Podcasts about prognozuojama

Belgijos mokslininkai uždaroje talpoje bando išgauti sausų žmogaus kaulų kvapą. Šis tyrimas inicijuotas bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, kuriems talkina šunys. Eksperimento tikslas – padėti šunims greičiau aptikti senus palaikus.Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplito įrašas, kad vienam iš parkų Klaipėdoje, yra mėtomi žiurknuodžiai, kurie įdėti į pašteto bei dešros mišinį. Moteris pasakojo, kad vieną tokį paketą prarijo ir jos šuo – teko skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją bei plauti skrandį. Ji taip pat pasidalino ir aprašymu moters, kuri, kaip įtariama, tuos paketus parke ir galėjo išmėtyti. Tai – ne pirmas atvejis Lietuvoje, kai gyvūnų augintojai fiksuoja įvairiose viešose vietose mėtomus šunims patrauklius skanėstus su nuodais.Prieš beveik dešimtmetį pasaulis išėjo iš proto dėl žaidimo Pokemon Go. Viso pasaulio gatvėse slankiojo žmonės įbedę akis į telefonus, kuriuose gaudė virtualius pokemonus. Bet šiandien šis žaidimas kone pamirštas. Kas nutiko?Nuo sausio pirmosios Lietuvoje įsigaliojo didesni akcizai degalams, o pokyčius nesunku matyti plika akimi – degalų kainos degalinių švieslentėse kilo į viršų. Prognozuojama, kad Lietuvoje degalų, o ypač – dyzelino - kaina kasmet stabiliai stiebsis į viršų ir 2030-aisiais gali pasiekti net 2,5 euro už litrą.Ved. Paulius Selezniovas

Kasmet žurnalas TIME skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą. Šiemet jų – net 200-ai, tarp jų - dirbtinio intelekto įrankiai, testai ligoms nustatyti, tvaraus ūkininkavimo idėjos.Po kilusio pasipiktinimo, kad institucijos Lietuvoje nėra pasirengusios reaguoti į situacijas, kai asmuo įtaria buvęs apsvaigintas, netrukus šalyje atsiras galimybė greitai aptikti narkotines medžiagas žmogaus organizme.Didieji automobilių gamintojai šiemet vis garsiau kalba apie patiriamus sunkumus. Prognozuojama, kad dėl prasidėjusios krizės kitąmet gali dar labiau brangti nauji automobiliai, dėl ko gali kilti ir paslaugų kainos. Ar automobilių gamintojai kitąmet sugebės įveikti kylančius iššūkius bei kaip tai atsilieps Lietuvos verslams bei gyventojams?Klaipėdos uosto krova šiais metais augo maždaug dešimtadaliu – krovos apimtys šiemet sieks apie 36 milijonus tonų krovinių. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, Klaipėdos uostas išlaiko lyderio pozicijas tarp kaimyninių uostų, o tą labiausiai lemia stiprėjanti Lietuvos ekonomika.Ved. Paulius Selezniovas

Vengrija pradeda pirmininkauti Europai Sajugos Tarybai su šūkiu – „Padarykime Europą vėl didžią“. Ką Ukrainos neremiančios Vengrijos pirmininkavimas gali reikšti Europai?Aktualus klausimas. Savaitgalį Baltijos jūroje nuskendo dvi mergaites gelbėjęs vyras, o Plungėje nuskendo dvejų metų mergaitė. Kaip paskatinti žmones saugiai elgtis vandenyje, kad būtų išvengta tokių tragedijų?Įsigalioja svarbi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisa. Pagal ją bus viešinamos įmonės, iš kurių nutekėjo klientų duomenys, organizacijos galės teikti grupinius ieškinius.Po pirmojo parlamento rinkimų turo Prancūzijoje pirmauja Marin Le Pen vedami kraštutiniai dešinieji. Prognozuojama, kad po antrojo turo Le Pen partija parlamente gali turėti absoliučią daugumą. Kaip Prancūziją, o ir visą Europą pakeis šių rinkimų rezultatai?Tęsiame pažintį su Paryžiaus olimpiadoje dalyvausiančiais Lietuvos sportininkais. Šįkart – pasakojimas apie treko dviratininkę Oliviją Baleišytę.Ved. Edvardas Kubilius

Ūkininkai sustatė savo traktorius bei kitą techniką ir pradeda kelių dienų protestą prie Vyriausybės. Protestuotojai siekia atkreipti valdžios dėmesį į, jų teigimu, nesprendžiamas problemas.Valstybės gynimo taryba sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“.Akcizo įvedimas naftos dujoms nebuvo klaida, sako Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, taip reaguodamas į kritiką. Pasak ministro, akcizu bandyta užkirsti kelią į Lietuvą patekti rusiškoms dujoms, tačiau gruodį joms sankcijas paskelbė ir Europos Sąjunga.Rusija surengė naują didelio masto raketų ataką prieš Ukrainą, pranešama apie 5 žuvusius ir apie 40 sužeistų žmonių. Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė apie pasirašytą 1,2 milijardo Jungtinių Valstijų dolerių vertės užsakymą artilerijos sviediniams gaminti, o Europos Sąjunga artėja prie susitarimo panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas.Nors Klaipėdos uosto krova 2023-aisiais metais krito, teigiama, jog metai buvo geri. Prognozuojama, kad krovos rodikliai mažės ir šiemet, tačiau, anot uosto atstovų, įtakos tam konfliktai Raudonojoje jūroje neturės.Sukurta nauja suaugusiųjų mokymo platforma „Kursuok.lt“, bus galima pasinaudoti parama kursams.Ved. Darius Matas

Klaipėdietė Gintarė Čemerkaitė gyvenimą Kanadoje iškeitė į studijas Klaipėdoje.Šie metai prasidėjo tragedija – Viršuliškių rajone Vilniuje po sprogimų kilo gaisras, du žmonės – žuvo, namas apgadintas itin stipriai. Praėjusių metų liepą Šiauliuose per gaisrą daugiabutyje pro devinto aukšto langą iššokusi mergina. Anot specialistų, situacija senos statybos daugiabučiuose – itin sudėtinga, mat nelaimės atveju evakuotis gyventojai gali tik vienu keliu – naudodamiesi bendro naudojimo laiptinėmis. Dalyje daugiabučių įrengtos gaisrinės kopėčios bei evakuaciniai išėjimai, tačiau dažnai jie būna užrakinti arba užkrauti daiktais, todėl pasinaudoti jais – neįmanoma.Prognozuojama, jog metams bėgant ir vandens lygiui jūroje kylant, potvynis gali pasiglemžti ir Klaipėdos miestą. Kiek tokios prognozės teisingos ir ar tikrai yra pagrindo nerimauti dėl to, jog potvyniai ateityje tik stiprės?Ved. Paulius Selezniovas

