Podcasts about pietry

„Pietryčių Ukrainoje, Zaporižės pakraštyje, vos už 50 kilometrų nuo fronto pozicijų, buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje plyti didžiulės kapinės, apipintos gėlėmis ir valstybinėmis vėliavomis. Po Donaldo Trumpo prisaikdinimo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tokiose vietose, kaip ši, kilo nuogąstavimai dėl Vakarų paramos sumažinimo. Dabar, kai panaikinus Tarptautinę plėtros agentūrą, vadinamąją USAid, šie nuogąstavimai išsipildė, daugelis ukrainiečių stengiasi neprarasti optimizmo dėl to, kas ateinančiais metais laukia karo iškankintos šalies". Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis apie viltį, matant prieš akis pamažu yrantį mums įprastą pasaulį. Laidos svečias – žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas pristatys naują vasario mėnesio numerį.Užsienio spaudos apžvalga: interviu su daugelio pamėgtuoju Norvegijos katalikų vyskupu Eriku Vardenu (parengė Giedrius Tamaševičius).„Ganytojo kvapas": popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei Ligonio dienai: „Vilties neapgauna".„Tėvo Antano pasakojimai": ar krikščionybėje sveikata tikrai yra brangiausias turtas?Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę gyventi tarp durnių".Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Lietuvoje siaučiant stipriam vėjui neatlaikė miestų kalėdinės eglės. Beto elektros Lietuvoje neturi per 21 tūkst. namų ūkių Klaipėdos, Kauno, Šiaulių regionuose.Lietuvai minint 10-ąsias euro įvedimo metines, Europos Centrinio Banko vadovė Kristin Lagard sako, kad 2015 metais įvesta bendra Europos valiuta padėjo Lietuvai tapti sėkmingesne ir labiau apsaugota nuo ekonominių svyravimų.Vokietijos Bundestagas balsuos dėl pasitikėjimo Olafo Šolco vyriausybe. Pasak apžvalgininkų, po valdančiosios koalicijos griūties šį balsavimą parlamente kancleris greičiausiai pralaimės, o vasario pabaigoje bus surengti pirmalaikiai rinkimai.Pietryčių Afrikos šalis siaubia didžiulis uraganas Čido, Prancūzijai priklausančiame Majoto salyne, manoma, pražudęs šimtus ar net tūkstančius žmonių. Skelbiama, kad 63-jų metrų per sekundę vėjai su liūtimis sulygino su žeme ištisas gyvenviete. Netoli Madagaskaro ir Mozambiko esančiame Majote gyvena 320 tūkstančių žmonių.Ved. Karolina Panto

Vyriausybė pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo. Seimui bus teikiami siūlymai didinti Pelno mokestį, akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams. Tačiau draudimo sutarčių mokesčiai kol pas parlamente nebus svarstomi.Pietryčių Azijoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinija stengiasi sužlugdyti birželį Šveicarijoje organizuojamą susitikimą dėl taikos. Tuo metu Financial Times skelbia,Čekija pradėjo bandomąjį savanoriško ukrainiečių grįžimo į tėvynę projektą. Norintiems grįžti į Ukrainą karo pabėgėliams bus apmokėti autobuso bilietai, o ligoniai bus parvežami greitosios pagalbos automobiliais. Projektas truks iki lapkričio.Paaiškėjus, kad kai kurie Seimo nariai iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų perka ne tik būtinas darbo priemones, kilo idėja įpareigoti juos pasibaigus kadencijai už mokesčių mokėtojų pinigus įsigytą kompiuterinę techniką ir telefonus grąžinti. Šį siūlymą aptarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O jį registravusi Seimo narė, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė.Prieš 36 metus Mokslų akademijos salėje susikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, atvedęs Lietuvą į laisvę ir nepriklausomybę.Vilniuje atidarytas pirmasis sensorinis sodas pritaikytas autistiškiems vaikams.Klaipėdos paplūdimiuose skelbiama vasaros sezono pradžia. Nors šiemet uostamiesčio paplūdimiuose ir nebus iškeltos kokybę žyminčios Mėlynosios vėliavos, paplūdimių prižiūrėtojai sako, kad poilsiautojai nuo to nenukentės – kokybės standartus žadama išlaikyti.Ved. Liepa Želnienė

Prorusiškais pasisakymais rinkimuose dalyvavęs Eduardas Vaitkus ne tik laimėjo dvejose savivaldybėse, bet ir rinko balsus kitur. Už jį balsavo per šimtas tūkstančių rinkėjų. Ekspertai sako, kad šis kandidatas užėmė nišą, kurią paliko Waldemaras Tomaševskis.Kiti mano, kad Pietryčių Lietuva taip dar kartą priminė – ji nesulaukia dėmesio. Vis tik nerimaujama, kad tokia ženkli visuomenės dalis galbūt palaiko Kremliaus naratyvą.Ar Eduardo Vaitkaus rezultatai rinkimuose rodo pavojų nacionaliniam saugumui?Laidoje dalyvauja Rytų Europos studijų centro analitikas Andrius Prochorenko, Visagino meras Erlandas Galaguzas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mariusz Antonowisc, buvusi Visagino merė, dabar tarybos narė Dalia Štraupaitė, Šalčininkų rajono tarybos opozicijos lyderė Alicija Ščerbaitė.Ved. Marius Jokūbaitis

Kandidatui į prezidentus Eduardui Vaitkui surinkus 7-is procentus rinkėjų balsų, apžvalgininkai sako, jog karo kontekste dalis žmonių yra pasirengę atvirai remti Rusijos pusę. Šalies vadovai tai vertina kaip rimtą signalą. Tuo metu pats, simpatijų Putinui neslepiantis kandidatas Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu vadina beprotyste ir dėkoja daugiau nei šimtui tūkstančių už jį balsavusių, daugiausia Pietryčių Lietuvoje gyvenančių žmonių.Antrajame ture dėl prezidento posto susirungs dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Politologai sako, kad didelės intrigos antrajame ture būti neturėtų.Vertindami pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus, politologai ir politinės komunikacijos ekspertai sutinka, kad valdantiesiems konservatoriams jų kandidatės Ingridos Šimonytės gautas balsų skaičius yra vienas blogesnių pasirodymų per visą istoriją.Antrą kartą nepavykus įteisinti dvigubos pilietybės referendumu, jo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė siūlo keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant išlaikyti pilietybę Europos Sąjungos ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.Ved. L. Kudinova

