Podcasts about pirmajame

Kur bus iškeltas skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurtas Salomėjos Nėries paminklas prie Vilniaus Vyčio gimnazijos? Pokalbis su skulptoriaus V. Vildžiūno dukra žurnaliste Liudvika Pociūniene, S. Nėries anūkei atstovaujančiu teisininku Liudviku Ragauskiu, menotyrininke Laima Kreivyte ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene.Panevėžio muzikinis teatras pristato Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ premjerą. Tai komedija apie Poną Henrichą von Aizenšteiną, kuris, užuot atlikęs aštuonių dienų bausmę kalėjime, pasirenka prašmatnų vakarėlį, taip įtraukdamas operetės veikėjus į apgaulės ir keršto pinkles. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Šį šeštadienį – paskutinę gegužės dieną – minėsime 180-ąsias Žemaitės gimimo metines. Jubiliejaus proga LRT KLASIKOS eteryje išgirsime pasakojimų apie tai, kokį įspaudą Žemaitė paliko literatūroje, feminizme bei kokią įtaką turi šių laikų kūrėjams. Pirmajame pasakojime išgirsite apie rašytojos literatūrinę pradžią bei palikimą. Pasakoja Karolina Bieliauskaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistė Sigutė Gražinienė.Ved. Gerūta Griniūtė

JAV viceprezidentas Vance`as, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijos Vašingtone organizuotame renginyje pasakė, kad Rusija kelia pernelyg daug sąlygų karui Ukrainoje užbaigti.Pirmajame balsavime konklavoje kardinolai neišrinko naujo popiežiaus. Virš Siksto koplyčios Vatikane trečiadienio vakarą pakilo juodi dūmai.Šiandien Šilutės rajone, Macikų kaime bus paminėtos antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-osios metinės.Šiandien Seimas balsuos, ar riboti greičio matavimo prietaisų įrengimą keliuose.Kauno rajono Ramučių kaimo gyventojai skundžiasi intensyviu kvapu, sklindančiu iš šalia veikiančios medienos apdirbimo įmonės.Lietuviai socialiniuose tinkluose dalijasi įrašu, kuriame matomas visai greta kelio risnojantis lokys. Ar tikri šie vaizdai?Ved. Rūta Kupetytė

Pirmajame „Eurovizija 2025“ pusfinalyje – tikras dešrelių balius. Gausybė vyrų ir tik dvi moterys. Visgi visos 15 šalių kaunasi dėl išsvajoto bilieto į finalą: kam nusišypsos sėkmė gegužės 13 dieną?Savo išankstines prognozes pateikia Eurodienos komandos nariai: Austėja, Justas, Rytis ir Emilis.Temos:Mes STUDIJOJE (0:00);Eurodienos turas po Europą paskui Katarsį (2:20);Reakcija į pirmo pusfinalio pasirodymų eiliškumą (5:20);Kaip gimė šios prognozės? (11:25);Ryškiausi favoritai ir būsimi pusfinalio nugalėtojai (13:50);Turėtų nesunkiai patekti, bet o kas jei...? (19:30);Lenkijos mikrobangės iššūkis (31:45);Kas turi mažiausiai šansų žengti į finalą? (39:27);Kaimynų ištikimybė – ar tikrai latviai nebalsuoja už Lietuvą? (51:40);Kaip Norvegai Rytį papirko (54:05);Didžiausi pusfinalio neaiškumai (58:15);Galutinis verdiktas pusfinaliui (01:16:05);

Sakartvele rytoj bus renkamas naujas šalies prezidentas. Juo tapti gali buvęs Sakartvelo futbolininkas Michailas Kavelašvilis. Pirmą kartą rinkimai nebus tiesioginiai, ir, pasak dabartinės šalies vadovės, neteisėti. Tbilyseje antrą savaitę tęsiasi protestai, gali būti, kad prezidento rinkimai į protestus irgi įpūs naujos dvasios.Pirmajame posėdyje Gintauto Palucko Vyriausybė padidino kitų metų išlaidas keliams, neformaliojo švietimo krepšeliui ir Valstybės saugumo departamentui.Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas paskyrė centristų lyderį Fransua Bairu ministru pirmininku. Ar naujasis premjeras išves Prancūziją iš ilgus mėnesius trunkančios politinės krizės?Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi Lietuvoje. Per pastaruosius dvidešimt ketverius metus, dėl šių ligų Lietuvoje mirė penki šimtai keturiasdešimt penki tūkstančiai žmonių. Pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp pirmaujančių visoje Europos Sąjungoje. Šiandien Vilniuje pristatyti naujausi mokslinių tyrimų duomenys ir atviras laiškas prezidentui bei darbą pradedančiam Seimui ir Vyriausybei, raginantis skubiai imtis veiksmų.„Chanel“ ir „Armani“ produkciją į Lietuvą tiekiantys vokiečiai prekes veža ir Rusijai - skelbia naujausias LRT tyrimas. Kokia tai per bendrovė ir kodėl jos ryšiai Rusijoje svarbūs?Kaune prasidėjo paramos Ukrainos kariams akcija „Kalėdos keliauja į apkasus“. Gyventojai kviečiami aukoti Ukrainos kariams reikalingus daiktus iki gruodžio 19 dienos. Maistą, šiltus rūbus, vaistus bei kitas dovanas atnešti galima į surinkimo punktą Dariaus ir Girėno stadione.Ved. Liepa Želnienė