Degalai Lenkijoje jau kainuoja tiek, kiek Lietuvoje. Prognozuojama, kad artimiausiu metu Lenkijoje šiek tiek gali brangti ir maisto produktai bei paslaugos. Kaip tai paveiks Lenkijoje mėgstančius apsipirkti lietuvius?Aktualus klausimas. Valstybės saugumo departamentas ragina valdžią arba riboti Baltarusijos piliečių imigraciją, arba stiprinti žvalgybą. Ką siūlytumėte daryti su Baltarusijos piliečiais, kurių Lietuvoje gyvena per 60 tūkst.?Elektros, dujų ir šilumos kainos šiais metais stabilizavosi, o kitąmet analitikai prognozuoja ir dar ženklesnį pigimą. Tačiau kai kur kainoms neleis mažėti papildomi mokesčiai. Daugiau apie tai – „Verslo laike“.Pasirašomas susitarimas, kuriame įtvirtintas Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje planas. Kaip Lietuvai sekasi ruoštis priimti vokiečių brigadą ir kiek Vokietija šiandien svarbi, užtikrinant Lietuvos saugumą?Atlikusi tyrimą Statybų inspekcija nustatė, kad parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio ir jo kaimyno, buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso namai pastatyti išdavus neteisėtus leidimus. Koks šių dviejų namų likimas?Ved. Edvardas Kubilius

Izraelio pasienyje su Gazos ruožu, kur sutelkta šimtai tūkstančių karių, šiandien fiksuojamas kur kas didesnis aktyvumas, tačiau skelbiama, kad sausumos puolimas prieš Hamas kol kas atidedamas.Lenkijoje vyksta parlamento rinkimai, lyginami su referendumu dėl šalies demokratinės ateities. Rinkimų apžvalga iš Varšuvos, nuotaikos balsuojančiųjų Lietuvoje ir politologo komentaras.Prognozuojama, kad rezultatams didelės įtakos turės Lenkijos rinkėjų moterų balsai. Pokalbis apie tai, dėl ko nerimauja šiuolaikinės lenkės.Apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos mokinių namų darbus ruošia su dirbtinio intelekto programomis.Ved. Guoda Pečiulytė

Lygiai prieš šimtą metų – 1923-ųjų rugsėjo 30-ą kompozitoriaus Stasio Šimkaus iniciatyva Klaipėdoje atidaryta konservatorija, kuri sėkmingai iki šių dienų tęsia savo misiją – ugdyti išskirtinių gabumų muzikai turinčius vaikus.Slovakijoje šiandien vyksta rinkimai, kurie lems, kaip keisis šalies užsienio politika. Prognozuojama, kad po jų į premjero postą grįš Robertas Fico ir jo partija „Smer“. Robertas Fico prieš rinkimus ne kartą pagarsėjo antiukrainietiškais ir prorusiškais pasisakymais, tad po rinkimų Slovakija gali tapti dar viena Europos Sąjungos šalimi, kritiškai vertinanti paramos Ukrainai tiekimą ir spaudimo Rusijai didinimą.LRT KLASIKA švenčia 20-ąjį gimtadienį ir savo klausytojus kviečia priimti lėto laiko taisykles – patirti kultūrą tokiu tempu, kuris leistų į ją pasinerti giliai, visapusiškai bei niekur neskubant.Visuomenei atveriama buvusi žydų rabinų aukštoji mokykla – Telšių ješiva. Joje įkurta ekspozicija, pasakojanti Telšiuose kadaise gyvenusios gausios žydų bendruomenės istorijas.Ved. Paulius Selezniovas

Toli nuo turistų akių yra Veneciją nuo potvynių saugantys kilnojami barjerai „Mozė“. Tiesa, didžiąją laiko dalį „Mozė“ guli po vandeniu, barjerai pakeliami tik per potvynius, galinčius miestui sukelti rimtesnių nuostolių.Dabar tokie potvyniai vyksta 15 dienų per metus. Prognozuojama, kad 2060-2070 metais jie vyks mažiausiai 180 dienų per metus.„Uždaryta, nekvėpuojanti lagūna yra „laguna morta“, mirusi lagūna“, – taip ateities perspektyvas apibūdina Venecijoje įsikūrusi gidė Aida Skorupskaitė.Mokslininkai ir valdžia tikisi, kad iki to laiko bus atrasti kiti sprendimai – tokie, kurie padės išsaugoti ne tik miestą, bet ir lagūną. „Mes turime tik vieną problemą – tas laikas yra jau rytoj“, – sako inžinerijos mokslų daktaras Davide Togninis, ketverius metus tyrinėjęs potvynių sąnašomis mintančias druskingas pelkes Venecijos lagūnoje.Ilgesnės pasakojimo versija pirmąkart skambėjo liepos 23 dieną, laidoje „Radijo dokumentika“.Autorė Inga Janiulytė-TemporinASSOCIATED PRESS nuotrauka

Ukrainai teko keisti kontrpuolimo taktiką, kad išvengtų didžiulių nuostolių. Prognozuojama, kad besiginančiai šaliai bent jau artimiausiu metu nepavyks atkovoti Melitopolio.Savo ruožtu Charkivo savanorių asociacijos vadovas Ruslanas Alikperovas interviu LRT sako, kad Ukraina jau dabar būtų atkovojusi visą savo teritoriją, jei Vakarų parama šalį būtų pasiekusi laiku.Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija kreipsis į Krašto apsaugos ministeriją dėl informacijos, svarstydami, ar ministras Arvydas Anušauskas nepaviešino įslaptintos informacijos apie vokiškų tankų pirkimą. Dėl to į komisiją kreipėsi Seimo narys Saulius Skvernelis.Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį Nobelio taikos premijai nominuotos baltarusių organizacijos „Mūsų namai“ vadovei Olgai Karač. Ji pati aiškina, kad prieglobsčio negavo, nes yra ėmusi interviu iš Žirinovskio. Lietuvos institucijos sprendimo priežasčių nekomentuoja. Tačiau Lietuvos žurnalistai spėlioja, kad galbūt baltarusių aktyvistė tarnyboms neįtiko dėl ryšių su Baltarusijai šnipinėjusiu ir už tai teisiamu Mantu Danieliumi.Kaip didžiausiu kroviniu vadinamas Orlen Lietuva gamyklos reaktorius tapo turistiniu objektu ir kiek laiko dar truks šiandien turėjusi pasibaigti jo kelionė per Lietuvą?Lietuvoje fiksuojami karščio rekordai, o koks laukia savaitgalis?Ved. Liepa Želnienė

