Podcasts about mikalojaus konstantino

Šiandien Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose atidaroma trečioji Dailės akademijos studentų baigiamųjų darbų paroda, kuri supažindina su ateinančia jaunųjų menininkų, dizainerių, restauratorių, architektų ir menotyrininkų karta, jų inovatyviomis idėjomis ir kūrybiniais sprendimais.Vienas garsiausių lietuvių dailininkų Jungtinėse Valstijose Kęstutis Zapkus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo savo paveikslą „Turangalilos kvartetas“. Dovana muziejui įteikta šįmet minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.Mantas Gontis tapo pirmuoju lietuviu po 15 metų pertraukos, patekusiu į Pasaulio jaunimo chorą – vieną reikšmingiausių tarptautinių jaunimo muzikos projektų pasaulyje.Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje pirmą kartą pristatyta Australijoje kūrusio lietuvių išeivijos menininko darbų paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius Oskaras Wyganowskis.Ved. Odeta VasiliauskaitėNuotr. aut. A. Sinušaitė

Pradedama teikti nauja suaugusiųjų karjeros konsultavimo nuotoliniu būdu paslauga. Tikimasi, kad ši paslauga padės suplanuoti savo profesinį kelią ir suteiks naudingų patarimų.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai išleido naują knygą vaikams ir šeimai „Kastukas sugrįžo“. Minint kompozitoriaus ir dailininko 150-ąsias gimimo metines, tai proga vaikams ir suaugusiems kartu pažinti šią asmenybę.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Kasparas, kuris, matydamas laisvų vietų Vilniaus darželiuose, kelia klausimą, kodėl jų negalima užpildyti priimant vaikus laikinai iki naujų mokslo metų. Šį ir kitus klausimus, susijusius su sostinės darželių užimtumu, aptarsime su Vilniaus vicemere Donalda Meiželyte.Taip pat, kviesime nusikelti į Vilniaus Rotušę, kur galima apsilankyti parodoje, leidžiančioje geriau pažinti autizmo spektro sutrikimą.O laidos pabaigoje, kaip ir įprasta, „Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kultūros įvykių pasaulyje apžvalga.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Šiauliuose surengti pirmieji bibliotekos nurašytų knygų ir vinilinių plokštelių aukcionai.Kultūros ministerija paskelbė skelbimą – kvietimą pretenduoti į Lietuvos kultūros tarybos pirmininko poziciją. Skelbimas sulaukė reakcijų, kad savo turiniu neatitinka darbo skelbimams keliamų reikalavimų.Baigėsi 30-asis Kinos pavasaris. Jame apdovanoti du jaunieji Lietuvos kino kūrėjai – Arnas Balčiūnas ir Ignė Narbutaitė.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.Kokia buvo vertimo cenzūra sovietmečiu?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Jaunosios kartos menininkė Emilija Čepulė pasakoja apie parodą „Bevardžiai ežerai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre, instaliaciją „Emi(l)sinis ūkas, vandenyno dugno knygą ir kitas kosmines vizijas, tęsiančias čiurlionišką stichijų įvaizdinimo ir įgarsinimo temą. 2024 m. menininkei įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija naujo kūrinio sukūrimui.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Su knygų apžvalga „Netiesioginė kalbos šviesa“ eteryje debiutuoja poetas Mantas Balakauskas.Kaip po kultūros biudžeto apkarpymų gyvena Berlyno meno pasaulis? Apie vieną „Roberto Wilsono kalibro“ režisieriaus darbą, aktualizuojantį karo Ukrainoje temą, pasakoja scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Ko nežinome apie Motiejų Valančių? Kretingos dvaro muziejuje pirmą sykį galite pamatyti vyskupo batelį ir šilkinę kojinę.Gedimino miesto mokykloje siekdami Lietuvos rekordo, mokiniai per 30 minučių kūrė eilėraščius be išankstinio pasirengimo, įkvėpti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo.Šiandien prieš 10 metų Klaipėdos kultūros fabrike duris atvėrė kino klubas „8½“. Kokius iššūkius per dešimtmetį kino klubui teko įveikti, ir ar pavyko Klaipėdoje užauginti arthauzinio kino mylėtojų bendruomenę?Antrus metus iš eilės Lietuva pateko į European Shooting Stars programą, kur šįkart mūsų valstybę atstovauti buvo atrinktas Šarūnas Zenkevičius.Pirmąjį pavasario šeštadienį, Kaunas tradiciškai pasitiks jau 23-iąjį Frankofonijos mėnesį. Kaip prancūzų kultūra ir meilė Lietuvai atsiskleis Kaune?Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros spaudos apžvalga.Lietuvos sporto universitetas pakvietė Nacionalinio Kauno dramos teatro bendruomenę sportuoti.Vasario 22 dieną iš Raseinių, Kukučio sostinės, į „Knygų mugę“ prasidės 200 kilometrų pėsčiųjų žygis.Eglė Baliutavičiūtė apžvelga ukrainiečių rašytojo ir vertėjo Andrij Liubkos esė rinktinę „Kažkas su manimi ne taip“ ir Naomi Alderman romaną „Ateitis“.Vilniuje, Rotušės aikštės ir Didžiosios gatvės kampe, atsivėrė nauja Andriaus Repšio paroda „Šviesa“.Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros centrų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą vykdyti bendrą projektą „Power of culture“.Žiūrovai jau gali išvysti virtualios realybės filmą „Pasaulių sutvėrimas“, kuris remiasi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.Sekmadienį įvyks jau 130-asis visuomenininko Arkadijaus Vinokuro organizuojamas mitingas.Susivienyti pakvies ir trečioms Ukrainos karo prieš Rusiją metinėms skirtas koncertas „Laisvė šviečia“.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokia pusiaužiemio reikšmė, kokios tradicijos ir tikėjimai šiuo laiku buvo paplitę Lietuvoje?Minint poeto Antano Baranausko 190-ąsias gimimo metines Anykščiuose nagrinėjamas Anykščių šilelio aktualumas šių laikų visuomenei.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta paroda „Išėję negrįžti...” ir paroda Arvydui Kmieliauskui Mokšui atminti.Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka tęsia projektą „Emocijų biblioteka“.Vilniaus savivaldybės taryba svarstys siūlymą Vilniuje įamžinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą.Vilniaus muziejuje atidaryta paroda „Amare Džiipena“, kurioje pasakojama Vilniaus romų istorija.Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka tapo EIFL viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimo laimėtoja.Luvro muziejaus direktorė neseniai pareiškė, kad muziejus yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. Kokia situacija viename garsiausių pasaulio muziejų?Taline veikiantis Estijos rusų dramos teatras keičia pavadinimą. Jame neliks žodžio „rusų“.Ved. Marius EidukonisUNSPLASH nuotr.

