Podcasts about brazilijos

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė – nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė?Nuo Ukrainos iki Rytų Europos ir nuo Vakarų Europos iki Tuniso – tokie yra tarptautinio Emocijų bibliotekų projekto užmojai. Tai kognityviniais mokslais ir biblioterapija grįstas, emocinį raštingumą ugdantis projektas, kuriame dalyvauja ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.Menininkė ir edukatorė Eva Koťátková pernai atstovavo Čekijai Venecijos bienalėje, jos kūrinys pasakojo pirmosios Čekoslovakijos žirafos, iš Kenijos atvežtos Lenkos istoriją. Dabar su Evos Koťátkovos kūryba galima susipažinti Lietuvoje – Sapiegų rūmuose Vilniuje veikia jos instaliacija „Interviu su monstru“, kurioje kalbama apie diskriminaciją, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę tam, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama.Šiaurės Brazilijos autochtonai įkūrė pirmąjį savo kiną teatrą. Bendruomenė džiaugiasi, kad pagaliau turi šansą tapti savo istorijos protagonistais.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Parodoje ir pačioje užscenėje šypsenų nėra per daug – žmonės mąsto, jaudinasi, jų smegenys, kūnai ir nervai yra visiškai užimti tuo, ką tuoj tuoj darys. Jie yra ganėtinai susikoncentravę“, – kalbėdamas apie užkulisiuose prieš pasirodymą tvyrančias emocijas, sako fotografas Sergejus Grigorjevas, pristatantis dokumentinės fotografijos ciklą „Prieš šviesas“.Rašytojas Sigitas Parulskis neseniai pristatė knygą „Patys gražiausi sapnai apie kelią“, o pirmadienį jis švęs ir savo 60-metį. Su Sigitu leidžiamės į trumpą pasivaikščiojimą po Žirmūnus, kurie minimi ir jo naujausioje knygoje, kalbamės apie komerciškai sėkmingą ir ne literatūrą, apie gražius ir negražius dalykus bei Sigitą žavinčią. fotografiją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Leidykla „LAPAS“ kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru inicijuoja knygos (at)gimimo akciją, kviečiančia tapti rašytojos, vertėjos ir žmogaus teisių aktyvistės Neringos Dangvydės-Macaitės kūrinio „Gintarinė širdis“ bendraleidėjais. Knyga, išleista 2013-aisiais, 2014 metais buvo pašalinta iš prekybos, viešai apkaltinta „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Apie tai – pokalbis su leidyklos vadove Ūla Ambrasaite ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite.Naujiena tinklalaidžių gerbėjams – startavo humoristinė LRT KLASIKOS tinklalaidė „Mažmeniniai pokalbiai“. Nostalgiško humoro laidoje kalba Gintas ir Sigis, kurie įvardija, kad per skirstomuosius radijo tinklus jie kas antrą savaitę į eterį paduos nemažą kiekį visai nepatikrintos ir smarkiai abejotinos informacijos. Gintas ir Sigis – gyvai studijoje.Panevėžio kraštotyros muziejus mini 100 metų jubiliejų. Tai vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Muziejų prieš šimtmetį įkūrė, išlaikė ir pirmąją ekspoziciją parengė tuomet veikusios Panevėžio inteligentų draugijos „Gimtajam miestui tirti“ nariai. Koks muziejus yra šiandien? Panevėžio kraštotyros muziejuje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Lietuvių dirigentas Martynas Stakionis rytoj atvers Vienos muzikinio teatro sceną po teatro rekonstrukcijos – diriguos Johanno Strausso premjerą. Spektaklis skirtas 200-osioms Johanno Strausso gimimo metinėms.Nuo teisės studijų iki įspūdingos dainininko karjeros - toks platus buvo Brazilijos dainininko Emílio Santiago kelias. Šiandien jo darbai –nepakeičiama šios šalies kultūrinės istorijos dalis. „Kiekviena daina – tai mano širdies balsas“, – yra sakęs žymusis atlikėjas. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – ypatinga viešnia: dainininkė, grupės SKYLĖ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė. Pokalbis apie tai, kaip gimsta dainos, kur slypi nenutrūkstamo ryšio su klausytoju paslaptis ir kas šiandien Aistei svarbiausia.Ved. Gerūta Griniūtė

Cikle „Geriausi visų laikų orkestriniai kino garso takeliai“ Domantas Razauskas pasakoja apie visais įmanomais prizais įvertintą kino Tano Duno muziką filmui „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“. Antroje laidos dalyje – Brazilijos džiazas, arba bosanovos istorija.Ved. Domantas Razauskas

Kassavaitinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – žvilgsnis į likusias svarbiausias Europos futbolo čempionato kovas, Lietuvos čempionatą ir „Copa América“ intrigas. Komanda – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautoris, „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 08:30 A lyga Europos čempionato metu: ar verta? 15:15 Koks "Panevėžio" tikslas likusiai sezono daliai? 21:00 "Hegelmann" kokybiškas darbas 21:35 Atsigaunantis "Kauno Žalgiris" 44:04 Europos čempionate liko trejos rungtynės 48:35 Ispanija prieš Prancūziją 59:40 Kontroversiškas teisėjas Nyderlandų ir Anglijos mače 1:15:16 "Copa America" finišas ir Brazilijos bėdos

Išgirsime praeito amžiaus 7-8 d. Meksikos, Brazilijos, Peru, Argentinos ir Čilės psychedelinio roko grupes, dainų autorius – jaunosios kartos muzikantus, kurie buvo paveikti to laikmečio popkultūros, hipizmo idėjų bei estetikos, bet taip pat pratęsė, kūrybingai išplėtojo ir savo nacionalinės muzikos tradicijas.Ved. Lukas Devita

Šeduvoje kuriamas didžiausias Europoje memorialas Lietuvos žydams.„Kai mes kalbame apie migrantus, dažnai pamirštame, kad jie yra žmonės ir jie yra vaikai. Mūsų pagrindinis tikslas yra atkreipti dėmesį pirmiausia į tai, kad jie yra vaikai ir jaunuoliai“, – pasakodama apie kūrybines misijas, sako Menų agentūros ARTSCAPE integracijos projektų koordinatorė Raimonda Lebelionytė-Alseikienė.Kodėl lietuviai sukūrė komiksą apie XX amžiaus Albanijos ichtiologę Sabiha Kasimati?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Pulitzerio premijos laureatus, menininkų prisijaukintą slėptuvę Charkive ir anapilin iškeliavusią Brazilijos muzikos legendą Ritą Lee.Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ skandalas gali būti suvedamas į kalbos ir jos vartojimo problemą – akcentuoja kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Kaune veikianti paroda „Paskutinis skambutis“ paroda kviečia pažinti unikalaus menininko Vaclovo Strauko žvilgsnį ir naujai pažvelgti į tuometę mokyklinių švenčių kultūrą.„Nesvarbu, mane vertinsite iš meno ar komercijos pusės, niekada neišdaviau savęs ir neparsidaviau“, – sako performansų kūrėja Monika Dirsytė. Klaipėdoje ir Vilniuje rengiamos jos kūrybos dešimtmečiui skiriamos parodos, abi vadinasi „Dirsytė“. Pokalbis su Monika apie menininkės tapimą prekės ženklu, nuolatinį savų baimių įveikimą performanso arenoje ir jos, vienišės, kartais ne itin draugišką santykį su Lietuvos meno bendruomene.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėV. Strauko nuotr.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugomis nuo 2017-ųjų pasinaudojo tūkstančiai žmonių, tačiau tai padarę iki pernai gegužės dabar, regis, papuola į tam tikrus spastus. Šioms poroms privaloma mažiausiai dvejus metus už embrionų saugojimą susimokėti pačioms, nes šią paslaugą valstybė finansuoja tik nepilnus metus. O saugojimas nėra pigus, be to, Santaros klinikos dabar kainą dar ir dvigubai didina.Jungtinių Valstijų pareigūnai suėmė įtariamąjį, galėjusį nutekinti slaptus Amerikos žvalgybos agentūrų dokumentus. Jis – 21-vienų Džekas TeišeirA, informacinių technologijų specialistas, atsakingas už kariuomenės komunikacijos tinklus. Manoma, kad ji internetiniame forume paviešino jautrią informaciją apie karo Ukrainoje eigą ir tarptautinės politikos užkulisius.Ukraina šiuo metu tiria 77 tūkstančius Rusijos agresijos nusikaltimų. Teismai jau priėmė 30 nuosprendžių. Siekiant efektyviau koordinuoti Rusijos nusikaltimų tyrimą, Lietuva kartu su partnerėmis steigia tarptautinį agresijos nusikaltimų tyrimo centrą.Klaipėdoje pasirašyta valdančiosios koalicijos sutartis. Daugumą taryboje sudarys keturios politinės jėgos - politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“, partija "Laisvė ir teisingumas", Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei paskutinieji prie koalicijos prisijungę socialdemokratai.Seime pristatyta lygių galimybių kontrolieriaus ataskaita. Konferencijos metu aptarti lyčių lygybės, diskriminacijos ir kiti statistiniai duomenis. Taip pat pateiktos išvados bei rekomendacijos, kaip Lietuvoje galėtų gerėti lygių galimybių padėtis.Šiandien pirmą kartą Lietuvoje minima Nacionalinė finansinio raštingumo diena. Naujausios gyventojų apklausos duomenimis, daugiau nei 60-imt procentų lietuvių mano, kad asmeninė finansinė situacija nepriklauso nuo jų pačių. Taip pat skelbiama, kad sukčiai iš gyventojų praėjusiais metais išviliojo 12-ka milijonų eurų.Kinijos lyderis Si Dzinpingas susitinka su Brazilijos prazidentu Lula da Silva. Tai – vienas iš daugelio pastarojo meto užsienio šalių vadovų vizitų Pekine. Šie vizitai – užuomina apie vis augančią globalią Kinijos įtaką įvairiems pasaulio regionams.Dzūkijoje jau renkami pirmieji pavasariniai grybai- valgomieji bobausiai. Šiuos grybus puikiai pažįsta dzūkai, nes grybai mėgsta smėlingas vietas, nors tuo metu jų nerenka kaimynai lenkai. Jų ryškų skonį pripažįsta gurmanai, restoranų šefai. Tačiau grybus reikia mokėti tinkamai paruošti, nes grybai yra nuodingi.Ved. Liepa Želnienė

