Podcasts about mikalojaus konstantino

Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let's Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė

„Stasys Museum“ paroda „Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas“ kviečia įžengti į dailininko Lino Katino vaizdinių erdvę.Kodėl žodžių verta ieškoti žodynuose?Trečiadienį prasideda šeštąjį kartą vyksianti Kauno literatūros savaitė.Panevėžio rajone veiklą pradėjo viena bendra kultūros įstaiga – Panevėžio rajono kultūros centras. Įstaigos vadovu tapo režisierius ir meno vadybininkas Julius Jakubėnas.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Luko Butkaus „falten“ (susiklostymai) fortepijoniniam trio.Šeduvoje neseniai atidarytas muziejus „Dingęs štetlas“ pastaruoju metu sulaukia itin daug tarptautinių įvertinimų. Ką reiškia toks muziejaus pastebėjimas tarptautiniu mastu ir kokius iššūkius kelia ateityje?Jau daugiau kaip mėnesį Japonijoje veikia retrospektyvinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“. Joje apsilankė ir LRT televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjai.Ved. Marius Eidukonis

Prieš 100-ą metų kovo 13-ą dieną gimė garsioji Lietuvos radijo diktorė, skaitovė, aktorė, renginių vedėja Undinė Nasvytytė.Šiandien Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei – 140. Ji – poetė, rašytoja, literatūros kritikė, vertėja, pedagogė, visuomenininkė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio našlė, Danutės mama.Latvijos kultūros ministrė Agnese Lace incijavo 22 šalių kultūros ir užsienio reikalų ministrų kreipimąsi į Venecijos bienalės prezidentą Pietrangelo Buttafuoco ir organizacijos Direktorių tarybą, kad būtų uždrausta Rusijai dalyvauti Venecijos bienalėje. Viešą kreipimąsi išplatino ir Venecijos meno bienalės nacionalinių paviljonų komisarai, kuratoriai ir menininkai.Zarasų senjorai, susibūrę į chorą, mieste ieškojo vietos savo repeticijoms, kreipėsi į menų mokyklą, tačiau iš jos gavo neigiamą atsakymą. Zarasiškiai piktinasi ir savivaldybės nenoru leisti bibliotekoje įrengti sensorinį kambarį.Užsienio reikalų ministerija režisierę bei prodiuserę Aušrą Lukošiūnienę apdovanojo Lietuvos diplomatijos žvaigžde.Ved. Marius Eidukonis

Po kelerių metų pertraukos Rusijos paviljonas atvers duris Venecijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Rusijos atstovai teigia, kad kultūra neturėtų būti izoliuojama, o menas – priklausomas nuo politinių konfliktų. Lietuva šį sprendimą sutinka itin kritiškai.Plačiajai publikai atviras festivalio atidarymas su raudonuoju kilimu, kino seansas baseine, slapto filmo peržiūra slaptoje vietoje, seansai, kuriuos lydi ekskursijos gamtoje... Jau pirmadienį prasidedantis festivalis „Kino pavasaris“ ne pirmus metus auditorijai siūlo netradicines patirtis. Ar jos iš tiesų reikalingos?Nacionalinės svarbos krovinys, matyt, taip galėtume įvardinti supakuotus ir į Japoniją keliaujančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus, kurie bus eksponuojami Vakarų meno muziejuje Tokijuje. Kuo ypatingas meno kūrinių gabenimas iš vienos šalies į kitą?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie olandų menotyrininkų naujai atrastą Rembrandto paveikslą, su juo susijusias lietuviškas detales bei į Kambodžą restitucijos būdu sugrąžintas kultūrines vertybes.„Šiandien jau galime tvirtinti: mums pavyko. Nebesame sovietinės sistemos aukos, ką tik paleistos iš kalėjimo ir nesuprantančios, kaip gyventi laisvėje“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“. Tiesa, kinas jame rodomas bus tik ypatingomis progomis. Viena jų – 90-ojo gimtadienio savaitė kovo 9-14 dienomis.Piktos moters monologas – taip savo knygą „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ vadina rašytoja Oksana Zabužko. Prieš 30 metų Ukrainoje pasirodžiusi knyga, pasak rašytojos, sukėlė tikrą revoliuciją jos šalyje: moterims atvėrė akis ir parodė, kad seksas gali būti ne tik romantiškas, bet ir traumuojantis, o vyrams padėjo suprasti savo pažeidžiamumą, visai ukrainiečių tautai parodė, kaip totalitarinio režimo paliktos traumos veikia jų asmeninius, intymius gyvenimus.

Šiandien po daugiau kaip pusantrų metų pertraukos Vilniuje duris atveria knygynas „Juodas šuo“.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, tęsiame pasakojimų ciklą apie šią asmenybę. Šį kartą – žvilgsnis į jo dvasinį kelią.Po daugiau nei trisdešimties metų Molėtų kultūros centre suskambo tikras koncertinis fortepijonas.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Prancūzijos nacionaline biblioteka, trečia didžiausia biblioteka pasaulyje. Vienas šios partnerystės rezultatų – drauge minėsimas Oskaro Milašiaus 150-metis. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovais.Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6 lankytojams duris atveria Vytautą Kernagį pristatanti paroda „Artistas iš Brodo“.Agluonėnai pradeda Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus. Iškilmingame atidarymo renginyje bus įteikta ir Ievos Simonaitytės premija.Šalia Varšuvos, Markuose, įamžintas Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimas.Ved. Marius Eidukonis

Radijo stoties FM99 eteryje viešėjęs saksofonininkas ir kompozitorius Kęstutis Vaiginis pristatė artėjantį tarptautinį projektą „Čiurlionis džiaze“, kuriame vieno iškiliausių Lietuvos menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba interpretuojama per improvizacinę džiazo prizmę. Pokalbyje su Liudu Ramanausku muzikantas pabrėžė, kad džiazas jam yra ne techninių rekordų siekimas, o gyva emocijų kalba, leidžianti klasikiniams kūriniams suteikti visiškai naują, šiuolaikišką skambesį. Pasak K. Vaiginio, džiazas išsiskiria kūrybine laisve, kurioje kiekvienas atlikimas tampa nepakartojamas.