Pasirodė Ukrainos kario, poeto ir fotografo Maksymo Kryvcovo knyga „Eilėraščiai iš šaudymo angos“. Visos už šią knygą surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos kariams.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Aš dažnai pamirštu“, kurioje rodomas šiandieninis gyvenimas buvusio Vilniaus geto teritorijoje.Kokių žingsnių žada imtis dabartinė Vyriausybė, siekdama įamžinti žydų paveldą ir istorinę atmintį Vilniuje?Pianistė Mūza Rubackytė iškėlė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio įamžinimo Vilniuje klausimą. Jį artimiausiame posėdyje žada svarstyti ir Vilniaus miesto taryba.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – režisierė, performansų autorė, neseniai savo pirmąją knygą išleidusi Greta Gudelytė.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Šiaulių dailės galerijoje galima aplankyti Mikalojaus Povilo Vilučio ir Eimučio Markūno darbų parodas.Vytautas Bikulčius apžvelgia Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“ ir Alessandro Baricco romaną „Abelis“.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-ųjų lituanistinio švietimo premiją įteikė Briuselio II Europos mokyklos lietuvių kalbos ir filosofijos mokytojai Audronei Anulienei.2025-aisiais metais minimos partizano Liongino Baliukevičiaus–Dzūko 100-osios gimimo metinės.Penktus metus skaičiuojantis Šilalės muzikinis teatras jau spėjo suburti savo gerbėjų būrį. Kuo išskirtinis Šilalės muzikinis teatras?Lenkijos mieste Gdanske jau pradėti minėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metai. Kaip vyksta šis minėjimas ir kaip dar bus prisimintas kūrėjas?Penktadienį LRT TELEVIZIJOS eteryje prasideda naujas projektas – „Didysis dailės iššūkis“.Ved. Marius Eidukonis

Vakar naujieji parlamentarai išsirinko Seimo vadovybę. Jo pirmininku tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jį pavaduos 6 parlamentarai.Izraelio investuotojai Lietuvoje stebi, kas vyksta šalies politikoje, ir tikisi, kad antisemitizmo tema nepadarys žalos valstybės įvaizdžiui. Izraelio verslas susiduria ir su geopolitiniais iššūkiais.Vilniaus oro uostą planuojama papildomai pavadinti Čiurlionio vardu. Taip siekiama įamžinti dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Toks pokytis, jeigu būtų patvirtintas, galiotų nuo 2025 m. pradžios iki 2029 m. pabaigos. Vis dėlto Vyriausybės kanceliarijai užregistravus šį projektą atsirado nemažai skeptikų.Keli tūkstančiai žmonių prie Seimo vakar vakarą protestavo prieš valdančiųjų socialdemokratų sprendimą į koaliciją įtraukti partiją „Nemuno aušra“, nes jos lyderis teisiamas dėl antisemitizmo. Akcija „Dešimt tylos minučių“ surengta pirmąją naujojo Seimo posėdžio dieną, ji taip pat vyko Kaune ir Tauragėje. Seimo posėdžio pertraukos metu socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas neišėjo susitikti su „Dešimt tylos minučių“ protesto dalyviais. Jis sako nepritariantis idėjai piktintis išrinkta valdžia jau po koalicinės sutarties pasirašymo. Anot jo, šis protestas yra organizuotas post factum.Vakar Kovo 11-osios Akto salėje priesaiką davė 137 Seimo nariai, kurie dirbs artimiausius ketverius metus. Kokių pokyčių tikėtis iš naujosios valdžios, kurios pagrindą sudaro centro kairės koalicija?Prasidėjo mokytojų ruošimo programos „Renkuosi mokyti“ atranka. Visi, turintys aukštąjį išsilavinimą, kviečiami per dvejus metus trunkančius mokymus tapti pedagogais. Atranka truks iki vasario vidurio.Ved. Rūta Kupetytė

Seimas imsis ratifikuoti sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamų vokiečių karių ir jų šeimų teisių šalyje. Prieš pradedant svarstyti šį klausimą, į parlamentarus kreipsis Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorijusas. Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027-tų metų pabaigos.Nuo šiandienos vairuotojai, važiuojantys greitkeliu iš Klaipėdos link Vilniaus galės važiuoti Kleboniškio arba Alfonso Meškinio tiltu per Nerį. Eismo organizavimas važiuojantiems Klaipėdos kryptimi nesikeičia. Visus Kleboniškio tilto rekonstravimo darbus planuojama baigti šių metų pabaigoje.LRT faktai - kaip veikia interneto troliai, ar kiekvienas gali atskirti jų veiklą socialinių tinklų diskusijose ir ko ieško tyrėjai?Vilniuje trečiadienio naktį rastas tos pačios dienos vakarą dingęs šešių metų berniukas, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ vaiko tėvas teigė, kad nuo mamos atskyrusį berniuką iš prekybos centro teritorijos už rankos išsivedė apie 60 metų nepažįstama moteris.Buvusio „Baltcap" partnerio Š.Stepukonio byla šiandien pagaliau turėtų pasiekti teismą. Mažiausiai 40 mln. eurų galimai iššvaistęs investuotojas vasarą praleido laisvėje, tačiau su apykoja. Kokios išvados padarytos nuo skandalo pradžios, ką reiktų keisti Lietuvoje?2025 m. Lietuva minės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Kuo ypatinga bus Čiurlionio metų programa.Ved. Rūta Kupetytė