#TiekŽinių Pirmadienį (sausio 9 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja apie prokuratūros teismui perduotą riaušių prie Seimo bylą, rusijos karą prieš Ukrainą, Brazilijos Kongreso šturmą ir princo Harry toliau keliamą šumą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/Gnwt5ASmAzg

Premjerė Ingrida Šimonytė, vertindama naujausius statistikos departamento vartotojų nuotaikų tyrimo duomenis, sako, kad nors jie ir neigiami, yra ir pozityvių ženklų – matyti Lietuvos gyventojų lūkesčių gerėjimas. Neigiamas nuotaikas premjerė sieja su priimtais sprendimais dėl ateinančių metų biudžeto. Be kita ko, Šimonytės įsitikinimu, Lietuvos ekonomika ateinančiais metais veikiausiai augs, tačiau nežymiai.Per praėjusią parą nustatytas 471 naujas COVID-19 atvejis, fiksuota viena mirtis. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų išaugo ir siekia 174,2 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat padidėjo ir šiuo metu siekia 15,3 procento.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, šiuo metu galimai yra pasiektas sergamumo gripu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis pikas.Kaip Naujuosius metus pasitinka Lietuva? Kas į naujuosius žengs su fejerverkais?Sulaukęs 82 metų mirė Brazilijos futbolo ikona Pelė, laikomas geriausiu visų laikų žaidėju, triskart pasaulio futbolo čempionato nugalėtojas. Vadinamojo „gražiojo žaidimo“ etalonas nuo 2021 metų gydėsi storosios žarnos vėžį. Pastarąjį mėnesį jis buvo hospitalizuotas dėl daugybės negalavimų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.Stasio Šimkaus konservatorija, dažniau absolventų vadinama „šimkine“, pasitinka garbingą 100-to metų jubiliejų. Konservatorija įkurta prijungus Klaipėdą prie Lietuvos, siekiant auginti uostamiestyje lietuvišką aukštąją kultūrą. Ilgus metus ši muzikos kalvė garsėjo puikiais pučiamųjų instrumentų atlikėjais, o šiandien muzikai pasišventusių mokinių klasėse vis mažiau.Šio trečiadienio rubrika Kalbos rytas – apie rašybos ypatumus, žodžius, kurie rašomi didžiąja raide, ir kaip tikriniai pavadinimai virsta bendriniais. Kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslininke dr. Ramune Vaskelaite.Vakar Vytauto Didžiojo universitetas organizavo tarptautinį forumą matematikos mokytojams ir tyrėjams, kurio tikslas – sutelkti dėmesį į mokinių matematikos pasiekimų skirtumo mažinimo problematiką Lietuvos bei užsienio mokyklose. Kokias ryškiausias problemas įžvelgia tyrėjai? Kas lemia šiuolaikinio žmogaus mokymosi sunkumus?Latvijos sostinė Ryga praėjusią savaitę deklaravo ambiciją kurti savo metavisatą ir tapti vienu pirmųjų Europos metamiestų. Šia valstybės remiama iniciatyva bus siekiama skatinti papildytos ir virtualios realybės tyrimus, technologijų kūrimą ir pritaikymą. Panašiu metu Europos komisija metavisatoje organizavo edukacinį renginį skirtą šviesti jaunus žmones ir sudominti Europos sąjungos idėja, kuriame pasirodė vos 5 dalyviai.Ievos Buinevičiūtės laida „Įgarsintas vaizdas“ šiandien veda klausytoją į Brazilijos favelas, šios šalies muzikinės kultūros ir ypač bossa novos gimtinę.Šiandien Vilniuje pristatoma filosofo Leonido Donskio vėlyvųjų publikacijų knyga „Man skauda“. Rinkinys pasirodo praėjus 6-iems metams nuo staigios autoriaus mirties, o šiemet Leonidui Donskiui būtų sukakę šešiasdešimt. Plataus akiračio filosofui rūpėjo ir užsienio politika, ir švietimas, ir populiarioji kultūra, ir futbolas, ir dar daug temų. Kokius klausimus filosofas kelia šio rinkinio tekstuose? Kalbamės su knygos sudarytoja žurnaliste, visuomenininke Birute Garbaravičiene.Šiandien LRT KLASIKOS eteryje tiesiogiai skambės Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ koncertas „Tamsūs laikai. Atspirties taškas“. Tai viena naujausių ansamblio programų, atsigręžianti į dramatiškiausius trijų valstybių – Jungtinių Valstijų, Lietuvos ir Ukrainos – istorinius taškus. Koncerte skambės amerikiečių minimalisto Steve'o Reicho, lietuvių kompozitorės Rita Mačiliūnaitė ir ukrainiečių kompozitoriaus Boriso Loginovo kompozicijos.Ved. Urtė Karalaitė

Kasdienė pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.     #qatar2022 #osportas #podcast #podkastas #ivartis #worldcup

Priekulės kultūros centre pristatomas lėlių spektaklis „Šišion“, pasakojantis apie Klaipėdos krašto autochtonus, kurių gyvenimus „nuplovė“ negailestingas sovietmečio tvanas. Pokalbis su spektaklio autoriumi Linu Zube ir „Šišion“ muzikos kūrėju Adomu Zube.Kauno rajone, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje atidaryta Leono Striogos skulptūrų ekspozicija. Menininko atminimui skirta nuolatinė lauko galerija bus atnaujinama kas pusę metų, o kūrinius lankytojai galės apžiūrėti bet kuriuo metu.Marselio Camu „Orfėjas“ – tai apie Brazilijos favelas pasakojanti istorija, vedanti žiūrovą į šios šalies muzikinės kultūros ir ypač – bossa novos gimtinę. Režisierius, pasirinkęs „senąją žemę“, keičia graikų mito sukurtą Orfėjo ir Euridikės įvaizdį.Šiandien minimos Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, vienos romantiškiausių Lietuvos istorijų herojės Barboros Radvilaitės 500-osios metinės. Apie prieš pusę tūkstantmečio gyvenusią „lietuviškaja Kleopatra“ vadinamą legendinę moterį - pokalbis su dr. Jolanta Karpavičiene.„Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai“, – tai ne šiaip liaudyje paplitęs įsitikinimas, tai ir neseniai pasirodžiusios dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės knygos apie nervų ligas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje pavadinimas. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie kartais siaubo pasakojimus primenančius laikmečio gydymo būdus, barzdaskučius-kirpėjus.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

#TiekŽinių Pirmadienį (spalio 31 d.) pagaliau iš ilgo žygio sugrįžęs Tiek žinių vedėjas Timūras pasakoja naujienas lyg užsakytas Helovino nakčiai: naujas rusijos raketų atakas Ukrainai, tragedijas Indijoje ir Pietų Korėjoje, nelaimę Kretoje ir naująjį devynpirštį Brazilijos prezidentą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/m8dgBLKSbIk

