Podcasts about muzikolog

Šio ryto kultūrinės užsienio spaudos apžvalgoje – ambicinga Pikaso muziejaus pertvarka Paryžiuje, Lenkijos Koniakuvo nėriniai, pristatomi ant aukštosios mados podiumų, ir nauja knyga apie pirmąją kelionę aplink pasaulį dirižabliu. Pasakoja Justė Luščinskytė.Kino festivalis „Lokys, liūtas ir šakelė“ šiemet kviečia į kelią, kuriame atsivers ir viltis. Keturiolika filmų, prestižinių festivalių laureatų, atkeliauja į Lietuvos miestų ekranus. Apie tai plačiau – festivalio vadovė Giedrė Krikščiūnaitė.Kur veda protestai ir kaip pasiekti tikslų? Kada protestas nebeveikia ir tenka ieškoti kitų poveikio būdų? Ką rodo Slovakijos kūrėjų patirtis? Protesto galią ir trūkumus šiandien tyrinėsime su muzikologe, buvusia Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte ir teisininke, menininke, tyrinėjančia protesto fenomeną Rėda Brandišauskiene.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovas.Sostinėje prasideda šešioliktoji meno mugė Art Vilnius, kuri pirmą kartą skiriama kolekcionavimui. Pokalbis su mugės iniciatore ir vadove Diana Stomiene.Ved. Jolanta KryževičienėV. Budrio nuotr.

Zajímají ho pozapomenuté kapitoly hudebních dějin. Zkoumal společnou hudební historii Lužických Srbů a Čechů nebo hudební kulturu Čechů v zahraničí. Jeho nejnovější kniha o Bedřichu Smetanovi je určená hlavně dětem a mládeži. Skladatele v publikaci Putování po mé vlasti aneb Smetanovi na stopě přímo doslova cituje a dokonce mu nasazuje sluchátka. „Byl bych rád, aby kniha na čtenáře promluvila i s jeho přibývajícím věkem,“ říká ve Vizitce. Všechny díly podcastu Vizitka můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Zajímají ho pozapomenuté kapitoly hudebních dějin. Zkoumal společnou hudební historii Lužických Srbů a Čechů nebo hudební kulturu Čechů v zahraničí. Jeho nejnovější kniha o Bedřichu Smetanovi je určená hlavně dětem a mládeži. Skladatele v publikaci Putování po mé vlasti aneb Smetanovi na stopě přímo doslova cituje a dokonce mu nasazuje sluchátka. „Byl bych rád, aby kniha na čtenáře promluvila i s jeho přibývajícím věkem,“ říká ve Vizitce.

Saša Michailidis se ptá kulturního publicisty, muzikologa a kurátora hudby a zvuku v NFA Jonáše Kucharského a předsedy představenstva Ochranného svazu autorského (OSA) Romana Strejčka. The Velvet Sundown, to je kapela s milionem posluchačů na streamovacích platformách. Jenže se ukázalo, že byla kompletně vygenerovaná umělou inteligencí. Měly by platformy upozorňovat na to, že dílo nebylo vytvořené lidskou kreativitou? Jak v éře AI chránit autorská práva živých hudebníků?Všechny díly podcastu Akcent můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Saša Michailidis se ptá kulturního publicisty, muzikologa a kurátora hudby a zvuku v NFA Jonáše Kucharského a předsedy představenstva Ochranného svazu autorského (OSA) Romana Strejčka. The Velvet Sundown, to je kapela s milionem posluchačů na streamovacích platformách. Jenže se ukázalo, že byla kompletně vygenerovaná umělou inteligencí. Měly by platformy upozorňovat na to, že dílo nebylo vytvořené lidskou kreativitou? Jak v éře AI chránit autorská práva živých hudebníků?

