Podcasts about andriaus

Daugiau diskusijų https://www.instagram.com/osportas/ Daugiau diskusijų https://www.facebook.com/Osportas.lt Dėl reklamos: reklama@odangau.lt   00:00:00 – Įžanga ir Andriaus sugrįžimas 00:02:25 – Buzelio rekordas ir metų HL 00:10:53 – Domantas Sabonis grįžo 00:17:17 – Valančiūno atsakas Pačėsui 00:24:30 – Jakučionis ir Marčiulionis NCAA 00:29:00 – „Iš trijų“ 00:38:05 – greitos NBA naujienos 00:45:55 – Majamio „Heat“ reikalai 00:55:56 – NBA naujienos 01:02:05 – NBA sukryžminta su POP 01:19:00 – Ant suolo   #Valanciunas #Buzelis #Sabonis #Doncic #NBA #TrigubasDublis #MatasBuzelis #DomantasSabonis #JonasValanciunas #Bulls #Kings #LukaDoncic #Lakers #LonnieWalker #Walker #76ers #TrigubasDublis

Andriaus istorija, kaip susikurti gyvenimą iš naujo, kai po 25 metų žlugo svarbiausiu laikytas gyvenimo projektas – santuoka.Ved. Lavija Šurnaitė.

„Prisiminus karuselę“. Taip vadinosi viena Andriaus Kulikausko dainų, kurią kadaise atliko „Dainos teatras“. Dabar metas prisiminti tik ką Anapilin iškeliavusio muziko gyvenimo karuselę. Šioje laidoje – mano, Domanto Razausko, pasakojimai, atsiminimai apie Andrių, Andriaus parašytos dainos ir jo paties lūpomis kadaise papasakotos istorijos LRT „Pakartot“ studijoje.Ved. Domantas Razauskas

EP komitetai pritaria į EK gynybos komisarus siūlomo Kubiliaus kandidatūrai

Seimas šiandien renkasi į neeilinę sesiją, kur turėtų būti tvirtinama ekspremjero Andriaus Kubiliaus kandidatūra į eurokomisarus. Ar Andrius Kubilius sulauks palaikymo Seime?Nuo šio mėnesio visi 50-ies–55-erių metų gyventojai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai.Kauno ir Vilniaus rajonų savivaldybės kitąmet gyventojams pristatys gyventojų korteles ir programėles. Naudojantis kortele, gyventojai galės pasinaudoti verslo ar kultūros įstaigų teikiamomis nuolaidomis, sužinoti apie savivaldybės naujienas, teikti pasiūlymus. Tokios gyventojų kortelės jau naudojamos keliose savivaldybėse.Nuo rugsėjo Lietuvoje startavo įtraukusis ugdymas – mokyklos ir darželiai į klases ir grupes turi priimti ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Tiesa, kai kurios mokyklos rugsėjo laukė su nerimu, o štai Širvintų rajono mere teigė, kad speicialiųjų poreikių vaikai bus mokomi atskirose klasėse. Kaip kitose šalyse arba Lietuvos mokyklose buvo pereita prie įtraukiojo ugdymo, kur jis veikia jau daugelį metų?Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi kalbų mokymu mokyklose. Mokytojų trūksta ne tik Lietuvoje, o juos padėti rasti gali ir tėvai – tą rodo Prancūzijos istorinio regiono Elzaso tėvų asociacijos projektas. Jie papildomą mokytojų paieškos sistemą sukūrė matydami, jog dvikalbėse mokyklose, kuriose vaikai mokomi tiek prancūzų, tiek vokiečių kalbomis, trūksta vokiečių kalba galinčių mokyti mokytojų.Ved. Rūta Kupetytė

Premjerė ir prezidentas sutarė dėl kandidato į eurokomisarus – Andriaus Kubiliaus, ir šis susitarimas įvyko dar praėjusią savaitę. Opozicija nepeikia kandidato, tačiau balsavime Seime nepalaikys. Koalicijos partneriai piktinasi, kad su jais nebuvo tartasi. Ekspertai sako, kad tai yra paskutinės minutės kompromisas.Ar Andriaus Kubiliaus kandidatūra gali baigti ginčus dėl eurokomisaro?Laidoje dalyvauja europarlamentaras Andrius Kubilius, Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, politologas Virgis Valentinavičus, tinklaraštininkas Giedrius Alasevičius, socialdemokratė Rasa Budbergytė.Ved. Marius Jokūbaitis