Norvegijoje prieš kelias dienas sulaikytas įtariamas rusų šnipas, apsimetęs Brazilijos mokslininku rugsėjo pabaigoje dalyvavo Lietuvoje organizuotoje hibridinėms grėsmėms skirtoje konferencijoje, skelbia Norvegijos žiniasklaida. Greičiausiai šią konferenciją organizavo Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro, tačiau su jo atstovais mums nepavyko susisiekti.Prieštaringai vertinama Rusijos žurnalistė, televizijos laidų vedėja ir politinė veikėja Ksenija Sobčiak – yra Lietuvoje. Tai pareiškė Saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Lietuvos sieną Sobčiak kirto pateikusi Izraelio pasą, todėl ir buvo įleista. Darius Jauniškis sako neturintis duomenų, kad Sobčiak keltų grėsmę Lietuvos saugumui.Kaip Lietuvoje ruošiamės naujai nelegalios migracijos bangai iš Kaliningrado? Lenkija mano, kad tokia grėsmė labai reali ir svarsto pasienyje su Kaliningradu dėl to statyti sieną.Kaip Švedijai sekasi kalbėtis su Turkija, kad ši pritartų jos stojimui į NATO?Tūkstančiai žmonių Irane vėl išėjo į gatves. Irano saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus gimtąjame Mahsos Amini mieste - Sakeze, kuriame buvo minima 40-oji gedulo diena. Protestai Irane kilo po merginos žūties rugsėjo 16 dieną, praėjus trims dienoms po to, kai moralės policija ją suėmė už tariamą griežto šiitiškoje respublikoje taikomo moterų aprangos kodo pažeidimą. Apie situaciją šioje šalyje su Teherane gyvenančia lietuve.Vilniuje pirmą kartą surengta mokslinė konferencija „Ginklo sesės. Europos moterys ginkluotoje rezistencijoje prieš sovietų ir nacių režimus“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Andrius Tumavičius sako , kad Lietuvoje moterų partizanių tema tyrinėta menkai, bet dabar bandoma taisyti situaciją.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rubrikoje „Audiofilo užrašai“ – Johanneso Brahmso trečiosios simfonijos fenomenas, arba žvilgsnis į prieš 140 metų pradėtą kurti šedevrą ir geriausios jo įrašus. Rubrikoje „Dabar, prieš 100 metų“ – 1922 metų spalį gimęs bosanovos meistras Brazilijos gitaristas Luizas Bonfá. O rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – pirmasis fortepijono įrašas, arba dvylikametis, įėjęs į istoriją.Ved. Domantas Razauskas

Pora naujienų iš leidyklos ECM, Dainius Pulauskas ir jo akustinė grupė, atiduodantys duoklę Krzysztofui Komedai, XIX amžiaus klasikinė Brazilijos muzika iš leidinio, skirto šalies 200 metų nepriklausomybės progai, danas Bentas Sørensenas, legendinio Joshua Redmano kvarteto naujasis albumas. Visa tai – muzikinės leidybinės naujienos, kurias ketvirtadieniais „Kitame laike“ pristatau, parenku, aptariu aš, Domantas Razauskas. Visų šių albumų ištraukos ir kūriniai radijo eteryje skambės pirmą kartą.

Spaudos apžvalga.„Tokio rimto tyrimo kaip šis – Lietuvoje dar nėra buvę“, – sako Oksforde magistrą baigęs bei doktorantūrą studijuojantis 26-erių Adomas Klimantas, tyrinėjantis praeito šimtmečio Baltijos šalių BVP rodiklio pokyčius. Tyrinėtojo patirtimi, atradimais ir Oksfordo universiteto užkulisiais domisi Vaidotas Burokas.Pirmąją naujų mokslų metų savaitę LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė apie tai, kaip per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė lietuvių kalbos mokymas, su kiekviena nauja išmokta kalba didėjantį azartą ir motyvaciją bei kalbų dovanojamą humorą kalbasi su Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro dėstytoju dr. Giedriumi Tamaševičiumi.Šiandien Vilniuje prasideda jau šešioliktą kartą Lietuvoje vykstantis tarptautinis instrumentinės muzikos festivalis „Griežynė“, kuriame šiemet išskirtinis dėmesys bus skiriamas muzikavimui kanklėmis, bandonija ir koncertina. Festivalyje šalia muzikantų iš Lietuvos dalyvaus ir svečiai iš Airijos, Armėnijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Škotijos, Ukrainos.Brazilijos neprikausomybės dienos proga su filosofe Julija Tuleikyte kalbamės apie žymų brazilų edukologą ir filosofą Paulo Freirą, kurio sukurta ugdymo koncepcija buvo orientuota į Brazilijoje po vergijos susiklosčiusią nelygybę ir stipriai prisidėjo prie šiuolaikinės visiems prieinamos edukacijos sampratos.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“, kurioje – kino akademijos nominuotų moterų kompozitoriųkūriniai.Rugsėjo 7–11 dienomis Vilniuje 8 kartą vyksta įvietintos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, skirtas nagrinėti žmogaus, garsinės aplinkos ir erdvės santykį. Muzikiniai performansai, garso patirtys ir instaliacijos kvies tyrinėti pagrindinę šių metų temą – miestą kaip archetipą.Šiandien sostinės galerijoje „8 akys ir ausys“ atidaroma žinomos iliustratorės Akvilės Magicdust paroda „Beieškant asiūklio“, kurioje autorė, narpliodama miestiečio ir gamtos santykio klausimus, kviečia intymiau patirti gamtą per spalvingos keramikos, tapybos darbų ir autentiškomis audinių dažymo technikomis margintų vėliavų formas.Ved. Urtė Karalaitė

Ketvirtadienis „Kitame laike“ – metas pasižvalgyti po įvairiausių žanrų ir tautų muzikines leidybines naujienas, kurias pristato Domantas Razauskas. Šioje laidoje laukia Avishai Coheno „Slenkantis smėlis“, Billy Drummondo „Siaubingasis valsas“, Franzo Schuberto „Didžioji“ ir „Nebaigtoji“, neatrastas danas Vagnas Holmboe ir jo styginių kvartetai, o taip pat Plínio Fernandeso klasikinės gitaros raudos iš Brazilijos.

Lietuviškai tropinei vasarai įpusėjus, žvilgsnis krypsta į Lotynų Ameriką, su kuria ta pati vasara, muzika, šokiai ir asocijuojasi. Geriausi Meksikos, Brazilijos, Argentinos, Peru, Kubos, Puerto Riko kompozitoriai, apie kuriuos mažai tekalbame, kuriuos itin retai galime išgirsti Europos koncertų salėse. Išskyrus, aišku, porą garsesnių vardų – Piazzollą, Villa-Lobusą. Tačiau Lotynų Amerikoje jų gausybė ir pačių įvairiausių – nuo melodingų dainų kūrėjų iki keistų avangardistų.Ved. Domantas Razauskas

Išdalyti Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai, kuriuos inicijuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. METŲ PROVERŽIO APDOVANOJIMAS įteiktas Rasai Račienei. Kalbamės su laureate R. Račiene ir Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.Iš karo siaubiamos Ukrainos, Charkivo Nacionalinio operos ir baleto teatro į Lietuvą atvyko teatro trupė. Kokie bendri darbai su Lietuvos artistais laukia ir su kokiomis patirtimis į Lietuvą atvyko kūrėjai iš Ukrainos? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prodiuseriu Artūru Alensku.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2021 m. kūrinio konkursą. Laidoje „Pakeliui su klasika“ iki pat gegužės 1 d., kol vyksta balsavimas, pristatome konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinius pristato du kompozitoriai: „Alrediph“ pristato Marius Baranauskas, o kūrinį „Respire“ – Albertas Navickas.Į Šiaulių fotografijos muziejų sugrąžintos restauruotos unikalios fotoateljė dekoracjos. Šimtamečiai rekvizitai atspindi fotografijos raidą ir to meto madas. Apie senųjų fotoateljė dekoracijas iš Šiaulių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.78-erių populiarus Brazilijos muzikantas Marcosas Valle‘is sukūrė ir iki šiol kuria savo šalies muzikinį braižą. Kaip pastebi menininkas, kartais pirmyn veda melodija ar harmonija, o kartais tenka keliauti paskui ritmą, tačiau svarbiausia – kuriamus garsus būtinai turi lydėti nuoširdumas. Apie Marcosasą Valle‘į ir muzikanto kūrybą pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kukių“ – žurnalistas, televizijos laidų ir reginių vedėjas, dainų kūrėjas ir atlikėjas, oreivis Giedrius Leškveičius.Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Andriukevičius

