Podcasts about pakruojo

„Mano svajonė turėti savo radijo stotį“, – sako 9-metis Justas Sadauskas iš Pakruojo, išbandantis šios laidos vedėjo kėdę.Ved. Edvardas Kubilius

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Pakruojo rajono savivaldybėje įsikūręs Žeimelis savaitgalį visus pakvietė į Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metų veiklų atidarymo renginį.Ką ispanų rašytoja Bárbara Mingo atrado tyrinėdama Mikalojų Konstantiną Čiurlionį?Vilniuje netrukus atsiras septyni nauji gatvės meno kūriniai.Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininke tapo kino prodiuserė, prodiuserinės kompanijos „M-film“ įkūrėja Marija Razgutė.LRT KLASIKA toliau supažindina su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šį kartą tai Tomo Petrulio poezijos knyga „Daikto kūnas“.LNOBT paskelbė metų solistus. Operos ir baleto metų artistų prizai atiteko operos solistei Gabrielei Bukinei ir baleto solistei Julijai Stankevičiūtei. Penktadienį jos tapo ir „Auksinių scenos kryžių“ laureatėmis.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Baigėsi tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“ Įspūdžiais dalijasi pirmą kartą vykusios senų traktorių parodos dalyviai Aurimas Vilčinskas iš Širvintų rajono ir Regimantas Gribė iš Pakruojo rajono, medelyno savininkas Dainius Skaparas iš Panevėžio rajono, tarptautinio medžių drožėjų grandininiais pjūklais čempionato organizatorius Raimondas Uždravis.Ties Panevėžio ir Pasvalio rajonų sandūra - vienkiemis, kuriame Martynas Sučyla įsirengė muzikinių instrumentų dirbtuvę. Seneliams priklausiusioje troboje dabar įrengtas tylos kambarys, o magišką atmosferą kuria Dangaus būgnai.Verta žinoti. Švenčionių krašte itin populiari šaknis “švent-”: Švenčionėliai, gyvenvietė Šventa, ežeras, Šventosios upė. Legendomis ir tikrais faktais apie pavadinimų kilmę dalijasi Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Specialioje tiesioginėje transliacijoje iš VDU žemės ūkio akademijos, kurioje vyksta paroda „Ką pasėsi… 2025“, pasakojama apie tarptautinį drožėjų grandininiais pjūklais čempionatą. Jo organizatorius Raimondas Uždravis akcentuoja, kad tai didžiausias medžio drožėjų grandininiais pjūklais renginys Rytų Europoje. Pasigrožėti drožėjų meistriškumu galės ir atėję prie kilnojamosios LRT RADIJO studijos, kur bus parodomasis drožimas. Transliacijoje bus ir sodininkams mėgėjams skirti sodininkystės krypties biomedicinos mokslų daktaro Kęstučio Malinausko patarimai, sodmenų mugės pirkėjų įspūdžiai ir vertinimai. O labiausiai visus turėtų stebinti senovinių ir savos gamybos traktorių ekspozicija. Išsamiau apie ją pasakos Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas ir transliacijos metu patį seniausią 1950 m pagamintą traktorių prie studijos atvairavęs Kaišiadorių rajono ūkininkas Donatas Pukelis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė, Kristina Toleikienė ir Arvydas Urba

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temaKaip savo veiklos pobūdį pakeitė Suomijoje veikiantis Lenino muziejus ir kaip jis atspindi Suomijos užsienio politiką?Internetiniame portale e.kalba.lt jau prieinamas visas „Lietuvių-ukrainiečių kalbų žodynas“.Naujam gyvenimui kyla Pakruojo rajone Linkuvoje esantis senosios regulos karmelitų vienuolynas.Ąžuolyno biblioteka pradeda įgyvendinti jaunimui skirtą projektą „Jaunimo žvilgsnis: kultūra mano mieste“.Pristatytas Vyriausybės priemonių planas. Koks dėmesys jame skiriamas kultūrai? Pokalbis su kultūros ministru Šarūnu Biručiu.LRT KLASIKA pristato naują radijo serialą „Įsilaužimas Baltijos mieste“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje: tradicija, kurią gali būti svarstoma įtraukti į UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.Lietuvos verslo pasiekimai per atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 35-metį.Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje dirba radijo elektroninės medicinos technikos specialistas šešiasdešimt dvejų Stasys Cibulskas. Žmonės sako, kad jis gali suremontuoti bet kokį daiktą.Ar mokame atlikti bent smulkius remonto darbus, ar dažniau tenka kviesti meistrą?LRT GIRDI: Norintiems dirbti su vaikais – būtina turėti QR kodą, patvirtinantį, kad asmuo nebuvo teistas už lytinius ar kitus sunkius tyčinius nusikaltimus. Šie kodai nebuvo išduoti maždaug 400-ams asmenų, kurie skundžiasi, jog neįvertinamas nusikaltimų pobūdis ar senaties terminas.Bėgikė, Lietuvos čempionė Ramunė Klybaitė pasirinko ne didmiesčių galimybes, o grįžo treniruoti vaikų į gimtąjį Pakruojo rajoną, kur pati kitados atrado sportą.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Ką reiškia būti kalnų gydytoja? Kastė Mateikaitė-Pipirienė būtent tą ir darė – gelbėjo kalnų keliautojus, o dabar užsiima šviečiamąją veikla, konsultuoja traukiančiuosius į kalnus.Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie 250 eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. „Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus strategiją būti aktualiems dabarčiai. Tai ne pirmi ir ne paskutiniai eksponatai, kurie fonduose atsiranda reaguojant į dabarties aktualijas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė.Klimato kaitos rubrika. Ar šiais, greitos mados, laikais dar kažkas taiso suplyšusius drabužius? Kodėl vertėtų tą daryti? Apie tai pokalbis su drabužių taisymo dirbtuves vedančia Guoste Mickevičiūte.Į Pakruojo rajono Balsių pagrindinę mokyklą mokiniai yra atvežami iš tolimiausių kaimelių ir šiuo metu mokykla turi 133 ugdytinius kartu su darželio vaikais. Mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė sako, kad kaimo mokyklas renkasi žmonės, ieškantys mažos bendruomenės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ką šiandien vadiname šiuolaikiškumu? Kokios yra šiuolaikinio meno ir jo institucijų funkcijos krizės laikais? Šiuos klausimus kelia naujasis Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas.Dovana, už kurią reikia susimokėti. Su tokia realybe susiduria dalis gyventojų, nuvykę atsiimti pašto siuntos. Taip yra todėl, kad iš ne Europos Sąjungos atkeliaujantys daiktai yra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, o už 150-imt eurų ir didesnės vertės siuntas teks sumokėti ir importo muito mokestį. Ši tvarka galioja tiek įsigyjant prekes internetinėse parduotuvėse, tiek gaunant, pavyzdžiui, Anglijoje gyvenančių giminaičių dovanas.Lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje. Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi.Dar laidoje - interviu iš Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos, kurią lanko kiek daugiau nei 130 vaikų.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Pluoštinių kanapių perdirbimo galimybės labai plačios – nuo pluošto namų statybai, supermaisto kūrimo iki panaudojimo kuriant vaistus. Kaip sako įmonės ,,Biosyd“ direktorė Vida Audra Budrienė, daugybė žmonių nežino, kokia pluoštinių kanapių nauda, tad visuomenę vis dar reikia šviesti. Iš pluoštinių kanapių ir moliūgų sėklų produktus kuriančios įmonės „Jorus“ bendrakūrėjė Ieva Balevičienė sako, kad siekiama panaudoti visą augalą. Regiono mokykla – traukos centras, suburiantis bendruomenę. Kaip sako Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė, kaimo mokykla skirta vertinantiems bendruomeniškumą.Rubrikoje „Verslas kaime“ – įkvepiantis Ritos Kulešovaitės pavyzdys, kaip išmaišius kone visą pasaulį suprantama, kad geriausia vieta kurti šeimos verslą – gimtasis kraštas. „Forestic Lietuva“ verslą su vyru Mantu puoselėjanti Rita sako, kad nameliai miško glūdumoje leidžia pailsėti nuo technologijų.Ved. Rūta Simanavičienė

