POPULARITY
Laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į praėjusią savaitę įvykusią Islandijos muzikos apdovanojimų ceremoniją, į Lietuvą atvykstančią grupę „Eagles Of Death Metal“, naują „dadcap“ albumą ir kitas smagias muzikos naujienas.Ved. Ramūnas Zilnys
Buvęs „Eurovizijos“ nugalėtojas sugrįžta į konkursą, kur dėl pergalės kovoja su kaimyninės Suomijos atstovu, kuris fanams patinka dėl išskirtinės dainos ir milžiniškos spinduliuojamos energijos. Kažkur girdėta? Tai tik sutapimas, ar istorija kartojasi?
Laidoje „Iš balkono“ fotomenininkė ir fotografijos tyrinėtoja Geistė Kinčinaitytė pasakoja apie susidomėjimą šiuolaikine fotografija, savo studijas ir gyvenimą tarp dviejų šalių, kultūrų ir kalbų. Kaip susiję Marso, Mėnulio ir Islandijos peizažai, kuo panašus žmogaus ir dangaus kūnų vaizdavimas ir kaip skiriasi mūsų ir kameros akis.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Antroji „Vardų ir garsų“ laida, skirta įspūdžiams iš Reikjavike įvykusio festivalio „Iceland Airwaves“. Šįkart – dėmesys ne Islandijos, o užsienio atlikėjams, tarp kurių žibėjo provokatorės iš Niujorko „cumgirl8”, JAV duetas „Magdalena Bay“, pikti britai „Benefits“ ir lietuvė Migluma. Ved. Ramūnas Zilnys
Laidoje „Vardai ir garsai“ – įspūdžiai iš Islandijos sostinėje Reikjavike vykusio žinomo festivalio „Iceland Airwaves“. Pirmoji iš dviejų festivaliui skirtų laidų, kurioje – pažintis su renginyje grojusiais islandų atlikėjais, nuo lietuvių publikai gerai pažįstamos Soley iki ryškios naujosios kartos atlikėjos Lupinos. Ved. Ramūnas Zilnys
Spaudos apžvalga.„Kam šiandien turėtų tekti viešųjų paslaugų prioritetas – paslaugų decentralizacijai, priartinant jas prie žmonių, ar buhalteriniam požiūriui, skatinančiam stambinti mokyklas ir ligonines, taupyti išteklius ir telkti juos didžiuosiuose miestuose?“ – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines.Klasikos koncertų salės apžvalga.Analitikų duomenis, kompiuterinius žaidimus žaidžiančių vartotojų skaičius pasaulyje perkopė 80 proc. Ką mūsų psichologinei sveikatai sako tokie skaičiai, ir kiek turėtume bijoti priklausomybės?Paskutinėje projekto „Šešėliuose“ laidoje - Atli Heimir Sveinssonas – ypač ryški Islandijos muzikos asmenybė, keitusi vietinių požiūrį į šiuolaikinę muziką.Vakar darbą pradėjo kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskytė.Šių metų rugsėjo mėnesį Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjas Arnis Aleinikovas kartu su prancūzų kilmės iliustratore Jules Sacco pristato debiutinę poezijos knygą „Jūra“, kurioje dabartyje užfiksuotos akimirkos maišosi su prisiminimais, sapnais ir iliuzijomis.Ved. Justė Luščinskytė
Naujo kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ numerio apžvalga.Nors dėl pastarųjų mėnesių naujienų iš Islandijos galime manyti, kad ugnikalniai pasaulyje suaktyvėjo, mokslininkai sako, kad tam duomenų nėra.Savo kūrinį „Asavari“ pristato kompozitorė Egidija MedekšaitėVilniaus senajame teatre šiandien lankosi pati jauniausia publika, t. y. 6-ių – 18-kos mėnesių kūdikiai. Reikliausi žiūrovai choreografės Birutės Banevičiūtės interaktyviame judesio spektaklyje „Pasaulio medis“ kartu su aktoriais tyrinės judesius, kūno kalbą ir scenoje esančius objektus.Šiandien – Elžbietos Banytės pasirinktų knygų apžvalga „Kartuvių humoras”.Jau šį savaitgalį, 27 d. Vilniuje prasideda šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Bilietai į festivalio atidarymą išpirkti iki festivalio likus pusantro mėnesio, į likusius festivalio pasirodymus pardavinėjami paskutiniai bilietai. Kuo išskirtinė šių metų programa?„Muzika erdvėje“ kviečia švęsti Lietuvos narystės ES ir NATO dvidešimtmetį. Renginyje kompozitoriaus Mato Drukteinio ir šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ muzikinė kelionė po Vyriausybės rūmų erdves.Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Minint šią sukaktį Klaipėdos universitetas surengė dviejų diskusijų ciklą.Neringa organizuoja „Žiobrines“ ir kviečia leistis į kulinarinę kelionę po Kuršių neriją.Sekmadienį šiuolaikinių Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Tiesioginė transliacija iš Tartu.Ved. Justė Luščinskytė
„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio susidomėjimas įvairiomis mokslo sritimis užkrečia. Pats Ignas pripažįsta, jog gyvename atradimų laikais ir galime asmeniškai kiekvienas tai išgyventi, jei tik būsime smalsūs.Kuo ypatinga Islandijos vulkanizmas? Kaip tai gali padėti kovojant su klimato kaita? Kada sugrįšime į Mėnulį ir kaip ten gyvensime?Dvylika temų apie Igną Kančį ir jį dominančias mokslo temas.Ved. Ignas Klėjus
