Podcasts about brazilijoje

Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia, elektrine ir jau pagaminta gamykloje. Pirkiniu džiaugiasi lyg įsigiję naują mersedesą. Pieno kainos džiugina, bet ūkininkai situacija nepasitiki, tad investuoja į ūkio modernizavimą tik uždirbtus pinigus, paskolų neima. Taip jiems pavyko išgyventi jau ne vieną krizę.Prieš dvidešimt metų į panorusius gyventi arčiau gamtos, ekologiškai ir dar kalbančius, jog jie taip kuria savo rojų, vertinančių skeptiškai netrūko. Dabar jau prašoma jų pasidalinti gerąja patirtimi, tuo gyvenimo rojuje receptais. Apie giminės sodybos kūrimą ir eko gyvenvietes pasakoja viena iš pradininkių, vaistažolių ūkio savininkė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja Neringa Rimkutė iš Braziūkų kaimo, Kauno rajone.Praėjusieji metai karščiausi istorijoje buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje. Pietų Amerikoje karštą vasarą siautėjo gaisrai, pasiglemžę nemažą dalį kavamedžių plantacijų. Tai jau turi įtakos kavos kainoms ir mūsų parduotuvėse, kavinėse. Jau ieškoma būdų, kaip tokių netikėtumų išvengti ateityje.Ved. Kristina Toleikienė

1977-ųjų Neatpažintų Anomalinių Reiškinių matymų banga purpurinėm raidėm įrašė Braziliją pasaulio paslapčių analuose. Operacija “Lėkštė”, arba Operação Prato, tai Brazilijos Karinių Oro Pajėgų vykdytas tyrimas, siekęs išsiaiškinti keistų šviesų ir paslaptingų išpuolių kilmę 1977-1978-aisiais.  Pirmieji neatpažintų objektų stebėjimai ir susidūrimai su nežemiškomis formomis Brazilijoje pradėti fiksuoti dar 1947 m, kai topografą José Higgins užkalbino iš dangaus nusileidusios humanoidinės būtybės. Po trisdešimties metų nuo šio įvykio, į Amazonės džiungles vadovaut slaptai operacijai „Lėkštė“ atvyko karinių oro pajėgų kapitonas Uyrangê Hollanda da Lima. Taip Brazilijos valdžia siekė ištirti vietos gyventojų liudijimus apie keistai judančias šviesas ir skaudžius jų išpuolius šioje vietovėje. Kokių rezultatų atnešė ši operacija? Kuo čia dėti „Chupa-chups“ ledinukai? Kokia tikroji teolito reikšmė ir kaip greituoju būdu pasigaminti kabrioletą? Aiškinamės pasaulio paslaptis, kurių atsiskleidimas galimai pražudė patį Hollanda da Lima.   Iliustracija: @tinymischiefs Muzika:  Land_Of_Books_YouTube, nojisuma, TheFealdoProject, daug_audio, ViraMiller, ArctSound, Universfield, Alfred_Grupstra   Ir tu nori paremti organizaciją "Aidas"? Kviečiame į jų puslapį: https://www.facebook.com/tevubendrijaaidas Klaipėdos apskrities sutrikusios klausos vaikų ir jaunimo tėvų bendrija AIDAS,  Šermukšnių g. 25, Klaipėda Įm. kodas 193431686 SEB Bankas LT057044090103145296

Dokumentinio teatro kūrėjai Silke Huysmans ir Hannes Dereere iš Belgijos atveža į Vilnių du spektaklius, kuriuose kalba apie kasybos poveikį planetai.Spektaklių šia tema jauni menininkai iš viso sukūrė tris. Jie pasakoja apie didžiulio masto ekologinę nelaimę Brazilijoje, fosfatų gavybos išsunktą Nauru salą, o taip pat kontraversiškai vertinamus vandenynų dugno tyrimus, kuriuos atlieka giliavandenės išteklių gavybos įmonės.„Ši nelaimė Brazilijoje asmeniškai palietė mane, bet ji liečia ir kitus, nes mes visi naudojame geležį: automobiliuose, kompiuteriuose, statyboje. Ir tokių nelaimių pasitaiko, nes kai pasaulyje yra didelė paklausa, jie gamina daugiau, dirba sunkiau ir mažiau saugiai“, - sako Silke apie tragediją, įvykusią šalia jos vaikystės miestelio.Tuo metu Hannes mano, jog išteklių gavyba gali tapti tam tikru lęšiu, per kurį galima pažvelgti į daugybę įvairių pasauliniu mastu vykstančių procesų: „Ji, žinoma, susijusi su poveikiu aplinkai, bet ji taip pat su ekonomikos struktūra, socialine dinamika ir klasių skirtumais, darbo jėgos organizavimu, politika“.Laidoje panaudotos ištraukos iš menininkų spetaklių „Mining Stories“, „Pleasant Island“ ir „Out of the Blue“.Vertimą įgarsina Rima Žilinskaitė ir Edvinas KučinskasAutorė Inga Janiulytė-TemporinBart Dewaele nuotrauka

Rubrikoje „4 milijonai“ – daugiau nei 10-metį Brazilijoje gyvenantis ir ten fotografo karjerą pradėjęs Donatas Dabravolskas.Mikrobiotos įtaka smegenų veiklai. Kaip organizme gyvenantys virusai, bakterijos, grybai ir archėjos gali paveikti mūsų mąstyseną?Marse aptiktas galimas skysto vandens telkinys, o Tarpautinėje kosminėje stotyje įstrigo du astronautai.Žolinės tradicijos ir jų reikšmė šių dienų žmogui.Ved. Ignas Andriukevičius