M. K. Čiurlionio kelias jau pradėjo savo šeštąją kultūrinę topografijos kelionę, kuria kviečia pakilti į dangų. Kelionė pradėta Vilniuje, šiandien dvi stotelės Plungėje, toliau tęsis kelionė po kitus Lietuvos miestus.„Meno ir mokslo laboratorija“ Šiaulių, Kauno ir Vilniaus scenos meno gerbėjams pristato premjerą „Pilėnai*“. Dviejų menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus įgyvendinamas performansas kvestionuoja pasyvaus pasipriešinimo simboliu laikomą legendą ir kelia vyriškumo sampratos nūdienos kontekste klausimus.Dezinformacijai atpažinti tereikia žinoti tris paprastas taisykles, skelbia pirmą kartą Lietuvos istorijoje dezinformacijos raštingumo egzaminą moksleiviams rengianti Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“.Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuotame konkursui atrinkti du Andriaus Šiurio kūriniai: „Naktipiečiams Jeronimas kepa tris kiaušinius, skrudina duoną ir įsipila puodelį kavos“ ir „tyla? ne, neteko girdėti“. Juos ir apie juos išgirsime būtent šioje laidoje.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ labai mėgiama skaitytojų literatūra – atsiminimai. Tai - Aleksandros Kašubos „Tiksintis vaikas“.45-erius metus dirbanti su LRT vaikų choru dirigentė Regina Maleckaitė su chorine muzika gyvena visą savo gyvenimą. Nuo vaikystės į tai „įklimpusi“ ji to nesigaili, o kad muzikė neapsiriko pasirinkdama anuomet „vyrišką“ profesiją, kalba jos darbai. Tai - ir ilgametis darbas su vaikais, „Auksinė bitė“ ir, žinoma, batuta rankoje prieš šimtus dainininkų „Dainų šventėse“. Apie teisingą muzikei, prasmingą mūsų visuomenei ir be galo įdomų pasirinkimą – Regina Maleckaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Andrius Arutiunian yra armėnų-lietuvių menininkas ir kompozitorius, kuriantis garso ir vaizdo instalicijas bei performansus. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ veikia Andriaus paroda „Counterfates“, kurioje galima pamatyti ir išgirsti iš Venecijos bienalės atkeliavusį padirbtą vinilą ir perbristi „smalos jūrą“. Pokalbis su menininku apie naujausius kūrinius, Venecijos ir Kauno bienales ir kaip skamba armėnų diasporos popmuzika sename „Mercedes“ automobilyje, keliaujančiame po Markučių kalvas.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Po pertraukos į NARA tinklalaidės eterį grįžta psichologas Andrius Jančiauskas, su kuriuo kalbasi fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Aštuonolioka metų vienas kitą pažįstantys draugai šįkart nagrinėja priėmimo temą. Kaip priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, tuo pat metu neprarandant energijos jį keisti? Andrius Jančiauskas pokalbyje įvardija pagrindinę „keisti ar priimti?“ klausimo problemą: „Mūsų numanymas dažnai remiasi į praeitį, o gyventi reikia kuriant ateitį.“ „Savo numanymą vis reikia plėsti, tyrinėti, – tęsia Andrius. – Tyrinėti, kaip kitiems žmonėms sekasi, neprimetant ir laukiant, kol patvirtins mano atsakymą, bet priimant, kad „žinai, tas kitas žmogus gyvena kitokį gyvenimą. Ir jo tiesos gali koegzistuoti su mano tiesomis, nors yra prieštaringos.“ Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Per šį laiką išleidome penkiolika pokalbių, kuriuose nagrinėjamos temos kaip seksualumas, meilė ar santykiai su tėvais. Susipažinkite su visa kolekcija čia. Epizodo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/priemimas-andrius-janciauskas-ir-berta-tilmantaite  

Į kaimą greitai važiuosime ne tik į laukus smidrų ragauti, pakelėse rinkti moliūgų, bet ir gražintis SPA centruose. Ko tik nėra Raseinių krašte! Buvusioje Žemaitijos sostinėje renesanso laikus išgyvena Magdės pyragas, tikras italas kepa picas, pakelėse pupso moliūgaiu, į laukus kviečia smidrai. Keliaudami po Lietuvą vien istorija gyvi nebūsime...Turizmo ir verslo centro direktorius Arnas Zmitra kviečia švęsti Raseinių, Ariogalos ir Betygalos 770 m. gimtadienį.Raseiniai, prancūzaitė Magdė, italo Roberto Bjanko su žmona Živile kepama pica „Raseinių Magdė“, Sandra Rimavičienė, Raseinių „Rasos“ restorano konditerijos cecho vedėja.Biliūnų kaimo fenomenas – SPA centras. Kaimų bendruomenės „Biliūnai“ pirmininkė Vilma Račkauskienė.Kalnujų miestelis Raseinių r. įdomus istorija ir gyvenančiais žmonėmis. Smidrų, moliūgų, vynuogių ūkį puoselėja Andriaus ir Rūtenės Žemkauskų šeima.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kompozitorius Andrius Mamontovas ir menininkė Jolita Vaitkutė Energetikos ir technikos muziejuje sukūrė naujausią savo instaliaciją „Electric Diva“. Kūrinys skirtai Vilniuje gimusiai elektroninės muzikos žvaigždei Clarai Rockmore. Tai – jau ketvirtasis bendras A. Mamontovo ir J. Vaitkutės darbas.Šį savaitgalį Kaune - laukiamiausia premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre - Roberto Willsono „Dorianas“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Karas vyksta įvairiomis formomis, tuo įsitikinę aktyvistai susibūrė į organizaciją, siekiančią būti atsvara Rusijos dezinformacijos kampanijoms internete. Viena šių kibernetinių elfų – režisierė Magda Szpecht rugsėjo 30 d. festivalio „Sirenos” metu pristatys kibernetiniam aktyvizmui skirtą spektaklį-paskaitą „Cyber Elf".Klasikinės muzikos naujienose: ypatinga dovana Klivlendo orkestrui, Fritzo Kreislerio smuikininkų konkurso rezultatai, smuikininko Renaud Capuçono sutartis su nauja leidykla ir Londono filharmonijos orkestro iniciatyva.Apie kaitą kūryboje ir laisvę būti savimi rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su grupės „Garbanotas“ nariu Šarūnu Joneikiu.Ved. Gerūta Griniūtė