Pirmajame posėdyje naujoji Vyriausybė patikslino valstybės biudžeto projektą. Jame numatytos papildomos lėšos žvyrkeliams asfaltuoti, Valstybės saugumo departamento reikmėms, neformaliam mokinių krepšeliui, kitoms reikmėms. Didžiausias pokytis – aštuoniais šimtais milijonų eurų padidinti skolinimosi limitą gynybai. Dabar 2025 metų valstybės biudžeto projektas bus teikiamas Seimui, kuris jį turėtų priimti kitą ketvirtadienį.Dar viena masinė Rusijos oro atkata Ukrainoje. Prasidedant žiemai, į šalies energetikos infrastruktūrą paleistos 93-ys raketos.Kaune prasideda Ukrainos kariams skirta paramos akcija „Kalėdos keliauja į apkasus“. Žmonės yra kviečiami aukoti Ukrainos kariams reikalingiausius daiktus, maisto produktus, bei medicinos priemones.Lietuva nuo 2000-ųjų dėl širdies ir kraujagyslių ligų prarado daugiau nei pusę milijono gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje ir atotrūkis nemažėja. Naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad šių ligų kaina Lietuvos ekonomikai per metus siekia apie pusantro milijardo eurų, o kiekvienam šalies gyventojui atsieina 745 eurus kasmet.Ved. Andrius Kavaliauskas

--->Su TELE2 pasirinktoje šalyje naudokitės internetu patogiai ir greitai. Plačiau https://info.tele2.lt/duomenu-paketai-uzsienyje  Su kodu PROTOPEMZA gauk net 20% nuolaidą Nara Health maisto kokteilio užsakymui + Premium gertuvę dovanų! https://nara.health/discount/PROTOPEMZA 

Proto Pemza nusprendė lįsti į trečiają oficialią savo trilogiją. Šįkart jos taikinyje - vienas didžiausių iki šiol svarstytų bjaurybių-sunkiasvorių. Josifas Stalinas, nors daug kuo nenusileidžiantis, o kartu ir perspjaunantis tokius bjaurybes kaip Adolfas Hitleris, susilaukia stebėtinai mažai dėmesio, ypatingai užsienyje. Turinio bei detalių tiek, kad nors pilnu banditų vežimu vežk. Turėsite kuo išbelsti naiviems draugams iš užsienio (ir ne tik) smegenis, jei aniems kils liežuvis malti apie "industrializaciją ir elektrifikaciją", "gynybą nuo nacių" bei kitas nesąmones. Pirmajame epizode sužinosite apie ankstyvąją Stalino karjeros dalį, jo pirmuosius žingsnius revoliucijų ir nusikaltimo greitkeliais, kokia savo savybe nustebino Pemzą, bei, žinoma, pirmąjį pasižymėjimą pasaulio spaudoje. Ir dar visokio velnio. Gero klausymo! Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: FASSounds, Fronbondi_Skegs, mrfriends, Pixabay, Pumpupthemind, UNIVERSFIELD. u_7bikmggkv2.