Radijo laida „Man patinka džiazas“ baigia savo gyvavimą LRT radijo eteryje. Ta proga, Domantas Razauskas kalbina ilgametę šios laidos kūrėją, džiazo pasaulio žinovę, muzikologę, Laimą Slepkovaitę.Ved. Domantas Razauskas

Muzikolog Vladimír Studnička se věnoval celý svůj život hudbě jako skladatel, hráč, dirigent, učitel nebo porotce soutěží. Tento laskavý a skromný hudební režisér, ověnčený řadou cen, neměl auto ani chatu, zato má jen v našem ostravském rozhlasovém archivu přes šest tisíc nahrávek.Všechny díly podcastu Odpolední interview můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

V oddaji Naš gost smo gostili priznanega slovenskega muzikologa, glasbenega esejista in kritika dr. Franca Križnarja. Čeprav je že nekaj let v zasluženem pokoju, se še vedno ukvarja z raziskavami na področju glasbe. Tako je eden od organizatorjev simpozija ob 600-letnici smrti Veronike Deseniške, ki bo pod naslovom Med resnico in legendo potekal v začetku meseca septembra na gradu Gradu Turn pri Preddvoru. Sicer se je dr. Križnar v življenju ukvarjal s kopico različnih stvari, med drugim tudi z radiem, kjer je bil glasbeni urednik in novinar na RTV Slovenija. V pogovoru pa nam bo povedal tudi, zakaj Slavko Avsenik nikoli ni prejel nobene državne nagrade na področju kulture.

V oddaji Naš gost smo gostili priznanega slovenskega muzikologa, glasbenega esejista in kritika dr. Franca Križnarja. Čeprav je že nekaj let v zasluženem pokoju, se še vedno ukvarja z raziskavami na področju glasbe. Tako je eden od organizatorjev simpozija ob 600-letnici smrti Veronike Deseniške, ki bo pod naslovom Med resnico in legendo potekal v začetku meseca septembra na gradu Gradu Turn pri Preddvoru. Sicer se je dr. Križnar v življenju ukvarjal s kopico različnih stvari, med drugim tudi z radiem, kjer je bil glasbeni urednik in novinar na RTV Slovenija. V pogovoru pa nam bo povedal tudi, zakaj Slavko Avsenik nikoli ni prejel nobene državne nagrade na področju kulture.

Muzikolog dr. Franc Križnar nam je predstavil simpozij ob 600-letnici smrti Veronike Deseniške, ki bo pod naslovom Med resnico in legendo: Veronika Deseniška nekoč in danes, potekal v začetku meseca septembra na gradu Gradu Turn pri Preddvoru.

Muzikolog dr. Franc Križnar nam je predstavil simpozij ob 600-letnici smrti Veronike Deseniške, ki bo pod naslovom Med resnico in legendo: Veronika Deseniška nekoč in danes, potekal v začetku meseca septembra na gradu Gradu Turn pri Preddvoru.

Klasická hudba jako cesta do vlastního nitra. I tak lze podle muzikologa Petra Kadlece vnímat prožitky z mnoha symfonií, které můžou sloužit k sebevzdělávání. Hudební publicista a příležitostný popularizátor zejména vážné hudby několik let spolupracoval s Českým rozhlasem a nyní vede oddělení vzdělávacích programů České filharmonie.Všechny díly podcastu Dopolední host můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