„Brazilijoje sunku įgyvendinti kultūros veiklas, nes orientuojamasi į pramogas. Europa taip pat suka į tą pusę“,- sako korneto atlikėjas Rodrigo Calveyra, kartu su ansambliu „Canto Fiorito“ organizuojantis senosios muzikos festivalį Kretingoje. Pokalbis su ansamblio ir festivalio meno vadovu Rodrigo Calveyra ir prodiusere Renata Dubinskaite.Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams. Koks buvo brolių Lozoraičių vaidmuo Lietuvai išsikovojant nepriklausomybę?Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie Alfredo Hitchcocko muzikinius pasirinkimus ir muziką kaip personažą, labiausiai padedantį režisieriui, atliekantį funkcijas, kurių negali tikri aktoriai.„Atgavus nepriklausomybę viskas apvirto aukštyn kojomis. Išėjau į banką, alga buvo labai gera. Bet tai buvo visiškai ne mano gyvenimas“,- sako Paryžiuje gyvenanti televizijos ir kino režisierė, prodiuserė Aušra Lukošiūnienė. Ji - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Jolanta Kryževičienė

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgėme Vilmos Venslovaitienės mintis ir reakcijas iš šalies, kalbėjome apie Andriaus Skerlos ateitį, gėrėjomės Alejandro Garnacho įvarčiu, gesinome „Spurs“ entuziazmą, apdainavome „Aston Villa“, žvelgėme į „Barcelonos“ problemas ir aptarėme nykų „Derby d‘Italia“. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis, taip pat „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga ir netikėta diskusija apie „Wolves“ ir „Rytą“ 12:54 Reakcijos į Vilmos Venslovaitienės mintis ir „Žalgirio“ viziją 50:53 Graikiški-lietuviški reikalai 52:21 A lygos išlikimo mūšis Gargžduose 55:31 Skerlos ateitis Kauno rajone ir ar grius „Hegelmann“ klubas? 59:12 Hamulič, Pukštas ir agentų žaisliukas Romano 1:00:25 „Premier“ lyga. Klaidų mačas „Etihade“ 1:09:00 Avarinis „Newcastle“ sumušė „aristokratus“ 1:15:42 Ramsdale‘o svilėsiai ir pramušęs Kai 1:21:12 Blėstanti Ange‘o magija ir nuostabus Birmingamas 1:30:32 ALEJANDRO GARNACHO. Bet ar vienas geriausių istorijoje? 1:45:58 Vokietija. Kane‘as, gandai dėl Alonso, „Borussia“ sugrįžimas, naujas „Union“ vedlys, su kuriuo pešėsi Dambrauskas 1:56:03 Vėl blanki „Barca“, „Real“ užtikrintumas ir puikus „Atletico“ 2:06:08 Italija. Candreva-raketa ir pragmatiškas „Italijos derbis“ 2:17:23 Argentiną mušusi, bet pralaimėjusi Brazilija