Klaipėdos uostas šiame geopolitinių įtampų kontekste yra pasiruošęs visiems galimiems iššūkiams, sako prezidentas Gitanas Nausėda.Seimas priėmė naują Vidaus tarnybos statutą, numatantį pareigūnų darbo apmokėjimo pokyčius. Įstatymo priėmimas vyko senoviniu būdu: opozicijai pareikalavus, buvo balsuojama procedūrą ištęsusiu vardiniu balsavimu popierinėse kortelėse.Baltieji rūmai teigia, kad lėšų yra likę tik vienam karinės paramos Ukrainai paketui, dėl tolesnės pagalbos turėtų būti susitarta Kongrese, tačiau susitarimo perspektyvos miglotos.Lietuvos bankas gerina rugsėjį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas trauksis mažiau - 0,2 proc., kitąmet augs beveik 2 proc.Ugnikalnio išsiveržimas pirmadienio naktį Reikjaneso pusiasalyje į pietus nuo Islandijos sostinės Reikjaviko, ekspertų vertinimu, yra vienas galingiausių Islandijoje pastaraisiais metais.Kinijos šiaurės vakarinę dalį supurčius žemės drebėjimui, žuvo mažiausiai 126 žmonės, sužeisti dar 700. Baiminamasi, kad aukų skaičius augs. Daugiausia žalos padaryta šalies šiaurės vakauose esančioms Gansu ir Činghajaus provincijoms.Paskelbti „Eurovizijos“ atrankos dalyviai: šiais metais dėl galimybės pasirodyti ant didžiosios „Eurovizijos“ scenos nacionalinėje atrankoje „EUROVIZIJA.LT“ varžysis 40 grupių ir atlikėjų.Ved. Agnė Skamarakaitė
Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos. Marija
Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. Tinklalaidės pokalbiai yra skirti KALBA MAMOS narystės prenumeratorėms, tad jei įdomu, jei norėtum prisijungti į rytmečius ar organizuoti juos savo mieste ar rajone, bendrauti KALBA MAMOS Discord‘e, kviečiu jungtis prie mūsų bendruomenės ir jai skirtų veiklų. Visą informaciją apie narystę rasi www.kalbamamos.lt/naryste O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos Marija
„Svarbiausia, ką išmokau – tai žiūrėti į mūsų rūšį kaip gamtos dalį“, – NARA tinklalaidei Reikjavike sako Islandijos universiteto podoktorantūros mokslininkė Laura Malinauskaitė, savo disertacijoje tyrusi banginių ekosistemas Arktyje. Su Laura Malinauskaite kalbasi Martyna Šulskutė, gegužę Reikjavike dalyvavusi „IFC Audiodocs“ konferencijoje. Martynos garsinė dokumentika „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ buvo atrinkta į festivalio ilgąją programą, kartu su penkiolika kitų garso pasakojimų iš skirtingų šalių. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-malinauskaite Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
Mokesčių rojus Seišeliuose, skrydžiai prezidentiniu diktatoriaus A. Lukašenkos lėktuvu, o Lietuvoje – susigrąžinti mokesčiai ir klausimai dėl dešimtmilijoninių paskolų. Toks yra vieno iš turtingiausių Baltarusijos oligarchų A.Mošenskio verslas. Lukašenkai artimo oligarcho schemą atskleidė LRT tyrimų skyriaus ir kolegų iš Islandijos bei Baltarusijos tyrimas.Latvija pradėjo specialiųjų pasienio pajėgų mokymus. Taip reaguojama į „Wagner“ samdinių atvykimą į Baltarusiją ir Lenkijai pranešus, kad du baltarusių kariniai sraigtasparniai pažeidė Lenkijos oro erdvę. Dėl incidento Varšuva paskelbė didinanti karių skaičių pasienyje, taip pat siunčianti kovinius sraigtasparnius. Rubrikoje „Aktualus klausimas“ - ar pakankamai griežtai reaguojama į „Wagner” grupuotės keliamas grėsmes?Verslo rubrikoje apie tai, kad vis daugiau žmonių darbe jaučiasi nepakankamai motyvuoti ar net emociškai išsekę.Trijų vaikų, kuriuos iš globos įstaigos savavališkai pasiėmė tėvai, istorija sukėlė daugybę aistrų. Visuomenėje kilo diskusijos, kur yra ribos tarp tėvų ir valstybės laisvių bei atsakomybių už nepilnamečius. Kokiu savo elgesiu tėvai kelia grėsmę vaikams? Ir kokiais kraštutiniais atvejais vaikai atskiriami nuo tėvų?Nigeryje įvykdytas karinis perversmas, pasak analitikų, gali turėti rimtų pasekmių stabilumui regione ir kovai su džihadistų grupuotėmis, kur Nigeris yra pagrindinis Vakarų sąjungininkas. Šalyje tęsiantis sumaiščiai, Prancūzija paskelbė apie baigtas savo ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečių evakuacijas. Netyla ir svarstymai, ar suirute Nigeryje pasinaudos kaimyniniame Malyje veikiantys „Wagner” samdiniai.LRT Radijo premjera: duetas „KAnDIS“ Algirdas Kaušpėdas ir Viktoras Diawara pristatys dar vieną kūrinį iš naujojo albumo.Ved. Darius Matas
Kaip aplankyti veikiantį Islandijos vulkaną autostopu? Apie Islandiją ir ne tik, pokalbis su keliautoju „Mokėk keliauti“ bendruomenės įkūrėju Robertu Pogoreliu.