Gruodžio 11-ąją Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi Tarptautine kalnų diena. Vieniems galbūt tai puiki proga pasidomėti alpinizmu, kitiems – tiesiog pasigrožėti kalnų peizažais. O mes nutarėme pasidomėti sparčiai Lietuvoje populiarėjančiu laipiojimo sportu. Kuo jis skiriasi nuo alpinizmo ir kodėl lygumų krašte žmonės ieško galimybių lipti?Dalis ekspertų sako, kad Lietuvoje trūksta baseinų ir ir profesionalių trenerių. Ne visi antrokai gali dalyvauti specialioje plaukimo programoje. Plaukioti norėtų ir suaugusieji, tačiau ne visose savivaldybėse ar jų kaimynystėje tai yra įmanoma. Kodėl dalyje savivaldybių stringa naujų baseinų statyba?Dalį žmonių piktina bankų taikoma praktika, kai gyvai konsultacijai skyriuje tenka registruotis iš anksto. Kaip būtų galima pagerinti banko paslaugų pasiekiamumą? Gal kokių sėkmingų pavyzdžių esama užsienyje?Išgirsite ūkininką Vaidą Virkštį, kuris Pakruojo rajone vadovauja šakočių ir kitos konditerijos verslui. Prieš tai keliolika metų praleido Jungtinėje Karalystėje.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Moterų verslumui žemės ūkio sektoriuje skatinti dėmesio vis dar per mažai. Projektu ,,GrassCeiling” siekiama moterims padėti įveikti kliūtis, su kuriomis jos susiduria norėdamos įgyvendinti inovacijas žemės ūkio verslo srityse. Projekte dalyvauja moterys iš 9 šalių, o Lietuvoje į komandą yra susibūrusios 8 moterys, siekiančios pokyčių, augimo. Vienas didžiausių iššūkių, kaip suderinti šeimos poreikius su verslo plėtojimu. Kalbės projekto ,,GrassCeiling” lyderė Vida Dabkienė ir ūkininkės: Justė Jankauskaitė, Rasa Prusakova ir Lina Vyšniauskaitė.Laukiant didžiųjų metų švenčių, prasminga yra susikurti jaukią aplinką, ypač jeigu tai yra daroma pačių sukurtais gaminiais. Kaip patiems susikurti Advento vainiką, papasakos gėlių ūkio ,,Sophia gardens“ įkūrėja Daina Mackonė.Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ ūkininko Vaido Virkščio patirtis, kaip po ilgų metų pragyventų užsienyje jis visgi grįžo į Pakruojo rajoną ir įkūrė šakočių kepimo verslą.Ved. Rūta Simanavičienė

Penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasidės tarptautinė kanapių verslo konferencija-paroda „Cannabis Hub.LT 2024“. Jau ir dabar šalies pluoštinių kanapių ūkiuose matomas didelis potencialas, ūkininkai plačiai perdirba augalą, tačiau Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas sako, kad šiais laikais su mokslo pagalba iš pluoštinių kanapių galima pagaminti net 150 tūkstančių galutinių produktų.Kone tūkstančio hektarų augalininkystės ūkį Pakruojo rajone puoselėja tėvas ir sūnus, Petras ir Vaidas Virkščiai. Ūkyje nemažai naujų planų, siekiant pagerinti tiek darbo našumą, tiek dirvožemio būklę. Planuojama įvesti naują kultūrą – salyklinius miežius ir statyti naujus grūdų saugojimo bokštus.Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su ūkininke Ina Grecka, kuri su vyru kuriasi Vilniaus rajone ir palengva puoselėja ūkį ,,Geltoni botai“. Dabar šeima augina įvairias uogas ir daug dėmesio skiria vynuogyno puoselėjimui.Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pasiūlė regionų moksleiviams, ketinantiems studijuoti sveikatos ir gyvybės mokslus, ruoštis brandos egzaminams bei būsimoms studijoms nuotoliu.Nuo spalio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija atvėrė virtualią mokyklą vyresniųjų klasių gimnazistams. Jie kviečiami nuotoliu mokytis biologijos, chemijos ir matematikos.Kaip vyksta mokymasis? Ir kiek tai sudomino regionų mokinius? Bei ką tai reiškia šalies švietimui? Ar nuotolinės pamokos gali iš tiesų mažinti žinių atskirtį tarp miesto ir regionų moksleivių bei keisti ateitį?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys ir Pakruojo rajono meras Saulius Margis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Autoparduotuvės verslą prieš kone 30 metų Molėtų rajone pradėjo Alvidas Bielinis. Jau 15 metų vyro pradėtą verslą tęsia Aleksandra Bielinienė ir sako, kad žmonių kaime mažėja, žmonės taupūs, kartais iki pensijos maisto produktus ir skolinasi. Klientų amžius apie 80 metų, bet Aleksandra nepraranda vilties, į kaimus atsikelia ir jaunų žmonių. Populiariausios prekės yra bandelės ir saldainiai, o mėsa tik retsykiais, nes kainos per aukštos.Ūkininkas Dainius Benaitis iš Pakruojo rajono atsimena ūkininkavimo pradžią, kai prieš 30 metų dar teko žemę ir su arkliu dirbti, o štai dabar darbo sąlygos visai kitos. 40 -ies hektarų augalininkystės ūkį puoselėjantis Dainius sako, kad reikia išmokti džiaugtis mažais dalykais ir mažiau skųstis.Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip vienas įsigytas laivas tapo Deimanto Vainos vers-lo idėja. Vyras su šeima Kaišiadorių rajone puoselėja sodybą ,,Juodojo perlo sala“ ir plukdo žmones laivais, siūlo ir kitas veiklas.Ved. Rūta Simanavičienė

Pakruojo rajone jau ilgiau nei trisdešimtmetį pieno ūkį plėtoja Inga Bužavienė su šeima. Tėvo įkurtame ūkyje darbuojasi Inga ir jos sesuo su šeima. Kaip svarsto ūkininkė, galbūt ta vienybė ir leido šeimai atlaikyti ne vieną krizę pieno ūkyje. Šeima mato poreikį ir naujų investicijų ūkyje, tačiau nuolat kintančios pieno supirkimo kainos neleidžia priimti ryžtingų sprendimų.Lietuvos sunkiuosius arklius auginantis Alvidas Juška atvirauja, kad visa tai daugiau dėl grožio nei praktinės paskirties. Nors už šios veislės arklių išsaugojimą yra mokama išmoka, tačiau ji labai menka, atsižvelgiant į šių arklių išlaikymo sąnaudas. Mažeikių rajono ūkininkas Alvidas džiaugiasi savo arklių aukšta genetine linija.Rubrikoje ,,Verta žinoti“ Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji augalų kuratorė Zita Braškienė papasakos, kada ir kaip dengti rožes prieš žiemą.Ved. Rūta Simanavičienė

Kviečius, rapsus ir pupas auginantys tėvas ir sūnus, Vidmantas ir Edvinas Vaškai, sako, kad bando suvienyti trisdešimties metų ūkininkavimo patirtis ir naują požiūrį. Auto elektronikos mokslus baigęs Edvinas Vaškas visgi nusprendė nelikti gyventi mieste ir grįžo į tėvų ūkį Pakruojo rajone. Kartu puoselėjamas pustrečio šimto hektarų augalininkystės ūkis, nemažai dėmesio skiriama ir dirvožemiui tausoti, taikomas įsėlis ir posėlis.Duonos kepimas tarsi meditacija. Į tokią geras emocijas dovanojančią veiklą paniro logopedė Virginija Duksienė ir Virgilijus Duksa iš Šventos kaimo, Švenčionių rajone. Jų ūkyje ir bitynas, tad ūkį pavadino Šventos duonos ir medaus dūzgėmis. Pagal seną močiutės receptą kepta duona keliauja ne tik į aplinkinius miestus, jos pirkėjų daugėja ir sostinėje.Nuo spalio 15-osios prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Šiemet numatyta sumedžioti 341 vilką. Nuo 2018 metų pagal Vilko apsaugos planą yra vykdomi tyrimai, kiek vilkų šeimų Lietuvos teritorijoje gyvena. Nuspręsta, kad populiacijai išsaugoti būtina ne mažiau nei 32 šeimos, o jei gyvena daugiau nei 62, tai vilkų daroma žala tampa grėsminga. Suskaičiuota, jod dabar Lietuvoje gyvena ne mažiau nei 83 vilkų šeimos. Valstybinės saugomų teritorijos tanybos specialist vertinimu, suskaičiuoti vilkų šeimas galima ir tiksliau jei medžiotojai paisytų reikalavimo pranešti ir apie pastebėtus vilkų veiklos požymius. Medžiotojai su tuo nesutinka. Anot Lietuvos medžiotojų sąjungos "Gamta" prezidento Raimondo Ribačiausko, jei situacija nesikeis, o vilkų tik daugės, teks mokėti medžiotojams premijas už kiekvieną sumedžiotą vilką.Ved. Kristina Toleikienė