Lietuvoje lankosi Vokietijos kancleris Olafas Šolcas. Pabradės poligone jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir stebėjo karines pratybas.Lietuvoje pinga elektra. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, antrą šių metų pusmetį prognozuoja 14-a procentų mažesnę elektros kainą.Nelaimė Šilutės rajone. Stiprus vėjas nubloškė oro balioną su pramogautojais. Trenkęsis į kelis pastatus, nutraukė elektros laidus ir galiausiai pakibo medyje. Per nelaimę nukentėjo oro balionu skridę 7 žmonės. Tarp jų – 2 nepilnamečiai.LRT tyrimų skyriaus paviešintas slaptas Kremliaus planas Baltijos šalims, jau pradėtas įgyvendinti Kaliningrade. Balandį ten vykusiame Kanto kongrese, kurio organizavimu rūpinosi Kremlius, aptarta Baltijos šalių saugumo padėtiis.Švedijos Malmės mieste prasideda Eurovizijos savaitė. Pirmajame pusfinalyje pasirodys ir Lietuvos atstovas Silvestras Belt. Per Euroviziją, Malmėje laukiama apie 100 tūkstančio svečių. Ypatingas dėmesys šįkart skiriamas saugumui.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Lietuva yra viena pagrindinių žaidėjų sunkiai apibrėžiamame Europos kultūros pasaulyje. Ore jaučiu jūsų energiją, kuri pastebima šiuo Europai ir visam pasauliui sunkiu metu“, – sako Pompidou centro vadovas Laurent‘as Le Bonas. Lietuvoje viešėjęs kultūros ekspertas teigia, kad Lietuvos menininkai ir kultūros institucijos aktyviai seka aktualius pasaulio debatus ir ieško atsakymų svarbioms problemoms. O šiek tiek pretenzingi prancūzai galėtų pasisemti lietuviškos energijos.Kodėl Lietuvos teatruose sukuriama tiek mažai spektaklių su garsiniu vaizdavimu?Indas Prašant Rana rašo knygą apie Visaginą. Ja nori Lietuvai ir pasauliui paaiškinti, kad Visaginas yra kur kas daugiau nei skambios antraštės internetiniuose portaluose, uždaryta elektrinė ar jauniausias Lietuvos miestas, kuriame dauguma rusakalbiai gyventojai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: apie atšiaurioje Norvegijos saloje saugomą žmonijos istoriją ir meną, Madrido muziejuje eksponuojamas paveikslų nugarėles bei amerikiečių mokinių pjesių konkursą, kviečiantį rašyti apie ginkluotą smurtą šalies mokyklose.„Palestina yra begalė menkų detalių, nebylus dykumos šauksmas“, – komentare apie solidarumą Izraelio rašytojams ir tildomus Palestinos kūrėjus sako vertėja Toma Gudelytė.Ar žinote, kad Kaune egzistuoja slaptas klubas pavadinimu „Mano vaikas irgi ėjo į „Etiudą“? Darželis, kuriame ugdymas grįstas menų metodu, mini 30-metį.Teatro režisierė Laura Kutkaitė sako, kad būtų dar radikalesnė, bet tam trūksta drąsos. Pirmajame pastatyme Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, spektaklyje „Sirenų tyla“ apie seksualinio pobūdžio smurtą Lietuvos teatre kalbėjusi režisierė dabar kviečia į premjerą „Teiresijo krūtis“ – dialogą lytiškumo, seksualumo, teisės į savo kūną klausimais. Pokalbis su Laura Kutkaite apie teatrą, kuris kvestionuoja pats save, vyriškas savybes, kurias perima dėl savo pozicijos kovojančios moterys kūrėjos, radikalumą ir drąsą mene.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šalis, suvienyta geležimi ir krauju ir pavėlavusi į kolonijų dalybas. Valstybė, po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare degusi revanšizmu ir patikėjusi mitu apie išdavystę ir dūrį į nugarą. Šalis pagimdžiusi totalitarinį nacių režimą, sąjungoje su Sovietų Sąjunga įžiebusi Antrąjį pasaulinį karą ir įvykdžiusi Holokaustą. Geležinės uždangos pusiau padalinta valstybė. Pavyzdys, kaip atgailauti ir susitaikyti su siaubinga istorija. Vieningos Europos projekto ramstis. Ostpolitik kaip suartėjimo su Sovietų Sąjunga skatinant pokyčius architektė. Europos Sąjungos didžiausia ekonominė galia. Šalis, kurią vieni laiko pavyzdžiu, o kiti smerkia dėl daugelio dalykų – nuo politikos pabėgėlių ir migrantų klausimu, iki pacifizmo ir santykių su autoritariniais režimais. Tad šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ apie tai, kaip suprasti šiandieninę Vokietiją.Ved. Donatas Puslys

Alytaus kino klubas KINO KABLYS ir vėl dovanos alytiškiams nemokamas filmų peržiūras, pristatymus, diskusijas ir kitus renginius. Pirmajame pasimatyme po vasaros atostogų žiūrovų lauks nemokamas Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) seansas. „VDFF viešės Alytaus kino klube „Kino kablys“. Šiame specialiai „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“ sukurtame projekte susibūrusi kino bendruomenė siekia, kad kino klubas atvertų galimybes ieškoti, atrasti, įsigilinti, pažvelgti į kiną kitu kampu ir suvienytų gero kino kūrėjus bei žiūrovus“, – bendra „Kino kablys“ ir VDFF iniciatyva džiaugiasi kino teatro „Dainava“ vadovė Simona Butrimienė.

Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Prieš 81-erius metus ankstų rytą sovietai pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į Sibirą. Per keletą dienų iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkstančių žmonių. Seime surengtame Gedulo ir vilties dienos minėjime Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen sakė, kad komunizmo nusikaltimų įvertinimas turi atsirasti Vakarų politinėje darbotvarkėje.Viktoras Uspakichas nusprendė atsistatydinti iš Darbo partijos pirmininko pareigų. Toks sprendimas buvo netikėtas net artimiausiems politiko bendražygiams, partijos pirmininko pavaduojams.Seime tęsiasi krizė. Opozicija ir valdantieji vienoje salėje susirinko tik paminėti trėmimų sukakties, o paskui opozicija į darbinį plenarinį posėdį atėjo tik tam, kad jį sužlugdytų. Pirmajame dialogo grupės posėdyje sutarimo taip pat kol kas rasti nepavyko.Rusijos pajėgos ir toliau be atvangos atakuoja Sjeverodonecką, siekia atkirsti miestą nuo bet kokio susisiekimo su ukrainiečių dar vis kontroliuojamomis teritorijoms.Europoje prasidėjo didžiausia gynybos ir saugumo paroda „Eurosatory“. Kokios ginkluotės tendencijos pasaulyje dabartiniame Ukrainos karo kontekste?Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad sovietinių paminklų Lietuvoje turėtų nebelikti, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Gyventojų apklausa baigėsi ir Klaipėdoje - čia savivaldybė miestiečių teiravosi, koks turėtų būti sovietų kariams skirto memorialo likimas. Nors socialiniuose tinkluose šis klausimas kelia daug aistrų, didelio aktyvumo apklausoje klaipėdiečiai neparodė.Ved. Liepa Želnienė

Pirmajame „Šok su žvaigžde“ sezone triumfavęs Gedvinas Meškauskas šiais metais į projektą grįžo su nauja partnere Roberta Orlauskaite. Po pertraukos į projektą sugrįžęs Gedvinas šokio pasaulio paslaptis dabar atveria Robertai, ji 2014 metais per motociklo avariją netekusi kairės kojos žemiau kelio pasirinko sportininkės kelią ir siekia tapti pirmąja Lietuvos žirginio sporto atstove paralimpinėse žaidynėse. „Jos ryžtas įkvepia. Roberta į projektą atėjo su labai gražia žinute – kad nereikia slėptis, kad net ir po didelių psichologinių ar fizinių traumų galima atsitiesti ir gyventi visavertį gyvenimą, siekti tikslų. Tai labai motyvuoja, įkvepia, tad noriu padėti skleisti jos nešamą žinutę. Taigi šiame projekte būsiu savotiškas įrankis, kuris, tikiuosi, jai padės šokiu papasakoti tai, ką ji nori papasakoti“, – atskleidė Gedvinas.„Nežinau, kaip mus vertina komisija – kaip jiems žinoti, kokios mano galimybės, ar atlieku daugiausia, ką galiu ir pan. Nenoriu, kad man keltų aukštesnius pažymius vien todėl, kad šoku su protezu, tačiau norėtųsi, kad jie atsižvelgtų į mano galimybes. O aš sakau, kad dedu visas pastangas, kad ant parketo pasirodyčiau geriausiai, kaip galiu“, - dalijasi Roberta.Smagus pokalbis apie protezą, kuris tinka šokiams, apie žmogaus galimybių ribas ir apie projekto „Šok su žvaigžde“ užkulisius.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Penktadienį startavo „Euro 2020“ ketvirtfinaliai. Šveicarija, net ir likusi be vieno žaidėjo, herojiškai laikėsi prieš Ispaniją, kuri į pusfinalį įšoko tik po baudinių serijos. Italija toliau žygiuoja pasakiškai – šįkart neatsilaikė galbūt paskutinį šokį šokanti Belgijos „auksinė karta“. Šeštadienį laukia dar du mūšiai. Pirmajame Čekija susigrums su Danija, apie kurios trenerį Kasperą Hjulmandą turime smagią ir, tikriausiai, negirdėtą istoriją. Etapą užbaigs Anglijos mūšis su Ukraina, kuriame favoritai aiškūs, bet juk su anglais tu niekada negali žinoti... Vedėjų-dainorėlių duetas – 15min žurnalistai Gintaras Radauskas ir Mantas Krasnickas. 00:00 Pagarba Šveicarijai, įtempta baudinių serija 11:29 Italijos spindesys, Belgijos pabaiga 21:07 Danija ir Čekija – kas favoritai? 28:20 Įdomi istorija apie trenerį Hjulmandą 36:17 Anglija favoritai, bet... 45:44 Atiduodame prizą