Pirminis atnaujintos Lietuvių kalbos ir literatūros programos projektas sulaukė didžiulės kritikos, todėl programos sudarytojų grupės vadovė Zita Nauckūnaitė paprašyta atsistatydinti. Kas toliau? Pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.Kodėl nenorime prisiminti skaudžiausių dalykų? Apie mūsų atmintį mintimis dalinasi Sergejus Loznitsa, ukrainiečių režisierius, kurio filmas „Babij jar“ rodomas šiandien kino festivalyje „Scanorama“. Su režisieriumi Vilniuje susitiko Jolanta Kryževičienė.Daugiau nei pusė šimto partitūrų iš viso pasaulio – toks kūrinių kraitis, kuriuos Tarptautiniam Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkursui pasiūlė muzikai. Tai ir partitūros iš Australijos, Trinidado ar Brazilijos, JAV ir žinoma Europos. Geriausieji, atrinkti į finalą, nuskambės lapkričio 20ąją Klaipėdos koncertų salėje. Kuo paaiškinamas toks susidomėjimas konkursu Lietuvos pajūryje?Tradicinis antradienio žvilgsnis į kino muziką – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Motinystė, migracija, lyčių pokyčiai visuomenėje – tai temos, kurios aktualios mokslininkei, šiuolaikinės literatūros tyrinėtojai, VU doc. Eglei Kačkutė-Hagan. Ji yra ir nuolatinė literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ diskusijų moderatorė. Apie motinystę ir lygybę, migraciją ir literatūrą kalbamės rubrikoje „Be kaukių“ su šias temas tyrinėjančia mokslininke.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Po kilusio visuomenės nepasitenkinimo dėl naujajame Centro poliklinikos projekte nenumatytos vietos F. Zappos paminklui, Vilniaus savivaldybė žada, kad skveras liks savo vietoje. Kodėl rengiant architektūrinius projektus vis dar pasitaiko tokių nesusipratimų? Aiškinamės su Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektu Mindaugu Pakalniu.Antradienį Vokietijos „Schlingel“ festivalyje į vyko filmo „Drugelio širdis“ pasaulinė premjera. Apie įspūdžius premjeroje ir festivalyje kalbame su filmo režisiere Inesa Kurklietyte.Susipažinsime su Prancūzijoje gyvenančiu ir dirbančiu šiuolaikinio šokio šokėju Dovydu Strimaičiu, kuris Lietuvoje dar nėra gerai žinomas, nes visą savo karjerą šoko užsienyje ir tik kartą gimtojoje šalyje pristatė savo kurtą solo.Vokietijos Augsburgo miesto galerijoje „Neue Galerie im Höhmannhaus“ pirmą kartą pristatyta dailininkės Patricijos Jurkšaitytės paroda „Schelters//Bleiben“.Kuo svarbus Brazilijos muzikanto muzikanto Háretono Salvanìnio muzikinis palikimas?Ką apie mus gali papasakoti batai? Kodėl jie įdomūs archeologams? Apie batus, o gal ir ratus pokalbis su archeologu Arūnu Puškoriumi.Ved. Marius Eidukonis

Pauline Viardot – viena garsiausių ir talentingiausių moterų muzikos istorijoje, kurią taip menkai prisimename. Šį savaitgalį XIX amžiaus operos divai, o taip pat ir kompozitorei sueitų 200. Tik dabar vėl imama atrasti jos kūryba, prisiminti jos įtaka muzikos pasaulyje. Rubrikoje „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – brazilas džiazo pianistas Amaro Freitas, ieškantis savo šaknų, kurdamas išskirtinę muziką, kerinčią džiazo gerbėjus ir kritikus. Pačioje laidos pabaigoje – In Memoriam Algirdui Klovai, kuris taip pat buvo ir akademinės muzikos kompozitoriumi.Ved. Domantas Razauskas

Kokių muziejų tikisi lankytojai ir ten dirbantys, kokie pandemijos atradimai, muziejams vėl atvėrus duris? Kaip kaupiamos kolekcijos, kokie vykdomi tyrimai, ir kokie jų atradimai - apie tai ir kita Tarptautinę muziejų dieną pasakoja ICOM Lietuva valdybos pirmininkė – dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.Muzika skamba Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje jau tris dešimtmečius. Ir tai tik dėka vieno ryškiausių Lietuvos vargonininkų, prof. Leopoldo Digrio. Jo nepamatuojamo užsispyrimo dėka – šioje sostinės bažnyčioje jau trisdešimt metų rengiami koncertai, jo įkurtas čia Religinės muzikos centras kviečia groti vargonininkus net iš Brazilijos ar Naujosios Zelandijos ir tik maestro dėka šioje bažnyčioje skamba vieni geriausių Rytų Europos regione „Oberlinger“ firmos vargonai. Ta proga su rubrika „Skambančios vietos“ ir užsukome į Šv. Kazimiero bažnyčią.Antradieninis Ievos Buinevičiūtės žvilgsnis į muziką kine.Kai sustoja laikas, užsidaro sienos – metas patirtus įspūdžius sudėti į knygą. Tokia mintis kilo ir Japonijos žavesiu užsikrėtusiam japonologui dr. Aurelijui Zykui. VDU docentas knygą būsimiems keliautojams „Septyni saulės veidai“ apie „Tekančios saulės šalį“ parašė vos per keturiolika dienų – lygiai tiek trunka kelionė į Japoniją, teigia Aurelijus Zykas, su kuriuo ir kalbame rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Ką šiandien rašo Kubos, Venesuelos, Brazilijos, Puerto Riko ir Meksikos kompozitoriai? Kiek jų muziką veikia populiarieji žanrai, išgarsinę kontinentą visame pasaulyje?Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Didieji nacionaliniai muziejai savaitgalį skaičiavo žmonių srautus, norinčiųjų patekti eilės rikiavosi lauke. Atrodytų, susidomėjimas muziejais ir galerijomis itin didelis, bet ar mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose jaučiamas toks kultūrinis pagyvėjimas?Brazilijos kolektyvas „Quarteto Novo“ padarė milžinišką įtaką šios šalies muzikiniam gyvenimui. Apie jų pasirinktą muzikinę stilistiką – kolegos Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kodėl jūra tampa įkvėpimu ir kaip ji banguoja atlikėjo, kompozitoriaus ir aranžuotojo Donato Petreikio kūryboje – pokalbyje su muziku. LRT KLASIKOS eteryje pirmą kartą skamba ir Donato kūrinys „Vienišo jūreivio daina“.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius, atskleisiantis muzikinius pasirinkimus ir pasakojantis apie tai, kuo kvėpuoja šiandien.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Gerūta Griniūtė

In memoriam Romas Batūra. Istoriką prisimena kolega Deimantas Karvelis.Žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ vasario numerio apžvalga.Apie galimybes grįžti į mokyklas, pedagogų skiepijimą ir didinamą finansavimą aukštajam mokslui – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.Rubrika „Kalbos rytas”: apie į Lietuvą grįžusių emigrantų vaikų lietuvių kalbą, pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu bei patiriamus mokymosi sunkumus pasakoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Aurelija Tamulionienė, neseniai išleidusi mokslinę studiją „Įveikti atskirtį“.Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualų turą po tarptautinio dėmesio sulaukusią parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Kaip internete perteikti autentiškos erdvės – buvusios areštinės – atmosferą?Preliminariai skaičiuojama, kad praėjusiais metais Lietuvos kino sektoriaus pajamos iš parduotų bilietų smuko daugiau nei 60 proc. Kaip dėl karantino nukraujavo šalies kino industrija ir kaip galima padėti jai atsigauti?Tęsiame pokalbių ciklą su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Rūta Stanevičiūtė apdovanota už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą. Apie laureatę – muzikologė Rasa Murauskaitė.Kuo gyvena ir ką atranda muziejininkai, kai muziejų durys užvertos lankytojams? Kolegė Alma Valantinienė domėjosi Anykščių muziejininkų kasdiene veikla ir atradimais.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš Brazilijos favelų F. Merielleso filme „Dievo miestas“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Trečioje, baigiamojoje brazilų kompozitoriaus Heitoro Villa-Lobos (1887–1959) kūrybai skirtoje laidoje – pasakojamas apie svarbiausią, iškiliausią ir paskutinį stambų kūrinį – oratoriją „Amazonės miškai“, kurios gimimo aplinkybės yra ne mažiau dramatiškos, nei turinys – rūpestis dėl Brazilijos gamtos išsaugojimo. O tai neįmanoma be sąmoningumo ir meilės Tėvynei. Skambės puikus internacionalinės atlikėjų „komandos“ – amerikietės dainininkės Renée Fleming, Maskvos radijo simfoninio orkestro ir choro bei H. Villa-Lobos mokinio ir pasekėjo dirigento Alfredo Hellerio įrašas. Laidoje skambės fragmentas ir iš 1959 metais įvykusios premjeros, kurioje orkestrui dirigavo oratorijos autorius Heitoras Villa-Lobos.Ved. Giedrius Kuprevičius

