Podcasts about Lieka

Prasidėjus vasaros sezonui Druskininkų ir Varėnos policijos pareigūnai džiaugiasi, kad didelių eismo nelaimių kol kas pavyko išvengti, tačiau ragina gyventojus neprarasti budrumo. FM99 laidoje „Ne tu vienas kelyje“ aptarta ne tik situacija keliuose, bet ir pastaruoju metu fiksuojami sukčiavimo, vagysčių bei viešosios tvarkos pažeidimų atvejai.

Bene garsiausias pasaulio gamtininkas seras Davidas Attenborough gegužės 8-ąją švęs 100-ąjį gimtadienį. Jo dokumentika apie mūsų planetos grožį užaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą. „Sengirės kine“ gegužės 4–10 d. rodomas filmas „Attenborough rojuje“. Jame vienas garsiausių pasaulio gamtininkų įgyvendina vaikystės svajonę – įamžinti rojaus paukščius jų tuoktuvių metu. Laidoje „10-12“ – „Sengirės kino“ organizatorė Aistė Račaitytė ir leidyklos, kuri išleido garsią Attenborough knygą „Paukščių gyvenimo paslaptys“ „Natura Libris“ vadovė Rugilė Stanelienė.Ved. Darius Matas

Tramps atliek "civilizācijas iznīcināšanu"; ASV un Irāna vienojas par divu nedēļu pamieru. Ažiotāža ap bijušā NATO ģenerālsekretāra Jensa Stoltenberga memuāriem. Aktualitātes analizē Latvijas Transatlantiskās organizācijas ģenerālsekretāre Sigita Struberga un Latvijas Ārpolitikas institūta asociētais pētnieks, Eiropas Savienības programmas vadītājs Marts Eduards Ivaskis.   Apokalipses rodeo atlikts „Šovakar ies bojā vesela civilizācija, lai nekad vairs neatgrieztos. Es negribu, lai tas notiktu, bet droši vien tā notiks,” tā vakar, 7. aprīlī, no rīta savā kontā sociālajā tīklā „Truth Social” ierakstīja Savienoto Valstu prezidents Donalds Tramps. Ar bojāejai lemto civilizāciju domāta Irāna, kas, protams, nosacīti, bet var tikt uzlūkota par vairāk nekā 2500 gadus senās Persijas civilizācijas mantinieci. Savukārt solītā nakts apokalipse ir turpinājums Baltā nama saimnieka kopš dažām dienām izteiktajiem draudiem gadījumā, ja Teherāna turpinās bloķēt Hormuza ūdensceļu, masveidā bombardēt spēkstacijas un tiltus. Virkne starptautisko cilvēktiesību aizstāvības organizāciju un amatpersonu, tai skaitā Apvienoto Nāciju ģenerālsekretārs Antoniu Guterrešs un pāvests Leons XIV, jau izteikušies, ka šo draudu īstenošana būtu kara noziegums un, iespējams, vērtējama kā genocīds. Civilizācijas iznīcināšanas motīvs piešķīra tam visam uzkrītošu antihumānisma un barbarisma ietonējumu, ko īsti nespēja kompensēt salīdzinoši mierīgākais ieraksta turpinājums, kurā pausta cerība uz „gudrākiem prātiem” Irānā un „revolucionāri brīnišķīgām” pārmaiņām. Savienoto Valstu Kongresa demokrātu mazākuma pārstāvji raksturoja prezidenta retoriku visskarbākajos terminos, piesaucot psihiskus traucējumus un, attiecīgi, ASV Konstitūcijas 25. labojumu, kas paredz prezidenta funkciju nodošanu viceprezidentam gadījumā, ja valsts galva nav spējīgs pildīt savas funkcijas. Tikām Irānas režīms izplatīja aicinājumus pilsoņiem pulcēties pie bombardēšanai iezīmētajiem objektiem, kalpojot par dzīvu vairogu. Pulcēšanās patiešām notika – diezin vai tie bija Irānas prezidenta Masuda Pezeškjāna piesauktie četrpadsmit miljoni, taču, spriežot pēc videomateriāliem, notikums bija pietiekami masveidīgs. Galu galā apmēram pusotru stundu pirms agrāk noteiktā ultimāta izpildes termiņa Donalda Trampa „Truth Social” kontā parādījās jauns ieraksts, kurā prezidents pavēstīja, ka Irāna piekritusi nekavējoties un pilnībā atvērt satiksmei Hormuzu un puses vienojušās par uguns pārtraukšanu uz divām nedēļām, kuru laikā notiks sarunas. Par šo vienošanos jāpateicas vidutājam – Pakistānai. Informāciju apstiprinājusi arī Irānas puse, gan apgalvojot, ka Savienotās Valstis piekritušas kopējam Irānas noregulējuma prasību ietvaram, kas neizklausās diez ko ticami. Globālā naftas cena dažu stundu laikā piedzīvoja optimistisku lejupslīdi zem līmeņa simts dolāru par barelu. Kā savā rakstā pauž raidsabiedrības BBC apskatnieks Entonijs Zērkers: „Pagaidām šī ir daļēja Trampa politiska uzvara. Viņš izteica dramatiskus draudus un panāca vēlamo rezultātu. Taču pamiers ir atelpa, nevis pastāvīgs risinājums. Prezidenta vārdu un rīcības, kā arī kara kopējās ilgtermiņa sekas vēl nav pilnībā novērtētas.” Vai Stoltenbergs mūs nodeva? Pagājušā gada nogalē nāca klajā agrākā NATO ģenerālsekretāra, pašreiz – Norvēģijas finanšu ministra Jensa Stoltenberga memuāru grāmata, kuras nosaukumu varētu latviskot kā „Manā sardzes maiņā: vadot NATO kara laikā”. Cita starpā autors apraksta savu komunikāciju ar Krievijas ārlietu ministru Sergeju Lavrovu 2021. gada rudenī – laikā, kad Krievijas spēku koncertēšanās Ukrainas robežas tuvumā kļuva uzkrītoša un arvien izteiktāk „oda” pēc agresijas eskalācijas. Turpinājumā citāts: „Es pieminēju mūsu bažas par tik lielu Krievijas spēku koncentrēšanu pierobežas reģionos. Lavrovs atbildēja aizkaitināti. „Tā ir normāla militāra darbība,” viņš teica. „Jūs pārspīlējat, jūs esat histēriski. Jums vispār nevajadzētu bāzt degunu tajā, kas notiek Krievijas teritorijā.” Es izteicos par labu jaunām NATO un Krievijas padomes sanāksmēm, kurās varētu apspriest, cita starpā, ierosinātās buferzonas. Es zināju, ka tādas dalībvalstis kā Polija un Baltijas valstis stingri iebilst pret šādu zonu izveidi, jo uzskata, ka tas padarītu grūtāku viņu teritoriju aizstāvēšanu. Bet tajā pašā laikā es zināju, ka NATO un Krievija agrāk bija vienojušās par ģeogrāfiskiem ierobežojumiem militārai darbībai. Ja to visu līdzsvarotu un pārstrādātu, tas varētu palīdzēt mazināt spriedzi. Bet Lavrovs nebija ieinteresēts. Viņš zināja, ka tādā padomē darbakārtības pirmais punkts būs Ukraina, un viņam bija līdz nelabumam apnicis klausīties, kā mēs norādām uz Krievijas starptautisko tiesību pārkāpumiem Ukrainā. „Lieka laika šķiešana,” viņš paziņoja.” Minētais apraksts neguva ievērību starp grāmatas recenzentiem līdz šī gada 29. martam, kad savu vērtējumu par Stoltenberga memuāriem laida klajā Igaunijas resursa The Baltic Sentinel galvenais redaktors Mēliss Oidsalu. „Jenss Stoltenbergs 2021. gadā nodeva Baltijas valstis un šķietami par to nemaz neuztraucas,” sensacionāli deklarē virsraksts, apakšvirsrakstam turpinot: „Jensa Stoltenberga memuāri atklāj, ka ģenerālsekretārs bija gatavs apspriest Eiropas drošības kārtību, apejot tos sabiedrotos, kuri ir visvairāk pakļauti Krievijas draudiem.” Arī recenzijas tonis kopumā ir bijušajam ģenerālsekretāram neglaimojošs, kritizējot viņa tieksmi uz kompromisu, kā vietā, autoraprāt, bija jābūt izlēmībai un gatavībai konfrontēt ar agresorvalsti. Kā galvenais pierādījums „nodevībai” kalpo citētais memuāru fragments ar tajā piesaukto iespējamo buferzonu apspriešanu NATO un Krievijas konsultatīvajā padomē. Pie tam neievērots paliek cits fragments dažas lappuses tālāk, kurā Stoltenbergs skaidri saka: „Par vienpusēju spēku atvilkšanu neavarēja būt ne runas.” Tomēr redaktora Oidsalu vieglu roku darinātais nodevības motīvs, trāpījis Baltijas sabiedrībām jutīgā drošības izjūtas nervu mezglpunktā, turpina sūtīt trauksmes signālus pa tradicionālo un sociālo mediju tīkliem. Sagatavoja Eduards Liniņš.

