Podcasts about tokias

Kaip vertinate imigrantų vairavimo įgūdžius? Statistika rodo, kad didžiausios yra ukrainiečių, baltarusių, rusų, uzbekų, tadžikų, kirgizų indų, pakistaniečių bendruomenės.Atliekų tvarkytojai sako, kad per šventes padaugėja atliekų, todėl prašo gyventojų jas atsakingai rūšiuoti. To nepadarius – gali kilti ir gaisrų.Tuoj bus metai, kai įsiskolinę žmonės, norėdami labiau atsistoti ant kojų, gali pasiimti skolų atostogas. Tokias atostogas galima pasiimti ne daugiau kaip 2 kartus, jų trukmė – iki 6 mėn. Ar skolų atostogos pasiteisina?Ved. Edvardas Kubilius

Tuoj bus metai, kai įsiskolinę žmonės, norėdami labiau atsistoti ant kojų, gali pasiimti skolų atostogas. Tokias atostogas galima pasiimti ne daugiau kaip 2 kartus, jų trukmė – iki 6 mėn. Ar skolų atostogos pasiteisina?

Anksčiau augintiniai atlikdavo apsaugos ir medžioklės funkcijas, tačiau šiandien jų vaidmuo smarkiai pasikeitęs. Kintant visuomenės nuostatoms, dalis žmonių augintinius ima laikyti šeimos nariais, švenčia jų gimtadienius, kuria emocinį ryšį ar net vadina vaiku.Baigėsi antroji LRT radijo akademija, kurios dalyviai pristatė unikalius kūrinius - nuo nevaisingumo iki moterų skulptūrų, nuo meškų iki bulių, nuo kelionės su radikalu iki kelionės su kunigu. Tokias įvairialypes temas aprėpė antrosios „LRT radijo akademijos“ dalyviai, tris mėnesius sėmėsi patirties iš garso ir istorijų pasakojimo profesionalų.Asociacija „Transeksta“ išanalizavo daugiau nei milijoną automobilių techninių apžiūrų įrašų ir sudarė „vidutinio lietuviško automobilio“ portretą. Tyrimas atskleidžia, kaip automobilių amžius, segmentas ir net naudojimo intensyvumas lemia techninius gedimus. Mieli klausytojai, kiek jums pavyksta iš pirmo karto praeiti techninę apžiūrą ir su kokiais gedimais dažniausiai susiduriate? Jūsų skambučių lauksime po vienuoliktos valandos žinių.

Jei Lietuva su ES nori išspręsti kontrabandos problemą, būtina ieškoti bendradarbiavimo galimybių, rašoma Baltarusijos URM-jos pranešime. Tačiau Lietuva sieks įtikinti Europos Sąjungą įvesti naujų sankcijų Lukašenkos režimui. Dar pranešama, kad Lenkija neskubės atverti dviejų sienos su Baltarusija punktų, o oro uostai kviečia vežėjus prisidėti prie kolektyvinio ieškinio balionų atakos kaltininkams.Tęsiasi kandidato į Krašto apsaugos ministrus paieškos. Tartis šiuo klausimu socialdemokratai renkasi šįvakar.Kauno klinikose išgyveno dvidešimt antrąją nėštumo savaitę gimusi ir mažiau nei 400 gramų svėrusi Klaudija. Ji yra antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje. Vos gimusi mergaitė buvo perduota į daugybės gydytojų ir slaugytojų rankas, kiek vėliau jai atlikta žarnyno operacija. Dabar kūdikis jau gyvena namuose kartu su tėvais.Ekspertai atkreipia dėmesį į vis tobulėjančias giliąsias klastotes - dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, kuriame imituojami žmogaus judesiai, veido išraiškos ar balsas. Tokias apgaules neretai naudoja sukčiai ar dezinformacijos skleidėjai, o atskirti kas tikra – nevisada lengva.Prancūzijoje tiriant vagystę iš Luvro suimti dar penki įtariamieji.Šį vakarą prasidės antrosios Eurolygos dvigubos savaitės rungtynės, o jose dar vieną pergalę bandys iškovoti Kauno Žalgiris. Tuo metu į duobę kritusi Šarūno Jasikevičiaus treniruojama Stambulo „Fenerbahče“ komanda bandys atsitiesti Madride.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po 10 bendrų su tėvais ūkininkavimo metų Rietavo savivaldybėje Artūras Jurkus sprendė dilemą likti tėvų pieno ūkyje ar trauktis. Ūkis išgyveno pieno kainų krizę. Situacija buvo tokia sunki, kad ryžosi dalyvauti proteste – nemokamai dalinti pieną Rietavo ir Klaipėdos gyventojams. Sulaukęs žmonių palaikymo A. Jurkus užsispyrė išsaugoti ūkį. Ryžosi didinti bandą, stoti į kooperatyvą ir gaminti sūrius.Išpuoselėti miestelių gėlų darželiai – tikra vasaros puošmena. Priekulėje, Klaipėdos rajone, prie 1921 metais statyto ir valstybės saugomo kaip architektūros paveldo pastato žydi ypatingi gėlynai. Čia gyvenančios Vida Zalagenienė ir Ada Butkienė, pasitardamos ir naujų idėjų genamos, užaugina tokias gėles, kad ne tik praeinantys pro šalį sustoja, bet specialiai užsuka pasigrožėti vasaros augalų žydėjimu.Šiuolaikinio gyvenimo šurmulyje vis daugiau žmonių ieško ramybės, tylos ir buvimo gamtoje. Tačiau ar galite įsivaizduoti atostogas, už kurias ne tik sumokate kelis šimtus eurų, bet ir ganote avis? Tokias atostogas pasirinko viena suomių šeima. O jų teko laukti net kelis mėnesius, nes norinčių tokių atostogų yra daug.Ved. Kristina Toleikienė

Europos šalys ieško priemonių, kaip sustabdyti Rusijos skleidžiamus GPS signalų trikdžius, dėl kurių su sunkumais susiduria tiek lėktuvai, tiek laivai, ūkininkai ar net greitosios pagalbos brigados. Lietuvoje stipriausi trikdžiai fiksuojami pasienyje ties Kaliningrado sritimi.Valdantieji sako, kad Lietuva kol kas nediskutuoja dėl Baltarusijos kalio trąšų gamintojos Belaruskalij tranzito atnaujinimo. Tokias kalbas sukėlė Teisingumo ministerijos siekis perimti visus tarptautinius ginčus ir galbūt juos baigti taikiai, nes bylinėjimasis, anot ministro Mockaus, brangiai kainuoja. Dar labiau paskatino tokias kalbas vakarykštė žinia apie sprendimą sudaryti taikos sutartį su „Veolia“. Yra pastangų ir iš JAV, ir iš Minsko pusės.Vykstantys į Lenkiją pasienyje šiandien gali įstrigti spūstyse. Kelyje nuo nuo Kalvarijos link Budzisko nusidriekė kelių kilometrų eilės.Europos Sąjunga pagaliau įveikė Slovakijos bloką ir patvirtino aštuonioliktą sankcijų Rusijai paketą. Jame ir naftos eksporto kainų viršutinės ribos sumažinimas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jis nutaikytas tiesiai į Rusijos ekonomikos širdį.Ved. Liepa Želnienė