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT KLASIKAI užsiminė apie norą Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę pakartoti ir Italijoje ar Vokietijoje. Kiek realu šiose šalyse įgyvendinti tokį ar panašų projektą?„Jeigu aš būčiau Vilniaus savivaldybėje, Vilniaus senamiestį ir panašias paveldo erdves paskelbčiau zonomis be grafičių ir įvesčiau taisyklę, kad per 24-ias valandas grafitis būtų pašalinamas, bet visuose kituose rajonuose padaryčiau mažiausiai po vieną legalią sieną“, – tokią išeitį diskusijoje apie grafičius sostinėje siūlo sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.Jau kitą savaitę Kaune, VDU botanikos sode, prasideda teatro festivalis Namas Nr. 5. Jis pristatomas kaip trumpas prieglobstis netradiciniam, interaktyviam teatrui, siekiant bent kiek numalšinti tokio meno alkį Kaune. Botanikos sodo oranžerijoje repetuojantis režisierius Karolis Zajauskas pristato Narcizo mitą šiuolaikiniame kontekste.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į meno mugę Frieze bei nusistovėjusias normas keisti kviečiantį moterų menę festivalį Londone, taip pat Nobelio literatūros premiją pelniusios pietų korėjietės Han Kang kūryba, pasibaigusios 30 metų trukusios knygos padiktuotos lobio paieškos ir nauja džiazo atlikėjos Samaros Joy muzika.„Įprastai Nobelio premija reiškia prestižą ir nemažus pinigus. Visgi, esama šios iniciatyvos kritikų“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Kodėl premija kritikuojama ir kaip visų Nobelio premijų kontekste atrodo apdovanojimas už literatūrą?Kalbėti apie Krymo totorių paveldą nelengva, nes jį naikino pirmiausia carinė, o vėliau ir sovietų Rusija, tačiau entuziastų dėka šis palikimas dar gyvas ir kuriamas naujai. Kokią Krymo totorių istoriją bando atgaivinti Rustemas Skrybinas?Anot meno edukatoriaus, menininko Viliaus Vaitiekūno, užmiestyje galima gyvai matyti procesus, apie kuriuos mieste tik pasiskaitai. Jo minima užmiesčio teritorija – tai Pakruojo rajone įsikūrę Aleknaičiai. Čia, tarpukario laikus menančiame pastate, kuriame kadaise buvo įsikūrusi mokykla, Vilius yra įkūręs ir su bendraminčiais plėtoja Akee – Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvę. Kaip Akee veikla galėtų atrodyti, jei neribotų infrastruktūriniai iššūkiai? Kokie yra privalumai, kuriuos vietos bendruomenei ir kūrėjams iš įvairių Lietuvos kampelių gali pasiūlyti užmiesčio teritorijos?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šeštus metus organizuojama vizualaus teatro laboratorija „Kosmos LAB“ organizuoja tradicinę kūrybinę laboratoriją, kuri šiemet skirta tarpdiscipliniškumui. Šių metų laboratorijos mentorius - prancūzų kompozitorius, multimedijos menininkas Pierre'as Jodlowskis, kurio kūryba apima šiuolaikinės muzikos, šokio, cirko, teatro, vizualiųjų menų, elektroninės muzikos, filmų ir interaktyvių instaliacijų sritis. Pokalbis su Pierre'u Jodlowskiu ir dirbtuvių prodiuseriu Dariumi Vizbaru.Pakruojyje trečius metus rengiamas skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Jis neįprastas, nes menininkai darbus kuria dolomito karjeruose. Šiemet improvizuojama Pakruojo krašto istorijos tema. Visi per porą savaičių sukurti darbai liks rajone ir puoš viešąsias erdves. Daugiau iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.1899-ųjų rugpjūčio 24 d., kai visą pasaulį pradėjo pasiekti argentinietiškasis tango, Buenos Airėse gimė vienas žymiausių rašytojų – Jorgė Luisas Borgesas, atvedęs skaitytojus į savo mistišką, kupiną simbolizmo tekstų ir vaizduotės labirintą. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Prasideda ketvirtą kartą organizuojamas žanrinio kino festivalis „Mondo Bizarro“. Pasakoja renginio organizatorius, kinotyrininkas Karolis Žukas.Pianistė Eglė Andrejevaitė kelis kartus tikrinosi, ar muzikės kelias tikrai jai. Šiandien ji – ne tik koncertuoja, bet ir moko, drąsiai tvirtindama, jog mokytis groti instrumentu nevėlu niekada. Sekmadienį, tęsiantis Baltijos kelio 35-ečio minėjimo renginiams, pianistė LRT KLASIKOS klausytojams pristatys Baltijos šalių kompozitorių programą „Devyni lobiai“. Eglės Andrejevaitės portretas, muzika ir planai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Reikalavimas atkurti apie 90 000 ha pievų, sudrebinęs žemdirbių bendruomenę, atidėtas metams. Bet problema liko, nes iki šiol neaišku kokias pievas vertingiausia išsaugoti ūkiams, o kokios turi daugiausia naudos aplinkosaugai. Diskutuodami Telšių rajono ūkininkas Dainius Dargis ir Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas sutaria, kad biurokratinių kliūčių sugalvota per daug ir pamiršta, kad be ūkininkų pievų išsaugoti nepavyks.JAV ūkininkai nėra girdėję apie žaliąjį kursą, o renkasi tvarų ūkininkavimą. Apie kitokį amerikiečių požiūrį į aplinkosaugą pasakoja Pakruojo rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas, apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir susitikęs ne tik su ūkininkais, bet ir žemės ūkio institucijų, universitetų atstovais.Ukmergės rajono Veprių miestelis šį savaitgalį minės 640 metų sukaktį. Įkurtas unikalioje vietoje – didžiausiame Baltijos šalyse meteorito krateryje, miestelis turi turtingą istorinę praeitį, o vietos gyventojai, dirbdami žemę, iki šiol aptinka vertingų archeologinių radinių Apie juos ir apie naujas tradicijas pasakoja skulptorius, muziejininkas Viktoras Žentelis.Ved. Arvydas Urba

Ilgametes paukščių auginimo tradicijas Vidas Baliukonis perėmė iš savo šeimos. Iš pradžių auginęs balandžius, dabar jau ilgiau nei 10-metį Vidas specializuojasi retų veislių paukščių auginime, tokių kaip vištos, kalakutai, povai. Už retos veislės paukštį galima sumokėti ir šimtus eurų. Augintojas sako, kad Lietuvos rinka dar nesubrendusi pirkti retus paukčius, žmonės vertingų paukščių nori pigiai.Nuo birželio 17 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos skirtos pelkių atkūrimui. Ši priemonė ir taip kaip ji veiks vis dar kelia daug klausimų ūkininkams ir mokslininkams. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, kalbės ir Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.Rubrikoje „Versklas kaime“ Evaldas Varnauskas papasakos, kaip grįžus iš užsienio kilo mintis kurti verslą prie Kupiškio marių. Sodybos „Kupiškėnų Starkėnas“ šeimininkas sako, kad veiklos sodyboje randa tiek profesionalūs žvejai, poilsiautojai ir vandens pramogų mylėtojai.Ved. Rūta Simanavičienė