Pietų Europos valstybes toliau alina miškų gaisrai. Prasčiausia padėtis Portugalijoje. Pokalbis su gaisrus lėktuvu Portugalijoje gesinančiu pilotu Arūnu Klova.Vilniaus senamiestyje esančiame name prieš savaitę radus didelį kiekį gyvsidabrio, jo garų koncentracija ore išlieka aukšta. Specialistai pastebi, kad Lietuvoje tokių atvejų pasitaiko retai.Aktualus klausimas. Kelias dienas Lietuvą siaubusios audros pražudė moterį Žagarėje, pridarė nuostolių už milijonus eurų, dalis gyventojų dar ir dabar neturi elektros. Kaip jūs išgyvenote audras? Kaip elgėtės per jas – saugojate save bei savo turtą?„Verslo laike“ – kodėl verslininkai ir asociacijos kritikuoja pustrečių metų galiojantį lobistų įstatymą?Kaip Lietuva toliau turėtų elgtis su Baltarusijos piliečiais, kurių atvyksta vis daugiau, kurių dalis pripažinti keliantys grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui ir kurių šalis priglaudė „Wagner“ kovotojus?Prognozuojama, kad beveik tris savaites pasaulyje rodomas filmas „Barbė“ sumuš visus žiūrimumo rekordus. Kodėl šia filmas sulaukia tokio milžiniško populiarumo?Ved. Edvardas Kubilius

Toli nuo turistų akių yra Veneciją nuo potvynių saugantys kilnojami barjerai „Mozė“. Tiesa, didžiąją laiko dalį „Mozė“ guli po vandeniu, barjerai pakeliami tik per potvynius, galinčius miestui sukelti rimtesnių nuostolių.Dabar tokie potvyniai vyksta 15 dienų per metus. Prognozuojama, kad 2060-2070 metais jie vyks mažiausiai 180 dienų per metus.„Uždaryta, nekvėpuojanti lagūna yra „laguna morta“, mirusi lagūna“, – taip apibūdina ateities perspektyvas Venecijoje įsikūrusi gidė Aida Skorupskaitė.Mokslininkai ir valdžia tikisi, kad iki to laiko bus atrasti kiti sprendimai – tokie, kurie padės išsaugoti ne tik miestą, bet ir lagūną. „Mes turime tik vieną problemą – tas laikas yra jau rytoj“, – sako inžinerijos mokslų daktaras Davide Tognin, ketverius metus tyrinėjęs potvynių sąnašomis mintančias druskingas pelkes Venecijos lagūnoje.Autorė Inga Janiulytė-TemporinWe Are Here Venice nuotrauka

Prieš kelerius metų atliktas jungtinis Amerikos nefrologų draugijos, Pasaulinės nefrologų draugijos ir Europos inkstų asociacijos tyrimas parodė, kad 843 milijonai žmonių pasaulyje serga lėtine inkstų liga. Dalis jų gyvena įprastą gyvenimą ir to net nežino, tačiau 13 milijonų žmonių kasmet suserga ūminiu inkstų pažeidimu, o beveik 4 milijonai – yra dializuojami arba savo kūne nešioja donoro inkstą. Viena tokių yra ir Irma Juodienė, kuriai inkstų transplantacija buvo atlikta prieš 20 metų ir šiandien moteris gyvena su mamos dovanotu inkstu. Apie ligos pradžią ir patirtus iššūkius – pokalbis su Irma Juodiene.Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi visame pasaulyje. Liūdniausia, kad lėtinės inkstų ligos neturi ryškių simptomų pradžioje. Kaip šioms ligoms užkirsti kelią – pokalbis su Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadove, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidente prof. Inga Arūne Bumblyte.Ved. Laura Adomavičienė

Darbe praleidžiame nemažai savo gyvenimo, todėl pasak mokslininkų, tai galėtų būti puiki erdvė stiprinti savo sveikatą. Vis dėlto kol kas tam nėra tinkamų sąlygų. Kaip pagerinti darbuotojų sveikatą aiškinosi Vilniaus universiteto sveikatos ir sporto centro tyrėjai.Nors profesionalūs baleto pasirodymai nedideliame miestelyje ar senjorų globos namuose gali skambėti kaip utopija, baleto trupė „Classic Art“ jau ne vienerius metus važinėja po regionų kultūros centrus, kur baleto pasirodymas dažniausiai būna rodomas pirmą kartą.Iš Seimo – raginimai Vyriausybei ratifikuoti programą „Au pair“, pagal kurią į Lietuvą galėtų atvykti auklės iš besivystančių šalių.Šiemet alergiškų žmonių laukia išbandymas. Prognozuojama, kad šiais metais žiedadulkių koncentracija bus didžiulė.

Jungtinėse Valstijose aiškėja vidurio kadencijos rinkimų rezultatai. Pirminiais duomenimis, Atstovų rūmų rinkimuose kol kas pirmauja respublikonai, o Senato kontrolę gali nulemti kelios svyruojančios valstijos. Pasak apžvalgininkų, jei respublikonams pavyktų užsitikrinti daugumą Kongrese, tai apsunkintų prezidento Baideno galimybes įgyvendinti sprendimus, įskaitant ir paramą Ukrainai. Kaip teigiama, šių rinkimų rezultatai gali nulemti ateinančius dešimtmečius, ir pačios Amerikos demokratijos ateitį.Ketvirtokams ir šeštokams Švietimo mokslo ir sporto ministerija siūlo įvesti privalomus ugdymo pasiekimų patikrinimus, jų neliktų šeštokams, o dešimtokams būtų privaloma patikrinimą išlaikyti bent patenkinamais pažymiais. Parengtose pataisose siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2024-2025 mokslo metų.Kodėl dar vasarą uždraudus prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su įvairiais skoniais ir kvapais, jomis toliau prekiaujama? Daugėjant pranešimų apie elektroninių cigarečių skysčiu apsinuodijusius paauglius, situaciją aiškinosi Seimo Sveikatos reikalų komitetas.Ar Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos medikė galėjo bandyti apvogti į ligoninę nuvežtą pacientę? Tokią situaciją aiškinasi Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas ir uostamiesčio policija.Verslo skrydžių prasme Lietuva tampa nepatrauklia investuotojams. Investuotojai nesinaudoja pigių skrydžių kompanijomis, o tradicininės kompanijos į Lietuvą skraido arba nepatogiais laikais, arba apskritai nutraukia skrydžius. Situaciją dar labiau sunkina tai, kad skrydžių rėmimui iš biudžeto Vyriausybė atsisakė skirti beveik šešis milijonus eurų kitiems metams.Kauno eglės kalėdinių dekoracijų gamyba. Šiais metais eglė bus puošiama pagal Čiurlionio paveikslų motyvus. Šiemet eglę juos dvylikos kilometrų ilgio lempučių girlianda. Prognozuojama, kad pasirinkus šviesos diodų mažos galios lemputes elektros bus sunaudojama trečdaliu mažiau, nei pernai.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuva priskirta prie mažai arba visai savo tarptautinių įsipareigojimų nevykdančių šalių ir už teisėsaugos darbą buvo įvertinta prasčiau nei Latvija bei Estija, – tai rodo „Transparency International“ tyrimas.Dėl intensyvesnių atakų Ukrainoje prieš civilius gyventojus, gali padaugėti pabėgėlių. Prognozuojama, kad į Lietuvą gali atvykti keliasdešimt tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių. Kaip juos pasirengusi priimti Lietuva?Lietuvoje gali nebelikti dalies traukinių maršrutų. Kelios savivaldybės sulaukė siūlymų susimokėti, jei nori, kad ir toliau per jų teritoriją kursuotų traukiniai. „Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad nuostolingus maršrutus būtina peržiūrėti. Ar pasigesite kai kurių traukinių maršrutų ?Per sunkmetį vieni verslai balansuoja ties išgyvenimo riba, kiti - atgimsta. Vienas tokių - dėvėtų drabužių parduotuvės. Jų pardavėjai sako, kad pirkėjai dažniau čia ėmė apsipirkti ne tik norėdami sutaupyti, bet ir dėl ekologinių priežasčių.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje didesnis kiekis žmonių gaus paramą maistu ir kompensaciją, tačiau daugėja ir prašančiųjų. Pabrangęs maistas, dujos ir elektra privertė ieškoti pagalbos ir tuos, kuriems anksčiau paramos nereikėjo.Prognozuojama, kad žiemą išaugs skurdo rodikliai, nes dar daugiau gyventojų atsidurs už energetinio skurdo ribos. Todėl jau šiandien siūloma griežtinti paramos ir kompensacijų teikimą.Ar valstybė pasiruošusi kovai su išaugsiančiu gyventojų skurdu?Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Vidas Lekavičius, buvusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, Maisto banko vadovas Simonas Gurevičius, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.Ved. Marius Jokūbaitis

