NATO karinio komiteto vadovas ragina būti mažiau pesimistiškiems dėl karo Ukrainoje eigos. Apie saugumo situaciją pokalbyje su Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.Estija norėtų uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. Tam reikės keisti šalies Konstituciją, dabar leidžiančią savivaldą rinkti visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų turimos pilietybės.Klaipėdos savivaldybės administracijoje – kaltinimai dėl mobingo. Apie sudėtingas darbo sąlygas ir psichologinę įtampą prabilo savivaldybės darbuotojai , neplaninį patikrinimą pagal gautą skundą savivaldybėje atliko ir Valstybinė darbo inspekcija. Atlikta valdininkų apklausa parodė, kad daugiau nei šešiasdešimt procentų iš jų teigia patiriantys įtampą darbe.Į LRT radiją kreipėsi vilnietis, prieš ketverius metus vedęs Baltarusijos pilietę. Sausio pradžioje Lietuvos pareigūnai jo žmonai nebepratęsė leidimo gyventi šalyje ir nurodė skubiai išvykti į Baltarusiją. Migracijos departamentas teigia, kad tokia situacija susidarė dėl didelio darbo krūvio, tarnyboms siekiant patikrinti leidimo prašančius asmenis. Tuo metu žmogaus teisių gynėjai sako, kad laukti į Baltarusiją išsiųsti žmonės gali ir nebesugrįžti.Dalis Marijampolės gyventojų piktinasi, kad nebuvo informuoti apie karines pratybas, vykusias daugiabučių kiemuose. Kariuomenės atstovai praneša, kad pratybos buvo iš anksto neplanuotos, tačiau savivaldybė apie jas buvo informuota.Ved. Liepa Želnienė

Mažiausiai 1 213 Rusijos piliečių, kurie nesilaikė imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymų išduoti leidimus gyventi, bus iškeldinti iš Latvijos.Serbijos sostinę Belgradą krečia protestai - žmonės reiškia nepasitenkinimą galimu rinkimų rezultatų klastojimu. Opozicija užginčijo gruodžio viduryje vykusių parlamento ir vietos valdžios rinkimų rezultatus. Prezidento Aleksandaro Vučičiaus partija pasiskelbė iškovojusi tvirtą pergalę.Susirūpinimą dėl rinkimų proceso Serbijoje reiškia ir tarptautiniai stebėtojai.Maisto bankas sako iš kai kurių prekybos tinklų nebesulaukiantis paskutinės dienos galiojimo produktų. Problema kilo prekybininkams nusprendus juos pardavinėti iki galiojimo pabaigos. Paramos organizacija svarsto, kad tokie sprendimai didina maisto švaistymą, kadangi produktai dažnai yra neparduodamii ir išmetamii. Tuo metu dalis prekybininkų teigia, kad paskutinėmis dienomis nukAinojami besibaiigiančio galiojimo produktai yra išperkamii.Algio Kalėdos premija apdovanota Lietuvos istorijos instituto vyresnioji darbuotoja daktarė Reda Griškaitė. Šis apdovanojimas jai skirtas už originalų Adomo Mickevičiaus poezijos knygos parengimą, taip pat už akademinius ir kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos.Darbuotojų stygius regionuose verčia darbdavius imtis naujų paieškos būdų. Įmonės specialistų ieško nebe konkrečiame mieste, o visoje Lietuvoje. Tuomet vyksta derybos - darbuotojui pritraukti siūloma persikelti į kitą miestą, apmokant apgyvendinimo išlaidas ir siūlant tokį pat atlyginimą kaip didmiesčiuose.Ved. Paulius Šironas

Svarstomas Prezidentūros parengtas valstybės gynybos planas, kuriame numatytas viešojo sektoriaus, verslo ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas karo atveju.Aktualus klausimas. Ar pasiteisina griežtesnė tvarka, pagal kurią tėvai per mėnesį gali pateisinti tik 5 mokinio praleistas pamokas?Buvęs Lietuvos derybininkas su Europos Sąjunga dėl narystės Klaudijus Maniokas sako, kad Vyriausybė save įstūmė į kampą dėl nekilnojamojo turto mokesčio, o ir Europos Komisija nelinkusi nuolaidžiauti. Pokalbis su Klaudijumi Manioku – „Verslo laike“.Vis pasitaiko atvejų, kai gyventojai prekybos centruose nusiperka mėsos ar saldainių su kirmėlėmis, sugedusių daržovių, parduotuvių lentynose pastebi skraidančias maistines kandis. Kaip parduotuvėse užtikrinama maisto sauga ir ką daryti, nusipirkus netinkamą maisto produktą?Lenkijos „Sienos“ grupės aktyvistai migrantams iš Baltarusijos ne tik teikia humanitarinę pagalbą, bet ir žvelgia į migracijos krizę per mokslinius tyrimus. Pokalbis su aktyviste.Ved. Edvardas Kubilius

Spalio 15-ąją, minėdami Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, regos negalią turintys žmonės kreipiasi į visuomenę su prašymu — nesudarykite kliūčių naudotis taktiliniais vedimo paviršiais. Kaip atpažįstame viešoje vietoje regos negalią turintį žmogų?Spalio 15 d. lenkai renka atstovus į parlamentą, taip pat vyks referendumas. Priešrinkiminėje politinėje scenoje - valdančioji partija„Teisė ir teisingumas“, kuri siekia trečio perrinkimo, ir į valdžią norinti grįžti „Piliečių platforma“.Tęsiasi didžiausia Lietuvoje meno mugė "ArtVilnius23". Programos rengėjai ir kuratoriai mugės lankytojams parengė programą, kurios svarbiausias akcentas šiais metais – performatyvumas. Ką svarbu ir būtina pamatyti tokioje mugės „ArtVilnius'23“ gausybėje?Ved. Gabija Narušytė

Ryto garsai. Lietuva toliau bando padėti Izraelyje dėl karo įstrigusiems mūsų piliečiamsLietuva toliau bando padėti Izraelyje dėl karo įstrigusiems mūsų piliečiams. Dalis jų turėtų parskristi šį rytą, kitiems išskraidinti iš Izraelio išsiųstas karinis lėktuvas „Spartan“.Aktualus klausimas. Seimas neleido šernų ir invazinių gyvūnų medžioti su naktinio matymo taikikliais. Taip iš esmės baigta maždaug metus trukusi diskusija. Kaip Jūs vertinate Seimo sprendimą neįteisinti naktinio matymo taikiklių?Europos Sąjunga imasi kurti fondą, kurio pinigai turėtų išlaikyti verslą Europoje. Tai būtų atsakas Amerikos patvirtintai didžiulės apimties subsidijų schemai, skirtai remti savus. Kiek iš to fondo galėtų tikėtis Lietuva? Atsakymai – „Verslo laike“.Kai kurie ekonomistai sako, kad kitąmet pensijos galėtų didėti labiau nei numatyta parengtame valstybės biudžete. Ar tikrai?Suomija ir Estija aiškinasi, kas savaitgalį apgadino šias dvi valstybes jungiantį dujotiekį bei svarbų telekomunikacijų kabelį. Suomijos prezidentui vakar pareiškus, kad dujų nuotėkis greičiausiai įvyko dėl išorės veiksnių, aiškinsimės, kaip Lietuva saugoja savo kritinę infrastruktūrą. Pokalbis su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu.Ved. Edvardas Kubilius