„Iš dalies tam, kad būtų patogiau šitame gyvenime, mums reikia saugumo. Kad jaustumės saugesni, mums reikia kontrolės. Bet kontroliuodami, mes prarandame tam tikrą nuotykį. Galima sakyti, įsinuobodinam šiek tiek. O iš kitos pusės, turėdami saugumą ir kontroliuodami, mes įgyjame galimybę žaisti aukštesnės vertės žaidimus, kurie toli gražu nuo nuobodulio“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas šios savaitės pokalbyje apie kontrolę.    Kontrolė – galingas psichologinis įrankis, kuriuo svarbu išmokti išmintingai naudotis. Andriaus manymu, tai reiškia gebėti atskirti tai, ką įmanoma ar verta kontroliuoti nuo to, ką sveikiau būtų paleisti ir priimti.    Atsakymą stoikų filosofijoje siūlo Epiktetas, įvardinęs tai, ką pasak jo, žmogus gali visiškai kontroliuoti: savo vertinimus, impulsus, lūkesčius ir veiksmus. Tačiau Andrius mano, kad tai klausimas, reikalaujantis atlikti asmeninę inventorizaciją: pajusti erzinančius veikimo modelius ir reakcijas, o tuomet nukreipti fokusą į vidų ir bandyti suprasti jų šaknis.   „Perdėta kontrolė gali sietis tiek su aukštu nerimu, tiek su asmenybės sutrikimais. Tai gali reikšti gilų nesaugumą gyvenime, kuris remiasi į tokias bazines nuostatas kaip kad: šitas pasaulis yra daug labiau pavojingas negu saugus, mes nuolatos esame stiprioje grėsmėje išnykti arba prarasti savo artimiausius – ir, gali sakyti, iš dalies tai yra teisybė; kad aplinkiniai žmonės yra daug labiau mums norintys blogo, negu gero ir jie nuolatos siekia mumis pasinaudoti“, – sako Andrius.   Tačiau bandant kontroliuoti tai, kas neįmanoma, gali kilti dar daugiau įtampos. „Kuo daugiau kamuoliukų bandau būti išmetęs vienu metu ore, tuo yra sunkiau jais žongliruoti. Viena vertus, kai bandau tai daryti, auga mano virtuoziškumas. Kita vertus – didėja ir įtampa, su kuria gyvenu“, – sako Andrius. „Jei esu žmogus, kuris tikrai prastai žongliruoja kamuoliukais, įtampa tarp mano galimybių ir reikalavimo iš savęs vis auga. Mano idealusis ir realusis „aš“ labai stipriai neatitinka. Tada pradedu gyventi nuolatinėje būsenoje, kai esu savimi nepatenkintas, nepakankamas, ne toks, koks norėčiau būti.“   Visa publikacija, video ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kontrole-andrius-janciauskas-psichologija   Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 

Šių metų Venecijos bienalės Armėnijos paviljone – lietuvių-armėnų kilmės garso menininko Andriaus Arutiunian kūrinys Gharib. Tiesiogiai iš Venecijos – pokalbis su menininku.Andrius Arutiunian – ir vienas iš Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamų Metų kūrinių rinkimų dalyvių. Į geriausių kūrinių penkioliktuką pateko jo kūrinys „Seven Commmon Ways of Disappearing“, kuris susijęs ir su Venecijoje pristatoma paroda. Taip pat šiandien pristatomas ir dar vienas penkioliktuko kūrinys – Andriaus Šiurio „une poudre noire pleut doucement sur ma veillee“.Šįvakar bus apdovanoti Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų laureatai. Apie tai, ką apie mūsų visuomenę sako šių metų apdovanojimai, kalbamės su Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie paprastosios Holivudo ikonos, kurios 100-metį šiemet minime Doris Dday, dainavusios, kaip bus, taip, talentus.„Sonia – vaidmuo, kuris atvėrė mane, Iloną“, – sako šiemet „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenį Tomi Janežičiaus spektaklyje „Dėdė Vania“ apdovanota aktorė Ilona Kvietkutė. Daugiau nei 20 metų praleidusi profesionalioje teatro scenoje, rubrikoje „Be kaukių“ aktorė pasakoja apie peržengtas raudonas linijas, keisčiausius nutikimus scenoje, ir neseniai gyvenime atsiradusius šokius.Ved. Rasa Murauskaitė

Treneris, kelis kartus tapęs Europos kultūrizmo čempionu bei pasaulio kultūrizmo ir fitneso čempionatų prizininku, sveikos gyvensenos konsultantas prieš kelias dienas grįžo iš Afrikos ir užsuko į „Pasaulio puodus“. Tyrinėjame Namibiją, sveikos gyvensenos ir mitybos paslaptis bei motyvacijas.Ved. Vytaras Radzevičius

Pasak „Telia Lietuva” technologijų infrastruktūros vadovo Andriaus Šemeškevičiaus, viena iš priežasčių yra tai, jog Rusijos Federacija kontroliuoja dalį europinių 5G dažnių karinėms reikmėms. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna konstatuoja, kad Lietuva neturi svertų paveikti Rusiją, todėl pasienyje su Rusija operatoriai turės naudoti kitas dažnių juostas. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas Kęstutis Svirskas teigia, kad Rusija yra suinteresuota stabdyti Lietuvos techninį progresą. Ved. Audrius Lelkaitis