Rugsėjo 20 – 24 d. Pietryčių Lietuvoje, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės atsakomybės rajone, vyks pratybos ‚‚Tvirtas skydas 1“, kuriose rinktinės kariai treniruosis planuoti ir vykdyti gynybos operacijas. Rinktinės nekinetinių operacijų skyriaus kariai stebės informacinę aplinką, vykdys susitikimus bei vertins aplinkos įtaką kuopos planuojamiems veiksmams. Pratybose kartu su rinktinės kariais dalyvaus ir kitų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai bei NATO sąjungininkų kariai. Pratybų laikotarpiu treniruojamas ir remiantis personalas bus sudarytas iš daugiau nei 1000 karių. Pratybose bus vertinami KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės štabo ir pėstininkų kuopų skyrių įgūdžiai planuoti, vykdyti karines operacijas realioje vietovėje, realiu laiku bei vykdyti bendrų veiksmų koordinavimą ir sąveiką su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir sąjungininkais. Vertinamosios lauko taktikos pratybos „Tvirtas skydas 1“ yra rinktinės karinio rengimo ciklo pabaigos įvertinimas. Pratybas sudaro du etapai – rinktinės štabo ir kuopų valdymo grupių vadaviečių mokymai, kurie vyko gegužės mėnesį bei rinktinės atsakomybės rajone vyksiančios kuopų skyrių vertinamosios lauko taktikos pratybos, kurios prasidės rugsėjo 20 d. ir tęsis iki sekmadienio vakaro. „Vertinamosios pratybos ,,Tvirtas skydas 1" yra rinktinės trejų metų karinio rengimo įvertinimas, puiki proga pasitikrinti tarpusavio sąveiką, bendrus veiksmus su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir sąjungininkais, o kariams - treniruotis ir tobulinti įgūdžius ginant savo kraštą, – sako Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas plk. ltn. Mindaugas Jančiukas. Kariai treniruosis Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Vilkaviškio rajonų, Alytaus miesto, Druskininkų, Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių teritorijose. Pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu: kariai judės pėsčiomis arba su ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos imitacinius šaudmenis bei sprogstamuosius užtaisus, specialiąsias priemones, dūminius paketus. Didžioji dalis užduočių bus vykdoma civilinėse teritorijose, kurių naudojimas karinių pratybų tikslais yra iš anksto suderintas su vietos savivaldos institucijomis ir jų savininkais. Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 6000 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl kariai savanoriai gali suderinti tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.

Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis aptaria Pietryčių diviziono komandų ateinantį sezoną bei praėjusį tarpsezonį. Kurios komandos liks „NBA skaistykloje“, kurios žengs pralaimėjimų siekimo keliu ir kam pavyks kovoti dėl vietos NBA finale. Šią tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Intro (0:00); Visuotinis Billo Russello pagerbimas lygoje (07:35); Divizionų sukuriama nelygybė lygos tvarkaraštyje (10:41); Ar „Hornets“ tampa neįdomia komanda? (13:53); Kiek šansų, jog Porzingis sužais sveiką sezoną? (35:05); „Magic“ šansai jau šį sezoną tapti adekvačia komanda (45:05); Lemiamas „Hawks“ sezonas bei ant plauko kybanti Youngo reputacija (58:00); Lūžio sezono belaukiantys „Heat“ talentai (01:10:10).

Vyriausybė pritarė galimybių pasui: tvarkai, pagal kurią nuo gegužės 24-osios imunitetą dėl skiepų ar persirgimo arba neigiamą testo rezultatą turintieji turės daugiau galimybių dalyvauti renginiuose ir šventėse.Pietryčių Lietuvoje siūloma steigti naują televizijos kanalą.Vyriausybėje – įmonių pavadinimų registravimo ir anglų kalba galimybė.Nepriklausomybės aikštėje – protesto akcija prieš ketinimus paversti vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų teritorijas statybvietėmis.Ved. Deividas Jursevičius

Kiberatakos: ką daryti, jei jūsų duomenys nutekėjo ar esate šantažuojami programišių? Šios savaitės įvykiai parodė, kaip svarbu apsaugoti save. Pokalbis su kibernetinio saugumo analitiku Dariumi Povilaičiu.„Jaunimo linija“ švenčia trisdešimtmetį – kas žmones neramino anuomet ir kokios pagalbos prašoma mūsų dienomis? Pasakoja „Jaunimo linija“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė.Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje rytoj į klases grįžta pradinukai. Daugiau nei šešiems šimtams vaikų ir dviem tūkstančiams tėvų atlikus eksperimentinį kaupinio testavimą, kai vienu metu tiriami penki mėginiai, pamokas leista tęsti klasėse.Žmonių su negalia atstovai nepatenkinti skiepijimo prioritetų sudarymo tvarka. Nustatytose prioritetinėse grupėse pasigendama daugelio didelėje rizikoje esančių žmonių su negalia grupių, tarp jų ir sutrikusio intelekto asmenims. Medikai sako, kad tokių pacientų gydymas būtų itin sudėtingas, o dėl covid 19 ligos jiems gali dar labiau pablogėti negalia. Sveikatos apsaugos ministerija, kol kas išimčių tokių asmenų grupei nenumato, jie bus skiepijami masinio vakcinavimo metu.Įtampa Baltarusijoje – neslūgsta. Naujausius įvykius apžvelgia LRT RADIJO bendradarbis Maksimas Milta.Specialistų teigimu, mažėja norinčių ūkininkauti jaunų žmonių. Atsižvelgdama į kartų kaitos problemą kaime, Žemės ūkio ministerija parengė ir pristato naują skatinimo priemonę – jaunųjų ūkininkų inkubatorius.Praėjo pirma savaitė ir pirmas savaitgalis, kai buvo leista duris atverti iš lauko įėjimą turinčioms parduotuvėms, kurių plotas neviršija 300 kvadartinių metrų. Kokie pirkėjų ir darbuotojų įspūdžiai?Numatoma teigiama temperatūra kelia nerimą hidrologams. Šalyje daug sniego, o kai kur Pietų ir Pietryčių Lietuvoje jo storis siekia ir metrą, todėl pavasarinio potvynio, pasak specialistų, neišvengsime.Ved. Lavija Šurnaitė

Smulkių pieno ūkių šeimininkus baugina reikalavimas, kad kiekvienas pieno gamintojas turi būti įsirengęs šaldytuvą. Kol kas duotas dvejų metų pereinamasis laikotarpis. Ar įpirks smulkūs pieno gamintojai šaldymo įrangą, o gal trauksis iš pieno verslo?Jaunasis Ignalinos r. ūkininkas Liudvikas Luneckas mėsinių galvijų auginimą pasirinko prieš 5 metus, iš sostinės sugrįžęs į kaimą. Nors dabar tenka vadybininko, darbininko, statybininko ir kitus darbus išbandyti, jaunas žmogus neabejoja teisingai pasirinkęs. Ir kol kas jam sekasi.Spindulinės pupuolės – ankštiniai augalai, gerai žinomi Indijoje, Kinijoje, Pietryčių Azijos šalyse, pradeda populiarėti ir Lietuvoje. Kuo pupuolės naudingos, ką svarbu žinoti auginant jų ūglius?Ved. Regina Montvilienė