Artėjant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadieniui, jo muziką Nacionalinėje filharmonijoje skambins lenkų pianistas Szymonas Nehringas. Pokalbis su koncerto organizatoriumi, pianistu, Tytuvėnų festivalio vadovu Justu Šerveniku.Kauno miesto simfoninis orkestras šiemet švenčia savo 20-metį. Kaip orkestras keitėsi ir su kokiomis ambicijomis pasitinka jubiliejų? Pasakoja orkestro vadovas Algimantas Treikauskas.Tauragėje vykstančiame, bene ilgiausiai Lietuvoje trunkančiame festivalyje „Kvadratu“ visuomenė kviečiama polilogui apie kartų sąveiką. Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ievos Buinevčiūtės pasakojimas apie Wimo Wenderso filmą „Puikios dienos“, kuriame režisierius per pagrindinį herojų priverčia mus išgyventi kelis metų laikus, ieškoti šešėlio žaismių ir klausytis pagrindinio herojaus mums „primestą“ garso takelį.„Kai kokioje aštuntoje klasėje gavau groti Broniaus Kutavičiaus kūrinį, supratau, kad tai yra muzika, kurioje galima eksperimentuoti“, – apie savo pirmuosius žingsnius šiuolaikinėje muzikoje pasakoja violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Arnas – vienas užimčiausių naujosios muzikos atlikėjų Lietuvoje, grojantis bene visuose svarbiausiuose šalies šiuolaikinės muzikos ansambliuose. „Be kaukių“ – apie eksperimentus, smegenų mankštą ir Lietuvos šiuolaikinės muzikos lauko ambicingumą.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Ramunė Šapailaitė Norvegijoje įsimylėjo šiaurės pašvaistes. Ji sako, kad geriausias vakaro praleidimas - atsidarius langą stebėti šalies dangų.Anksčiau laidoje kalbėjome apie svarstymus Vilniaus oro uostui suteikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tuomet gavome Jūsų pasiūlymų jį pavadinti kokios nors istorijoje pasižymėjusios moters vardu. Ar daugiau institucijų, gatvių ar kitų objektų turėtų būti pavadinta garsių moterų vardais?Laidoje - LRT ieško sprendimų diskusija. Apie senjorų vienišumo problemą. Kaip įtraukti senjorus ir paskatinti socalizuotis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrikoje - pokalbissu Londone gyvenančia Emilija Karaliūte, kuri užsienyje garsina lietuvišką muzikos instrumentą - kankles.„Burbulai“ - pirmoji lietuviška programėlė visų neurotipų vaikams, pavyzdžiui, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Kur rasti tokią programėlę, kaip ja naudotis, pokalbis su kūrėjais.Ar sutiktumėte pakeisti Vilniaus oro uosto pavadinimą ir jį vadinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio oro uostu?Pažintis su Radviliškio rajone sūrinę „Suri suri“ įkūrusiais mama ir sūnumi - Inga ir Tadu JuodžiaisVed. Urtė Korsakovaitė

„Vienas iš tikslų steigiant nepriklausomą teatrą – tai galimybė nuolat kurti“, - taip prieš 25-erius metus sakė režisierius Oskaras Koršunovas, kartu su bendraminčiais įkūręs pirmą nevalstybinį nepriklausomos Lietuvos teatrą. Apie 25-erius teatro kūrybinius metus, jo šiandieną ir ateitį kalbamės su OKT vadovu, režisieriumi Oskaru Koršunovu.Šiandien prasideda IX tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. Kuo svarbus šis konkursas, kiek pasaulio muzikams žinomas Čiurlionis pasakoja konkurso vadovas Eugenijus Butvydas.„Nemėgstu žodžio „iliustracija“. Manau, kad tai menas, kuris veda į dialogą su autoriumi“, - sako garsus Lietuvos ir Lenkijos dailininkas Stasys Eidrigevičius. Rytoj Tauragės pilyje atidaroma dailininko paroda „Keliaujanti vaizduotė“, apie kurią kalbamės su menininku.„Skaudžiausia, kai meno kritikus vertina kaip aptarnaujantį personalą, kritikai taip pat yra kūrėjai“, - įsitikinusi menotyrininkė, parodų kuratorė, daugybės straipsnių ir knygų autorė Monika Krikštopaitytė. Pokalbis apie kultūrą ir rinkos ekonomiką, kultūrinę spaudą, sovietmečio dailę ir apie šiuo metų veikiančią pašnekovės kuruotą autoportretų parodą.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. iš OKT archyvo. Spektaklio „Senė 2“ scena

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip kuriami nauji žodžiai ir kokie gali būti kūrybiniai kalbos eksperimentai?Panevėžyje visą savaitę vyksta meno ir muzikos festivalis „Iškrovos“.Vakar baigėsi Avinjono teatrų festivalis.2025 m. bus minimos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150- osios gimimo metinės. Kaip vyksta pasiruošimas joms?Kaip atlikėjų duetas Rahulis Devas Burmanas ir Asha Boslė kūrė klasikinę Bolivudo muziką?Rugsėjį UNESCO svarstys Kauno modernizmo paraišką dėl įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašus, tačiau paraišką vertinę ekspertai nepagailėjo pastabų. Kiek tai keičia situaciją?Naujausią Christopherio Nolano filmą „Openheimeris“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Kaune įvyko dviračių paroda, kurioje buvo dalinamasi jų savinininkų istorijomis.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta skulptoriaus, kolekcininko, profesoriaus Aloyzo Toleikio paroda.Siekdami paraginti kompozitorius kurti vokalinius kūrinius vaikams, Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla rengia naujų dainų kūrybos konkursą.Po savaitgalį įvykusių atakų Odesoje sugriauta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus įtraukta Atsimainymo katedra ir kiti kultūros obektai. Situaciją aptariame su Ukraino kultūros viceministre Katerina Čiujeva.LRT KLASIKA ir Lietuvos aviacijos muziejus tęsia pasakojimų ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną.Kaune savaitgalį atidaryta paroda „Laikom frontą“,skirta partizanui, politiniam kaliniui, Juozo Lukšos-Daumanto broliui, Antanui Lukšai 100-ųjų gimimo metinių proga atminti.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Valstybės atkūrimo dienos proga „Kitame laike“ - išskirtinai daug lietuviškų leidybinių naujienų. Jūsų dėmesiui nauji Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vidmanto Bartulio, Onutės Narbutaitės, ansamblio „Classic+“ leidiniai, o taip pat ukrainiečių kilmės australų klavišininkas Anthony Romaniukas, džiazo legenda būgnininkas Joe Chambersas ir šokiai naktį Paryžiuje, kartu su leidiniu „Les Nuits de Paris“.Ved. Domantas Razauskas