Skrydis Lietuvos piliečiams iš Izraelio pargabenti įvyks šią naktį, į regioną taip pat bus siunčiamas kariuomenės orlaivis „Spartan“.Izraelio ir palestiniečių atstovai pakviesti dalyvauti ES užsienio reikalų ministrų susitikime.Opozicijos atstovai anksčiau atsisakę dalyvauti antisemitiniais pareiškimais pasižymėjusio Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltoje, po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį apsigalvojo.Teisėsaugos pareigūnai priešinasi Vidaus reikalų ministerijos siūlomiems statuto pakeitimams. Ryt prie Vyriausybės ir kai kurių ministerijų planuojamos pareigūnų protesto akcijos. Vidaus reikalų ministerija tikina, kad siūlomi statuto pakeitimai pareigūnų darbo sąlygų nepablogins.Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Migracijos darbuotojai surengė piketą, kurio metu siekė atkreipti valdžios dėmesį į tokias problemas, kaip darbuotojų trūkumas ir maži atlyginimai, bei prašė didesnio finansavimo.Minint Pasaulinė psichikos sveikatos dieną koalicija „Psichikos sveikata 2030“ ragina valdžios institucijas imtis esminių permainų psichikos sveikatos priežiūros srityje.Suomijos prezidentas pareiškė, jog tikėtina, kad žala Estiją ir Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“ „padaryta dėl išorės veiksmų“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Išeivė iš Kalnų Karabacho Arega Hovsepyan: aš nežinau daugiau tokios vyriausybės pasaulyje, kuri pasakytų, kad negins savo120 tūkst savo piliečių.Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą ir rugsėjo 1-ąją siekė 203 157 asmenis iš įvairių užsienio valstybių. Migracijos departamento duomenimis, gausiausią užsieniečių bendruomenę ir toliau sudaro nuo karo pabėgę ukrainiečiai, o pastaraisiais metais labiausiai augo baltarusių bendruomenė, šiek tiek rusų.Klaipėdoje perlaidoti iš Čikagos į Lietuvą parskraidinti Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, žvalgybininko Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai.Energetikos agentūrai šią žiemą prognozuojant mažesnes šildymo kainas, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad kiekviename mieste kainų mažėjimas skirsis.Minint Baltų vienybės dieną kviečiama užkurti ugnį ant piliakalnių, alkakalnių ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad suteikiant leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbuotojams iš užsienio nepakankamai atsižvelgiama į nacionalinio saugumo kriterijus.Todėl siūloma sudaryti sąrašą valstybių, kurių piliečiams būtų draudžiama įsidarbinti Lietuvoje.Savivaldybėse pradės dirbti parengties pareigūnai, koordinuojantys civilinę saugą.Nerimsta aistros dėl konservatorių inicijuojamos mokesčių reformos. Kai kuriems siūlymams kategoriškai nepritaria ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai liberalai, bei Laisvės partija.Rusija šiąnakt surengė masinę oro ataką Ukrainoje. Raketos smogė ir Kyjivui. Ukrainos pareigūnų teigimu, praėjusios nakties ataka - didžiausia nuo pavasario. Tačiau sprogimai griaudėjo ir Rusijos teritorijoje.Jau antra mokytojų profesinė sąjunga žada streikuoti. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad norint įgyvendinti jų reikalavimus, reikėtų skirti trigubai daugiau lėšų.Dešimtys Lietuvos įmonių remia iniciatyvą, kad iš naftos gaminamo benzino ir dyzelino sunaudojimas 2030-aisiais būtų sumažėjęs kone perpus. Bet, ar vienų verslų siekis atsikratyti iškastinio kuro reiškia, kad paskutinioji ateina kitiems verslams? Ir kiek tada kainuos degalai?Ved. Andrius Kavaliauskas

Rusijos piliečiai, kuriems suteikta ir Lietuvos pilietybė, netenka jos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui arba už valstybės diskreditavimą. Pirmadienį pasiūlyta atimti pilietybę Jurijui Kudimovui, kuriam pilietybę suteikę tuometinis šalies vadovas Algirdas Brazauskas.Taip pat siūloma griežtinti pilietybės suteikimo procedūras.Ar reiktų peržiūrėti rusijos piliečiams suteiktą Lietuvos pilietybę?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas, Rusijos pilietybės atsisakęs Viktor Voroncov, Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.Ved. Marius Jokūbaitis

Kiek realios vertės kuria žaliosios iniciatyvos Lietuvoje ir visame pasaulyje? Investuojam, kuriam, planuojam. Žaliųjų iniciatyvų daugėja, bet rezultatai yra priešingi, nei norėtume. Kodėl? Ką galime pakeisti? Pokalbyje dalyvauja eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent"!“.Kaip šiuolaikinėse šeimose keičiasi vyrų ir moterų vaidmenys, darbų pasidalinimas bei šeimos sprendimų priėmimas? Ar patirtys bei stereotipai, atėję iš sovietmečio, vis dar gajūs? Pokalbis su gydytoju psichiatru, psichoterapeutu profesoriumi Eugenijumi LaurinaičiuVertinant valstybės gebėjimą apsiginti mūsų dėmesys krypsta į turimus ginklus, kariuomenę, lėšas skiriamas krašto apsaugai. Pasiruošimas dienai X: piliečių galia ginant laisvę. Pokalbis tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Kaip keičiasi diskusijų kultūra Lietuvoje? Vienas iš diskusijų festivalio „Būtent!“ 2023 organizatorių Arnas Marcinkus.Ved. Živilė Kropaitė

Po 12 metų – bent pusė Lietuvos gyventojų bus pasiryžę ginti valstybę tiek ginklu, tiek taikiomis priemonėmis. Toks pilietinio pasipriešinimo strategijos tikslas. Bet dėl jos įgyvendinimo priemonių diskusijos netyla iki šiol. Vieni sako – likę neišgirsti. Kiti pyksta, kad prieš metus priimtos strategijos įgyvendinimui iki šiol nepasiruošta. Ministerija tikina – planas jau yra. Kokiomis priemonėmis valstybė sieks stiprinti piliečių valią gintis?Apie tai diskutuoja LRT "Aktualijų studijos" svečiai Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Aurimas Navys, Jaunimo organizacijų tarybos Prezidentas Domantas Katelė ir Nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė.Ved. Milda Vilikanskytė

Pasienyje su Baltarusija laikinai uždaromi Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai.Vilniaus universitetas nutraukia sutartį su profesoriumi iš Rusijos Andrejumi Desnickiu. LRT radijas išsiaiškino, kad gyvendamas Maskvoje Desnickis rašė publikacijas, kuriose neigė Lietuvos ir dar dviejų Baltijos šalių okupaciją.Pasak Migracijos departamento, metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 000 tūkstančiai Baltarusijos piliečių, kurių daugelis bėgo nuo Lukašenkos režimo. Pasak departamento, Lietuvoje dabar gyvena ir per penkiolika tūkstančių Rusijos piliečių, daugelis kurių atvyko visai neseniai, bėgdami nuo Putino režimo.Vilniuje atidarytas naujas taromatas, į kurį iš karto galima grąžinti iki 100 užstato pakuočių.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvos gyventojai vėl galės įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų. Pradedama platinti nauja vienerių metų trukmės emisija. Kiek tai patrauklus investavimo įrankis? Kokios kitos investavimo alternatyvos?Mokyklose mokiniai nuo šių metų rugsėjo informatikos pamokose bus supažindinami ir su dirbtiniu intelektu. Tai numatyta atnaujintose bendrojo ugdymo programose. Tikimasi, kad pagrindinių šios technologijos principų dėstymas sudomins moksleivius ir jie išmoks į technologijas žvelgti giliau.Prasidėjus grybavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena miško gėrybes rinkti atsakingai. Apie tai, kad verta prisiminti, kurie grybai naudingi, o kurių verčiau nerinkti, pabrėžia ir gydytojai.Reaguojant į „Wagner“ grupuotės samdinių persikėlimą į Baltarusiją, Lietuva planuoja uždaryti du iš šešių pasienio kontrolės punktų su šia kaimyne. Studijos svečias Prezidento patarėjas iš Nacionalinio saugumo grupės Darius Urbonas.Įsigaliojus desovietizacijos įstatymui, savivaldybių paprašyta pateikti objektų sąrašą, kurie gali propaguoti totalitarinius ar autoritarinius režimus. Alytaus rajono savivaldybė desovietizacijos komisijai nurodė, kad jų rajone tokių objektų nėra. Tačiau gyventojai LRT RADIJUI skundžiasi, kad Simno kapinėse, visai netoli partizanų kapų yra paminklas asmenims, kovojusiems už sovietų valdžios įtvirtinimą.Ved. Darius Matas

Nuo pernai lapkričio, kai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo įvestas specialus klausimynas, kuriame privaloma pateikti tam tikrą informaciją bei pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje, keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui iš viso pripažinti 1164 šių valstybių piliečiai.Šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje šalies žiniasklaidai patvirtina, kad Ukraina smarkiai apgadino Rusijos karinį laivą, dislokuotą Novorosijsko uoste. Apie dronų ataką pranešta ir aneksuotame Kryme.Lietuva svarsto galimybę kartu su Lenkija ir Latvija uždaryti sienas su Baltarusija, tačiau pirmiausia ruošiamasi stabdyti judėjimą per du pasienio punktus.Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo kitų metų pradžios pacientai galės gauti ne tik šeimos gydytojo, bet ir slaugytojo konsultaciją. Pasak sveikatos apsaugos ministro, įteisinus savarankiškas slaugytojo konsultacijas, pacientai galės greičiau gauti nesudėtingas pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms pakanka slaugytojo kompetencijos. Tarp kurių ir paciento sveikatos būklės įvertinimas ir tyrimų jam skyrimas.Ved. Madona Lučkaitė

Alytaus miesto taryba gegužės 25 dieną nusprendė, kad Alytaus miesto garbės piliečio vardas šiais metais bus suteiktas Juliui Antanui Žukui. Alytaus miesto taryba nusprendė, kad garbės piliečiu šiemet taps Julius Antanas Žukas, kurio anketoje ir nemenkas sąrašas BK straipsnių. Patekęs į tarybą socialdemokratų sąraše jis savo vietą užleido kitam partiečiui. #savivalda #Alytus #taryba #lsdp