„Man atrodo, taip atiduodu skolą savo močiutei“, – sako viena iš laidoje dalyvaujančių pašnekovių, Alytaus VšĮ „Gerumo skraistė“ direktorė Gita Mickevičiūtė. „Nors mano globojama senjorė nekalba, iš jos daug ko mokausi, pirmiausia – jautrumo, santūrumo“, – antrina kita pašnekovė, alytiškė asmeninė asistentė Silvija Ditauskienė. Silvija dar pasakoja, kad galimybė padėti žmonėms jai suteikia visavertiškumo jausmą, „Gerumo skraistė“ Alytuje veikia nuo 2015 metų pavasario. Pati organizacija yra orientuota į senyvo amžiaus žmones, tačiau teikia paslaugas ir neįgaliesiems.Spalio 1-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Pasaulio sveikatos organizacija senyvo amžiaus žmones laiko 60 m. ir vyresnius asmenis. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) gyventojų sudarys 60 metų ir vyresni žmonės, o 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus šios amžiaus grupės.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Turkija skelbia, kad pavyko pasiekti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto atlaisvinimo. Dėl karo Ukrainos uostuose užblokuota iki 25-ių milijonų tonų kviečių ir kitų grūdų. Kyjivas pareiškė, kad sutartį dėl Rusijos kariuomenės invazijos sutrikdyto Ukrainos grūdų eksporto atnaujinimo pasirašys tik su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, atmesdamas galimybę sudaryti kokių nors tiesioginių susitarimų su Maskva.Lietuva šiandien oficialiai prisijungė prie Ukrainos bylos prieš Rusiją dėl karo nusikaltimų Tarptautinio Teisingumo Teisme Hagoje. Ketinimus jungtis prie šios bylos išreiškė 43-ys pasaulio valstybės, taip pat Europos Sąjunga, kurios smerkia Rusijos vykdomą karinę agresiją ir jos vykdomus tarptautinius nusikaltimus. Tikimasi, jog bendrais veiksmais Rusijos valstybės atsakomybė bus konstatuota pažeidusi tarptautinę teisę ir turės užtikrinti žalos atlyginimą Ukrainai.Gausios liūtys, keliais kartais pabrangusios trąšos, išaugusios energetikos išlaidos, anot daržovių augintojų, vien padidinus produkcijos kainos nuostolių nepadegs. Prognozuojama, kad šį sezoną daržovės gali brangti apie 30 procentų. Neatmetama, kad dėl prastesnio derliaus ir pabrangusių sandėliavimo išlaidų, kai kurių daržovių žiemą galima ir pristigti.Kodėl Italijoje kilo nauja politinė krizė? Kodėl turėjo atsistatydinti populiarusis premjeras Mario Dragi? Po jo pasitraukimo Italijos prezidentas Serdžas Matarela paleido parlamentą, o per septyniasdešimt dienų turi būti surengti pirmalaikiai rinkimai.Vakarų Europą alinantys karščiai leido trumpam nusikelti į ateitį ir pajusti, kokie bus karštieji sezonai, kai ekstremalios kaitros bangos bus tapusios įprastu reiškiniu. Klimato šiltėjimas – inertiškas ir net jei iškastinio kuro būtų atsisakyta šiandien, temperatūros kilimas ateinančius nestos bent tris dešimtmečius.Savaitgalio orai.Ved. Madona Lučkaitė

Rusija skelbia pergalę Ukrainos Luhansko srityje, o ukrainiečiai įsitikinę, kad tai paskutinė priešo kariuomenės sėkmė. Prognozuojama, kad pergalė prieš Rusija – netrukus, atsakomieji smūgiai – rugpjūtį.Ko reikia, kad įvyktų persilaužimas ukrainiečių naudai? Tik ginklų? Ar mūšį laimės nepalaužiami kariai ant žemės ir visuomenės pasipriešinimas?Dalyvauja: Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Ved. Mindaugas Aušra