Spalio 4-ąją, šv. Pranciškaus Asyžiečio liturginės šventės dieną, Vatikane prasideda šešioliktoji generalinė eilinė Vyskupų sinodo asamblėja, galinti tapti katalikybei tokios svarbos momentu, kaip ir Vatikano II Susirinkimas. Į sinodą atvyko virš puspenkto šimto dalyvių iš visuotinės Bažnyčios. Iš 365 balsavimo teisę turinčių narių bus 54 moterys. Tai lemiamos svarbos akimirka tiek Pranciškaus pontifikatui, tiek XXI a. pradžios Bažnyčiai. Plačiau - vedamojo skiltyje.„Mažosios studijos“ interviu su Kyjivo-Haličo graikų katalikų didžiuoju arkivyskupu Sviatoslavu Ševčiuku.Spaudos apžvalga: nauji skandalai Katalikų Bažnyčioje Lenkijoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Norvegų vyskupas Erikas Vardenas apie žlugusių autoritetų metą kaip progą parodyti, jog Kristus yra realus, o artimo meilė – ne saldžios pasakėlės.Tėvas Antanas Saulaitis dalinasi prisiminimais apie savo patirtį Brazilijoje valdant karinei diktatūrai.Eleonora Terleckienė „Apie tėčio dienoraštį“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Vokiečių kunigas redemptoristas, daugelio laikomas svarbiausiu praėjusio šimtmečio moralės teologu, mirė prieš 25 metus, 1998 m. liepos 3 d. Senatvėje Bernardas Häringas prisiminė „tikėjimo patirtis, pražydusias tarp pavojų gyvenant didžių ir lemtingų įvykių metu“. Jis išgyveno abu pasaulinius karus ir Šaltąjį karą, Berlyno sienos griūtį ir Sovietų Sąjungos žlugimą. Gimė pačioje Pijaus X-ojo valdymo pabaigoje, suvaidino svarbų vaidmenį Vatikano II Susirinkime ir dar 20 metų nugyveno Jono Pauliaus II-ojo pontifikate. Häringas gimė 1912 m. Böttingene, Badeno-Viurtembergo kaime, buvo vienuoliktas iš dvylikos vaikų. Jo kaimas buvo viena iš nedaugelio bendruomenių, kur naciai niekada negavo daugumos per laisvus rinkimus. Pirmuosius vienuolio redemptoristo įžadus Häringas davė, būdamas dvidešimt dvejų, dar po penkerių metų buvo įšventintas į kunigus. Jis veržėsi į misijas Brazilijoje, bet jo profesoriai buvo kitos nuomonės. Nors Häringas jiems karštai įrodinėjo jaučiąs „nenugalimą priešiškumą legalistinei moralinei teologijai“, jie nusprendė, kad Häringą reikia siųsti studijuoti būtent šio dalyko“. Plačiau – vedamojo skiltyje.Naują Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos vadovą, atsakingą ir už Bažnyčios mokymą moralės klausimais ir jau spėjusį sulaukti prieštaringų vertinimų, spaudos apžvalgoje pristatys Giedrius Tamaševičius.„Šeštadienio komentaras“: kultūros istorikas Vytautas Ališauskas apie Valstybės dienos minėjimą ir kitas Lietuvos valstybingumą mininčias datas. Ar tikrai visas jas mokame švęsti?Spaudos apžvalga: Giedrius Tamaševičius supažindins su naujai Vatikano paskirtuoju ir jau prieštaringų vertinimų sulaukusiu Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kinija dėl „veiklos kosmose“ į šiaurę nuo Taivano nustato neskraidymo zoną. Rusijos užsieno reikalų ministras Sergejus Lavrovas vieši Brazilijoje. Buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel įteikiamas ypatingas ordinas už nuopelnus šaliai. Šiuos klausimus aptariame su analitiku Mariumi Laurinavičiumi.Lenkija vakar laikinai uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos, siekdama apginti vietos ūkininkus. Ukrainos eksportuojami grūdai per Europos Sąjungą į kitas šalis gabenami nuo tada, kai Rusija užblokavo Juodosios jūros uostus.Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su Lietuvos kariuomenės karinėmis oro pajėgomis sraigtasparniu vykdo tikslines išvykas, kad išsiaiškintų atliekomis užterštas teritorijas. Kokie rezultatai? Pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininku Edgaru Skrebe.ISM universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad ar vaikas taps lyderiu, nulemia ne aukšti mokykloje gauti pažymiai. Daug svarbiau–aplinka, kurioje vaikas užauga. Pokalbis su tyrimą atlikusiais ISM mokslininkais Rūta Gumbelevičiūte ir Aidu Gedminu.Stačiatikiai švenčia Velykas. Tiesiogiai iš Anykščių-Vesta Tizenhauzienė.Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į muzikinę kelionę troleibusu. Bendradarbiaujant su „Vilniaus viešojo transporto“ įmone, jau antrąjį kartą pristatomas elektroninės muzikos renginys-„Kita stotelė-laisvė“. Viso maršruto metu bus renkama parama karą patirinčiai Ukrainai.Ved. Darius Matas

#TiekŽinių Antradienį (sausio 10 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja apie rusijos beprotybę Ukrainoje, lietuvių pasiruošimą ekstremaliajai situacijai, gautas sąskaitas už šildymą ir sulaikytuosius po šturmo Brazilijoje. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/M4jnBayPqi8

LRT KLASIKOS gimtadienio proga, visą savaitę radijo laidose vyksta žaidimai, viktorinos, dalinami prizai. Šįkart kviesime gauti dovanų atsakius į kolegės Kotrynos Lingienės klausimą.Rugsėjo 30-ąją – Tarptautinę vertėjų dieną - kasmet teikiamos Šv. Jeronimo, vertėjų globėjo, premijos geriausiems grožinės literatūros vertėjams. Su šių metų laureatėmis kalbėjosi Alma Valantinienė.Nors Brazilijoje filmai apie favelas buvo kuriami nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio, 2002 m. Fernando Meirelleso „Dievo miestas“ tapo turbūt įtaigiausiu ir įdomiausiu pasakojimu apie vietines 7-9 dešimtmečio gaujas. Vakarietiškos muzikos įtakos ir pietietišikas ritmas, bylojantis apie atskirtį tarp vienų didžiausių Brazilijoje gyvenviečių ir likusio turtingesniųjų gyvenimo. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Beveik du mėnesius vykstantis XII tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis jau įsibėgėjo. Su valstybinio choro „Vilnius“ meno vadovu Artūru Dambrausku kalbamės apie įdomiausius šių metų festivalio aspektus.Studijoje vieši „Duetissimo“ - smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Glebas Pyšniakas, kurie šįvakar pasirodys LRT KLASIKOS gimtadienio koncerte.Miuzetė „Bohemoje“, Sofi „Rožės kavalieriuje“, o dabar ir Džilda „Rigolete“ – solidūs vaidmenys sopranui Monikai Pleškytei pastaraisiais metais pilasi tarsi iš gausybės rago. Kuo opera patraukė jauną solistę, kadaise svajojusią ir apie miuziklą? Ar jau arti ji yra savosios svajonės? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga.„Tokio rimto tyrimo kaip šis – Lietuvoje dar nėra buvę“, – sako Oksforde magistrą baigęs bei doktorantūrą studijuojantis 26-erių Adomas Klimantas, tyrinėjantis praeito šimtmečio Baltijos šalių BVP rodiklio pokyčius. Tyrinėtojo patirtimi, atradimais ir Oksfordo universiteto užkulisiais domisi Vaidotas Burokas.Pirmąją naujų mokslų metų savaitę LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė apie tai, kaip per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė lietuvių kalbos mokymas, su kiekviena nauja išmokta kalba didėjantį azartą ir motyvaciją bei kalbų dovanojamą humorą kalbasi su Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro dėstytoju dr. Giedriumi Tamaševičiumi.Šiandien Vilniuje prasideda jau šešioliktą kartą Lietuvoje vykstantis tarptautinis instrumentinės muzikos festivalis „Griežynė“, kuriame šiemet išskirtinis dėmesys bus skiriamas muzikavimui kanklėmis, bandonija ir koncertina. Festivalyje šalia muzikantų iš Lietuvos dalyvaus ir svečiai iš Airijos, Armėnijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Škotijos, Ukrainos.Brazilijos neprikausomybės dienos proga su filosofe Julija Tuleikyte kalbamės apie žymų brazilų edukologą ir filosofą Paulo Freirą, kurio sukurta ugdymo koncepcija buvo orientuota į Brazilijoje po vergijos susiklosčiusią nelygybę ir stipriai prisidėjo prie šiuolaikinės visiems prieinamos edukacijos sampratos.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“, kurioje – kino akademijos nominuotų moterų kompozitoriųkūriniai.Rugsėjo 7–11 dienomis Vilniuje 8 kartą vyksta įvietintos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, skirtas nagrinėti žmogaus, garsinės aplinkos ir erdvės santykį. Muzikiniai performansai, garso patirtys ir instaliacijos kvies tyrinėti pagrindinę šių metų temą – miestą kaip archetipą.Šiandien sostinės galerijoje „8 akys ir ausys“ atidaroma žinomos iliustratorės Akvilės Magicdust paroda „Beieškant asiūklio“, kurioje autorė, narpliodama miestiečio ir gamtos santykio klausimus, kviečia intymiau patirti gamtą per spalvingos keramikos, tapybos darbų ir autentiškomis audinių dažymo technikomis margintų vėliavų formas.Ved. Urtė Karalaitė