Aštuoniasdešimčiai procentų Lietuvos gyventojų kelionė lėktuvu kelia stresą, o 27 procentai jaučia skrydžių baimę ir nerimą. Tokias tendencijas parodė „Oro skundo“ iniciatyva „Spinter“ atliktas naujausias gyventojų tyrimas. LRT RADIJO Laidoje „10-12“ – psichiatrė Ieva Viltrakytė ir keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus.Ved. Rūta Kupetytė

Jurbarko rajono ugniagesiai teiks mokamas paslaugas gyventojams. Rezerviniais automobiliais tai darytų tuo metu nebudintys ugniagesiai. Tokias galimybes savo nuostatose yra numačiusios ir kitų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.Atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai ir asociacijos nuo šiandien gali pretenduoti į 100 tūkst. eurų finansavimą projektams, skirtiems pritraukti daugiau užsienio turistų į Lietuvą.Šalies vaistinėse dėl tiekimo sutrikimų nelikus geležies preparato „Tardyferono“, žmonės teigia susiduriantys ir su pakaitalų trūkumu.Šią savaitę šventuoju bus paskelbtas italas Karolis Akutis. Jis mirė būdamas dar paauglys, bet prieš mirtį sukūrė katalikišką svetainę ir garsėjo giliu tikėjimu. Tai – pirmasis Y kartos atstovas, kuris bus paskelbtas katalikų šventuoju.Ved. Karolina Panto

Vilniuje daugiabutyje kilus gaisrui evakuoti namo gyventojai. Neblaivus buto savininkas pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Gaisro priežastis nustatinėjama. Surinkta medžiaga ikiteisminiam tyrimui dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.Iš pirmosios misijos Ukrainoje sugrįžo keturių Lietuvos medikų komanda. Ministerijos iniciatyva Ukrainoje stažavęsi gydytojai mokėsi dirbti karo sąlygomis ir žada sukauptą patirtį perduoti kolegoms regionuose.Dalį Vilniaus universiteto studentų papiktino reklama, kviečianti į rusistikos magistro studijas. Jie teigia, kad plakato tekstas atrodo kaip propaganda, kviečianti statyti tiltus su rusija. Universiteto vadovybė plakatą pašalino ir pripažino, kad studijų reklamos teiginiai galėjo pasirodyti dviprasmiški.Praėjusiais metais daugiausiai lygių galimybių pažeidimų gyventojai įžvelgė gaudami paslaugas ar pirkdami prekes, o diskriminaciją dažniausiai patyrė dėl savo negalios ir lyties. Tokias išvadas pateikia metinę ataskaitą pristatanti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Ved. Darius Matas

Į biblioteką galima ateiti ne tik knygų. Burbulų vamzdis, sensorinė lempa, LEGO rinkiniai, teleskopas ar klasikinė gitara - šiuos daiktus savo lankytojams siūlo Telšių Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka.Šių metų Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje „Globalių rizikų ataskaitoje“ jau antrus metus iš eilės, pirmoje vietoje tarp pagrindinių rizikų yra dezinformacija. Kaip stiprinti visuomenės atsparumą informacijai, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti bei pateikti klaidingas žinias?Vyresni žmonės vien dėl savo amžiaus patiria kliūčių naudodamiesi įvairiomis paslaugomis, ypač iššūkių kyla siekiant apsidrausti ar gauti kreditą. Gyventojams tinkamai nepaaiškinama, kodėl atsisakoma suteikti paslaugą ar prašoma papildomų duomenų, o tai ne tik pykdo vyresnius žmones, bet ir didina jų socialinę atskirtį. Tokias išvadas nurodė teisinę apžvalgą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato naujovę – trijuose muziejaus padaliniuose pradėtos rengti patyriminės ekskursijos.Taip pat, „Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Amerikos žvalgyba perspėja, kad didelių pergalių Ukrainoje nepasiekiantis Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą. Tokias išvadas naujame neįslaptintame situacijos vertinime išsakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė. Įžvalgomis dalijasi saugumo ekspertas, dimisijos pulkininkas Ignas Stankovičius.

Dalis žmonių skundžiasi, kad jiems neapsimoka savo automobiliu važinėti darbo reikalais, nes degalų visuomet išnaudoja gerokai daugiau nei darbdavys kompensuoja. Kokios jūsų patirtys – ar pavyksta atgauti visą sumą už sunaudotus degalus? Kaip jums sekasi derėtis su savo darbdaviu dėl automobilio nusidėvėjimo?Kai kurios savivaldybės išleidžia dešimtis tūkstančių eurų invaziniams šliužams naikinti. Aplinkos ministerija rengiasi tam skirti kelis milijonus eurų. Kaip Lietuvai sekasi naikinti šiuos šliužus?Radviliškyje vaiko susilaukusi šeima iškart gaus vienkartinę rekordinio dydžio 1,5 tūkst. eurų išmoką. Tokias išmokas, tik gerokai mažesnes, naujagimiams skiria ir daugiau savivaldybių. Ar įvairios išmokos gali padidinti gimstamumą?Iš Kaišiadorių kilusi Rita Kulešovaitė nuo 18-os metų gyveno užsienyje. Dar įsikūrusi svetur Rita svajojo imtis miško namelių verslo, tačiau geriausios sąlygos verslui susiklostė būtent Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Dalis gyventojų vis dar piktinasi Socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės sprendimu atsisakyti premjerės pareigų, Seimo nario mandato ir rinktis darbą Europos Parlamente. Ar būtų galima grąžinti anksčiau galiojusią tvarką, kai į Seimą išrinktas politikas automatiškai praranda ankstesnes pareigas, į kurias būna išrinktas?Po tragedijos Valensijoje, kur žuvo per 200 žmonių, po kelių dienų Barselonoje kilę potvyniai vietos gyventojus išgąsdino, bet žuvusiųjų nėra, gyvenimas grįžta į normalų ritmą.Aktualus klausimas. Vilniaus valdžia svarsto didinti įkainius už parkavimą ir keisti parkavimo zonas. Kaip vertinate tokius Vilniaus valdžios svarstymus?„Galimai apsirikau manydamas, jog persikėlęs iš Charkivo į Kyjivą gyvensiu ramiau“, – sako LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas.Jungtinėse Valstijose prasideda prezidento rinkimai. Respublikonų kandidatas Donaldas Trampas paskutiniajam susitikimui su rinkėjais pasirinko Mičigano, o Demokratų kandidatė Kamala Haris – Pensilvanijos valstiją. Būtent ji – svarbiausia svyruojanti valstija, kurią laimėjęs kandidtas gaus 19 rinkikų balsų ir greičiausiai laimės nacionalinius rinkimus. Nuotaikas Pensilvanijoje ir Mičigano apžvelgia kolegos Živilė Raškauskaitė ir Žygimantas Kapočius.Kaip užtikrinamas kelininkų saugumas, jiems dirbant pavojinguose ruožuose? „LRT ieško sprendimų“ pasakojimas.Ved. Edvardas Kubilius