„Mes jau pasigaminame pakankamai energijos, pasigauname pakankamai žuvies ir sulaukiame pakankamai turistų, kad gyventume pasiturinčiai. Toliau reikia galvoti apie tai, kaip dalintis tais ištekliais, šviesti žmones ir panaudoti jų kūrybiškumą“, – sako žinomas islandų rašytojas ir aplinkosaugos aktyvistas Andris Snæras Magnasonas.Ledynų tyrinėtojų anūkas jau beveik du dešimtmečius kovoja už Islandijos aukštikalnių išsaugojimą, inicijuoja diskusijas apie tvarią šalies ateitį ir ieško būdų kalbėti apie klimato kaitą taip, kad suprastų kiekvienas. Pernai ir lietuviškai pasirodė jo knyga „Apie laiką ir vandenį“, kurioje pasitelkdamas asmenines istorijas, mitus ir mokslo faktus jis apmąsto mūsų visų ir planetos likimą.2019 m. rašytojui teko neįprasta užduotis – parašyti „nekrologą“ pirmajam dėl klimato kaitos išnykusiam Islandijos ledynui. „Kaip atsisveikinti su ledynu? Tai juk yra dariniai, kurie turėtų gyvuoti ilgiau už žmones“, – prisimena savo pirmąją reakciją jis. Kurį laiką galvojęs, gilinęsis į Okjokulio pavadinimo kilmę ir prasmę, rašytojas galiausiai nusprendė kreiptis į ateities kartas taip:„Ok yra pirmasis Islandijos ledynas, praradęs savo statusą. Per ateinančius 200 metų, manoma, kad visi mūsų ledynai nueis tuo pačiu keliu. Šiuo paminklu pripažįstame, kad mes žinome, kas vyksta ir žinome, ką reikia daryti. Tik tu žinai, ar mes tai padarėme.“Pokalbis su islandų rašytoju Andriu Magnasonu apie Islandijos gamtą, ledynus, aktyvizmą ir kūrybą, o taip pat laiką ir vandenį klimato kaitos akivaizdoje.Autorė Vaida Pilibaitytė
Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Didžiosios Britanijos premjerą Rishi Sunaką. Apie jį pasakoja LRT RADIJO bendradarbė šioje šalyje Viktorija Rinkevičiūtė.Šiandien minimos partizano, politinio kalinio Antano Lukšos, Juozo Lukšos -Daumanto brolio, 100-osios gimimo metinės. Pokalbiai su jo dukra Dalia Lukšaite-Maciukevičiene, sūnumi Kęstučiu Lukša ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresniaja patarėja muziejinei veiklai Ramune Driaučiūnaite.„Džiaugiuosi, kad tuo metu mums pavyko pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, tai buvo drąsus gestas. Michailas Gorbačiovas ir jo pakalikai į tai reagavo labai griežtai, grasino mums“, sako Valeriu Matei, Moldovos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, pasiekęs, kad 1990 m. gegužės 31 dieną Moldova pirmoji pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Interviu su juo. Tuometinė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos narė Laima Liucija Andrikienė vyko į Moldovą stebėti pripažinimo proceso.Nors drąsus, tačiau teisine prasme šis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas nebuvo toks reikšmingas kaip vėliau tą padariusios Islandijos, nes tuo metu Moldova pati buvo SSRS dalis. Apie teisinius šio pripažinimo aspektus pokalbis su VDU Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu.Ved. Agnė Skamarakaitė
Vizitą Lenkijoje pradeda JAV prezidentas J. Bidenas. Pasauliui ruošiantis minėti karo Ukrainoje metines, Bidenas vakar netikėtai apsilankė Kyjive, kur pažadėjo naują karinės paramos paketą.Policija aiškinasi avarijos aplinkybes, kai šeštadienio vakarą Kaune, Islandijos plente, žuvo 2 žmonės. Avariją, kaip įtariama, sukėlė vairuotojas, dviejų juostų kelyje išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir kaktomuša trenkęsis į automobilį. Po šios tragedijos žmonės ėmė svarstyti, kodėl avariją sukėlęs vairuotojas kurį laiką važiavo prieš eismą, kodėl apie tai niekas nepranešė policijai. Ar jūs, pastebėję įtartiną vairuotoją, pranešate policijai? Ar žinote, kur ir kokiais atvejais pranešti?Baltarusiškos trąšos iš Gardino „Azoto“ gamyklos ir toliau vežamos į Lietuvą, tik per tarpininkus. Tai paviešino žurnalistinių tyrimų centras „Siena“. LRT radijo kalbinti pareigūnai tai pripažįsta ir kaltina nesąžiningą verslą bei patirties stoką. Plačiau apie tai – „Verslo laike“.Ar Laisvės partija svarstys galimybę trauktis iš valdančiosios koalicijos, jeigu Seimui pavasarį nepavyks priimti Civilinės sąjungos įstatymo? Kaip Lietuvai sekasi padėti atstatyti Ukrainą ir kaip gerinti atvykstamąjį turizmą? Pokalbis su Laisvės partijos pirmininke, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.Moldovoje vis garsiau kalbama apie Rusijos planuojamą perversmą. Moldovos parlamento nario interviu.Ved. Edvardas Kubilius
Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.Beveik po ketverių metų pertraukos Vilniaus teatras „Lėlė“ vėl publikai atveria Didžiosios salės duris. Teatro erdvių remonto bei scenos technologijų atnaujinimo eigą koregavo įvairios krizės, į kurias kūrybiškai pažvelgė „Lėlės“ bendruomenė. Kokias naujas menines perspektyvas planuoja teatras, išgyvenęs negandų metą?