Prieš 70 metų, 1951 m. vasario 16-ąją, pirmąją laidą transliavo „Amerikos balso“ lietuviškų programų skyrius. Laidoje – pirmosios laidos įrašas, interviu su istorike Inga Zakšauskiene ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo Garso ir videodokumentų skyriaus vedėja Laurencija Volungevičiene.Į LRT radijo eterį grįžta pasaulio lietuvių aktualijoms skirta rubrika „4 milijonai”. Pirmajame pokalbyje – kaip per pandemiją dirba lituanistinės mokyklos ir kitos iniciatyvos užsienyje gyvenantiems vaikams ir jaunuoliams lietuvių kalba. Airijos lituanistinės mokyklos „4 Vėjai“ direktorius Arūnas Teišerskis, Norvegijoje, Osle veikiančios lituanistinės mokyklos „MiLiT Studio“ įkūrėja Milda Karaliūnė ir Gintarė Ulevičiūtė, stovyklos „Gintarėliai“ įkūrėja, aktyvi Jungtinės Karalystės Pietų pakrantės lietuvių bendruomenės narė,Per pandemiją Vasario 16-osios proga – daug kvietimų žygiuoti. Archyvarų bendruomenė kviečia visuomenę nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios eiti solo žygius savo pasirinktu maršrutu, specialių maršrutų slidininkams ir dviratininkams sudaryta Šiauliuose. Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė, Šiaulių turizmo informacijos centro atstovė Kristina Šapytė.Nuotraukoje – projekto ƒ„Kodas GŽR-2021“ nuotolinis susitikimas.Ved. Giedrė Čiužaitė

Pirmajame 2021 m. Po Premjeros Podcast epizode pristatau TOP 5, labiausiai man patikusius ir didžiausią įspūdį palikusius 2020 metų filmus. Sužinokite, kodėl šie filmai verti Jūsų dėmesio ir kas juos išskiria iš kitų!

Pirmajame nuotoliniame Seimo posėdyje parlamentarai aptarinėja rezoliuciją, skirtą Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui. Pokalbis su teisininku, M. Romerio universiteto profesoriumi Vytautu Sinkevičiumi.Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarsto „valstiečių" frakcijos siūlymą ir toliau mokėti subsidijas už prastovas Baltarusijai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nario Algirdo Syso komentaras.Sausio 13-ąją visi kviečiami prisidėti prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir 8 val. languose uždegti žvakes. Apie akciją pasakoja jos organizatorius Ronaldas Račinskas.Ved. Olga Ugriumova

Nacionalinis visuomenės sveikatos vėl tikslina duomenis – yra neapskaitytos 1171 mirtis, tai žmonės mirę nuo COVID-19 arba sirgę COVID-19, tačiau mirę dėl kitų priežasčių. Anksčiau buvo skelbta apie 804 neapskaitytas mirtis. Centro direktorius Robertas Petraitis teigia, kad taip nutiko dėl to, kad gydymo įstaigos laiku nepateikia duomenų.Ministrų kabinetas pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymui pratęsti judėjimo kontrolę tarp šalies savivaldybių iki sausio 31-os dienos. Numatyta galimybė situacijai pagerėjus tokią kontrolę atšaukti sausio 17 d. Pokalbis su Generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla.Pirmasis vakcinacijos etapas Lietuvoje neapsiėjo be nesklandumų – medikai skundėsi, kad ligoninėse susidaro gyvos eilės, o vakciną kai kada pirmiau gauna tie medikai, kuriems tikimybė užsikrėsti – nedidelė. Valdžia sako, kad iš šią savaitę padarytų klaidų mokysis ir stengsis užtikrinti, kad ateityje jos nepasikartotų. Kokias pamokas galima išmokti iš pirmojo skiepijimo etapo ir kaip susitvarkė kitos Europos šalys?Išdalinti LRT Metų apdovanojimai – taip pagerbti 2020-uosius praturtinę darbai ir asmenybės. Metų asmenybės laimėtoja tapo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė; Metų ambasadorius – lietuviškosios „Eurovizijos“ laimėtojai, grupė „The Roop"; Metų verslo lyderystė – biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“; Metų atradimas – Vilniaus universiteto profesorius, daktaras, Patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius su komanda; Metų kultūros reiškinys – nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, atgaivinęs Vilniaus centre esančius Radvilų rūmus; Metų ateitis – mokytojas Artūras Markevič; Metų pilietinė iniciatyva – „Laisvės kelias“.Centrinis valstybės archyvas įsigijo Pirmojo pasaulinio karo fotografijų kolekciją. Pokalbis su istoriku Gediminu Kulikausku.Urbanistų, architektų ir istorikų grupė rengia „Sovietmečiu statytų daugiabučių butų atnaujinimo gidą“, kuriame planuoja pateikti skirtingus butų interjero projektus ir patarimus, kokių klaidų nedaryti remontuojant tipinį sovietinį butą. Pirmajame tyrimo etape tokių daugiabučių projektus analizavę tyrėjai sako, daug medžiagos apie sovietmečio daugiabučius yra dingę, o didžiausia tokių mikrorajonų problema – nesutvarkyta aplinka ir lėta renovacijaVed. Agnė Skamarakaitė

Daugybė žmonių ateina į terapiją bandydami save sutaisyti, baimindamiesi, kad su jais kažkas ne taip. O išties - esame puikūs nuo pat kūdikystės ir meilė sau, savęs priėmimas yra viena svarbiausių pamokų, kurias reikėtų kuo greičiau išmokti. Todėl su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu ir pradėjome "Ką darai, daryk gerai" laidų ciklą pavadinimu "Tau viskas gerai."   „Pirmajame epizode išgirsite Dainiu ir Rasa Jusionyte. Rasa pasidalino savo patirtimi apie psichoterapiją ir sunkumus priimant save tokią kokia yra. Išgirsite psichoterapeuto įžvalgas apie vidinį kritiką, jo daromą žalą, įsimylėjimo ir meilės skirtumus bei tinklalaidės misiją: padėti suprasti, kad su tokiomis problemomis esi ne vienas.  