Pietų ir Pietryčių Azijos miškuose gyvena laukinės bitės - Indijos didžiosios bitės. Čiabuviai nuo senų senovės medžioja ir valgo jų suneštą medų, kai kurie jų - ir bičių lervas. Viename koryje miško medaus gali būti 3-4 kilogramai.Prieš kelis dešimtmečius laukinio medaus pardavimai kai kuriems čiabuviams tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Manyta, kad dėl to bus kertama mažiau medžių.Kaip idėja saugoti mišką nemedienos miško produktų pagalba pildosi miškingoje Filipinų saloje Palavane? Ir kodėl miškų plotai vis tiek mažėja?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Savivalda yra pasirengusi gyventojų vakcinacijai nuo koronaviruso, tačiau dėl skiepijimo tvarkos dar trūksta aiškumo iš centrinės valdžios, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pranešama, kad vakcina nuo koronaviruso Lietuvą pasieks jau sekmadienį – gruodžio 27 dieną.Praėjusią savaitę paskelbta apie naująją koronaviruso SARS-Cov-2 atmainą, kuri aptikta Jungtinėje Karalystėje. Dėl šios situacijos šalys ėmėsi greitų veiksmų – Lietuvoje nutraukti skrydžiai į šią valstybę, o pačiame Londone ir kitose teritorijose Pietryčių Anglijoje nuo sekmadienio galioja naujas karantinas su griežtais judėjimo ribojimais. Ar sukurtos vakcinos nuo koronaviruso veiks ir naująją jo atmainą?Ar tikrai norite, kad šios Kalėdos būtų jums ar jūsų artimiesiems paskutinės? Tokį tiesmuką klausimą šiandien užduoda šalies medikai. Išsekę, pikti ir neslepiantys ašarų bando suprasti, kokios dar baisesnės tragedijos reikia nei pandemija, kad žmonės sustotų tenkinti savo apsipirkimo ir bendravimo įpročius ir liktų namuose.Savanorių, atsiliepusių į ligoninių pagalbos kvietimus, patirtys.Jau beveik savaitė, kai Lietuvoje galioja griežtesnis karantinas. Nors per jį uždrausta dirbti grožio salonams, socialiniuose tinkluose pasirodo žmonių, kurie ieško neteisėtai paslaugas teikiančių specialistų. Juos vienijanti asociacija neneigia, kad tokių atvejų gali pasitaikyti, o policija teigia reaguojanti į pranešimus apie nelegaliai dirbančius grožio meistrus.Ved. Deividas Jursevičius

Praėjusią parą patvirtinta 2130 naujų koronaviruso atvejų, nuo kovido mirė 20 žmonių. Iš jų vienas buvo iki 49 -erių , du iki 59 -erių metų, kiti vyresni. Ligoninėse gydomi 2478 pacientai, 187 iš jų – reanimacijoje.Pietryčių Anglijoje neseniai aptikta nauja koronaviruso atmaina, sukėlė daug nerimo ne tik Britanijos gyventojams, bet visam pasauliui, ypač Europoje. Daugelis Europos šalių nutraukia susisiekimą su JK. Pačioje Britanijoje sugriežtintas karantinas, taip siekiant sulėtinti naujos, iki 70 proc. labiau užkrečiamos, kovido atmainos plitimą.Po pranešimų apie naują viruso atmainą, dešimtys pasaulio šalių užvėrė sienas ar įvedė kitokius apribojimus Jungtinei Karalystei. Užsivėrė ir Europa, o Bendrijos vadovai tariasi dėl koordinuoto – bendro plano. Tuo metu Britai nerimauja dėl užvertų sienų prekėms iš Europos, svarstoma ar per šventes nepritrūks maisto produktų, ar nenutrūks vakcinos gabenimas.Į Lietuvą neįleidžiami keleiviniai lėktuvai iš Britanijos. Taip reaguojama į Jungtinėje Karalystėje plintančią naują koronaviruso atmainą, kuri gali būti lengviau užkrečiama.Į kovą su pandemija įsitraukia žinomi žmonės. Kaip žmonės ir prekybos ir paslaugų sektorius laikosi karantino?Keuileivių pervežimas traukiniais ir atubusiais. Ved. Madona Lučkaitė

Kokių atsargumo priemonių imasi gyventojai, ypač Pietryčių Lietuvos, bandydami save apsaugoti nuo galimos Astravo atominės elektrinės grėsmės? Interviu su Pagėgių meru Vaidu Bendaravičiumi: apie Pagėgių aktualijas bei kovą su koronavirusu. Sukanka 80 metų nuo pirmosios sovietinės Lietuvos okupacijos pradžios. Ligonių kasa galiausiai pervedė žadėtus priedus medicinos įstaigoms už kovo mėnesį. Ved. Edvardas Kubilius.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Šešiose Pietryčių Lietuvos savivaldybėse prasidėjo Civilinės saugos pratybos. Tris dienas bus imituojama Astravo atominės jėgainės avarija, tarnybos inscenizuos žmonių evakuaciją, atliks kitus būtinuosius darbus. Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Prezidentė priėmė kandidatę į aplinkos ministro postą. Premjero vizitas Rygoje. Pietryčių Azija sutinka Naujuosius metus. Orų prognozė savaitei.

Spaudos ir portalų apžvalga. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Pokalbis iš ciklo „ Valstybė – tai TU“. Deividas Jursevičius kalbina kultūrinės diplomatijos ekspertę, pianistę Mūzą Rubackytę. Kaip sekasi Nidoje, Parnidžio kopos papėdėje, marių vandenį valyti augalais? Kaip Nidoje sekasi vykdyti eksperimentą - ar tikrai pavyks vienos maudyklos vandenį prie Kuršių marių išvalyti taip, kad ten būtų malonu maudytis. Simona Vasiliauskaitė iš NidosAr „Lietuvos geležinkelių“ siūlomos kelionės traukiniais ir autobusais populiarėja? Šią savaitę Lietuvoje prisiminėme tremtis į Sibirą. O Vyriausybė paskelbė, kad sprendimus dėl neseniai rastų partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimo žada priimti per mėnesį. Apie kasdienybę Pietryčių Ukrainoje. Vedėja Giedrė čiužaitė.