LRT žurnalistė Aistė Diržiūtė vieši Briuselyje, LUX Europos publikos kino apdovanojimuose.Rytoj žymiam smuikininkui, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigždei Danieliui Pomerancui – 120. Muzikologė dr. Kamilė Rupeikaitė pasakoja apie šią istorines ir politines pervartas liudijusią asmenybę ir jo biografiją vis dar lydinčius klausimus.LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Pristatome Pavelo Kulikovo knygą „Pingvinas Lituanicus arba lietuviško pingvino istorija“, kurią iliustravo Viktorija Ežiukas. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia vaikų literatūros kategorijoje.Pirmieji išbaigtų garso takelių kompozitoriai: kas jie? Į šį klausimą bando atsakyti Ieva Buinevičiūtė.Kiek mokinių šiandien galėtų suskaičiuoti pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Irena Uss-Armonienė? Su kuriais lietuvių kompozitoriais kūrybiniame kelyje teko užmegzti artimiausią ryšį? Kaip pavyksta išlaikyti sutarimą šeimoje, kurioje – vieni muzikai? Atsakymai į šiuos klausimus – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Netrukus po Rusijos pradėto karo Ukrainoje Lietuvos kultūros lauke po karštų diskusijų ir ginčų buvo peržiūrėtas valstybinių kultūros įstaigų repertuaras, išbraukiant iš jo rusų dramaturgus, režisierius, muzikos pasaulyje atsisakyta garsių atlikėjų, kompozitorių, turinčių sąsajų su Putino Rusija. Kliuvo net P. Čaikovskiui. Panašaus likimo kažkada sulaukė ir vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris, nes buvo mylimas Hitlerio kompozitorius. Totalitarinių režimų įrankiais jie tapo savo valia, tačiau visais laikais buvo garsių kūrėjų ir atlikėjų, kurie ne tik prisitaikė, bet ir dėl tam tikrų priežasčių bendradarbiavo su totalitarine sistema. Literatūros pasaulyje plačiai nuskambėjo poeto J. Marcinkevičiaus istorija, dailėtyrininkai ir istorikai nuo pjedestalo nukėlė ne vieną garsią sovietmečiu pavardę, atskleisdami piktnaudžiavimo autoritetu ir nomenkaltūrine galia atvejus.Šioje laidoje muzikologė Jūratė Katinaitė aptars muzikinės kultūros lauką: kaip jį veikė, o gal ir tebeveikia totalitariniai režimai.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Ostravský muzikolog, etnograf, rozhlasový pracovník a pedagog Dr. Ivo Stolařík by se letos, stejně jako rozhlas, dožil sta let. Jeho pozůstalost uspořádává v těchto dnech hudební historička Lenka Černíková, která v Ostravském muzeu pečuje o sbírku muzikologie a teatrologie.Všechny díly podcastu Odpolední interview můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Prieš kurį laiką lietuvių menininkių sukurta opera „Geros dienos“ apie Lietuvos kasininkių išgyvenimus populiarumo nepraranda iki šiol. Muzikologė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantė Justina Paltanavičiūtė nusprendė šią operą parodyti realioms pardavėjoms ir išsiaiškinti, kaip kasininkės mato save operoje, ar sutampa jų išgyvenimai realiai dirbant parduotuvėje? Justina Paltanavičiūtė mūsų pašenkovė.„Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“ – tai istorinis atkuriamosios dokumentikos filmas, pasirodęs, artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms paminėti. Klaipėdos kraštas prie Lietuvos buvo prijungtas 1923-iaisiais sausio 15-ąją. Ką žinome apie šią datą?Už savo tėvynės ribų žmonės atsiduria dėl įvairiausių priežasčių, tačiau jų išgyvenimai panašūs. Istorijų festivalis „Mano migracijos istorija“ yra antrą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje organizuojamas renginys, skirtas gilesniam migracinių patirčių suvokimui ir pažinimui.Specialistai pastebi, kad žmonės ne tik jau puošiasi, bet ir kyla nauja mada – išsinuomoti eglutę Kalėdoms.Ved. Rūta Kupetytė