Daiktai mums gali papasakoti viską. Mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Žinoma, ne tik vien daiktai. Galbūt ir dalykai. Bet kokiu atveju, nėra tokio visai šalimais mūsų tūnančio ir nepastebimo namų apyvokos padargo, maisto produkto, aprangos detalės, su kuria nesisietu liepsnojanti aktualija arba įdomi istorija. Pabaigoje – knygų rekomendacijos pagal laidos temą.Pirmajame epizode apsivelkam (arba nusirengiam, čia kaip kam patogiau) džinsus. Sovietinėje tamsybėje tai buvo blukia melsva šviesa nuo klubų šviečiantis laisvės žiburėlis, nūnai tai toks būtinas drabužinės atributas, jog dažnas ir nesugebės suskaičiuoti, kiek tokių dėvėjo tol, kol jie suplyšo ir nusmuko. Bet kartais džinsai gali tapti daugiau nei 1849-ųjų Sakramento auksakasius nuo šaltų upelių saugančiomis kniedytomis brezento kelnėmis. Ir tikrai daugiau nei garsiausių dizainerių namų apsimestinai demokratišku, tačiau daug šimtų kainuojančių denimu. Kartais jie gali tapti revoliucijos simboliu. Nes pastarąjį kartą baltarusiai buvo patikėję savo sėkme demonstracijose prieš dešimt metų, kai ėjo virš jų galvos plėvėsuojant ant vėliavos koto pakabintiems džinsiniams reiškiniams.Džinsai ir laisvė, apie tai kalbamės su visų pasaulio prekinių ženklų ir daiktų istorijų specialistu Giedriumi Drukteiniu.Ved. Aidas Puklevičius

Fragmentas iš Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų debatų apie kultūros politiką.Pirmajame pokalbyje dalyvauja partijos „Drąsos kelias“ kandidatas į Seimo narius Vytautas Antanas Matulevičius ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatė Diana Stomienė. Komentuoja kultūros ekspertas dr. Juozapas Blažiūnas. Veda Laima Ragėnienė. Visas pokalbis – 2020 m. rugsėjo 15 d. LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“.Interviu su klimato aktyvistės Gretos Thunberg pradėto judėjimo „Fridays for Future“ nariais Vilniuje Gabija Gorobecaite ir Jokūbu Tvaska. Istorikė Ieva Balčiūnė tyrinėja vaikų atsikratymą sovietmečiu: rašo disertaciją apie abortus, vaikų namus ir kitas įstaigas. Kodėl šiandien svarbu apie tai kalbėti?Vilniuje, Šeškinėje, veiks laikinas „Nostalgijos muziejus“. Studijoje – jo kūrėjos: dailininkė Marija Garnak ir dramaturgė Živilė Zablackaitė su augintine Moka.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Menininkas Benas Šarka galvoja, kad bohema panaši į žiurkes – ir vienų, ir kitų neįmanoma išnaikinti. Parodoje „Klaipėdos bohema 1985-2000“ lankosi Česlovas Burba.Mėlynos atspalviai menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje.Pirmajame postkarantino slemo renginyje Kaune lankosi Kotryna Lingienė.Pasaulyje: apie pianinų pardavėjus JAV ir kaip valstijose toliau atsisakoma konfederatams skirtų monumentų, o Kubos valdžia stengiasi neleisti menininkams dalyvauti protestuose. Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie užmarštį.Didžiausio lietuvių tautos epo autoriui, rašytojui Petrui Dirgėlai rūpėjo istorinė tiesa. Literatūrinėmis priemonėmis svarstęs apie politiką, Dirgėla provokavo savo idėjomis. Filosofas Vilius Bartninkas sako, kad iš pirmo žvilgsnio Dirgėla gali pasirodyti sąmokslo teoretikas, tačiau įsigilinus matyti, kad jo kūryba yra tikras iššūkis politiniam mąstymui.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Prezidentas savo pirmajame metiniame pranešime daug dėmesio skyrė „gerovės valstybės“ įgyvendinimui, koronaviruso krizei bei politikų ydoms. Kokias švietimo sistemos spragas atskleidė nuotolinis mokymasis per karantiną? Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka stos prieš teismą dėl kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba. Ved. Živilė Kropaitė.