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame dokumente nurodoma, kad stačiatikių bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus.Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat konstatuota, kad priešiškos žvalgybos taikosi ir į Lietuvos nepilnamečiu: Valstybės saugumo departamentas fiksuoja vaikų verbavimo atvejus socialiniuose tinkuose, kai nepilnamečiai įtraukiami į neonacių judėjimus.Lietuvoje įsteigtos įmonės naudojamos siekiant apeiti tarptautines sankcijas bei vystyti ir perimti aukštąsias technologijas, teigiama metiniame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime. Paminėtos bendrovės „BK Software“, „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“. Vienas Rusijos pilietis, įsteigęs įmonę Lietuvoje ir jai vadovavęs, su partneriais tiekė programinę įrangą Rusijos nepilotuojamų orlaivių „Orlan“ gamybai. Lietuvoje ilgai gyvenęs ir čia verslą įkūręs Kirilas Lupandinas jau seniau buvo patekęs į Saugumo akiratį, tačiau grėsme nacionalinam saugumui pripažintas visai neseniai. Plačiau apie tai Marius Jokūbaitis.Ukraina kaltina Vengriją paėmus įkaitais Ukrainos banko darbuotojus, kurie gabeno keturias dešimtis milijonų dolerių ir devynis kilogramus aukso.Ved. Edvinas Kučinskas

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos, metinėje grėsmių ataskaitoje teigia Lietuvos žvalgybos tarnybos. Pasak Valstybės saugumo departamento, ši bažnyčia formuoja bei palaiko Rusijos ideologinius naratyvus.

Pasak filosofo Aldžio Gedučio, jei ne šis amerikiečių rašytojas, „dar viena lietuviška katė galėjo išgyventi...“ Aldis Gedutis parengė komentarą apie didžio(jo) amerikietiško romano paieškas.Kauno paveikslų galerijoje pristatoma Pauliaus Šliaupos personalinė paroda „Krentant“. Tai iki šiol didžiausia autoriaus personalinė paroda, apimanti aštuonerių metų kūrybinį laikotarpį.Prieš ketverius metus, Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. Nepaisant to, žurnalistai savo darbus tęsia. Ką reiškia būti žurnalistu šio karo akivaizdoje? Pokalbis su viena iš nepriklausomos žiniasklaidos bendrovės „The Ukrainians Media“ įkūrėjų ir dabartine redaktore Marička Paplauskaite bei Ukrainoje dirbančia ir gyvenančia italų kilmės korespondente Daniela Prugger.Pokalbis su Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow" įkūrėju ir vadovu Jonu Ohmanu.Vilniuje rengiama solidarumo su Ukraina akcija ir koncertas „Laisvė šviečia 2026. RADAROM“.Ved. Justė Luščinskytė

Specialiųjų tyrimų tarnybai apklausus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį kaip specialųjį liudytoją Augalininkystės tarnybos galimos korupcijos byloje, politikas sako ketinantis tęsti vadovavimą partijai.JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pralaimėjimo Aukščiausiajame Teisme savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad pasirašė pasaulinį 10 proc. muitą, kuris „įsigalios beveik iš karto“. Ką reiškia neteisėtai paskelbti muitai?Vilniuje policija ėmėsi pilotinio projekto, kurio metu į tam tikrus įvykius ketinama reaguoti dronais, pranešė policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.Seimo darbo grupė, peržiūrėjusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdyseną, baigė darbą – ji parengė LRT įstatymo pataisas ir nutarė siūlyti Vyriausybei keisti nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį, numatant viešųjų paslaugų sutarčių sudarymą su LRT.Meksikoje vieno ieškomiausių kartelių vadų El Menčo nukovimas sukėlė smurto bangą. Keršydami už narkotikų barono mirtį, kartelio nariai blokavo kelius ir degino transporto priemones. Tuo metu Meksikos kurortuose įstrigę turistai dėl sustabdytų skrydžių neturi galimybės išvykti iš šalies.Kuo Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės išskirtinės Lietuvai? Italijoje varžėsi rekordinė šalies rinktinė, tarp kurių aštuoni tokių važybų debiutantai.Ved. A. Kavaliauskas

Pasaulį neramina Nipos virusas, staigus jo protrūkis fiksuotas Indijoje. Lietuvos tarnybos teigia, kad nėra pavojaus, jog virusas būtų įvežtas į Lietuvą su gyvūnais ar gyvūninės kilmės produktais. Kas yra Nipos virusas ir kiek dėl jo verta nerimauti?Šiemet sniego ypatingai daug, todėl gyventojams nerimą kelia išpilami druskos kiekiai. Kiek jos išpilta ir ar iš tiesų jos tiek daug reikia?Jau greitai gyventojus nemaloniai nustebins šildymo sąskaitos už sausį. Tačiau dėl jų dydžio kalta ne tik žema temperatūra.Be Amerikos pagalbos Europa gali apsiginti tik savo svajonėse, šią savaitę pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Apie tai, kokios šiuo metu Europos galimybės, kokios ginkluotės reikia ir kodėl jos Europa neturi – pokalbis su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi.Olimpiečių rubrikoje - pasakojimas apie Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse besivaržysiančią slidininkę Eglę Savickaitę.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos komanda keliasi iš Lietuvos į Lenkiją. Apie tai ji pranešė Lietuvos parlamentarams. Neseniai Lietuva sumažino Baltarusijos opozicijos lyderės apsaugos lygį. Anksčiau ji buvo saugoma kaip Lietuvos prezidentas, dabar vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos tuo rūpinasi policija.Laidoje dalyvauja: Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Denisas Kučinskis, Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Vilija Navickaitė, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Tarptautiniame šokių festivalyje Indijoje pristatomas bendras lietuvių ir indų kūrėjų projektas „Rasos“.Marijampolės dramos teatras kviečia į teatro senjorų trupės „Aštuonetas“ premjerą poezijos spektaklį „Žvilgsnis į sielą“ .Kaip apsprendžiama, kokie autoriai gaus erdvę pristatyti savo knygas Knygų mugės erdvėse, o ne tik leidėjų ar savo stenduose?Lietuvių kalboje ir tautosakoje gausu su žiema susijusių posakių ar išsireiškimų. Kokie jie ir ką jie atskleidžia?Ko laukti prasidedančiame 19-ajame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje?Kaip sukurti įtraukią garsinę patirtį filme apie traukinius? Į kino teatrus atriedantis bendras Lenkijos ir Lietuvos gamybos filmas apdovanojimų „Traukiniai“.Ved. Marius Eidukonis