„Meno avilys“ tęsia Sinematekos diskusijų ir paskaitų ciklą – pirmąją ciklo paskaitą „Motinystės siaubas Airijos kine: jo vaizdavimo ir industrijos įsitraukimo tyrimas“ šiandien vakare skaitys mokslininkės iš Airijos Meinuto universiteto – dr. Sarah Arnold ir dr. Anne O'Brien. Pokalbis studijoje su mokslininkėmis apie tyrimo svarbą, žvilgsnį į Europos ir pasaulio kontekstą.Daiktų, susijusių su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo šeimos gyvenimu, iki mūsų dienų išliko labai nedaug. Netikėtai Kabelių bažnyčioje atrasti vargonų fragmentai – svarbus ir reikšmingas artefaktas, papildantis Čiurlionių šeimos paveikslą. Šia, galima sakyti, net detektyvine istorija, nustatant, ar tikrai Konstantinas Čiurlionis, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas, grojo vargonais, ar tai galima patvirtinti, kaip faktą, domisi Agnė Šimkūnaitė.Vasario 4-ąją vienam žymiausių New age'o muzikos atstovų, japonų muzikui, prodiuseriui Kitaro sueina 69 metai. Per pusę amžiaus trukusią muzikinę karjerą Kitaro prisidėjo prie New age‘o kultūros, o jo muzika mus dažniausiai pasiekia, kai ieškome gilaus poilsio kokiame nors spa.Scenos trauka, kūrybos magija ir Latvijos bei Lietuvos paralelės. Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien vieši Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, režisierė ir pedagogė Viktorija Streiča-Jakštienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kokie besibaigiantys 2022-ieji buvo skirtingoms švietimo bendruomenėms? Ko tikėjosi ir ko nesitikėjo mokyklų vadovai, praeityje patys buvę švietimo politikos formuotojais?Dalyvauja Dainius Numgaudis, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos vadovas, Vaidas Bacys, Šiaulių rajono, Dubysos aukštupio mokyklos vadovas, ir Mindaugas Briedis, Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Minint Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-metį, nedidelį koncertų turą po Lietuvą rengia smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir japonų pianistė Junna Iwasaki. Pokalbis su muzikėmis.Šiandien su 90-uoju gimtadieniu sveikiname pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovą, muzikologą, publicistą, profesorių Vytautą Landsbergį. Klausysimės kolegių Gerūtos Griniūtės ir Jolantos Kryževičienės pokalbių su profesoriumi fragmentų, o taip pat – jubiliato skambinamo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.Choras „Jauna muzika“ šiuo metu vieši Japonijoje, kurioje surengė įspūdingą 14 koncertų turą. Ten vieną geriausių Lietuvos chorų pasitinka pilnos tūkstančius žmonių talpinančios salės. Apie gastroles pasakoja choro direktorė Ingrida Alonderė ir „Jaunos muzikos“ meno vadovas Vaclovas Augustinas.Ievos Buinevčiūtės rengiamoje laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie moters ir režisieriaus muzikines klajones ir roko muziką kaip alternatyvą Beethovenui.Menininkė, kuratorė, kritikė Paulina Pukytė neapsiriboja viena kūrybinių idėjų įgyvendinimo forma. Visai neseniai šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ ji kaip tik buvo apdovanota už meninės raiškos įvairovę. Rubrikoje „Be kaukių“ ji apie save pasakoja per muzikos kūrinius, išduoda savo tekstų prigimtį ir prasitaria apie meilę augalams.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos publikacijų apžvalga.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia dviejų jaunosios kartos režisierių darbus: Jokūbo Brazio „Equus“ ir Adomo Juškos „Guašą“.Pokalbis su grupės „Aquarium“ lyeriu Borisu Grebenščikovu.Sostinėje prasideda Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.Kodėl šiemet vaikų ir paauglių literatūros konkursai liko be nugalėtojų?Venecijos kino festivalyje įvyko JAV režisierės K.D.Davidson filmo „Rojaus fragmentai“ apie Joną Meką premjera. Kas buvo svarbu filmą kūrusiai režisierei?Prasidėjo programa „Atvirumo menas“, kurioje penkios kultūros įstaigos, naudodamos kūrybingos organizacijos žemėlapį bandys identifikuoti savo kertines problemas.Rugsėjo 22 – ąją Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienis. 2025 metais metais minėsime 150 metų kompozitoriaus gimimo sukaktį. Kaip jai ruošiamasi?Ved. Marius Eidukonis

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius apie poveikį mokiniams, kurį sukūrė pandemija, karas Ukrainoje ir šiuolaikinės technologijos.Šiandien su naujų mokslo metų pradžia LRT Plius žiūrovus ir vilniečius sveikins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokinių koncertas „Menų pašaukti. Nauja pradžia“.Rugsėjo 4 dieną, Menų spaustuvėje žiūrovai turės galimybę išvysti tarptautinį jaunosios kartos šiuolaikinio šokio menininkų Luko Karvelio ir Benoit Couchot duetą. Pilaitės mikrorajone šiandien duris atveria nauja Pilaitės gimnazija.Kokiomis nuotaikomis naujus mokslo metus pasitinka neformaliojo švietimo įstaigos?Kyivo mokyklose nuo rugsėjo pirmosios nebus mokoma rusų kalba.LRT KLASIKOS tinklalaidė „Savas miestas“ kviečia susipažinti su Jonava.Italijoje prasidėjo Venecijos kino festivalis.Ved. marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Kaip anoniminėse apklausose save pateisina skaitantieji nelegalias knygas?Šiandien rekonstruotoje vaikų poilsio stovykloje Kunigiškėse atidaromas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Menų edukacijos centras.Žemaitijoje įsikūręs Kulių miestelis liepos 2–10 dienomis jau šeštą kartą kviečia kultūros mylėtojus ir ieškotojus į SOFIJOS festivalio renginius.Kas šią savaitę skambės „Klasikos koncertų salėje“?Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre vėl kyla nepasitenkinimas vadovu. Kokie priekaištai jam pateikiami ir kaip į juos reaguoja pats vadovas?Kodėl išskirtinai ukrainietiškus barščius UNESCO patvirtino saugomu Ukrainos kultūros paveldu?Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinys jau tryliktus metus kviečia į renginių ciklą „Pėdink į Girulius“.Ved. Marius Eidukonis