Šiaulių dailės galerijoje – gerųjų patirčių sklaidos forumas „Kūrybinis potencialas: prarastos galimybės“. Forume dalyvavo Šiaulių regiono menininkai bei šalies kultūros įstaigų ir organizacijų atstovai, diskutavę apie kūrybingumą, jo svarbą ir plėtrą. Susitikime pristatytos menų inkubatorių regionuose galimybės ir perspektyvos, scenos meno tvarumas ir sklaida, įvairios meninio aktyvizmo praktikos. Didelis dėmesys skirtas vis dar vangiai sprendžiamai regionų kultūros atskirčiai.Neseniai Lietuvių kalbos instituto leidykla išleido knygą „Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika". Besklaidydamos puslapius, LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė su knygos viena iš sudarytojų dr. Jolita Urbonavičiene bandė ieškoti atsakymo į klausimą, ar ateityje tarmės išnyks ir visa Lietuva kalbės bendrine kalba?Spalio 25 d., minint pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo V. Landsbergio 90 metų jubiliejų, Nacionalinėje bibliotekoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Renginyje bus apmąstomas Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpis (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmuo jame. Konferencijoje dalyvaus įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio institucijų. Konferencijos garbės svečias – Islandijos politikas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hannibalssonas. Jam einant Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, jo šalis pirmoji 1991 m. pripažino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valstybingumą.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“. Režisierės Emerald Fenel populiariosios muzikos grojaraštis 2020 m. filme „Perspektyvi mergina“, vedantis žiūrovą per juodojo humoro trilerį į tragišką pabaigą, atveriančią guminukais kvepiančią šiuolaikinės kultūros sitemą ir jos atstovus – gerus vyrukus, nustumiančius prievartą patiriančias moteris į paraštes. Tačiau E. Fenel filme keičia požiūrio tašką, pop muzikos reikšmę ir rengia kerštą su quasi religiniu užsidegimu bei įkvėpimu dar vienai feminizmo perspektyvai.„Lietuvos rašytojų sąjunga per pastaruosius trisdešimt Nepriklausomybės metų ne kartą bandė užmegzti bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungomis, tačiau intensyvūs susitikimai prasidėjo tik 2018 m. Vienas šio aktyvaus bendradarbiavimo tikslų buvo atgaivinti Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų knygų leidybą“, – pasakoja Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė. Jau išleista pirmoji kartu su Baltijos šalių partneriais sukurtos serijos „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ knyga: estų poetės Enės Mihkelson eilėraščių rinkinys „Bokštas“.Vakar Vilniaus mokytojų namuose finišavo projektas „Neriam į Vilnių“, kurio metu jauni žmonės iš visos Lietuvos kūrė eilėraščius bei trumpametražius filmus Vilniui 700-ojo jubiliejaus proga. Baigiamojo renginio metu pirmą kartą nuskambėjo pagal projekto dalyvių eiles sukurtos dainos, kurias atliko Baltasis Kiras, Raminta Naujanytė-Bjelle ir Gytis Ambrazevičius.Ved. Urtė Karalaitė
Ryto allegro.Kultūrinės spaudos apžvalga.Medijų meno festvalyje ENTER – medijuoto meno ir karo kontekstai.Didžiosios Kovos apygardos partzanų parko miške – Mikalojaus Konstantno Čiurlionio simfoninė poema „Miške“.Knygų apžvalgos rubrikoje: Bernardo Gailiaus trileris „Kraujo kvapas“ ir Raimondo Paknio albumas „Mūro istorijos“.„Open House Vilnius“: Kokius rebusus sprendžia šiuolaikiniai architektai?Beveik 70 tūkstančių eurų – tek Lietuvos kultūros insttutas šįmet paskyrė naujiems nacionalinės literatūros vertmams į užsienio kalbas. Išplėsta ir vertmų geografja: nuo Ukrainos iki Islandijos.„River CleanUP Lietuva”: šokiruojantys Lietuvos upių ir jų pakrančių radiniai. Kokie taršalai kelia didžiausią grėsmę žmogui ir visai ekosistemai?Ved. Laura Kešytė
LRT OPUS laidos „Be filtro“ viešnia – Islandijos dainininkė ir muzikos kūrėja, Vilniuje viešinti atlikėja Soley. Valandos trukmės pašnekesys – apie muziką, įkvėpimus ir naująjį albumą, sukurtą apie pasaulio pabaigą. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys
Nuo Johanno Sebastiano Bacho iki Jeano Sibelijaus, nuo Carlo Nielseno iki Jóhanno Jóhannssono, nuo Islandijos iki Panamos, nuo Anglijos iki Danijos, nuo klasikos iki džiazo ir eksperimentų. Visa tai – itin gausi muzikinių leidybinių naujienų lentyna, kurią sudėlioju, kurią išsamiai pristatau aš, Domantas Razauskas. Kiekvienas leidinys, kiekvienas ansamblis turi savo atskirą istoriją, o „Kitas laikas“ ir yra vieta, kur gyvena įvairiausių amžių ir žanrų muzikinės istorijos.Ved. Domantas Razauskas
Muzikinės leidybinės naujienos, kurias apžvelgia ir pristato Domantas Razauskas, šįkart itin įvairios. Iš Antverpeno Belgijoje ataidi priešmirtiniai Renesanso genijaus Josquino kūriniai, atliekami išskirtinio ansamblio „Graindelavoix“. „Rytojaus garsų“ rubrikoje – naujiena iš Islandijos ir tenykštė pianistė, kompozitorė Eydis Evensen, sukūrusi albumą iš sniego pūgos. Kitoks ir vis dar tas pats Čiurlionis pagal pianistą Roką Zubovą ir elektroninės muzikos kūrėją Philą Voną. „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – vietoje nenustygstanti, ekspresyvi Japonijos džiazo pianistė Hiromi.Ved. Domantas Razauskas
Pokalbis apie lyderystę su Islandijos universiteto profesore, Lietuvos garbės konsule, projekto „Aš esu Tu“ iniciatore Inga Minelgaite.Ved. Rimantė Kulvinskytė
Alytuje vyksta Scanoramos europietiškų filmų festivalis, šeštadienį jame - “Kariaujanti moteris” . FM99 pokalbis apie filmą bei Lietuvos aplinkosauginius dalykus su Baltijos aplinkos forumo direktoriumi Žymantu Morkvėnu, Alytaus m. savivaldybės aplinkosaugininke Vida Mačerniene ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovu Algirdu Reipu. Apie klimato kaitą, gamtos saugojimą ir filmą. “Kariaujanti moteris” liepos 3 dieną 19 valandą, bus rodomas Alytaus teatro didžiojoje salėje.