Rusijai užpuolus Ukrainą Suomija ir Švedija svarsto ar keisti gynybos strategiją ir stoti į NATO aljansą. Suomijos parlametas šią savaitę jau pradėjo debatus dėl šio klausimo. Švedijoje atliekama saugumo aplinkos analizė. Prognozuojama, kad Suomija apie tai, ar atsisakys neutralumo statuso ir pradės stojimo į aljansą procedūras, praneš jau iki NATO viršūnių susitikimo birželio pabaigoje. Pasakoja Živilė Raškauskaitė.Dvidešimtajame Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkurse „ Pragiedruliai“ specialusis pirmininko prizas atiteko karo žurnalistei iš Ukrainos Nataliai Nagornai. Natalios reportažas apie Mariupolį - koks jis buvo mylimas ukrainiečių ir kokį skausmą tenka išgyventi šiandien matant griuvėsius, buvo įvertintas komisijos. Natalia nuo pirmos karo dienos fiksuoja įvykius vykstančius kariaujančioje Ukrainoje. Ji specialiai atvyko į Lietuvą, į konkursą iš Ukrainos , o šįryt yra mūsų studijoje.Liko kelios dienos, iki kada gyventojai privalo suženklinti savo keturkojus augintinius. Ši prievolė numatyta daugiau nei prieš metus priimtose Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisose, kuriomis numatytas privalomas katinų, šunų, šeškų ženklinimas. Numatytas ir terminas, iki kada tai reikia padaryti: tiems, kurie iki gegužės 1-osios nesuženklins augintinių, gali grėsti baudos iki 550 eurų. Ar Jūs paženklinote savo keturkojus augintinius?Klausytojų skambučius, klausimus komentuoja Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.Verslo laike apie dvi Seimo narių idėjas – abi susijusios su būstu ir mokesčiais. Seimas vakar nepriėmė jų svarstyti. Bet gal vertėjo? Irma Janauskaitė apie tai.Tarptautinę Motinos žemės dieną, bus paskelbtas Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas. Juo šiais metais komitetas išrinko – socialinės inciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėją, Pokyčių lyderį, visomenininką, socialinį verslininką, Darnos žygio pėsčiomis 2020 metais aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą!“ iniciatorių Giedrių Bučą.Seniausias Lietuvos kino teatras „Romuva“ balandžio 22 d. atvers duris lankytojams. Po rekonstrukcijos žiūrovų čia lauks dvi šiuolaikiškos salės, išdidintoje scenoje galės vykti muzikos, teatro, šokio ir kitų atlikėjų pasirodymai. Istorinis pastatas taps jaukia, šiuolaikiška, drąsia ir atvira kultūros erdve. Pristatomas ir atnaujintas logotipas bei pavadinimas – Kino namai „Romuva“.Studijoje Švedijos atstovė šių metų Eurovizijoje Cornelia Jakobs, kuri pristatys savo dainą Hold Me Closer.Ved. Rūta Kupetytė

Civilių evakuacija iš Ukrainos miestų šiandien nevyks. Ukrainos vicepremjerės teigimu, dėl nuolatinių apšaudymų padėtis keliuose yra pernelyg pavojinga. Vakar iš apsiausto Mariupolio trimis autobusais pavyko išgabenti tik 79 žmones.Vilniuje viešinti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Bėrbok pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs iš esmės prisidėti steigiant sąjungininkų brigadą Lietuvoje vietoje dabartinio bataliono, bet dėl didesnio vieneto kūrimo turi apsispręsti visas Aljansas.Trakų ligoninėje uždaromas akušerijos skyrius, apie tai darbuotojai sužinojo prieš savaitę. Ar tai pirmosios sveikatos sistemos reformos aukos? Laikinasis ligoninės direktorius sako, kad nepavyko išlaikyti šio skyriaus, o Trakų rajono meras sako, kad savivaldybė pati neturi lėšų akušerijos skyriui finansuoti.Eidamas 93-iuosius metus Vilniuje mirė buvęs Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas, kompozitorius Lionginas Abarius.Prasiveržus metano dujoms, nauji sprogimai anglių kasykloje Lenkijoje.Rusijai užpuolus Ukrainą Suomija ir Švedija svarsto ar keisti gynybos strategiją ir stoti į NATO. Suomijos parlamentas šią savaitę jau pradėjo debatus dėl šio klausimo. Švedijoje atliekama saugumo aplinkos analizė. Prognozuojama, kad Suomija apie tai, ar atsisakys neutralumo statuso ir pradės stojimo į aljansą procedūras, praneš jau iki NATO viršūnių susitikimo birželio pabaigoje.Klaipėdoje prasidėjo vasarą paplūdimiuose budėsiančių gelbėtojų atrankos.Ved. Madona Lučkaitė

2020-aisiais dėl pandemijos ir įvesto karantino į Klaipėdą neužsuko nei vienas kruizinis laivas, pernai tokių buvo vos du. Tačiau šiemet uostamiestis laukia rekordinio kruizinės laivybos sezono. Prognozuojama, kad į Klaipėdą gali užsukti net aštuoniasdešimt lainerių. Prie to, pasak specialistų, prisidėjo ir Rusijai taikomos sankcijos, nes dėl jų kruizinės linijos šį sezoną aplenkia šios šalies uostus. Kaip Klaipėda ruošiasi pasitikti užsienio turistus?Prancūzijoje prasideda pirmasis prezidento rinkimų turas. Kas turi didžiausius šansus vadovauti šaliai?Ved. Paulius Selezniovas

„Prognozuojama, kad po 60 metų žemdirbystė nesugebės užauginti maisto, o žmonija delsia neturėdama sprendimų“, – sako aplinkosaugos populiarintoja Rugilė Matusevičiūtė.Laidoje – 12 punktų apie tvarų gyvenimo būdą ir draugiškus aplinkai sprendimus. Kokios didžiausios žmonijos aplinkosaugos klaidos ir kaip tvarumo idėja gali pakeisti asmenybę? Ar ekonominis augimas yra vienintelė maisto švaistymo priežastis?Pokalbis su aplinkosaugos populiarintoja, žurnaliste, medijų projekto „Išpakuota“ autore Rugile Matusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Naujienos iš Alytaus regiono.Pasirašytas manifestas – bibliotekininkų įsipareigojimas siekti kuo labiau pritaikyti bibliotekų erdvę ir jų darbuotojų požiūrį žmonių su negalia poreikiams.Prognozuojama, kad Lietuvoje netrukus gerokai pabrangs kava, jos gali ir pritrūkti.Poliklinikose daugėja sergančiųjų. Kaip suspėti gydyti sekasi šeimos gydytojams?Ved. Agnė Skamarakaitė