Nors didmiesčiai paprastai pasižymi triukšmingu gyvenimu, tačiau ir čia pasitaiko progų sulėtinti savo gyvenimo ritmą ir įsiklausyti į aplinką ir į tylą. Kaip lavinti įsiklausymo į aplinką gebėjimus? Ar miesto triukšmas gali tapti įkvėpimo šaltiniu? Kaip derinti šiuolaikinių technologijų naudojimą ir tylos paieškas? Kas yra įvietintas garso menas ir kas yra garso ekologija? Šiuos ir kitus klausimus plėtoja laidos svečiai - kompozitoriai ir tarptautinio šiuolaikinės įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ vadovai Matas Drukteinis ir Agnė Matulevičiūtė. Laidoje skamba šių metų įvietintos muzikos festivalio kūrinių fragmentai: Andriaus Šiūrio ir Paulinos Simutytės garso instaliacijos „Laikas gimti ir laikas mirti“ ir Agnės Matuliavičiūtės kūrinio „AA-AA“ fragmentai bei garso menininko Alessandro Perini komentaras apie garso instaliaciją „Mirusio medžio spektras“.Laidos vedėja - miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Paskutiniame pavasario pokalbyje Andriaus Tapino tinklalaidės svečias – Andrius Šerkšnas, vienas iš nedaugelio lietuvių, kuris prisiliečia prie Formulės-1 verslo. Andrius dirba „Alfa Romeo Racing“ komandoje, kuri seniesiems fanams dar žinoma „Sauber“ pavadinimu. Pagrindinė laidos tema – Formulė-1 ir jos verslas. Kaip lietuvis atsidūrė F-1? Kaip atrodo Andriaus darbas „Alfa Romeo Racing“ viduje? Ką Andrius veikia lenktynių savaitgaliais? Pokalbyje Andrius Šerkšnas atskleidžia kiek kainuoja ir kiek laiko atima sukurti lenktynių bolidą, bei pasidalija įdomiomis detalėmis iš vieno populiariausių ir brangiausių pasaulio sportų virtuvės. PREMIUM pokalbio dalyje Andrius Šerkšnas pasakoja, ko sporto savininkai imasi siekdami populiarinti Formulę-1. Su kokiais lenktynininkais Andriui buvo maloniausia bendrauti? Kada formulėje lenktyniaus lietuvis? Pašnekovas paatvirauja kokias sąlygas gavo įsidarbinęs „Sauber" komandoje.

Miglės Galvonaitės santykis su rašymu: nuo idėjos – iki procesoPirmadienį kūrybinėje laboratorijoje „MMLAB Erdvė“ Vilniuje atidaroma menininkų Paulinos Simutytės ir Andriaus Šiurio dailės, šviesos ir garso instaliacija „Alchemija“.Visą vasarą Senosios perkėlos kelte „Nida“ vyks fotografijos parodų ciklas „KultJūra“. Idėją kelte organizuoti fotografijos parodas gimė permąstant žiūrovo pritraukimo į ekspozicines erdves problematiką.Šiemet jau tryliktą kartą jaunieji Baltijos šalių įvairių sričių menininkai kviečiami ištraukti į dienos šviesą naujausius savo tapybos darbus. Prasideda atranka į „XIII Jaunojo tapytojo prizas“ konkursą. Dalyvauti kviečiami Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunieji menininkai, o šių metų lapkričio mėnesį konkurso dalyvių darbai bus eksponuojami MO muziejuje, parodos atidarymo metu bus paskelbtas konkurso nugalėtojas (-a). Apie konkursą plačiau pasakoja vienas iš jo organizatorių tapytojas Vilmantas Marcinkevičius.Rubrikos „Be kaukių“ – viešnia be rašymo gyventi negalinti Miglė Galvonaitė. Kodėl jai taip svarbu rašyti ir ką jai dovanoja rašymasVed. Marius Eidukonis ir Gerūta Griniūtė

www.krepsinis.net rengiama laida. Prenumeruokite mūsų kanalą ir laidą išgirskite pirmieji! Nepamirškite paspausite ir LIKE mygtuko, taip atsidėkodami už mūsų darbą. 00:00 – Eurovizija ir „Burbulo“ finalas 02:24 – Andriaus Čerškaus pasisakymai ir sąjunga su Dariumi Gudeliu 07:54 – ar reikėjo nukelti LKL ketvirtfinalius? 10:13 – Eurolygos klubų lyderių išvykimas į NBA 13:10 – skaitomiausi Krepsinis.net straipsniai 14:37 – nesutarimas Utenoje dėl Igno Vaitkaus 23:07 – ant suolo marinuojamas Marekas Blaževičius ir nesėkmė dėl Patricio Garino 30:15 – iššūkiai žurnalistams 32:45 – „play-in“ turnyras Eurolygoje 35:12 – kodėl „Žalgiryje“ nenorimas Vieningosios lygos MVP? 37:26 – kurioje komandoje Karolis Lukošiūnas būtų svarbus žaidėjas 40:47 – Jono Mačiulio įtaka rūbinėje 43:19 – NKL komandų skaičius ir lažybų skandalas 47:23 – Arnas Adomavičius ir Ignas Sargiūnas 50:06 – ar „Rytas“ kitą sezoną turi stumti „all-in“? 51:50 – LKL pusfinaliai 56:48 – Europos futbolo čempionatas 57:02 – kurie lietuviai galėtų žaisti Eurolygoje 59:14 – koks žaidėjas „Žalgiriui“ tiktų iš komandų, likusių už 8-neto 1:01:58 – „Top 3“ geriausi ir blogiausi LKL klubų vadovai 1:09:44 – Europos taurės likimas 1:12:58 – Kazio Maksvyčio ateitis 1:15:45 – kelintą vietą Eurovizijoje užims „The Roop“?