Kaip Trijų Karalių iškilmė minima kitose pasaulio vietose, kodėl Britų muziejus samdo „lobių medžiotoją“ ir kaip dailės terapija gali padėti mažinti perdegimą? Pasakoja Justė Luščinskytė.Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Muitinė“ Kaune lankytojams duris šiandien atvers paroda „Sintetiniai kaulai“. Skulptorius Domas Mykolas Malinauskas savo darbais kviečia apmąstyti šiuolaikinių medijų veikiamus žmogaus tapatumo ir kūniškumo nykimus bei kintančius kasdienius ritualus. Menininko kūrybinėje erdvėje lankėsi kolega Andrius Baranovas.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta nauja paroda „Jie gyvena šalia mūsų“. „Ir šiandien šalia mūsų gyvena kažkas už racionaliai suvokiamos realybės ribų“,- sako parodos kuratorė, dailės istorikė dr. Giedrė Jankevičiūtė.Kartą metuose Šilalės muzikinis teatras stato miuziklą. Šiais metais žiūrovai išvydo garsiąją Imrės Kalmano operetę „Cirko princesė“. Pasakoja Vesta Vitkutė.Algio Kalėdos premija paskirta prof. Radosławui Okulicz-Kozarynui už fundamentalų darbą rengiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio korespondenciją, liudijantį gilų lenkų ir lietuvių kultūrinių reiškinių išmanymą, apibendrinantį ilgametę mokslinę ir kultūrinę veiklą, tiriant ir plėtojant lenkų-lietuvių kultūrinius ryšius.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis. Jau daugiau nei dešimtmetį jis rūpinasi „Mėnulio akmens“ parku – čia ne tik stato ir tobulina skulptūras, bet ir pats prižiūri aplinką.Kaimyninėje Lenkijoje jau savaitę galioja naujos rašybos taisyklės. Kokie pokyčiai įsigaliojo ir kokia jų svarba Lietuvos lenkų bendruomenei?Po ne vienerius metus trukusios rekonstrukcijos duris atveria Kėdainių kultūros centras.Praėjusiais metais per protestus pradėjus akcentuoti ištarto žodžio svarba, didelę reikšmę įgijo hiphopas ir jo atlikėjai. Ar šiemet jausime tiek pat atsakomybės už žodį?Kaune pristatoma šiuolaikinės lietuvių tapybos klasikės Rūtos Katiliūtės personalinė paroda „Atmosfera“.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos abiturientai pristato 52-ąją čiurlioniukų operą „Kuprelis“.Ved. Marius Eidukonis

Kol Lietuva gyvena praėjusių Kalėdų ir artėjančių naujųjų nuotaikomis, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kaip šios šventės yra minimos ir kokios tradicijos vyrauja Sakartvele, Graikijoje, Danijoje ir Australijoje.Šiandien Lietuvos politikos ekosistemoje nėra vietos mokslui, sako ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Indrė Kaminckaitė su juo kalbasi apie mokslininkų vaidmenį politikoje.Šiemet minime vieno pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Vytauto Bacevičiaus gimimo 120-ąsias metines. Apie įdomų menininką ir įvairius būdus švęsti muziką Kotryna Lingienė kalbasi su Bacevičiaus ir kitų lietuvių modernistų tyrinėtoju – japonu Yusuke Ishii.„Ne be reikalo 2025-ieji pagal kinų kalendorių vadinami Gyvatės metais: šiemet internete tikrai raitėmės vingiuotais dirbtinio intelekto, piktų komentarų bei nuobodaus turinio labirintais“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas, komunikacijos mentorius ir lektorius Darius Gerulis.Vasarą festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. „Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską“, – sako grupės lyderis Finas Greenallas. Kaip jis nustojo daryti kompromisus savo kūryboje ir kokį rezultatą tai atnešė, teiraujasi Urtė Karalaitė.Lietuvos kultūra užsienyje tampa vis labiau matoma. Dar gyvi prisiminimai apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje, išskirtinio dėmesio sulaukėme bienalėje „Performa“ Niujorke, o Italijoje šiuo metu vyksta Lietuvos kultūros programa. Kaskart labiau pabrėžiamas ir kultūrinės programos dėmuo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai programoje, į Japoniją iškeliausianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda. Ir tai tik keli sėkmingo Lietuvos kultūros reprezentavimo užsienyje pavyzdžiai. Ją kalbina Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Istoriją visgi rašo nugalėtojai, didvyriai, tik išskirtiniais atvejais didmoterės“, – komentare sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis.Tęsiame pasakojimų ciklą „Kalėdų stebuklo beieškant“. Šiandien nusikelkime į Tauragę, kur jau daugelį metų koncertuoja gospel choras „Gloria“.Šiandien Vilniuje prasideda tęstinis protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ – tris vakarus iš eilės žmonės rinksis prie Seimo, reikšdami nepritarimą skubos tvarka svarstomoms LRT įstatymo pataisoms, Nepriklausomybės aikštėje degs laužai.Perleistas pirmasis lietuviškos simfoninės muzikos įrašas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ fragmentas, įrašytas 1942 metais Vokietijoje.Visą šią savaitę „Ryto allegro“ skamba speciali šventinė rubrika, skirta lietuviškų kalėdinių kūrinių istorijoms. Šiandien domėsimės serialo „Tai bent Kalėdos“ atsiradimu ir jo užkulisiais.Ved. Justė Luščinskytė

Paryžiuje gyvenantis kompozitorius Albertas Navickas kuria muzikinį kūrinį 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metinėms. Jis taip pat ir biologas, tad jo kūrybos procesas neįprastas: kartais jis sapnuoja, kad muzikos garsai ir akordai veikia pagal gamtos dėsnius. Bet tikrovėje taip nėra.Ieškodamas savo būdo papasakoti, ką jam reiškia lietuviškas miškas, jis atsigręžia į šeimos istoriją, kurioje būta skaudžių momentų. Su Albertu dirbantys kūrėjai nejučia irgi susimąsto, kas jiems yra nutikę miške, tad ši muzika jiems tampa būdu geriau pažinti save.Repetuodami ir ruošdamiesi premjerai 2025-ųjų rudenį, jie dar nežino visko, ką atras ir sudės į oratoriją „miške“.Autorė – Vaida PilibaitytėRedaktorė – Vita LičytėGarso suvedimas – Pijus JuškaDokumentikoje panaudotos ištraukos iš oratorijos „miške“:Kompozitorius – Albertas NavickasMikalojaus Konstantino Čiurlionio, Salomėjos Nėries, Lietuvoje kovojusių partizanų, Jono Meko, Alberto Navicko tekstais; kūrinyje taip pat panaudoti interviu su Irena Šapokaite ir Lolita Jolanta PiličiauskaiteErdvinės elektronikos kūrėjas – Edvinas SiliūnasGarso režisierius – Edvinas SiliūnasProdiuseris – „Operomanija“Atlikėjai: Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Ieva Marmienė (sopranai), Nora Petročenko (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Vygantas Bemovas (tenoras), Paulius Klangauskas (tenoras), Artūras Miknaitis (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas), Gediminas Žilys (balsas garso įraše)Dokumentika sukurta bendradarbiaujant su „Operomanija“ 9-ojo šiuolaikinės operos festivalio NOA metu.