Liepos 4-osios popietė Vilniaus Vingio parke. Lynoja. Estradoje repetuoja moksleivių ir studentų chorai. Šalimais palapinėje choristė pasikelia žalius dainų šventės marškinėlius, kad amerikiečių mokslininkė galėtų jai ant krūtinės priklijuoti širdies ritmo matuoklį.Tokias pat dvi nedideles laidu sujungtas baltas plokšteles po rūbais į estradą tuoj nusineš dar per 30 choristų. Šiandien ir rytoj per repeticijas, o galiausiai – per baigiamąjį Dainų dienos koncertą įvairių šalių mokslininkų grupė stebės, kaip keičiasi šventės dalyvių širdies ritmas, kai jie dainuoja „Kur giria žaliuoja“.Tai neįprastas, bet tik vienas iš daugelio bandymų paaiškinti magiją dainos, pagal kurią pavadinta šimtmetį mininti dainų šventė. Kodėl dainuojant „Kur giria žaliuoja“ kūnas nueina šiurpais, o klausantis ima tekėti ašaros?Nors ši daina yra senesnė už pačią šventę, neatsakytų klausimų apie ją yra ir daugiau. Kodėl tarpukariu „Kur giria žaliuoja“ dainavo tik dviejose Mažosios Lietuvos dainų šventėse? Kodėl sovietmečiu į Lietuvos dainų šventės programą ji įtraukta taip vėlai? Kodėl berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ ją dainuoja kitaip nei visi?Dainų šventės šimtmečio išvakarėse atsakymų į šiuos klausimus ieško Vaida Pilibaitytė.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai sako, kad siekiant surinkti daugiau pajamų į biudžetą – Lietuvos valdžia turėtų didinti pelno mokestį, plėsti nekilnojamojo turto bei taršos apmokestinimą bei atsisakyti dalies lengvatų. Tokias rekomendacijas fondo atstovai pateikė, įvertinę šalies ekonominę padėtį.Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, Vyriausybė yra pasiūliusi gynybos fondo paketą, kuriame siūlomi mokestiniai pokyčiai iš esmės atitinka pateiktas rekomendacijas.Konkuruoti su šalies kurortais bei vilioti turistus bando ir mažesni miesteliai. Drevernoje itin sparčiai plėtojama turizmo infrastruktūra, pastebima, kad lietuviai vis dažniau atranda šį kampelį. Sparčiai vystosi ir netoliese esanti jėgos aitvarų ir kitų ekstremalių vandens sporto šakų mėgėjų meka praminta Svencelė. Ar Pamario miestai vasaros sezono metu patrauklūs turistams bei ką galima rasti ilsintis ne didžiuosiuose šalies kurortuose, o mažesniuose miesteliuose?Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius laukia Europos lengvosios atletikos čempionato disko metimo rungties finalo.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Dirbame, treniruojamės, kiekvieną dieną stengiamės tobulinti savo žaidimą. Trumpai sakant - įprasta futbolo rutina“. - Tokias žodžiais pradėjome pokalbį su Alytaus DFK „Dainava“ vyr. treneriu Sergeju Kuznecovu.

Tikslindama informaciją dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje, Specialiųjų tyrimų tarnyba(STT) apklausė krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską. Antradienį dėl to STT apklaustas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata. STT vadovo teigimu, ikiteisminis tyrimas kol kas dar nėra pradėtas, šiuo metu apklausiami ir kiti asmenys.Seime surengtas uždaras Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, kuriame diskutuota apie karinės ir socialinės infrastruktūros parengimą, priimant Vokietijos kariuomenės brigadą. Planuojama, kad po trejų metų, į Lietuvą su šeimomis bus perkelti 5-i tūkstančiai Vokietijos karių. Tačiau aiškėja, kad išsikeltus tikslus bus sunku įgyvendinti. Praeitą savaitę, Bundestago kontrolierė pateikė ataskaitą, kurioje atskleidė nemažai problemų.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir Vidaus reikalų ministerija sprendžia kaip sutvarkyti gyventojų patikrinimo sistemą po to, kai simuliuojant Astravos jėgainės avariją, dalis gyventojų negavo perspėjimų dėl vykusių pratybų.Beveik trečdalis Lietuvos visuomenės yra pilietiškai neaktyvi: nesidomi politika, neaukoja labdarai, nedalyvauja pilietinėse akcijose. Kilus ekstremaliajai situacijai, pusė šalies gyventojų nežinotų ką daryti. Tokias išvadas pateikia mokslininkai, išmatavę pilietinę Lietuvos visuomenės galią.Lenkijos žemdirbiai pradeda savaitę truksiančius protestus visoje šalyje, akcija vyks ir maždaug už 8 kilometrų nuo sienos su Lietuva. Teigiama, kad protestas nėra nukreiptas prieš Lietuvą, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba tvirtina, jog kelyje gali būti apie 200 traktorių, tačiau juos bus galima apvažiuoti. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipiasi į šalies transporto ir logistikos įmones perspėdama, jog protestai gali užsitęsti iki pat kovo pabaigos, o dėl to daugėti nepravažiuojamų ir blokuojamų kelių.Ukrainos prezidentas ragina Europos Sąjungą nedelsti ir jau birželį pradėti derybas dėl Ukrainos narystės bendrijoje. Šiandien Briuselyje surengtas ir Europos Sąjungos-Ukrainos asociacijos tarybos posėdis.Prasidėjo ankstyvųjų bulvių sodinimas. Anot ūkininkų šiemet orai tam ypač palankūs. Darbus spartina sausa dirva. Tačiau naujo derliaus bulvės, tikėtina, bus brangesnės.Ved. Andrius Kavaliauskas

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas tęsia savaitinę laidą „Pezam apie BasketNews CBet Fantasy”, kurioje apžvelgia žaidimo naujienas, pasikeitimus, krentančius ir kylančius žaidėjus bei varžosi tarpusavyje. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Apie viską ir apie nieką (0:00); Praeitos savaitės pasirodymai (0:50); Kazio komandos pasirodymas 14-ajame ture (2:03); Karolio komandos pasirodymas 14-ajame ture (7:35); Keitimai Kazio komandoje (13:16); Keitimai Karolio komandoje (16:01); Kazio savaitės rekomendacija (18:13); Genialios komentatorių rekomendacijos (20:20); Karolio savaitės rekomendacija (21:52); Komentatoriai apie Austiną Hollinsą (22:45); Kalbame apie pasimetusį Edmondą Sumnerį (23:50); Neblogas savaitės komentaras (25:26); Savaitės komentaras (26:44); Plepam apie „BasketNews Fantasy“ (27:10).