Seimas priėmė ribojančias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams: sugriežtinta leidimų gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarka, draudžiama įvežti Ukrainos grivinas. Tiesa, teisė gauti Lietuvos pilietybę baltarusiams ir rusams liko. Ar šis įstatymas padės kovoti su hibridinėmis grėsmėmis?Apie tai laidoje diskutuoja Seimo nariai: Dalia Asanavičiūtė, Julius Sabatauskas, Laurynas Kasčiūnas; Kovo 11-osios akto signataras Mečys Laurinkus.Ved. Virginijus Savukynas

Seime svarstomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių teises dėl karo Ukrainoje ribojantis įstatymas sulaukė ir peticijos, ir palaikymo. Galiausiai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas įsiklausė į Lietuvoje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių nuomonę ir leidosi į kompromisą dėl pilietybės ir turto įgijimo. Tačiau ar to pakaks? Ir ar apskritai toks įstatymas turi prasmę?Laidoje dalyvauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto narė Dovilė Šakalienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas ir viena iš peticijos rengėjų Olga Demina.Ved. Liepa Želnienė

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su politologe Ieva Petronyte-Urbonavičiene aiškinsimės, ką reiškia būti geru piliečiu, ar lietuviai yra geri savo valstybės piliečiai, aptarsime naujausius pilietinės galios indekso tyrimus bei pakalbėti apie praėjusiuose savivaldos rinkimuose vyravusias tendencijas.Ved. Darius Matas

Apie savo sprendimą pranešė visuomeninio rinkimų komiteto atstovai.

Gyventojų įtraukimas į miesto planavimo procedūras jau nebėra tiesiog formalus normatyvas, o po truputį virsta įprasta miesto gyvenimo praktika. Laidoje domėsimės kaip ji veikia realybėje. Kaip miestiečiai gali dalyvauti planavimo procesuose, kokie jų vaidmenys, įtaka ir rezultatai? Galiausiai kam apskritai reikalingas piliečių dalyvavimas ar net pats planavimas? Laidoje svečiuojasi miesto aktyvistas Eduardas Kriščiūnas ir urbanistas Tadas Jonauskis.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo. Jų poreikis suderintas su Ukrainos kariuomenė. Už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus iš Varšuvos planuojama nupirkti du pilnus komplektus, kuriuos gamintojai turėtų pateikti iki lapkričio mėnesio.Rusijai planuojant keturių Ukrainos regionų aneksiją, ukrainiečiai tęsia kontrpuolimą.Europos Sąjungos energetikos ministrai neeilinėje taryboje Briuselyje tarsis, kaip suvaldyti energijos krizę. Lietuva laikosi pozicijos, kad veiksmingiausias būdas sumažinti energijos kainas – įvesti kainų lubas dujoms.Tokią idėją palaiko ir už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson.Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrine Armonaite sako, kad verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų reikia daugiau lengvatinių paskolų ir jų garantijų, atidėti mokesčius, taip pat labiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o ne minimalią mėnesio algą.Vilniaus viešasis transportas ir profesinė sąjunga pasirašė sutarimą, kuriuo yra stabdomas pirmadienį turėjęs vykti įmonės darbuotojų streikas. Bus pradėtos derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties.Irane tęsiasi masiniai protestai, jėgos struktūros toliau naudoja smurtą prieš protestuotojus.Ved. Madona Lučkaitė

NATO nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ laiko nulemtais sabotažo ir pažadėjo „ryžtingą atsaką“ į bet kokias atakas prieš svarbią infrastruktūrą.Ukrainos Auščiausiosios Rados narė Solomija Bobrovska sako, kad po keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos turime būti pasiruošę bet kokiam Vladimiro Putino žingsniui, net branduolinio ginklo panaudojimui.Jei Sakartvelas ir Kazachstanas uždarys sienas nuo mobilizacijos bėgantiems rusams, jie gali patraukti prie Europos Sąjungos sienų, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.Išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 procentus. Tai didžiausia infliacija nuo 1996-ųjų rugsėjo. Lietuvos bankas vadovas Gediminas Šimkus sako, kad netrukus ji pradės mažėti, tačiau išliks aukšta.Amerikos karo studijų institutas patvirtina, kad ukrainiečių pajėgos beveik apsupto Donecko apskrityje esantį Lymano miestą, didelė rusų grupė gali atsidurti katile. Kiek tai svarbu karo eigai?Jungtinė Karalystė perpus mažina savo karių skaičių Estijoje. Taip remdamasis šaltiniais rašo „The Times“.Uraganas „Ian“, meteorologų vadinamas istoriniu, pasiekė Floridos pakrantę ir sukėlė „katastrofišką“ štorminę patvanką bei potvynį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją, tūkstančiai Rusijos piliečių vyksta į kaimynines šalis. Tuo metu Lietuvoje toliau diskutuojama, ar ir kokiais atvejais reikėtų įsileisti Rusijos piliečius, bėgančius nuo mobilizacijos. Kaip Rusijos piliečiai gali gauti prieglobstį Lietuvoje?Varėnoje ir Trakuose pradėtas šildymo sezonas, bet gyventojų nuomonės skiriasi – vieni už tai, kad šildymas jau būtų įjungtas, kiti dar sako galintys ir pakentėti.Veterinarijos gydytojai pastebi, kad žmonės pastaruoju metu beveik nebeženklina savo augintinių, nors tai turėjo padaryti iki šių metų gegužės 1-osios. Kodėl neženklinate savo šunų, kačių ir šeškų? O gal priešingai – jau paženklinote?„Verslo laike“ – kaip sekasi Lenkijos verslininkams, dirbantiems Suvalkų koridoriuje?Valdančiųjų atstovai Seime vėl teikia alkoholio kontrolės pakeitimus. Tarp siūlymų – sekmadieniais visiškai uždrausti prekybą alkoholiu parduotuvėse, leisti alkoholį parduoti rugsėjo 1-ąją, jeigu ji išpuola savaitgalį. Kodėl valdantieji vis bando keisti alkoholio prekybos politiką?Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena ir ir Vilniaus geto likvidavimo 79 metinės. Skaudus istorijos tarpsnis prisimenamas jau tradiciniu tapusiu „Atminties keliu“.Rubrikoje „Aktualus klausimas“ – ar Europa turėtų priimti nuo mobilizacijos bėgančius Rusijos piliečius?Maskva inicijuoja pseudo referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose. Kremliaus remiami separatistai aneksinius referendumus pranešė rengsiantys nuo šiandien iki rugsėjo 27 d. Balsavimas vyks apsišaukėliškose Donecko ir Lugansko „liaudies respublikose“, kurias V.Putinas paskelbė nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą vasario mėnesį.Kaip tai keis karo eigą Ukrainoje?Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ apie Briuselio ir Vengrijos santykius. Europos Komisija dėl teisinės valstybės principo pažeidimų ir galimai netinkamo ES lėšų valdymo pasiūlė įšaldyti trečdalį Vengrijai skirtų lėšų. Dažnai prieš Europos Sąjungos institucijas maištaujantis Budapeštas žada pasitaisyti ir kovoti su korupcija.Grupė „Airija“ švenčią 30-metį ir pristato naujai suskambusią bene garsiausią dainą „Kasdien į karą“.Ved. Gabija Narušytė

Baltijos šalys ir Lenkija nuo pirmadienio nebeįsileidžia rusų turistų, jiems neišdavinėjamos vizos. Tačiau abejojama, ar šis draudimas pilnai suveiks – Rusijos piliečiai Baltijos valstybes teoriškai gali pasiekti su kitur išduotomis vizomis.Ką daryti, kad draudimas neįsileisti Rusijos piliečių pilnai suveiktų?Laidoje dalyvauja Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė, Užsienio reikalų ministro patarėjas Laurynas Jonavičius, Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, VU TSPMI vadovė Margarita Šešelgytė, LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis.Ved. Marius Jokūbaitis

Organizacijai „Blue/Yellow“ įteiktas Europos piliečio apdovanojimas, kurį Lietuvoje ji pelnė už paramą kariaujančiai Ukrainai. Pokalbis su europarlamentaru Petru Auštrevičium apie situaciją Europos Parlamente ir paramą Ukrainai, Rusijos finansuojamus europarlamentarus.