„Politikai žurnalistus vertina pagal savo moralės ir etikos supratimą, o viešojo intereso gynimas dažnu atveju jiems neaktualus“, – sako radijo stoties FM99 įkūrėjas ir vadovas Liudas Ramanauskas. Kodėl neretai politikai žiniasklaidą laiko priešu?„Norėdamas išgirsti kitą, turi apriboti savo laisvę“, – kalbėdamas apie tarpusavio susikalbėjimą visuomenėje, sako Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos ir filosofijos mokytojas, poetas Albinas Galinis. Mokykla šiemet švenčia 80-metį.Nieko neuždirbam, bet trauktis iš platformos irgi negalime, apie „Spotify“ sako muzikos kūrėja ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Kodėl pastaruoju metu pasigirsta muzikos atlikėjų kritika šiai platformai?„Sveikatos paslaugų rinka yra identiška kitai, irgi neveikiančiai rinkai jau iš kultūros industrijos sektoriaus – meno rinkai“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Šią savaitę minėjome Lietuvos baleto šimtmetį. Kaip prasidėjo lietuviško baleto istorija ir kuo jis gyvena šiandien?Nedemokratiškai veikiančios politinės jėgos ir populistinės partijos geriau ir greičiau mokosi vienos iš kitų nei liberalesnę politinę kultūrą demonstruojantys politikai, akcentuoja Slovėnijos istorikas, rašytojas, vertėjas ir politikos apžvalgininkas Luka Lisjak Gabrijelčič. Todėl, pasak jo, ankstyvas ir aktyvus, nenuilstantis pilietinis pasipriešinimas yra ypač svarbus. Vakar ir šiandien Vilniuje vyksta Kultūros asamblėjos inicijuotas demokratinio pasipriešinimo forumas „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Socialinių paslaugų centre „Klaipėdos lakštutė" vyko molinio miestelio atidarymo šventė ir Advento skaitymai.Šiauliuose Žaliūkių malūnininko sodyboje pristatyta tautodailininkės Sigitos Milvidienės austų kaklaryšių paroda.Kodėl jaunimas renkasi baleto atlikėjo ar šokėjo kelią? Kas jame juos žavi ir apie kokią karjerą jie svajoja? Minint Lietuvos baleto 100-etį pokalbis su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokiniais Agota Koryte, Kostu Grudzinsku, Martynu Popovu ir Izabele Niparaite.Ved. Marius Eidukonis

Kam reikalingos viešosios kalbos ir kaip jos pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius?Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta keturių menininkų paroda „Suaugę sapnai“.Turino 10-ojoje tarptautinė trumpametražių filmų mugėje „ShorTO Film Market“ Lietuva šiemet buvo šalis viešnia.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla švenčia savo 80 metų veiklos jubiliejų. Kaip šią mokyklą regi joje 50 metų dirbanti prof. Veronika Vitaitė?Kotrynos Zylės romanas „Mylimi Kaulai„ amerikiečių leidyklos bus išverstas ir išleistas anglų kalba. Kiek sudėtinga šiuolaikiniam lietuvių autoriui sudominti anglakalbių šalių leidėjus?Kaip menas gali padėti vaikams, gyvenantiems karo, priverstinio perkėlimo ir netikrumo sąlygomis?Ved. Marius Eidukonis

Meno, rezidencijų ir edukacijos centre „Rupert“ šiomis dienomis vyksta kasmetinis Alternatyvios edukacijos programos baigiamasis renginys.Šiauliuose vyksta 16-asis mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Jame pristatomi 8 skirtingo žanro spektakliai.Lietuvoje pirmą kartą vyko „48 Hour Film Project“ konkursas. Šiemet jį sėkmingai įveikė 20 komandų iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos ir Anglijos.Vilniuje šiandien vyks finalinis Kultūros asamblėjos protesto mėnesio „Mes esame kultūra“ mitingas „Kokios valstybės mes norime?“.Šilalės Orvydų parke įrengta dailininkės Indrės Lukoševičienės meninė instaliacija „Mažojo raktelio labirintas“, traukianti ne tik vietinių, bet ir turistų dėmesį.Savaitgalį trečią kartą į Kauną sugrįžta vaikų architektūros festivalis „Miestas kaip dėlionė“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Jevhenijos Kuznecovos romaną „Kopėčios“ ir Erin Litteken romaną „Kijivo prisiminimų saugotoja“.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla šiomis dienomis mini savo 80-ies metų jubiliejų. Visai netrukus LRT PLIUS žiūrovai galės išvysti dokumentinį filmą apie šią mokyklą „Kas aš būčiau, jei ne jis? Čiurlioniukai“.Ved. Marius Eidukonis

Baigėsi 2026-aisiais vyksiančios Moksleivių dainų šventės registracija. Kitąmet ši šventė bus kitokia. Kuo? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Moksleivių dainų šventės organizatoriaus – Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos – direktorius Dainius Numgaudis ir Moksleivių dainų šventės Šokių dienos meno vadovė Živilė Adomaitienė.Ved. Edvardas Kubilius

Kompozitorių, elektroakustinės muzikos kūrėją ir atlikėją Igną Šoliūną galima neblogai pažinoti dėl kūrybos „pastoralinio psichodelicizmo“ trijulėje „El Chico Fuendre“, kuri kaip tik „teka“ projekte „LRT OPUS jaunatis“. Galima jį pažinoti ir dėl solinės kūrybos – Ignas šiemet išleido atmosferinį elektroakustinį albumą „Erase for Prosperity?“, kurio ištrauka, darbas „Interlude“, ir pradeda pokalbį LRT OPUS eteryje. Nors pašnekesyje – truputį ir apie viena, ir apie kita, labiausiai jis – apie premjerą ir I. Šoliūno režisūrinį debiutą, nors pats tai mieliau vadina „erdvės kompozitoriaus“ darbu. Spalio 26 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatro scenoje – I. Šoliūno kurtas teatralizuotas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių rekompozicijų ciklas „Stichijos“. Išsamiau apie jį – paties kūrėjo lūpomis.Kalbina Kristupas Naraškevičius.

Kaip veikia informacinės priešiškų šalių atakos prieš valstybę? Kaip jas atpažinti? Pokalbis su „Debunk.org“ vadovu Viktoru Daukšu.LRT Klasika kviečia klausytis pasakojimų ciklo tęsinio, skirto Lietuvos jėzuitų auklėtinio Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Lietuvoje saugomus žymaus poeto unikalius leidinius pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo programos kulminacija – paroda „M.K.Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, suplanuota 2026 m. kovo 28 d.–birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje, šiuo metu neturi užtikrinto finansavimo iš Lietuvos pusės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie XIX tarptautinio Chopino pianistų konkurso laimėtojus, pirmąją dirigentę, įrašysiančią visas Mahlerio simfonijas, bei naują amerikiečių serialą apie žymų kompozitorių.Ved. Gerūta Griniūtė

Iš rankraščių rekonstruota originali Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja Mirga Gražinytė-Tyla, išleido „Deutsche Grammophon“. Garso režisieriai Vilius ir Aleksandra Kerai. „Įspėjamojo streiko dieną, spalio 5 d., 14 val., burkimės miestų ir miestelių širdyse kartu klausytis Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“. Atsukime garsiakalbius aikštėse, kultūros centruose, muziejuose. Namuose ar automobiliuose. Jeigu mokame, sugrokime „Jūrą“ patys. Niūniuokime. Dalinkimės kūrinio įrašu socialiniuose tinkluose. Čiurlionis – Lietuvos moderniosios kultūros šerdis. Jo „Jūra“ – mūsų himnas ir mūsų įspėjamoji sirena. Ta jūra – mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos“, – rašoma Kultūros protesto asamblėjos kvietime. Piliečių asamblėja susibūrė Kultūros ministeriją atidavus populistinei „Nemuno aušros“ partijai. Daugiau informacijos: https://kulturosasambleja.lt/ Fotografijoje: Lietuvos kultūros bendruomenės protestas prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušros“ partijai, rugsėjo 25 d. Fotografas Edvinas Girdvainis