Biržoje pasiekus rekordinę elektros kainą Lietuvos zonoje, ministras teigia, kad viena iš priežasčių - augančios dujų kainos. Anot Dainiaus Kreivio, artėjant žiemai pigesnių dujų ir elektros tikėtis neverta.Iki liepos mėnesio šimtas šalies teritorijų, kuriose galimybės išsigryninti pinigus iki šiol nebuvo, turėjo sulaukti naujų bankomatų. Tačiau procesas - stringa. Bankų atstovai ramina, esą visos pinigų prieigos vietos netrukus bus įrengtos bei pradės veikti.Seimo Aplinkos apsaugos komitetas diskutavo apie aplinkos ministro užmojį miestuose sumažinti želdynų plotus. Tokį Simono Gentvilo įsakymą kiek anksčiau griežtai įvertino ir visuomenininkai, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jų teigimu, dėl to miestuose mažėtų žaliųjų erdvių, o tai visiškai nedera su ministerijos deklaruojamu žaliuoju kursu ir kova su klimato kaita. Maža to, STT paskelbė, kad pokyčiai naudingi ne miestų gyventojams, bet siauroms interesų grupėms.Plintant beždžionių raupų virusui, Brazilijoje fiksuojama tyčinių beždžionių nuodijimo atvejų. Specialistai teigia, kad tam tikrų ligų pavadinimai nėra tikslūs. Dėl to pasaulio sveikatos organizacija imasi iniciatyvos, kad nauji virusai nebūtų siejami su gyvūnais, šalimis ar žmonių grupėmis.Lietuvos sporto rezultatai gerėja ir galima kitose olimpinėse žaidynėse tikėtis daugiau medalių nei pernai, kai Tokijo olimpiadoje iškovotas vienas medalis.Kokia aptarnavimo kokybė Lietuvos maitinimo įstaigose. Dalis klientų Lietuvoje skundžiasi prastu ir lėtų aptarnavimu restoranuose, kavinėse ar baruose. Ar tikrai viskas yra blogai ir kaip galima pagerinti situaciją?Ved. R. Rakauskas

Trakų rajone šalia Angelų kalvos plytintys laukai tapo socialinių tinklų įžymybe sužydus galybei aguonų. Minios įsiamžinti panorusių žmonių net nenumanė, kad tai ūkininkų laukai, kuriuose auginama duona, o sužydusios aguonos - tik netikėtas gamtos reiškinys. Ūkininkai patyrė didelių nuostolių – laukas buvo negailestingai ištryptas.Neries regioninio parko pažintiniais takais išvysti nuostabią gamtą kasmet leidžiasi per 150 tūkstančių lankytojų. Vienas takų veda ir per Karmazinų piliakalnį. Lankytojų gausa pramynė taką taip giliai, kad ant piliakalnio atsivėrė kultūrinis sluoksnis. Talkų metu sustoję vorele rankomis žmonės užpylė piliakalniui naują kepurę.Svečių išskėstomis rankomis laukia Renatos ir Valenso Balsevičių šeima, įsikūrusi Šakių rajono Beduonės kaime. „Duonos neturime, bet turime šakočių“, – linksmai sako Valentas ir pasakoja apie savo senelio amatą - šakočių kepimą, kurį atgaivino jo žmona Renata. Senų medžių apsuptoje sodyboje Renata rengia šakočių kepimo degustacijas, o Valestas rengia ekskursijas rodydamas retus naminius paukščius.Užsienio naujienos.Augant infliacijai vis daugiau žmonių miestuose atsiduria ties skurdo riba. Brazilijoje imtasi iniciatyvos, kuri ne tik padeda puoselėti vietos gyventojų bendruomeniškumą, agrokultūrą, bet ir suteikia žmonėms progą šviežių daržovių įsigyti pigiau.Pagal Prancūzijos naujienų agentūros informaciją parengtame pasakojimas.Ved. K. Toleikienė