„Penktojo kėlinio“ laidoje šią savaitę Krepsinis.net vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, portalo žurnalistas Tautvydas Kubilius ir TV3 sporto žinių veidas Vilius Stalgaitis atsakė į portale užduotus skaitytojų klausimus. 00:54 – ar „Rytas“ galėtų meluoti dėl traumų tam, kad būtų nukeltas mačas su „Žalgiriu“?05:57 – labiausiai nustebinę ir labiausiai nuviliantys LKL žaidėjai08:55 – „Lietkabelio“ permainos vidurio puolėjo pozicijoje12:15 – mainai tarp Europos klubų15:20 – ar Nikola Ivanovičius vertas šanso Eurolygoje?16:32 – neįdomiausi pašnekovai krepšinyje22:30 – kokį žaidėją pirktume už Joffrey Lauvergne‘o kainą?26:25 – kodėl nekritikuojama Lietuvos krepšinio federacija (LKF)?31:36 – ar Deividas Sirvydis vertas tokio kontrakto su „Pistons“?36:40 – kas geresnis žaidėjas?38:20 – Saulius Kulvietis „Gulbelės“ komandoje42:25 – ar Demetriusas Jacksonas dar gali grįžti į „Rytą“?43:02 – Rimas Kurtinaitis „Žalgiryje“ – už ar prieš? Situacija „Chimki“ klube50:55 – kiek realu rinktinėje matyti tris Giedraičius?51:53 – kokią pralaimėjimų atsargą dar turi Martinas Schilleris?56:05 – kas laimėtų – 1992 ar 2003 m. Lietuvos rinktinė?57:10 – ar Darius Maskoliūnas yra silpniausia dabartinės rinktinės grandis?1:00:25 – apie geriausio metų žurnalisto rinkimus1:00:55 – geriausi ir blogiausi Eurolygos treneriai1:10:35 – ar pelnytai tiek kritikuojamas Steve‘as Vasturia?1:13:10 – ar „Juventus“ ieškos pamainos Juliui Jucikui?1:15:35 – Andriaus Žiurausko darbas – atgyvena ar puikus reginys?

Meno istorijos mokykla siūlo karantiną leisti namuose, bet turiningai ir siūlo įsijungti virtualias paskaitas apie meną. Plačiau apie tai pasakoja projekto iniciatorė Simona Mekselienė.Apie muziką kine pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Rubrikoje “Ping pong” prisimename kompozitorių Anatolijų Šenderovą.Neseniai vykusioje “Auksinių scenos kryžių” šventėje už dramaturgiją buvo apdovanotas dokumentinio teatro projektų autorius Rimantas Ribačiauskas. Trūkinėjanti Holokausto tragedijos atmintis atsiveria dramaturgo Rimanto Ribačiausko, režisieriaus Manto Jančiausko ir kompozitorių Jūros Elenos Šedytės bei Andriaus Šiurio naujausiame kūrybiniame projekte - garso patirtyje „Glaistas“. Unikalus meninis formatas - garsinis pasivaikščiojimas buvusio Vilniaus geto teritorijoje, pasakoja autentiškas Šoa išgyvenusių ir į Izraelį persikėlusių žmonių istorijas. Apie dokumentinį teatrą, apie naujausią pastatymą – pokalbis su Rimantu Ribačiausku.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Nematoma žinomo vyro pusė - gyvenimas su depresija, kai už aštraus liežuvio slepiasi sužeista siela. Kaip išeiti iš juodumos ir vėl pradėti matyti spalvas?Ved. Lavija Šurnaitė

Rytis Vyšniauskas ir Karolis Kadikinas apžvelgia Ispanijoje įvykusį Supertaurės turnyrą, Eurolygos ikisezonines varžybas Kaune ir Denverio „Nuggets“ gelbėjimąsi NBA atkrintamosiose. Temos:  apie ispaniškąjį „El Clasico“ ir Šarūno Jasikevičiaus pradžią Barselonoje (1:16); apie „Žalgirio“ taktinius sprendimus Eurolygos ikisezoniniame turnyre ir komandos veidą (15:12); apie „Žalgirio“ pranešėjo Andriaus Žiurausko (ne)vykusius juokelius (28:05); apie chaotišką Atėnų „Panathinaikos“ sudėtį (33:56); apie intriguojančią Utenos „Juventus“ komandą ir paskutinius pokyčius Vilniaus „Ryte“ (39:19); apie kosminį Denverio „Nuggets“ krepšinį ir neįtikėtiną Jokičių (51:19); apie Los Andželo „Lakers“ laimėtą seriją su Hjustono „Rockets“ ir „raketų“ permainas (59:44); apie Rytų konferencijos finalą tarp Majamio „Heat“ ir Bostono „Celtics“ (1:04:54).