Išrinkti geriausi praėjusių metų muzikologų darbai. Pokalbis su viena komisijos narių, muzikologe ir vargonininke Egle Šeduikyte-Koriene ir Vytauto Landsbergio premijos laureate, muzikologe Laima Budzinauskiene.Geriausiu mugės „ArtVilnius“ jaunuoju menininku antrą sykį išrinktas skulptorius Jonas Aničas.Šiandien užsukus į knygynus ar kitas knygų pardavimo vietas, raibsta akys nuo pasirinkimo gausos. Ko gero, kiekvienas pagal savo pomėgius ar interesus tikrai rastų ką skaityti. Vis dėlto, ar kada nors susimąstėtė, kaip šie leidiniai atsiranda knygynuose? Plačiau apie knygos kūrimo etapus pasakoja Iveta Gelumbickaitė.Užmiršta beveik pusšimčiui metų Beverly Glenn-Coplenad veikla šiandien atveriama jaunosios kartos atstovų – režisierių, muzikos megėjų, atrandančių jį kaip queer kultūros atstovą, muzikantą, kuris jungia savo vaikystėje suskilusį pasaulį, minimalistinį gyvenimą gamtoje ir su gamta, Detroito pilkumą bei kasdienių dainų melodingumą. Šiandien laikomas praėjusio amžiaus vizionieriumi, Beverly tampa vienu ryškiausių queer kultūros ambasadorių.Vienai svarbiausių Lietuvos muzikų dinastijų priklausantis violončelininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Rimantas Armonas sako, kad gyventi reikia fortissimo. Su muzika ir muzikoje esantis nuo vaikystės, per muziką sutikęs žmoną, tapusią ir ištikima scenos partnere, nuotykių kadaise išvykęs ieškoti į Alžyrą, šiandien jis jubiliejiniam koncertui buria beveik penkias dešimtis jo studentų ir bičiulių jungiantį violončelių orkestrą, o taip pat prasitaria, kad be muzikos turi ir kitą aistrą – kulinariją. Apie tai pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Prieš 64-erius metus liepos 29-ąją buvo įsteigta NASA. Išsamiau apie organizacijos veiklos pradžią ir ryškiausius pastarųjų dešimtmečių pasiekimus – Karolinos Panto parengtame pasakojime.Kaip profesionalus menas keičia Ukmergės gyventojų požiūrį į šiuolaikinį meną? Kurios miesto meno bendruomenės idėjos sulaukia didžiausio dėmesio ir kodėl? Apie tai – Karinos Metrikytės pokalbyje su Ukmergės meninių iniciatyvų organizatoriais.Knygų apžvalgininkė Elžbieta Banytė penktadienio skaitymo rubrikai pasirinko poezijos rinkinius: britų poeto Tedo Hugheso eilėraščių knygą „Varnas: iš varno gyvenimo ir giesmių“ bei Alfonso Andriuškevičiaus sudarytą japonų poezijos rinktinę.Vienuoliktą kartą vyks 10 dienų trunkantis sąmoningo gyvenimo būdo festivalis-stovykla „Masters of Calm“, kuriame – patirtys, paskaitos, praktikos ir renginiai, padedantys pažinti save.Julijaus Grickevičiaus pasakojimas apie 102 metus vykstantį Zalcburgo vasaros festivalį – vieną svarbiausių kultūrinių įvykių Europoje.Muzikologė Jūratė Katinaitė iš Zalcburgo vasaros festivalio – apie Giaccomo Puccini premjerą, kurioje pasirodys Asmik Grigorian bei rusiškų pinigų temdomą šventę ir kontroversišką dirigentą Teodorą Currentzį.Klaipėdoje prasideda 63-oji Jūros šventė, kurios programoje arti šimto įvairaus žanro renginių ir išskirtinės dovanos 770-ies metų įkūrimo jubiliejų mininčiai Klaipėdai.Ved. Urtė Karalaitė

Ob ta veselem dnevu kulture so znani prejemniki najvišjih državnih nagrad za umetniške dosežke za leto 2022. Prešernovo nagrado prejmeta klasični filolog in prevajalec Kajetan Gantar ter muzikolog in dirigent Mirko Cuderman. Ostali poudarki oddaje: - Krivulja na novo okuženih upada, število hospitaliziranih covidnih bolnikov še vedno visoko. - Novi predsednik avstrijske ljudske stranke in kandidat za kanclerja je Karl Nehammer. - Na nekaterih smučiščih po državi se je začela nova smučarska sezona.