Netekome vargoninės muzikos virtuozo Bernardo VasiliauskoVilniuje atidaryta medijų meno grupinė paroda „Stereoscopus“.Filosofas Aldis Gedutis komentare apie skaičius ir reitingus skiria įvairių skalių įvertinimus kiekvienam mūsų gyvenimo dešimtmečiui.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga su vyresn. muzikos red. Rasa Murauskaite.Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga mini veiklos 25-metį.Kokią mediją rinktis siekiant konstruktyvios komunikacijos apie architektūrą? Kada prasideda tikrosios architektūros studijos ir jos formuojamos įtakos aplinkai pažinimas? Kaip mokyti architektus ir ką visuomenė turėtų žinoti apie architektų darbą?Ilgą laiką apleistas bažnyčios pastatas, kadaise Evangelikų liuteronų bendruomenei priklausę maldos namai, Garliavoje atgimė kaip dizaino galerija Rigeto.M. K. Čiurlionio namai pradeda kultūrinių renginių ciklą „Vaizdavausi laimę…“, skirtą praverti duris į bendrą Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių dvasinį pasaulį.Ved. Indrė Kaminckaitė

Premjerei pranešus, kad gali būti vėl įvedamas karantinas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia, kad apsiriboti tik kaukių dėvėjimo prievole nepakanka – reikėtų įvesti ir dar kelias priemones. Tarp jo pasiūlymų - covid-19 sergančių pacientų perskirstymas tarp ligoninių.Lietuvoje šiandien diena be automobilio. Ar žmonės linkę persėsti į taupesnes ir žalesnes transporto priemones, bei kas juos stabdo nuo šio pasirinkimo?Aviatoriai svarsto, kaip susisiekimas lėktuvais galėtų būti draugiškesnis klimatui.Vilniaus savivaldybės skelbiamo geležinkelio stoties perstatymo konkurso dalyviai sako, kad jau žino, kas konkursą laimės ir rezultatus planuoja skųsti teismui.Kritiškai trūksta vilkikų vairuotojų. Ar dėl to nepradės trūkinėti tiekimo grandinės?Minime 146-ąjį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį.Ved. Liuda Kudinova

Šaulių sąjungą siūloma įtraukti į nevyriausybinių organizacijų fondo lėšų gavėjų sąrašą.Senojoje Varėnoje atidengiamas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo vietą įamžinantis paminklas.Vilniaus Tautų mugėje dalyvaujantys romų atstovai siekia parodyti, jog jie pasiryžę integracijai ir norintys aktyviau įsitraukti į šalies socialinį gyvenimą.Danija svarsto įstatymą, kuris iki gyvos galvos nuteistiems kaliniams neleistų palaikyti romantiškų santykių su asmenimis iš išorės.Ved. Madona Lučkaitė

Dėl pandemijos koncertų salės nesulauks publikos šurmulio ir šventiniu laikotarpiu, tačiau „Religinės muzikos centro“ drauge su „Kristupo festivaliu“ rengiamas festivalis „Betliejaus žvaigždė“ įvyks – sakralinės muzikos koncertai persikelia į skaitmeninę erdvę. Savo ruožtu mažųjų laukia ir šviežiai nufilmuota pasaka „Sniego karalienė“. Apie visą tai pasakoja Kristupo festivalio vadovė Jurgita Murauskienė.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kelių ryškiausių animacinių ilgametražių filmų suaugusiems muziką.Sukurtas sunkmečio sąlygomis, Valstybės teatras buvo ypač svarbi šalies gyvenimo dalis – jauna valstybė siekė įsitvirtinti būtent per operą. Pasak muzikologės, operos kritikės Jūratės Katinaitės, operos teatras buvo susijęs su galia, įsiteisinimu ir valstybingumo idėja. Gerūtos Griniūtės pasakojimas.Pianisto, M. K. Čiurlionio namų vadovo Roko Zubovo gyvenime ypatingą vietą užima jo prosenelio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybė. Tačiau pokalbis „Be kaukių“ – ne tik apie ypatingą giminystę ir pastangas saugoti Čiurlionio atminimą, bet ir darnų R. Zubovo ir jo žmonos Sonatos Zubovienės fortepijoninį duetą, patirtis filmuojantis kine ir kvapą gniaužiančias kalnų viršūnes.Ved. Marius Eidukonis ir Rasa Murauskaitė

Viena šių Tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ kompozitorių „In Focus“ – airių menininkė Jennifer Walsh. Kompozitorė, vokalistė, menininkė vieno vokiečių leidinio buvo pavadinta „laukine mergina iš Darmštato“. Vienas įdomiausių kūrėjos tyrimo laukų – balsas ir jo galimybės. Laidoje – pirmoji pokalbio su Jennifer Walsh dalis, kurioje ji pasakoja apie tai, kaip tapo tuo, kas yra šiandien, ir dalijasi savo įžvalgomis apie balsą ir plačias jo galimybes.Su rubrika „Užeikite“ užsukame į vargonininkės Dianos Encienės repeticiją ir į pačius vargonus, kurie įkurdinti Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Šie vargonai pastatyti 1939 m. žymios vokiečių firmos “E.F.Walcker” ir yra laikomi vienu reikšmingiausių tarpukario Lietuvos instrumentų.Pastatuose galima gyventi, galima į juos užsukti ar tiesiog grožėtis jų architektūra. O galima architektūros klausytis ir jos skleidžiamus garsus paversti meno kūriniu, kad ir filmo garso takeliu. Su Kauno tarpukario modernizmo architektūra grojančiais Patriu Židelevičiumi ir Arūnu Perioku kalbasi Kotryna Lingienė.Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vedėjas Eligijus Butkus dabar kasdien turi spręsti nūdienos nežinios diktuojamas problemas tačiau nepasiduoda pesimizmui ir tiki, kad visi sumanymai bus įgyvendinti. Kokie iššūkiai mokykloje ir kiek lieka laiko meilei šokiui, kuriam profesionalus baleto artistas pašventė visą savo gyvenimą? Apie tai su Eligijumi Butkumi klabamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė„Pakeliui su klasika“ spalio 30 d., penktadienį, 16.05 val. per LRT KLASIKĄ

Klasikos koncertų salėČiurlionio maratonas Londono Razumovsky akademijoje. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudus, noktiurnus, mazurkas, variacijas ir kt. kūrinius groja pianistai Rokas Valuntonis, Polina Kogan, Gabrielė Sutkutė ir kt.