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad valdančiosios koalicijos partneriams nepavyko užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime. Kiek tai gali kelti grėsmę biudžeto priėmimui? Lasivės frakcija kol kas neatsako, ar palaikys kitų metų biudžetą.Pastaruoju metu dėl prastų orų atšaukiama nemažai skrydžių. Sniegas ir žema temperatūra sutrikdė Miuncheno oro uosto darbą, o LRT girdi sulaukė klausytojo pasipiktinimo, kad sugriuvo šeimos atostogos, nes dėl vėluojančių skrydžių nespėjo į lėktuvą ir už tai negavo kompensacijos. Kiek jūs susiduriate su vėluojančiais ar atšauktais skrydžiais? Ar prašote už tai kompensacijų?Seimo opozicija kaip tik šiuo metu turėų tartis, ar reikėtų inicijuoti nepasitikėjimą Seimo pirmininke, kurios vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui Lietuvos apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje skyrė baudą. Visgi, pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės, tokios procedūros būtų galima išvengti, jeigu V. Čmilytė-Nielsen nusišalintų nuo partijos pirmininkės pareigų.Tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuvos senjorai yra kone vienišiausi Europoje, todėl LRT Sprendimų komanda šįkart domisi, kaip bandoma spręsti šią problemą. Psichologai pažymi, kad tokius rezultatus lėmė kompleksinės problemos, viena jų – vis dar vyraujanti socialinių paslaugų stoka. Ministerija teigimu, tokios paslaugos senjorams yra vis labiau prieinamos, tačiau iki šiol trūksta socialinį darbą norinčių dirbti specialistų. Problemą spręsti bando šalyje veikiantys dienos centrai – senjorams siūlo ne tik galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, bet ir patiems dalytis patirtimi.Migrantų apgręžimo politika, skirtingos galimybės gauti prieglobstį ukrainiečiams ir, pavyzdžiui, sirams, skatina ksenofobijos ir rasizmo nuotaikas Lietuvoje. Tokias išvadas pateikia Žmogaus teisių stebėjimo institutas, apklausęs 18-a prieglobsčio Lietuvoje pasiprašiusių migrantų.Žmogaus teisių gynėjai ragina lengvinti sąlygas pabėgėliams, tačiau Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad tuomet kiltų dar viena migrantų krizė.Ved. Rūta Kupetytė

Sulaukusi 79-erių, per savo gimtadienį mirė buvusi Seimo narė, poetė Dalia Teišerskytė.Į Lietuvą grįžo dar viena lietuvių medikų grupė, beveik savaitę Ukrainos miestuose ir miesteliuose teikusi įvairią pagalbą vietos gyventojams. Tokias medikų misijas jau ne pirmą kartą į Ukrainą siunčia organizacija Blue / Yellow.Pirmą kartą vyko Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos susitikimas, kurio metu saugumo situaciją aptarė nevyriausybinės organizacijos, verslo įmonės, kariuomenė, Seimo ir Vyriausybės atstovai.Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sako, kad augantis nelegaliai darbo tikslais į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Atvykėliais dangstosi priešiškų šalių žvalgyba.Šiemet į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkstančių užsieniečių, daugiausia Baltarusijos, Uzbekijos, Ukrainos, Kirgizijos piliečiai.Lenkijos premjero pareigas einantis "Tvarkos ir teisingumo" partijos atstovas Mateušas Moraveckis, kuriam Lenkijos prezidentas Andžejus Duda po rinkimų pavedė suformuoti naują vyriausybę, šiandien turi pristatyti jos sudėtį.Ved. Liuda Kudinova

Pasaulio lyderių rubrika. Kas iš tiesų yra Aleksejus Navalnas? Netrukus sueis treji metai nuo rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo. Didžiausiu Putino priešu laikomas politikas šiuo metu įkalintas Rusijoje. Tačiau dalies žmonių ši asmenybė vertinama prieštaringai. Visų pirma, dėl jo nacionalistinių pažiūrų, kalbų apie Krymo aneksiją ir rodomo palankumo neseniai sulaikytam buvusiam Rusijos karo vadui Igoriui Strelkovui.Lietuva ir visa Europa mini romų genocido atminties dieną. Remiantis oficialiais išlikusiais duomenimis, nacistinės Vokietijos okupacijos metais nužudytas beveik kas trečias Lietuvos romas. Aukų atminimas šiandien pagerbiamas Vilniuje Panerių memoriale. Kaip gyvena romai Lietuvoje šiandien?Politikas, kuris neslepia patiriamo streso ir perdegimo – nekelia pasitikėjimo ar demonstruoja lyderio stiprybę? Tokias diskusijas paskatino Danijos gynybos ministras ir ministro pirmininko pavaduotojas Jakobas Ellemannas-Jensenas, šią savaitę grįžęs į darbą po šešių mėnesių atostogų, kurių buvo išėjęs dėl streso ir pervargimo. Metų pradžioje, minėdama perdegimą, postą paliko Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern.Klimatologams įspėjant, kad rekordinės karščio bangos ateityje tik stiprės ir dažnės, dalis mokslininkų diskutuoja, kiek fiziologiškai prisitaikyti prie klimato karštėjimo gali žmogus?Ved. Darius Matas

Minint 32-ąsias Medininkų žudynių metines, Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Wagner“ buvimas Baltarusijoje kelia rimtą grėsmę, neatmetant galimų provokacijų tiek prieš Lietuvą, tiek prieš Lenkiją, tiek prieš Latviją.Valstybės duomenų agentūra paskelbė Lietuvos ekonomikos rezultatus antrą šių metų ketvirtį.Rusijos ir Baltarusijos sportininkai vis dažniau grįžta į tarptautines varžybas. Gali būti, kad kaip neutralūs sportininkai jie kausis ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.Pranešama, kad kitą savaitę, Ukraina ir Jungtinės Valstijos pradės dvišales derybas dėl saugumo garantijų. O šią savaitę taikos derybas dėl Ukrainos surengs Saudo Arabija.Lietuvoje, siekiant uždrausti auginti kailinius žvėrelius, LRT radijas išsiaiškino, kad didesnė dalis tuo užsiimančių įmonių dirba nuostolingai. Tokias finansines ataskaitas institucijoms teikia patys žvėrelių augintojai.Ved. Andrius Kavaliauskas

Gydytojai-kardiologai skambina pavojaus varpais ir prašo Seimo nedelsiant imtis veiksmų, galinčių sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Medikų teigimu, pernai būtent šios ligos pasiglemžė daugiau kaip pusę visų mirusių žmonių. Tai vienas blogiausių rodiklių Europoje. Ką daryti?Aktualus klausimas. Prezidentas skaitys metinį pranešimą, kuriame apžvelgs svarbiausius vidaus ir užsienio politikos įvykius. Kokie metai buvo? Kokius svarbiausius metų įvykius akcentuotumėte?„Verslo laike“ – apie tai, kiek verta plėtoti dirbtinį intelektą?Siekiant sumažinti maisto švaistymą, jau visai netrukus žmonės parduotuvėse galės nusipirkti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamus vartoti, maisto produktus. Tokias įstatymo pataisas Seimui rengiasi pateikti Laisvės partija.Mokslininkai siekia atkurti kosmoso atmosferą Žemėje, kad galėtų geriau paruošti astronautus ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas per misijas.Ved. Edvardas Kubilius

„Dubajuje pristatytas skraidantis automobilis“. „Testuoja siuntų pristatymus dronais.“ „Išmokė kompiuterį skaityti mintis“… Tokias ir panašias antraštes skaitome reguliariai. Ir nors jos patenka po technologijų žurnalistikos tematika, susigundžius ir paspaudus vietoje techninių detalių gauni krūvą pažadų: jau tuoj, testuojama, greitai pasirodys, artimiausiu metu… Atsirinkome kelias smalsumą žadinančias, bet ir užknisančias technologijas – tai kada jos taps kasdienybe? Kodėl taip ilgai užtrunka? Kiek pažengusios jos yra?