Pagrioviai prie įvairių vandens telkinių – svarbūs aplinkosaugai ir šiemet žemdirbiai juos privalo deklaruoti. Tačiau tuomet padvigubėja įbraižomų sklypelių skaičius, tiksliai juos įbraižyti neleidžia deklaravimo sistema, trukdo neatnaujinti duomenys. Todėl pateikti deklaracijas laiku – labai sudėtinga. Padėtį vertina LŪS vicepirmininkas Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.Dronų panaudojimas iš esmės keičia įprastus darbus augalininkystės ūkiuose. O autonominė dronų aptarnavimo stotelė leis tai padaryti efektyviau. Dronas savarankiškai išskrenda ir sugrįžta, pats pasikeičia bateriją, perduoda laukų skanavimo ar fotografavimo duomenis tiesiai į išmaniuosius tręštuvius ar purkštuvus. Apie modernią technologiją pasakoja, stotelę padariusios bendrovės „IT Logika“ dirbtinių sistemų tyrėjas Lukas Ališauskas.Gegužės pabaigoje, praėjus šalnų pavojui, lauke sodinami vasarinių gėlių daigai. O kaip yra dabar, kai orai permainingi? Kokios vasarinės gėlės šiemet populiariausios? Interviu su Vilniaus rajono ūkininke gėlininke Jaune Monkevičiene.Ved. Arvydas Urba

Dar prieš porą savaičių šiaurinę Lietuvos dalį buvo nuklojusi stora sniego paklotė, o šiomis dienomis braškių ūkiuose jau skinamos pirmosios uogos. Apie gamtos išdaigas, būsimą uogų derlių ir galimas kainas - pokalbis su braškių ūkio Laimučių kaime, Pakruojo rajone savininku Edvinu Vainausku ir „Karsakiškio ūkio“ savininke Panevėžio rajone Vilma Samiene.Panevėžio rajone, protėvių žemėje, trijų kartų moterys įkūrė šilauogių ūkį. Jame pirmiausia buvo puoselėjama keliolika rūšių uogų, o prieš ketverius metus pradėtas ir šilauogių auginimo verslas. Apie ūkio virsmą pasakoja Erika Kurlenskienė ir Danielė Kurlenskaitė.„Verslas kaime“ – duoklė nuo ežeringų kraštų neatsijamai veiklai – žvejybai. Puoselėjant šį pragivenimo šaltinį, siekiant išsaugoti senąsias Lietuvos regionams būdingas žvejybos tradicijas Molėtų rajone, Mindūnuose buvo įkurtas „Ežerų žvejybos muziejus“. Apie jį pasakoja muziejaus kūrėja ir vadovė Alfreda Petrauskienė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Artėjant pasėlių deklaravimui kasmet koreguojamos taisyklės. Pernai žemdirbiai pasigedo didesnio valdininkų supratingumo, taisyklės vėlavo, o šiemet, anot Pakruojo rajono ūkininko Gedo Špakausko, atstovaujančio derybose su ministerija Lietuvos ūkininkų sąjungą, derėtis paprasčiau, nes įtakos turi ne tik argumentai, bet ir vykusi protesto akcija. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis kalba apie palengvinimus deklaruojantiems pasėlius ir tikina, kad taisyklės šiemet bus parengtos laiku.Tauragės rajono ūkininkų šeima Laima ir Juozas Žalandauskai verčiasi pienininkyste, bet randa laiko ir pomėgiams. Laima mėgsta keliauti, o Juozas - garsios ne tik apylinkėse “Bijotaičių” kapelos dainininkas. Jiedu turi 60 melžiamų karvių, 80 ha žemės, bet spėja visur. Kaip ir kodėl reikia atsipūsti ir labai užsiėmusiems žemdirbiams?Raseinių rajone Nemakščiuose pagamintos mobilios medinės pirtelės parduodamos Norvegijoje, Lenkijoje, o šiemet pradedama siųsti ir į Italiją. Verslo sumanytojas Vaclovas Šimaitis džiaugiasi gaminių populiarumu ir per 30 metų buvusiame smėlio karjere pasistatyta įmone, kurioje darbo turi keliolika apylinkių gyventojų.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė paveldosaugos indeksą. Kokie jo tikslai ir kokią paveldo situaciją savivaldybėse indeksas atveria? Pasakoja Valstybės kultūros paveldo komisijos vyriausiasis specialistas Artūras Stepanovič ir Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.Kokią muziką kuria danų-lietuvių modernaus eksperimentinio džiazo sekstetas SNUS? Apie antrąjį studijinį albumą „Blue“ pasakoja Mėta Gabrielė Pelegrimaitė ir Apolinaras Dubauskas.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams. Šios dienos pasakojimas skirtas tarpdisciplininio meno kūrėjai Eglei Rakauskaitei, kuriai premija įvertintai už viso gyvenimo kūrybą.Menininkė Morta Jonynaitė aplinką tyrinėja per taktiliškumą ir lėtąsias tekstilės technikas. Apie lėtą kūrybą dinamiškame pasaulyje ir ją kūryboje dominančias temas – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Negavus Vilniaus savivaldybės leidimo žemdirbių protesto akciją tęsti neterminuotai, penktadienį ūkininkai su sunkiąja technika planuoja palikti Vilnių, tačiau išvyks ne tuščiomis. Ketvirtadienį susitikimų ir diskusijų su valdžia metu sprendimų ieškota, dalis jų rasta. Plačiau apie juos komentavo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. Kokių sprendimų tikėjosi, dalijosi Kupiškio rajono ūkininkas Vygantas Giedrys ir Pakruojo r. žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ vadovas Edikas Drupas. Komentarus pateikė premjerė Ingrida Šimonytė ir prezidento patarėjas Jarek Niewierowicz. Rūtos Simanavičienės repotažas.Rubrikoje „Miestiečiai kaime“ - Dariaus Lapkos sugrįžimo į gimtinę, o vilnietės Jolantos Čekauskaitės kaimo gyvenimo pažinimo istorija. Šią porą įkurti edukacinį ūkį “Žinutės pievų ūkis” Ukmergės rajone įkvėpė noras išsaugoti senelių žemę kaip palikimą savo vaikams.Ved. Kristina Toleikienė

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo apylinkių teismų veiklos teritorijų pokyčiai ir buvo uždaryti Skuodo, Akmenės, Lazdijų, Pakruojo, Pasvalio rūmai. Šių rūmų veikla perkelta į Plungės, Mažeikių, Alytaus, Joniškio ir Biržų rūmus. Apie šiuos pasikeitimus pokalbyje su Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Egidija Tamošiūniene.Tiekėjo, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą – ne tik dėmė įmonės reputacijai, bet ir gresiantys finansiniai nuostoliai dėl atimtos galimybės dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose tam tikrą laiką. Teisininkai pastebi, kad tiekėjų, įtrauktų į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, skaičius gan ženkliai išaugo, o teismų praktikoje atsirado keletas naujų aspektų. Kaip patenkama į vadinamąjį melagių sąrašą ir kokios galimybės pasinaudoti „apsivalymo“priemonėmis, apie kurias žino ne visi? Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“teisininkė Monika Balčaitienė.Prieš gerą mėnesį Radijo byloje kalbėjome apie Lietuvos advokatūros ir Caritas nemokamų teisinių konsultacijų akciją, kai neišgalinčius susimokėti už teisininkų paslaugas konsultavo advokatai ir jų padėjėjai. Nemokamos teisinės konsultacijos visoje Lietuvoje aštuntą kartą buvo teikiamos nuo lapkričio 20-osios iki gruodžio 8-osios dienos. Kiek žmonių pakonsultuota, dėl kokių teisininko patarimo reikalaujančių situacijų kreiptasi? Ar nemokamos teisinės pagalbos akcijų įmanoma surengti daugiau? Laidoje dalyvauja Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė ir Vilniaus arkivyskupijos Carito reikalų vedėja Edita Kundrotienė.Ved. Artūras Matusas