Penktadalis visų šalies bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų yra nuo 60 iki beveik 80-ies metų, apie 38 proc. visų mokytojų yra nuo 50 iki 59-erių metų amžiaus, o dar 27 proc. nuo 40 iki 49-erių metų amžiaus. Tai rodo oficialioji statistika. Lietuvos mokytojai yra patys seniausi Europoje.Be to, kaip prognozuoja Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), apie 5700 pedagogų, dirbusių šiais mokslo metais mokyklose per artimiausius ketverius metus išeis į pensiją. Prognozuojama, kad jau kitais - 2021-2022 mokslo metais - į pensiją išeis apie 6 proc. fizikos bei tokia pat dalis užsienio kalbų mokytojų, po 4 proc. matematikos, chemijos, gimtosios kalbos (ne lietuvių), istorijos ir muzikos mokytojų.Be to, kaip toliau prognozuoja STRATA, dėl kitų nei senatvės pensija ar mirtis priežasčių iš ugdymo įstaigų pasitrauks dar beveik 11 tūkst.Labiausiai po ketverių metų stigs tiksliųjų, gamtos mokslų (chemijos, fizikos, matematikos, biologijos) specializacijų mokytojų.Tuo tarpu pedagogikos - ypač trūkstamų tiksliųjų ir gamtos mokslų studijas - kasmet renkasi vos po keletą jaunuolių. Ir, jei jaunų mokytojų pritraukimo į mokyklas tempai išliks tokie, kaip dabar, nebus kas pakeičia į senatvės pensiją išėjusių ar dėl kitų priežasčių mokyklą palikusių pedagogų.Kodėl jauniems žmonėms nepatrauklios pedagogikos studijos? Kiek tiesos, kad į akademiškai stiprias mokyklas jauni pedagogai neina dirbti, nes neranda atliepo iš dominuojančių (arti)pensinio amžiaus kolegų, o privačiose mokyklose neužsibūva dėl irzlių tėvų poreikių? Ir kodėl jauni pedagogai noriai imasi korepetitoriauti - ar čia mažiau atsakomybės?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila bei matematikos mokytojas, korepetitorius Šarūnas Vaitkus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Ryto garsai, 2021 06 04 TIESIOGIAI IŠ KRS VILNIAUS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖSVedėjai: Edvardas Kubilius ir Darius Matas.6:30 PasisveikinimasŽiniosORAI, 2722952 Rg Orai 06 04 sinoptikas TADAS KANTAUTASDAINA6.40 TEMA: Senjorai žygiuoja aplink Vilnių. Vienas populiariausių projektų “Susitikim, mieli senjorai” skirtas vyresnio amžiaus žmonių užimtumui Lietuvoje skatinti pradeda jau penktąjį savo projekto sezoną. Prieš prasidedant tradiciniams, projekto organizuojamiems kūrybiniams užsiėmimams – projekto organizatoriai Vilniaus miesto senjorus kviečia apeiti visą Vilnių! Jau nuo gegužės 18 dienos, antradienio, net dešimt antradienių iš eilės, projekto organizatoriai kviečia Vilniaus miesto senjorus po ilgo laiko susitikti ir taip susipažinti su Vilniumi. Šio projekto vadovė Jelena Narūnienė 8 606 94443 ir 2 senjorai mūsų KR STUDIJOJE.6.50 TEMA: :Naujienų žemėlapio skirtukasKinija keičia šeimos planavimo politiką - šeimoms bus leidžiama turėti iki trijų vaikų. Prognozuojama, kad dėl trijų vaikų politikos per metus gims nuo trijų šimtų tūkstančių kūdikių daugiau. Bet tai toli gražu iki gimstamumo rodiklio šuolio. Analitikai pastebi, kad Kinijos Komunistų partija turėtų koncentruotis ne į gimstamumo skatinimą , o į socialinės lygybės užtikrinimą, bei lyčių lygybę. Išsamiau Živilė RaškauskaitėDAINA7:00 ŽINIOS7:05 TEMA: Lietuva grįžta prie įprasto gyvenimo. KR studijoje – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja – epidemiologė Daiva Razmuvienė 8 69830354SkirtukasDAINA7:20 TEMA : Orai. KR STUDIJOJE Silvestras Dikčius 8 671 22030Reklama7.25 TEMA Užsienio įvykių apžvalga.KR STUDIJOJE IEVA BALSIŪNAITĖ( Iškirptukų nebus ) 8654 992457:30 žinios trumpai7.32 TEMA: KR STUDIJOJE VILNIAUS MIESTO MERAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS 8 8698 42495SkirtukasDAINA , REKLAMA.Verslo skirtukas7:45 TEMA: KR STUDIJOJE DU VERSLO ATSTOVAI:Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė 869946684Kelių restoranų savininkas Arminas Darasevičius 8 686 39211Skirtukas LRT radijo „Aukso fondas“Daina Vilniaus stogai8:00 žinios8:05 TEMA: Savaitės įvykių apžvalga. LRT apžvalgininkė Liepa Želnienė 8 640 42911 ir Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas 8 655 34257DAINADAINA, reklama8:25 TEMA: Sporto pranešimai. MESSENGERIU jungiasi iš studijos MARIUS ANDRIJAUSKAS8 30 žinios8.32TEMA: Bendrovė „LTG Link“, atsakinga už keliones traukiniais Lietuvoje ir užsienyje, jau penktą vasaros sezoną rengia keliones į pajūrio kurortus. Pirmieji „Pajūrio ekspreso“ reisai startuos birželio 4 d. Šiemet šalia Palangos, Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės keleiviams siūloma ir nauja kryptis – Karklė.Kur apskritai galima nukeliauti traukiniu iš Vilniaus? Pokalbis KRSKeleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovas Linas Baužys TEL. 8 686 70 775 ir pora traukiniais važinėjančių keleivių. GYTĖ 8 683 66 566 – ji važinėja į darbą Vilniuje iš Kauno, Paulius Selezniovas PROGRAMĖLE nustebintas kelione traukiniu po 16 metų.Daina, reklama8.48 TEMA Savaitės komentaras 06 04 3:29 Autorė – apžvalgininkė Rita Miliūtė.8.52 Vedėjai apžvelgia trumpai šio ryto laidos pagrindines temas 2 min.Skirtukas RG foninė pabaiga 4 sek.8.53 TEMA: KRS Liepa Želnienė pristato naują Lietuvos radijo laidą „ Radijo ringas“AtsisveikinimasDAINAVed. Edvardas Kubilius ir Darius Matas

Nacionalinio vėžio institutas skelbia, kad Lietuvoje išgyvenamumo rodikliai susirgus storosios žarnos vėžiu išlieka vieni žemiausių Europoje. Tam didelę įtaką turi būtent ligos stadija – vėžys aptinkamas per vėlai. Tik 34 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I-II stadijų, o 17 proc. pacientų iš karto nustatomas IV stadijos storosios žarnos vėžys.Šiems prastiems rodikliams įtakos daugiausia turi ne paveldimumas, o netinkamas gyvenimo būdas: sėdimas darbas, prasta mityba. Dėl to storosios žarnos vėžys, kasmet nusinešantis po kelis šimtus gyvybių Lietuvoje, laikomas vakarietiška liga. Prognozuojama, kad dėl netinkamo gyvenimo būdo sergamumo šia onkologine liga rodikliai tik augs. Storosios žarnos vėžio gydymas būtų kur kas sėkmingesnis, jei gyventojai dažniau naudotųsi prevencinėmis programomis, bet joms koją kiša pandemijos ribojimai, o kartu ir pačių pacientų baimės: baimė išgirsti vėžio diagnozę, baimė per tyrimą patirti skausmą, baimė, kad po diagnozės gyvenimas pasikeis negrįžtamai. Kaip iš tiesų atrodo storosios žarnos vėžio gydymas, ar visais atvejais reikalinga chirurginė operacija? Kaip po to keičiasi paciento kasdienybė?Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė ir Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.Ved. Laura Adomavičienė