Balandžio 22 d. atidaromas kultūrinis maršrutas „Samuelio Bako keliu“, per asmeninę žymaus dailininko istoriją pasakojantis sudėtingą nacistinės Vokietijos okupuoto Vilniaus istoriją. Apie maršrutą pasakoja Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė.„Abdonas Lietuvninkas – vien jo pavardė rodo, kad tai – tikras lietuvis. Jiedu su Virgilijumi Noreika sakė, kad Lietuvos nacionaliniame teatre spektakliai turi būti rodomi ir lietuvių kalba, nes tai sveika ne tik solistams, bet ir publikai“, – sako jo scenos kolega, operos solistas prof. Vladimiras Prudnikovas. Pokalbis su profesoriumi A. Lietuvninko 100-ojo jubiliejaus išvakarėse.Steponas Pričinas pasakoja apie sportbačių kultūros paradoksus. Pavyzdžiui, kaip už sportinius batus visame pasaulyje žmonės pasiryžę mokėti keturženkles sumas, nors prabangių mados namų kolekcijoje tie sportbačiai atrodo kaip gerokai padėvėti.Muzikologą, LRT OPUS įkūrėją ir vyresnįjį redaktorių Darių Užkuraitį muzika lydėjo nuo gimimo. Kaip tikrų tikriausias melomanas jis negaili laiko įvairiausiai muzikai pažinti. Bet ar egzistuoja tokia muzika, kurios Darius Užkuraitis klausytis negalėtų ar bent jau nenorėtų? Atsakymai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Grupė „Merope“ ir choras „Jauna muzika“ išleido bendrą albumą „Salos“. Pokalbis apie naują leidinį su „Merope“ vokaliste ir kanklininke Indre Jurgelevičiūte ir choro „Jauna muzika“ vadovu Vaclovu Augustinu.Šiemet kiek kitaip nei įprasta, tačiau nestokojant energijos ir gaivių idėjų, Kaune prasidėjo Frankofonijos mėnuo, kviečiantis geriau pažinti frankofoniškas šalis ir prisiliesti prie jų kultūros. Apie tai kalbamės su Prancūzų instituto Lietuvoje kalbos ir švietimo programos vadove Snieguole Kavoliūniene.Muzikologės Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.Solistės, soprano Vidos Miknevičiūtės žvaigždė šiuo metu žiba ypač ryškiai. Net ir pastaruoju, ypač sudėtingu laikotarpiu ji spėjo debiutuoti keliuose prestižiniuose teatruose, o ir ateityje nusimato ne viena operos meno viršukalnė. Apie muziką, sceną ir kelią iki jos – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Kol karantino sąlygomis gyvenantis Nacionalinis Kauno dramos teatras negali žiūrovų pakviesti į sales, teatro gerbėjus pasiekia autentiškos tinklalaidės: „Teatro stotelė“ ir „Nerk į teatrą“. Apie šią iniciatyvą pasakoja Nacionalinio Kauno dramos teatro Viešųjų ryšių koordinatorė Jolanta Garnytė-Jadkauskienė.Choras „Liepaitės“ ką tik išleistame albume „Sutrinko trinko“ sujungė jėgas su ansambliu „Afrikos būgnai“. Apie sutartinių ir afrikietiškų būgnų suderėjimą pasakoja choro vadovė ir idėjos iniciatorė Jolita Vaitkevičienė.Arijos dekonstrukcijoje – apie vieną iš nedaugelio moterų personažų XIX amžiaus operoje – Giuseppe Verdi operos „Kaukių balius“ būrėjos Ulrikos vaidmenį, apie raganas istorijoje ir mitologijoje kolega Adomas Zubė kalbasi su operos soliste Jovita Vaškevičiūtė ir fotografe, raganų reiškinio tyrinėtoja Neringa Rekašiūte.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši muzikologė Zita Kelmickaitė. Kodėl etninė muzika jai tokia įdomi? Kaip Z. Kelmickaitė vertina šiandienos muzikinį piešinį? Kur ji semiasi idėjų laidų kūrybai ir kaip prakalbina savo pašnekovus?Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Minule jsme v podcastu Na Bednu! řešili, jak ustát lockdown a koncertní půst. Dnes se spíš dotkneme odvrácené strany koncertování a ještě jednoho palčivého tématu, a to jak se vlastně na škole v online režimu učí a hodnotí. Ptal jsem se Romana Mlejnka z Pražské konzervatoře. Roman Mlejnek má doktorát z muzikologie a magisterský titul z psychologie. Na Pražské konzervatoři vyučuje hudební teorii a psychologii a dělá výchovného poradce. A poněvadž je zrovna takový rok, jaký je, kromě jeho výzkumu hudby a emocí mě zajímaly i další věci. Jak budou vypadat lednové zkoušky? Jak může pomoct studentům s psychickými problémy a která že traumata řeší nejčastěji?