Per anksti nutrūkęs nelengvo gyvenimo amerikiečio alto saksofonininko Arto Pepperio džiazas šįkart susitinka vieno garsiausių pastarųjų 50 metų dirigentų japono Seiji Ozawos atliekamą muziką. Susitinka ir kartu švenčia gimtadienį „Kitame laike“. Prie bendro stalo jungiasi dar du kolegos – Brazilijos gitaristas, bosanovos žanro pradininkas Laurindo Almeida ir britas, europietiško garso, spalvos saksofonininkas Johnas Surmanas. Keturi likimai, keturios asmenybės, keturi žanrai, kaip ir rugsėjis, primenantys apie neišvengiamą metų laikų kaitą.Laidą veda Domantas Razauskas

Brazilijos prezidentas kartoja, kad koronaviruso pavojus išpūstas ir kviečia gyventojus protestuoti prieš įvestus ribojimus. Karantino sąlygas įvedė regionų vadovai, tačiau ne visi gventojai jų gali laikytis. Šalyje didelis skurdo lygis ir nors gyventojai už paskutinius savo pinigus bando įsigyti bent elementarias apsaugos priemones – likti namuose ar vengti artimo kontakto jie negali. Beveik palūžo ir šalies sveikatos sistema, nors didžiausių susirgimų skaičių dar tik laukiama.Savaitgalį aukų skaičiai Jungtinėje Karalystėje perkopė 20 tūkst. Ir nors padėtis šalyje nėra tokia kritinė, kokią Europa mate Italijoje ar Ispanijoje, visgi naujų atvejų statistika sparčiai auga, perkrauta ir taip nekokioje padėtyje buvusi sveikatos sistema. Ilgą laiką ribojimų nenorėjusi įvesti vietos valdžia tai jau padarė, tačiau daugėja karantino sąlygas laužančių gyventojų.Šią savaitę Mianmare žuvo Pasaulio sveikatos organizacijos darbuotojas, vežęs COVID-19 testų mėginius. Jo automobilis pateko į pasalą Rachinų valstijoje, kurioje vyksta pilietinis karas tarp Mianmaro valstybinės armijos ir „Arakano armijos“ kovotojų. Nepaisant raginimų, vykstant pandemijai, užbaigti karinius konfliktus, šių armijų susirėmimai dar intensyvesni.

LRT OPUS laida „Kelionės ir svajonės“ kviečia valandėlę praleisti su garsų šamanais vadinamais Pietų Amerikos kūrėjais ir per jų muziką pajusti tos pasaulio dalies gelmes. Muzikantai ieško įkvėpimo Peru, Brazilijos, Ekvadoro ir kitų šalių folklore, maišo įvairius garsus, eksperimentuoja ir sukuria galimybę pakeliauti neišeinant iš namų. Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime keliais XVII-XVIII a. kūriniais, įkvėptais metų laikų. Iš vienos šalies keliausime į kitą, kol rasime baroko muzikos įtakų roko, pop muzikoje. Rubrikoje „Retro“ – gerai žinomos ir primirštos 7-ojo dešimtmečio dainininkės, konkuravusios su vyrais, bandžiusios pasiekti tas scenas, kurios dažniau pasirodydavo Elvis Presley, „The Beatles“. Laidos pabaigoje – trys Pereirų šeimos vyrai iš Brazilijos koncertuojantys kartu ar atskirai, kuriantys išskirtinį muzikinį pasaulį. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Ispanijoje vykstant antriems rinkimams šįmet, apžvalgininkai teigia, kad daugiausia balsų ir vėl turėtų surinkti dabartinio premjero „socialistų darbininkų“ partija. Visgi nežinia, ar po balsavimo šaliai pavyks išbristi iš politinės krizės. Ekspertų teigimu, tikėtina, kad daugumos surinkti nė viena partija neįstengs, o tai reikš koalicines derybas. Praėjusį kartą jos baigėsi pirmalaikiais rinkimais. Situaciją sunkina ir Katalonijos klausimas, kurio neišsprendus, kai kurių apžvalgininkų manymu, Ispanija bus sunkiai valdoma. Daliai nerimą kelia kylanti kraštutinės dešinės partija „Vox“, kuri vietų skaičių parlamente turėtų padvigubinti.Iš kalėjimo paleistas buvęs Brazilijos prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva, tačiau neaišku, ar artimiausiu metu nebus grąžintas atgal. Aukščiausiasis teismas išlaisvino jį tol, kol bus išnaudotos visos teisinės galimybės apeliuoti da Silvai skirtą 12 m. bausmę. Buvęs Brazilijos prezidentas kaltinamas nedeklaravęs, kad dovanų priėmė prabangų butą, nors teigiama, kad jame išties negyveno. Daugelio politine vadinama byla yra dalis prieš kelerius metus šalį sukrėtusios „mašinų plovyklos“ (angl. „Operation Car Wash“) skandalo, kai atskleistos didžiulio masto korupcinės schemos, susijusios su valstybine naftos įmone „Petrobras“.Pastarąjį dešimtmetį nuo 2008 m. ekonominės krizės Europoje smarkiai išaugo Kinijos investicijos. Tačiau žemyno valstybės ima vis labiau nerimauti dėl rizikų, kurios kyla kinams perimant strategiškai svarbių objektų bei technologijų kontrolę.Ved. Indrė Urbaitė Sekmadienį 12.10 val. per LRT RADIJĄ. Kartojama pirmadienį 00.05 val.

Seime aptariamas privalomojo socialinio draudimo įmokų amnestija.Vyriausybė posėdyje svarsto projektas panaikinti reikalavimą gauti miško savininko leidimą uogauti, grybauti ar riešutauti arčiau nei šimtas metrų nuo jo sodybos.Vašingtonas patvirtino, kad leidžia Lietuvai įsigyti Amerikoje gaminamų šarvuotų visureigių.Po savaitgalį vykusio Didžiojo Septyneto viršūnių susitikimo bręsta naujas diplomatinis ginčas tarp Brazilijos ir Prancūzijos vadovų.Kokie naujausi gamtos paveldo objektai pritaikyti žmonių lankymui ir kas bus nuveikta artimiausiu metu?Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Į Lietuvos Respublikos Istorinę Prezidentūrą Kaune sugrįžo Lietuvos nepriklausomybės 20-ečio proga nukaltos ir prezidentui Antanui Smetonai padovanotos dvi jubiliejinės 10 litų monetos iš sidabro ir aukso. Kaip ši numizmatinė ir istorinė relikvija pateko į Amerikos lietuvių kultūros archyvą ir po 35-erių metų grįžo į Lietuvą? Pokalbis su Lietuvos Respublikos Istorinės Prezidentūros Kaune vadove Renata Mikalajūnaite.Kultūrinės spaudos apžvalga.Klaipėdoje prasideda XX tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. Kokie yra gatvės teatro žanrai ir kokius iš jų pamatys klaipėdiečiai bei uostamiesčio svečiai? Pasakoja Asta Kažukauskienė.Kodėl istorikai prieštaringai vertina Lietuvai ir Lenkijai svarbų faktą – Liublino uniją – pasirašytą prieš 450 metų, kurios pagrindu radosi Abiejų Tautų Respublika? Kaip ir kodėl lenkų dailininkas Janas Mateika (1838–1893), praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po ATR žlugimo, įprasmino unijos priesaiką dailės kūrinyje? Pokalbis su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi dr. Vydu Dolinsku.„Klasikos enciklopedija“ – apie Brazilijos katedrą vadinamąjį „Erškėčių vainiką“. Ved. Laima Ragėnienė.

„Pakeliui su klasika“ pradžioje klausysimės Beno Wendelio muzikinio susitikimo su pianistu Tayloru Eigsti. Vėliau – 1965-aisiais išleistos plokštelės įrašai, kuriuose – amerikiečių saksofonininkas Sahibas Shihabas kartu su Danijos radijo džiazo grupe siūlo ekskursiją po Niujorką. Rubrikoje „Retro“ – egzotiškoji vokalinio trio „Os Tincoãs“ ritmai ir balsai, bylojantys apie Bahijos regiono tradicijas, paslaptingus ritmus, Angolos ir Brazilijos sąsajas. Brazilijoje paplitusio paukščio, ten vadinamo „tincoã“ vardu pasivadinusi grupė 7-ajame – 6-ajame dešimtmečiuose buvo viena populiariausių, o jų repertuare – liaudies melodijos, pasiskolintos iš vietinių gyventojų, žiniuonių, galinčių savo ritmais laiminti, prišaukti lietų ar mirusius. Laidos pabaigoje – iki XX a. užmiršti baroko muzikos šedevrai, nemažai prisidėję prie lengvosios muzikos skambesio. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė po rekonstrukcijos atidaromoje Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.Šiais metais metais numatoma plėsti vadinamąją kvitų loteriją.Praėjus metams po draudimo dėl kiaulių maro laikyti kiaules, atsiranda norinčiųjų jas auginti.Pareigas pradeda eiti naujasis Brazilijos vadovas Žairas Bolsonaras. Prieš 100 metų Kaunas tapo Laikinąja Lietuvos sostine.Sportas.Ved. Darius Kuodis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė po rekonstrukcijos atidaromoje Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.Šiais metais metais numatoma plėsti vadinamąją kvitų loteriją.Praėjus metams po draudimo dėl kiaulių maro laikyti kiaules, atsiranda norinčiųjų jas auginti.Pareigas pradeda eiti naujasis Brazilijos vadovas Žairas Bolsonaras. Prieš 100 metų Kaunas tapo Laikinąja Lietuvos sostine.Sportas.Ved. Darius Kuodis.