Prezidentas surengė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tarėsi, kaip bus siekiama nepriklausomybės nuo nepatikimų technologijų tiekėjų.Atkeliavo žiemiškas šaltis. Prognozuojama, jog temperatūra dar labiau kris ir vietomis gali siekti net apie 20 laipsnių šalčio. Kas žinotina dirbantiems lauko sąlygomis?Aplinkosaugininkai teigia, kad žiemą gyvenamuose namuose naudojamas kuras orą teršia labiau nei automobiliai. Prie to smarkiai prisideda ir krosnyse deginamos atliekos, kurių dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Tokias tendencijas padeda pastebėti vis dažniau oro taršai nustatyti naudojami dronai.Vokietijos mokslininkų tyrimas: paukščiai padeda mums būti laimingesniems.Nepamirškime sparnuočių per šalčius!Ved. Madona Lučkaitė

Prasidedant naujam medžioklės sezonui, Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika trečiadenį pasirašo dokumentą, leidžiantį padidinti sumedžiojamų vilkų limitą nuo 120 iki 175. Tokio potvarkio priežastis–ypač suįžūlėję vilkai, naikinantys ištisas avių ir kitų naminių gyvulių bandas.Užsienio naujienų apžvalgą rengia Indrė Urbaitė.Koronaviruso situaciją šalyje komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.Nuo represijų savo šalyje bėgantiems baltarusiams pagalba bus teikiama Vilniaus centre kuriamuose bendruomenės namuose. Čia bus konsultuojama piliečių teisių apsaugos, integracijos ir psichologinės pagalbos klausimais. Apie taiVilniaus meras Remigijus Šimašius.Karantino metu kelionių vadovai ir gidai ilgam neteko darbo ir pajamų. Savarankiškai dirbantys šios profesijos atstovai, nesulaukę deramos valstybės pagalbos, buriasi į asociaciją. Pokalbis su Lietuvos kelionių vadovų ir gidų sąjungos prezidente Edita Muraškaite ir Tarptautinės gidų ruošimo mokyklos vadove Monika Auksutyte.Šiandien Vyriausybės posėdyje bus pristatytas kitų metų biudžeto projektas. Prognozuojama, kad šalies ūkis šiemet trauksis beveik dviem procentais–keturis kartus mažiau, nei skelbta anksčiau. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas ragina įvertinti galimas rizikas ir nepriimti skubotų sprendimų išlaidauti.Vilniuje rengiama trijų dienų tarptautinė konferencija apie kylančius iššūkius nacionalinei gynybai. Studijoje Lietuvos karo akademijos dėstytoja, profesorė Svajonė Bekešienė ir Gynybos paramos fondo direktorius, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.Priedus medikams už darbą vyriausybė nustojo mokėti paskelbus karantino pabaigą birželio viduryje. Tačiau pakelti atlyginimai ir priedai sveikatos apsaugos viceministrams ir laikinajai ministerijos kanclerei tebemokami iki šiol. Apie tai Asta Martišiūtė.Savaitės komentaro autorius apžvalgininkas Rimvydas Valatka.Ved. Darius Matas

„Penktojo kėlinio“ laidoje šią savaitę Krepsinis.net vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, portalo žurnalistas Tautvydas Kubilius ir TV3 sporto žinių veidas Vilius Stalgaitis aptarė būsimas Kauno „Žalgirio“ rungtynes, įvykusias Karaliaus Mindaugo taurės (KMT), Vilniaus „Ryto“ sudėties peripetijas ir Panevėžio „Lietkabelio“ problemas.

Kodėl mokslininkai vis dažniau mini žodį „mikrobiota“ ir kodėl turėtume labiau domėtis mus supančiais organizmais? Architektūrinis Lietuvos žmonių raštingumas ir kaip jį lavinti bando organizacija „Architektūros fondas“.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Australiją nuo praėjusių metų rugpjūčio siaubia vieni didžiausių krūmynų gaisrų šalies istorijoje. Jų mastą ir išplitimą nulėmė klimato kaitos paskatintos sausros ir karščio rekordai. Prognozuojama, kad gaisrai nerims dar mažiausiai mėnesį – iki vasario pabaigos. Laidoje – gilesnis žvilgsnis į gaisrus sukėlusius veiksnius ir tai, kaip jų padarinius būtų galima sušvelninti ateityje. Specialistai siūlo atsigręžti į Australijos aborigenų išmintį. Įžvalgomis dalinasi gamtininkai iš Lietuvos ir Australijos. Autorė Rūta Dambravaitė

Prognozuojama, kad spalį šildymas gali būti pigesnis nei pernai. Sveikatos apsaugos ministras, solidarizuodamasis su vėžiu sergančiu premjeru ir visais onkologiniais ligoniais, nusiskuto plaukus.Prezidento patarėjas Jonas Vytautas Žukas sako, kad Lietuvos prioritetas yra oro gynybos stiprinimas.Džastinui Trudo atsiprašo dėl paviešintų nuotraukų, kuriose jis apsirengęs Vidurio Rytų Aladino kostiumu ir nusidažęs veidą rudai. Valdančiąją koaliciją sudarančios keturios Seimo frakcijos pasirašė susitarimą dėl bendro darbo. Sportas. Ved. Greta Klimkaitė.

Kuo užsiimti sulaukus pensijos – dirbti ar ilsėtis ir džiaugtis gyvenimu?Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus vyresni nei 60 metų. Ilga gyvenimo trukmė yra didelis pasiekimas, tačiau gyventojų senėjimas kelia ir daug problemų.Dažnai girdime sakant, jog mokytis būtina bet kuriame amžiuje, o ypač mokytis reikėtų vyresniems. O ar reikia dirbti sulaukus pensijos, ar ilsėtis, keliauti, džiaugtis gyvenimu? Kaip skatinti vyresnio amžiaus žmonių savanorišką veiklą, aktyvų dalyvavimą tiek šeimos, tiek visuomeniniame gyvenime?Laidos viešnios – lyderystės mokytoja, lektorė Janina Radvilė ir Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologė dr. Gražina Rapolienė.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Kuo užsiimti sulaukus pensijos – dirbti ar ilsėtis ir džiaugtis gyvenimu?Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus vyresni nei 60 metų. Ilga gyvenimo trukmė yra didelis pasiekimas, tačiau gyventojų senėjimas kelia ir daug problemų.Dažnai girdime sakant, jog mokytis būtina bet kuriame amžiuje, o ypač mokytis reikėtų vyresniems. O ar reikia dirbti sulaukus pensijos, ar ilsėtis, keliauti, džiaugtis gyvenimu? Kaip skatinti vyresnio amžiaus žmonių savanorišką veiklą, aktyvų dalyvavimą tiek šeimos, tiek visuomeniniame gyvenime?Laidos viešnios – lyderystės mokytoja, lektorė Janina Radvilė ir Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologė dr. Gražina Rapolienė.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Prancūzija gedi dėl išpuolio Bastilijos paėmimo dieną – Nicoje vietos gyventojas pražudė 84 žmones. Ugniagesiai gelbėtojai perspėja apie šįvakar siausiančią audrą – kokie orai laukia visa savaitgalį? Lietuva oficialiai išlydėjo sportininkus į Rio de Žaneiro vasaros olimpines žaidynes. Kaip žmonės ieško antrųjų pusių? Prognozuojama, kad po 15-os metų pusė porų savo santykius pradės internete.