Jesu li umjetnici ikad imali laku cestu pred sobom? Ipak, umjetnost će preživjeti i opstati jer će ljudi uvijek biti gladni ljepote...

Skladatelj, aranžer in dirigent Mojmir Sepe bo 11. julija dopolnil častitljivih 90 let. Muzikolog magister Domen Prezelj, vodja nototeke na RTV Slovenija in poznavalec mojstrovega dela, pravi, da je »Mozart,« kot ga je klicala mama, že pri šestih letih napisal prvo klavirsko skladbo, danes pa ga poznamo predvsem kot skladatelja Slovenske popevke.

„Pakeliui su klasika“ – laidos pradžioje „Naujienų pulsas“: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasideda koncertų ciklas „Vilniaus festivalio mozaika“. Šį vakarą Filharmonijos scenoje pasirodys Lietuvos kamerinis orkestras ir šio orkestro meno vadovas, smuikininkas Sergejus Krylovas, koncerte skambės Antonio Vivaldi „Metų laikai“. Toliau laidoje - „Vilniaus muzikinio gyvenimo maršrutai“ - apie miesto garsinį žemėlapį šnektelėsime su muzikologe Gabriele Medingyte, šia tema LMTA apgynusia bakalauro darbą. Dar laidoje - smuiku griežiamos džiazo melodijos. Ved. Ignas Gudelevičius

Daugeliui Užgavėnės asocijuojasi su žiemos išvarymu, sočiu pavalgymu prieš Gavėnią ir, žinoma, kaukėmis. Tačiau kaip keičiantis socialinėms normoms ir klimatui turėtų keistis ir Užgavėnės? Domėjosi Birutė Rutkauskaitė, pakalbinusi Lietuvos kultūros centro direktoriaus pavaduotoją regionų kultūros veikloms Ingą Kriščiūnienę ir tautodailės specialistę Astą Valiukevičienę. Vilniaus knygų mugėje savo leidžiamas knygas vaikams ir jaunimui pristatė leidykla „MeMo“ iš Nanto miesto Prancūzijoje. Leidėją Yara Nascimento pakalbino Alma Valantinienė. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie aimanas dėl rusiško Vilniaus. Muzikologės Jūratės Katinaitės įspūdžiai iš Vienoje vykusios operos „Egmontas“, kur pagrindinę partiją atlieka mūsų solistas Edgaras Montvidas. Pristatyta naujoji Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininkė – jaunosios kartos šokio kūrėja Agnietė Lisičkinaitė. Pokalbis apie naujus vėjus asociacijoje bei šiuolaikinio šokio Lietuvoje kryptis. Pokalbis su kompozitoriumi Mantvydu Leonu Pranuliu, vienu iš pirmosios M. K. Čiurlionio stipendijos laureatų apie įvairialypę kūrybą teatrui, kinui ir atlikėjams bei sąsajas su Čiurlioniu. Ved. Austėja Kuskienė.

Laidos viešnia – vargonininkė, muzikologė Jūratė Landsbergytė. Ved. Valentinas Mitė.

Pasakojimas apie Audriaus Stonio ir Kristinės Briedės dokumentinę poemą „Laiko tiltai“, Šanchajaus A klasės kino festivalyje pelniusią pagrindinį apdovanojimą – „Auksinę taurę“ už geriausią dokumentinį filmą. Kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Su draugais kalbame žemaitiškai. Šnekėti literatūriškai nėra sunku. Tačiau būna sudėtinga, kai reikia iš žemaičių tarmės persilaužti į literatūrinę. Dažnai nutinka, kad vieną žodį pasakai vienaip, o kitą kitaip“, – sako Plungės progimnazijos mokinė Romena Grabauskaitė.Kalbos valandėlė.Vilniuje, pastebi hab. dr. Vida Bakutytė, S. Moniuška sukūrė jį pasaulyje išgarsinusius kūrinius – kantatas lietuviška tematika „Milda", „Nijolė", „Namų dainyno" I –VI sąsiuvinius, keturias „Aušros Vartų litanijas", sceninių kūrinių. 1848 m. Miulerių namuose, diriguojant pačiam S. Moniuškai, įvyko jo žymiosios operos „Halka" koncertinis atlikimas, o 1854 m. ‒ ir šios operos premjera Vilniaus miesto teatre. Muzikologė ir teatro istorikė dr. Vida Bakutytė kelia klausimą, kas Lietuvai Stanislovas Moniuška?„Klasikos enciklopedija“: Robert Altman.Ved. Laima Ragėnienė.