„Poezija reikalinga tam, kad kartais galėtum nusisukti nuo kasdienybės ir pažvelgti į plyšius, kurie ne visada pastebimi“, – sako pirmąją poezijos knygą „Trapūs daiktai“, dalyvaujančią „Metų knygos rinkimuose“, išleidusi Greta Ambrazaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Flamenkas yra vienas iš didžių neišsemiamų menų, jis gilus, jo kalba sudėtinga. Kai menas toks subtilus ir turi tiek daug gerai per ilgą laiką išplėtotų kodų, jis turi prabangą kalbėtis beveik su visais. Flamenkas, kaip ir muzika iš Brazilijos, yra tarsi universalus kodas“, – sako Viduržemio regiono kultūros mugės „Mediterránea“ vadovas Davidas Ibanjesas.Apie skirtį tarp Vakarų ir Rusijos klasikinės muzikos. „Pastarąjį dešimtmetį kitokia muzika užsitikrino vietą ne tik žmonių sąmonėje, bet ir akademiniame pasaulyje, mokslininkų tekstuose. Daugybė konferencijų dabar skirtos pasaulio, populiariai ir įvairių pasaulio šalių, nepriklausančių Vakarams, muzikai. Jeigu kalbėtume apie muzikinį kanoną, tuomet taip, jis buvo sukurtas pagal vakarietišką muziką. Tačiau jei kalbame apie šiuolaikinį klausytoją ir net akademinį muzikos pasaulį, matome, kad padėtis pasikeitė“, – sako muzikos kritikė ir istorikė Olga Manulkina. „Klasikos enciklopedija“ – apie Viljamą Šekspyrą.Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Poezija reikalinga tam, kad kartais galėtum nusisukti nuo kasdienybės ir pažvelgti į plyšius, kurie ne visada pastebimi“, – sako pirmąją poezijos knygą „Trapūs daiktai“, dalyvaujančią „Metų knygos rinkimuose“, išleidusi Greta Ambrazaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Flamenkas yra vienas iš didžių neišsemiamų menų, jis gilus, jo kalba sudėtinga. Kai menas toks subtilus ir turi tiek daug gerai per ilgą laiką išplėtotų kodų, jis turi prabangą kalbėtis beveik su visais. Flamenkas, kaip ir muzika iš Brazilijos, yra tarsi universalus kodas“, – sako Viduržemio regiono kultūros mugės „Mediterránea“ vadovas Davidas Ibanjesas.Apie skirtį tarp Vakarų ir Rusijos klasikinės muzikos. „Pastarąjį dešimtmetį kitokia muzika užsitikrino vietą ne tik žmonių sąmonėje, bet ir akademiniame pasaulyje, mokslininkų tekstuose. Daugybė konferencijų dabar skirtos pasaulio, populiariai ir įvairių pasaulio šalių, nepriklausančių Vakarams, muzikai. Jeigu kalbėtume apie muzikinį kanoną, tuomet taip, jis buvo sukurtas pagal vakarietišką muziką. Tačiau jei kalbame apie šiuolaikinį klausytoją ir net akademinį muzikos pasaulį, matome, kad padėtis pasikeitė“, – sako muzikos kritikė ir istorikė Olga Manulkina. „Klasikos enciklopedija“ – apie Viljamą Šekspyrą.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Įsigaliojus rekomendacijoms dėl vaikų maitinimo, netyla diskusijos, kad dalis vaikų ugdymo įstaigose gaminamo maisto nevalgo. Spaudos konferencijoje Seime pristatytas gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas. Šį rytą eismo sąlygas Lietuvos keliuose sunkino snygis. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė pasitrauksianti iš vyriausybės vadovės posto, kai 2021 metais baigsis jos dabartinė kadencija. Sakartvelo prezidento rinkimai. Brazilijos žmonės išsirinko naująjį šalies prezidentą – „atogrąžų Trumpą”.

Įsigaliojus rekomendacijoms dėl vaikų maitinimo, netyla diskusijos, kad dalis vaikų ugdymo įstaigose gaminamo maisto nevalgo. Spaudos konferencijoje Seime pristatytas gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas. Šį rytą eismo sąlygas Lietuvos keliuose sunkino snygis. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė pasitrauksianti iš vyriausybės vadovės posto, kai 2021 metais baigsis jos dabartinė kadencija. Sakartvelo prezidento rinkimai. Brazilijos žmonės išsirinko naująjį šalies prezidentą – „atogrąžų Trumpą”.

„Pakeliui su klasika“ skambės muzika iš Brazilijos. Laidos pradžioje – pažintis su viena ryškiausių asmenybių XIX-XX a. sandūroje – Chiquinha Gonzaga, kuri buvo pirmoji Brazilijoje moteris dirigentė, skandalingai viena pirmųjų išsiskyrusi su vyru, pradėjusi gyventi tik iš savo gaunamų pajamų, prisidėjusi prie judėjimų prieš vergystę, už moterų teisę balsuoti. Vėliau klausysimės muzikos iš Marcelio Camu 1959-ųjų filmo „Juodasis Orfėjas“. Laidos pabaigoje – 8-ajame dešimtmetyje susibūrusio trio „Os Tincoãs“ melodijos ir ritmai.

„Pakeliui su klasika“ skambės muzika iš Brazilijos. Laidos pradžioje – pažintis su viena ryškiausių asmenybių XIX-XX a. sandūroje – Chiquinha Gonzaga, kuri buvo pirmoji Brazilijoje moteris dirigentė, skandalingai viena pirmųjų išsiskyrusi su vyru, pradėjusi gyventi tik iš savo gaunamų pajamų, prisidėjusi prie judėjimų prieš vergystę, už moterų teisę balsuoti. Vėliau klausysimės muzikos iš Marcelio Camu 1959-ųjų filmo „Juodasis Orfėjas“. Laidos pabaigoje – 8-ajame dešimtmetyje susibūrusio trio „Os Tincoãs“ melodijos ir ritmai.

Klausantis Anatolijaus Chudobos, muzikos grupių vadybininko, renginių organizatoriaus, pasakojimo apie Braziliją, kiekviename žodyje juste justi meilė šiai įspūdingai šaliai. Anatolijus pirmą kartą ten nuvyko su žmona po vestuvių „kopinėti medaus“, ir Brazilija jau nebepaleido. Anatolijus ne tik ištyrinėjo skirtingas šalies dalis, pabuvojo vienoje labai unikalioje saloje, pažino puikiuosius paplūdimius ir šiltus žmones, bet ir gyvenoje faveloje, šoko sambą ir metė iššūkį braziliškiems mėsos restoranams. Laidoje skambėjo ir kūrėjų iš Brazilijos muzika.

Klausantis Anatolijaus Chudobos, muzikos grupių vadybininko, renginių organizatoriaus, pasakojimo apie Braziliją, kiekviename žodyje juste justi meilė šiai įspūdingai šaliai. Anatolijus pirmą kartą ten nuvyko su žmona po vestuvių „kopinėti medaus“, ir Brazilija jau nebepaleido. Anatolijus ne tik ištyrinėjo skirtingas šalies dalis, pabuvojo vienoje labai unikalioje saloje, pažino puikiuosius paplūdimius ir šiltus žmones, bet ir gyvenoje faveloje, šoko sambą ir metė iššūkį braziliškiems mėsos restoranams. Laidoje skambėjo ir kūrėjų iš Brazilijos muzika.

Lietuva oficialiai tampa Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) asociuotąja nare. Patobulintas Vaiko teisių apsaugos įstatymas.Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarka.Dviguba pilietybė išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis.Brazilijos prezidentui Mišeliui Temerui pareikšti kaltinimai kyšių ėmimu. Turizmo infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems ir senjorams.LRT projektas „Nacionalinė ekspedicija“.Sporto pranešimai.

„Naujienų pulse“ domėsimės neseniai atliktomis Brazilijos muzikos kūrėjo Francisco Mignonės kompozicijomis ir žvilgtelėsime į Niujorko Metropoliteno operos teatro bilietų pardavimų procentus. Susitiksime su vienos ryškiausių pasaulyje stygų gamintojų „Larsen Strings“ viceprezidentu dr. Thomu Zwieg, kuris papasakos apie stygų reikšmę garso spalvai ir kūrinio interpretacijai. Rubrikoje „Rūgštynės“ trio „Kaskados“ nariai papasakos apie vieną linsmą nutikimą scenoje. „Retro“ sugrąžins į 1951-uosius - girdėsime tų metų Johaneso Brahmso II simfonijos įrašą.