Ar Europa pajėgi išspręsti migracijos krizę?Prognozuojama, kad šiemet Europos Sąjungą gali pasiekti 1,3 mln. migrantų, siekiančių pabėgėlių statuso.Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas perspėjo Europos Sąjungos šalis, kad jau po poros mėnesių Šengeno zona subyrės, jei nebus griežtai ir tiksliai įgyvendintos migrantų priėmimo, pasidalijimo ir ES sienų kontrolės reformos. Laidoje dalyvauja saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius, 15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas, Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Kokie vidaus ir tarptautiniai veiksniai įtakos mūsų šalies ūkį kitais metais? Prognozuojama, jog kiti metai Lietuvos ekonomikai turėtų būti geresni, nei šiųmetiniai. Turėtų augti bendrasis vidaus produktas, eksportas, bendrovių pelnai, darbuotojų atlyginimai ir kiti esminiai rodikliai. Kita vertus, nestigs ir rimtų iššūkių. Kai kurie analitikai prabilo apie galimai artėjančią naują pasaulinę ekonomikos krizę. Jai ištikus, Lietuva neabejotinai patirtų skaudų smūgį. Diskusijoje dalyvaus „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas, SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

LRT radijas tęsia dokumentinių laidų ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Nuo šiandien kiekvieną gruodžio antradienį „Ryto garsuose“ tokiu metu girdėsite mūsų žurnalistų parengtus pasakojimus, kuriuose – istorijos pamokos ir pabėgėlių istorijos iš Lietuvos bei kitų šalių.Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms. Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo? Tai – antroji dokumentikos ciklo dalis. Kolegė Indrė Anskaitytė lankėsi Italijos saloje Sicilijoje, kuri tapo prieglobsčiu šimtais tūkstančių migrantų. 2/3 pabėgėlių į Įtaliją atvyksta iš skurdo ir neramumų lydimos Afrikos. Kokius kelius turi nueiti migrantai, kad pasiektų išsvajotąją Europą? Ir kokia realybė juos pasitinka Italijoje?

LRT radijas tęsia dokumentinių laidų ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Nuo šiandien kiekvieną gruodžio antradienį „Ryto garsuose“ tokiu metu girdėsite mūsų žurnalistų parengtus pasakojimus, kuriuose – istorijos pamokos ir pabėgėlių istorijos iš Lietuvos bei kitų šalių.Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms. Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo? Tai – antroji dokumentikos ciklo dalis. Kolegė Indrė Anskaitytė lankėsi Italijos saloje Sicilijoje, kuri tapo prieglobsčiu šimtais tūkstančių migrantų. 2/3 pabėgėlių į Įtaliją atvyksta iš skurdo ir neramumų lydimos Afrikos. Kokius kelius turi nueiti migrantai, kad pasiektų išsvajotąją Europą? Ir kokia realybė juos pasitinka Italijoje?

LRT radijas pradeda dokumentinių laidų ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Nuo šiandien kiekvieną gruodžio antradienį „Ryto garsuose“ tokiu metu girdėsite mūsų žurnalistų parengtus pasakojimus, kuriuose – istorijos pamokos ir pabėgėlių istorijos iš Lietuvos bei kitų šalių.Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms.Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo?Tai – pirmoji ciklo dalis. Lukas Kivita domėjosi, kas sukėlė migrantų krizę, kuri vadinama didžiausia po Antrojo pasaulinio karo.

LRT radijas pradeda dokumentinių laidų ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Nuo šiandien kiekvieną gruodžio antradienį „Ryto garsuose“ tokiu metu girdėsite mūsų žurnalistų parengtus pasakojimus, kuriuose – istorijos pamokos ir pabėgėlių istorijos iš Lietuvos bei kitų šalių.Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms.Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo?Tai – pirmoji ciklo dalis. Lukas Kivita domėjosi, kas sukėlė migrantų krizę, kuri vadinama didžiausia po Antrojo pasaulinio karo.

Europa sparčiai sensta. Prognozuojama, kad po dešimtmečio kas penktas europietis bus vyresnis nei 65-erių, o šimtmečio viduryje pirmą kartą istorijoje vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunų. Senėjimas vadinamas vienu didžiausių mūsų visuomenės iššūkių. Lietuva yra kiek jaunesnė už Europos Sąjungos senbuves. Tačiau senstame triskart greičiau už kitas šalis. Ką mums reiškia senatvė? Kaip jaučiamės, ką veikiame, kaip į mus žvelgia kiti? „Mane nustebino, kad kalbinti žmonės nenorėjo kalbėti apie senatvę – jiems tai yra kažkas atgrasaus, su kuo jie nenori tapatintis“, – sako LRT radijo žurnalisto Simono Bendžiaus kalbinta sociologė Gražina Rapolienė. „Tokio supratimo, kad senatvė gali būti sveika, kad tai nėra liga, kad tai gali būti gražus laikotarpis – to nėra“, – pastebi ji. Apie tai – naujame LRT radijo dokumentikos cikle „65+“.

Europa sparčiai sensta. Prognozuojama, kad po dešimtmečio kas penktas europietis bus vyresnis nei 65-erių, o šimtmečio viduryje pirmą kartą istorijoje vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunų. Senėjimas vadinamas vienu didžiausių mūsų visuomenės iššūkių. Lietuva yra kiek jaunesnė už Europos Sąjungos senbuves. Tačiau senstame triskart greičiau už kitas šalis. Ką mums reiškia senatvė? Kaip jaučiamės, ką veikiame, kaip į mus žvelgia kiti? „Mane nustebino, kad kalbinti žmonės nenorėjo kalbėti apie senatvę – jiems tai yra kažkas atgrasaus, su kuo jie nenori tapatintis“, – sako LRT radijo žurnalisto Simono Bendžiaus kalbinta sociologė Gražina Rapolienė. „Tokio supratimo, kad senatvė gali būti sveika, kad tai nėra liga, kad tai gali būti gražus laikotarpis – to nėra“, – pastebi ji. Apie tai – naujame LRT radijo dokumentikos cikle „65+“.