„Keturi milijonai“. Lina Bartusevičiūtė iš Šanchajaus, su kolegomis įkūrusi konsultacijų kompaniją LITAO, padedančią megztis verslo ryšiams tarp Kinijos, Honkongo ir Lietuvos.Lietuvoje vis daugėja sausringų periodų. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas. Pokalbis Pasaulinę kovos su sauromis ir dykumų plitimu dieną.„LRT faktai“. Raudonosios armijos paminklai Lietuvoje, kas juos prižiūri ir kokia tikroji jų būklė. Jurga Bakaitė.LRT Klasikos klausytojai šią radijo stotį nuo šiol atpažins iš naujų šaukinų. LRT Klasikos vadovas Julijus Grickevičius.Vilniuje vyks pilietinė padėkos Islandijai šventė, šiemet pagrindinė tema – tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vykę menkių karai, kurie, pasak organizatorių, rodo, jog Islandija mažos valstybės iššūkius puikiai suprato, todėl ir buvo pirmieji, pripažinę mus nepriklausomais.Ved. Giedrė Čiužaitė
Rubrikoje "Keturi milijonai" – pokalbis su Inga Minelgaite, tiriančia lyderystę. Beje, pašnekovė – pirmoji užsienietė gavusi profesorės laipsnį Islandijos universitete.Žmonės su negalia neretai įvardijami kaip viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Žmogaus teisių ekspertai sako, kad dėl paslaugų trūkumo ir visuomenės nesupratingumo ši visuomenės grupė tarsi visą laiką gyvena nuolatiniame karantine. Visą savaitę LRT ieškojo sprendimų, kokių gerųjų neįgaliųjų integracijos pavyzdžių turime čia, Lietuvoje, ir kokios praktikos veikia užsienyje. Kiek jos įgyvendinamos Lietuvoje, kaip pagerinti negalią turinčiųjų situaciją Lietuvoje dabar padiskutuosime.LRT faktai. Ar kenkia vaikų sveikatai testavimas mokyklose? Rengia Jurga Bakaitė.10–12. Ved. Rūta Kupetytė
Savaitgalį išdalyti Islandijos muzikos apdovanojimai, aprėpianti visą platų šios magiškos šalies muzikos lauką – nuo klasikos iki elektronikos. „Vardai ir garsai“ kviečia pašlovinti ar atrasti kai kuriuos šių apdovanojimų laimėtojus – nuo „Eurovizijos“ keistuolio Daði Freyro, Lietuvoje viešėjusių metalistų „Solstafir“ ar kompozitoriaus Olafuro Arnaldso iki geidulingos elektronikos skleidėjų „Ultraflex“. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys
Tik ką pasirodė paskutinis monumentalios ir itin svarbios Islandijos muzikai trilogijos albumas „Occurrence“. Trilogijos iniciatoriai, atlikėjai – Islandijos simfoninis orkestras ir dirigentas Danielis Bjarnassonas. Albumai skirti pristatyti šiuolaikinius šalies kompozitorius ir svarbiausius jų kūrinius. Tad ir „Kitas laikas“ kviečia paklajoti po Islandiją! Antroje laidos dalyje – įvairių žanrų leidybinės naujienos, kas aktualu, kas pastebėta kritikų užsienyje, kas keliauja į klasikos ir džiazo įrašų lentynas. Po jas, kaip ir įprasta, „Kitame laike“ žvalgosi Domantas Razauskas, šįkart pristatydamas Vilniuje viešėjusį Škotijos džiazo pianistą, prieš 500 metų mirusį Renesanso kompozitorių ir fortepijono talentą iš Uzbekistano.Ved. Domantas Razauskas
Žurnalo „Metai“ apžvalga su vyr. redaktoriumi Antanu Šimkumi.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos sukurtas virtualus „Krašto paveldo gido“ turistinis maršrutas „Literatūrinė Klaipėda tarpukariu“ kviečia pasivaikščioti po uostamiestį ir susipažinti su atmintinomis vietomis, kur tarpukariu gyveno ir dirbo vokiškai rašę autoriai.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga: Islandijos žvaigždės Olafuro Arnaldso naujas albumas, „Hyperion“ leidyklos prikeltas pamirštas Armėnijos kompozitorius ir naujiena laisvojo džiazo mylėtojams.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie paraleles tarp Sausio 13-osios ir amerikiečių įsiveržimo į kapitolijų.Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei atveria savo tūkstančius objektų talpinančias suskaitmenintas kolekcijas. Kokios mokslo ir kultūros paveldo vertybės nuo šiol prieinamos viešam naudojimui? Šį žingsnį atviro mokslo link komentuoja VUB Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė.Meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert pristato savo žurnalą ir kviečia į pirmojo numerio skaitymo sesiją. Naujojo leidinio konceptą ir atsiradimo priežastis pristato Rupert kuratorius Tautvydas Urbelis.„Klasikos koncertų salė“ – savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Rudenį turėjo įvykti režisieriaus Antano Obcarsko ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Shopping and Fucking“ premjera. Visi bilietai į spektaklį išpirkti, mieste iškabintos jo afišos, tačiau likus trims savaitėms iki premjeros nutrauktas pasiruošimo procesas. Antanas Obcarskas nukelia mus į ne itin malonius teatro užkulisius ir pasakoja statyto, bet nepastatyto spektaklio istoriją.Ved. Indrė Kaminckaitė
Gerbiamieji, ar žinojote, kad pirmieji Lietuvos nepriklausomybę pripažino ne Islandijos, o Moldovos deputatai? Bėda tik ta, kad anie patys nebuvo dar laisvi. O apie išvogtos iš LRT (labdara gautos) japoniškos technikos likimą esat girdėję? Nu kur jau būsit, nebent giminių Pskove turit. Šioje laidoje paduodama visa tiesa apie sausio 13 ir, sakykim, labiau papasakota kaip iš tikro susimovė vadinamasis sovietinių agresorių aparatas. >>> Nekarpyta laida skamba kiekvieną penktadienį 15.00 val. START FM Čia paduodama Pasaulinį Internet tinklo standartą atitinkanti laidos versija.