Spaudos ir portalų apžvalga. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Pokalbis iš ciklo „ Valstybė – tai TU“. Deividas Jursevičius kalbina kultūrinės diplomatijos ekspertę, pianistę Mūzą Rubackytę. Kaip sekasi Nidoje, Parnidžio kopos papėdėje, marių vandenį valyti augalais? Kaip Nidoje sekasi vykdyti eksperimentą - ar tikrai pavyks vienos maudyklos vandenį prie Kuršių marių išvalyti taip, kad ten būtų malonu maudytis. Simona Vasiliauskaitė iš NidosAr „Lietuvos geležinkelių“ siūlomos kelionės traukiniais ir autobusais populiarėja? Šią savaitę Lietuvoje prisiminėme tremtis į Sibirą. O Vyriausybė paskelbė, kad sprendimus dėl neseniai rastų partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimo žada priimti per mėnesį. Apie kasdienybę Pietryčių Ukrainoje. Vedėja Giedrė čiužaitė.

Ką reiškia Jungtinių Valstijų pasitraukimas iš Irano branduolinio susitarimo, apie laisvos žiniasklaidos ir žodžio laisvės padėti Kambodžoje bei pokalbis apie su keliautojais apie Pietryčių Aziją.

Ką reiškia Jungtinių Valstijų pasitraukimas iš Irano branduolinio susitarimo, apie laisvos žiniasklaidos ir žodžio laisvės padėti Kambodžoje bei pokalbis apie su keliautojais apie Pietryčių Aziją.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pažeidė įstatymą, pavėlavęs deklaruoti keturis sandorius.Seimo tyrime dėl neleistinos įtakos valstybėje figūruoja mažiausiai penkios verslo grupės.Kokias pasaulines pasekmes sukels JAV sprendimas trauktis iš branduolinio Irano susitarimo? Pietryčių Lietuvoje pradedami nemokai transliuoti 5 lenkiški TV kanalai. Rubrikoje „Valstybė – tai tu“ vieši apžvalgininkė Rima Urbonaitė.

Ramūnas Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.Naujausi mokyklų reitingai.Gyventojų vidutinės pajamos.Pietryčių Lietuvoje pradedami retransliuoti penki Lenkijos televizijos kanalai.JAV prezidentas pranešė, kad jo šalis traukiasi iš Irano branduolinės sutarties. Dainininkė Ieva Zasimauskaitė pateko į Eurovizijos finalą. Minint Europos taikos ir vienybės dieną, gyventojai kviečiami geriau susipažinti su vartotojų teisėmis.Sportas.

Ramūnas Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.Naujausi mokyklų reitingai.Gyventojų vidutinės pajamos.Pietryčių Lietuvoje pradedami retransliuoti penki Lenkijos televizijos kanalai.JAV prezidentas pranešė, kad jo šalis traukiasi iš Irano branduolinės sutarties. Dainininkė Ieva Zasimauskaitė pateko į Eurovizijos finalą. Minint Europos taikos ir vienybės dieną, gyventojai kviečiami geriau susipažinti su vartotojų teisėmis.Sportas.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pažeidė įstatymą, pavėlavęs deklaruoti keturis sandorius.Seimo tyrime dėl neleistinos įtakos valstybėje figūruoja mažiausiai penkios verslo grupės.Kokias pasaulines pasekmes sukels JAV sprendimas trauktis iš branduolinio Irano susitarimo? Pietryčių Lietuvoje pradedami nemokai transliuoti 5 lenkiški TV kanalai. Rubrikoje „Valstybė – tai tu“ vieši apžvalgininkė Rima Urbonaitė.

Ministrai toliau komentuoja vakar pristatytą mokesčių reformą.Lenkiškos televizijos Pietryčių Lietuvoje translaicijos. Kruizinės laivybos sezonas Klaipėdoje.Emanuelis Makronas pristatė naująją viziją dėl ES ateities.Mokslininkai teigia patobulinę gamtoje esantį fermentą, kuris gali suvirškinti dažniausiai naudojamo plastiko rūšį.Tiesioginė transliacija iš Seimo: žemės ūkio ministras atsako į jam politikų pateiktus klausimus.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas lieka dirbti, kol teisėsauga nepatikrins informacijos dėl jo šeimos ūkininkavimo aplinkybių, po jųdviejų susitikimo sakė premjeras Saulius Skvernelis.„MG Baltic“ politinės korupcijos byla keliauja į teismą. Griežtinti skolinimosi sąlygas, drausti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti mokesčių nemokančiam verslui, skatinti gyventojus, taip su šešėliu siūlo kovoti Vyriausybė.Pietryčių Lietuvoje nuo gegužės bus pradėti transliuoti 5 Lenkijos televizijos kanalai.Lenkijos Vyriausybė pažeidė įstatymą leisdama kirsti medžius vienoje seniausių Europoje Belovežo girioje – taip nusprendė Europos teisingumo teismas.LRT Taryba generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės Budrienės pavaduotoju paskyrė Gyti Oganauską. Interneto departamento vadovu šiandien pradedantis dirbti Ričardas Baltaduonis.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas lieka dirbti, kol teisėsauga nepatikrins informacijos dėl jo šeimos ūkininkavimo aplinkybių, po jųdviejų susitikimo sakė premjeras Saulius Skvernelis.„MG Baltic“ politinės korupcijos byla keliauja į teismą. Griežtinti skolinimosi sąlygas, drausti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti mokesčių nemokančiam verslui, skatinti gyventojus, taip su šešėliu siūlo kovoti Vyriausybė.Pietryčių Lietuvoje nuo gegužės bus pradėti transliuoti 5 Lenkijos televizijos kanalai.Lenkijos Vyriausybė pažeidė įstatymą leisdama kirsti medžius vienoje seniausių Europoje Belovežo girioje – taip nusprendė Europos teisingumo teismas.LRT Taryba generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės Budrienės pavaduotoju paskyrė Gyti Oganauską. Interneto departamento vadovu šiandien pradedantis dirbti Ričardas Baltaduonis.

Ministrai toliau komentuoja vakar pristatytą mokesčių reformą.Lenkiškos televizijos Pietryčių Lietuvoje translaicijos. Kruizinės laivybos sezonas Klaipėdoje.Emanuelis Makronas pristatė naująją viziją dėl ES ateities.Mokslininkai teigia patobulinę gamtoje esantį fermentą, kuris gali suvirškinti dažniausiai naudojamo plastiko rūšį.Tiesioginė transliacija iš Seimo: žemės ūkio ministras atsako į jam politikų pateiktus klausimus.