Apie Braziliją. Lietuvių bendruomenė Brazilijoje antroji pagal dydį pasaulyje. Kokius lietuviškus papročius išlaikė, ką nuveikė Brazilijos kraštui ir kuo garsūs? Pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu ilgus metus dirbusiu Brazilijos parapijose.„Kas svarbu brazilams? Gražiai atrodyti, triukšmingos fiestos, tortai, meilė ir... šeima,“– Elenos Vainorienės ir Tado Liudvinaičio įspūdžiai, sugrįžus iš ne turistinės kelionės po Braziliją.

Apie Braziliją. Lietuvių bendruomenė Brazilijoje antroji pagal dydį pasaulyje. Kokius lietuviškus papročius išlaikė, ką nuveikė Brazilijos kraštui ir kuo garsūs? Pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu ilgus metus dirbusiu Brazilijos parapijose.„Kas svarbu brazilams? Gražiai atrodyti, triukšmingos fiestos, tortai, meilė ir... šeima,“– Elenos Vainorienės ir Tado Liudvinaičio įspūdžiai, sugrįžus iš ne turistinės kelionės po Braziliją.

Kokia bus baigiama rengti lytiškumo ugdymo programa mokyklose? Medikai įspėja, apsinuodijus grybais kuo skubiau kreiptis į specialistus.Nuo liepos pakilus minimaliai mėnesio algai, padidėjo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Olimpinių žaidynių išvakarėse prie kulminacijos artėja Brazilijos prezidentės apkalta.Pasakojimų ciklas apie mūsų olimpiečius: dziudo imtynininkė Santa Pakenytė.

Po ne vieną mėnesį trukusių diskusijų dėl Brazilijos prezidentės apkaltos proceso paskelbimo, ketvirtadienį šalies Senatas laikinai nušalino Dilmą Rusef nuo pareigų, ir atvėrė kelią apkaltai. Ar Brazilijos prezidentė tapo nepalankiai susiklosčiusios politinės ir ekonimės situacijos auka? Kai viena Vokietijos televizija sukūrė dainelę apie Turkijos prezidentą Redžepą Tajypą Erdoaną, kurioje jis kritikuojamas dėl žiniasklaidos laisvės suvaržymo šalyje, mažai kas galėjo tikėtis, kad visai tai peraugs į diplomatinį skandalą. Kodėl tarp Turkijos ir Vokietijos užvirė diplomatinės diskusijos dėl žodžio laisvės?Filipinų prezidento rinkimuose laimėjo Rodrigas Duterte, kuris dėl savo eksentriško elgesio neretai palyginamas su Donaldu Trumpu. Ar baudėjo pravardę turinčio naujojo prezidento populistiški pažadai gali tapti realybe?Ne kiekvieną dieną žiniasklaidai pavyksta užfiksuoti aukštų politikų tarpusavio pokalbius. Ką tokio pasakė Didžiosios Britanijos Karalienė ir premjeras ir kaip dažnai pasitaiko išgirsti ne visada diplomatinių pasisakymų iš aukščiausių šalies pareigūnų?

Po ne vieną mėnesį trukusių diskusijų dėl Brazilijos prezidentės apkaltos proceso paskelbimo, ketvirtadienį šalies Senatas laikinai nušalino Dilmą Rusef nuo pareigų, ir atvėrė kelią apkaltai. Ar Brazilijos prezidentė tapo nepalankiai susiklosčiusios politinės ir ekonimės situacijos auka? Kai viena Vokietijos televizija sukūrė dainelę apie Turkijos prezidentą Redžepą Tajypą Erdoaną, kurioje jis kritikuojamas dėl žiniasklaidos laisvės suvaržymo šalyje, mažai kas galėjo tikėtis, kad visai tai peraugs į diplomatinį skandalą. Kodėl tarp Turkijos ir Vokietijos užvirė diplomatinės diskusijos dėl žodžio laisvės?Filipinų prezidento rinkimuose laimėjo Rodrigas Duterte, kuris dėl savo eksentriško elgesio neretai palyginamas su Donaldu Trumpu. Ar baudėjo pravardę turinčio naujojo prezidento populistiški pažadai gali tapti realybe?Ne kiekvieną dieną žiniasklaidai pavyksta užfiksuoti aukštų politikų tarpusavio pokalbius. Ką tokio pasakė Didžiosios Britanijos Karalienė ir premjeras ir kaip dažnai pasitaiko išgirsti ne visada diplomatinių pasisakymų iš aukščiausių šalies pareigūnų?

Ypač sėkmingas Marine Le Pen Nacionalinio fronto pasirodymas regioninių rinkimų pirmajame ture, kelia vis daugiau klausimų dėl augančio nacionalizmo Prancūzijoje ir šalies galimo politinės krypties pasikeitimo. Ar radikaliai dešniajai jėgai pavyks sėkmę pakartoti ir antrajame rinkimų ture sekmadienį? Angela Merkel amerikiečių žurnalo TIME išrinkta metų žmogumi, koks buvo jau dešimtmetį bene ryškiausios Europos lyderės kelias į politikos olimpą? Taip pat laidoje aptarsime pasiektus susitarimus Klimato Kaitos konferencijoje bei giliausią Brazilijos ekonomikos krizę per pastaruosius dešimtmečius.

Ypač sėkmingas Marine Le Pen Nacionalinio fronto pasirodymas regioninių rinkimų pirmajame ture, kelia vis daugiau klausimų dėl augančio nacionalizmo Prancūzijoje ir šalies galimo politinės krypties pasikeitimo. Ar radikaliai dešniajai jėgai pavyks sėkmę pakartoti ir antrajame rinkimų ture sekmadienį? Angela Merkel amerikiečių žurnalo TIME išrinkta metų žmogumi, koks buvo jau dešimtmetį bene ryškiausios Europos lyderės kelias į politikos olimpą? Taip pat laidoje aptarsime pasiektus susitarimus Klimato Kaitos konferencijoje bei giliausią Brazilijos ekonomikos krizę per pastaruosius dešimtmečius.

Apie lyties identitetą ir meilę„Aš niekaip netapau brazile: trūko braziliško kraujo, odos, kūno... Ir kažkurią dieną pajutau, kad mano stiprybė ne prisitaikyme, o tame, kad išliksiu tas, kas esu, išsaugosiu savo tapatybę, – sako emigrantė, buvusi mokytoja iš Jonavos Rasa de Silva, kalbėdama apie vyriškumo ir meilės sampratą Brazilijos kultūroje. Pokalbis su Rasa.

Apie lyties identitetą ir meilę„Aš niekaip netapau brazile: trūko braziliško kraujo, odos, kūno... Ir kažkurią dieną pajutau, kad mano stiprybė ne prisitaikyme, o tame, kad išliksiu tas, kas esu, išsaugosiu savo tapatybę, – sako emigrantė, buvusi mokytoja iš Jonavos Rasa de Silva, kalbėdama apie vyriškumo ir meilės sampratą Brazilijos kultūroje. Pokalbis su Rasa.