Sulaukęs kultūros bendruomenės streiko „aušrietis“ Ignotas Adomavičius traukiasi iš kultūros ministro pareigų.Adomavičiui nusprendus trauktis iš kultūros ministro pareigų, politiką delegavusi „Nemuno aušra“ ieškos naujo kandidato šioms pareigoms.Remigijus Žemaitaitis sako susitikęs su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniais ir jų tėvais, kad išsiaiškintų kas - mokytojai ar mokyklos direktorius - davė leidimą mokiniams per pamokas dalyvauti kultūros bendruomenės proteste.Ved. Agnė Skamarakaitė

Bendruomenės nepasitenkinimo sulaukęs „aušrietis“, kultūros ministras Ignotas Adomavičius sako, jog klausimai apie tai, kam priklauso Rusijos aneksuotas Krymas, yra provokuojantys.Remigijus Žemaitaitis sako susitikęs su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniais ir jų tėvais, kad išsiaiškintų kas - mokytojai ar mokyklos direktorius - davė leidimą mokiniams per pamokas dalyvauti kultūros bendruomenės proteste. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžia, kad mokiniai turi teisę į savo nuomonę.Kauno „Žalgiris“ naujojo Eurolygos sezono tikslus. Šiam sezonui „Žalgiris“ surinko rekordinį biudžetą, kuris siekia 21,7 mln. eurų.Čekijos gyventojai renka parlamentą. Prieš jiems prasidedant šalies tyrėjai atskleidė, kad socialiniame tinkle „TikTok“ beveik 300 anonimiškų paskyrų skleidė prorusišką propagandą. Analitikai pastebi, kad Čekijoje naudojami tie patys metodai kaip ir Moldovoje, kur prieš parlamento rinkimus vykdyta masinė Rusijos dezinformacijos kampanija, siekiant atitraukti rinkĖjus nuo proeuropietiškų partijų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Palangos kopose atidengtas meninis akcentas, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ir jo kūrybiniam palikimui.Kaip Zarasų bendruomenė sugyvena su prieš pusantro mėnesio pastatyta Mykolo Saukos skulptūra „Liudytoja“ ir domėjosi, koks jos vaidmuo viešojoje erdvėje.Jurbarko rajono savivaldybė praėjusią savaitę priėmė sprendimą atskirti Vinco Grybo memorialinį muziejų nuo Jurbarko krašto muziejaus.Kaip etnokultūra tampa politinės kovos įrankiu?Lenkijoje žengti pirmi žingsniai, kad Markuose būtų įamžintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimas.„Netinkamas apšvietimo dizainas ne tik gali padidinti energijos išteklius, bet ir sukelti migreną", – sako Londone dirbanti apšvietimo dizainerė Greta Smetoniūtė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kuo svarbus ryšys tarp universiteto ir jį baigusių studentų? Vilniaus universitetas jau antrus metus kviečia visus buvusius studentus sugrįžti į savo Alma Mater, atnaujinti ryšius bei dalyvauti Alumnų festivalyje. Tokius susitikimus nuolat organizuoja ir Kauno technologijos universitetas.Ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ pradeda antrąjį savo gyvavimo ciklą ir siekia supažindinti vaikus su knyga nuo pirmųjų dienų ir padėti tėvams atrasti skaitymo džiaugsmą bei naudą.Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12-a mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Prieš kelias dienas Šiauliuose pristatytas pretendentas į Lietuvos rekordą – įspūdingo dydžio pašto ženklas. Jį Šiaulių dailės mokyklos bendruomenė skiria kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Tęsiantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Vilniuje vyko festivalis „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“. Rugsėjo 21-ąją jame koncertavo pianistas Alexei Volodinas, rusų kilmės muzikantas, šiuo metu gyvenantis Ispanijoje. Tačiau po koncerto viešojoje erdvėje imta dalintis 2018-aisiais jo socialiniuose tinkluose skelbtomis nuotraukomis – vienoje jų Volodinas vilki megztinį su užrašu „СССР“, kitoje – sveikina su gegužės 9-ąja, Pergalės diena.Šiauliuose siekiama išskirtinio rekordo. Miesto menininkai sukūrė didžiulį pašto ženklą. Jis skirtas kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Šią savaitę Vilniaus viešosiose erdvėse vyksta Meninių akcijų savaitė, kurios tema šiemet – „Krizė kaip šansas“. Ar meninės akcijos yra tik kūrybinės intervencijos, ar kartu ir protesto, aktyvizmo formos? Ar šių veiksmų pakanka, kad kultūros laukas būtų išgirstas politiniuose procesuose?Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido leidinį „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lengvai suprantama kalba“. Tai pirmoji knyga apie Čiurlionį, pritaikyta žmonėms, turintiems informacijos suvokimo sunkumų.Savaitgalį Šeduvoje atidarytas žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“.Ved. Justė Luščinskytė

Čiurlionio gimtadienio vakarėliui vis dar garuojant, atkreipkime dėmesį į keisčiausias, labiausiai netikėtas Mikalojaus Konstantino muzikos interpretacijas, kurių galimybes dar 1995-aisiais parodė Vidmantas Bartulis albume „Hommage À Čiurlionis“.Ved. Domantas Razauskas.

„Deutsche Grammophon“ išleido M. K. Čiurlionio jubiliejui paminėti skirtą vinilinę plokštelę. Plokštelė – Gražinių šeimos dedikacija Lietuvos žemei. Pokalbis su choro dirigentu Romualdu Gražiniu.Šiauliuose siekiama išskirtinio rekordo – miesto menininkai sukūrė didžiulį pašto ženklą. Jis skirtas kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Šiandien vyksta kultūros bendruomenės susirinkimas – protesto asamblėja prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušrai“. Pokalbis su menininke ir asamblėjos moderatore Agne Jokše.Siekiant įamžinti pietų žemaičių šnektą, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatyta instaliacija „Pietų žemaičių šnektų lobynas“. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Donatas Šukelis