Tuoj bus metai, kai įsiskolinę žmonės, norėdami labiau atsistoti ant kojų, gali pasiimti skolų atostogas. Tokias atostogas galima pasiimti ne daugiau kaip 2 kartus, jų trukmė – iki 6 mėn. Ar skolų atostogos pasiteisina?

Istorija mus moko, kad nekonvencinėms problemoms reikia nekonvencinių sprendimų. Lieka atsakyti sau - kokių?Ved. Aidas Puklevičius.

Lieka mažiau nei mėnuo, kai Vilniuje deklaravę savo gyvenamąją vietą ir specialią paraišką užpildę asmenys gaus piniginę išmoką ir kitas skatinamąsias dovanas. „Tapk vilniečiu“ kampanija sostinės valdžia tikisi surinkti daugiau lėšų į biudžetą ir užtikrinti teisingumo principą, kai gyventojų pajamų mokestis yra skiriamas miestui, kurio paslaugomis naudojasi kasdien.Kalėdinis laikotarpis dažnai sunkus ir liūdnas žmonėms, kurie negali susilaukti vaikų. Dalis psichoterapeutų pastebi, kad laikas, kai pasimatome su artimaisiais, kurių seniai nematėme, kelia baimę, kad vėl kokia pusseserė ar pusbrolio žmona bus nėščia. Anot specialistų, negalintys pastoti žmonės nerimauja dėl savo reakcijų, nepasitiki savo emocine būsena, bijo, kad nesuvaldys ašarų ar apmaudo, todėl dažnai vengia tokių susibūrimų.Paskelbtas „30-ies geriausių restoranų“ Lietuvoje sąrašas. Kokie kriterijai lemia įvertinimą? Ar buvimas geriausiu pritraukia lankytojų ir garantuoja finansinę sėkmę?Šiauliuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje, pristatyta tautodailininkės Sigitos Milvidienės austų kaklaryšių paroda. Kaklaryšis - tai austa juostelė, kurią įprastai ryši vyrai ant marškinių apykaklės. Eksponuojama unikali, senovišku būdu ant rėmelio austų kaklaryšių kolekcija, atspindinti visų šalies regionų juostų ypatumus.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas

Selemonas Paltanavičius. „Tukas lieka vienas“. 2 d. Skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Selemonas Paltanavičius. „Tukas lieka vienas“. 1 d. Skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas abejoja karinės žvalgybos vadovo Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo iš pareigų teisėtumu ir prašo Krašto apsaugos ministerijos visų su tuo susijusių dokumentų.Lieka mažiau nei dvi savaitės iki dienos, kai turėtų įsigalioti Donaldo Trumpo muitai Europai. Kaip prekybą tarp Senojo žemyno ir Jungtinių Valstijų paveiks 50-ies procentų muitai?Lietuvos keliuose - daugiau modernių smūgio slopintuvų. Jie per keletą metų Lietuvoje išgelbėjo ne vieną kelininko ir vairuotojo gyvybę.Lietuvos moterų krepšinio rinktinė Europos čempionate Graikijoje dėl medalių jau nekovo-ja, tačiau sieks laimėti kelialapį į kitais metais Vokietijoje vyksiančio pasaulio čempionato atranką.Ved. Darius Matas

Apie artimiausių parų orus netrukus papasakos sinoptikas.Su užsienio naujienų redaktoriumi apžvelgiame svarbiausias šio ryto tarptautines žinias.Rusijos politikams ėmus kalbėti, kad reikia ruoštis vakarų verslų sugrįžimui, nemažai jų apskritai nebuvo pasitraukusios iš Rusijos ir pildė agresoriaus karo mašinos biudžetą. Kokios vakarų įmonės veikia ar planuoja sugrįžti į Rusiją apžvelgia Julius Juchnevičius.Minint Saugaus eismo dieną, Policijos departamentas atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių trikdžių vairuotojų dėmesiui išlieka – mobiliojo ryšio priemonių naudojimas vairuojant. Apie atidumą ir saugumą prie vairo dabar tiesiogiai kalbamės su Policijos departamento viešosios tvarkos biuro vadovu Vytautu Grašiu.Po griežto verdikto Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderei Marin Lio Pen, tūkstančiai jos šalininkų šiandien ketina išeiti į gatves. Šią savaitę Paryžiaus teismas ją ir daugiau kaip dvidešimt bendražygių pripažino kaltais dėl neteisėto lėšų pasisavinimo. Lio Pen penkerius metus negalės siekti viešųjų postų. Tai reiškia, kad ji negalės kandidatuoti 2027-ųjų prezidento rinkimuose. Apklausų duomenimis, ji buvo laikoma favorite tapti kita Prancūzijos prezidente, tad kai kurie apžvalgininkai verdiktą apibūdina kaip politinį žemės drebėjimą - jų teigimu, šis sprendimas gali pagilinti visuomenės susiskaldymą, ir sustiprinti radikalias politines jėgas.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Arūnas, kuris turi pastabų tam, kaip yra organizuojama parama katilų keitimui. Anot kauniečio, norintys pasikeisti senus katilus į, pavyzdžiui šilumos siurblius oras - vanduo, turi pateikti paraišką būtent tą dieną, kai ji dalinama, bet tai ne visiems pavyksta. Anot klausytojo, paskutinio kvietimo metu parama, skirta Vidurio Lietuvos gyventojams buvo išdalinta per kiek daugiau nei valandą.Ved. Darius Matas