„Ukrainoje iki šiol sugriauta daugiau kaip 300 didelių ligoninių. Paprasčiausiai nušluotos nuo žemės paviršiaus. Jų nebėra. Tie, kurie dirba, dirba esant nuolatinei grėsmei, kad bus apšaudomi, ir ne tik dėl to, kad bus nutrauktas elektros energijos tiekimas, bet ir dėl to, kad gali atskristi raketa ir visiškai sugriauti pastatą bei nužudyti žmones, kaip dažnai nutinka Kijeve ir kitose vietose“, sako Širdies instituto Kijive direktorius Borisas Todurovas.Ukrainos žiniasklaida rašo, kad Berlyne labai trūksta būstų pabėgėliams iš Ukrainos. Kokia situacija su nuo karo bėgančiaisiais Vokietijos sostinėje ir kitose šalies vietose?Finansų ministerija tikslina teikiamą Nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Siūloma apmokestinti atskirus objektus, o ne bendrą turimų būstų sumą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pusei gyventojų, už pirmąjį būstą mokėti nereikės.Gyventojams, kurių sklypai patenka į Sanitarinės apsaugos zonas bus siūloma nebetaikyti veiklos ribojimų. Tokias pataisas skubos tvarka Seimui teiks Aplinkos apsaugos komitetas, išklausęs įstatymo įkaitais tapusius Vilniaus rajono gyventojus ir Vilniaus paukštyno vadovus.Valstybinė miškų urėdija , išaugus kieto kuro kainai, siekdama atbaidyti gyventojus norinčius savavališkai išsikirsti medžių ar pasisavinti medienos iš gamybos sandėlių , organizuoja reidus. Valstybiniuose miškuose reidai organizuojami nuo lapkričio ir numatyti iki kovo. Kaip tai viskas vyksta, pasakoja Rūta Ribačiauskien4, dalyvavusi reide po Kazlų Rūdos padalinio valstybinius miškus.Lietuvos ypatingasis archyvas atidarė interneto svetainę „Elektroninis pavardžių archyvas“, kurioje skelbiamos sovietų represuotų asmenų pavardės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Komisijos priimtas sprendimas siūlyti bendrijos narėms suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą statusą. Tuo metu Sakartvelui kandidato statuso dar teks palaukti.Kaip karo siaubiamą Ukrainą vertina buvęs Ukrainos premjero patarėjas, ekonomistas ir verslo konsultantas Adomas Audickas?Baltijos valstybės ieško kelių sustiprinti NATO rytinio sparno saugumą ir taip atgrasyti Rusiją. Galimybes čia dislokuoti amerikiečių pajėgas Lietuvos, Latvijos ir Estijos krašto apsaugos ministrai aptarė su Jungtinių Amerikos valstijų gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.Lietuvos ekonomika augs, bet lėčiau, nei prognozuota, o viena didžiausių Europoje infliacija atslūgs tik kitais metais. Tačiau ir toliau kils atlyginimai, o verslas susidurs su darbuotojų trūkumu. Tokias prognozes šiandien pateikė Lietuvos bankas, tuo metu ekonomistai pastebi daugėjant įmonių bankrotų ir gyventojų, kurie patiria finansinių sunkumų. Tema domisi Daumantas Butkus, jis nagrinėjo ir Lietuvos banko prognozę.Ved. Liepa Želnienė

Naujausia informacija iš karo niokojamos Ukrainos. Ją apžvelgia užsienio naujienų redaktorius.Pastovumas partijų populiarumo rikiuotėje ir pagerėjęs valdančiųjų politikų vertinimas. Tokias tendencijas atskleidžia naujausia tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa.Nors Lietuvoje uždrausta retransliuoti propagandą skleidžiančius Rusijos televizijos kanalus, žmonės pastebi, kad draudimai apeinami. Juos matyti galima internete ar įsigijus specialius priedėlius.Ukraina ir Vakarų šalys nuolat įspėja, kad Rusija kare gali panaudoti biologinį arba cheminį ginklą. Kokie tai ginklai ir kiek jie yra pavojingi? Apie tai antroje laidos dalyje pasakoja ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.Lenkijoje vizitą tęsia Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Šiandien Džo Bidenas susitiks su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda.Dar viena tema. Vilniečiai kviečiami tapti mentoriais, kurie padėtų į šalį atvykusiems užsieniečiams įsikurti, perprasti vietos tvarką ir įsilieti į miesto gyvenimą.Ved. Darius Matas

Šiandien – lygiai trys savaitės, kai Rusija užpuolė ir toliau puola Ukrainą. Rusijos pajėgos toliau apšaudo ištisus miestus, žūsta civiliai, labiausiai apgultuose miestuose ima trūkti maisto.Rusijai užpuolus Ukrainą, smarkiai padaugėjo norinčiųjų gauti licenciją ginklui, o ginklų pardavėjai sako, kad labai išaugo įvairių ginklų bei šaudmenų paklausa.Lietuva padeda ir nuo karo kenčiantiems Ukrainos kultūros atstovams. Kauno centriniame pašte menininkams iš Ukrainos šiandien atidaroma speciali kūrybinė erdvė, o Vilniuje šiandien vyks Ukrainos menininkų darbų aukcionas.Seimas šiandien turėtų nubalsuoti už didesnį finansavimą gynybai šiemet, o prezidentas sako, kad valdantieji delsia padėti žmonėms, sunkiau gyvenantiems dėl infliacijos ir augančių kainų. Pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste.LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad po žemės ūkio ministro ir aplinkosaugininkų vado slapto apsilankymo Kauno rajone esančiame ūkyje, jo patikrinimai imti stabdyti. Remiantis dokumentais, asmeniškai imtis stambaus ūkininko klausimo ministrą ragino interesų grupės.Kai kuriose mokyklose ne itin tinkamos fizinio lavinimo pamokos, dėl to kyla rizika vaikams susižaloti. Tokias preliminarias išvadas daro po Lietuvą važinėjanti ir moksleivius tirianti inovatyvi mobilioji laboratorija.Ved. Edvardas Kubilius

Per mažai dėmesio psichikos sveikatos paslaugų prieinamumui, gyventojų informavimui apie pagalbos galimybes ir jų raštingumo psichikos sveikatos srityje stiprinimui. Tokias pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai pateikia Valstybės kontrolė.Šiandien minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę ar finansinę, rūpinosi tautiečių pilietiškumu. Apie ryšį su Lietuva, gamta ir norą kalbėti tomis temomis, kurių kiti vengia. Antroje laidos dalyje, pokalbis su Londone gyvenančia ir LRT Mediatekoje laidą „Spalvos“ kuriančia Elena Reimeryte.Po metų pertraukos į miestų gatves ir skverus grįžta penkioliktoji Gatvės muzikos diena. Jau tradicija tapęs renginys šiemet sudrebins 27-is miestus.Šalia Ignalinos, ant ežero kranto, įsikūrusiame Palūšės kaime verslininkai buvusį pašto pastatą pavertė biuru centru.Ved. Darius Matas.