JAV prezidentas pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę.Lietuva minia 150 kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį.Į LRT Girdi kreipėsi klausytojas Rimantas, teigdamas, kad prie Santaros klinikų Vilniuje trūksta galimybės atvežus ligonį trumpam sustoti ir jį saugiai bei nemokamai išleisti. Pasak Rimanto, analogiška padėtis buvo ir Vilniaus oro uoste, vėliau atsirado galimybė trumpam nemokamai sustoti parkavimo aikštelėje ir išleisti keleivius.„Nemuno aušros“ lyderis R.Žemaitaitis, kuris šiuo metu kaunasi dėl įtakos Aplinkos ministerijai, pats turi interesų aplinkos sektoriuje. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Žemaitaičio kartu su broliu valdomas autoservisas yra laimėjęs Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos konkursą.Nepalą šį mėnesį sukrėtė didžiausi per bene 20 metų smurtiniai neramumai, pasibaigę daugybės žmonių žūtimi ir valdžios perversmu. Nors protestus kurstė įsisenėjusios ekonominės problemos, nemažą vaidmenį juose suvaidino socialiniai tinklai.Medikai sako, kad vis daugiau šalies gyventojų susiduria su geležies trūkumu, o vaistininkai pastebi išaugusį geležies papildų poreikį.Ved. Liuda Kudinova

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba glaudžiai susijusi su Druskininkais ir šio miesto apylinkėmis. Čia praleistos vasaros, šeimos namai ir gamtos aplinka tapo šio meninko, kompozitoriaus kūrybos ir įkvėpimo erdve. Šių vietovių architektūrai M. K. Čiurlionis skyrė ir savo eskizus. Druskininkai šiandien kviečia pažinti Čiurlionio kūrybą ir gyvenimą ne tik muziejuje, bet ir vaikštant jo pėdsakais po miestą ir apylinkes. Apie Čiurlionio maršrutus Druskininkų apylinkėse kalbamės su knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ bendraautorėmis, Čiurlionio namų muziejaus direktore Regina Stankevičienė ir muziejininke Sigita Rundytė.Ved. miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.Iliustracija – „Čiurlionių namai Druskininkuose“, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1905 m.

Eglės Baliutavičiūtės knygų apžvalga.Šiandien, rugsėjo 19-ąją, visoje Lietuvoje prasideda kultūrinių edukacijų savaitgalis, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui ir artėjančiai Kultūros dienai.Šią savaitę Vilniuje vyko Kultūros ministerijos surengtos pratybos „Išskirtinių kilnojamųjų kultūros vertybių evakavimas iš Vilniaus mieste esančių atminties institucijų blogėjant saugumo situacijai ir susidarius karinės intervencijos į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos grėsmei“. Ką parodė šios pratybos, kokie iššūkiai ir klausimai išryškėjo?Šiandien Ispanijos Baskų krašte prasideda vienas svarbiausių Europos kino renginių – San Sebastiano kino festivalis, garsėjantis savo „Auksinės kriauklės“ apdovanojimu.Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti naujausias režisieriaus Romo Zabarausko filmas „Aktyvistas“ – detektyvinis trileris, pasakojantis apie jauno vyro kovą su skausminga netektimi, moraliniais pasirinkimais ir tiesos paieška. „Aktyvistas“ kviečia žiūrovus ne tik į įtemptą kino istoriją, bet ir į pokalbį apie demokratijos, pilietiškumo bei visuomenės prieštaravimų temas.Ved. Justė LuščinskytėL. Šalnos nuotr.

Japonijoje Vakarų meno muziejuje oficialiai pristatyta kitąmet Tokijuje veiksianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda „Čiurlionis. Vidinis žvaigždėlapis“.Kaip ir kokiomis kalbinėmis priemonėmis Jono Karolio Chodkevičiaus atvaizduose buvo perteikiama lietuvių pergalės Salaspilio mūšyje svarba?Lietuvos jūrų muziejuje paskelbtas šių metų Prof. Kazio Pakšto premijos laureatas. Juo tapo Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas Rimantas Bedulskis.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą „Lietuviai“ lydėjo nesklandumai – prieš pat premjerą teko keisti dirigentą, o pagrindinį vaidmenį atlikęs Vaidas Vyšniauskas, kritikuotas dėl pasirodymo Minske, spektakliuose, kritikų vertimu, nebuvo geriausios formos.Šeiko šokio teatras šokio skatimo iniciatyvas išplėtė Klaipėdos ir Neringos regione. Kiek dėmesio šokis sulaukia Vakarų Lietuvoje?Tęsiame pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“. Šįkart susipažįstame su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra Danute Čiurlionyte-Zuboviene.Pirmoji Rolando Rastausko literatūrinė premija paskirta jaunosios kartos prozininkei, eseistei Ievai Marijai Sokolovaitei.Ved. Marius Eidukonis

82-ajame Venecijos kino festivalyje pasaulinę premjerą pristatė lietuvių režisierių Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko sukurta virtualios realybės patirtis „Pasaulių sutvėrimas“, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos. Pokalbis su kūrėjais, neseniai grįžusiais iš festivalio.Kauno valstybinis muzikinis teatras ir Estijos Pernu mieste rengiamas operos festivalis „PromFest“ pristato bendrą projektą – pirmą kartą Lietuvoje statomą Frančesko Čilėjos operą „Adriana Lekuvrer“. Andriaus Baranovo reportažas.Tautodailininkė, fotografė Miglė Rugėnaitė po mokslinio tyrimo Lietuvos etnografijos muziejaus miestelyje, bažnyčios šventoriaus karstinėje pristatė parodą „Laidotuvių fotografijos kaita ir kultūra Lietuvoje“.Poetė, rašytoja, literatūros kritikė, vertėja, pedagogė, visuomenininkė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio našlė, Danutės mama. Šiame ciklo „Čiurlioniai“ epizode apsilankysite pačios Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namuose Kaune, kur spręsdavosi kultūros likimas ir buvo gelbstimos gyvybės. Šiandien namuose gyvena Sofijos provaikaitis Džiugas Palukaitis. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Ved. Gerūta Griniūtė

Vežėjai sako, kad nuo balandžio įsigaliojusios papildomos nuolaidos viešajam transportui šiokių tokių gerų rezultatų davė. Ar jūs, atsiradus papildomoms nuolaidoms, pastaraisiais mėnesiais viešuoju transportu keliaujate dažniau?Menininkai sukūrė garso peizažą, kuris leidžia pajusti naujai statomo Kauno „Nemunaičių“ kvartalo dvasią. Kūrinys erdviniu garsu perteikia gyvenimo ritmą Nemuno krante, jame persipina originalūs miesto garsai ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos motyvai. Kodėl reikia tokių meninių sprendimų statomuose kvartaluose ir kiek tai jau galbūt įprasta?Vilniaus Didlaukio gatvės 39-ojo namo gyventojai metus prašo, kad daugiabutį administruojanti bendrovė įrengtų pagrindinio įėjimo laiptų turėklą. Tvarkant laiptus ir nupjovus turėklą dalis sunkiau vaikštančių žmonių net į lauką patys išeiti negali – juos kažkas praktiškai nunešti turi. Namą administruojanti įmonė „Verkių būstas“ nebendrauja nei su gyventojais, nei su LRT RADIJU – numetė ragelį. Bet šįryt bendrovė mus informavo, kad turėklą vakar skubos tvarka per kelias valandas nuo mūsų užklausos ėmė ir įrengė. Kaip Jūs vertinate savo administratorių darbą? Diskusija apie tai – po 11 val. žinių.Naujos LRT RADIJO laidos „Pastumdom“ premjera.Ved. Edvardas Kubilius

Menininkai sukūrė garso peizažą, kuris leidžia pajusti naujai statomo Kauno kvartalo dvasią. Kūrinys erdviniu garsu perteikia gyvenimo ritmą Nemuno krante, jame persipina originalūs miesto garsai ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos motyvai. Kodėl reikia tokių meninių sprendimų statomuose kvartaluose ir kiek tai jau galbūt įprasta?