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma vieno svarbiausių lietuvių tapytojų, šiuo metu gyvenančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, abstrakcionizmo atstovo Kęstučio Zapkaus paroda „Kęstutis Zapkus. VĖLYVESNI SŪKURIAI“. Pokalbis su kūrėju Kęstučiu Zapkumi ir parodos kuratoriumi Arvydu Žalpiu.Šiandien minime vieno svarbiausių Vakarų Europos menininkų – Renesanso dailininko, skulptoriaus, architekto, poeto, inžinieriaus Mikelandželo 550 metų sukaktį. Apie kūrėjo reikšmę mūsų kultūrai pasakoja menininkas, dailėtyrininkas Vidas Poškus.Kauno rajone „Senas kluonas“, kai atšils orai, jau devintus metus pasitiks visus, ieškančiuosius susitikimo su kultūra, menu ir gamta. O iki tol išskirtinėje erdvėje savo pašaukimą atradęs fotografas Rytis Šafranauskas kviečia į pirmąją savo personalinę parodą „Vėjo namai“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie britų muzikų protestus prieš naująją dirbtinio intelekto politiką, 16 valandų trunkančio Eriko Satie kūrinio atlikimą ir 99-ąjį jubiliejų atšventusio kompozitoriaus György'iaus Kurtágo muzikos albumą.Rubrikoje „Be kaukių“ – dainininkė Simona Jakubėnaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Parlamentarų grupės „Prieš masinę imigraciją“ pirmininkas Vytautas Sinica sako, kad iš trečiųjų šalių atvykstančiais žmonėmis dangstome vidines problemas ir nesuvokiame imigracijos keliamų problemų. Šiuo metu imigrantai sudaro apie 8 proc. visų Lietuvos gyventojų.Ved. Deividas Jursevičius

Suomijos sostinėje įsikūrusi kavos skrudykla pristatė dirbtinio intelekto sukurtą kavos mišinį. Jų teigimu, technologijos gali palengvinti darbo krūvį sektoriuje, kuris tradiciškai didžiuojasi rankų darbu.Dalyje upių vakarų Lietuvoje vandens lygis vis dar išlieka stichinis, Kretingos rajone keliose seniūnijose galioja ekstremalioji padėtis.Nuo sausio pirmosios startavo investicinės sąskaitos naujovė, kurios tikslas - sudaryti palankesnes sąlygas investuojantiems gyventojams. Per šią sąskaitą gautoms pajamoms galios pajamų apmokestinimo rėžimas, atidedant pajamų mokesčio mokėjimą už gautas investavimo pajamas, jei jos bus reinvestuojamos.Gražiausios žiemos šventės jau baigėsi, tad laikas pagalvoti, kur dėti po švenčių nupuoštą eglutę. Nuo šiandienos Vilniuje pradeda veikti specialios eglučių surinkimo vietos, kurių šiemet sostinėje bus net 115.Bučos meras Anatolijus Fedorukas LRT radijui sako, kad į miestą sugrįžo beveik visi gyventojai, okupacijos siaubą ir karo nusikaltimus patyręs miestas rašo naują istoriją. Tęsiantis diskusijoms apie tai, ką šie metai atneš Ukrainai, meras tvirtina, kad svarbiausia galvoti apie gyvenančių okupacijoje likimus, tad Ukraina neturi kito kelio kaip tik siekti teisingos taikos savo sąlygomis.Ved. Paulius Selezniovas

Teisingumo ministras Rimantas Mockus neigia, kad 2006-aisiais vykusio vakarėlio dalyvius linksmino už pinigus parsiduodanti moteris. Pasak Rimanto Mockaus, tai buvo šokėja, kuri atlikusi pasirodymo paliko vakarėlį. Prezidentas sako, kad ministras gali toliau eiti pareigas, jei pripažįsta klydęs. Gitano Nausėdos teigimu, apie prieš 18-a metų vykusį vakarėlį turėjo pasisakyti anksčiau.Prezidentas Gitanas Nausėda sako apgailestaujantis, kad naujųjų valdančiųjų darbo pradžią žymi „Nemuno aušros“ grasinimai trauktis iš valdančiosios koalicijos. Pasak Nausėdos, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis neturėtų tapti Seimo vicepirmininku, kol nėra išsisprendęs problemų su teisėsauga.Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė sako per kelerius metus taip ir neužmezgusi konstruktyvaus dialogo su savivaldybe, kuri planuoja Nemuno krantinėje nutiesti automobilių eismui skirtą gatvę.JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad keičiantis klimatui, snieguotos Kalėdos pamažu tampa prisiminimu: Šiaurės pusrutulyje mažėja žiemiškų dienų, per kurias sninga. Europa esą šyla sparčiausiai, o didžiausi pokyčiai stebimi Danijoje ir Baltijos šalyse.Prieš šventes randasi vis daugiau skelbimų, siūlančių išblaivinimo paslaugas namuose. Šios paslaugos nelegalios, tačiau nuo uždarbio neatbaido ir teisiamųjų suolas.Vilniaus mieste ir rajone pareigūnai lankėsi pas gyventojus ir ragino įsirengti dūmų detektorius.Radviliškio rajono gyventojams nebereikia susirgus klampoti iki artimiausio medicinos punkto susileisti vaistų, pasimatuoti kraujospūdį ar pasikeisti žaizdos tvarstį. Dabar slaugytojos pas sunegalavusį gyventoją atvyksta į namus pačios.Ved. Madona Lučkaitė

Lieka savaitė susimokėti NT mokestį. Dalis gyventojų sako, kad padaryti tą sudėtinga, painu, ilgai užtrunka. Be to, ne visada veikia VMI sistemos. VMI sako suprantanti, kad visa mokesčio deklaravimo prievolė nugulusi ant gyventojų pečių, nors įvedant šį mokestį žadėta kitaip. VMI sako ruošianti siūlymus, kad ateityje susimokėti už savo turtą būtų taip pat lengva, kaip deklaruoti pajamas. Diskutuoja VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, smulkusis investuotojas į NT Mindaugas Busila.Ved. Irma Janauskaitė

VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė: stebina, kaip greitai formuojama nauja JAV administracija. Tuo metu vertindama Lietuvos valdžios formavimą Dovilė Jakniūnaitė teigia, kad kartais atrodo, jog politikus valdžia užklupo netikėtai.Ved. Deividas Jursevičius

Iki galutinio Lietuvos ir kitų Baltijos šalių galutinės sinchronizacijos su Europos elektros tinklais lieka lygiai šimtas dienų. Sinchronizacija bus paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę Nepriklausomybę. Ką tai reiškia Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims?Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė atsisakė premjerės pareigų. Į šias pareigas pasiūlytas Gintautas Paluckas. Tokį sprendimą partijos lyderė pranešė vakar, po partijos prezidiumo posėdžio. Savo sprendimą nesiekti premjero posto Vilija Blinkevičiūtė aiškina savo amžiumi, tačiau atsisakyti europarlamentarės pareigų neketina.Potvyniai Valensijoje. Kaip tvarkytis su padariniais?