Sugrįžtame prie paskaitų ciklo apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart paskaitą „Lietuvybės apaštalas Alfonsas Petrulis“ parengė Signatarų namų vyresnioji muziejininkė dr. Vilma Bukaitė. Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis per 29-erius sielovados metus dirbo net devyniose parapijose, dažniausiai Pietryčių Lietuvoje. Jose telkė kaimų ir miestelių žmones visuomeninei veiklai, skatino puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvišką spaudą, stengėsi sudominti mokslo naujovėmis. Ilgainiui ištobulinęs publicisto įgūdžius buvo veiklus įvairių draugijų narys. Ir Lietuvos Taryboje jis ne tik noriai gynė kraštiečių ir tikinčiųjų interesus, bet ir dalyvavo redaguojant pirmuosius įstatymus, atstovaudavo institucijoms užsienio lietuvių konferencijose.

Sugrįžtame prie paskaitų ciklo apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart paskaitą „Lietuvybės apaštalas Alfonsas Petrulis“ parengė Signatarų namų vyresnioji muziejininkė dr. Vilma Bukaitė. Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis per 29-erius sielovados metus dirbo net devyniose parapijose, dažniausiai Pietryčių Lietuvoje. Jose telkė kaimų ir miestelių žmones visuomeninei veiklai, skatino puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvišką spaudą, stengėsi sudominti mokslo naujovėmis. Ilgainiui ištobulinęs publicisto įgūdžius buvo veiklus įvairių draugijų narys. Ir Lietuvos Taryboje jis ne tik noriai gynė kraštiečių ir tikinčiųjų interesus, bet ir dalyvavo redaguojant pirmuosius įstatymus, atstovaudavo institucijoms užsienio lietuvių konferencijose.

Baltijos šalių premjerai pareiškė esantys prieš Europos Sąjungos nuobaudas Lenkijai dėl teismų reformos.Vyriausybė pranešė, kad Pietryčių Lietuvoje bus retransliuojami 5 Lenkijos televizijos kanalai.Paaiškėjo, kada į Lietuvą atvyks popiežius Pranciškus.Kodėl taksistas yra daugiau nei tik vairuotojas? Pažintis su 23-ejų metų taksi vairuotoju, studentu Luku Razgūnu.

Baltijos šalių premjerai pareiškė esantys prieš Europos Sąjungos nuobaudas Lenkijai dėl teismų reformos.Vyriausybė pranešė, kad Pietryčių Lietuvoje bus retransliuojami 5 Lenkijos televizijos kanalai.Paaiškėjo, kada į Lietuvą atvyks popiežius Pranciškus.Kodėl taksistas yra daugiau nei tik vairuotojas? Pažintis su 23-ejų metų taksi vairuotoju, studentu Luku Razgūnu.

Atsisakoma minties kurti Pietryčių Lietuvos fondą, vietoj to bus kuriamas veiksmų planas, skirtas Vilniaus regionui. Konstitucinis Teismas turėtų pasakyti, ar urėdijų reforma vykdoma teisėtai, to mitinge reikalavo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ atstovai. Lietuvai tiekiamų maisto produktai nėra žemesnės kokybės, jie tiesiog kitokios sudėties. Tai išsiaiškino Seimo laikinoji tyrimo komisija. Pokalbis su Mindaugu Plukiu, nuosavu automobiliu važiuojančiu paskui Dakaro dalyvius.Pokalbis apie knygą „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“. Kaune posėdžiauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba.

Atsisakoma minties kurti Pietryčių Lietuvos fondą, vietoj to bus kuriamas veiksmų planas, skirtas Vilniaus regionui. Konstitucinis Teismas turėtų pasakyti, ar urėdijų reforma vykdoma teisėtai, to mitinge reikalavo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ atstovai. Lietuvai tiekiamų maisto produktai nėra žemesnės kokybės, jie tiesiog kitokios sudėties. Tai išsiaiškino Seimo laikinoji tyrimo komisija. Pokalbis su Mindaugu Plukiu, nuosavu automobiliu važiuojančiu paskui Dakaro dalyvius.Pokalbis apie knygą „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“. Kaune posėdžiauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba.

Informacija apie orus ir eismo sąlygas keliuose. Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė.Lietuvos pramonininkų konfederacijos nacionalinis konkursas „Lietuvos metų gaminys 2017″.Europos Vadovų Taryba.Renginys, skirtas Pietryčių Lietuvos ir kitų šalies regionų mokyklų tarpkultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvų pristatymui. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse sako, kad per dažnai save kritikuojame.Knyga „100 klausimų apie klimato kaitą“. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rita Miliūtė).Seime rengiamoje konferencijoje bus aptarti gyvenimo pabaigos klausimai: paciento galimybė priimti sprendimus, susijusius su savo gydymu.„Naujienų žemėlapis“: įtaka rinkėjams.Verslo naujienos: prekyba elektroninėse parduotuvėse. Kultūros renginių anonsas.Praeivių nuomonė apie arbatą.Penktadienio pašnekovė – dainininkė Monika Linkytė.

Apie Vietnamą pasakoja Gabrielė Štaraitė, keliautoja, kelionių organizatorė, verslininkė, rašytoja. Kuo išskirtinė ši Pietryčių Azijos šalis, kur geriausia vieta aitvaruotojams, kuo žavi į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti miestai, kada palankiausias metas keliauti, ar tiesa, kad ten galima per dieną pasisiūti kostiumą ar batus – visus atsakymus rasite pasiklausę pokalbio. Girdėjom ir Vietnamo grupių bei atlikėjų - „The Kanonos“, „Magic Pinions“, Paranoid, Onionn, Marzuz.

Apie Vietnamą pasakoja Gabrielė Štaraitė, keliautoja, kelionių organizatorė, verslininkė, rašytoja. Kuo išskirtinė ši Pietryčių Azijos šalis, kur geriausia vieta aitvaruotojams, kuo žavi į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti miestai, kada palankiausias metas keliauti, ar tiesa, kad ten galima per dieną pasisiūti kostiumą ar batus – visus atsakymus rasite pasiklausę pokalbio. Girdėjom ir Vietnamo grupių bei atlikėjų - „The Kanonos“, „Magic Pinions“, Paranoid, Onionn, Marzuz.

„Muzikiniame pastiše“ – vyrų grupė „Ugniavijas”.Toliau žvelgsime į Pietryčių Europą – Balkanus. Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos muzika.

„Muzikiniame pastiše“ – vyrų grupė „Ugniavijas”.Toliau žvelgsime į Pietryčių Europą – Balkanus. Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos muzika.