LMTA inicijuotas susitikimas su viena žymiausių absolvenčių – operos soliste Asmik Grigorian.Muzikologės Jūratės Katinaitės moderuotame pokalbyje – apie scenos ir gyvenimo užkulisius, vaidmenis, tarp kurių ir naujausias – Salomėjos Romeo Castellucci režisuotoje to paties pavadinimo Richardo Strausso operoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė.

LMTA inicijuotas susitikimas su viena žymiausių absolvenčių – operos soliste Asmik Grigorian.Muzikologės Jūratės Katinaitės moderuotame pokalbyje – apie scenos ir gyvenimo užkulisius, vaidmenis, tarp kurių ir naujausias – Salomėjos Romeo Castellucci režisuotoje to paties pavadinimo Richardo Strausso operoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė.

LRT KLASIKOS studijoje iškart pasitiksime Muzikologų apdovanojimuose Vytauto Landsbergio premiją peniusią muzikologę Ievą Buinevičiūtę ir laudacijos autorę, vieną iš komisijos narių muzikologę Jūratę Katinaitę. Vėliau minėsime pianistės Marthos Argerich gimimo dieną, o rubrikoje „Retro“ klausysimės akordeonininko Algirdo Ločerio muzikos interpretacijų.

LRT KLASIKOS studijoje iškart pasitiksime Muzikologų apdovanojimuose Vytauto Landsbergio premiją peniusią muzikologę Ievą Buinevičiūtę ir laudacijos autorę, vieną iš komisijos narių muzikologę Jūratę Katinaitę. Vėliau minėsime pianistės Marthos Argerich gimimo dieną, o rubrikoje „Retro“ klausysimės akordeonininko Algirdo Ločerio muzikos interpretacijų.

„Muzikiniame pastiše“ prisiminsime dirigentę Margaritą Dvarionaitę.Muzikologės Jūratės Katinaitės 2008-aisias parengta laida, skirta dirigentei Margaritai Dvarionaitei atminti.Margaritą Dvarionaitę prisiminsime su buvusiu ilgamečiu tuometinės Valstybinės filharmonijos direktoriumi, kompozitoriumi profesoriumi Rimvydu Žigaičiu, profesoriumi dirigentu Juozu Domarku, LNSO veteranu, fagotininku profesoriumi Juozu Slankausku ir muzikologe Skirmante Valiulyte.

„Muzikiniame pastiše“ prisiminsime dirigentę Margaritą Dvarionaitę.Muzikologės Jūratės Katinaitės 2008-aisias parengta laida, skirta dirigentei Margaritai Dvarionaitei atminti.Margaritą Dvarionaitę prisiminsime su buvusiu ilgamečiu tuometinės Valstybinės filharmonijos direktoriumi, kompozitoriumi profesoriumi Rimvydu Žigaičiu, profesoriumi dirigentu Juozu Domarku, LNSO veteranu, fagotininku profesoriumi Juozu Slankausku ir muzikologe Skirmante Valiulyte.

Laidoje skambės daug folkloro, postfolkloro ar neofolkloro kompozicijų, nes maždaug pusvalandžio studijoje svečiuosis etnomuzikologė Austė Nakienė, balandžio 25-ąją apdovanota Onos Narbutienės premija. Daugiau apie Muzikologų apdovanojimus už ryškiausius 2016 metų darbu netrukus „Naujienų pulse“.Taip pat žinia iš Venesuelos: vykstant šalyje neramumams aiškią poziciją išsakė venesuelietis dirigentas, Los Andželo filharmonijos muzikos direktorius Gustavas Dudamelis.Ir dar žinia iš Kanados: Toronto „Keturių metų laikų“ centre debiutavo rusų operos žvaigždė Ana Netrebko. Koncerte po kelių mėnesių pertraukos dėl atsinaujinusios ligos taip pat pasirodė kita rusų vokalo žvaigždė Dmitrijus Chvorostovskis.