Lieka savaitė, per kurią sodų bendrijose be statybos leidimo namą pradėję statyti gyventojai dar gali įregistruoti šias statybas. To nepadariusieji gali sulaukti baudų.Aktualus klausimas. Dalis rinkėjų skundžiasi, kad jie, neseniai pakeitę gyvenamąją vietą, negalėjo balsuoti Seimo rinkimų pirmajame ture. Su sunkumais balsuoti susiduria ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Kiek pavyksta sklandžiai balsuoti šiuose Seimo rinkimuose?Daugiau nei 100 tūkst. būsto paskolą turinčių gyventojų šiuo metu permoka savo bankui. Bet, ar nuo vasario įsigaliosiantys įstatymų pakeitimai paskatins žmones susimažinti mėnesio įmoką ir ar tikrai padidins bankų konkuravimą dėl būsto paskolų turėtojų?Kalėjimų darbuotojai skundžiasi prastomis darbo sąlygomis ir sako, kad jeigu nedelsiant nebus imamasi ryžtingų veiksmų, bausmių vykdymo sistemos laukia griūtis.Ką daryti su sovietmečiu statytais daugiabučiais, kaip būtų galima juos prikelti naujam gyvenimui?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos žemės ūkis laikosi ant kantriausių ir darbščiausių ūkininkų -įsitikinęs ūkininkas Kęstutis Gylys iš Paneveržio kaimo, Kuktiškų seniūnijoje, Utenos rajone, turintis 35 melžiamų karvių ūkį. Anot jo, mažesnieji pieno ūkiai kenčia nuo nesąžiningai mokamų kainų už pieną ir skirstomos paramos. Plėsti ūkį ar pereiti prie pieno produktų gamybos – ūkininkas neplanuoja, nemato perspektyvų.Ar valgė Lietuvos bajorai - lašinius? Čekiškės ūkio direktorė Brigita Bingelytė (Kauno r. Čekiškės sen. Purvaičių k.) parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ Metų gaminio konkursui pristatė sūdytų lašinių užtepėję, kurią gamino ir valgė jos seneliai - bajorai. Lašinių užtepėlė įvertinta sidabro medaliu, o švelniai rūkyta nugarinė - net aukso.„Verslas“. Netoli Kernavės (Širvintų r.) ėmus statytis šeimos namą, pokyčiai buvo net tik persikraustymas į naują gyvenamąją vietą, bet ir naujos veiklos pradžia. Iš Žemaitijos kilęs Darius Venckus iki namo statybos pradžios medžio darbų nebuvo išbandęs, bet šie taip užkabino, jog jis ėmėsi jų mokytis savarankiškai. Prieš ketverius metus atidarė ir medžio gaminių dirbtuves. Dabar čia triūsia 5 žmonių kolektyvas, dirbinius gaminantis pačiomis moderniausiomis medžio apdirbimo staklėmis.Ved. Kristina Toleikienė

Į LRT girdi kreipėsi dalis Vilniaus universiteto filologų, kuriuos nustebino, kad universitetas siūlo magistrantūros pakopos studijų programą, pavadinimu Rusistika ir klausia, kodėl reikia tirti ir gilintis į šią kalbą bei kultūrą. LRT Radijas aiškinosi ar tokia programa paklausi ir kodėl Vilniaus universitetui jos reikia.Policijos teigimu, Kelių eismo įvykiuose sužalojamų nepilnamečių statistika netenkina, pastaraisiais metais šis skaičius išlieka stabiliai aukštas. O rugsėjo mėnesį dažniausiai fiksuojamas eismo įvykių, kuriuose nukenčia vaikai, padidėjimas – vidutiniškai nukenčia iki 70 vaikų. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila sako, kad rugsėjį, kaip ir kasmet, policija stiprins kontrolės priemones.Briuselyje susitikę ES-os užsienio reikalų ministrai aptaria padėtį Ukrainos fronte ir tolesnę paramą šiai šaliai. Neformaliame susitikime dalyvauja ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Pareigūnų profsąjungos prie Kalėjimų tarnybos surengė piketą siekdami atkreipti šios tarnybos ir jos veiklą kuruojančių institucijų dėmesį į pasikartojančius nuteistųjų išpuolius prieš pataisos pareigūnus. Profsąjungų teigimu, per vasaros mėnesius vien Pravieniškių pirmame kalėjime buvo įvykdyti keturi čia dirbančių pareigūnų užpuolimai, iš kurių paskutinis vakar. Skelbiama, kad šiuo metu trūksta apie dvidešimt procentų visų grandžių pataisos pareigūnų.Prancūzija apkaltino „Telegram“ įkūrėją ir vadovą Pavelą Durovą daugybe pažeidimų, susijusių su šia pranešimų siuntimo platforma. 39 metų milijardieriui uždrausta išvykti iš Prancūzijos, bet jis buvo lygtinai paleistas už užstatą ir privalės lankytis policijos nuovadoje.Švietimo ministerijai pavaldžios Vilniaus rajono Riešės gimnazijos tėvai sunerimę. Po moksleivių maitinimo konkurso virėjas mokykloje įdarbinanti skelbėsi sekso prekių pardavimų užsiimanti įmonė. Ji taip pat valdo ir erotinį puslapį. Įmonė darbuotojų mokyklai ieškojo oficialiai per užimtumo tarnybą.Ved. Madona Lučkaitė

Gydytojai teigia jau seniai žmonėms aiškinę, kad nereikėtų leisti vaikams šokinėti ant batutų. Jais susirūpinta vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei papasakojus, kad, šokinėdamas ant batuto, smarkiai susižeidė jos mažametis sūnus.Parašiutininkų klubai sako, kad šis sezonas jiems nekoks – daug mažiau žmonių nei įprastai renkasi šuolį parašiutu. Kokios Jūsų patirtys – ar esate šokę parašiutu? Ar norėtumėte juo šokti?„Merkinė išgyvena renesansą“, – būtent taip savo gimtąjį miestelį apibūdina menininkas Algimantas Rokas Černiauskas. Nuo mažens matęs Merkinės gyvenimą, Algimantas papasakos, kaip čia viskas keičiasi, kaip vietos gyventojai reaguoja į šiuolaikinio meno festivalius.Valstybės dieną sostinėje, kurioje dar vyks ir du didžiuliai Dainų šventės renginiai, viešasis transportas bus nemokamas, iš esmės keičiasi dalis maršrutų. Iš kur jūs gaunate informaciją apie svarbiausius eismo pokyčius? Ar pavyksta tokiomis dienomis mieste susigaudyti?Ved. Edvardas Kubilius

Jau ilgiau nei mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele kone kasdien renkasi į gatves pasisakyti prieš užsienio įtakos įstatymą, kuris paprasčiau vadinamas rusišku. Kritikai sako, kad valdantieji jį nukopijavo nuo Rusijoje veikiančio užsienio agentų įstatymo, skirto susidoroti su oponentais. Protestuotojai nesitraukia, nepaisant to, kad policija juos muša ir spardo, naudoja vandens patrankas ir ašarines dujas. Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto, valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų. Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau, žvelgiant į tai, kas vyksta Sakartvele, panašiau, kad šalis suka priešinga kryptimi. Lieka vienas dažniausių klausimų apie Sakartvelą – kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija? Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, 14 metų gyvenanti Sakartvele, kur dirba nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadove Pietų Kaukazo šalims, užsienio įtakos įstatymą vadina Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų pikų. Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, įvedė abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padetį Sakartvele.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Šakių rajone atgimsta dar vienas kultūros objektas – legendomis apipintas Kaimelio dvaras.Pokalbis su ispanų rašytoju Juan Gómez Bárcena apie jo romaną „Lieka tik oras“.Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla kviečia į daugiau nei šimto mokyklos absolventų baigiamųjų darbų parodą - gynimus „63-ioji laida“.Kodėl svarbu įamžinti laisvės kovų istoriją? Pokalbis su Adolfo Ramanausko-Vanago premijos laureatu režisieriumi Algiu Kuzmicku.Pristatytas specialus antkapinis ženklas, skirtas paženklinti partizanų kapus.VDU kviečia į „Kultūros dienas“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kodėl neverta tikėtis, jog CERN veikla atneš greitą ir apčiuopiamą „kasdienę“ grąžą?Vilniaus senajame teatre – premjera pagal vokiečių dramaturgo ir kino scenaristo Mariaus von Mayenburgo pjesę „Kankinys“.Dovilė Kuzminskaitė aptaria Juan Gómez Bárcena romaną „Lieka tik oras ir Marijos Mažulės poezijos rinkinį „Fosilijos yra nėriniai“.Artėjant 100-mečio Danų šventei organizatoriai paskelbė, kad nuo šiandienos pradedama prekyba į „Ansamblių vakaro“ generalinę repeticiją.Kokios yra šiuolaikinės vaikų meninio ugdymo priemonės ir kaip tėvai gali paskatinti savo vaikus išdrįsti įsilieti į šį procesą?Šiauliuose surengta kino tyrinėtojų konferencija, kurioje pristatytos „Aušros“ muziejaus fonduose atrastos vienintelės tokios pasaulyje kino juostos.Vilniaus Gedimino technikos universitete vyksta konferencija „Netobulas modernizmas“.Paaiškėjo visi atlikėjai ir dainos, kurios šeštadienį pasirodys Eurovizijoje. Kokio finalo tikėtis?Ved. Marius Eidukonis