Pietryčių Azijoje esantis Mianmaras daugelio dėmesį atkreipė, kai prieš metus šalies parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Ši pergalė daugeliui vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius šalį kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu. Vis dėlto praėjus metams Mianmaras toli gražu nerodo tokio progreso, kokio laukta. Atvirkščiai - žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie vykdomus žmogaus teisių pažeidimus prieš Mianmaro musulmonų etninę Rohindžų grupę. Kas slepiasi už pasauliui menkai pažįstamos šalies sienų? Ir su kokiais persekiojimais susiduria Mianmaro etninės mažumos?Radijo dokumentikos laida parengta, dalyvaujant projekte „Žiniasklaida vystymuisi", kuris finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Pietryčių Azijoje esantis Mianmaras daugelio dėmesį atkreipė, kai prieš metus šalies parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Ši pergalė daugeliui vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius šalį kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu. Vis dėlto praėjus metams Mianmaras toli gražu nerodo tokio progreso, kokio laukta. Atvirkščiai - žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie vykdomus žmogaus teisių pažeidimus prieš Mianmaro musulmonų etninę Rohindžų grupę. Kas slepiasi už pasauliui menkai pažįstamos šalies sienų? Ir su kokiais persekiojimais susiduria Mianmaro etninės mažumos?Radijo dokumentikos laida parengta, dalyvaujant projekte „Žiniasklaida vystymuisi", kuris finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Migracija vyksta, kol gyvuoja žmonija. Mūsų tolimi protėviai iš Pietryčių Afrikos pradėjo keliones ieškodami maisto, geresnių gyvenimo sąlygų, ir pamažu buvo įsikurta visuose planetos žemynuose. Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros docentė Lidija Šabajevaitė savo paskaitoje „Migracija globali – pasekmės lokalios“ pateikia žinių iš migracijos istorijos, aptaria pastarojo meto milžiniškos migrantų bangos priežastis ir kaip klostosi atvykėlių gyvenimas svetur, kokias jie turi teises, dėl ko baiminasi juos priimančios valstybės.

Migracija vyksta, kol gyvuoja žmonija. Mūsų tolimi protėviai iš Pietryčių Afrikos pradėjo keliones ieškodami maisto, geresnių gyvenimo sąlygų, ir pamažu buvo įsikurta visuose planetos žemynuose. Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros docentė Lidija Šabajevaitė savo paskaitoje „Migracija globali – pasekmės lokalios“ pateikia žinių iš migracijos istorijos, aptaria pastarojo meto milžiniškos migrantų bangos priežastis ir kaip klostosi atvykėlių gyvenimas svetur, kokias jie turi teises, dėl ko baiminasi juos priimančios valstybės.

Lazdijų žemė – jotvingių palikimas. Veisiejų regioninis parkas yra Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingosios Pietryčių lygumos sandūroje, kur gausu ežerų ežerėlių, upių upelių, pelkių, įsikūrusių tarp miškų. Nors šiame krašte smėlėta, nederlinga žemė, čia nuo seno gyvena žmonės santarvėje su gamta.Veisiejų regioninio parko lankytojų centras įsikūręs vaizdingame Ančios pusiasalyje, XVIII a. Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Masalskio pastatytame dvare. Lankytojų centras kviečia užsukti, gauti informacijos ir po to pasklisti po įspūdingas vietas pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, žirgais ar baidarėmis.Iš Veisiejų regioninio parko lankytojų centro keliauti į Kapčiamiestį, Vainežerio dvarą, pasižvalgyti po nuostabaus grožio apylinkes kviečia Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė, ekologė Irma Maciulevičienė, rekreacininkė Aistė Savenkovaitė ir Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas.

Lazdijų žemė – jotvingių palikimas. Veisiejų regioninis parkas yra Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingosios Pietryčių lygumos sandūroje, kur gausu ežerų ežerėlių, upių upelių, pelkių, įsikūrusių tarp miškų. Nors šiame krašte smėlėta, nederlinga žemė, čia nuo seno gyvena žmonės santarvėje su gamta.Veisiejų regioninio parko lankytojų centras įsikūręs vaizdingame Ančios pusiasalyje, XVIII a. Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Masalskio pastatytame dvare. Lankytojų centras kviečia užsukti, gauti informacijos ir po to pasklisti po įspūdingas vietas pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, žirgais ar baidarėmis.Iš Veisiejų regioninio parko lankytojų centro keliauti į Kapčiamiestį, Vainežerio dvarą, pasižvalgyti po nuostabaus grožio apylinkes kviečia Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė, ekologė Irma Maciulevičienė, rekreacininkė Aistė Savenkovaitė ir Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas.

Apžvalgininkai pastebi, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje išryškino Rytų partnerių susiskaldymą ir skirtingus siekius.Nors pastaruoju metu daugiausiai kalbama apie migrantų krizę Europoje, tačiau ne ką geresnė padėtis ir Pietryčių Azijoje. Kodėl tūkstančiai žmonių ryžtasi sekinančiai kelionei iš Tailando į Malaizija ir Indoneziją?Praėjo mėnuo nuo žemės drebėjimo Nepale. Ten esantis fotografas Patrikas Adamsas pasakoja, kad provincijose nuolatos reikia humanitarinės pagalbos, o visi Nepalo gyventojai vis dar jaučia baimę ir nežinomybę.

Apžvalgininkai pastebi, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje išryškino Rytų partnerių susiskaldymą ir skirtingus siekius.Nors pastaruoju metu daugiausiai kalbama apie migrantų krizę Europoje, tačiau ne ką geresnė padėtis ir Pietryčių Azijoje. Kodėl tūkstančiai žmonių ryžtasi sekinančiai kelionei iš Tailando į Malaizija ir Indoneziją?Praėjo mėnuo nuo žemės drebėjimo Nepale. Ten esantis fotografas Patrikas Adamsas pasakoja, kad provincijose nuolatos reikia humanitarinės pagalbos, o visi Nepalo gyventojai vis dar jaučia baimę ir nežinomybę.