Pirmajame 2020-ųjų metų epizode Laikykitės ten komanda aptaria ryškiausius pirmojo metų mėnesio įvykius. Pagrindinėje laidos temoje nauja didžiausia Lietuvą sukrėtusi katastrofa – Grigeo skandalas ir į Kuršių marias paleistos nuotekos. Kaip viskas vyko? Mėnesio apžvalgoje – seimo kartelė, lenkų karai ir taikos pypkė.

Pirmajame 2020 m. Po Premjeros epizode aptarsiu kodėl neverta pasitikėti bene populiariausio portalo skirto kinui vertinimais. Kaip IMDb skaičiuoja filmams skirtus balus ir pasiūlysiu alternatyvius būdus įvertinti filmus, kuriuos svarstote pažiūrėti.

Pirmajame 2020-ųjų Dakaro ralio etape Saudo Arabijoje – puikus lietuvių pasirodymas. Nauja kelio danga Vyriausybė skirtomis lėšomis nutiesta ir link Zbignevo Jedinskio namų. 2020 paskelbti Ateitininkų metais. „Verslo laike”: kodėl visuotinių pajamų idėja nevirsta kūnu? Europos Sąjungos šalys narės, išskyrus Lenkiją, pritarė tikslui iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. Kokios įtakos perėjimas prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio turės Lietuvos ūkiui?Per pavėžėjimo paslaugų platformą išsikvietus automobilį kartais tenka susidurti su situacija, kai vairuotojas pasirodo besąs užsienietis, nemokantis lietuvių kalbos. Šiandien minimi Trys Karaliai.Ar vazone įsigytos eglutės gali išgyventi pasodintos? Kaip tai padaryti taisyklingai?Užsienio įvykių apžvalga. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Apžvalgininko Lino Kojalos komentaras. „Ryto ritualai“: aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Darius Matas.

Laidoje skambančią fortepijoninę muziką nedaug kas priskirs prie neįprastos. O iš tikrųjų ji atliekama tik... viena, kaire ranka. Margame muzikinio gyvenimo pasaulyje sutiksime neįtikėtinų faktų. Vienas jų – dramatiška Pirmajame pasauliniame kare dešinės rankos netekusio austrų pianisto Paulio Wittgensteino (1887 – 1961) biografija, jo užsakytų kūrinių gimimo istorijos ir pasaulinės šlovės sulaukusio atlikėjo likimas. Skamba fragmentai iš Maurice Ravelio, Sergejaus Prokofjevo, Pauliaus Hindemitho, Richardo Strausso, Benjamino Britteno ir kitų kompozitorių specialiai Pauliui sukurtų kūrinių kairei rankai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Artėjant tėvo dienai – nauja laida „Še Tau“, skirta rūpestingiems tėčiams ir mamoms! Pirmajame epizode laidos vedėja Kristina Savickytė su dainininku Vidu Bareikiu, judėjimo „Super tėvai“ įkūrėju Simonu Urbonu ir psichologe Jūrate Baltuškiene diskutuoja, kaip tapti geriausiais vaikams tėčiais.

Laisvės TV startuoja laida „Karštos kėdės“. Pirmajame epizode – Eurovizijos atgarsiai. Žurnalistas Liudas Dapkus kalbina aštriai apie konkurso laimėtoją pasisakiusią juvelyrę Jurgą Lago ir ją antisemitizmu apkaltinusį publicistą Arkadijų Vinokurą.

NASA-oje dirbanti Eglė Čekanavičiūtė yra kosmobiologė – profesija, reta net ir tarp kosmoso tyrėjų. Pirmajame rudens sezono interviu ji atveria kelią tiek į kosmoso tyrimų virtuvę, tiek į mokslininkės karjerą. „Nuskristi studijuoti į Ameriką atrodė sunkiau, nei nuskristi į mėnulį“, – prisimena Harvardo ir Stanfordo absolventė. Pirmąjį norą įgyvendinti pavyko. Antrasis – pakeliui? Prisidėkite prie NYLA podkasto kūrimo „Patreon“: https://patreon.com/nanookmultimedia