Klasikos koncertų salėFortepijoninės muzikos koncerto „Dialogai su Čiurlioniu“ įrašas iš NF. Havardas Gimse (fortepijonas, Norvegija) skambina Edvardo Griego, Jeano Sibeliaus, Geirro Tveitto ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius.

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis apžvelgs šių metų poezijos almanachą „Atokios stotys“ ir jonaviečio poeto Mindaugo Švėgždos eilėraščių rinkinį „Geltona ornamentika“.„Kuriu netikrą architektūrą“, – apie savo darbą juokais pasakoja kino aikštelių braižytoja Iveta Šmidtaitė, dirbusi su BBC ar „Netflix“ nemažo populiarumo sulaukusiais projektais. Nuo atšiaurios XVIII a. Škotijos iki 7-8 dešimtečio ryškaus Bostono – tokie skirtingi gali būti interjerai, kurių architektūrą nubraižo būtent kino aikštelių braižytoja.Kaip pasitinkame karantinines Velykas? Donato Puslio pokalbis su vysk. Lionginu Virbalu.LRT jungiasi prie Jungtinės Karalystės visuomeninio transliuotojo BBC inicijuotos simbolinės karantiną išgyvenančių žmonių palaikymo akcijos – balandžio 14-osios naktį LRT KLASIKA transliuos Maxo Richterio 8 val. trukmės kūrinį „Sleep“. Apie tai išsamiau – muzikologė Rasa Murauskaitė, kuri papasakos ir kokios muzikos savo klausytojams LRT Klasika pasiūlys per šv. Velykas. Kauno rajono muziejus, įsikūręs Raudondvario dvare, negalėdamas, kaip ir kiti muziejai, pakviesti lankytojų, pakvietė į virtualią ekskursiją, kurią suskubo pabaigti ir ištobulinti per pirmas dvi karantino savaites. Su Kauno rajono muziejaus vadovu Zigmu Kalesinsku bendravo Laima Ragėnienė.Kaip šiomis karantino sąlygomis vaikai mokomi šokti? Pokalbis su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotoju baleto ugdymui Eligijumi Butkumi. Ved. Austėja Kuskienė.

Kaune prasideda Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuriame vyks Lietuvai aktualiausių klausimų aptarimas kartu su Lietuvos ir pasaulio lietuvių akademine ir intelektualine bendruomene. Apie tai – Kotrynos Lingienės pasakojimas.„Šis pastatas niekada nebuvo atviras visuomenei. Nuo XIX a. iki pat šių dienų tai buvo kalinimo vieta. Čia kalėjo ir kai kurie 1863–1864 m. sukilimo dalyviai,“ – apie muziejinei veiklai planuojamą pritaikyti buvusios areštinės pastatą sako dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė. Po tardymo, apklausų, pasimatymų kabinetus, spygliuota viela iš viršaus dengtus pasivaikščiojimo kiemus ir kiemelius dairėsi kolegė Laima Ragėnienė.Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga. Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Šeštadienį apie lyčių lygybę Lietuvos kino industrijoje diskutuoti kviečia Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir neformali grupė „Moterys Lietuvos kino industrijoje“. Straipsniai apie #MeToo atvejus sulaukė labai daug dėmesio, tačiau vienas naujienas pakeitė kitos, o didžiausios problemos taip ir liko neišspręstos. Kokia dabartinė situacija mūsų kino industrijoje? Kaip mums vertinti su #MeToo skandalais siejamų menininkų darbus? Apie tai – pokalbis su Lygių galimybių plėtros centro eksperte Margarita Jankauskaite, kino istorike dr. Lina Kaminskaitė-Jančoriene ir „Gluk Media“ verslo plėtros vadove ir audiovizualinės industrijos konsultante Eva Brazdžionyte.Režisierės Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko virtualios realybės projektas „Angelų takais“, kurio premjera įvyko 75-ajame Venecijos kino festivalyje, Jungtinėje Karalystėje pelnė už pasiekimus mene ir technologijose skiriamą apdovanojimą „Lumen Prize for Art and Technology“. Pokalbis apie virtualią, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų įkvėptą patirtį su filmo kūrėjais. Ved. Austėja Kuskienė.

Prieš 110 metų Sankt Peterburge Sergejaus Makovskio salone eksponuota Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vasilijaus Kandinskio ir Marianos Veriovkinos kūrinių, kurie sulaukė neigiamos kritikų reakcijos, bet plačiai išgarsino jų kūrėjus. Klausysimės menotyrininkės dr. Laimos Laučkaitės paskaitos „Čiurlionis, Kandinskis ir Veriovkiną – ar jie buvo pažįstami?“Laima Laučkaitė, menotyros daktarė. Parašė monografijas „Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje”, „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ ir kt.

Laidos pradžioje prisiminsime dvi rugsėjo 22-osios sukaktis: 144-ąsias kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir 84-ąsias maestro Virgilijaus Noreikos gimimo metines. Vėliau eteryje - Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai skirta muzika. Laidą baigsime simfoniniu skambesiu. Ved. Gerūta Griniūtė.

Kerintys grafų Tiškevičių rūmai vėl prisipildys romantiškų fortepijono muzikos garsų – liepos 3-čią - 13-tą dienomis Palangoje vyks tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalis. Mintimis apie muzikos šventę dalinasi jos sumanytoja ir organizatorė prof. Aleksandra Žvirblytė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio parengtoje naujų knygų apžvalgoje – Viktoro Gulbino poezijos knyga „Urbanistinis vienetas“, kupina eilėraščių, žyminčių futurizmo ir kitų techniką akcentavusių meno srovių galutinę pabaigą, bei Ievos Rudžianskaitės eilėraščių rinkinys „Kita“, kalbantis apie klasikinės poezijos gyvybę ir patį meno kūrinį kaip žmogaus atramą.Paskaičiuota, kad į garbę turėti Europos geografinį centrą – pretenduoja apie dešimt valstybių. Ypač tai tapo populiaru, Europos Sąjungai plečiantis į Rytus. Vienur manoma, kad eurocentrai traukia turistus, kitur – centrus sukūrė politika. Tad Europos žemė nusėta tariamus „centrus“ žyminčiais obeliskais. Apie Europos geografinį centrą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie paminklus Vilniuje. Ved. Viktoras Paulavičius.