Z muzikologom Nejcem Sukljanom o renesančnih preobrazbah antične glasbeno-teoretske misli. #MetaPHoDcast Nejc Sukljan je asistent na Oddelku za muzikologijo Filozofske fakultete v LJ, kjer...

„Išmokti eiti tamsoje.“Kodėl vieni žmonės gerai jaučiasi tamsoje, o kiti, netgi stiprūs vyrai bijo tamsos? Kas yra, kad mes bijom tamsos? Ką mes pradedame galvoti tamsoje? Pokalbį inspiravo amerikiečių dvasininkės, teologijos profesorės, rašytojos Barbaros Brown Taylor knyga „Išmokti eiti tamsoje.“ „Nejaugi Dievas naktį nedirba?“– klausia teologė. Pokalbis su klinikine psichoterapeute, profesore Aiste Diržyte.Dervišų joga subalansuoja fizinį kūną, emocijas ir intelektą, praktikuojantys ją teigia patiriantys ne tik ramybę, bet ir vidinį džiaugsmą. Pokalbis su Orinta Matusevičiene.Muzikos instrumentai lietuviškuose Senojo Testamento vertimuose. Muzikologės, doc. dr. Kamilės Rupeikaitės pasakojimas.

„Išmokti eiti tamsoje.“Kodėl vieni žmonės gerai jaučiasi tamsoje, o kiti, netgi stiprūs vyrai bijo tamsos? Kas yra, kad mes bijom tamsos? Ką mes pradedame galvoti tamsoje? Pokalbį inspiravo amerikiečių dvasininkės, teologijos profesorės, rašytojos Barbaros Brown Taylor knyga „Išmokti eiti tamsoje.“ „Nejaugi Dievas naktį nedirba?“– klausia teologė. Pokalbis su klinikine psichoterapeute, profesore Aiste Diržyte.Dervišų joga subalansuoja fizinį kūną, emocijas ir intelektą, praktikuojantys ją teigia patiriantys ne tik ramybę, bet ir vidinį džiaugsmą. Pokalbis su Orinta Matusevičiene.Muzikos instrumentai lietuviškuose Senojo Testamento vertimuose. Muzikologės, doc. dr. Kamilės Rupeikaitės pasakojimas.

Spiričiueliai, gospelai ir kiti Šiaurės Amerikos religinių giesmių žanrai jau nebe naujiena Lietuvos bažnyčiose ir koncertų salėse, tačiau ką mes žinome apie jų kilmę ir prasmę?Iš Afrikos kilusių Amerikos juodaodžių sakralinė muzika religinėse bendruomenėse buvo puoselėjama daugiau kaip 200 metų, ir tos muzikos įtaka girdima šiandienėje populiarioje muzikoje ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje.Muzikologės edukologijos daktarės Emilijos Sakadolskienės paskaita „Spiričiueliai ir gospelai byloja apie dvasią, sielą ir kultūrą“ atskleis savitą krikščionybės supratimą ir išgyvenimą. Paskaita – sklidina džiugios ir įkvepiančios, mąslios ir azartiškos muzikos.

Spiričiueliai, gospelai ir kiti Šiaurės Amerikos religinių giesmių žanrai jau nebe naujiena Lietuvos bažnyčiose ir koncertų salėse, tačiau ką mes žinome apie jų kilmę ir prasmę?Iš Afrikos kilusių Amerikos juodaodžių sakralinė muzika religinėse bendruomenėse buvo puoselėjama daugiau kaip 200 metų, ir tos muzikos įtaka girdima šiandienėje populiarioje muzikoje ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje.Muzikologės edukologijos daktarės Emilijos Sakadolskienės paskaita „Spiričiueliai ir gospelai byloja apie dvasią, sielą ir kultūrą“ atskleis savitą krikščionybės supratimą ir išgyvenimą. Paskaita – sklidina džiugios ir įkvepiančios, mąslios ir azartiškos muzikos.