Labas, BreakingFit podkasto klausytojau ar klausytoja. Smagu, kad randi laiko visam šiandieniniam chaose paklausyti įkvepiančių žmonių pokalbių ir galbūt tuo pačiu sužinai kažką naujo. Mus jie tikrai įkvepia ir skatina toliau judėti dvigubu greičiu! Tai kaip jau supratot, kalbėjome su asmeniniu ir fizinio rengimo treneriu Andrium Daškum. Kad ir kaip norėjosi aplankyti Andrių Šiauliuose, kur jis ir gyvena bei treniruoja, karantinas yra karantinas. Kas Andriaus nežino, jis ne tik turi daug patirties įvairių sportinių šakų atletų rengime, atsistatyme po traumų, yra jau gerai tarp Lietuvos „crossfiterių” žinomo sporto klubo savininkas, bet ir sėkmingas atletas, įvairiose +35 metų CrossFit varžybose Lietuvoje bei aplinkinėse šalyse užimantis aukštas pozicijas. Tad pakalbėti turėjom apie ką. - Pradėjom apie sporto verslą. Man buvo labai įdomu, kaip išgyvena šią COVID-19 krizę Andrius ir jo veikla, kokie dalykai dedasi jo galvoje, kokios mintys aplanko galvojant apie ateity. - Kalbėjome apie sportą namuose, motyvaciją ir perdegimą. - Taip pat apie Andrių nesenai užklupusią traumą, po kurios tris dienas sunkiai bepajudėjo. Kaip tai įvyko, kaip tvarkėsi su tuo, kai pagalba riboja karantinas, kokia diagnozė ir ką su tuo daryti. Paklausykit ir pasimokykit iš Andriaus! - Aptarėm ir jo kaip atleto rutiną, kai amžius darosi svarbus. Į kokius dalykus tenka daugiau atkreipti dėmesį, kokios jo fizinės savybės labiausiai dėl to nukenčia. Taip pat ir apie vieną svarbiausių, jo manymu, psichologinių aspektų ruošiantis varžyboms, kurį Andrius laiko savo pranašumu. - Žinoma, negalėjau nepaliesti ir sporto klubo ideologijos ir jo kaip atleto, trenerio ir klubo savininko ateities planų. Įdomu? Važiuojam!

Karantino metu gal ir negali keliauti, bet galit žiūrėti ir klausyti pokalbių apie keliones! Trečiasis PWR podcast'o Kuprinė Ant Pečių epizodas, kuriame Vaidas Leliuga kartu su Andriumi Užkalniu kalbasi apie KELIONES! Apie saulėtąją Kaliforniją, pykčius su keleiviais, skrydžius su šunimi bei Andriaus pasirinkimus kelionėse! --- Spausk LIKE ir parašyk komentarą ar patiko! --- Pokalbis Kaliforniją, skrydžius verslo klase bei pasiruošimą kelionėms.

Laidoje „Pakeliui su klasika“ – muzikos pasaulio aktualijos. Iškart po jų - pokalbis su kompozitoriumi Vytautu Germanavičiumi, neseniai išleidusiu savo autorinį diską „Minimal Mobile“, kuriame surinkti jo minimalistinei estetikai artimi kūriniai. Tęsiant pažintį su geriausiais praėjusių metų lietuvių kompozitorių kūriniais, trumpai pristatysime Andriaus Šiurio kompoziciją „Maldos iš Nojaus arkos“. Ved. Rasa Murauskaitė.

„Erotiškumas yra mirties priešnuodis“, – teigia belgų terapeutė Esther Perel. Tad kodėl daugelis renkamės nuo jo nusisukti? Pokalbiai apie seksualumą dažnai arba nevyksta, arba būna kupini juokelių, pagyrų savo seksualinėmis pergalėmis, ar priešingai – gėdos, kad jų neturi. Kaip be įtampos kalbėti apie seksualumą? Kaip priimti tai kaip natūralią savo energiją ir išmokti ją valdyti, užuot leidus jai valdyti tave? „Nanook“ bendraįkūrėja, žurnalistė Berta Tilmantaitė ir psichologas Andrius Jančiauskas susitinka jo darbo kabinete pokalbiui. Tai – pirmasis iš psichologinių Andriaus ir Bertos podkasto epizodų, kur jie, seni tvirti draugai, tyrinėja vidinius mūsų asmenybių klausimus. Fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/galiausiai-tai-tampa-kiekvienos-terapijos-tema/ Palaikykite „Nyla“ kūrimo: https://patreon.com/NanookMultimedia

Atsidavimas muzikai, savai profesijai ir šeimai – apie nepaprastą pianistės profesorės Gražinos Ručytės-Landsbergienės gyvenimą dr. Andriaus Vaišnio knygos „Gražinos Ručytės pianissimo“ puslapiuose. Laidoje skambės autoriaus ir knygos herojės, taip pat Gražinos Ručytės-Landsbergienės vyro prof. Vytauto Landsbergio, muzikologės Jūratės Katinaitės ir scenos bendražygių mintys. Antroje „Muzikinio pastišo“ dalyje – simfoninė muzika.Ved. Gerūta Griniūtė.

Laidos svečias – žurnalistas Andrius Tapinas.12 Andriaus pažadų ateinantiems metams.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – žurnalistas Andrius Tapinas.12 Andriaus pažadų ateinantiems metams.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – publicistas, žurnalistas aštrialiežuvis Andrius Užkalnis.Jo kritiški pasisakymai viešojoje erdvėje, kandžios ir tiesios pastabos gali sudaryti įspūdį, jog jį džiugina nedaug kas. Ar tikrai?Laidoje iš Andriaus išgirsime 12 Užkalnio džiaugsmų 2018 metais.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – publicistas, žurnalistas aštrialiežuvis Andrius Užkalnis.Jo kritiški pasisakymai viešojoje erdvėje, kandžios ir tiesios pastabos gali sudaryti įspūdį, jog jį džiugina nedaug kas. Ar tikrai?Laidoje iš Andriaus išgirsime 12 Užkalnio džiaugsmų 2018 metais.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos pradžioje – pianistų Andriaus Žlabio ir Andrejaus Gavrilovo įrašai artėjančių jų koncertų proga. Toliau – susitikimas su smuikininke Rūta Lipinaityte, kuri NF publikai pristatys Johno Corrigliano kūrinį „Raudonasis smuikas“, o paskutinį pusvalandį skambės Ievos Prudnikovaitės ir ansamblio “4tango“ rašai.