Ketvirtadienį LŽŪT, vienijanti didžiausias šalies žemdirbių visuomenines organizacijas, paskelbė apie planuojamus protestus sausio pradžioje. Anot tarybos pranešimo, pieno krizė, reikalavimai atkurti daugiametes pievas, aplinkosaugos priemonių našta aukštesnių nei numatyta ES teisėje lygiu grasina ūkių išlikimui. Problemos nesprendžiamos ir įsisenėjo. Kodėl prieš Kalėdas skelbiama apie protestus? Aiškina tarybos pirmininkas, ūkininkas Ignas Hofmanas.LAMMC mokslininkai, agronomai Dalia ir Virginijus Feizai pelnė Lietuvos mokslo premiją. Mokslininkai pagerbti už darbų ciklą, skirtą žemės ūkio paskirties dirvožemiui tvariai valdyti. Pokalbis apie jų bendrą 40 metų trunkančią mokslinę veiklą, jos naudą žemdirbiams, panašų profesijos pasirinkimą,vienodus pomėgius ir apie politikų požiūrį į mokslą, parengtas Žemdirbystės institute, kur 1924 m įkurta Žemės ūkio akademija, pradėti sistemingi moksliniai tyrimai.Pakruojo raj. Dvariškių kaime orginalioje sodyboje gyvena ir savo dirbtuves turi tautodailininkas Pranciškus Miežis. Drožiniais papuoštas senovinis gyvenamasis namas, medinė pavėsinė apgyventinta senovės Baltų dievais, yra speciali patalpa mistiniams gamtos ir drožėjo rankų sukurtoms būtybėms. Pokalbis ir apie šiemet sukurtą orginalią prakartėlę.Ved. Arvydas Urba

Rugpjūčio 7 - ąją buvusi kruša sugadino stogus, negrįžtamai pakenkė pasėliams. Bendrovės Invega Žemės ūkio paskolų garantijų fondo padalinio vadovo Aurimo Brazausko teigimu, nuostolius patyrė kone 700 ūkių. Ūkininkai, kreipęsi dėl paskolų, siekiant sumažinti krušos padarinius, iki kitų metų sausio 31 dienos gali teikti paraiškas dėl paskolų palūkanų kompensavimo. Pakruojo rajono ūkininkas Simonas Butkus sako, kad didžiausia žala dėl krušos jo ūkyje padaryta pasėliams. Pakruojo rajono žemės ūkio specialistės Rimos Mikalainienės teigimu, jau daugiau nei pusantro šimto kreipimųsi yra dėl sugadintų stogų.Plungės rajone šeimos ūkį puoselėjanti Rūta Endrijauskienė šį sezoną produkciją realizavo tiesiog iš sodybos. Moteris sako, kad tai pasiteisino, nes vis daugiau žmonių ieško natūralaus kaimiško maisto – paklausa didesnė negu įmanoma pasiūla. Ūkio vizitinė kortelė – marinuotos kopūstų salotos.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie VU Botanikos sode pražydusį Kilnųjį jurginą, tiesa, taip jis vadinamas tik liaudiškai, moksliškai turi kitą vardą. Anot Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų kuratorės Lidijos Radevičiūtės, jurgino aukštis siekia 6 metrus.Ved. Rūta Simanavičienė

Pakruojo raj. ūkininkas Rolandas Astrauskas turi savo ūkį ir darbuojasi „Žalgirio“ bendrovėje. 1200ha, 300 melžiamų karvių, todėl reikia sparčiai suktis. Labai padeda sumaniai sukomplektuotas technikos parkas, kuriame ir lietuvių gamybos ir užsienietiška technika, leidžianti laiku viską padaryti, net kai trūksta ir darbuotojų.Praėjusį penktadienį Kaune rinkosi Lietuvos agroparlamento iniciatyvinė grupė, sukvietusi pakalbėti ne tik žemdirbius, bet ir juos aptarnaujančių organizacijų, perdirbėjų atstovus - visus, kam rūpi kaimo ateitis. Kuo ypatingas agroparlamentas, kas jame jau aptarta? Pokalbis su vienu iš trijų steigėjų Raimundu Juknevičiumi.Kauno ir Varšuvos medikai, žemės ūkio akademijos mokslininkai 3 m augino ir tyrė gaurometį – daugiametį žolinį augalą iš kurio lapų verdama arbata. Bendrų tyrimų rezultatai patvirtino, kad gaurometis stabdo vėžinių lastelių dauginimąsi. Išsamiau pasakoja akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesore Elvyra Jariene.Ved. Arvydas Urba

Kultūros prodiuseris, menininkas ir edukatorius Vilius Vaitiekūnas daug kam žinomas kaip kultūrinio gyvenimo, ypač šiuolaikinio meno, videometraštininkas. Tačiau didžiausia jo kūrybinė aistra – paties įkurta Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė (Akee). Akee yra bendruomeninė iniciatyva, besikurianti Aleknaičių kaime, Pakruojo rajone tarpukariu statytos mokyklos teritorijoje. Čia vyksta įvairių sričių Lietuvos ir pasaulio menininkų projektai, rengiamos rezidencijos, edukaciniai užsiėmimai ir net įvyko skulptūros baidyklei konkursas. Kokie keliai Vilių atvedė į Aleknaičius ir kaip čia atvykstantys menininkai ir tyrėjai kuria užmiesčio teritorijoms jautrius bei socialiai tvarius projektus kalbamės su Viliumi Vaitiekūnu. Laidos pabaigoje skamba Akee projekto „Vietos radijas“ metu Samanthos Lippett, Michaelio Hollando, Roko Steponavičiaus ir Pakruojo r. Lygumų pagrindinės mokyklos mokinių sukurto garso takelio ištrauka.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Pakruojo raj. ūkininko Simono Butkaus kviečius rugpjūčio kruša, tarsi, išdaužė iš varpų ir pasėjo 20 kartų didesne norma. Javai sudygo taip tankiai, kad nustelbė posėlį ir dabar atrodo kaip vešli pieva. Iš viso ūkininkas neteko apie 400 tonų grūdų, nuostoliai siekia 100 tūkst. eurų. Nedrausti pasėliai – ne vienintelė pamoka. Bėda padės geriau pasirinkti partnerius, kurie ne visi geranoriškai perkelia įsipareigojimus, patikrins draugus. NMA žada netaikyti sankcijų, jei laiku gaus informaciją apie krušos padarytą žalą.Prieš 4 metus Pasvalio raj. Pušalote įsikūrė viešoji įstaiga “Savi žmonės”, veikia Maltiečių ir Raudonojo kryžiaus grupės, kurių pagrindinis rūpestis padėti sunkiau gyvenantiems. Per metus išdalinama apie 10 tonų maisto produktų. Kuo ypatinga labdaros organizacijų veikla? Pasakoja savanorės Roma Matuzienė, Gitana Pranckūnienė ir Emilija Judinskiene.Spalio pradžioje JAV Medisone vyko kasmetė pienininkystės paroda. Genetikos mokslas, ypatingų veislių gyvuliai, moderniausios gyvulininkystės technologijos vilioja lankytojus iš viso pasaulio. Per dieną parodą aplanko apie 10 tūkst. specialistų, tarp jų šiemet buvo ir Lietuvos atstovai. Apie renginio išskirtinumus pasakoja Kazimieras Jucevičius.Ved. Arvydas Urba

Neariminėms sėjamosioms pirkti iš Modernizavimo fondo 5 m numatyta 30 mln eurų. Per pirmuosius 2 m išmokėta 1.3 mln ir dar tiek sudaryta sutarčių. Aplinką tausojančiai technikai pirkti labiausia kliudo valdininkų sumanymas atsisakyti lengvatinio dyzelinio kuro, priklausomai nuo sėjamosios pločio. Žemdirbiai pasigenda ūkine logika pagrįstų skaičiavimų, o valdininkai sako – priemonės tikslas yra mažinti iškastinio kuro naudojimą. Mažeikių raj. ūkininkas Audrius Vanagas ir Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.Priešingai nei daug kur regionuose, Pakruojo raj. Lygumuose mokyklinio amžiaus vaikų daugėja jau treti metai. Dabar pagrindinėje mokykloje 209 vaikai, pernai buvo 205, o užpernai – 180. Viena priežasčių prie mokyklos pastatytas modulinis vaikų darželis. Kas dar lemia mokyklos plėtrą pasakoja direktorė Asta Gasiūnienė.Prieš mėnesį Pasvalio raj. Aukštikalnių kaime atidaryta pirmoji šalyje gamykla, kuri tieks biometaną į magistralinį dujotiekį. Projektas įgyvendintas kartu su biodegalų gamintoja „Kurana“, kuri kaip žaliavą naudoja ne tik maisto atliekas, bet kukurūzų ir maistui netinkančius javų grūdus. Sparti biometano gamybos plėtra padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą. Gal reikės ir daugiau kukurūzų grūdų? Aiškina gamyklos vadovė Jolanta Kukurienė.Ved. Arvydas Urba