JAV viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia išgirdęs pažadą, kad amerikiečių batalionas Lietuvoje liks neterminuotam laikui, o ne iki 2025 metų pabaigos, kaip planuota.Likus dešimčiai dienų iki referendumo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, daliai žmonių vis dar kyla klausimų, kaip reiks balsuoti. Vyriausioji rinkimų komisija ramina, sakydama, kad tiems gyventojams, kuriems iki paskutinės minutės bus neaišku, išsamią informaciją galės pasiskaityti rinkimų apylinkėse.Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau per praėjusius penkerius metus kvalifikaciją kėlė trečdalis gyventojų. Tai rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Paklausti, kas trukdo mokytis ir kelti kvalifikaciją, vyrai dažniausiai nurodė neturintys noro ir poreikio, gi moterys teigia, kad joms stinga laiko.ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka artėjančių prezidento rinkimų favoritu, tačiau prarado kone 10 proc. palaikymo, jo artimiausi konkurentai savo populiarumą augina.Sakartvelo parlamentas, nepaisydamas didelių protestų sostinėje, priėmė „užsienio agentų“ įstatymą, o Europos Sąjungos vadovai perspėja, kad tai nutolins šalies narystės ambicijas. Dėl įstatymo paskutinį kartą bus balsuojama gegužės viduryje, o vėliau parlamentui dar gali tekti perrašyti prezidentės veto. Opozicija ir protestuotojai žada niekur nesitraukti ir negailėti jėgų protestams.Ved. A.Skamarakaitė

Lieka paskutinės dienos, kai dalis gyventojų turi privalomai pateikti pajamų ir turto deklaracijas. Iki gegužės antrosios galima pateikti ir prašymus skirti paramą įvairioms organizacijoms, politinėms partijoms ar profesinėms sąjungoms. Tuo metu Seimas svarsto, ar leisti paramą skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar religiniams centrams.Lenkija nusprendė, kad šalies pradinukams nebeužduos namų darbų. Ketvirtokams aštuntokams atlikti namų darbus gali,tačiau jiems už tai nerašomi pažymiai. Toks sprendimas sulaukė audringų diskusijų.Mieli klausytojai, jūsų nuomone, ar reikalingi moksleiviams namų darbai?Ukrainai trūkstant karių, siekiama į šalį susigrąžinti užsienyje esančius šaukiamo amžiaus ukrainiečius. Planuojama jiems užsienyje nebeišduoti pasų, neteikti kitų konsulinių paslaugų. Į tokius svarstymus jau sureagavo dalis Lenkijos politikų, teigdami, kad Lenkija galėtų padėti Ukrainai į šalį grąžinant šaukiamojo amžiaus vyrus. Lietuvoje kol kas apie tokias galimybes nesvarstoma.Karo metais tarpininkaujant Lietuvos įmonėms į Rusiją išvežta kovos lauko prekių už mažiausiai 130 mln. eurų, rodo LRT tyrimas. Eksportas vykdytas pasitelkus Rusijai palankias šalis, tokias kaip Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas ir kt.Ved. Rūta Kupetytė

Aplinkos ministerija skelbia, kad per ką tik pasibaigusį 2023-2024 metų vilkų medžioklės sezoną sumedžiota 280 vilkų. Tai pirmas kartas, kai nebuvo išnaudotas nustatytas rekordiškai aukštas limitas – 341 vilkai.Pagal prieš dešimtmetį patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi maždaug perpus mažiau vilkų nei priskaičiuota pernai, t.y. 32–62 vilkų šeimos – apie 500 vilkų. Remiantis tyrimais, kasmet nustatomos ir medžioklės kvotos, kurios turėtų padėti palaikyti tokį populiacijos dydį.Specialistai sako, kad vilkų populiaciją Lietuvoje dabar sudaro ne mažiau kaip 91 šeima ir greičiausiai pasiekė ribą, kai vilkai nebeturi, kur plėstis. „Vilkai nėra klajūnai, jie užsiima teritoriją ir ten gyvena metai iš metų, neįsileidžia svetimų vilkų. Vadinasi jauniems individams nebėra, kur išeiti“, – sako vilkus Lietuvoje tyrinėjanti VDU mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.„Ginčų apie vilko apsaugą buvo ir bus“, – mano Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius. Kartu jis pažymi, kad lyginant su ankstesniais metais, suinteresuotų pusių diskusija yra kur kas konstruktyvesnė, nes remiasi duomenimis.Vaidas Balys iš asociacijos „Baltijos vilkas“ sutinka, kad duomenų apie vilkus Lietuvoje jau pakanka, bet tikina, kad Vilko apsaugos plane įrašytą vilkų šeimų skaičių laikas peržiūrėti . „Tyrimai atliekami tikrai išsamūs ir rezultatai gilūs, patikimi. Lieka klausimas, kaip nustatinėjant sumedžiojimo limitą nepamesti idėjos, kodėl visa tai daroma.“Autorė Vaida Pilibaitytė