ES susitarė stabdo susitarimą, kuris leido Rusijos piliečiams lengviau patekti į bloką. Jiems nebus draudžiama atvykti į ES, tačiau tai padaryti bus sunkiau.Ar prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje per Lietuvą vyko Rusijos karinis tranzitas, ar ne? Seimo narys Raimundas Lopata tvirtina, kad taip, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad iki šių metų kovo buvo leidžiama vežti tik kurą, o karinis tranzitas per Lietuvą į Kaliningrado sritį nevyksta nuo 2014 metų.Eidamas 92-trus metus, mirė paskutinis Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius, vienintelis šios valstybės prezidentas Michailas Gorbačiovas. Gorbačiovas – viena iš kontraversiškiausių XX-o amžiaus politinių asmenybių. Vakarų lyderiams reiškiant užuojautą dėl jo mirties ir daliai sakant, kad jis suvaidino kertinį vaidmenį sugriaunant geležinę uždangą, Lietuvos vadovai teigia, kad Gorbačiovo veiksmai vertinami nevienareikšmiškai.Vyriausybė nutarė mokėti kompensacijas beveik 38 tūkstančiams veiklą stabdančios bendrovės „Perlas Energija“ klientų, iki šiol nepasirinkusių kito tiekėjo.Prekybos centruose ir gėlių turgavietėse šiuo metu prasideda pirkėjų antplūdis, žmonės skuba įsigyti gėlių Rugsėjo pirmajai.Prieš 29 metus rugpjūčio 21 dieną iš Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė. Tai galutinai įtvirtino Lietuvos Nepriklausomybę. Šią dieną minime kaip Laisvės dieną.Ved. Agnė Skamarakaitė

Baltijos šalys jau nuo vasario neišduoda turistinių vizų Rusijos piliečiams. Dabar tokį žingsnį žengti svarsto ir Suomija, pastebėjusi, kad turistų iš kaimyninės šalies srautas išaugo kelis kartus. Norvegija stebi panašias tendencijas, tačiau ribojimų kol kas nesiima. Tuo metu Estija ir Latvija galimybes Rusijos piliečiams keliauti imasi riboti dar griežčiau. O kokie Lietuvos planai ir ar vartai į Europą Rusijos piliečiams vis dar atverti per plačiai?Laidoje dalyvauja ambasadorius ypatingiesiems pavedimams Linas Linkevičius, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Giedrius Surplys, nuo 2015-ųjų Lietuvoje gyvenanti Rusijos pilietė, anglų kalbos mokytoja Jelena Veshniakovskaya.Ved. Liepa Želnienė

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aptarė ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimą. Aptartos įstatymo perspektyvos ir reikalingi pokyčiai, kurių dalis gali būti svarstomi jau rudenį. Posėdį stebėjo kolega Paulius Selezniovas. Rusija nori Bayraktarų. Ši bei kitos užsienio žinios. Žygimantas Kapočius.Bendrovės „Lufthanza" darbuotojų streikas. Mindaugas Savickas.Rusija atsisako kosminės stoties projekto.Ar įmanoma įveikti internetinį piratavimą? Vaidotas Burokas.Įtūžęs pilietis Ginučiuose supjaustė tiltą.Futbolo padėtis Lietuvoje ir kiti sporto pranešimai. Tautvydas Meškonis.Ved. Darius Matas

Privačių odontologų prašymu sausio gale Sveikatos apsaugos ministerija išleido naują įsakymą, kuris leidžia sunkiems ir negalią turintiems pacientams taisyti dantis jų namuose. Tačiau iki šiol privatūs dantų gydytojai to daryti neskuba. Kodėl,-aiškinosi žurnalistė Edita Vitė.Seime prasidėjus diskusijoms dėl Lietuvos respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos, nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė pasiūlymui ugdymo įstaigose įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos discipliną. Tuo metu Krašto apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuoja bendrą projektą - Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą moksleiviams. IšsamiauKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo narė Vilija Targamadzė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas, pulkininkas Albertas Dapkus ir Moksleivių sąjungos atstovas.Šiandien Italijos mieste Turine prasideda Didžioji Eurovizija. Šį vakarą pirmasis pusfinalis, jis bus rodomas 22:00 val. per LRT televiziją. Šį rytą klausiame - Ar žiūrėsite Eurovizijos konkursą per LRT. Kaip manote ar mūsų atlikėja pateks į finalą? Mūsų pašnekovas Lietuvos delegacijos eurovizijoje vadovas Audrius Giržadas.Geriausias metas skolintis nuosavam būstui jau galbūt praeityje. Sparčiai kylant vartotojų kainoms, euro zonos centrinis bankas vis garsiau raginamas atsisakyti savo skatinamosios politikos ir pasekti kitų centrinių bankų, kurie didina palūkanų normas, pavyzdžiu. Ši tema ir kiek kainuoja surengti „Euroviziją“, Dariaus Mato parengtoje apžvalgoje „Verslo laikas“.Pokalbis su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.Šį vakarą Turine, Italijoje prasidės 2022-ųjų metų Eurovizijos dainų konkursas. Šiandien, pirmojo pusfinalio metu į sceną žengs ir Lietuvos atstovė Monika Liu. Kokias prognozes Lietuvai pateikia užsienio ekspertai, kas yra pagrindiniai pretendentai į pergalę ir kaip italams sekasi organizuoti renginį - Justo Buivydo reportaže.Komentaras. Autorius Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Ved. Rūta Kupetytė

Nauja KTU monografija pristato piliečių mokslą ir jo taikymą pasaulyje ir Lietuvoje kaip būdą rinkti duomenis ir spręsti socialines problemas. Bendraautorė dr. Monika Mačiulienė teigia, kad Lietuvoje jis žengia tik pirmuosius žingsnius.Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Jurga Motiejūnaitė aktyviai naudoja vieną populiariausių piliečių mokslo platformų iNaturalist, kurioje galima registruoti pastebėtus augalus, grybus ir gyvūnus. Ji mano, kad aktyviau įsitraukti žmonėms trukdo metodinių priemonių – knygų apie gamtą stoka.VDU profesorė Vita Mildažienė prieš keletą metų inicijavo projektą „Bronės Pajiedaitės takais“ ir siekia įtraukti moksleivius į Lietuvoje mažai žinomų vandens gyvūnų – samangyvių tyrimus bei pristatyti išskirtinę tragiško likimo tarpukario Kauno mokslininkę.Autorė Vaida Pilibaitytė

9-erių metų mergaitė vinilinių plokštelių parduotuvėje klijuoja lipdukus, kad užsidirbtų pinigų ir pati galėtų įsirengti savo kambarį taip, kaip nori. Tokią dukrą turi mūsų kolegė Aistė Jūrė, kuri labai domisi vaikų auklėjimo peripetijis ir kuri LRT atsakinga už turinį vaikams bei paaugliams.Nuo 2024 m. valstybinis matematikos brandos egzaminas bus privalomas visiems, kurie norės studijuoti aukštojoje mokykloje. Taip pat svarstoma idėja, kad visi moksleiviai turėtų išlaikyti matematikos egzaminą, jeigu nori gauti brandos atestatą. Ką apie šiuos pokyčius galvoja Vilniaus licėjaus matematikos mokytojas Andrius Berniukevičius?Per metus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą deportuota apie 100 žmonių, kurie ten nusikalto ir jau atliko bausmę. Tačiau aiškėja, kad kai jie grįžta į Lietuvą, niekas šių žmonių nepasitinka, nepasiūlo jokios pagalbos. Ar taip tikrai ir turėtų būti?Specialistai sako, kad priklausomybė nuo interneto tampa vis didesne problema. Kaip su ja kovoti? Gydytojo psichiatro Jono Fugalio patarimai.Paaiškės, kuris LRT RADIJO klausytojas šiandien iškovos galimybę dalyvauti laidoje „Auksinis protas“.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos diena: Ar be galimybių paso Seimo nariai galės patekti į parlamentą? Kaip karantinas veikia juvelyrų darbą, ir kaip jų kuriami papuošalai randa savo pirkėją? Ugnius Didžiokas yra pirmasis lietuvis apkeliavęs 223 šalis. Kaip įveikti pandemijos paveiktą savijautą?Ved. Madona Lučkaitė

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neturėtų tapti atpirkimo ožiu baltarusiškų trąšų tranzito istorijoje. Pasak Skaisgirytės, klausimas dėl postuose paliktų susisiekimo ir užsienio reikalų ministrų ateities pareigose „tikrai nėra uždarytas“. Anot jos, už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ prekių pervežimą per Lietuvą yra atsakingi politikai.Opozicijai kylančius klausimus dėl nevykdomų sankcijų baltarusiškoms trąšoms galėtų aiškintis Seimo komitetai, o ne speciali tyrimo komisija, mano valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras.Palangoje surengta pilietinė akcija, prieš centrinės valdžios ketinimus privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ bei į privačias rankas atiduoti Palangos baseiną. Piliečių nepasitenkinimas kilo, kai Vidaus reikalų ministrė paskelbė, jog „Pušynas“ kitąmet bus privatizuotas.Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma didinti akcizą gazoliams bei šildymui skirtiems gazoliams, vadinamajam buitiniam krosnių kurui. Vyriausybė pritarė nuo 2023 m. laipsniškai atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro subsidijų, iki šiol taikomų angliai, koksui, lignitui, „raudonajam“ dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Nuo 2023 m. akcizu bus apmokestinamos ir šildymui skirtos durpės.Briuselyje vykstanti Europos Vadovų Taryba aptaria situaciją Ukrainoje ir neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krizę. Susitikime dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors padėtis ES ir Baltarusijos pasienyje stabilizavosi, stabilumas yra trapus, o Bendrija turi kuo greičiau įgyvendinti migracijos, prieglobsčio ir sienų apsaugos politikos pokyčius.Ved. Madona Lučkaitė