Lietuvos geografas, pedagogas, gidas, keliautojas ir žurnalistas Rytas Šalna matęs daug pasaulio ir teigia, kad išskirti vieną mėgstamą vietą kaip geografui yra neįmanoma. Tačiau vis dėlto pasirinkimų yra! Mėgstamiausia šalis – Naujoji Zelandija, krioklys – Igvasu, kalnai – Andai, dykuma – Namibo, miškas – Amazonės džiunglės, vulkanai – Islandijos, uola – Uluru, kanjonas – Kolorado. Taip pat sužinosime, iš kur kilęs morenginis desertas Pavlova.Ved. Vytaras Radzevičius
Jungtinių Valstijų gyventojai renka prezidentą. Su būriu pašnekovų apie tai išsamiai kiekvieną valandą.Gydytojai rezidentai skundžiasi itin prastomis sąlygomis dirbant su koronavirusu sergančiais žmonėmis."LRT ieško sprendimų" komanda domisi, kaip skiritngos pasaulio šalys rūpinasi vaikų gerove. Šiandien aptarsime Islandijos pavyzdį, kaip šiai šaliai pavyko išspręsti nepilnamečių alkoholizmo ir rūkymo problemas.„Ryto garsų“ studijoje - opozicijos lyderis, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis apie derybas dėl koalicijos, valdžios perėmimo peripetijas bei esminius klausimus Seime.Ved. Edvardas Kubilius
Atšaukus privalomą izoliaciją atvykus iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Bulgarijos, Norvegijos, Islandijos, Serbijos ir Lichtenšteino, kaip keisis darbo srautai?Siekiant sumažinti riziką koronaviruso plitimui, didžioji dalis šalies universitetų studijas vykdys mišriu būdu. Kodėl Izraelis grąžino karantino priemones?Kokių reikia nuostatų, kad nekiltų diskusijų dėl medžioklės Žuvinto rezervate.Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet turėtų smukti apie pusantro procento, o kitąmet numatomas daugiau nei trijų procentų augimas. Apie ką Baltarusijos prezidentas Sočyje kalbėjosi Rusijos lyderiu?Ved. Madona Lučkaitė
Rubrikoje „Rytojaus garsai“ Domantas Razauskas pristato Islandijos kompozitorę Anną Thorvaldsdóttir, kuri, prieš užrašydama natomis, savo kūrinius piešia, naudodama ir gimtosios šalies kraštovaizdžio detales. „Audiofilo“ užrašuose – per naktį gimęs Stano Getzo ir João Gilberto džiazo šedevras, pasaulyje pradėjęs bosanovos muzikos karštinę. O taip pat laidoje - įdomiausios muzikinės naujienos: tik ką pasirodęs apokaliptinis „Shabaka and the Ancestors“ albumas ir prieš kelias savaites Londono filharmonijos orkestro išleista kompaktinė plokštelė su Krzysztofo Pendereckio muzika. Ved. Domantas Razauskas.
Temos: Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Baltarusijos, Estijos, Moldovos, Kroatijos ir Islandijos dainos „Eurovizijoje“ (0:53) ir „Didžiojo penketo“ taisyklė - kodėl tokia yra ir kaip šioms šalims sekasi konkurse (26:29). Visų aptariamų dainų nuorodas rasite čia: https://eurodiena.lt/eurovizija-2020-dalyviai-dainos-informacija/
Temos: pastebėjimai iš Lietuvos atrankos finalo (00:25); rekordinis palaikymas grupei „The Roop“ ir puikios išankstinės prognozės (05:05); užsienio naujienos - finalai Norvegijoje ir Armėnijoje (23:20) bei besitęsiančios Estijos, Švedijos, Ukrainos ir Islandijos atrankos (35:35). Norvegijos pasirinkimas: https://www.youtube.com/watch?v=o9atJbnqhJU Armėnijos atstovė: https://www.youtube.com/watch?v=Hxh311X0umg
Šiame podcasto epizode pagrindinis dėmesys skirtas „Pabandom iš naujo“ finalo prognozėms bei išrinktiems kitų šalių atstovams. Temos: trumpa antrojo pusfinalio apžvalgą (2:50); prognozės Lietuvos atrankos finalui (6:15); užsienio naujienos: apie šią savaitę išrinktus Čekijos (17:25), Australijos (19:55), Latvijos (22:45) ir Italijos (26:30) atstovus bei atrankų naujienas kitose šalyse (33:20). Čekijos daina: https://www.youtube.com/watch?v=pw4ANrErqFM Australijos daina: https://www.youtube.com/watch?v=gr-wWxu4974 Latvijos daina: https://www.youtube.com/watch?v=-KoJfSgBZQ0 Italijos daina: https://www.youtube.com/watch?v=yFr8xbkvFLc Maltos atstovės pergalingas pasirodymas „Vaikų Eurovizijoje“: https://www.youtube.com/watch?v=85Sxw9asfX0 Mūsų Sanremo festivalio favoritai Elodie – „Andromeda“: https://www.youtube.com/watch?v=l11Lcopx-E0 ir Raphael Gualazzi – „Carioca“: https://www.youtube.com/watch?v=LJ-3rtO_Zqs Čia rasite informaciją apie šį savaitgalį vykusias Švedijos, Norvegijos, Ukrainos ir Islandijos atrankas: https://eurodiena.lt/64843/eurovizija/rezultatai-is-svedijos-norvegijos-ukrainos-ir-islandijos-atranku/
Ir toliau tvyrant nežinomybei dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, Prancūzija ruošiasi blogiausiam scenarijui – „Brexitui“ be sutarties.Šiandien seime vyks konferencija „Priklausomybės ligos: dabarties situacija ir perspektyvos ateityje“.Islandijos sostinėje šią savaitę vyksta tarptautinė #MeToo konferencija nagrinėjanti, ar šis judėjimas sukėlė permainų seksualinio priekabiavimo ir lyčių nelygybės srityse. VDU atidaromas Leonido Donskio kabinetas.Šių metų obuolių derlius. Kibernetinio saugumo atstovai teigia, kad yra tikimybė, jog įvairios telefono programėlės gali įrašyti šalia vykstančius pokalbius. „Ryto garsų“ studijoje – prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.Bendruomenė „Coolūkis“ ieško galimybių savų daržovių turėti įsigeidusiems miestiečiams.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip atrodo radijo ir televizijos laidų vedėjos Zitos Kelmickaitės rytas? Ką rekomenduoja skaityti Seimo narys Vytautas Bakas?Ved. Darius Matas.
Edmundas Statkauskas - tikras Islandijos ekspertas. Jis ne tik vadovauja kelionėms po Islandiją ir parašė apie šią šalį knygą - jis apie Islandiją žino daugiau nei patys islandai, taip tikrai dažnai jam sako! Visi Edmundo pasakojimai - laidoje „Kelionės ir svajonės”. Vedėja: Inga Ramoškaitė.