Vokiečių ordinas Nemuno ir Nevėžio pakrantėse pastatė keliolika pilių, siekdamas prasiveržti į LDK teritoriją. Taip Kaune radosi Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys.Monografijos „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“ autoriaus ir leidėjo Vytenio Almonaičio teigimu, 1363-ieji - 1402-ieji metai istorikų menkai tyrinėti. Lieka neatsakytas klausimas, ką kryžiuočiai 40 metų veikė Kaune?Kviečiame leistis į kelionę po Kauną ir jo apylinkes. Vaizdas į Gotesverderio piliavietę nuo Pyplių piliakalnio. Nemuno ir Neries santakos prie Kauno pilies slėpiniai. Būta ar ne kryžiuočių pilies Lampėdžiuose? Junona Almonaitienė, prisidėjusi prie monografijos leidimo, taip pat dalysis įžvalgomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Ar tu dar žmogus? Ar tu tik mažas statistinis skaičius biurokratų sąrašuose?“ - tokį klausimą kelia Alytaus rajono Raitininkų seniūnijos gyventojai, kurie Kovo 11 d. renkasi diskutuoti apie gyvenimo kokybę regione. Mokyklos, darželiai, pašto skyriai, ambulatorijos – uždarytos, vietos ugniagesiai dirba apverktinomis sąlygomis. Taigi – kiek būtiniausių paslaugų Lietuvos regionuose gaunate Jūs? Ar Lietuva dar išvis turi kokią nors regionų politiką?Ar „Regitra“ vairavimo egzamino neišlaikusiam žmogui turėtų sudaryti sąlygas egzaminą perlaikyti po savaitės? Tai siūlo į LRT GIRDI kreipusis vilnietė Sigita Kamandulienė, jau daugiau kaip metus neišlaikanti egzamino, nes kartais galimybės perlaikyti tą egzaminą jai tenka laukti ir kelis mėnesius.Į LRT TELEVIZIJĄ grįžta projektas „Aš esu muzika“. Šeštadienio vakarais žymiausi atlikėjai varžysis, išbandydami įvairius muzikos žanrus.Lieka metai, kai telefono numeryje esantį skaičių 8-ni reikia pakeisti į 0 arba +370. Kaip visus numerius pakeisti per keletą minučių?Ved. Edvardas Kubilius

#TiekŽinių Trečiadienį (sausio 31 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja apie gandus dėl Zalužno, netylantį ir gandais apipintą BaltCap ir Stepukonio skandalą, įtampą Vidurio Rytuose ir Celofaną posėdžiuose. Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/pQkcv7b9mHA

Dėl karo tylus Betliejus: vietoje prakartėlės - griuvėsiuose gulintis kūdikis.Rusija apšaudė skirtingus UA regionus. Izraelio kariuomenė tęsia operacijas Gazoje.Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas: raginu atrasti, tai kas mus vienija ir įsiklausyti vienam į kitą.Lieka vos kelios valandos, kai daugybė šeimų Lietuvoje susės prie šventinio Kūčių stalo.Kaip Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai priima Kūčių tradicijas?Dviems kunigams pareiškus, kad per šias Kūčias nereikėtų pasninkauti, etnologai svarsto, ką tokia mintis galėtų reikšti?Ved. Madona Lučkaitė

Pirmasis gimęs Izraelyje ir ilgiausiai šaliai vadovaujantis premjeras. Laidos „10-12“ lyderio rubrikoje – pažintis su prieštaringai vertinamu Benjaminu Netanyahu.Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose, LRT RADIJAS aiškinasi jo istorines ištakas. Ar galima jų ieškoti religijoje? O gal žydų ir arabų konfliktą lemia visai kitos priežastys? Apie tai kolegos Adomo Šimkaus pokalbyje su VU Filosofijos fakulteto dėstytoja, daktare Aušra Pažėraite.Taip laidoje, pokalbis apie dirbtinio intelekto technologijos įtaką teismų sistemos darbui bei pirmuosius bandymus taisyklėmis reglamentuoti jo panaudojimą studijuojant aukštojoje mokykloje.Dar viena tema. Lieka pustrečio mėnesio iki Europos dailiojo čiuožimo čempionato. Kaune rengiamas renginys, anot organizatorių, jau dabar sulaukia daug tarptautinio dėmesio. Apie pasiruošimo užkulisius pasakoja Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Mažeikių rajono bendruomenė su vietos kalviais nusprendė gelbėti nykstančius senųjų Viekšnių kapinaičių metalinius kryžius.Išaugus lankytojų srautams muziejai nerimauja negausiantys 100 proc. kompensacijų už nemokamus sekmadienius.Norvegijos „Asitežo“ festivalyje du spektakliai iš Lietuvos ir diskusijos apie teatrą jaunimui.Po 15 metų menininkas Tomas Martišauskis Šventosios miške atgaivina savo kūrinį „Nusavinti“.UNESCO Pasaulio paveldo sesijoje šiomis dienomis turi būti svarstoma Kauno modernizmo architektūros paraiška.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Paula Havasteen romaaneja on kiitelty historiallisten yksityiskohtien paikkansapitävyydestä. Havaste on viimeisimmissä kirjoissaan innostunut sellaisesta vaiheesta Suomen historiassa, jolloin talonpojat saivat tarpeekseen ja nousivat veriseen kapinaan, eli 1500-luvun lopun nuijasodasta. Havasteen kirja, Lieka, tarkastelee nuijasotaa kapinan taltuttajien näkökulmasta. Ajankohtaisiin teemoihin kuuluvat kysymykset sotilaan moraalista ja siviilien kärsimyksestä. Kulttuuriykkösen vieraina ovat kirjailija Paula Havaste sekä Helsingin yliopiston Suomen ja Pohjoismaiden historian apulaisprofessori Anu Lahtinen. Ohjelman juontaa Nicklas Wancke.

Lieka savaitė deklaruoti pajamas. Kam dar reikėtų suskubti tai padaryti - aptarsime su Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vadove.„Aktualaus klausimo“ rubrikoje domimės, ar namie turite jodo tablečių, ar žinote, kaip ir kada jas vartoti, jeigu Astravo atominėje elektrinėje įvyktų avarija? Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija perspėja, kad Astravo jėgainės antrojo reaktoriaus paleidimo darbai Baltarusijoje tęsiamii neišsprendus saugos klausimų.Kas penktas pernai pirktas būstas buvo įsigytas investiciniais tikslais, greičiausiai nuomai. Apie tai plačiau Marius Jokūbaitis papaskos Verslo laike.Ugniagesiai perspėja, kad daugėja žūstančiųjų gaisruose. Šiemet per 3 mėnesius žuvo 40 žmonių, septyniais daugiau nei pernai. Kodėl padaugėjo mirčių ir kaip paskatinti gyventojus pačius labiau pasirūpinti savo saugumu?Ved. Urtė Korsakovaitė

Selemonas Paltanavičius. „Tukas lieka vienas“. Skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Selemonas Paltanavičius. „Tukas lieka vienas“. Skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Selemonas Paltanavičius. „Tukas lieka vienas“. Skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Lieka paskutinės valandos, kai norintys studijuoti bakalauro studijose dar gali pateikti savo prašymus. Tai padaryti galima iki dvyliktos valandos. Kaip stojančiųjų skaičius veikia tai, kad šiemet matematikos egzamino, be kurio negalima pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, neišlaikė 35 procentai laikiusiųjų?Lietuvoje niekaip nepavyksta išspręsti kasininkų trūkumo problemos. O pirkėjai piktinasi, kad kai kuriuose dideliuose prekybos centruose veikia vos viena kasa. Ar jūs jaučiate, kad parduotuvėse trūksta kasininkų?Lietuvos banko duomenimis, šalyje sparčiai didėja gyventojų ir verslo atidėti mokėjimai. Kiek dėl to reiktų baimintis, pokalbis su „Creditinfo Lietuva" vadovu A. Kačinsku.Milžiniškos eilės, skrydžių vėlavimas ar net atšaukimas, pamestas bagažas - tai tampa pasaulio oro uostų kasdienybe. Kada baigsis oro uostų, po pandemijos susiduriančių su darbuotoju trūkumu, krizė?Akreditavimo tarnyba pripažino maždaug pusantro šimto medikų iš Ukrainos profesines kvalifikacijas, didžioji jų dalis jau gavo licencijas ir dirba gydymo įstaigose. Dabar prašymų sulaukiama vos vieno kito, nors kai kurių ligoninių vadovai sako, galėtų įdarbinti ir daugiau gydytojų iš Ukrainos.Į „LRT girdi" kreipėsi klausytoja, nepritarianti kitais metais įsigaliosiančiai naujai vaiko priežiūros išmokų tvarkai. Pasak moters, išmokos yra per mažos, o priemonės, skirtos vyrų įsitraukimui į vaiko priežiūrą skatinti, netinkamos. Valdžios atstovai sako, kad nauja tvarka parengta remiantis kitų šalių patirtimi, siekiant šeimų gerovės.„Rusijai neatiduosime nė vieno Ukrainos centimetro”,- sako šalies laisvę gynęs, tačiau šiuo metu po artilerijos atakos fronte patirtus sužeidimus Lietuvoje besigydantis ukrainiečių karys Stefanas. Vasario 24 dieną jis paėmė ginklą į rankas ir stojo ginti savo šalies laisvės. Apie situaciją fronto linijose bei sunkias akimirkas būnant čia, Lietuvoje, Stefanas sutiko papasakoti LRT RADIJUI.Ved. Rūta Kupetytė