Ekonomikos atsigavimas lėtėja. Tokias prognozes pateikia tiek komerciniai bankai, tiek valstybės biudžeto sergėtojai. Iš kitos pusės – vidurinė klasė sustiprėjo, gyventojų pinigų sąskaitose padaugėjo. Bet šalies skolos dydis vos ne didžiausias istorijoje.Kaip iš tiesų atrodo mūsų ekonomika? Ir kas užkala verslų duris, o kas džiaugiasi augančių pajamų vaisiais?Dalyvauja: Finansų ministrė Gintarė Skaistė, LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, ekonomistas Nerijus Mačiulis, Seimo nariai Mykolas Majauskas ir Lukas Savickas, Lietuvos banko atstovė KotrynaTamoševičienė.Ved. Mindaugas Aušra

Aplinkosaugininkai teigia, kad žiemą gyvenamuose namuose naudojamas kuras orą teršia labiau nei automobiliai. Prie to smarkiai prisideda ir krosnyse deginamos atliekos, kurių dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Tokias tendencijas padeda pastebėti vis dažniau oro taršai nustatyti naudojami dronai. Tema domėjosi Gabrielius Grubinskas.Karo draskomose valstybėse pandemija – dar vienas smūgis, kurį atlaikyti daugelis šalių nepajėgios. Sirijoje – per karą sugriautA kas trečia ligoninė – tad 17ikos milijonų gyventojų šalyje sveikatos apsaugos sistema buvo sugriuvusi dar prieš pandemiją. Vietos medikai pasakoja, kad dirba be apsaugos priemonių, žmones gydo namuose, ne tik dėl to, kad ligoninėse nėra vietų, bet ir todėl, kad dalis sirų ligoninėmis nepasitiki – šios dažnai virsta atakų taikiniais. . Daugelyje karo draskomų šalių sukilėliai ir sukarintos grupuotės naudojasi sveikatos krize ir stiprina savo pozicijas. Pasakoja Živilė Raškauskaitė. Koronaviruso valdymas įkalinimo įstaigose. Komentuoja ir į klausimus atsako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.Ką apie pandemiją kalba skaičiai. Komentuoja matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys - Balevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas,Darbą gavę piliečiai iš trečiųjų šalių kartais Lietuvą palieka be pinigų ir dokumentų. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje daugėja atvejų, kai darbdaviai tyčia neatiduoda atvykėlims dokumentų - leidimų dirbti. Be jų užsieniečiai negali net skųstis. Tema domėjosi Marius Jokūbaitis. Diskusija savaitės įvykių temomis.Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė ir apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.Visoje šalyje pastarosiomis dienomis spustelėjo šaltis. Savaitgalį, prognozuojama, temperatūra dar labiau kris ir vietomis gali siekti net apie 20 laipsnių šalčio. Šalčiams ruošiasi šalies gydymo įstaigos ir įvairios tarnybos. Daugiau apie tai mūsų koprespondente Šiauliuose Aina Mizgirdė.Ved. Rūta Kupetytė

Prezidentas surengė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tarėsi, kaip bus siekiama nepriklausomybės nuo nepatikimų technologijų tiekėjų.Atkeliavo žiemiškas šaltis. Prognozuojama, jog temperatūra dar labiau kris ir vietomis gali siekti net apie 20 laipsnių šalčio. Kas žinotina dirbantiems lauko sąlygomis?Aplinkosaugininkai teigia, kad žiemą gyvenamuose namuose naudojamas kuras orą teršia labiau nei automobiliai. Prie to smarkiai prisideda ir krosnyse deginamos atliekos, kurių dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Tokias tendencijas padeda pastebėti vis dažniau oro taršai nustatyti naudojami dronai.Vokietijos mokslininkų tyrimas: paukščiai padeda mums būti laimingesniems.Nepamirškime sparnuočių per šalčius!Ved. Madona Lučkaitė

Trečioji koronaviruso vakcinos siunta Lietuvoje.Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija aptaria kovido situaciją, esamus karantino suvaržymus. Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, antrasis karantinas šalyje įvestas nuo lapkričio 7 dienos ir šiuo metu galioja iki sausio 31-osios.Europos Sąjunga anksčiau tvirtino, kad Bendrijai užteks užsakytų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Tačiau pasirodo pranešimų, kad pavėluota jų užsakyti. Be to, vakcinų dozių gali neužtekti, esą bendrija atsisakė įtvirtinti galimybę vėliau įsigyti šimtus milijonų papildomų skiepų. Tokias abejones pastarosiomis dienosmis išsakė vokiečių “Der Spiegel”.Izraelis pranešė planuojantis, jog iki sausio pabaigos du milijonai šalies gyventojų bus gavę dvi vakcinos nuo koronaviruso dozes. Pasak šalies premjero, toks skiepijimo tempas yra greičiausias pasaulyje. Sveikatos ministerijos generalinis direktorius Hezis Levis užtikrino, kad iki mėnesio pabaigos dviem vakcinos dozėmis turėtų būti pasiskiepiję maždaug penktadalis Izraelio gyventojų, pradedant sveikatos apsaugos sistemos darbuotojais ir vyresniais nei 60 metų asmenimis.Lenkijoje didžiulį paspiktinimą sukėlė šalies elito, grupės žymių Varšuvos menininkų, verslininkų, politikų paskipijimas be eilės. Šioje šalyje pirmiuasia turi būti skiepijami kovido pacientus gydantys medikai ir pagalbinis ligoninių personalas, sanitarinės inspekcijos ir senelių slaugos namų darbuotojai ir gyventojai.Nuo šio mėnesio prasideda gyventojų ir būstų surašymas. Statistikos departamentas sako, kad šiųmetis surašymas kitoks. Surašinėtojai nelankys gyventojų, duomenys bus paimti iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų.Dešimt buvusių JAV gynybos sekretorių, įskaitant du, paskirtus kadenciją baigiančio prezidento pareiškė, kad kariuomenė negali kištis į valdžios perdavimo procesą. Gynybos sekretoriai pabrėžė, kad atėjo metas oficialiai patvirtinti Rinkikų kolegijos balsus. Donaldas Trumpas, kuris atsisako pripažinti pralaimėjęs rinkimus Džo Bidenui, dar visai neseniai neleido vyriausybinėms agentūroms bendradarbiauti su demokrato komanda, kaip yra įprasta.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip Prezidentas Gitanas Nausėda vertina likusius keturis kandidatus į ministrus? Šalies vadovo pokalbis su konservatorių kandidatais į vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų postus – Agne Bilotaite, Dainiumi Kreiviu, Arvydu Anušausku ir Gabrieliumi Landsbergiu.Lapkritį užsikrėtimų COVID-19, palyginti su spalio mėnesiu, išaugo keturiskart. L. e. p. sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad visų pirma Lietuvoje COVID-19 vakcina planuojami skiepyti medikai, antri prioritetų sąraše yra į rizikos grupę dėl amžiaus ar lėtinių susirgimų patenkantys asmenys. A. Veryga taip pat akcentuoja, kad ministerija yra sudėliojusi konkretų priemonių planą, kuriame numatomas atsakingų institucijų vaidmuo organizuojant visuomenės skiepijimą nuo koronaviruso.Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad sprendimas teikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Jono Jaručio kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus yra logiškas. Ar įvyko santykių persikrovimas tarp valdančiųjų ir opozicijos?Vidaus reikalų ministerija ragina gyventojus namuose turėti maisto atsargų trims paroms. Tokias rekomendacijas ministerija parengė dėl galimos avarijos Astrave. Anot ministerijos gyventojai per mažai įvertina riziką dėl kaimynystėje esančios elektrinės.Dvi savaites iki pat Kalėdų vis kitame Kauno mikrorajono kieme lankysis Kalėdų motyvais pasipuošęs autobusas. Iš šio kalėdinio „radijo ant ratų“ girdėsis dovana gyventojams – puikiai pažįstamų Lietuvos atlikėjų specialiai Kaunui padovanotos kalėdinės dainos.Ved. Simona Vasiliauskaitė