Pasvalio raj. augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Vainauskas leido savo laukuose dirbti mokslininkams. Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas 2 m tyrė technologinių vėžių įtaką dirvos suspaudimui, javų derliui ir purenimo svarbą. Anot mokslininko, 100 ha lauke susidaro apie 50 km technologinių vėžių, o jų nepurenant derlius mažėja 15 %. Ūkininkas įvertino tyrimo naudą ir koreguoja darbus laukuose.Loreta Zakarauskienė – Šakių raj. Barzdų gyvenvietėje vadinama daktaryte. Ji beveik 40 m dirbo medicinos punkte, kuris šiemet uždarytas, o ji perkelta į už 9 km esančią Griškabūdžio ambulatoriją. Kaip keičiasi kaimo žmonių medicininis aptarnavimas ir jų pačių požiūris į sveikatą?Pakruojo raj. Stačiūnuose išlikęs vėjo malūnas – unikalus. Jis vienintelis Lietuvoje, turintis vidinį kepurės pasukimo mechanizmą. Mediniai dantračiai, skriemuliai, pasukimo įrenginys restauruoti, nors neveikia, bet atrodo panašiai, kai malūnas buvo pastatytas 1890m. Stačiūnų bendruomenės pirmininkė Jolanta Gutauskienė, surinkusi daug istorinės informacijos, priima ekskursijas ir pasakoja apie malūno išskirtinumus.Ved. Arvydas Urba

Kultūros ministerija dar kartą apkaltinta organizavusi galimai neskaidrų ir šališką kultūros įstaigos vadovo atrankos procesą. Šįkart konkursą skundžia buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė. Ką galima tobulinti šiuose konkursuose ir kokia Kultūros ministerijos atsakomybė?Kauno bienalėje šiemet nagrinėjama „Artumo geografijos“ tema. Bienalėje, Kauno centriniame paste eksponuojamas menininkės iš Sakartvelo Nino Kvrivishvili kūrinys. Kokių asmeninių ryšių ji turi su šia institucija?Vis dažniau kultūros praktikų ir teoretikų žvilgsnis krypsta į užmiesčio teritorijas ir joms aktualias temas. Viena iš erdvių, į kurią kurti, tyrinėti, stebėti vietoje vykstančius procesus vasarai atvyksta kultūros lauko atstovai – tai Pakruojo rajone esanti „Akee“, Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie Paryžiaus bukinistus, kuriuos į nepatogią padėtį įstūmė 2024-ųjų Olimpinės vasaros žaidynės, gaisrų nusiaubtą kultūrinį Maui salos paveldą bei 20-ame amžiuje antropologų vykdytus rasistinius tyrimus ir iki šiol muziejuose saugomas žmonių smegenis.Menas kelia klausimus, bet gal turi teikti ir atsakymus? Pokalbis apie meno svarbą neramumų ir konfliktų kontekste ir menininkų atsakomybę prieš vartotoją. Tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Mokytojas – diagnozė ne visam gyvenimui. Kaip atrodo gyvenimas po mokyklos? „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su iš mokyklos išėjusiu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, vienu iš rengiamo švietimo darbuotojų streiko organizatoriumi Aliumi Avčininku. Tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Urtė KaralaitėRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Apie moterų sveikatą dar žinome labai nedaug - taip sako neuromokslininkė Emilė Radytė, siekianti šią situaciją pakeisti. Lietuvė su komanda sukūrė smegenis stimuliuojantį lankelį, kuris turėtų pažaboti menstruacijų keliamus nemalonius pojūčius, nuotaikų kaitą ir skausmą.Vis dažniau kultūros praktikų ir teoretikų žvilgsnis krypsta į užmiesčio teritorijas ir joms aktualias temas. Viena iš erdvių, į kurią kurti, tyrinėti, stebėti vietoje vykstančius procesus vasarai atvyksta kultūros lauko atstovai – tai Pakruojo rajone esanti „Akee“: Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė. Šiemet čia rezidavusių kūrėjų akiratyje atsidūrė trys iš pirmo žvilgsnio skirtingos temos – bitininkystė, pirties fenomenas ir agrarinės kultūros simbolis – baidyklė.Šio penktadienio knygų apžvalgoje – Donato Puslio mintys apie istorijos naudą ir žalą gyvenimui bei užmaršties fenomeną.Rytoj Birštone karaliaus vienintelis Lietuvoje diskusijų festivalis „Būtent!”. Šiųmetės diskusijų temos pačios įvairiausios – nuo dirbtinio intelekto ir inovacijų iki lyčių (ne)lygybės, švietimo, emocinės sveikatos ir ateities maisto.Šiandien didžiuosius Lietuvos kino teatrų ekranus pasieks daugiau nei 100-to kino kūrėjų filmas „Laiškas Ukrainai“. Filmas pasakoja apie siaubingus karo pabėgėlių išgyvenimus, jų keliones į Lietuvą, nevyriausybinių organizacijų pagalbą ir Lietuvos gyventojų paramą. Politikų kalbų čia mažai, kur kas daugiau žmogaus ryšio su žmogumi.Rytoj Visagino kultūros centre atidaroma audiovizuali paroda „Ukraina: lūžio būsena“, vienijanti autentiškus karą išgyvenusiųjų liudijimus ir fotografijas. Kokį karo paveikslą ji piešia?Ved. Urtė Karalaitė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad sveikatos centrų steigimas įsigalios jau nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. Už sveikatos centrų steigimą atsakingos savivaldybės, tačiau įdomu tai, kad sveikatos centro modelis tiek didesnei daliai savivaldybių, tiek pačių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams vis dar yra neaiškus.Kai kuriose savivaldybėse sveikatos centro idėja jau dabar griauna gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, Zarasuose, kilus nesutarimams tarp medikų ir vietos valdžios dėl sveikatos centro steigimo, iš darbo išėjo 12 ligoninės medikų ir vadovas. Dėl to laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla. Šiai veiklai licencijos bus sustabdytos iki metų pabaigos, paslaugas Zarasų gyventojams teiks gretimų savivaldybių gydymo įstaigos.Iš penktadienį paviešinto Lietuvos savivaldybių asociacijos pikto kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį matyti, kad didžioji dalis savivaldybių taip pat kritikuoja tiek sveikatos centrų idėją, tiek visą gydymo įstaigų reformą. SAM atkerta, kad savivaldybių atstovai tiesiog negeba pasinaudoti suteiktais įrankiais kuriant sveikatos centrus. Kokias gaires yra gavusios savivaldybės šio klausimu?Iš SAM pateiktos informacijos matyti, kad sveikatos centre turi būti teikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, gydytojų specialistų konsultacijos, odontologijos, dienos chirurgijos, vidaus ligų ir skubios medicinos paslaugos, taip pat ilgalaikės slaugos paslaugos. Kuo didesnė savivaldybė – tuo joje teikiamų paslaugų kiekis turi būti didesnis. Jei savivaldybės sveikatos centras negali visų paslaugų suteikti, paliekama galimybė dėl trūkstamų paslaugų sudaryti sutartis su gretimose savivaldybėse esančiomis gydymo įstaigomis. Centrų steigimui bendrai numatyta skirti apie 152 mln. eurų. Tai yra ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos.Kaip sveikatos centro kūrimas realiai atrodo rajono savivaldybėje? Su kokiomis problemomis susiduria medikai ir rajonų vadovai? Galiausiai kaip centrų kūrimas atsilieps patiems pacientams?Laidoje dalyvauja: Pakruojo ligoninės direktorius bei Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis bei SAM Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.Ved. Laura Adomavičienė