Apie aplinkosauginius protestus ir atminties karus Serbijoje .Antrus metus vyksta labdaros iniciatyva „Menininkai, saugantys miškus“. Kviečiama už simbolinę kainą įsigyti Lietuvos ir užsienio menininkų kūrinių ir taip paremti senųjų Lietuvos miškų išsaugojimą.Vienas žymiausių pasaulio architektų Massimiliano Fuksas vakar Lietuvos ambasadoje Romoje tapo Lietuvos piliečiu. Šiuolaikinės architektūros grandu laikomas M. Fuksas gimė mediko iš Vilniaus Raimondo Fukso ir austrų bei prancūzų kilmės italės, filosijijos profesorės Tersilijos šeimoje. Šešerių metų neteko tėvo.Apie naują „Žiemojimo su opera“ sezoną.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kas padeda užtikrinti žemesnes šildymo kainas. Mažiausiai už šildymą tarp visų didmiesčių - moka Kauno gyventojai. Ekspertų teigimu, tai lemia ne tik biokuro naudojimas, bet ir konkurencija, kurią didina nepriklausomi šilumos gamintojai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įpareigoti visus restoranus, kavines ir barus lankytojams nemokamai tiekti geriamąjį vandenį, nuo pirmadienio visur darbuotojai bei lankytojai turės dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Kaip šiandien pandemijos akivaizdoje sekasi restoranams ir kavinėms? Pokalbis su verslininku Arminu Darasevičiumi.Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatomas režisierės Albinos Griniūtės dokumentinis filmas „Šaukiniai iš tolimo uosto“. Tai filmas apie žmones, kurie metų metus gyvena savo jachtose ant vandens, ir vis užsuka į nedidelę Portugalijai priklausančią salą Atlanto vandenyne. Kuo ypatingas tokių žmonių gyvenimo būdas? Pokalbis su režisiere.„Sportinės kelnės, kurios ne tik patogios, bet ir gerina kraujotaką“ arba „Pėdkelnės, gerinančios kraujotaką ir mažinančios celiulitą“ – tokių ir panašių reklamų gausybė. Tačiau mokslininkai sako, kad drabužiai gali būti patogūs, bet nei kraujotakos, nei kitų giluminių fiziologinų rodiklių nepagerina.Pažintis su LRT kolega – portalo LRT.lt pasaulio skyriaus žurnaliste Ieva Žvinakyte, kuri rengia naujienas anglų kalba ir laisvalaikiu užsiima laipiojimo sportu.Ved. Edvardas Kubilius

Apie tai, koks turėtų būti krikščionių santykis su valstybės valdžia, koks požiūris į leidžiamus įstatymus, apskritai kokia pilietinė pozicija labiausiai atitinka Kristaus mokslą. https://open.spotify.com/episode/32VX2uHMhdLHDEsOPD9LqM?si=YOWtM9QhQ1qbdclejf94yA&dl_branch=1

Teisininkai perspėja, net ir turinčius turite ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį. Kodėl bet kada ji gali būti nutraukta?Ne kartą esame girdėję įvairių tarnybų raginimus nelikti abejingiems ir pilietiškai pranešti apie galimus nusikaltimus ar situacijas, kai buvome pvz. provokuojami duoti kyšį. O kiek iš ties esame nepakantūs korupcijai, kiek ryžtamės apie tai informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir kaip pareigūnai tokius pranešimus tiria? Ar saugūs pranešėjai?Kaip klostosi gyvenimas patyrus fizinio asmens bankrotą?Nuotolinio darbo iššūkiai teismams.Laidoje dalyvauja: advokatai Dalia Stakvilevičiūtė ir Egidijus Langys, Specialiųjų tyrimų tanybos Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vadovas Mikas Bukauskas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamošiūnienėVed. Artūras Matusas

Lietuvoje šiuo metu stipriai išaugusi įtampa dėl vertybinių klausimų, tokių kaip mažumų teisės, šeima, tradicinės vertybės, istorinė atmintis, atsisakymas skiepytis. Piliečiams negebant susikalbėti ir susitarti, neišvengiamai kyla klausimas: koks apskritai yra viešųjų diskusijų tikslas ir prasmė? Ar nėra naivu be perstojo kartoti, kad turime išgirsti ir įsiklausyti į kitokias nuomones? Kiek realu užmegzti tikrą pilietinį dialogą, ypač kai viena iš pusių stokoja geros valios ir pagarbos? Kaip kalbėtis su tais, kurie kalbėtis nenori? Ar žodžio laisvė apima bet kokių žodžių laisvę, net ir tų žodžių, už kurių slypi neapykanta, melas ir manipuliacijos? Jeigu viešosios diskusijos yra teigiamų pasekmių nekurianti veikla, kodėl mes jas taip aktyviai skatiname? Galbūt yra konstruktyvesnių politinio veikimo ir bendrabūvio formų, kurios galėtų pakeisti niekur nevedantį apsikeitimą nuomonėmis?Debatuose dalyvauja filosofai Algirdas Davidavičius ir Viktoras BachmetjevasVed. Simas Čelutka

LRT.lt sporto žurnalistai Martynas Nesavas ir Paulius Cubera pristato įdomiausius pasaulio olimpiečius Tokijo žaidynėse - favoritai, rekordų besivaikantys atletai ir tie, kurių pasirodymų nereikėtų praleisti.Migracijos aktualijos. Studijoje - Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.Užsienio įvykių apžvalga.Lukas KivitaVyriausybės planas Dieveniškėse įkurdinti neteisėtai į Lietuvą atvykusius migrantus kelia vis didesnį pasipiktinimą. Vietos gyventojai baiminasi dėl saugumo ir skundžiasi esą vagiamais skalbiniais bei pjaunamomis vištomis. Į kovą įsitraukė ir politikai. Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis pareiškė, kad stovyklos kūrimas gausiai tautinių mažumų gyvenamose Dieveniškėse – tyčinė provokacija. Kiek tokie teiginiai pagrįsti ir ar išties migrantai yra įvykdę smulkių vagysčių, aiškinosi LRT Faktai.Rekordinio derliaus laukusiems ūkininkams gai tekti skaičiuoti nuostolius. Dėl kaitros daugelyje rajonų grūdų kuliama trečdaliu mažiau, nei tikėtasi. Dalį ūkių išgelbės didesnės supirkimo kainos. Tačiau nepamatuotų lūkesčių turėjusiems ir daug investavusiems ūkininkams ši vasara gali būti pražūtinga. Daugiau apie tai mūsų bendradarbė Šiauliuose Aina Mizgirde.Augantys užsikrėtimų skaičiai kelia nerimą ir piliečiams, ir specialistams. Kas žinotina apie artėjančią revakcinaciją,- aiškins Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė.Sporto naujienos. Studijoje Marius AndrijauskasŠiandien – paskutinė Nacionalinės ekspedicijos diena. Tiesiogiai iš 7 – osios Nacionalinės ekspedicijos Edvardas Kubilius.Savaitės komentaras.Autorius - „Verslo žinių“ apžvalgininkas Ramūnas Terleckas.Ved. Gabija Narušytė

Baltarusijos opozicijos atstovas Pavelas Latuška LRT radijui sako, kad padidėjęs migrantų srautas yra Baltarusijos slaptųjų tarnybų operacija.Lietuvos užsienio reikalų ministerija akreditavo Baltarusių demokratinę atstovybę, taip suteikdama oficialų statusą Vilniuje dirbančiai Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos komandai.Į olimpines žaidynes pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo nevyks vyrų krepšinio rinktinė. Ką tai reiškia Lietuvos sportui?Ved. Olga Ugriumova