Skelbiami 2021-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Tiesioginė transliacija iš Kultūros ministerijos.Lietuvių poetų žemininkų Juozo Kėkšto, Kazio Bradūno, Alfonso Nykos-Niliūno, Henriko Nagio, Vytauto Mačernio poezija nugulė į kompaktinę plokštelę „Suėjus prie žemės ribos“. Jos vienas sumanytojų – LRT žurnalistas Paulius Šironas, kuris ir įskaitė eiles, ir kruopščiai intarpams parinko lietuvių kompozitorių minimalistinę muziką.Novatoriškas skambesys, bebopo džiazo muzikos kalba ir bajo stilius. Visa tai - 1966 metais Brazilijoje susikūrusiame kolektyve „Quarteto Novo“. Pradžioje kolektyvas veikė trio sudėtyje ir tik vėliau išaugo į kvartetą. Neilgai gyvavęs kolektyvas vis tiek įsiliejo į muzikinį metraštį. Plačiau - Igno Gudelevičiaus pasakojime.Režisierius Žilvinas Vingelis savo kūryboje žvalgosi po pseudorealybes – ar tai būtų sapnai, ar virtualybė. Nors priklauso jaunajai teatro kūrėjų kartai, jis jau įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“, o režisieriaus darbų autentiškumą lemia jo polinkis ieškoti Lietuvos teatre dar neatrastų nišų. Apie teatrą, muziką teatre ir režisieriaus gyvenime, o taip pat siurrealybę – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

2021 m. 39-40 sav.Tinklalaidė internete, naujienlaiškio prenumerata ir kita: https://bit.ly/31ht2Ck Šią savaitę neturiu jums nieko savo užrašų knygelėje. Nepaisant to, iš energetikos politikos srities aptarimui turime visą pluoštą Vyriausybės priemonių elektros kainų augimui stabdyti. Naftos perdirbimo srityje, “Orlen” žada milžiniškas investicijas į naftos perdirbimą. Be to, elektros perdavimo sistemos operatorė “Litgrid” išdėliojo ambicingą šio dešimtmečio planą ruošiantis žaliosios elektros gamintojų prijungimui prie tinklo. Galiausiai, suskystintų gamtinių dujų jėgainių projektas Brazilijoje, kuriame dalyvauja “Klaipėdos nafta”, pradėjo komercinę veiklą. Na ir apie branduolinę prognozę, kuri neišsipildė.

„Kai visos pasaulio lėlės- namuose, tai puiku, su jomis galima žaisti. Tačiau vargu ar galima namuose turėti viso pasaulio lėles. Juk jos gyvena skirtingose šalyse ir miestuose. Vienos pagamintos iš molio gyvena Brazilijoje, kitos medžiaginės, skudurinės kažkur slepiasi močiutės skrynioje, o dar kitos iš stiklo ar porceliano“.Tačiau šį šeštadienį mums muzika padės įsivaizduoti kokios gali būti lėlės, kurios neturi vardų, bet turi garsus, nes XX amžiaus kompozitorius Heitoras Villa- Lobosas ėmė ir sukūrė jas skambindamas fortepijonu. Šoksime su lėlėmis ir klausysimės Skudurinės Onutės pasakų, kurias paseks aktorė Rūta Staliliūnaitė ir dainuojamosios poezijos atlikėja Ilona Papečkytė.Vedėja Kolombina

Koronaviruso skaičiai Lotynų Amerikoje toliau auga, o praėjusią savaitę Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė regioną nauju pandemijos epicentru. Blogiausia padėtis Brazilijoje, ilgą laiką šalies prezidentui neigiant viruso pavojų, dabar valstybė antra pasaulyje atveju skaičiumi, o užsikrėtusių čia apie pusė milijono. Su padėtimi prastai tvarkytis sekasi ir Čilei, Peru, Meksikai. Tačiau visgi, keturioms Lotynų Amerikos šalims pandemiją pavyksta suvaldyti.JAV penktą dieną tęsiantis protestams, dalyje mietų skelbiama komendanto valanda. Anksčiau ji įvesta ir Mineapolyje, kur neramumai ir prasidėjo, tačiau George Floyd nužudymu pasipiktinę piliečiai paliepimų neklauso. Gatvėse dega pastatai, mašinos, o padėties valdyti siunčiama nacionalinė gvardija. Kinijos valdžiai pritarus naujo saugumo įstatymo tolesniam rengimui, JAV prezidentas pranešė, kad bus pradėtas naikinti Honkongo privilegijuotas statusas, mat JAV manymu, jis netenka savo autonomijos. Apie įstatymą ir jo reikšmę Honkongo autonomijai. Ved. Indrė Urbaitė