Laidos pradžioje – pianistų Andriaus Žlabio ir Andrejaus Gavrilovo įrašai artėjančių jų koncertų proga. Toliau – susitikimas su smuikininke Rūta Lipinaityte, kuri NF publikai pristatys Johno Corrigliano kūrinį „Raudonasis smuikas“, o paskutinį pusvalandį skambės Ievos Prudnikovaitės ir ansamblio “4tango“ rašai.

Savaitgalį istoriniu įvykiu prasidėjo senosios muzikos festivalis „Banchetto Musicale“ – atgaivinta pirmoji Lietuvoje atlikta opera Marco Scacchi „Elenos pagrobimas“ (1636), kurios partitūra neišliko iki mūsų dienų. Apie tai jau mūsų kanalo laidose ne kartą kalbėjome, tad šiandien trumpai pristatysiu artimiausius festivalio koncertus. Po to klausysimės senosios muzikos žinovės, išilginės fleitos virtuozės Dorothee Oberlinger ir jos ansamblio „1700“ įrašų. Toliau 20 minučių tiems, kas pasiilgo Andriaus Žlabio skambinamos Bacho muzikos ir dar keli Nino Rotos kino muzikos šedevrai, šįkart prikelti akordeonininko Richard'o Gallliano aranžuotėmis. Ved. Jūratė Katinaitė.

Savaitgalį istoriniu įvykiu prasidėjo senosios muzikos festivalis „Banchetto Musicale“ – atgaivinta pirmoji Lietuvoje atlikta opera Marco Scacchi „Elenos pagrobimas“ (1636), kurios partitūra neišliko iki mūsų dienų. Apie tai jau mūsų kanalo laidose ne kartą kalbėjome, tad šiandien trumpai pristatysiu artimiausius festivalio koncertus. Po to klausysimės senosios muzikos žinovės, išilginės fleitos virtuozės Dorothee Oberlinger ir jos ansamblio „1700“ įrašų. Toliau 20 minučių tiems, kas pasiilgo Andriaus Žlabio skambinamos Bacho muzikos ir dar keli Nino Rotos kino muzikos šedevrai, šįkart prikelti akordeonininko Richard'o Gallliano aranžuotėmis. Ved. Jūratė Katinaitė.

Laidoje svečiuojasi politikas ir visuomenės veikėjas Andrius Tučkus. Andrius nuo pat vaikystės dalyvavo disidentinėje veikloje, vėliau buvo aktyviu Lietuvos Laisvės Lygos nariu, o dar vėliau ilgą laiką dirbo Vytauto Landsbergio padėjėju. Kokį savo gyvenimo laikotarpį jis laiko svarbiausiu, ko, Andriaus manymu, labiausiai trūksta dabartinėje Lietuvoje? Šie ir kiti klausimai bei atsakymai „Studijoje50”. Su Andriumi Tučkumi kalbasi Valentinas Mitė.

Domantas Razauskas kalbasi su Andriumi Mamontovu. Apie elektroniką, dub muziką, Šiaurės naktis, apie albumą be žodžio „dangus“, dainų tekstus, savo susikurtus vidinius priešus ir apie garsus, nepavaldžius laikui. Proga – naujausias Andriaus instrumentinis elektroninis albumas „Memories of something that never happened“. O taip pat neeilinė žinia: Valdovų rūmuose su simfoniniu orkestru pirmą kartą po 20 metų bus sugrotas daugelio nuomone geriausias Andriaus albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių“. Tačiau atsispyrę nuo progų muzikantai pasikalbėjo apie įtakas, genialų Jeffą Lynne‘ą, Lee Perry, dainas, kurioms nepavaldus laikas, būsimą albumą „The Hong Kong tapes“, dainų tekstus, kalbinius kompleksus ir fonetinius sąskambius, Zambijos reggae žvaigždę, su kuria Andrius grojo, o taip pat piktą ir destruktyvią linčo teismu dvelkiančią atmosferą, kurią Lietuvoje taip puikiai mokame susikurti. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Domantas Razauskas kalbasi su Andriumi Mamontovu. Apie elektroniką, dub muziką, Šiaurės naktis, apie albumą be žodžio „dangus“, dainų tekstus, savo susikurtus vidinius priešus ir apie garsus, nepavaldžius laikui. Proga – naujausias Andriaus instrumentinis elektroninis albumas „Memories of something that never happened“. O taip pat neeilinė žinia: Valdovų rūmuose su simfoniniu orkestru pirmą kartą po 20 metų bus sugrotas daugelio nuomone geriausias Andriaus albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių“. Tačiau atsispyrę nuo progų muzikantai pasikalbėjo apie įtakas, genialų Jeffą Lynne‘ą, Lee Perry, dainas, kurioms nepavaldus laikas, būsimą albumą „The Hong Kong tapes“, dainų tekstus, kalbinius kompleksus ir fonetinius sąskambius, Zambijos reggae žvaigždę, su kuria Andrius grojo, o taip pat piktą ir destruktyvią linčo teismu dvelkiančią atmosferą, kurią Lietuvoje taip puikiai mokame susikurti. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Andriui Mamontovui – 50. Galima mėgti Andriaus dainas, galima jų nemėgti. Bet neįmanoma jų aplenkti, nežinoti, kas per vienas yra žmogus, save būsimų koncertų reklamose pristatantis tiesiog AM. Neįmanoma nesutikti, jog didelė dalis iš tų nesuskaičiuojamo kiekio dainų yra padariusios svarbią, kartais gal net lemtingą poveikį kelioms generacijoms ir populiariosios muzikos raidai apskritai. O Andriaus asmenybė ir vieša veikla visada buvo įkvepiantis pavyzdys jaunam pradedančiajam, pilnam abejonių, baimės, nežinios. Dar daugiau, muzikantas, dainų autorius ir atlikėjas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas drąsiai teigia, jog AM yra puikus pavyzdys to, kokią galią turi kultūra. Daugiau nei 30 metų ekranuose keitėsi politikai, vyko revoliucijos, griuvo paminklai, kilo rūmai, tačiau vargu ar kas per tą laiką vardan šviesesnio buvimo padarė tiek, kiek sugebėjo vienas žmogus su gitara ir savo paprastomis dainomis.