"Truputį vėluosiu“, – turbūt tokią frazę yra tekę išgirsti ar ištarti ne vienam, kai įstringi spūstyje. Tokias situacijas, kai žmonės patenka į spūstis fiksuoja fotografas Adas Vasiliauskas. Septyni – tiek abiturientų, šiemet laikiusių penkis egzaminus, iš visų jų gavo aukščiausius įvertinimus – šimtukus. Dalis jų – Norbertas Blandis, Jokūbas Nenartavičius, Justas Lekavičius, Juozapas Ivanauskas ir Titas Jonauskis. Ved. Rūta Kupetytė

„BasketNews.lt podkasto“ vedėjai Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Jonas Lekšas šį kartą gyvoje biržoje rinkosi ne geriausias, o blogiausias komandas. Tokias, kurioms laimėti būtų didžiausias iššūkis. Renkamasi buvo iš Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ žaidėjų nuo 2003 metų. Biržos principai: Tikslas – suburti blogiausią komandą, kuriai laimėti būtų didžiausias iššūkis. Renkamasi nuo 2003-2004 m. sezono iš „Žalgirio“ ir „Ryto“ žaidėjų. Lietuviai krepšininkai turi būti 21 metų arba vyresni. Krepšininkas komandoje privalo būti sužaidęs bent 5 rungtynes. Po biržos galima vieną žaidėją pakeisti likusiu laisvu krepšininku ir vieną iškeisti tarpusavyje. Po biržos kviesime balsuoti skaitytojus, kurie įvertins, kieno komanda geriausia. Mūsų patronais tapti galite paspaudę čia: https://patreon.com/BasketNews

Kaip pasirinkti tokias studijas ir profesiją, kad po vienerių metų netektų perstoti? Apie 80 proc. visų abiturientų renkasi studijas atstitiktiniu būdu, nes taip „patarė draugai“, nes „taip nusprendė tėvai“, nes „tokią studijų programą pasiūlė dirbtinis intelektas“ - Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti sistema, kuriai stojantieji teikia dokumentus su prašymais priimti studijuoti. Tad nieko stebėtina, kad kasmet nuo 10 iki 20 proc. jaunuolių „meta“ studijas ar keičia studijų profilius. Kaip nedaryti ar mažiau daryti klaidų renkantis studijas, kaip suprasti savo pašaukimą ir ko klausti ekspertų bei konsultantų atvykus į studijų ir profesijos pasirinkimo parodas bei muges? Ved. Jonė Kučinskaitė.

Lietuvos ekonomika kitais metais augs gerokai lėčiau nei šiemet. Tokias tendencijas pristatė Lietuvos bankas.Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Linas Linkevičius su Baltarusijos diplomatijos vadovu Vladimiru Makėjumi aptarė ekonominius šalių ryšius bei augančią Rusiją įtaką Baltarusijoje.Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pirmąją kalbą sakęs prezidentas Gitanas Nausėda daugiausia dėmesio skyrė Rusijos agresijai bei situacijos destabiliavimui regione. Kaip savo galvoje vienu metu išlaikyti ne vieną ar dvi, o kelias dešimtis kalbų? Šiandien dėl nesaugių darbo sąlygų socialiniai darbuotojai prie Vyriausybės rengs akciją „Kiek galime gintis rankinėmis?“.Baltijos šalyse dirbant tūkstančiams ukrainiečių, Estijos vidaus reikalų ministras siūlo panaikinti bevizį rėžimą su Ukraina.Šiandien pasaulyje minima Kontracepcijos diena, kuria siekiama skatinti žmones daugiau domėtis kontracepcija. „Ryto garsų“ studijoje – prezidento patarėjas, Aplinkos ir infarstruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Tęsiantis savaitei už klimatą, šiandien Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje bus pristatyta „Sound Change the city“ iniciatyva.Koncertas Liublino unijos 450-osioms metinėms. Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda virtuvės šefas Deivydas Praspliauskas? Ką rekomenduoja skaityti serialo „Černobylis” prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė? R. Urbonaitės komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Ankstyva pamokų pradžia lemia ne tik prastą paauglių savijautą, bet gali nulemti net ir depresiją. Tokias išvadas prieš kurį laiką paskelbė JAV Miego akademijos mokslininkai. Jų siūlymas mokyklų administracijoms – nepradėti pamokų anksčiau nei 8.30-9 val.Šio patarimo laikosi daugybės Europos šalių mokyklos, bet tik ne Lietuvos.O štai, kai kurių Skandinavijos šalių mokyklų vadovai per pirmas pamokas organizuoja mokinių konsultacijas ar papildomas veiklas.Kodėl Lietuvos mokykloms nerūpi pasaulio mokslininkų išvados? O gal Lietuvos mokslininkai ir medikai priėjo kitokių išvadų, kad kuo ankstyvesnis pamokų pradžios laikas, tuo geresnė vaikų ir paauglių savijauta bei aukštesni akademiniai pasiekimai? Tai aiškinsimės laidoje su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskiene bei pedagogu, docentu Bronislovu Burgiu.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Mergina nori tapti repere, moteris bando grįžti į darbą po motinystės atostogų, tačiau jai užtrenkiamos durys, vyras, sulaukęs penkiasdešimties nusprendžia tapti dizaineriu. Tokias situacija nagrinėja serialas „Kodėl gi ne?“ Apie jį ir visuomenės stereotipus pasikalbėsime su specialistais. Tęsiame pasakojimų ciklą iš Čikagos. Šį kartą laukia pokalbis su JAV prezidento D. Trumpo visuomeniniu patarėju, daktaru Jonu Prunskiu. Laidą veda Rūta Kupetytė.