Aktorė, dainininkė Milda Rasilavičiūtė Čaplinskė spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą ir stengiasi mėgautis kiekviena akimirka, todėl sulaukusi pasiūlymo su vyru prisijungti prie bičiulio buriuotojo ir apiplaukti buriuotojų Everestu vadinamą Horno ragą nedvejojo. „Nuotykiai? Tada prisijungsim”, - linksmai sakė Milda, LRT OPUS laidoje „Kelionės ir svajonės”. Prieš didįjį iššūkį Milda dar aplankė Argentinos ir Čilės sostines bei Patagoniją, o kelionę baigė saulėtoje Brazilijoje. „Gyvenimas toks ryškus, toks visur kitoks, mes visi esame tokie maži, kad reikia gyventi ir bandyti daryti dalykus lyg būtume labai dideli”, - kalbėjo Milda, laidoje pasidalijusi ne tik šviežiais įspūdžiais, bet ir kelionėje atrasta muzika. Laidą vedė Inga Ramoškaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Profsąjungos nori, kad mokytojų atlyginimai didėtų sparčiau ir pasigenda konkretesnio Vyriausybės plano. Pasak Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko, problemų kyla ir dėl etatinio apmokėjimo, kuris neatitinka realaus mokytojų darbo krūvio. Išrinktoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lajen oficialiai pradeda pokalbius su kandidatais į komisarus. Didžiojo septyneto viršūnių susitikime nesutarta dėl galimybės grąžinti Rusiją į galingųjų valstybių klubą. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas sako, kad jis pritartų Rusijos sugrįžimui, tačiau su tuo nesutiko kiti lyderiai. Brazilijoje užfiksuota 80 000 gaisrų. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2013 m.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

Laida pradėsime pietų korėjiečių dueto atliekama Piotro Čaikovskio barkarole. Vėliau – Dj Spooky kūryba ir įrašai iš jo kartu su Kronos kvartetu 2015 m. įrašyto albumo „Rebirth of a Nation“, kuriame remiksuotas vienas įtakingiausių, kartu kontroversiškiausių kino istorijoje 1915 m. Davido W. Griffitho filmas „The Birth of a Nation“. Tropicália – menininkų judėjimas, su kuriuo susiję žymiausi 7-ojo dešimt. kūrėjai, jungę liaudies meną su avangardu, popkultūra, roko muzika, siekdami įtvirtinti tapatybę ir pasipriešinti Brazilijoje įsigalėjusiam diktatoriniam režimui. Skambės to meto muzika, kurios skambesius plagijuoja vakarų pasaulio žvaigždės. Laidos pabaigoje – Nicholaso Britello muzika dviem naujausiems Barry‘io Jenkinso filmams. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

„Pakeliui su klasika” pradėsime turbūt žymiausia Brazilijoje daina „Águas de Março“ (Kovo vandenys). Klausysimės džiazo smuikininko Timo Kliphuiso ir jo vardo kvinteto atliekamos šios dainos versijos. Vėliau – šiek tiek filmų muzikos, pritaikytos Berlyno filharmonijos orkestro violončelininkams. Klausysimės ir japonų kompozitoriaus Ryuichi Sakamoto paties fortepijonu atliekamų žymiausių kūrinių, kurių melodijos primins filmo „Paskutinis imperatorius”, „Babelis” vaizdus. Rubrikoje „Retro” prisiminsime žymų lietuvių operos ir lengvosios muzikos atlikėją Edmundą Kuodį, kuriam kovo 1-ąją būtų suėję 80-imt. Laidos pabaigoje – švedų kompozitoriaus Eriko Enockssono muzika kino filmui „Sudie, Falkenbergai”. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

„Pakeliui su klasika“ pradžioje klausysimės Beno Wendelio muzikinio susitikimo su pianistu Tayloru Eigsti. Vėliau – 1965-aisiais išleistos plokštelės įrašai, kuriuose – amerikiečių saksofonininkas Sahibas Shihabas kartu su Danijos radijo džiazo grupe siūlo ekskursiją po Niujorką. Rubrikoje „Retro“ – egzotiškoji vokalinio trio „Os Tincoãs“ ritmai ir balsai, bylojantys apie Bahijos regiono tradicijas, paslaptingus ritmus, Angolos ir Brazilijos sąsajas. Brazilijoje paplitusio paukščio, ten vadinamo „tincoã“ vardu pasivadinusi grupė 7-ajame – 6-ajame dešimtmečiuose buvo viena populiariausių, o jų repertuare – liaudies melodijos, pasiskolintos iš vietinių gyventojų, žiniuonių, galinčių savo ritmais laiminti, prišaukti lietų ar mirusius. Laidos pabaigoje – iki XX a. užmiršti baroko muzikos šedevrai, nemažai prisidėję prie lengvosios muzikos skambesio. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Netylant diskusijoms apie vaikų mitybos pokyčius ugdymo įstaigose, Seime rengiama konferencija šia tema. Ar vaikai valgo maistą, kuris dabar patiekiamas? Ką sako mokyklų administracijos, kokios nuomonės tėvai ir ką apie tai mano specialistai?Kodėl dalis daugiabučių gyventojų šiemet pirmą kartą turės mokėti žemės mokestį?Nacionalinis kraujo centras įteiks „Garbės donorų apdovanojimus“.Prezidentų rinkimai Sakartvele ir Brazilijoje. Rimas Bružas motociklu keliauja „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. „Verslo laikas“ iš Latvijos, taip pat savaitės istorijos įvykiai, R. Bogdano komentaras ir kitos temos.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Netylant diskusijoms apie vaikų mitybos pokyčius ugdymo įstaigose, Seime rengiama konferencija šia tema. Ar vaikai valgo maistą, kuris dabar patiekiamas? Ką sako mokyklų administracijos, kokios nuomonės tėvai ir ką apie tai mano specialistai?Kodėl dalis daugiabučių gyventojų šiemet pirmą kartą turės mokėti žemės mokestį?Nacionalinis kraujo centras įteiks „Garbės donorų apdovanojimus“.Prezidentų rinkimai Sakartvele ir Brazilijoje. Rimas Bružas motociklu keliauja „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. „Verslo laikas“ iš Latvijos, taip pat savaitės istorijos įvykiai, R. Bogdano komentaras ir kitos temos.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Sostinės turizmo ir plėtros agentūra GO VILNIUS pristato MODERNAUS VILNIAUS GIDĄ, kuriame gausu įvairių sostinės vietų. Viena iš jų – OPEN GALLERY. Etnologas Libertas Klimka apie Vėlinių metą, apie pagoniškus papročius, kurių iki šiol dar galima aptikti Dzūkijoje.Šiandien Gruzijoje renkamas Prezidentas.Brazilijoje – prezidento rinkimų II turas. Lietuviškų knygų apžvalga su literatūros kritike Lina Buividavičiūte: Giedrės Kazlauskaitės poezijos knyga „Gintaro kambarys",Jaroslavo Melniko „Rojalio kambarys“, Aido Jurašiaus „Pypas ir jo nutikimai". „Radijo dokumentikoje“ – apie Visagino slėptuves, sirenas ir post-apokaliptinę kultūrą.Lapkričio pirmąjį savaitgalį Vilniuje rengiamas Lietuvos totorių visuotinis susirinkimas-kongresas.Dar laidoje sužinosite, kur kokie kultūros renginiai vyksta, bus ir kitų temų. Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Apie šaudynes Pitsburgo (JAV) sinagogoje, rinkimus Sakartvele ir Brazilijoje, iš Centrinės Amerikos į JAV keliaujantį migrantų karavaną bei badą Jemene.