„Dažnas lietuvis turbūt žino, kad Islandija – pirmoji šalis, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę ir šiuo klausimu pusmečiu aplenkusi kitas, net ir didžiąsias Europos, valstybes. Ne mažiau nei islandai drąsos, mes turime dėkingumo šiems šiauriečiams – 8 kartą Vilniuje vyks pilietinis projektas, kuriame bus galima garsiai sušukti „Takk, Island“, t. y. „Ačiū tau, Islandija“ – taip renginys ir pavadintas. Jame – nuo protmūšio iki grupės „Baldur“ koncerto; nuo fotografijų parodos iki tapymo; nuo šiaurietiškos barzdos konkurso iki islandiškiausio mėsainio rinkimų. Apie tai, o taip pat ir apie savo potyrius ledo ir ugnikalnių žemėje LRT RADIJO studijoje pasakoja vienos dienos gatvės festivalio „Ačiū tau, Islandija“ organizatorius Mantas Titas Urbonas. Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas, kaip ir minėta, yra puikiai pažįstamas įvykis. O ar žinojote, kad islandai turi savo Lochneso pabaisą, kad kas dešimtas šios šalies gyventojas per gyvenimą parašo bent vieną knygą? Ar girdėjote apie geoterminius pomidorus ir tai, kad islandai neturi tikrų miškų bei nėra matę tikro uodo? Kuo dar ypatinga ši sala, kurioje, spėjama, pirmiausia įsikūrė airių vienuoliai, o po jų – norvegų vikingai? Atsakymų į šį klausimą ieškome kartu su Islandijoje keliavusia dainininke Raminta Naujanyte-Bjelle. Antroje laidos dalyje – kelionių vadovo Islandijoje, internetinio puslapio „Pažink Islandiją“ autoriaus Edmundo Statkausko rekomendacijos tiems, kurie nori Islandijos paieškoti Lietuvoje. Keliautojas, nors ir sako, kad jei iš aplinkinių šalių reikėtų rinktis labiausiai nuo Lietuvos besiskiriančią valstybę, jis rinktųsi Islandiją, galiausiai pateikia šiaurietiškų vietų mūšų šalyje penketuką. Po pastarojo – ir skambutis į vieną iš jų: į gal Islandiją, o gal ir mėnulį primenantį Menčių klinčių karjerą. Apie šią mokslinės fantastikos filmus primenančią vietą pasakoja į ją žygius rengiančios agentūros „TrenkTuras“ atstovas Deividas Urbonavičius. Prie mikrofonų – Inga Ramoškaitė ir Tomas Lukaševičius.
Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pasaulinei kovos su AIDS dienai. Islandijos nepriklausomybės 100-metis. Kalėdų eglė Klaipėdoje.
Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pasaulinei kovos su AIDS dienai. Islandijos nepriklausomybės 100-metis. Kalėdų eglė Klaipėdoje.
Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų atstovė Irena Haase Zanavykų vienmandatėje apygardoje vakar surinko 60-imt procentų balsų.Verslo naujienos iš Islandijos.Darbo birža tampa Užimtumo tarnyba.Nauja tvarka bandantiems sukčiauti teorijos egzaminų metu „Regitroje“. Patariamasis referendumas dėl Makedonijos pervadinimo į Šiaurės Makedoniją laikomas neįvykusiu.Gyvulininkystės atstovai skelbia, kad prieš jų sektorių yra nukreiptos pastarojo meto gyvūnų aktyvistų viešųjų ryšių kampanijos. Socialinių tinklų apžvalga.Sporto naujienos.Savaitės komentaras (parengė Linas Kojala). Kaip Lietuva bendradarbiauja su NASA?Kultūros renginiai. Šios savaitės istorinių įvykių apžvalga. Nuo spalio 1-osios LRT KULTŪROS kanalas keičia pavadinimą – tampa LRT PLIUS.Ved. Darius Kuodis.
Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų atstovė Irena Haase Zanavykų vienmandatėje apygardoje vakar surinko 60-imt procentų balsų.Verslo naujienos iš Islandijos.Darbo birža tampa Užimtumo tarnyba.Nauja tvarka bandantiems sukčiauti teorijos egzaminų metu „Regitroje“. Patariamasis referendumas dėl Makedonijos pervadinimo į Šiaurės Makedoniją laikomas neįvykusiu.Gyvulininkystės atstovai skelbia, kad prieš jų sektorių yra nukreiptos pastarojo meto gyvūnų aktyvistų viešųjų ryšių kampanijos. Socialinių tinklų apžvalga.Sporto naujienos.Savaitės komentaras (parengė Linas Kojala). Kaip Lietuva bendradarbiauja su NASA?Kultūros renginiai. Šios savaitės istorinių įvykių apžvalga. Nuo spalio 1-osios LRT KULTŪROS kanalas keičia pavadinimą – tampa LRT PLIUS.Ved. Darius Kuodis.
Prasidėjo Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“. Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų susitikimai. Orai, spaudos apžvalga.Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai.Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje kūdikiai pradedami skiepyti nuo B tipo meningokokinės infekcijos.Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija. Sulaikyti keli nepilnamečiai, įtariami 13-mečio nužudymu. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas). Šios savaitės istoriniai įvykiai.Verslo naujienos iš Islandijos. Kultūros renginiai.„Labas rytas, Argentina“ (lietuviškos radijo valandėlės „Ecos de Lituania” „Lietuvos Aidai” vedėjas Chuanas Kalvelis). Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Saulius Liauksminas.
Prasidėjo Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“. Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų susitikimai. Orai, spaudos apžvalga.Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai.Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje kūdikiai pradedami skiepyti nuo B tipo meningokokinės infekcijos.Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija. Sulaikyti keli nepilnamečiai, įtariami 13-mečio nužudymu. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas). Šios savaitės istoriniai įvykiai.Verslo naujienos iš Islandijos. Kultūros renginiai.„Labas rytas, Argentina“ (lietuviškos radijo valandėlės „Ecos de Lituania” „Lietuvos Aidai” vedėjas Chuanas Kalvelis). Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Saulius Liauksminas.
Orų prognozė. Spaudos apžvalga. Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu LRT radijui. Išsamus pokalbis apie orus.Pokalbis apie Prancūzijos Bulonės miestą.Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Linas Kojala).Ar Dainų šventė laikotarpiui Vilniuje dar įmanoma išsinuomoti viešbučio ar buto kambarį?Prancūzijoje veganai atakuoja mėsos parduotuves.Verslo naujienos: LINAVA steigia draudimo bendrovę.Kultūros renginiai. Pajūrio gamta ir augalai. Futbolas: Islandijos rinktinė. Ko reikia, kad Lietuva pakartotų Islandijos sėkmę?Ved. Rūta Kupetytė ir Saulius Liauksminas.