Pirmajame epizode paliečiame tokias temas: ar reikia atvirai kalbėti apie motinystę? Ar motinystės patirtis turėtų būti privati ir išgyvenama tik už namų durų? Kam yra naudingas motinystės romantizavimas? Kokiems mechanizmams veikiant motinystės patirtis lieka gyvenimo paraštėse? Kaip rašymas apie motinystę įtakoja mūsų santykį su vaikais? Diskutuoja: Veronika Urbonaitė Barkauskienė - iš blogo „Pterodaktilis", Aliona Šalaj - rašanti blogą „Vienok.lt", Miglė Mekšrūnaitė - iš blogo „Mašinos Dinozaurai". Dėkojame dainų autorei ir atlikėjai Ievai Narkutei, kurios muziką girdite.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pradėti rengti disputai „Pavojingos mintys“, kurių tikslas parodyti, kad į Lietuvos šimtmečio istoriją reikia žvelgti drąsiau, įdėmiau, kritiškiau. Pirmajame renginyje buvo diskutuojama tema „Ar 100-metis reiškia atsisveikinimą su Lietuvos valstybe?“ Diskusijoje apie mūsų valstybės negandas kalbėjo proponentas prof. Alvydas Jokubaitis. Jis sakė, kad lietuviai kuria kultūros praradimo kultūrą. Nors save laikome suverenia tauta, šalį valdo Briuselio direktyvos ir finansai. Kalbėtojas kelia klausimą, kodėl ir toliau prasminga likti lietuviais.Oponento VU doc. Vytauto Ališausko nuomonė nebuvo tokia kategoriška. Pasak jo, mūsų valstybė kol kas dar nebaigta kurti, todėl reikia išspęsti nemažai problemų susijusių su demokratija. Mums kenkia ir svajonės neturėjimas. Diskusijos moderatorė dr. Inga Vinogradnaitė.Įrašyta 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pradėti rengti disputai „Pavojingos mintys“, kurių tikslas parodyti, kad į Lietuvos šimtmečio istoriją reikia žvelgti drąsiau, įdėmiau, kritiškiau. Pirmajame renginyje buvo diskutuojama tema „Ar 100-metis reiškia atsisveikinimą su Lietuvos valstybe?“ Diskusijoje apie mūsų valstybės negandas kalbėjo proponentas prof. Alvydas Jokubaitis. Jis sakė, kad lietuviai kuria kultūros praradimo kultūrą. Nors save laikome suverenia tauta, šalį valdo Briuselio direktyvos ir finansai. Kalbėtojas kelia klausimą, kodėl ir toliau prasminga likti lietuviais.Oponento VU doc. Vytauto Ališausko nuomonė nebuvo tokia kategoriška. Pasak jo, mūsų valstybė kol kas dar nebaigta kurti, todėl reikia išspęsti nemažai problemų susijusių su demokratija. Mums kenkia ir svajonės neturėjimas. Diskusijos moderatorė dr. Inga Vinogradnaitė.Įrašyta 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Antrasis radijo dokumentikos pasakojimų ciklo apie Lietuvos olimpiečius savaitgaliais.Pirmajame pasakojime pažintis su irkluotojomis pasaulio ir Europos čempionėmis Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė. Su retomis išimtimis jos treniruojasi 7 dienas per savaitę ir taip jau pastaruosius ketverius metus. Apie irkluotojų pasiruošimą Rio pasakoja Vita Ličytė.Lengvaatletė Vaida Žūsinaitė sekmadienį debiutuos olimpiadoje su daug ką gąsdinančia maratono rungtimi. Vos prieš kelerius metus įveikusį pirmąjį maratoną, balandį Vaida užsitikrino vietą olimpinėje rinktinėje. Apie lengvaatletės kelią link maratono ir Rio olimpinių žaidynių pasakoja Indrė Anskaitytė.Pirmosiose olimpinėse žaidynėse debiutuosiantis Aurimas Didžbalis teigia siekiantis garsinti ne tik savo sporto šaką, bet ir šalį. Sunkiaatletis užtikrintai gerina fizinę formą ir juda aukščiausių apdovanojimų link. Koks yra aukštų rezultatų siekiančio sportininko sėkmės receptas, ir kokį svorį per treniruotę išstums Aurimas Vitos Ličytės pasakojime.

Antrasis radijo dokumentikos pasakojimų ciklo apie Lietuvos olimpiečius savaitgaliais.Pirmajame pasakojime pažintis su irkluotojomis pasaulio ir Europos čempionėmis Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė. Su retomis išimtimis jos treniruojasi 7 dienas per savaitę ir taip jau pastaruosius ketverius metus. Apie irkluotojų pasiruošimą Rio pasakoja Vita Ličytė.Lengvaatletė Vaida Žūsinaitė sekmadienį debiutuos olimpiadoje su daug ką gąsdinančia maratono rungtimi. Vos prieš kelerius metus įveikusį pirmąjį maratoną, balandį Vaida užsitikrino vietą olimpinėje rinktinėje. Apie lengvaatletės kelią link maratono ir Rio olimpinių žaidynių pasakoja Indrė Anskaitytė.Pirmosiose olimpinėse žaidynėse debiutuosiantis Aurimas Didžbalis teigia siekiantis garsinti ne tik savo sporto šaką, bet ir šalį. Sunkiaatletis užtikrintai gerina fizinę formą ir juda aukščiausių apdovanojimų link. Koks yra aukštų rezultatų siekiančio sportininko sėkmės receptas, ir kokį svorį per treniruotę išstums Aurimas Vitos Ličytės pasakojime.