„Dažnai norima „nustumti“ sovietinio paveldo klausimą – neva skulptūras nereikalingas nukėlėm ir nebėra jokio sovietmečio. Aš norėjau į sovietmečio palikimą pažiūrėti kaip į tam tikrą nesaugumą, kuris yra tiek mano, tiek jaunesnėje kartoje“, – sako rašytoja Gabija Grušaitė. Ši savaitę Švenčionių rajone, Sarių kaime ji pristatė vienos dienos meninę instaliaciją „Ferma“. Apie tai pasakoja Indrė Kaminckaitė.Vakar Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvėje „Akee“ prasidėjo renginių ciklas „Laukų reikalai“. Jo metu atvirose dirbtuvėse, paskaitose ir pokalbiuose tyrinėjamos užmiesčio teritorijos bei kūrybos įtaka mūsų kraštovaizdžiams. Ciklą atidaręs architektas ir tyrėjas Edgaras Vladimirenko sako, kad žvelgiant į užmiesčio teritorijas, svarbu atsisakyti kaimo homogenizacijos idėjos ir matyti jį kaip daugialypį. Su tyrėju kalbasi Urtė Karalaitė.Kokią įtaką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeima turėjo šio genijaus gyvenimui? Kokia buvo jo vaikystė, buitis, kas jį bei jo artimuosius lydėjo džiaugsme ir varge? LRT KLASIKA pradėjo transliuoti pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“ – tai istorijos apie Konstantiną, Adelę, Jadvygą, Valeriją, Povilą, Stasį, Sofiją ir Danutę. Pirmajame epizode Kotryna Lingienė pasakoja apie tėvą - Konstantiną Čiurlionį.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – ant Hirošimos numestos atominės bombos 80-metis, Kiote nuo karščio bangų kenčiantys rikšų traukikai ir japoniška populiarioji muzika. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Negi tai paskutinė taikos vasara, kaip daug kas pranašauja?“ – komentare klausia menotyrininkė Agnė Narušytė ir aptaria tris šios būsenos atitikmenis, patirtus Paryžiaus muziejuose.Agnė Muralytė – Kaune praūžusio tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ šių metų rekordininkė. Savo gatvės teatro spektaklį „Išnykstu“ ji spėjo suvaidinti šešis sykius, nors juokiasi, kad tai nedaug. Menininkės rekordas – 15 spektaklių per keturias dienas. Su kūrėja susitiko Kotryna Lingienė.„Visada žinojau, kad būsiu muzikantas ir niekada neturėjau to baisaus jaudulio laikotarpio, klausdamas savęs, ką aš veiksiu. Aš dainavau visą gyvenimą“, – sako dainininkas Ilja Aksionovas. Su juo kalbasi Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimanė Bulbenkaitė komentare klausia, kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nuo spalio bus pradėta Druskininkuose esančių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų - muziejaus rekonstrukcija. Ar prastos būklės muziejus tinkamai reprezentuoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą ir kodėl nespėta muziejaus rekonstruoti iki jubiliejinių Čiurlionio metų? Pokalbis su Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai dr. Virginija Vitkiene, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte ir menotyrininke bei gide po Druskininkus Aušra Česnulevičiene.„Lietuvoje bendruomeniškumas yra stipresnis“, – sako Kaune gimusi architektė Vytautė Tabbenor. Po beveik dviejų dešimtmečių praleistų Anglijoje, ji su šeima nusprendė apsigyventi Tauragėje. architektė tapo „Kartų ąžuolo“ projekto autore.Vilniuje tryliktus metus vyksta klasikinės muzikos festivalis „Vivace Vilnius“, daug dėmesio skiriantis jaunų muzikantų meistriškumui kelti. Pokalbis su festivalio organizatore Egle Jarkova ir pianiste Liepa Elžbieta Dvarionaite.Ved. Donatas Šukelis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Trylika metų Lietuvoje gyvenantis italas Daniele Etore Otera lietuvių kalbą sako išmokęs sunkiai, bet tam padėjo šeima ir jo progresu besidžiaugiantys aplinkiniai.Klaipėdoje atidaryta Jono Švažo 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Nuo eskizo iki paveikslo“.„Žinių radijo“ eteryje prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, cituodamas Gitaną Nausėdą, liberalą, Nepriklausomybės akto signatarą Eugenijų Gentvilą pavadino politine šiukšle. Apie kokius politikoje vykstančius procesus signalizuoja tokia politikų leksika?Vengrijos Panonhalmos abatijos bibliotekoje bandoma išgelbėti apie 100 tūkst. knygų, kurias užpuolė duoniniai skaptukai. Juos suviliojo knygose esantys želatinos ir krakmolo pagrindu pagaminti klijai. Kaip svarbūs leidiniai saugomi Lietuvoje?Nuo šiandien LRT KLASIKA pradeda pasakojimų ciklą, skirtą susipažinti su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeimos nariais. Šįkart laukia pasakojimas apie M. K .Čiurlionio tėvą Konstantiną Čiurlionį.Kuktiškių miestelio pakraštyje, Utenos rajone, slepiasi nedidelis, bet nepaprastai jaukus kultūros kampelis – Antano Deveikio ir Liudviko Misevičiaus‑Kuliešiaus muziejus – Knygų prieglauda.Šiandien sueina trisdešimt metų, kai iš gyvenimo pasitraukė muzikinės grupės iš Ukmergė „Afiša“ lyderis Jonas Takarevičius-Lietus. Įprasmindami jo atminimą, bičiuliai išleido vinilinę plokštelę, kurioje skamba žinomų Lietuvos atlikėjų balsai.Ved. Marius Eidukonis

Šią savaitę Romoje vyksta pagal dalyvių skaičių didžiausias Šventųjų metų renginys – Jaunimo jubiliejus. Tikimasi sulaukti milijono jaunuolių iš viso pasaulio. Evelina Povilavičiūtė jungiasi tiesiogiai iš Romos.Šiemet sukanka 25 metai, kai Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas ruošia kriminologijos studentus. Kodėl kriminologijos studijos dėstomos Filosofijos, bet ne teisės fakultete? Kiek kriminologijoje teisės ir kiek sociologijos mokslo? Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studijų prodekane doc. Jolanta Aleknevičiene.Šiandien Nidoje vyks parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ pristatymas. Apie parodą ir raudonų plytų pastatų likimą bei paveldo apsaugos klausimus ir kodėl raudonų plytų pastatai tapo Klaipėdos krašto vizitine kortele, pasakoja viešosios įstaigos „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė ir Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeimos nariais. Ciklas „Čiurlioniai“ – tai pasakojimai apie Konstantiną, Adelę, Jadvygą, Valeriją, Povilą, Stasį, Sofiją ir Danutę. Šį kartą pasakojimas apie tėvą - Konstantiną Čiurlionį.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - Vilniaus naujausių laikų metraštininku save vadinantis žurnalistas, apie Vilnių rašančio portalo 1323.lt autorius Julius Baliutavičius.Ved. Donatas Šukelis