Susiduriame su didžiuliu iššūkiu. Turime paveikti Rusiją, kad ji pasikeistų - interviu LRT Radijui sako pirmasis Lenkijos prezidentas, Nobelio premijos laureatas Lechas Walęsa. Pašnekovą kalbino kolegė Evelina Mokšecka.Jungtinėse Valstijose jau dvi savaites, po vienoje iš Teksaso mokyklų įvykdytų masinių šaudynių, diskutuojama apie ginklų įsigijimą griežtinančius įstatymus. Ir vėl matyti ryškūs skirtumai pagal politines partijas: Atstovų Rūmai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį dalį ginklų įsigyti būtų leidžiama ne nuo 18ikos, o nuo 21erių. Bet jau prognozuojama, kad Senato respublikonai blokuos pasiūlymą ir įstatymas neįsigalios. Teisės ekspertai įspėja, kad įstatymų griežtinimas–vienas efektyviausių kelių norint užkirsti kelią masinėms šaudynėms. Pasakoja kolegė Živilė Raškauskaitė.Socialinei paramai pernai panaudota tik 57 proc. skirtų lėšų. Kodėl? Išskirtinis Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės interviu, Seniūnų asociacijos direktorė, Agluonėnų seniūnė Laimutė Tučienė , Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto tyrėja, mokslų daktarė, docentė Aušra Pažėraitė.Aktualus klausimas. Ką manote apie siūlymas kurortuose nuo 10 valandos įvesti ramybės laiką? Pašnekovas Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.Mažiausiame Lietuvos miestelyje-Panemunėje-kuriame gyventojų skaičius siekia vos du šimtus, jau daugiau nei dvidešimt metų veikia kavinė, neužsidariusi net per koronaviruso pandemiją. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir automobiliams uždarius Karalienės Luizės tiltą per Nemuną, kuris jungia Panemunę su Sovietsko miestu, lankytojų - sumažėjo, sako kavinėje dirbanti Monika Jakutytė, tačiau Rusijos piliečiai kartas nuo karto tiltą kerta pėsčiomis bei užsuka papietauti. Pasitaiko tokių, kurie stengiasi nuslėpti, iš kur jie atvyko. Kaip išsilaiko kavinė mažiausiame Lietuvos miestelyje domisi Paulius Selezniovas.Aktualus pokalbis. Gyventojai ir gamtosaugininkai nesutaria dėl pievų ir šalikėlių šienavimo miestuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja. Ramunė Baniulienė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, užkrečiamųjų ligų specialistė-gydytoja entomologė Milda Žygutienė.Studijoje atlikėja Alina Orlova.Komentaras. Autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Kalvarijos politikai toliau bando susitarti dėl kandidato į administracijos direktorius ir taip išvengti tiesioginio valdymo. Ar pavyks tą padaryti ir kodėl apskritai Kalvarijoje kilo politinė krizė?Buvusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus kieme aptiktas savavališkai pastatytas statinys. Astos Martišiūtės reportažas.„Aktualus klausimas“. Lieka mėnuo, kai gyventojai turi pasirinkti elektros tiekėją. Ar jau pasirinkote tiekeją? Jei ne, kodėl? Ar reikėtų atidėti terminą?„Verslo laike“ – apie Rusijos karo Ukrainoje pasekmes Lietuvos aviacijai. Dėl sankcijų Rusijai Lietuva prarado 13 lėktuvų.Lietuva, Lenkija ir Latvija vis praneša apie iš Baltarusijos neįleistus migrantus, kurie neteisėtai bando kirsti sieną ir patekti į Europos Sąjungą. Kiek aktyvi Baltarusijos vykdoma hibridinė ataka? Kada ji baigsis ir kaip apskritai reikėtų vertinti vadinamąja migrantų apgręžimo politiką? Pokalbis su Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovu Dariumi Domarku.Paskutinė diena, kai vasaros stovyklų organizatoriai gali teikti paraiškas švietimo ministerijai ir gauti finansavimą organizuoti bendras Lietuvos ir Ukrainos pabėgėlių vaikų stovyklas. Ministerija tokioms stovykloms yra pasirengusi skirti beveik 900 tūkst. eurų.Ved. Edvardas Kubilius

Antradienį (kovo 22 d.) “Tiek žinių” vedėja Silvija pasakoja apie karą Ukrainoje, Seimo darbotvarkėje liekantį Partnerystės įstatymą, toliau be sąžinės gyvenantį Kauno merą ir karo poveikį Lietuvos ekonomikai. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/frgoEvJoQJY Šiandien #TiekŽinių ;)

Dėl gausaus snygio ir vėjų eismo sąlygos išlieka sudėtingos visoje Lietuvoje.Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas sako, kad šiuo metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija tvyranti ramybė gali būti apgaulinga. Šiandien Vilniuje surengta sienų apsaugai skirta konferencija, į kurią atvyko 29-nių šalių delegacijos.Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, jog gyvybiškai svarbių sričių darbuotojai galėtų dirbti kontaktinį darbą net ir sirgdami besimptome COVID-19 forma ar po buvusio kontakto su sergančiaisiais. Patvirtintas ir gyvybiškai svarbių sričių darbuotojų sąrašas.Baltarusijos opozicija šios šalies gyventojus ir tarptautinę bendruomenę ragina nepripažinti Aliaksandro Lukašenkos paskelbto konstitucinio referendumoJungtinių Valstijų ir Rusijos diplomatijos vadovai surengė derybas Ženevoje.Artėjant svarbiausioms valstybės šventėms - Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai - pasirodė gausybė pasiūlymų pasiklausyti atlikėjų, kurie koncertuoja okupuotose Ukrainos teritorijose ir viešai reiškia palaikymą Rusijos vykdomai politikai svetimose kraštuose. Politologai sako, kad datos tokiems renginiams pasirenkamos ne atsitiktinai - taip bandoma kurstyti įtampą.Ved. Simona Vasiliauskaitė