Dar geriau pažinti ir suprasti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinį palikimą, pajusti jo neblėstančią įtaką šiandienos menininkams kviečia „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – dvi lietuvių autorių poezijos knygos: Alvydo Šlepiko rinktinė „Mano tėvas žūsta“, primenanti, kad autorius – ne tik prozininkas, bet ir vienas įdomiausių ir geriausių lietuvių poetų, bei rašytojos, menininkės Vaivos Grainytės pirmoji poezijos knyga „Gorilos archyvai“.Sukanka 200 metų, kai gimė prancūzų klasikinės operetės pradininkas ir žymiausias kūrėjas Jacques Offenbachas. Jis buvo tikras teatro žmogus: kompozitorius pats statė, neretai dirigavo ir daug kartų perdarinėjo savo opusus – priklausomai nuo to, kaip juos priimdavo publika. Apie Jacquesą Offenbachą – pirmadienio viktorinoje.Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Belaukiant šventinėmis nuotaikomis alsuojančio festivalio „Kalėdinis Vilnius".Antroje laidos dalyje susipažinsime su 70-mečio proga Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos koncertų salėje įrašyta ir išleista kompaktine plokštele „Čiurlioniukų balsas“. Joje – glausta choro istorija.Ved. Vytautas Juzėnas.

Belaukiant šventinėmis nuotaikomis alsuojančio festivalio „Kalėdinis Vilnius".Antroje laidos dalyje susipažinsime su 70-mečio proga Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos koncertų salėje įrašyta ir išleista kompaktine plokštele „Čiurlioniukų balsas“. Joje – glausta choro istorija.Ved. Vytautas Juzėnas.

Kolombina papasakos vaikams, iš kokių svarbiausių elementų yra sudaryta muzika. Sužinosime, kodėl melodija buvo taip svarbi Volfgangui Amadėjui Mocartui, kas slypi už Dovydo ir Galijoto dvikovos ir kodėl vėjas, pakilęs iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų, privertė prisiminti senas legendas apie medžius. Klausysimės muzikos ir žaisime.

Kolombina papasakos vaikams, iš kokių svarbiausių elementų yra sudaryta muzika. Sužinosime, kodėl melodija buvo taip svarbi Volfgangui Amadėjui Mocartui, kas slypi už Dovydo ir Galijoto dvikovos ir kodėl vėjas, pakilęs iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų, privertė prisiminti senas legendas apie medžius. Klausysimės muzikos ir žaisime.

Šį šeštadienį, rugsėjo 22-ąją dieną, minėjome garsaus lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 143-iąjį gimtadienį. Klausysimės šio kompozitoriaus kūrinių fortepijonui. Per paskutinius metus ne vieną instaliaciją lietuvybės tema sukūrusi menininkė Jolita Vaitkutė pristatys rūbų seriją „Težydi“, kurią nuo šiol puošia ir M. K. Čiurlionio portretas. Vėliau, kaip ir įprastai laukia rubrika “Retro” - joje aplankysime šalį su daug romantikos, ekscentriškumo, žavinčią gražia jūra ir kalnais, aistringais žmonėmis ir gera virtuve - Italiją. Laidą veda Vytautas Juzėnas.

Šį šeštadienį, rugsėjo 22-ąją dieną, minėjome garsaus lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 143-iąjį gimtadienį. Klausysimės šio kompozitoriaus kūrinių fortepijonui. Per paskutinius metus ne vieną instaliaciją lietuvybės tema sukūrusi menininkė Jolita Vaitkutė pristatys rūbų seriją „Težydi“, kurią nuo šiol puošia ir M. K. Čiurlionio portretas. Vėliau, kaip ir įprastai laukia rubrika “Retro” - joje aplankysime šalį su daug romantikos, ekscentriškumo, žavinčią gražia jūra ir kalnais, aistringais žmonėmis ir gera virtuve - Italiją. Laidą veda Vytautas Juzėnas.

Mažuosius klausytojus šį kartą kviečiame į kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės astrologinį muzikinį rytmetį. Klausysimės dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 12-kos paveikslų ciklo „Zodiakas” įkvėptos kantatos „Saulės kelias”, kurią atliks LRT vaikų choras vadovaujamas Reginos Maleckaitės kartu su skaitovais Vytautu Širka ir Undine Nasvityte.

Mažuosius klausytojus šį kartą kviečiame į kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės astrologinį muzikinį rytmetį. Klausysimės dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 12-kos paveikslų ciklo „Zodiakas” įkvėptos kantatos „Saulės kelias”, kurią atliks LRT vaikų choras vadovaujamas Reginos Maleckaitės kartu su skaitovais Vytautu Širka ir Undine Nasvityte.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika. Atbėgęs rudenėlis pažėrė įvairių progų papasakoti apie garsiausius lietuvių muzikos kūrėjus. Šį šeštadienį vaikams priminsime talentingą kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Kartu su jo muzika ir pasakomis, išplaukusiomis iš jo paveikslų, klausysimės tai, ką gražiausio sukūrė šis menininkas.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika. Atbėgęs rudenėlis pažėrė įvairių progų papasakoti apie garsiausius lietuvių muzikos kūrėjus. Šį šeštadienį vaikams priminsime talentingą kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Kartu su jo muzika ir pasakomis, išplaukusiomis iš jo paveikslų, klausysimės tai, ką gražiausio sukūrė šis menininkas.

„Muzikiniame pastiše“ – pokalbis su muzikos mokytoju Ričardu Jankausku.Antroje laidos dalyje – pasakojimas apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimą ir neatsiejamą jo dalį – muziką.

„Muzikiniame pastiše“ – pokalbis su muzikos mokytoju Ričardu Jankausku.Antroje laidos dalyje – pasakojimas apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimą ir neatsiejamą jo dalį – muziką.

„Muzikinėje dėžutėje” – premjera „Šiandien karaliai mums pasakas seka”. Šį kartą su vaikais keliausime po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų galeriją. Paveikslai bus ypatingi, todėl jog jie prabils pasakomis ir muzika. Pasakas pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus seks pasakų autorė Milda Pleitaitė, aktorius Vytautas Anužis irpianistas Rokas Zubovas. Pasakas režisavo Inga Tamulevičienė ir garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.