Orai. Spaudos apžvalga. Premjeras Saulius Skvernelis kviečia Užsienio reikalų ministrą ir ambasadorius aptarti Lietuvos santykius su Rusija, Baltarusija ir ES rytų partnerystės šalimis. Šeštadienį organizuota visuotina aplinkos švarinimo akcija „Darom”. Ar dažnai užsukame į biblioteką, ir ar tik knygų?. Vaikų ir suaugusių dažnai mylimas sumuštinis nėra laikomas sveiku maistu, tačiau mitybos specialistas Rimantas Stukas teigia, kad sumuštinis be reikalo yra nuvertinamas. Socialinių tinklų apžvalga. Komentars ( Ramūnas Bogdanas). Vienoje ketinama steigti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos žurnalistų saugumo draugų grupę. Savaitės istorijos įvykiai. Verslo laikas. Naujienos iš Islandijos. Tad šiansien su rubrika „Labas rytas, pasauli” keliaujame į Armėniją. Kokiuose Baltijos šalių restoranuose, kokiose kavinėse skaniausias maistas, kur unikaliausias meniu ir kuo skiriasi Lietuvos, Latvijos ir Estijos maitinimo kultūra?
Informacija apie orus. Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė. Europos plaukimo čempionatas trumpame baseine.Smurtinės žmogžudystės. Migracijos diena.Kaip auginamos eglutės ir kaip jas prižiūrėti?Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rima Urbonaitė). Pensijų sistemos pokyčiai. Rubrika „Savaitės istorija“. „Verslo laikas“ iš Islandijos. Kultūros renginių anonsas. Šventinėmis dienomis nevyks pinigų pervedimai tarp skirtingų bankų.Žmonių nuomonės apie dovanas.Rubrika „Labas rytas, Indija“.Filmo apie karo įkaitais tapusius žmones Rytų Ukrainoje „Iki pabaigos. Ir dar šiek tiek“ premjera.
Apžvalgininkai teigia, kad kur kas intensyvesnis ir įdomesnis laikas laukia po Vokietijos parlamento rinkimų, kai konservatorių partijai reikės formuoti koaliciją.Islandijos valdančiąją koaliciją supurtė seksualinio vaikų išnaudojimo skandalo atgarsiai. Praėjusią savaitę pasirodžius naujajai Hillary Clinton knygai "What Happened? - Kas įvyko?” užsienio spaudoje užvirė diskusijos, ko politikė siekė knyga?
Apžvalgininkai teigia, kad kur kas intensyvesnis ir įdomesnis laikas laukia po Vokietijos parlamento rinkimų, kai konservatorių partijai reikės formuoti koaliciją.Islandijos valdančiąją koaliciją supurtė seksualinio vaikų išnaudojimo skandalo atgarsiai. Praėjusią savaitę pasirodžius naujajai Hillary Clinton knygai "What Happened? - Kas įvyko?” užsienio spaudoje užvirė diskusijos, ko politikė siekė knyga?
Kalbos valandėlė: sviestinis popierius. Europoje skelbiama diena be žuvusiųjų kelyje. Beveik 250 000 Latvijos kitataučių, daugiausia – rusakalbių, dar neturi šalies pilietybės. Socialinių tinklų apžvalga. Raimondos Medeišienės komentaras. Lietuvos pašto skyrių pertvarka įsibėgėjo ir vykta 12-oje rajonų. Karibuose siaučia dar viena audra, šįkart vardu „Marija“. Rubrika „Jūs paskambinote į LRT radiją“. Verslo naujienos iš Islandijos. Kalbėsimės su gamtininku Almantu Kulbiu. Dirigentui Donatui Katkui sukanka 75-eri.
Pažymime tarptautinę asteroidų dieną: kokia jos prasmė? Geologo VU prof. dr. Gedimino Motūzos pasakojimas. „Atradau naujas spalvas”,– sugrįžusi iš Islandijos, sako dailininkė Eglė Babilaitė. (Pokalbis kartojamas).
Pažymime tarptautinę asteroidų dieną: kokia jos prasmė? Geologo VU prof. dr. Gedimino Motūzos pasakojimas. „Atradau naujas spalvas”,– sugrįžusi iš Islandijos, sako dailininkė Eglė Babilaitė. (Pokalbis kartojamas).
Lietuvių kilmės JAV dainininkas Ryanas Karazija „LRT Opus“ klausytojams siunčia linkėjimus ir naują savo grupės „Low Roar“ kūrinį. Tą patį daro viena ryškiausių kylančių Islandijos žvaigždžių – grupė „Vök“. Į Lietuvą atvykstantys „Foals“, ką tik naujus albumus išleidę „ba“ ir Laura Marling, „Eurovizijos“ atranką laimėję „Fusedmarc“ ir daug kitų - muzikinėje valandoje.
Lietuvių kilmės JAV dainininkas Ryanas Karazija „LRT Opus“ klausytojams siunčia linkėjimus ir naują savo grupės „Low Roar“ kūrinį. Tą patį daro viena ryškiausių kylančių Islandijos žvaigždžių – grupė „Vök“. Į Lietuvą atvykstantys „Foals“, ką tik naujus albumus išleidę „ba“ ir Laura Marling, „Eurovizijos“ atranką laimėję „Fusedmarc“ ir daug kitų - muzikinėje valandoje.
Britų premjeras tikisi konstruktyvaus dialogo su Europos šalių lyderiais. Seimas priėmė pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris draudžia embrionų šaldymą. Turkijos prezidentas viliasi „greito“ santykių su Rusija normalizavimo, po to, kai atsiprašė Maskvos dėl naikintuvo numušimo. Kas lėmė Islandijos pergalę prieš anglus Europos futbolo čempionate.
„Muzikiniame pastiše“ – styginių kvartetas „Skark“ iš Islandijos.
„Muzikiniame pastiše“ – styginių kvartetas „Skark“ iš Islandijos.
Pažvejojęs Islandijos geizeriuose Lietuvos techno didikas vėl namuose ir vėl suka piruetus diskotekose. Pasiilgtas!Ir tikrai nebeverta priminti gausybės jo ir „Techstylism“ įrašų naktinio gyvenimo istorijoje. Tiesiog spaudžiam kiek kitokį PLAY.