Apie šaudynes Pitsburgo (JAV) sinagogoje, rinkimus Sakartvele ir Brazilijoje, iš Centrinės Amerikos į JAV keliaujantį migrantų karavaną bei badą Jemene.

„Pakeliui su klasika“ skambės muzika iš Brazilijos. Laidos pradžioje – pažintis su viena ryškiausių asmenybių XIX-XX a. sandūroje – Chiquinha Gonzaga, kuri buvo pirmoji Brazilijoje moteris dirigentė, skandalingai viena pirmųjų išsiskyrusi su vyru, pradėjusi gyventi tik iš savo gaunamų pajamų, prisidėjusi prie judėjimų prieš vergystę, už moterų teisę balsuoti. Vėliau klausysimės muzikos iš Marcelio Camu 1959-ųjų filmo „Juodasis Orfėjas“. Laidos pabaigoje – 8-ajame dešimtmetyje susibūrusio trio „Os Tincoãs“ melodijos ir ritmai.

„Pakeliui su klasika“ skambės muzika iš Brazilijos. Laidos pradžioje – pažintis su viena ryškiausių asmenybių XIX-XX a. sandūroje – Chiquinha Gonzaga, kuri buvo pirmoji Brazilijoje moteris dirigentė, skandalingai viena pirmųjų išsiskyrusi su vyru, pradėjusi gyventi tik iš savo gaunamų pajamų, prisidėjusi prie judėjimų prieš vergystę, už moterų teisę balsuoti. Vėliau klausysimės muzikos iš Marcelio Camu 1959-ųjų filmo „Juodasis Orfėjas“. Laidos pabaigoje – 8-ajame dešimtmetyje susibūrusio trio „Os Tincoãs“ melodijos ir ritmai.

„Pakeliui su klasika“ – skambant Pedro Lugo Martinezo balsui, lauksime Kristupo festivalio koncerto, kur pasirodys grupė iš Kubos „Son del Nene“. Rubrikoje „Retro“ – Brazilijos balsas – Gal Costa, kartu su Caetanu Velosu bei kitais bendraminčiais prisijungę prie judėjimo „Tropicália" savo muzika priešinęsi 7-ajame dešimtmetyje įsigalėjusiam diktatoriniam režimui Brazilijoje. Dainos apie meilę, pasirodo, buvo galingesnės nei karinės pajėgos. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

„Pakeliui su klasika“ – skambant Pedro Lugo Martinezo balsui, lauksime Kristupo festivalio koncerto, kur pasirodys grupė iš Kubos „Son del Nene“. Rubrikoje „Retro“ – Brazilijos balsas – Gal Costa, kartu su Caetanu Velosu bei kitais bendraminčiais prisijungę prie judėjimo „Tropicália" savo muzika priešinęsi 7-ajame dešimtmetyje įsigalėjusiam diktatoriniam režimui Brazilijoje. Dainos apie meilę, pasirodo, buvo galingesnės nei karinės pajėgos. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Apie knygas ir ne tik. Apie brazilų literatūrą. „Pasaulis domisi jų literatūra, nes tikrai yra kuo domėtis. Jų pasaulio suvokimas visai kitoks negu Europos ar Šiaurės Amerikos. Brazilija garsėja poetais, o žmonės mėgsta poeziją, gal todėl, kad lengva ja išreikšti jausmus, savo tapatybę“, – sako „Charibdės“ leidyklos vadovė Rita Kubilienė – leidykla išleido garsaus ne tik Brazilijoje, bet ir pasaulyje rašytojo Moacyro Scliaro romaną „Maksas ir katės“.“Aš esu statistinis žmogus“, – sako rašytoja Andrė Eivaitė ir priduria: “dauguma žmonių yra statistiniai, mano romanų personažai taip pat statistiniai, jie yra paprasti žmonės, neišsiskiriantys minioje“. Pokalbis su rašytoja, neseniai išleidusia trečią romaną “Valstybės tarnautojos dienoraštis“.