„Muzikinėje dėžutėje” – premjera „Šiandien karaliai mums pasakas seka”. Šį kartą su vaikais keliausime po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų galeriją. Paveikslai bus ypatingi, todėl jog jie prabils pasakomis ir muzika. Pasakas pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus seks pasakų autorė Milda Pleitaitė, aktorius Vytautas Anužis irpianistas Rokas Zubovas. Pasakas režisavo Inga Tamulevičienė ir garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.

Druskinikų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokinių koncertas Vilniaus rotušėje.

Druskinikų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokinių koncertas Vilniaus rotušėje.

Pokalbių ciklas, skirtą 140-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms. Prasideda jubiliejinis 25-asis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Didžiausias Baltijos regiono kariliono premjera. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Fotomenininko Liudo Parulskio Vilniui skirta paroda „Barokas ir betonas“. Pokalbis su fotomenininku Andrew Mikšiu.

Pokalbių ciklas, skirtą 140-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms. Prasideda jubiliejinis 25-asis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Didžiausias Baltijos regiono kariliono premjera. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Fotomenininko Liudo Parulskio Vilniui skirta paroda „Barokas ir betonas“. Pokalbis su fotomenininku Andrew Mikšiu.

Laidoje susipažinsime su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos muzikantais sukūrusiais ir atlikusiais operą pagal Kosto Kubilinsko eiliuotą pasaką „Bebenčiukas ir kvailutė”. Operą kūrė daugiau nei trys šimtai menų mokyklos mokinių, kurie studijuoja ir muziką, ir dailę, ir šokį.

Laidoje susipažinsime su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos muzikantais sukūrusiais ir atlikusiais operą pagal Kosto Kubilinsko eiliuotą pasaką „Bebenčiukas ir kvailutė”. Operą kūrė daugiau nei trys šimtai menų mokyklos mokinių, kurie studijuoja ir muziką, ir dailę, ir šokį.

Susitikimas su dainininku Ilja Aksionovu.„Tik neperjunkit Klasikos kanalo.Nors ką tik skambėjo visai ne klasikinė muzika,tačiau visą šią savaitę sprendžiau galvosūkį kaip pristatyti jauną ir labai populiarų dainininką ,jums visiems pažįstamą Ilja Aksionovą,neseniai atšventusį savo pilnametystę, studijuojantį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 12 klasėje klasikinį dainavimą ir kartu savo balsu žavinti pop muzikos klausytojus.Įdomu tai ,jog Iljos muzikinė veikla didžiulė.Šio jauno dainininko repertuare ir pop muzika ir džiazas ir klasika.O kiek dar pomėgių,kuriems jau nebėra laiko: akrobatika,sportiniai šokiai,matematika,chemija ir taip toliau.“Kalbėsimės apie du muzikos vandenynus, pokyčius,atradimus,dainavimą ir vaidmenį naujausioje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Menų mokyklos mokinių sukurtoje operoje „Bebenčiukas“.

Susitikimas su dainininku Ilja Aksionovu.„Tik neperjunkit Klasikos kanalo.Nors ką tik skambėjo visai ne klasikinė muzika,tačiau visą šią savaitę sprendžiau galvosūkį kaip pristatyti jauną ir labai populiarų dainininką ,jums visiems pažįstamą Ilja Aksionovą,neseniai atšventusį savo pilnametystę, studijuojantį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 12 klasėje klasikinį dainavimą ir kartu savo balsu žavinti pop muzikos klausytojus.Įdomu tai ,jog Iljos muzikinė veikla didžiulė.Šio jauno dainininko repertuare ir pop muzika ir džiazas ir klasika.O kiek dar pomėgių,kuriems jau nebėra laiko: akrobatika,sportiniai šokiai,matematika,chemija ir taip toliau.“Kalbėsimės apie du muzikos vandenynus, pokyčius,atradimus,dainavimą ir vaidmenį naujausioje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Menų mokyklos mokinių sukurtoje operoje „Bebenčiukas“.

“Muzikinėje dėžutėje”-Muzikinių gatvelių ciklas. „Jus visus po vasaros kviečiu sugrįžti į savo kiemus ir gatves ,pavaikščioti po skverus ir skverelius ir atidžiau pastebėti kas mus supa.Kokioje gatvėje mes gyvename? Gal šalia kieno nors skulptūra? O kieno,ar žinot?. Kas buvo tas žmogus,kurio pavarde ir vardu pavadinta jūsų gatvė?Kuo jis buvo garsus .Gal tai poetas? Dailininkas? Rašytojas? Muzikas?Kiek daug istorijos mūsų gatvėse, bet mes dažnai nepagalvojame ,nesusimąstome-pralekiame į mokyklą skubėdami...Nieko baisaus,tam esu aš Kolombina kad priminčiau. Kolombina kartu su muzika ir mažaisiais klausytojais keliaus į Vilniaus gatveles, susijusias su muzika. Užsuksime į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gatvę,esančia netoli Vingio parko.

“Muzikinėje dėžutėje”-Muzikinių gatvelių ciklas. „Jus visus po vasaros kviečiu sugrįžti į savo kiemus ir gatves ,pavaikščioti po skverus ir skverelius ir atidžiau pastebėti kas mus supa.Kokioje gatvėje mes gyvename? Gal šalia kieno nors skulptūra? O kieno,ar žinot?. Kas buvo tas žmogus,kurio pavarde ir vardu pavadinta jūsų gatvė?Kuo jis buvo garsus .Gal tai poetas? Dailininkas? Rašytojas? Muzikas?Kiek daug istorijos mūsų gatvėse, bet mes dažnai nepagalvojame ,nesusimąstome-pralekiame į mokyklą skubėdami...Nieko baisaus,tam esu aš Kolombina kad priminčiau. Kolombina kartu su muzika ir mažaisiais klausytojais keliaus į Vilniaus gatveles, susijusias su muzika. Užsuksime į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gatvę,esančia netoli Vingio parko.

Kolombina ir muzikologė Judita Žukienė mokys vaikus pajusti muzikoje lietuvišką spalvą. Belaukiant Joninių šventės, visi keliausime į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Mišką“ ieškoti paparčio žiedo.

Kolombina ir muzikologė Judita Žukienė mokys vaikus pajusti muzikoje lietuvišką spalvą. Belaukiant Joninių šventės, visi keliausime į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Mišką“ ieškoti paparčio žiedo.