Andriui Mamontovui – 50. Galima mėgti Andriaus dainas, galima jų nemėgti. Bet neįmanoma jų aplenkti, nežinoti, kas per vienas yra žmogus, save būsimų koncertų reklamose pristatantis tiesiog AM. Neįmanoma nesutikti, jog didelė dalis iš tų nesuskaičiuojamo kiekio dainų yra padariusios svarbią, kartais gal net lemtingą poveikį kelioms generacijoms ir populiariosios muzikos raidai apskritai. O Andriaus asmenybė ir vieša veikla visada buvo įkvepiantis pavyzdys jaunam pradedančiajam, pilnam abejonių, baimės, nežinios. Dar daugiau, muzikantas, dainų autorius ir atlikėjas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas drąsiai teigia, jog AM yra puikus pavyzdys to, kokią galią turi kultūra. Daugiau nei 30 metų ekranuose keitėsi politikai, vyko revoliucijos, griuvo paminklai, kilo rūmai, tačiau vargu ar kas per tą laiką vardan šviesesnio buvimo padarė tiek, kiek sugebėjo vienas žmogus su gitara ir savo paprastomis dainomis.

Hakso Peterio radijo pjesė režisuota Andriaus Šiušos.

Hakso Peterio radijo pjesė režisuota Andriaus Šiušos.

In August of 2007, Denmark and Lithuania removed their combat troops from Iraq.  The Lithuanians were withdrawn from the southern city of Basra where they’d been under Danish command.  Over 750 Lithuanian soldiers served in Iraq and not one was killed.  Nine Lithuanian soldiers are staying in Iraq to help train Iraqi troops.Congratulations to the Lithuanian nation on the safe return of their troops.  Personally, I’m thrilled that not a single Lithuanian soldier died in the invasion and occupation of Iraq, and hopefully, none will be. We already learned how to use the genitive case or kilmininkas with feminine nouns.-a changes to –os and –ė changes to –ės.Now let’s go over masculine nouns.  Most masculine nouns end in –as, -is, -ys, and –us.Before we do the genitive examples, here are some masculine nouns in the nominative case or vardininkas.Prašom pakartoti, please repeat… Ignas              Ignas, a man’s name, short for IgnacasIgnas  vyras              a man or a husbandanglas             the Englishmanbrolis              a brotheršalis                the countryšalis                a countrylietuvis            the Lithuanian maleVilnius            Vilnius, the capital of LithuaniaBronius           Bronius, a man’s nameBroniusAndrius           Andrius, a man’s name, short for AndrejusAndrius           Andrejusdurys              the doordurys              a doorKazys             a man’s name, it’s old fashioned but recently it’s become more popularKazys  kambarys        a roomkambarys        the roomBudrys            Budrys, a man’s last nameBudrysbankas            the bankbankas            a bank In the genitive case or kilmininkas, masculine nouns change like this…If they end in –as they change to –o if they end in –is or –ys they change to –io and if they end in –us they change to –aus. So, let’s do some examples, please repeat, prašom pakartoti… Ignas’ bookIgnas changes to Igno              Igno knygaIgnas’ house                           Igno namasThe man’s brothervyras changes to vyro              vyro brolisThe husband’s name               vyro vardasThe Englishman’s country anglas changes to anglo            anglo šalisThe Englishman’s sister           anglo sesuobrother’s room brolis changes to brolio             brolio kambarysbrother’s restaurant                  brolio restoranasbrother’s name                        brolio vardasthe Lithuanian’s country lietuvis changes to lietuvio        lietuvio šalisthe Lithuanian’s house             lietuvio namasVilnius’ bankVilnius changes to Vilniaus        Vilniaus bankasVilnius’ park                            Vilniaus parkasBronius’ name Bronius changes to Broniuas      Broniaus vardasBronius’ room                          Broniaus kambarysAndrius’ bookAndrius changes to Andriaus       Andriaus knygaAndrius’ wife                             Andriaus žmonaThe room’s doorkambarys changes to kambario    kambario durysThe house’s doornamas changes to namo              namo durysKazys’ wifeKazys changes to Kazio              Kazio žmonaKazys’ house                             Kazio namasBudrys’ bookBudrys changes to Budrio           Budrio knygaBudrys’ house                           Budrio namas Excellent!  Now, I’d recommend you go over the genitive case lessons a few times until you’re familiar with each word’s ending.  You’ll be seeing much more of the genitive in the future.  As a matter of fact, the genitive is the most used declension in Lithuanian after the nominative declension.