Apie knygas ir ne tik. Apie brazilų literatūrą. „Pasaulis domisi jų literatūra, nes tikrai yra kuo domėtis. Jų pasaulio suvokimas visai kitoks negu Europos ar Šiaurės Amerikos. Brazilija garsėja poetais, o žmonės mėgsta poeziją, gal todėl, kad lengva ja išreikšti jausmus, savo tapatybę“, – sako „Charibdės“ leidyklos vadovė Rita Kubilienė – leidykla išleido garsaus ne tik Brazilijoje, bet ir pasaulyje rašytojo Moacyro Scliaro romaną „Maksas ir katės“.“Aš esu statistinis žmogus“, – sako rašytoja Andrė Eivaitė ir priduria: “dauguma žmonių yra statistiniai, mano romanų personažai taip pat statistiniai, jie yra paprasti žmonės, neišsiskiriantys minioje“. Pokalbis su rašytoja, neseniai išleidusia trečią romaną “Valstybės tarnautojos dienoraštis“.

Apie Braziliją. Lietuvių bendruomenė Brazilijoje antroji pagal dydį pasaulyje. Kokius lietuviškus papročius išlaikė, ką nuveikė Brazilijos kraštui ir kuo garsūs? Pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu ilgus metus dirbusiu Brazilijos parapijose.„Kas svarbu brazilams? Gražiai atrodyti, triukšmingos fiestos, tortai, meilė ir... šeima,“– Elenos Vainorienės ir Tado Liudvinaičio įspūdžiai, sugrįžus iš ne turistinės kelionės po Braziliją.

Apie Braziliją. Lietuvių bendruomenė Brazilijoje antroji pagal dydį pasaulyje. Kokius lietuviškus papročius išlaikė, ką nuveikė Brazilijos kraštui ir kuo garsūs? Pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu ilgus metus dirbusiu Brazilijos parapijose.„Kas svarbu brazilams? Gražiai atrodyti, triukšmingos fiestos, tortai, meilė ir... šeima,“– Elenos Vainorienės ir Tado Liudvinaičio įspūdžiai, sugrįžus iš ne turistinės kelionės po Braziliją.

Kokį lūžį Orlando žudynės žymi Amerikos musulmonų bendruomenėje?Specialus interviu iš Didžiosios Britanijos. Likus kelioms dienoms iki referendumo, nulemsiančio šalies likimą Bendrijoje, balsavimo rezultatus sunku prognozuoti.Kokias grėsmes kelia užtvankų statybos Brazilijoje?

Kokį lūžį Orlando žudynės žymi Amerikos musulmonų bendruomenėje?Specialus interviu iš Didžiosios Britanijos. Likus kelioms dienoms iki referendumo, nulemsiančio šalies likimą Bendrijoje, balsavimo rezultatus sunku prognozuoti.Kokias grėsmes kelia užtvankų statybos Brazilijoje?

Valdantieji tariasi, kaip atpiginti maisto produktus, mažinant PVM. Prisistatė į Lietuvą ateinantis LIDL. Seimas linkęs atšaukti privalomą gyvūnų ženklinimą. Brazilijoje išprievartauta lietuvė – ką būtina žinoti, vyksiantiems į Braziliją? Minima diena be tabako – ar rūkaliai rado jėgų bent vieną dieną atsisakyti cigaretės?

Apie Braziliją ir lietuvius.Lietuvių kolonija Brazilijoje – antroji pagal dydį pasaulyje. Istorinė kelionė su kunigu Antanu Saulaičiu. Kokia Brazilija pasirodė šiandien emigrantės Rasos de Silvos sūnui Tadui Liudvinaičiui ir seseriai Evelinai Vainorienei? Jų įspūdžiai.

Apie Braziliją ir lietuvius.Lietuvių kolonija Brazilijoje – antroji pagal dydį pasaulyje. Istorinė kelionė su kunigu Antanu Saulaičiu. Kokia Brazilija pasirodė šiandien emigrantės Rasos de Silvos sūnui Tadui Liudvinaičiui ir seseriai Evelinai Vainorienei? Jų įspūdžiai.

„Kalba turi didžiulę kūrybinę galią, ji pati save kuria ir mums yra padovanota. Ji nėra baigtinė, ji – begalinė. Mes siekiame Kalbos muziejuje, įkurtame Lietuvių kalbos institute, atskleisti ir parodyti lietuvių kalbos fenomeną“, – sako dr. Jolanta Zabarskaitė.Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejaus „Lituanistikos židinys“ tikslas yra patraukliai ir šiuolaikiškai perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. „Toks Kalbos muziejus yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Panašūs interaktyvūs muziejai, kiek man žinoma, yra Brazilijoje ir Pietų Afrikoje“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė ir kviečia susipažinti su Kalbų muziejaus eksponatais.

„Kalba turi didžiulę kūrybinę galią, ji pati save kuria ir mums yra padovanota. Ji nėra baigtinė, ji – begalinė. Mes siekiame Kalbos muziejuje, įkurtame Lietuvių kalbos institute, atskleisti ir parodyti lietuvių kalbos fenomeną“, – sako dr. Jolanta Zabarskaitė.Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejaus „Lituanistikos židinys“ tikslas yra patraukliai ir šiuolaikiškai perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. „Toks Kalbos muziejus yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Panašūs interaktyvūs muziejai, kiek man žinoma, yra Brazilijoje ir Pietų Afrikoje“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė ir kviečia susipažinti su Kalbų muziejaus eksponatais.