Kuliuose jau 9 kartą vyksta didžiulis tarptautinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės festivalis. Šių metų akcentas – Mikalojaus Konstantino Čiurliono kūryba.Verslas Plungėje – kokios sąlygos jam kurtis ir kokia rajono vizija?Plungės rajono mero, Savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio interviu.Į Plungę sugrįžusi kineziterapeutė Indrė Jonavičienė įkūrė sporto studiją.Kaip sekasi prieš 2 metus Plungės bibliotekos išleistai knygai apie Plungėje gimusią legendinę alpinistę Vandą Rutkevič?Ved. Edvardas Kubilius

In memoriam. Eidamas 84-uosius metus mirė architektas, urbanistas, paveldosaugininkas Jurgis Rimvydas Palys.Kauno paveikslų galerijoje vyko žaismingas susitikimas su dizainere Rasa Balaiše. Ji skaitė paskaitą: „Žaislai ne tik vaikams: žaismingumo fenomenas daiktų dizaine“.Kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.Kaunietis Rokas Jurkus sako jau įsigijęs ne vieną bilietą į šiemet vyksiančius koncertus, skirtus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tai – vis pianistų koncertai, o Rokas yra gitaristas. Jis pats prie jubiliejinių metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą „Mokinių pasiūlos prognozė Lietuvos universitetams“. Nors šiuo metu Lietuva dar gyvena demografinio pakilimo sąlygomis, jau po dešimtmečio laukia ryškus abiturientų skaičiaus mažėjimas. Kaip šie pokyčiai paveiks ne tik universitetus, bet ir visą šalies žinių ekonomiką ilgalaikėje perspektyvoje? Ar esame tam pasirengę strategiškai?Šiemet minėdami 100 metų sukaktį Chanel mados namai pristatė Meno ir kultūros žurnalą. Kodėl Chanel nusprendė investuoti į kultūrinį turinį?Raudondvario dvaro rūmuose atidaroma pasaulinio garso švedų-amerikiečių skulptoriaus Kento Ulbergo paroda „Skulptūros – gamtos paminklai“. Tai pirmas kartas, kai šio menininko darbai pristatomi Lietuvoje. Kodėl tokio masto kūrėjas pasirinko Lietuvą savo 80-ojo jubiliejaus parodai?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Fotomenininkė Justina Tulaitė pristato Ignalinos apylinkėse gimusią parodą „Šmėkščiojimai“.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Savaitgalį įvyko reikšmingas pokytis Lietuvos šiuolaikinio meno lauke: meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert po daugiau nei dešimtmečio atsisveikino su Valakampiams ir ketina persikelti į sostinės centrą.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Prienų rajone atidarytas „Buddhų parkas“.Kauno šokio teatras Aura ir choreografė Birutė Letukaitė atgaivino šokio spektaklį „Jūra“, dedikuotą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šiandien Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose atidaroma trečioji Dailės akademijos studentų baigiamųjų darbų paroda, kuri supažindina su ateinančia jaunųjų menininkų, dizainerių, restauratorių, architektų ir menotyrininkų karta, jų inovatyviomis idėjomis ir kūrybiniais sprendimais.Vienas garsiausių lietuvių dailininkų Jungtinėse Valstijose Kęstutis Zapkus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo savo paveikslą „Turangalilos kvartetas“. Dovana muziejui įteikta šįmet minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.Mantas Gontis tapo pirmuoju lietuviu po 15 metų pertraukos, patekusiu į Pasaulio jaunimo chorą – vieną reikšmingiausių tarptautinių jaunimo muzikos projektų pasaulyje.Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje pirmą kartą pristatyta Australijoje kūrusio lietuvių išeivijos menininko darbų paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius Oskaras Wyganowskis.Ved. Odeta VasiliauskaitėNuotr. aut. A. Sinušaitė

Pradedama teikti nauja suaugusiųjų karjeros konsultavimo nuotoliniu būdu paslauga. Tikimasi, kad ši paslauga padės suplanuoti savo profesinį kelią ir suteiks naudingų patarimų.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai išleido naują knygą vaikams ir šeimai „Kastukas sugrįžo“. Minint kompozitoriaus ir dailininko 150-ąsias gimimo metines, tai proga vaikams ir suaugusiems kartu pažinti šią asmenybę.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Kasparas, kuris, matydamas laisvų vietų Vilniaus darželiuose, kelia klausimą, kodėl jų negalima užpildyti priimant vaikus laikinai iki naujų mokslo metų. Šį ir kitus klausimus, susijusius su sostinės darželių užimtumu, aptarsime su Vilniaus vicemere Donalda Meiželyte.Taip pat, kviesime nusikelti į Vilniaus Rotušę, kur galima apsilankyti parodoje, leidžiančioje geriau pažinti autizmo spektro sutrikimą.O laidos pabaigoje, kaip ir įprasta, „Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kultūros įvykių pasaulyje apžvalga.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Šiauliuose surengti pirmieji bibliotekos nurašytų knygų ir vinilinių plokštelių aukcionai.Kultūros ministerija paskelbė skelbimą – kvietimą pretenduoti į Lietuvos kultūros tarybos pirmininko poziciją. Skelbimas sulaukė reakcijų, kad savo turiniu neatitinka darbo skelbimams keliamų reikalavimų.Baigėsi 30-asis Kinos pavasaris. Jame apdovanoti du jaunieji Lietuvos kino kūrėjai – Arnas Balčiūnas ir Ignė Narbutaitė.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.Kokia buvo vertimo cenzūra sovietmečiu?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Jaunosios kartos menininkė Emilija Čepulė pasakoja apie parodą „Bevardžiai ežerai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre, instaliaciją „Emi(l)sinis ūkas, vandenyno dugno knygą ir kitas kosmines vizijas, tęsiančias čiurlionišką stichijų įvaizdinimo ir įgarsinimo temą. 2024 m. menininkei įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija naujo kūrinio sukūrimui.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Su knygų apžvalga „Netiesioginė kalbos šviesa“ eteryje debiutuoja poetas Mantas Balakauskas.Kaip po kultūros biudžeto apkarpymų gyvena Berlyno meno pasaulis? Apie vieną „Roberto Wilsono kalibro“ režisieriaus darbą, aktualizuojantį karo Ukrainoje temą, pasakoja scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Ko nežinome apie Motiejų Valančių? Kretingos dvaro muziejuje pirmą sykį galite pamatyti vyskupo batelį ir šilkinę kojinę.Gedimino miesto mokykloje siekdami Lietuvos rekordo, mokiniai per 30 minučių kūrė eilėraščius be išankstinio pasirengimo, įkvėpti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo.Šiandien prieš 10 metų Klaipėdos kultūros fabrike duris atvėrė kino klubas „8½“. Kokius iššūkius per dešimtmetį kino klubui teko įveikti, ir ar pavyko Klaipėdoje užauginti arthauzinio kino mylėtojų bendruomenę?Antrus metus iš eilės Lietuva pateko į European Shooting Stars programą, kur šįkart mūsų valstybę atstovauti buvo atrinktas Šarūnas Zenkevičius.Pirmąjį pavasario šeštadienį, Kaunas tradiciškai pasitiks jau 23-iąjį Frankofonijos mėnesį. Kaip prancūzų kultūra ir meilė Lietuvai atsiskleis Kaune?Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros spaudos apžvalga.Lietuvos sporto universitetas pakvietė Nacionalinio Kauno dramos teatro bendruomenę sportuoti.Vasario 22 dieną iš Raseinių, Kukučio sostinės, į „Knygų mugę“ prasidės 200 kilometrų pėsčiųjų žygis.Eglė Baliutavičiūtė apžvelga ukrainiečių rašytojo ir vertėjo Andrij Liubkos esė rinktinę „Kažkas su manimi ne taip“ ir Naomi Alderman romaną „Ateitis“.Vilniuje, Rotušės aikštės ir Didžiosios gatvės kampe, atsivėrė nauja Andriaus Repšio paroda „Šviesa“.Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros centrų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą vykdyti bendrą projektą „Power of culture“.Žiūrovai jau gali išvysti virtualios realybės filmą „Pasaulių sutvėrimas“, kuris remiasi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.Sekmadienį įvyks jau 130-asis visuomenininko Arkadijaus Vinokuro organizuojamas mitingas.Susivienyti pakvies ir trečioms Ukrainos karo prieš Rusiją metinėms skirtas koncertas „Laisvė šviečia“.Ved. Marius Eidukonis