Lietuvos švietimo sistema yra niekam tikusi, esame vieni didžiausių akademinių bei emocinių nevykėlių pasaulyje. Tokias ir panašias tezes nuolat kartoja tiek mokiniai, tiek tėvai, tiek ir patys pedagogai.Dažno lietuvio pedagogo bei vaiko idealas – Skandinavijos kraštų, pirmiausia, Suomijos švietimo modelis. O ką savo kolegoms pasakoja patys Suomijos mokytojai bei mokiniai, kiek jie patenkinti savo mokyklomis, ar tikrai jie neturi jokių bėdų? Ar įmanoma kopijuoti ir perkelti kitų šalių švietimo patirtis į Lietuvą?Laidoje dalyvauja Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorius Vytautas Girčius.

Lietuvos švietimo sistema yra niekam tikusi, esame vieni didžiausių akademinių bei emocinių nevykėlių pasaulyje. Tokias ir panašias tezes nuolat kartoja tiek mokiniai, tiek tėvai, tiek ir patys pedagogai.Dažno lietuvio pedagogo bei vaiko idealas – Skandinavijos kraštų, pirmiausia, Suomijos švietimo modelis. O ką savo kolegoms pasakoja patys Suomijos mokytojai bei mokiniai, kiek jie patenkinti savo mokyklomis, ar tikrai jie neturi jokių bėdų? Ar įmanoma kopijuoti ir perkelti kitų šalių švietimo patirtis į Lietuvą?Laidoje dalyvauja Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorius Vytautas Girčius.

Šių metų sausio pirmą dieną sukako lygiai 200 metų kai pirmą kartą buvo anonimiškai publikuotas romanas „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“. Šis romanas yra tituluojamas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanu, taip pat ir vienu pirmųjų siaubo romanų. Per šiuos du šimtus romanas sulaukė daugybės ekranizacijų ir teatro pastatymų, daugybės interpretacijų ir iki šiol lieka aktualus, šio romano pagrindu vyksta rimtos mokslinės diskusijos. Tokias visuotinai žinomas knygas neretai mes manome esą skaitę arba žinantys, nes jų pavadinimai yra tapę bendriniais žodžiais. Jos susilaukia adaptacijų moksleiviams, ekranizacijų ir pagrindinis personažas tampa popkultūros dalimi ir atrodo, kad jų net nereikia skaityti. Nors iš tiesų Frankenšteinas net nėra ta pabaisa, kurios vardas mums kelia baimę. Tuo vardu Mary Shelley pavadino tos būtybės kūrėją, daktarą Viktorą Frankenšteiną. Kaip nutinka tokie personažų sukeitimai ar sutapatinimai? O jeigu iš tiesų demonas ir jo kūrėjas būtų viena būtybė, kuris iš jų būtų tamsioji, o kuris – šviesioji pusė?Iš kur kilo toks, regis, prieštaringas romano pavadinimas „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“?Kaip su „Frankenšteino“ atsiradimu susijęs ugnikalnio išsiveržimas Ramiajame vandenyne?Kokios autorės gyvenimo aplinkybės padeda aiškinti klasikinį siaubo romaną? Kokios idėjos suteikia romanui amžinybę pasaulinės literatūros kanone?Kokios įdomiausios romano ekranizacijos?Apie romano frankenšteiniškumą laidoje pasakos Vilniaus universiteto dėstytoja Irina Melnikova.

Šių metų sausio pirmą dieną sukako lygiai 200 metų kai pirmą kartą buvo anonimiškai publikuotas romanas „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“. Šis romanas yra tituluojamas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanu, taip pat ir vienu pirmųjų siaubo romanų. Per šiuos du šimtus romanas sulaukė daugybės ekranizacijų ir teatro pastatymų, daugybės interpretacijų ir iki šiol lieka aktualus, šio romano pagrindu vyksta rimtos mokslinės diskusijos. Tokias visuotinai žinomas knygas neretai mes manome esą skaitę arba žinantys, nes jų pavadinimai yra tapę bendriniais žodžiais. Jos susilaukia adaptacijų moksleiviams, ekranizacijų ir pagrindinis personažas tampa popkultūros dalimi ir atrodo, kad jų net nereikia skaityti. Nors iš tiesų Frankenšteinas net nėra ta pabaisa, kurios vardas mums kelia baimę. Tuo vardu Mary Shelley pavadino tos būtybės kūrėją, daktarą Viktorą Frankenšteiną. Kaip nutinka tokie personažų sukeitimai ar sutapatinimai? O jeigu iš tiesų demonas ir jo kūrėjas būtų viena būtybė, kuris iš jų būtų tamsioji, o kuris – šviesioji pusė?Iš kur kilo toks, regis, prieštaringas romano pavadinimas „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“?Kaip su „Frankenšteino“ atsiradimu susijęs ugnikalnio išsiveržimas Ramiajame vandenyne?Kokios autorės gyvenimo aplinkybės padeda aiškinti klasikinį siaubo romaną? Kokios idėjos suteikia romanui amžinybę pasaulinės literatūros kanone?Kokios įdomiausios romano ekranizacijos?Apie romano frankenšteiniškumą laidoje pasakos Vilniaus universiteto dėstytoja Irina Melnikova.

Gydymo įstaigos praras dalį valstybės lėšų, jei vėluos pacientams suteikti paslaugas. Tokias įstatymo pataisas pasirašė prezidentė. Ar medikai pajėgs ligonius aptarnauti laiku? Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas sako, kad Lietuvoje nėra tinklų, kurių negalėtų įveikti programišiai. Ką daryti?Vilniaus Lukiškių aikštė uždaroma rekonstrukcijai – kaip aikštė atrodys po jos?Traukiasi britų premjeras Deividas Kameronas, jį artimiausiomis dienomis pakeis vidaus reikalų sekretorė Teresa Mei. Pietų Italijoje susidūrus dviem traukiniams, žuvo mažiausiai 12-ka žmonių. Gyventojai skundžiasi, kad mažose parduotuvėse arba šalia jų surenkama tara dvokia, maisto saugos specialistai rengia rekomendacijas.

Agresyvus tiek žmogaus, tiek gyvūno elgesys kitam gyvam padarui sužadina baimę. Baimė skatina elgtis įvairiai: bėgti šalin, pulti arba apsimesti, kad nieko neįvyko. Tokias reakcijas į mus „instaliavo“ motulė gamta. Tačiau, ar visada verta paklusti instinktams? Kam naudojame ypatingą evoliucijos „išradimą“ – protą? Kaip tinkamai elgtis su agresoriumi?

Agresyvus tiek žmogaus, tiek gyvūno elgesys kitam gyvam padarui sužadina baimę. Baimė skatina elgtis įvairiai: bėgti šalin, pulti arba apsimesti, kad nieko neįvyko. Tokias reakcijas į mus „instaliavo“ motulė gamta. Tačiau, ar visada verta paklusti instinktams? Kam naudojame ypatingą evoliucijos „išradimą“ – protą? Kaip tinkamai elgtis su agresoriumi?