Kas savaitę priešindamiesi gamtos naikinimui įvairiose pasaulio šalyse bent du žmonės netenka gyvybės. Tarptautinės organizacijos „Global witness“ duomenimis, pernai nuo policijos kulkų ar samdomų žudikų rankos žuvo 116 aplinkosaugos aktyvistų. Daugiausia jų – vietos bendruomenių žmonės konfliktuose dėl hidroelektrinių statybos, išteklių gavybos ir žemės ūkio plėtros Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tačiau pavojus kyla ir Afrikos bei Pietryčių Azijos gyventojams, susiduriantiems su naujų gavybos plotų ieškančiomis bendrovėmis.„Vis daugiau kalbant apie aplinkosaugą apskritai, konkrečios tų šalių vietos problemos lieka nesprendžiamos“, – sako ne pirmą dešimtmetį Afrikos ir Artimųjų rytų šalimis besidomintis suomių žurnalistas Peikas Johanssonas. „Nigerija yra geras pavyzdys. Vyksta didelės konferencijos, kuriose netgi dalyvauja tarptautinės bendrovės, o vietos lygmeniu pokyčiai itin lėti“. Su juo kalbėjomės apie tai, su kuo susiduria Nigerio upės deltos – vienos labiausiai nafta užterštų vietų pasaulyje – gyventojai.Ką reiškia būti aktyvistu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, laidoje pasakoja ilgametis suomių karo korespondentas, Tamperės universiteto dėstytojas Raulis Virtanenas ir daugiau kaip du dešimtmečius Afrikoje dirbantis buvęs BBC tarptautinio vystymosi korespondentas Markas Doyle'as.Visi jie dalyvavo praėjusią savaitę Suomijos sostinėje Helsinkyje organizuotuose mokymuose žurnalistams, rašantiems apie besivystančiąsias šalis. Mokymus surengė Suomijos fondas žiniasklaidai ir vystymuisi (VIKES), o finansavo Europos Komisija. Šie mokymai yra dalis trejus metus truksiančio projekto Žiniasklaida vystymuisi (angl. Media4Development), juose dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Slovakijos žurnalistai.

Kas savaitę priešindamiesi gamtos naikinimui įvairiose pasaulio šalyse bent du žmonės netenka gyvybės. Tarptautinės organizacijos „Global witness“ duomenimis, pernai nuo policijos kulkų ar samdomų žudikų rankos žuvo 116 aplinkosaugos aktyvistų. Daugiausia jų – vietos bendruomenių žmonės konfliktuose dėl hidroelektrinių statybos, išteklių gavybos ir žemės ūkio plėtros Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tačiau pavojus kyla ir Afrikos bei Pietryčių Azijos gyventojams, susiduriantiems su naujų gavybos plotų ieškančiomis bendrovėmis.„Vis daugiau kalbant apie aplinkosaugą apskritai, konkrečios tų šalių vietos problemos lieka nesprendžiamos“, – sako ne pirmą dešimtmetį Afrikos ir Artimųjų rytų šalimis besidomintis suomių žurnalistas Peikas Johanssonas. „Nigerija yra geras pavyzdys. Vyksta didelės konferencijos, kuriose netgi dalyvauja tarptautinės bendrovės, o vietos lygmeniu pokyčiai itin lėti“. Su juo kalbėjomės apie tai, su kuo susiduria Nigerio upės deltos – vienos labiausiai nafta užterštų vietų pasaulyje – gyventojai.Ką reiškia būti aktyvistu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, laidoje pasakoja ilgametis suomių karo korespondentas, Tamperės universiteto dėstytojas Raulis Virtanenas ir daugiau kaip du dešimtmečius Afrikoje dirbantis buvęs BBC tarptautinio vystymosi korespondentas Markas Doyle'as.Visi jie dalyvavo praėjusią savaitę Suomijos sostinėje Helsinkyje organizuotuose mokymuose žurnalistams, rašantiems apie besivystančiąsias šalis. Mokymus surengė Suomijos fondas žiniasklaidai ir vystymuisi (VIKES), o finansavo Europos Komisija. Šie mokymai yra dalis trejus metus truksiančio projekto Žiniasklaida vystymuisi (angl. Media4Development), juose dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Slovakijos žurnalistai.

Neteisėtas žemės grobstymas – problema, su kuria susiduria šimtai tūkstančių Pietų Amerikos, Afrikos ir Pietryčių Azijos čiabuvių. Tačiau čia pažeidžiami ne tik tarptautiniai susitarimai. Naikinamos ištisos ekosistemos, kurios dar išlikusios nepaliestos pramonės. Jos neretai yra labai svarbios ne tik vietiniams gyventojams, bet visai planetos ekosistemai. Pavyzdžiui, planetos plaučiai – atogrąžų miškai.Kambodžoje per pastaruosius keliasdešimt metų miškų sumažėjo daugiau nei perpus. Jų vietoje dabar dažnai plyti neaprėpiamos plantacijos kaučiukmedžių, cukranendrių, anakardžių. Daugiau nei 70 procentų visų dirbamų laukų šioje šalyje priklauso tarptautinėms bendrovėms. Žmogaus teisių organizacijos skaičiuoja, jog per pastarąjį dešimtmetį daugiau kaip pusė milijono žmonių Kambodžoje tiesiogiai nukentėjo dėl žemės grobstymo. Dalis jų buvo jėga iškeldinti, persekiojami ar net nužudyti.Praėjusį rudenį Kambodžos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje. Jos siekia, kad žemės grobstymas būtų pripažintas nusikaltimu žmonijai. Tikimasi, kad tuomet padėtis imtų keistis ne tik Kambodžoje, bet ir kitose šalyse, kuriose žemės grobstymas yra svarbi problema. Apie tai specialiai mūsų laidai pasakojimą parengė Kambodžoje pernai apsilankiusi kolegė Vita Ličytė.Taip pat laidoje – pokalbis su gamtininke Dalia Bastyte apie atogrąžų miškų svarbą Papua Naujosios Gvinėjos čiabuviams.