Apžvelgiame spaudos publikacijas kultūros tema.Kaip išspręsti su vaistų kūrimo procesu susijusius iššūkius?Ketvirtadienio vakarą Eurovizijos dainų konkurse pasirodė ir lietuvė Monika Linkytė. Kokiomis nuotaikomis gyvena šiemet Eurovizijos konkursą priimantis Liverpulis?Pristatome Jono Jurkūno kūrinį „(Robotic Folk)-Volume One“, kuris dalyvauja geriausio 2022 metų kūrinio konkurse.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Jean'o Hanff'o Korelitz'o trilerį „Siužetas“ ir Stephen'o King'o knygą „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“.Virtualios relaybės kino teatre „VR Cinema“ jau galima pamatyti eksperimentinį virtualios realybės filmą „Pasaka“. Apie jo kūrybą kalbamės su režisiere Agnija Leonova.Artėjant gegužės 13 – ajai Europos muziejų nakčiai padiskutuosime, kaip netradiciniai sprendimai padeda privilioti lankytojus į muziejus?Šiaurės Lietuvos dvarų parkai puošiasi gėlynais. Pakruojo dvaro teritorijoje pražydo milijonai pavasarinių gėlių. Radviliškio rajone – Burbiškyje – didžiausias šalies tulpynas.Šeštadienį ir sekmadienį vyks jau devintasis atviros architektūros savaitgalį „Open House Vilnius.“Uostamiestyje visą šią savaitę vyksta III Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis ir konkursas. Savaitgalį laukia dar 10 koncertų.Ved. Marius Eidukonis

Naujam gyvenimui keliasi Pakruojo rajone Linkuvoje esantis karmelitų vienuolynas, kurio veikla net porą šimtų metų darė didelę įtaką vietos kultūriniam ir socialiniam gyvenimui. Dešimtmečius apleistas buvęs objektas kelis pastaruosius metus remontuojamas. Tačiau darbai užtruks dar ne vienerius metus, nes rajono savivaldybė tam pakankamai lėšų neturi. Iš Pakruojo rajono pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Augant regionuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių socialinei atskirčiai, prastėjant emocinei sveikatai, Seime bus diskutuojama apie Trečiojo amžiaus universitetų Lietuvoje dabartį ir ateitį.Lietuvoje fiksuojamas mažiausias skyrybų skaičius per pusę amžiaus. Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota beveik septyni tūkstančiai keturi šimtai skyrybų. Kas lėmė tokį pokytį?Ar reikėtų legalizuoti naminės degintės gamybą? Vyriausybė siūlo Seimui įteisinti naminės degtinės gamybą ir vartojimą. Naminius alkoholinius gėrimus gaminti galėtų tik grūdines kultūras auginantys ūkininkai, turintys kaimo turizmo sodybą.Mokesčių sistemos pertvarkos paketą pateikusi Finansų ministerija per tris savaites gavo beveik septyniasdešimt siūlymų, ką reikėtų taisyti. Ir daugiausiai tų siūlymų – dėl individualios veiklos. Viena iš idėjų gimė trišalėje taryboje – pakeisti individualios veiklos apibrėžimą. Bet kam to reikia? Kas iš to išloštų, o kas liktų nuskriaustas?Vis labiau artėja NATO viršūnių susitikimas, kuris Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis. Jo metu bus ribojamas eismas, vilniečiams rekomenduojama dirbti iš namų, nevykti į senamiestį. Laukia ir daugiau ribojimų. Kokie jie?Ved. Rūta Kupetytė

Naujausio žurnalo „Metai“ numerio apžvalga.„Bjaurūs paminklai nėra išskirtinė Vilniaus bėda. Blogų viešų paminklų statymo konvejeris nesustodamas juda visame pasaulyje“, – apie sostinėje užkurtas diskusijas dėl paminklų sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Naujam gyvenimui keliasi Pakruojo rajone Linkuvoje esantis karmelitų vienuolynas, kurio veikla net porą šimtų metų darė didelę įtaką vietos kultūriniam ir socialiniam gyvenimui. Dešimtečius apleistas buvęs objektas kelis pastaruosius metus remontuojamas. Tačiau darbai užtruks dar ne vienerius metus, nes rajono savivaldybė tam pakankamai lėšų neturi.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Tinkamos sąlygos mokytis visiems vaikams, įskaitant ir turinčius negalią – toks yra vienas svarbiausių švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslų. Šie dideli tikslai, kruopščiai suguldyti programos puslapiuose, po truputį įgauna realią formą – praėjusią savaitę buvo pristatytas universalaus dizaino mokymuisi gairių leidinys.Sekmadienį muzikos pasaulis neteko ypač ryškaus džiazo pianisto Ahmado Jamalio, gretinamo su Chick Corea bei Keithu Jarrettu. Koks jo indėlis į pasaulio muziką?LRT KLASIKOS laidose pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Šįkart pokalbis su Ilona Ežerinyte, kurios knyga „Tetulė Liu“ pretenduoja tapti geriausia knyga vaikų literatūros kategorijoje.Finansų ministerijai paskelbus apie planuojamą mokesčių reformą, kultūros sektoriuje suaktyvėjo diskusijos – kaip tai paveiks nepriklausomus kūrėjus? Kokius siūlymus kultūros sektoriaus atstovai pateikė?Ved. Urtė Karalaitė

Seimas įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus. Pataisos keičia dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką: jie tampa privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, bet nebeliks patikrinimo šeštoje klasėje. Taip pat palaipsniui įvedama kartelė mokslą gimnazijoje tęsti norintiems dešimtokams: keturių balų nuo 2025-ųjų ir penkių balų nuo 2029-ųjų.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti pasirašytą susitarimą dėl brigados, nes Vilnius ir Berlynas skirtingai supranta kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje. Prezidentas Gitanas Nausėda tokį raginimą vadina neatsakingu. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengia atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota pilnos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų sprendimas.Atidarytas naujas 24 kilometrų magistralės ruožas nuo Lenkijos pasienio miestelio Budzisko iki Suvalkų.Kinija atšaukė beveik trejus metus vykdytą griežtą COVID-19 politiką, dėl to virusas sparčiai plinta, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas sako susirūpinęs dėl besikeičiančios situacijos Kinijoje ir ragina pateikti išsamią informaciją apie ligos protrūkio sunkumą, hospitalizacijos ir intensyviosios terapijos poreikius.Prieš Kalėdas daugėja labdaros akcijų labiausiai vargstantiems žmonėms. Pavyzdžiui, Pakruojo krašto bitininkai nemokamai dalija medų globos įstaigoms ir nepasiturintiesiems. Šiauliuose labdaros valgykloje rengiami šventiniai pietūs ir dovanojami kūčiukai bei kalėdaičiai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pakruojo rajono ūkininkas Gediminas Ališauskas dirba pusdevinto šimto hektarų žemės. Dominuoja grūdinių kultūrų auginimas. Ūkininkavimas Gediminui turi ypatingą reikšmę, nes žemę prieš 100 metų dirbo ir jo senelis. Juokaudamas vyras pastebi, kaip stipriai pasikeitė ūkininkavimo samprata. Senelis dirbo su arkliais, o dabar ūkyje darbus atlieka išmani technika.Tarpdisciplininio meno kūrėjai, Karina Kazlauskaitė ir jos gyvenimo partneris Klausas, pasirinko gyventi Rokiškio rajone, Bajorų kaime. Aukštaitijos apylinkės – nepažinta žemė iš Šilutės kilusiai Karinai ir iš Austrijos atvykusiam Klausui, tačiau kaime gyvendami jau 5 metus, spėjo prisiprasti, įsikurti ir augina savo kūrybines patirtis.Ved. Rūta Katkevičienė

Iki šiol savo lėšomis investavę į saulės kolektorių ir vėjo jėgainių statymą ūkininkai artimiausiu metu jau galės kreiptis dėl paramos. Apie paramos sąlygas kalbės Energetikos ministerijos atstovė Violeta Greičiuvienė. Perspektyvas investuoti į atsinaujinančią energetiką aptars šalies pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Galimybę praplėsti savo veiklos sritį įvertins ir Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.Kuo specifiškas gyvenimas miškingose teritorijose ir kokios pagalbos prireikia vyresniems, vienišiems ar negalią turintiems žmonėms, papasakos Varėnos r. Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.„Užsienio naujienos“. Žvejai Kenijoje skaičiuoja milijoninius nuostolius dėl Viktorijos ežere gaištančių žuvų. Kokios to priežastys?Ved. Rūta Katkevičienė