Įsibėgėjus atostogų sezonui policija fiksuoja išaugusį sukčiavimo atvejų skaičių nuomojant būstus. Realių sąlygų neatitinkantys skelbimai apie sodybų ar apartamentų nuomą labiausiai paplitę socialiniuose tinkluose. Ekspertai žmones ragina neapsigauti dėl įtartinai žemos būsto kainos ir prieš pervedant pinigus patikrinti informaciją apie nuomotojo veiklą internete.Nuo šiol visi Lietuvos piliečiai gali gauti vakciną nuo Covid – 19.Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke ir Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.Garso performansai ir laisvosios Baltarusijos palaikymo iniciatyva „Belkos triukšmas“ šiandien kviečia išreikšti savo balsą šalia buvusios SSRS radijo ryšio trukdymo stoties. Čia menininkai Audrius Šimkūnas ir Juozapas Kalnius, pasitelkę „Belkos“ trumpųjų radijo bangų imtuvus, skleis triukšmą performanso metu prie buvusios SSRS radijo transliacijų trukdymo stoties – objekto nr. 61 (Žaliakalnio gimnazijos stadione, Galinio Pylimo g. 17, Klaipėda).Paulius Selezniovas.Lietuvoje vyksta rengistia renginiai apie globėjus ir globą. Ką reikia žinoti apie globą supančius apie globą supančius mitus, kas galėtų tapti globėju, kas stabdo žmones tapti globėjais ir kodėl iki šiol daugiau nei 1500 vaikų vis dar gyvena globos institucijose, dauguma iš jų - paaugliai.Globos ekspertė Rugilė Ladauskienė.Savaitės įvykių apžvalga. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė ir Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.Sporto pranešimai. Studijoje Marius AndrijauskasDaumantas Butkus iš Palūšės.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Rita MiliūtėVed. Rta Kupetytė

Seimui pateiktos pataisos dėl galimybės ES piliečiams steigti partijas Lietuvoje.Minima Medicinos darbuotojų diena.Vilniaus rajone nugaišusioms vištoms patvirtinus paukščių gripą, šalyje situacija dėl šio viruso darosi vis karštesnė.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Lietuvoje pradedamas įgyvendinti bandomasis pagalbos ugdymo įstaigose projektas „Diabusas“, kurio tikslas – supažindinti naujai diabetu susirgusio vaiko mokytojus, administraciją, sveikatos darbuotojus, bendraklasius ir jų tėvus su šios ligos specifika, pamokyti, kaip teikti kasdienę vaiko priežiūrą ir pagalbą.Pasakoja Edita Vitė.Lietuvoje į mokyklas kol kas grįžus tik kai kurių savivaldybių pradinukams, dalyje užsienio šalių atnaujinamas ir vyresnių moksleivių ugdymo procesas. Švedijoje ir Danijoje sprendimas atverti mokyklų duris priimtas stebint prastėjančią iš namų besimokančių vaikų psichologinę būklę. O dėl sparčios vakcinacijos Izraelyje kontaktinis mokymasis atnaujintas ir aukštųjų mokyklų studentams. Išsamiau Rūta Nikitinaitė.Ar bus skiepijami ir ar reikia skiepyti vaikus nuo Covid -19? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, to paties universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.Piliečių vakcinavimo patirtis.Kauno miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.Išskirtinis premjerės Ingridos Šimonytės interviu Lietuvos radijui.,,LRT ieško sprendimų“.Giedrė Trapikaitė.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Karantinas išsikvėpė, draudimų galiojimo laikas baigėsi, visuomenė nusigręžia nuo karantino - tokie ir panašūs teiginiai vis dažniau skamba kalbant apie pandemijos valdymo sprendimus. Nepaisant to karantinas pratęstas iki balandžio pabaigos, o susirgimų skaičiai toliau auga. Kaip iš naujo susitarti su piliečiais laikytis taisyklių? Laidos dalyviai: Mindaugas Stankūnas, Jurgita Sėjonienė, Vigilijus Jukna .Ved. Deividas Jursevičius

Laidoje svečiuosis aktorius ir muzikantas Dominykas Vaitiekūnas, su kuriuo kalbėsimės apie laisvę ir jos ribas demokratiškoje visuomenėje ir šiuolaikiniame mene. Laidoje įvyks ir naujausios D. Vaitiekūno dainos „Būnu sau toks" premjera.Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras Špilevoj

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad aštrius visuomenėje kylančius klausimus, pavyzdžiui, Stambulo konvencijos ratifikavimą, galėtų svarstyti piliečių asamblėja. Piliečių asamblėjos modelį įdiegti užsibrėžusi ir Vyriausybė. Kaip ji veiktų? Ar tikrai reikia tokio formato ir ar piliečių asamblėja nedubliuotų Seimo darbo? Ką rodo kitų valstybių patirtis?Apie tai diskutuoja Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ir apžvalgininkai Paulius Gritėnas bei Darius Indrišionis.Ved. Liepa Želnienė

Prieš kurį laiką Lietuvos žiniasklaida mirgėjo nuo antraščių, kad Milano mados savaitėje „Dolce & Gabbana“ kolekciją pristatė ir lietuvė Ugnė Gelgotaitė, jau daug metų gyvenanti Italijoje. Koks buvo Ugnės kelias į mados pasaulį, ar lengva buvo jos mamai palaikyti šią nuo mažens puoselėtą svajonę?Buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, garsi advokatė Regina Gytė Narušienė, parašiusi knygą apie dvigubos pilietybė problematiką, 141-ą jos egzempliorių įteikė naujojo Seimo nariams. Kokie argumentai už ir prieš, ar šis klausimas dar grįš į politinę darbotvarkę – pokalbis su Regina Narušiene.Prezidento siūlymas steigti piliečių asamblėją, kuri svarstytų Stambulo konvenciją, sulaukė karštų diskusijų. Kokius klausimus tokios asamblėjos sprendžia kitose šalyse? Kaip jos sudaromos? Kalbėsimės su politikos analitike EBPO Paryžiuje dirbančia Ieva Česnulaityte, kuri kartu su kolegomis tyrė beveik tris šimtus pasaulyje veikiančių piliečių asamblėjų.Laidą veda: Rūta Kupetytė

„Nuo kūdikystės iki universiteto“ serijoje kalbamės su visų amžiaus tarpsnių mokytojomis ir mokytojais. Šioje tinklalaidėje išgirsite pokalbį su gimnazijos mokytojomis. Apie Tarptautinio Bakalaureato (IB) naudas jaunam žmogui, pažymius, profesijos pasirinkimą ir tėvų požiūrį į tai kalbamės su Skirmante Klumbyte ir Virginija Barbaravičiūte.

Daliai Europos neįsileidžiant žmonių iš Jungtinės Karalystės, Lietuvos Vyriausybė siekia padėti ten įstrigusiems Lietuvos piliečiams ir juos parsiskraidinti. Kaip sekasi įgyvendinti šį gelbėjimo planą? Pokalbis su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.Apklausa rodo, kad skiepytis nuo koronaviruso ketina 45 proc. gyventojų, trečdalis dar nėra apsisprendę. Vis dėlto – kodėl dalis žmonių neketina skiepytis arba dar nežino, ar skiepysis?„Verslo laike“ – su koronavirusu kovojantys medikai bei savanoriai galės gauti paramą kaip fiziniai asmenys.Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžetą. Ar ir kaip kitąmet gerės žmonių socialinė padėtis?Panevėžio medikai apstulbę – vietos valdžiai panaikinus nemokamas stovėjimo vietas ligoninės darbuotojams, šie nebeturi kur palikti automobilių, gavo baudas.O taip pat apie gyvenimą pertvarkytuose Viešvilės vaikų namuose.Ved. Edvardas Kubilius

Kas yra post-tiesa? Kaip orientuotis tikrovėje, kurioje nyksta riba tarp tiesos ir melo? Kokią įtaką mūsų savivokai ir politiniams procesams daro naujosios skaitmeninės technologijos? Kodėl mažėja pasitikėjimas specialistais, ekspertais, apskritai racionalumu ir faktais? Kaip užtikrinti visuomenės sutarimą dėl pamatinių vertybių, kai socialinių medijų algoritmai užprogramuoja piliečių atsiribojimą nuo kitokių nuomonių? Apie tai diskutuojame su LCC tarptautinio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto docentu, medijų ir politikos teoretiku dr. Ignu Kalpoku.Ved. Simas Čelutka

1992 metų spalio 25 dieną piliečiai referendume balsavo dėl Lietuvos Konstitucijos, mūsų valstybės teisinio pagrindo. Kaip jo laikosi įvairios Lietuvos valdžios institucijos? Kiek Konstitucijos normos yra svarbios mūsų žmonėms?Apie tai diskutuoja Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas bei M. Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.Ved. Virginijus Savukynas

Prasideda išankstinis balsavimas antrajame rinkimų ture. Kaip balsuos saviizoliacijoje esantys piliečiai? Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, korespondentė Kristina Karlonė Kaunas.Populiacijos tyrimą atlikę Lietuvos mokslininkai nustatė, kad rūkančiųjų rečiau nei nerūkančiųjų kraujyje buvo susiformavusių antikūnų prieš koronavirusą. Mokslininkų teigimu tai rodo, kad ištirti rūkaliai koronavirusu sirgo rečiau. Tačiau specialistai daryti išvadų, kad rūkymas apsaugo nuo COVID -19, neskuba. Išsamiau Gabrielius Grubinskas.Spalio 19 - 23 dienomis trečius metus Lietuvoje organizuojama nacionalinė akcija „Senjorų dienos internete“ sulaukia vis didėjančio susidomėjimo. Akcijos tikslas – sudominti ir paskatinti Lietuvos senjorus naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis, e. paslaugomis, kritiškai vertinti informaciją, tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Studijoje asociacijos „Langas į ateitį“ koordinatorė, teminės akcijos „Senjorų dienos internete“ organizatorė - Deimantė Ežerskytė.Keliolika Lietuvos organizacijų susivienijo į konsorciumą, kuris turėtų padėti verslui ir viešajam sektoriui žengti į skaitmeninį amžių. Šiam ambicingam tikslui planuojama prašyti Europos Sąjungos paramos, už kurią įmonės vis daugiau procesų perkels į virtualią erdvę. Inžinerinės pramonės įmones vienijančios asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad Lietuvos valdžia prie šių pokyčių galėtų prisidėti po pandemijos skirstomas investicijas nukreipti ten, kur jos duotų grąžą. Kolega Mindaugas Laukagalis kalbina Darių Lasionį.Išsamiai Covid - 19 situacija Lietuvoje ir pasaulyje.Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis.Kovojant su koronavirusu didesnę atsakomybę turi prisiimti savivaldybės.Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.Valdžia, prieš Seimo rinkimus, nepadarė namų darbų ir nesuteikė galimybės internetU balsuoti per pandemiją užsienio rinkėjams bei izoliacijoje esantiems asmenims. Vyriausioji rinkimų komisija teigia, kad Seimui tik vasarą suskubus įteisinti tokią galimybę nebeužteko laiko sukurti elektroninio balsavimo sistemos. Politikai baksnoja vieni į kitus pirštais ir teigia, kad valdantieji neva tyčia vilkino įstatymo pataisą prisidengdami kibernetinio saugumo garantijos stoka. Plačiau Edita Vitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Pasakojimai iš Vilniaus S. Konarskio, Nemenčinės apylinkių, karantine esančių Raseinių.Rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose kol kas didesnis, nei 2016 m., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.Per 60 žmonių esančių saviizoliacijoje registravosi balsavimui, tačiau nesulaukė rinkimų komisijų narių, teigia organizacija „Baltosios pirštinės“.Privaloma užtikrinti galimybę balsuoti negalią turintiems žmonėms, tačiau dešimtadalis apylinkių nėra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia.Kone 43 tūkstančiai pasaulio lietuvių registravosi dalyvauti Seimo rinkimuose. Jie balsuoja pirmą kartą įkurtoje pasaulio lietuvių apygardoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lajan savo metiniame pranešime pareiškė, kad rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi ir sąžiningi, o Europos Sąjunga yra Baltarusijos žmonių pusėje.Kai kurios gydymo įstaigos jau skiepija pacientus nuo gripo. Pastebima, kad šios vakcinos poreikis šiemet išaugęs, tad gydymo įstaigos ir Valstybinė ligonių kasa įsigijo daugiau dozių nei ankstesniais metais.Užsienio reikalų ministerija žada supaprastinti vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams.Lietuvos užsienio reikalų ministras su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo plėtojant penktos kartos ryšio infrastruktūrą.Ved. Monika Juškevičiūtė.

Vis daugiau Baltarusijos piliečių prašo prieglobščio Lietuvoje.Kaip bus išleisti Valstybės pasiskolinti pinigai?Kaip pasikeis valgyklų darbas mokyklose?Grūdų derlius šiemet geras, tačiau jį parduoti - sunku.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Lietuvos padėtis dėl COVID-19. Ar reikia Lietuvai užsidaryti? Ar pavyks sukviesti vilniečius į vykdomą didžiausią Lietuvoje tyrimą dėl koronaviruso, nepaisant to, kad buvo išplatinti 2000 kvietimų su klaidingu numeriu? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas. Nors dažnai kalbama apie sausakimšus barus ir kavines, jų savininkai teigia, kad lankytojų mažiau nei pernai, o augant naujų užsikrėtimų koronavirusu šalyje skaičiui, su nerimu laukia rudens.Lietuvos ir kitų šalių politikams svarstant Baltarusijai įvesti sankcijas, kai kurie ekonomistai sako, kad neigiamas pasekmes pajustų ir Lietuvos verslas.Baltarusijoje tebesitęsiant protestams po rinkimų, didžiulė problema lieka represijos prieš žurnalistus ir informacijos ribojimas, interneto blokavimas. LRT prisideda prie pastangų teikti informaciją Baltarusijos žmonėms. Portalo lrt.lt žurnalistas Benas Gerdžiūnas.Piliečiams užfiksavus, kaip Zarasų rajone Bileišių kaime asfaltuojant kelią kertami ąžuolai, nevyriausybininkai vėl ragina keisti valstybės požiūrį į medžius. Krizė po rinkimų Baltarusijoje: kas yra pagrindiniai žaidėjai situacijoje ir kaip ji gali klostytis toliau? Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.Po milžiniško sprogimo Beiruto uoste dar vis neatsigaunantis miestas ir toliau grimzta į krizę. Vakar Libano parlamentas įtvirtino ir mėnesiui pratęsė nepaprastąją padėtį, valdžiai suteikiančią dar daugiau galimybių kontroliuoti besipriešinančius, užgniaužti Libano gatvėse netylančius protestUs. Apie tai, kas vyksta Libane, daugiau pasakoja Ieva Balsiūnaitė. Ved. Giedrė Čiužaitė

Brazilijoje Covid-19 susirgimų skaičiui perkopus milijoną, nevyriausybininkai teigia, kad labiausiai virusas paveikia gentines bendruomenes. Neretai ribotą kontaktą su išore turinčioms gentims virusas ypatingai pavojingas, o medikų paslaugos sunkiai pasiekiamos. Baiminamasi, kad su didėjančiais mirčių skaičiais, gali išnykti ir tūkstančius metų puoselėta kultūra, istorija bei sukauptos žinios. Lenkijoje rengiami dėl koronaviruso atidėti prezidento rinkimai. Ir nors kandidatų 11, kova, prognozuojama, vyks tarp dviejų – „Teisės ir Teisingumo“ partijos deleguoto dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos bei naujo "Piliečių platformos" kandidato ir Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio.Prieš 70 metų, remiama Kinijos ir Sovietų Sąjungos, komunistinė Šiaurės Korėja užpuolė Pietų Korėją, taip pradėdama trejus metus trukusį kruviną Korėjos karą. Nors 1953-siais buvo pasirašytos paliaubos, taikos sutartis nesudaryta iki šiol.

Lenkijoje vyksta parlamento rinkimai. Piliečiai renka narius į abejus parlamento rūmus – 460-imt parlamento žemųjų rūmų narių ir 100-tą senatorių ketverių metų kadencijai. Apklausos rodo, kad laimėti turėtų valdančioji nacionalistinė Teisės ir Teisingumo partija, kuriai vadovauja Jaroslawo Kaczynski. Kodėl jie sulaukia tokio palaikymo ir ko toliau tikėtis Lenkijoje? Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu Liutauru Gudžinsku.Turkijos pajėgoms intensyvinant puolimą kurdų kontroliuojamose Sirijos teritorijose, pranešama ir apie civilių žūtis, o dešimtys tūkstančių žmonių bėga iš namų, ieškodami prieglobsčio. Tarptautinė bendruomenė ragina stabdyti veiksmus. Visa tai prasidėjo iš teritorijų pasitraukus JV-ų kariams. Vašingtonas atmeta kritiką, kad išdavė sąjungininkus kurdus. Haityje, neturtingiausioje Lotynų Amerikos valstybėje, dėl protestų pastarosiomis savaitėmis dėl to uždarytos verslo įmonės, Jungtinės tautos nurodo, kad maždaug du milijonai vaikų negali lankyti mokyklos. Opozicija reikalauja, kad atsistatydintų Haičio prezidnetas.Šią savaitę vyko Nobelio premijų dalybos, pirmadienį skelbiamas ir paskutinysis šiais metais - Nobelio ekonomikos premijos laureatas. Šie prestižiniai apdovanojimai teikiami nuo 1901-ųjų.

Minima pasaulinė trombozės diena. Kasmet Lietuvoje nuo šios ligos miršta daugiau kaip 5000 žmonių. Kada kyla trombozės rizika ir kaip jos išvengti? Pokalbis su kardiologu Prof. Pranu Šerpyčiu.Specialistai pastebi, kad žmonės turi daug baimių, nepasitikėjimo, jiems trūksta žinių apie organų donorystę. Skaičiuojama, kad organų donorų šiuo metu Lietuvoje laukia 357 žmonės, 15 iš jų – vaikai. Savo istorija dalijasi Rimvydas Vekerotas, kuriam prieš 13 metų persodinta širdis.Lenkijoje vyksta parlamento rinkimai. Piliečiai politikus renka į abejus parlamento rūmus – 460 žemųjų rūmų narių ir 100 senatorių ketverių metų kadencijai. Ekspertai prognozuoja, kad rinkimus turėtų laimėti valdnačioji Teisės ir teisingumo partija, tačiau neatmetama, kad iššūkį jiems meta ir opozicija.Ved. Greta Klimkaitė.

Išbandymas Virginijui Sinkevičiui Europos parlamente – popiet prasidės kandidato į eurokomisarus klausymai.Trečiąją valstybinio lygio civilinės saugos pratybų dieną – radiacinės žvalgybos veiksmai.Piliečiai žinias apie valstybės valdymą, piliečių teises ir pareigas tikrinasi Konstitucijos egzamine.Ukraina pasirašė susitarimą su prorusiškais separatistais dėl vietos rinkimų.Į Lietuvą darbo vizito yra atvykęs Latvijos prezidentas Egilas Levitas. Bendra Lietuvos ir Latvijos šalies vadovų spaudos konferencija.

Įstatymų spragos, kuriomis naudojasi trečiųjų  šalių piliečiai pirkdami žemes Lietuvoje pajūryje.Pirmą kartą Artimuosiuose Rytuose vyksiančiame lengvosios atletikos pasaulio čempionate sportininkams tenka atlaikyti  rimtus išbandymus.Baigiamas dvejus metus trukęs VMI kvitų žaidimas.Artėjant komunistinės Kinijos 70–mečiui, pasaulyje rengiami protestai. Pasaulio lietuvių metams skirtas LRT projektas „Keturi milijonai“ - Airijoje. Kaip šioje šalyje gyveną lietuviai? Ved D. Kuodis.

Keli kūriniai, kuriuose minima turbūt svarbiausia diena Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiams – Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas 1776-aisiais. Ji – jauna, moteris, turinti klasikinės muzikos išsilavinimą ir ji – japonė, – taip apibūdinama 32-ejų dirigentė Miho Hasama, pradėjusi vadovauti Danijos radijo bigbendui. Skambės jos diriguojamų pasirodymų įrašai bei pačios kūryba. Rubrikoje „Retro“ klausysimės 1959-ųjų Marcelio Camu filmo „Juodasis Orfėjas“ garso takelio. Laidos pabaigoje lauks dar keli šių dienų brazilų atlikėjai. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Partijų ir politikų reitingai: nauja Vilmorus apklausa. Rusų kultūros centre paroda „Vilniaus dienoraščiai“. Dėl sausros paskelbta ekstremali situacija Varėnos rajone ir Elektrėnuose. Piliečių pavojingas elgesys prie vandens. Situacija Klaipėdoje. Gelbėtojų rekomendacijos.

Piliečių grupė siekia, kad Lietuvoje būtų galima lengviau surengti referendumą. Pagal siūlymą, tam užtektų 50 tūkst. piliečių parašų.Dabar pagal LR Konstituciją referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių. Parašus referendumo skelbimui dėl šios Konstitucijos nuostatos keitimo rinks 21 Lietuvos piliečio grupė.Ar reikia Lietuvai daugiau referendumų ir kokie pavojai už to gali slypėti? Studijoje viešės referendumo koordinatoriai Vytautas Kadžys ir Aras Sutkus, taip pat konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Ši laida – Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) agitacinė laida.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Penktadienį, rugsėjo 15 d., Kauno apylinkės teismas pradėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, policijos iniciatyva iškeltą prieš medžių pjovimą rugpjūčio pabaigoje protestavusiems kauniečiams.Auksė Petrulienė, Vytenis Jakas ir jiems atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas kaltinami susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimais ir teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymu. Jiems gresia piniginės baudos.Kauniečiai savo kaltę neigia, ir tikina tik siekę apsaugoti medžius, kurie jų tvirtinimu buvo kertami neteisėtai. Teisme jų kaltę įrodinėja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Piliečių teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus numato Orhuso konvencija. Konvencija įpareigoja kiekvieną valstybę tai užtikrinti „kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje“.Formaliai jos nuostatos galioja ir Lietuvoje. Tačiau kokia realybė?Kauniečiai siekia apsaugoti miesto medžius. BNS nuotr.

Penktadienį, rugsėjo 15 d., Kauno apylinkės teismas pradėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, policijos iniciatyva iškeltą prieš medžių pjovimą rugpjūčio pabaigoje protestavusiems kauniečiams.Auksė Petrulienė, Vytenis Jakas ir jiems atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas kaltinami susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimais ir teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymu. Jiems gresia piniginės baudos.Kauniečiai savo kaltę neigia, ir tikina tik siekę apsaugoti medžius, kurie jų tvirtinimu buvo kertami neteisėtai. Teisme jų kaltę įrodinėja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Piliečių teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus numato Orhuso konvencija. Konvencija įpareigoja kiekvieną valstybę tai užtikrinti „kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje“.Formaliai jos nuostatos galioja ir Lietuvoje. Tačiau kokia realybė?Kauniečiai siekia apsaugoti miesto medžius. BNS nuotr.

Kauno klinikose gydomas žiauriai sumuštas keturmetis berniukas. Seimo narys Bronislovas Matelis palieka Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją Seime. Piliečių PSD skola „Sodrai“.Jungtinių Valstijų prezidentas žengė pirmąjį žingsnį įgyvendindamas bene pagrindinį savo rinkiminį pažadą – pastatyti sieną tarp Meksikos ir Amerikos. Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse Lietuvos žydų bendruomenė kviečia į atminimo dienos renginius.

Kaip turėtume reaguoti į krizes valstybėje? Praėjusią savaitę netilo kalbos dėl Baltijos jūroje dingusio lėktuvo su dviem patyrusiais pilotais paieškų. Piliečiai ir politikai kritikavo tiek pačios paieškos organizavimą, tiek tai kaip apie tai buvo informuojami artimieji ir visuomenė. Laidoje dalyvauja ryšių su visuomene specialistas Linas Kontrimas, komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Vadybos instituto doc. dr. Arvydas Survila, LRT RADIJO bendradarbiai Latvijoje ir Prancūzijoje.

Artėjant Seimo rinkimams prisiminkime, kad už tokį „išradimą“ kaip demokratija (politinė valdžia, priklausanti nuo visuomenės valios) žmonija turi būti dėkinga senovės graikams. Apie tai filosofo Ohajo (JAV) universiteto profesoriaus Algio Mickūno paskaita.Graikų mitai, kuriuose veikia dievai ir žmonės, atskleidžia sudėtingus jų tarpusavio santykius: sąmokslai, kraujo kerštas ir iš to kylančios nesibaigiančios tragedijos. Išminties deivės Atėnės pasiūlymas graikams išsirinkti iš savo tarpo protingiausius žmones ir savo problemas spręsti patiems sukūrus politinę bendruomenę reiškė demokratijos gimimą. Piliečio pareiga dalyvauti viešame gyvenime ir pareiga iš kitų pareikalauti atsakomybės už viešus sprendimus.Ohajo (JAV) universiteto profesorius Algis Mickūnas – vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų. Per pastaruosius 20 metų jis skaitė paskaitas beveik visuose žymiausiuose pasaulio universitetuose. Profesorius daug jėgų bei energijos atidavė ir atgimusios Lietuvos švietimui, beje, dažniausiai dirbdamas be atlygio.

Artėjant Seimo rinkimams prisiminkime, kad už tokį „išradimą“ kaip demokratija (politinė valdžia, priklausanti nuo visuomenės valios) žmonija turi būti dėkinga senovės graikams. Apie tai filosofo Ohajo (JAV) universiteto profesoriaus Algio Mickūno paskaita.Graikų mitai, kuriuose veikia dievai ir žmonės, atskleidžia sudėtingus jų tarpusavio santykius: sąmokslai, kraujo kerštas ir iš to kylančios nesibaigiančios tragedijos. Išminties deivės Atėnės pasiūlymas graikams išsirinkti iš savo tarpo protingiausius žmones ir savo problemas spręsti patiems sukūrus politinę bendruomenę reiškė demokratijos gimimą. Piliečio pareiga dalyvauti viešame gyvenime ir pareiga iš kitų pareikalauti atsakomybės už viešus sprendimus.Ohajo (JAV) universiteto profesorius Algis Mickūnas – vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų. Per pastaruosius 20 metų jis skaitė paskaitas beveik visuose žymiausiuose pasaulio universitetuose. Profesorius daug jėgų bei energijos atidavė ir atgimusios Lietuvos švietimui, beje, dažniausiai dirbdamas be atlygio.