Neteisėtas žemės grobstymas – problema, su kuria susiduria šimtai tūkstančių Pietų Amerikos, Afrikos ir Pietryčių Azijos čiabuvių. Tačiau čia pažeidžiami ne tik tarptautiniai susitarimai. Naikinamos ištisos ekosistemos, kurios dar išlikusios nepaliestos pramonės. Jos neretai yra labai svarbios ne tik vietiniams gyventojams, bet visai planetos ekosistemai. Pavyzdžiui, planetos plaučiai – atogrąžų miškai.Kambodžoje per pastaruosius keliasdešimt metų miškų sumažėjo daugiau nei perpus. Jų vietoje dabar dažnai plyti neaprėpiamos plantacijos kaučiukmedžių, cukranendrių, anakardžių. Daugiau nei 70 procentų visų dirbamų laukų šioje šalyje priklauso tarptautinėms bendrovėms. Žmogaus teisių organizacijos skaičiuoja, jog per pastarąjį dešimtmetį daugiau kaip pusė milijono žmonių Kambodžoje tiesiogiai nukentėjo dėl žemės grobstymo. Dalis jų buvo jėga iškeldinti, persekiojami ar net nužudyti.Praėjusį rudenį Kambodžos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje. Jos siekia, kad žemės grobstymas būtų pripažintas nusikaltimu žmonijai. Tikimasi, kad tuomet padėtis imtų keistis ne tik Kambodžoje, bet ir kitose šalyse, kuriose žemės grobstymas yra svarbi problema. Apie tai specialiai mūsų laidai pasakojimą parengė Kambodžoje pernai apsilankiusi kolegė Vita Ličytė.Taip pat laidoje – pokalbis su gamtininke Dalia Bastyte apie atogrąžų miškų svarbą Papua Naujosios Gvinėjos čiabuviams.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai.Apie visa tai pasakojimų ciklas – „Pietryčių Lietuva“. Visą mėnesį kalbėjome apie šio regiono istoriją, kalbą, ekonomiką ir kraštovaizdį. Šiandien – paskutinis pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos tapatybę. Kaip save suvokia Vilniaus krašte gyvenantys žmonės ir kaip Lietuvos politikai formuoja šio regiono identitetą. Apie tai – Indrės Anskaitytės pasakojime.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai.Apie visa tai pasakojimų ciklas – „Pietryčių Lietuva“. Visą mėnesį kalbėjome apie šio regiono istoriją, kalbą, ekonomiką ir kraštovaizdį. Šiandien – paskutinis pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos tapatybę. Kaip save suvokia Vilniaus krašte gyvenantys žmonės ir kaip Lietuvos politikai formuoja šio regiono identitetą. Apie tai – Indrės Anskaitytės pasakojime.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai.Apie visa tai pasakojimų ciklas – „Pietryčių Lietuva“. Visą mėnesį kalbėjome apie šio regiono istoriją, kalbą, ekonomiką ir kraštovaizdį. Šiandien – paskutinis pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos tapatybę. Kaip save suvokia Vilniaus krašte gyvenantys žmonės ir kaip Lietuvos politikai formuoja šio regiono identitetą. Apie tai – Indrės Anskaitytės pasakojime.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai.Apie visa tai pasakojimų ciklas – „Pietryčių Lietuva“. Visą mėnesį kalbėjome apie šio regiono istoriją, kalbą, ekonomiką ir kraštovaizdį. Šiandien – paskutinis pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos tapatybę. Kaip save suvokia Vilniaus krašte gyvenantys žmonės ir kaip Lietuvos politikai formuoja šio regiono identitetą. Apie tai – Indrės Anskaitytės pasakojime.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Šį kartą pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos ekonomiką. Ar tikrai regioną galima vadinti ekonomiškai atsilikusiu?

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Šį kartą pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos ekonomiką. Ar tikrai regioną galima vadinti ekonomiškai atsilikusiu?

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Šį kartą pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos ekonomiką. Ar tikrai regioną galima vadinti ekonomiškai atsilikusiu?

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Šį kartą pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos ekonomiką. Ar tikrai regioną galima vadinti ekonomiškai atsilikusiu?

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Antroje dokumentikos ciklo dalyje aiškinsimės, kaip regionas kalba.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Antroje dokumentikos ciklo dalyje aiškinsimės, kaip regionas kalba.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Antroje dokumentikos ciklo dalyje aiškinsimės, kaip regionas kalba.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Antroje dokumentikos ciklo dalyje aiškinsimės, kaip regionas kalba.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

„Išlaipiojęs aukščiausias pasaulio viršukalnes, atsigręžiau į Lietuvą, į tai, kas arčiausia. Tik visų rūpesčiu galima įprasminti mums brangias vietas, kuriomis galėtume džiaugtis, ilsėtis, švęsti brangias istorines šventes“, – mintimis dalijasi alpinistas Vladas Vitkauskas. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsidėsčiusiame Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, fiksuotą aukščiausią Lietuvos vietą pasirinko patys žmonės. „Kas iš to, jeigu mes nurodinėsime, kur turėtų rinktis žmonės. Tuščiai švaistomos lėšos. Žmonės patys atsirenka tai, kas jiems tinkamiausia, o mes turime padėti“, – sako R. Baškytė. „Ilgai galvojome, kaip pavadinti aukščiausią Lietuvos vietą. Mintį pakišo etnologas Libertas Klimka“, – prisimena buvęs alpinistas Vitalis Stepulis, – taip ir pavadinome – aukščiausios baltų mitologijos ir senosios religijos dievybės vardu – Aukštojo kalva. Aukštojas – vyriausio baltų dievo vardas. Pamėgo žmonės šalia Juozapinės kalno Aukštojo kalvą. Dabar čia pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptorės Dalios Matulaitės kompozicija „Aukuras“, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros akcentai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Lankymui pritaikytoje teritorijoje žiemą galima keliauti po apylinkes su slidėmis, vasarą – su dviračiais.Netoli Juozapinės geomorfologinio draustinio, Medininkų kaime, yra Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla. Ten kuriasi pasieniečių muziejus, kuris bus atviras visiems lankytojams, vyks edukacinės pamokėlės moksleiviams. Laidoje apie tai pasakoja muziejaus darbuotoja Loreta Dumbauskienė.

„Išlaipiojęs aukščiausias pasaulio viršukalnes, atsigręžiau į Lietuvą, į tai, kas arčiausia. Tik visų rūpesčiu galima įprasminti mums brangias vietas, kuriomis galėtume džiaugtis, ilsėtis, švęsti brangias istorines šventes“, – mintimis dalijasi alpinistas Vladas Vitkauskas. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsidėsčiusiame Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, fiksuotą aukščiausią Lietuvos vietą pasirinko patys žmonės. „Kas iš to, jeigu mes nurodinėsime, kur turėtų rinktis žmonės. Tuščiai švaistomos lėšos. Žmonės patys atsirenka tai, kas jiems tinkamiausia, o mes turime padėti“, – sako R. Baškytė. „Ilgai galvojome, kaip pavadinti aukščiausią Lietuvos vietą. Mintį pakišo etnologas Libertas Klimka“, – prisimena buvęs alpinistas Vitalis Stepulis, – taip ir pavadinome – aukščiausios baltų mitologijos ir senosios religijos dievybės vardu – Aukštojo kalva. Aukštojas – vyriausio baltų dievo vardas. Pamėgo žmonės šalia Juozapinės kalno Aukštojo kalvą. Dabar čia pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptorės Dalios Matulaitės kompozicija „Aukuras“, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros akcentai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Lankymui pritaikytoje teritorijoje žiemą galima keliauti po apylinkes su slidėmis, vasarą – su dviračiais.Netoli Juozapinės geomorfologinio draustinio, Medininkų kaime, yra Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla. Ten kuriasi pasieniečių muziejus, kuris bus atviras visiems lankytojams, vyks edukacinės pamokėlės moksleiviams. Laidoje apie tai pasakoja muziejaus darbuotoja Loreta Dumbauskienė.