Exam 27 Dvidešimt septintas egzaminas.  This is a quick response episode!  We’ll say the word or phrase in English and you say it in Lithuanian – Out Loud!  It’s too late for questions, the exam starts now.  Ready, set, go!  Pasiruošti, dėmesio, marš!   to understand                             suprasti   I understand                              aš suprantu   you understand (familiar)                 tu supranti   he understands                            jis supranta   she understands                           ji supranta   we understand                             mes suprantame   you understand (formal)                   jūs suprantate   you all understand                        jūs suprantate   they understand (male / female group)    jie supranta   they understand (females only)                jos supranta   only                                                             tik   I understand English                                  aš suprantu angliškai   I don’t understand English                          aš nesuprantu angliškai   I understand Lithuanian                              aš suprantu lietuviškai   I don’t understand Lithuanian                      aš nesuprantu lietuviškai   I understand Lithuanian well                        aš labai gerai suprantu lietuviškai   I don’t understand Lithuanian well               aš nelabai gerai suprantu lietuviškai   I understand Chinese                                   aš suprantu kiniškai   I understand Indonesian                              aš suprantu indoneziškai   I don‘t understand Indonesian                    aš nesuprantu indoneziškai   I don‘t understand                                     aš nesuprantu   I understand only English                           aš suprantu tik angliškai   I only understand Lithuanian                      aš suprantu tik lietuviškai   he understands only Spanish                      jis supranta tik ispaniškai   he understands only German                      jis supranta tik vokiškai   he understands Chinese                             jis supranta kiniškai   he doesn‘t understand Chinese                   jis nesupranta kiniškai   he understands Chinese well                      jis labai gerai supranta kiniškai   do you understand Dutch?                         ar tu supranti olandiškai?   do you understand Indonesian?                  ar tu supranti indoneziškai?   no, I understand only Russian                    ne, aš suprantu tik rusiškai   do you understand Latvian?                        ar tu supranti latviškai?   yes, I understand Latvian                           taip, aš suprantu latviškai   does she understand Lithuanian?                ar ji supranta lietuviškai?   no, she understands only Spanish               ne, ji supranta tik ispaniškai   do you all understand Polish?                      ar jūs suprantate lenkiškai?   yes, we understand Polish                           taip, mes suprantame lenkiškai   no, we don’t understand Polish                    ne, mes nesuprantame lenkiškai   do you understand Chinese?                        ar jūs suprantate kiniškai?   do you understand Spanish?                        ar jūs suprantate ispaniškai?   no, we understand only Lithuanian              ne, mes suprantame tik lietuviškai   you understand German, right? (formal)      jūs suprantate vokiškai, ar ne?   yes, I understand German well                    taip, aš gerai suprantu vokiškai   do they understand French?                        ar jie supranta prancūziškai?   yes, they understand French well                 taip, jie gerai supranta prancūziškai   do they understand Italian?                         ar jie supranta itališkai?   yes, they understand Italian                        taip, jie supranta itališkai   no, they don’t understand Italian                 ne, jie nesupranta itališkai   do they understand Chinese? (females only)    ar jos supranta kiniškai?   do they understand Indonesian?                  ar jos supranta indoneziškai?   do they understand Swahili?                        ar jos supranta svahiliškai?   no, they understand only Arabic                  ne, jos supranta tik arabiškai   do they understand Portuguese?                 ar jos supranta portugališkai?   yes, they understand Portuguese                taip, jos supranta portugališkai   do you all understand Lithuanian?               ar jūs suprantat lietuviškai?   no, we understand only Croatian                 ne, mes suprantam tik kroatiškai   she’s from Brazil & she speaks Portuguese   ji yra iš Brazilijos ir ji kalba portugališkai

Hi there, I’m Raminta – Oh, you’re not Raminta.  Hi there, I’m Raminta and I’m Jack and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. Hey!  We’re in a new month.  In English this month is called May, after the Greek goddess Maia.  The Romans associated Maia with their own goddess Bona Dea, the “good goddess."  She’s the goddess of fertility, virginity, and women. Bona Dea had festivals in this month.  In Lithuanian this month is called Gegužė.  Gegužė is derived from gegutė, the cuckoo bird. The call of the cuckoo tells everyone spring has arrived.  Woohoo!  Good news.  I’m ready for spring. France and Lithuania are the two most nuclear power dependant nations in the world.  In 2004, 80% of Lithuania’s electrical power came from nuclear power according to the Wikipedia page entitled, Ignalina Nuclear Power Plant. As a condition of joining the European Union, Lithuania agreed to close Ignalinos atominė elektrinė.  Why is Lithuania required to close it down?  Safety.  Unfortunately, the nuclear power plant at Ignalina is of the same design as the Chernobyl reactor which exploded in 1986, spraying Europe with airborne radioactive waste.  Not only that, but the reactor is built on a tectonic fault and the United States Department of Energy has named Ignalina one of the most dangerous nuclear installations in the world.  There’s a lively debate today in Lithuania as to when a new nuclear power plant should be built to replace the plant at Ignalina. pradėkime, let’s get started.  labai gerai. Previously we studied the verb kalbėti, to speak.  Today we’ll learn to conjugate suprasti - to understand.  Kaip pasakyti lietuviškai?  How do you say it in Lithuanian? I understand                                         aš suprantuyou understand (familiar)                       tu suprantihe understands                                      jis suprantashe understands                                     ji suprantawe understand                                       mes suprantameyou understand (formal)                         jūs suprantateyou all understand                                  jūs suprantatethey understand (male / female group)     jie suprantathey understand (females only)               jos supranta Now, we’ll go over some sentences but first we’ll introduce the word, tik – only. only                                                          tikmerely                                                       tik I understand English                                    aš suprantu angliškaiI don’t understand English                            aš nesuprantu angliškaiI understand Lithuanian                                aš suprantu lietuviškaiI don’t understand Lithuanian                        aš nesuprantu lietuviškaiI understand Lithuanian well                         aš labai gerai suprantu lietuviškaiI don’t understand Lithuanian well                 aš nelabai gerai suprantu lietuviškaiI understand Chinese                                    aš suprantu kiniškaiI understand Indonesian                               aš suprantu indoneziškaiI don‘t understand Indonesian                      aš nesuprantu indoneziškaiI don‘t understand                                       aš nesuprantuI understand only English                             aš suprantu tik angliškaiI only understand Lithuanian                        aš suprantu tik lietuviškaihe understands only Spanish and French       jis supranta tik ispaniškai ir prancūziškaihe understands only Italian and German        jis supranta tik itališkai ir vokiškaihe understands Chinese                               jis supranta kiniškaihe doesn‘t understand Chinese                     jis nesupranta kiniškaihe understands Chinese well                        jis labai gerai supranta kiniškaihe doesn‘t understand Chinese well              jis nelabai gerai supranta kiniškaido you understand Dutch?                           ar tu supranti olandiškai?do you understand Indonesian?                    ar tu supranti indoneziškai?no, I understand only Russian and German   ne, aš suprantu tik rusiškai ir vokiškaido you understand Latvian?                         ar tu supranti latviškai?yes, I understand Latvian and Japanese         taip, aš suprantu latviškai ir japoniškaidoes she understand Lithuanian?                  ar ji supranta lietuviškai?no, she understands only Spanish                 ne, ji supranta tik ispaniškaido you all understand Polish?                      ar jūs suprantate lenkiškai?yes, we understand Polish                           taip, mes suprantame lenkiškaino, we don’t understand Polish                   ne, mes nesuprantame lenkiškaido you understand Chinese?                        ar jūs suprantate kiniškai?do you understand Spanish?                        ar jūs suprantate ispaniškai?no, we understand only Lithuanian               ne, mes suprantame tik lietuviškaiyou understand German, right? (formal)       jūs suprantate vokiškai, ar ne?yes, I understand German well                    taip, aš gerai suprantu vokiškaido they understand French?                        ar jie supranta prancūziškai?yes, they understand French well                 taip, jie gerai supranta prancūziškaido they understand Italian?                          ar jie supranta itališkai?yes, they well understand Italian                   taip, jie gerai supranta itališkaino, they don’t understand Italian well           ne, jie nelabai gerai supranta itališkaido they understand Chinese? (females only)  ar jos supranta kiniškai?do they understand Indonesian?                    ar jos supranta indoneziškai?do they understand Swahili?                         ar jos supranta svahiliškai?no, they understand only Arabic & Turkish   ne, jos supranta tik arabiškai ir turkiškaido they understand Portuguese?                   ar jos supranta portugališkai?yes, they well understand only Portuguese     taip, jos gerai supranta tik portugališkaido you all understand Lithuanian?                 ar jūs suprantat lietuviškai?no, we understand only Croatian & Russian   ne, mes suprantam tik kroatiškai ir rusiškaishe’s from Brazil & she speaks Portuguese    ji yra iš Brazilijos ir ji kalba portugališkai Šaunu!  Great!  You made it to the end of another episode!  Nuostabu!  Wonderful! Alright!  That’s it for today!  Thanks for the download!  If you got anything out of this lesson please leave us a review on our iTunes page.To leave us comments call our voicemail number that’s in the title of every show or call our Skype voicemail at Lithuanianoutloud – that’s one word, and leave us a message there.If you’d like to see the Lithuanian spelling of any word in this series just go to WWW dot Lithuanian dot L I B S Y N dot com.  If you’d like to get these episodes every time a new one is available just go to iTunes and do a search for Lithuanian Out Loud and click subscribe.  It’s completely free.  But, if you don’t want to subscribe on iTunes, just send us an email asking us to alert you every time a new episode hits the internet.  And feel free to make copies of our episodes, put them on cds and pass them out to your friends.Thanks to CCMixter.org, Ditto Ditto and Vieux Farka Toure for the podcast music.Thanks for tuning in, tell your friends about us, we’ll see you on the next episode of Lithuanian Out Loud.I’m Jack and I’ve never met a Lithuanian I didn’t like.  Viso gero!  Sudie! Ignalina Nuclear Power Planthttp://en.wikipedia.org/wiki/Ignalina_Nuclear_Power_Plant http://www.Lithuanian.Libsyn.comSkype voicemail:  Lithuanianoutloudemail Raminta and Jack at: lithuanianoutloud@earthlink.net  http://www.vieuxfarkatoure.com/http://www.ccmixter.org/