Vakar naujieji parlamentarai išsirinko Seimo vadovybę. Jo pirmininku tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jį pavaduos 6 parlamentarai.Izraelio investuotojai Lietuvoje stebi, kas vyksta šalies politikoje, ir tikisi, kad antisemitizmo tema nepadarys žalos valstybės įvaizdžiui. Izraelio verslas susiduria ir su geopolitiniais iššūkiais.Vilniaus oro uostą planuojama papildomai pavadinti Čiurlionio vardu. Taip siekiama įamžinti dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Toks pokytis, jeigu būtų patvirtintas, galiotų nuo 2025 m. pradžios iki 2029 m. pabaigos. Vis dėlto Vyriausybės kanceliarijai užregistravus šį projektą atsirado nemažai skeptikų.Keli tūkstančiai žmonių prie Seimo vakar vakarą protestavo prieš valdančiųjų socialdemokratų sprendimą į koaliciją įtraukti partiją „Nemuno aušra“, nes jos lyderis teisiamas dėl antisemitizmo. Akcija „Dešimt tylos minučių“ surengta pirmąją naujojo Seimo posėdžio dieną, ji taip pat vyko Kaune ir Tauragėje. Seimo posėdžio pertraukos metu socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas neišėjo susitikti su „Dešimt tylos minučių“ protesto dalyviais. Jis sako nepritariantis idėjai piktintis išrinkta valdžia jau po koalicinės sutarties pasirašymo. Anot jo, šis protestas yra organizuotas post factum.Vakar Kovo 11-osios Akto salėje priesaiką davė 137 Seimo nariai, kurie dirbs artimiausius ketverius metus. Kokių pokyčių tikėtis iš naujosios valdžios, kurios pagrindą sudaro centro kairės koalicija?Prasidėjo mokytojų ruošimo programos „Renkuosi mokyti“ atranka. Visi, turintys aukštąjį išsilavinimą, kviečiami per dvejus metus trunkančius mokymus tapti pedagogais. Atranka truks iki vasario vidurio.Ved. Rūta Kupetytė

Seimas imsis ratifikuoti sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamų vokiečių karių ir jų šeimų teisių šalyje. Prieš pradedant svarstyti šį klausimą, į parlamentarus kreipsis Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorijusas. Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027-tų metų pabaigos.Nuo šiandienos vairuotojai, važiuojantys greitkeliu iš Klaipėdos link Vilniaus galės važiuoti Kleboniškio arba Alfonso Meškinio tiltu per Nerį. Eismo organizavimas važiuojantiems Klaipėdos kryptimi nesikeičia. Visus Kleboniškio tilto rekonstravimo darbus planuojama baigti šių metų pabaigoje.LRT faktai - kaip veikia interneto troliai, ar kiekvienas gali atskirti jų veiklą socialinių tinklų diskusijose ir ko ieško tyrėjai?Vilniuje trečiadienio naktį rastas tos pačios dienos vakarą dingęs šešių metų berniukas, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ vaiko tėvas teigė, kad nuo mamos atskyrusį berniuką iš prekybos centro teritorijos už rankos išsivedė apie 60 metų nepažįstama moteris.Buvusio „Baltcap" partnerio Š.Stepukonio byla šiandien pagaliau turėtų pasiekti teismą. Mažiausiai 40 mln. eurų galimai iššvaistęs investuotojas vasarą praleido laisvėje, tačiau su apykoja. Kokios išvados padarytos nuo skandalo pradžios, ką reiktų keisti Lietuvoje?2025 m. Lietuva minės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Kuo ypatinga bus Čiurlionio metų programa.Ved. Rūta Kupetytė

Ramunė Šapailaitė Norvegijoje įsimylėjo šiaurės pašvaistes. Ji sako, kad geriausias vakaro praleidimas - atsidarius langą stebėti šalies dangų.Anksčiau laidoje kalbėjome apie svarstymus Vilniaus oro uostui suteikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tuomet gavome Jūsų pasiūlymų jį pavadinti kokios nors istorijoje pasižymėjusios moters vardu. Ar daugiau institucijų, gatvių ar kitų objektų turėtų būti pavadinta garsių moterų vardais?Laidoje - LRT ieško sprendimų diskusija. Apie senjorų vienišumo problemą. Kaip įtraukti senjorus ir paskatinti socalizuotis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrikoje - pokalbissu Londone gyvenančia Emilija Karaliūte, kuri užsienyje garsina lietuvišką muzikos instrumentą - kankles.„Burbulai“ - pirmoji lietuviška programėlė visų neurotipų vaikams, pavyzdžiui, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Kur rasti tokią programėlę, kaip ja naudotis, pokalbis su kūrėjais.Ar sutiktumėte pakeisti Vilniaus oro uosto pavadinimą ir jį vadinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio oro uostu?Pažintis su Radviliškio rajone sūrinę „Suri suri“ įkūrusiais mama ir sūnumi - Inga ir Tadu JuodžiaisVed. Urtė Korsakovaitė