Pagal gaminamą bendrąją žemės ūkio produkciją 1 ha Lietuva ES kontekste nuolat paskutinėje vietoje. Kokie veiksniai lemia tokią situaciją ir ar ką nors dar galime pakeisti? Atsakymų į klausimus ieškosime su Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadove Rasa Melnikiene, Radviliškio rajono ūkininku Aivaru Rimkumi ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.Rubrikoje „Verslas kaime“ Pakruojo rajono, Laipuškių kaimo bendruomenės pirmininkas, Zenonas Pekelis plėtoja kelis verslus. Vienas jų – žemės ūkio technikos paieška užsienyje ir pargabenimas Lietuvos ūkininkams. Anot Zenono, technika pabrango 30 procentų, tačiau tai nesumažina ūkininkų poreikio naujai technikai.Ved. Rūta Katkevičienė

Pakruojo rajone esanti Pelaniškių žemės ūkio bendrovė, siekdama išlikti rinkoje, investuoja į plėtrą, stato naują fermą ir siekia pieninių karvių skaičių padidinti iki 800. Anot fermų vadovo Mariaus Misiulio, išaugus energetikos kainoms, svarbu investuoti ir į žaliąją energetiką, todėl ūkyje planuojama statyti tiek saulės elektrines, tiek vėjo jėgaines, pasiruošimo darbai pradėti.Savo šeimos verslą Kėdainių rajone, Šlapaberžėje Dalė Draudvilienė pradėjo nuo lauko virtuvės, o dabar tai visas cechas, esantis prie pat namų. „Šlapaberžės konditerijoje“ sukurta net dešimt darbo vietų. Didžiausias dėmesys skiriamas produkcijos įvairovei ir tradicijų išsaugojimui.Gamtininko komentaras. Gruodžio 6-oji – Arklio diena. Šią dieną laukuose įprastai baigdavosi darbai, tad ūkininkų pagalbininkai žiemai būdavo suvedami į tvartus, pavaišinami gardesniu kąsniu. Užpaliuose, Utenos rajone, Arklio diena minima jaukiu renginiu: čia vyksta edukacijos, pasijodinėjimai, eilių skaitymai. Apie tai plačiau pasakoja viena iš renginio organizatorių, klubo „Ašvienių fanai“ narė, ūkininkė Eglė Jovaraitė.Ved. Rūta Katkevičienė

Pievų atkūrimo klausimas, kėlęs stiprias diskusijas tarp žemdirbių ir politikų, panašu, kad pakrypo ūkininkams palankia kryptimi. Pagal šiais metais deklaruotus duomenimis, suartų pievų ūkininkams atkurti nereikės. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tai intensyvių derybų ir galimybės patikslinti informaciją rezultatas. Žemdirbių teigimu, ateities perspektyvas lemiantis pievų atkūrimo klausimas nėra išspręstas, jis tik atidėtas ir tai nėra gerai.Bitininkas Linas Katilius yra ne tik Pakruojo rajono bitininkų draugijos „Dobilas“ pirmininkas, viešojo administravimo studentas, bet dar ir saksofono mokytojas. Kaip viską suspėja ir kur ketina ateityje leisti šaknis: mieste ar kaime?Verta žinoti. Violetos Mielinienės dekoratyvinių augalų ūkyje Raseinių rajone gausu ir įvairiaurių rūšių eglučių. Jų ūkyje apie 10 tūkstančių. Dažniausiai žmonės šventėms perka dygiąją sidabrinę eglę.Ved. Rūta Katkevičienė

Striukų kaime sodybą turi Gediminas Ališauskas. Ne tik duona gyvas ūkininkas. Senelio žemėje įkūrė unikalų akmenų parką, į kurį traukia ekskursijos iš Lietuvos ir užsienio.Linkuva – dar vienas urbanistikos paminklas Pakruojo rajone. Linkuviai stengiasi, miestą garsina renginiais bei festivaliais.Apsilankę Linkuvos kultūros centre susipažinsime su jaunimo muzikos grupe „Septima“ ir jos vadovu Kęstučiu Meiliūnų. Apie renginius ir kultūros veiklas pasakos Linkuvos kultūros centro direktorius Methardas Zubas.Linkuvos gimnazijos muziejaus vadovė Aldona Ašmonavičienė pasidalys mintimis apie miesto istoriją ir šiandieną.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pakruojo rajonas didžiuojasi miesteliais – urbanistikos paminklais. Šį kartą keliausime į Žeimelį, kuriame kelis šimtmečius sugyveno keturios konfesijos: katalikai, evangelikai-liuteronai, sentikiai ir žydai.Žeimelį garsina fizikos ir chemijos pasaulyje žinomas mokslininkas Teodoras Grotusas, genijus, pralenkęs laiką.Žeimelyje veikia ne tik Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, bet ir senos technikos ir įvairių remonto įrankių.Apie Žeimelį pasakoja Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vadovė Daiva Skrupskelytė. Su senos technikos ir įvairių remonto įrankių muziejaus eksponatais supažindina kolekcininkas, muziejaus įkūrėjas Juozas Grigaliūnas.Žeimelio bistro-kavinės savininkas Gediminas Smelevičius dalijasi mintimis, kaip pavyko miestelyje su kava išstumti alų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Augant šildymo ir elektros kainoms, Energetikos ministerijoje bus tariamasi, kaip biudžetinėse įstaigose mažinti suvartojamą energiją ir sutaupyti.Šiandien Romoje baigiasi Europos plaukimo čempionatas. Ar sėkmingas Lietuvos plaukikų pasirodymas skatina ir jus mokytis plaukti ir ar turite, kur mokytis plaukti?Pakruojo dvaras nebepriima Rusijos pilietybę turinčių lankytojų ir kviečia prie iniciatyvos prisidėti Lietuvos viešbučius, restoranus, valstybines ir privačias organizacijas, užveriant savo duris rusų pilietybės keliautojams. Kaip planuoja elgtis kitas verslas?„Verslo laike“ – patarimai kaip pinigų nuvertėjimo metu elgtis su savo pinigais.Rubrikoje „LRT girdi“ apie staliukų rezervavimo politiką: ar verslas gali imti piniginį užstatą ir jo negrąžinti?Panirti į „Apsemtą mišką“ Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje kviečia lietuvių jaunosios kartos tapytoja M. Ganusauskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje - įtempta situacija. Gimdymo namuose trūksta neonatologų. Neščiosios, kurioms medikai prognozuoja sudėtingesnį gimdymą ar naujagimio patologiją, nukreipiamos į Kauno klinikas. Ligoninės administracija pripažįsta, kad situacija sudėtinga ir sako ieškanti sprendimų. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Naujienų žemėlapis. Živilė RaškauskaitėPrasideda vienas svarbiausių saugumo politikos ekspertų susitikimas pasaulyje – Miuncheno saugumo konferencija. Neslūgstant įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos Lietuvos prezidentas šiandien Miunchene susitiks su Jungtinių Valstijų viceprezidente Kamala Harris bei NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. „Ryto garsuose“ – buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiesiems pavedimams Linas Linkevičius ir Vokietijos Miuncheno ir Konstancos universitetų politikos mokslų daktaras Vytautas Jankauskas.Užsienio įvykių apžvalga. Sigita Vegytė.Ar ligoninių darbą trikdo gydytojų stygius?Rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris,.Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas, profesorius Liutauras Labanauskas, Kauno ligoninės atstovas ryšiams Saulius Tvirbutas.Verslo laikas. Darius Matas.Savaitės įvykių apžvalga. Apžvalgininkai: Teisės mokslų daktaras, advokatas Algimantas Šindeikis, Vilniaus Universiteto doc. sociologė Rūta Žiliukaitė, Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Savaitės komentaras. Po kiek nusikaltimų privatumas? Autorė – žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Nepraleiskite progos geriau pažinti Pakruojį, vėjo malūnų žemę.Miestą pristato Pakruojo gidas Algirdas Pilipauskas.Senoji Pakruojo gaisrinė renovuota ir kviečia lankytojus. Renata Budrienė ir Monika Ilgavičiūtė iš Pakruojo r. savivaldybės pasakoja apie pastato pritaikymą kultūros reikmėms.Pakruojo štetlą ir sinagogą pristato gidė Gitana Maasienė.Ekskursiją po Klovainių dolomito karjerą veda bendrovės „Klovainių skalda“ gen. direktorius Vitolis Urmonas.Apie naują automobilių trasą Klovainių dolomito karjere pasakoja Pakruojo automobilių sporto klubo prezidentas Audrius Kliminskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė