Podcasts about birute

Stāsta kultūrpētniece Ilva Erkmane; pārraides producente – Ilga Auguste Arhitekts Kārlis Reisons (1894–1981) ir latvietis, kurš nācis no Vidzemes piekrastes ciema Latvijā, laika posmā starp abiem Pasaules kariem strādājis Lietuvā, bet kara bēgļu gaitās nonācis Austrālijā, kur turpināja savu profesionālo darbību Adelaidē un kur arī noslēdzās viņa mūžs. Arhitekta Kārļa Reisona (Karolis Reisonas – lietuviski) mantojums Lietuvā īpaši ticis pētīts pēdējās desmitgades laikā, lai starpkaru perioda Kauņas modernā arhitektūra tiktu iekļauta UNESCO pasaules mantojuma sarakstā: septiņi šī laika posma objekti Kauņā ir uzcelti pēc K. Reisona projektiem, bet kopumā 14 no viņa projektētajām celtnēm Lietuvā ir iekļautas Lietuvas nekustamā kultūras mantojuma sarakstā. Taču viņa dzīves pirmsākums meklējams šeit, Katrīnbādē, Pabažu muižai piederošās Vidzemes piekrastes ciemā, šobrīd – Saulkrastu pilsētā. Ziņas par Kārļa Reisona dzimšanu atrodamas Pēterupes, tagadējās Saulkrastu pilsētas daļas, draudzes baznīcas grāmatā. Tur 1894.gadā dzimušo un kristīto saraksta ierakstā Nr. 26 lasām, ka Kārlis dzimis 14., pēc jaunā stila – 26. aprīlī, Pabažu "Inču" mājās jūrasbraucēja Sīmaņa Reisona un Mildas, dzimušas Zvaigznes, ģimenē un kristīts Pēterupes baznīcā 22. maijā. Pabažu muižas robežās esošās Katrīnbādes, kā tolaik sauca peldvietu Vidzemes piekrastē, "Inču" māju saimnieks, Kārļa tēvs Sīmanis Reisons bija triju burinieku īpašnieks, rosīgs Pēterupes zvejniecības biedrības loceklis, kas rūpējās gan par savas ģimenes, gan vietējo iedzīvotāju labklājību. Kad 1904.gadā Pabažu muižas robežās Vidzemes piekrastē jūrā tiek ievilkta turpat piekrastē uzbūvētā Sīmaņa Reisona trīsmastu barkentīna "Kaupo", Kārlis ir desmit gadus vecs. Tēvs viņu sūta mācīties Rīgas reālskolā, bet Kārļa māsas Annas skološanai uzaicinātajai mājskolotājai Olgai Veicmanei Sīmanis Reisons atvēl sev piederošās telpas skoliņas atvēršanai vietējiem bērniem. Uzņēmība un vēriens, tālredzība un atbildība, dāsnums, augstsirdība un mecenāta gars – tās ir īpašības, kuras no savas dzimtas dzīves ceļā pārmantojis Kārlis Reisons. Nav zināmi apstākļi, kāpēc 1920. gadā Pēterburgas civilo inženieru institūtu arhitektūras specialitātē absolvējušais un 1921. gadā Latvijā atgriezies jauneklis nonāk Lietuvā, Šauļos. Šauļos viņam pavērās plaši darba apvāršņi. No otras puses, šis periods bija diezgan grūts, jo Šauļi vēl nebija atguvušies pēc Pirmā pasaules kara un vairāk nekā puse pilsētas ēku bija iznīcinātas. Tajā laikā pilsēta tika paplašināta, tāpēc K. Reisonam bija jāstrādā arī pie teritoriālās plānošanas darbiem. Teritoriālās plānošanas rasējumi ir saglabājušies līdz pat mūsdienām. Meklējot palīdzību, K. Reisons izveidoja un vadīja rasēšanas biroju Šauļos, kur dažādos laikos strādāja līdz pat 50 mērniekiem. Šauļu mērs Jackus Sondeckis savos memuāros K. Reisonu raksturojis  kā vienu no labākajiem inženieriem Lietuvā, ļoti strādīgu cilvēku, kurš veltīja daudz enerģijas, lai palīdzētu Šauļiem atgūties no drupām. Kārlis Reisons Šauļos projektējis Sacelšanās dalībnieku pieminekli, vairākas greznas savrupmājas, kā piemēram, Venclausku ģimenes pili, kurā atrodas viena no Šauļu Aušras muzeja nodaļām, projektējis saldumu fabrikas "Birute" ēku, bet 1924. un 1927. gadā – saldumu fabrikas "Rūta" ēku, kurā mūsdienās atrodas Šokolādes muzejs. Būvniecības speciālistu nepieciešamība bija liela. Jūtot trūkumu pēc tiem, viņš rūpējās par viņu apmācību un izglītību, organizējot kursus būvmeistariem. Pēc K. Reisona iniciatīvas Šauļos tika nodibināta viena no pirmajām amatniecības skolām Lietuvā, un pirmo gadu viņš bija arī tās vadītājs. Zemes reformas laikā jaunajiem zemes īpašniekiem trūka zināšanu dzīvojamo un saimniecības ēku būvniecībā, un K. Reisons centās aizpildīt šo robu, 1926. gadā sarakstot grāmatu "Lauksaimniecības būvniecība" ("Žemes ūkio statyba"), bet 1928. gadā – "Māla būvniecība" ("Molio statyba"). Grāmatās sniegti daudzi noderīgi padomi, iekļauti tipveida projekti un pat būvniecības tāmes. 1930. gadā K. Reisons tika uzaicināts strādāt toreizējā Lietuvas galvaspilsētā Kauņā, kur viņš vadīja celtniecības nodaļu un projektēja daudzas par izcilām atzītas ēkas. Kopā ar arhitektu Vladimiru Dubenecki un Kazi Krikščiukaiti Kārlis Reisons projektēja jaunās Vītauta Dižā Kara muzeja ēkas ansambli, kura vertikāls akcents pāri muzeja dārzam slejas kariljona tornis un sasaucas ar Brīvības pieminekli, kura postamenta arhitektoniskās idejas autors ir Kārlis Reisons. Kā izcilas Kauņas arhitektūras pērles minamas arī K. Reisona projektētā Mazā Kristus Augšāmcelšanās baznīca, Evaņģēliskā reformātu baznīca, Kauņas priesteru semināra rektorāta ēka, Arhibīskapa metropoles pils, pils "Lietūkis", kura kalpoja kā Lauksaimnieku biedrības pulcēšanās vieta, bijusī Zemes bankas ēka, Lauksaimniecības kameras ēka, bet sadarbībā ar Vītautu Landsberģi-Žemkalni – "Pienocentras" ēka. Iespējams, ka viskrāšņākais viņa īstenotais projekts ir Augšāmcelšanās baznīca, kuras celtniecība tika pabeigta tikai pēc Lietuvas neatkarības atgūšanas. Kauņas ainava nav iedomājama bez viņa projektētās Kristus Augšāmcelšanās baznīcas zvanu torņa vertikāles, kas ir redzama no visām pilsētas apkaimēm. Tā ir Romas katoļu baznīca, kas 20. gadsimta starpkaru periodā tika celta kā tautas augšāmcelšanās simbols. Kad Lietuva atguva neatkarību, baznīca tika atdota draudzei. Ja K. Reisona daiļradē šis projekts būtu bijis vienīgais, viņa vārds tik un tā būtu saglabājies Kauņas un Lietuvas arhitektūras vēsturē. Cituviet Lietuvā viņš projektējis Užunvežu Sv. Jaunavas Marijas baznīcu, Tauraģes slimnīcu, Jurbarkas tuberkulozes slimnīcu, uzņēmuma "Maistas" saldētavas un organizācijas "Lietūkis" noliktavas Klaipēdā, komercskolu Pasvālē un Lauksaimniecības bankas ēku Biržos. Pēc padomju karaspēka okupācijas Lietuvā Otrā pasaules kara sākumā K. Reisons ar ģimeni devās uz Vāciju, bet atgriezies strādāja Paņevēžā, kļūstot pat par pilsētas mēru. 1944. gadā K. Reisons aizbēga uz Vāciju, bet 1949. gadā emigrēja uz Austrāliju. Par Kārļa Reisona Austrālijas perioda sākumu liecina pārvietoto personu saraksti, kurā līdztekus citiem kara bēgļiem iekļauta visa viņa ģimene: pats Kārlis, kas kā savu nodarbošanos norādījis inženiera profesiju, bet kā izcelsmes vietu Latviju un Rīgu, sieva Elena, sarakstā minēta kā Helena, 1931. gadā dzimusī meita Renata un 1934. gadā dzimušais dēls Irvis. Adelaidē Kārlis Reisons iesaistījās Austrālijas Lietuviešu nama pārprojektēšanā un pārbūvē kopienas vajadzībām, bet vēlāk, tautas brāļiem svešumā kļūstot turīgākiem, kļuva par daudzu  lietuviešu savrupmāju projektu autoru. Viņš turpināja  strādāt arhitektūras jomā arī Austrālijā un aizgāja mūžībā 1981. gadā Adelaidē. Kārļa Reisona bērni profesionālajā jomā sekoja tēva  pēdās, un meita Renata, arī arhitekte, pēc valsts neatkarības atjaunošanas viesojoties Lietuvā uzsvēra, ka tēvam par to bijis liels prieks. Dēls Irvis Reisons kļuva par inženieri un strādāja Melburnā, bet Renata profesionālo darbību, tāpat kā tēvs, turpināja Adelaidē. Nevar nepieminēt Kārļa Reisona pūliņus kļūt par pilntiesīgu Lietuvas pilsoni un šķēršļus būt atzītam tieši sava, lai arī brāļu tautas, un tomēr – šveštautieša statusa dēļ: lai pieminam kaut vai paša dibinātās Šauļu skolas direktora vietas zaudējumu. Savukārt konfesionālās piederības dēļ nācās lūgt Romas pāvesta atļauju jeb dispensu, lai varētu salaulāties ar līgavu Elenu Butnevičūti, kura bija Viļņā jurisprudenci studējusi lietuviete. Vairākkārtējie pūliņi iegūt Lietuvas pilsonību vainagojās ar Lietuvas pases saņemšanu tikai 1932. gadā, vienlaikus ar savu sievu. Arī konkursu par Kauņas Kristus Augšāmcelšanās baznīcas projektu pavadīja negācijas. Lai arī tolaik presē tika publicēts tikai uzvarējušā projekta autora uzvārds, neminot, ka viņš ir latviešu tautības, tomēr šis fakts vēlāk kļuva par diezgan sāpīgu arhitekta kritiķu argumentu, piemēram, tādu, ka svešzemnieka izstrādātā projekta izvēle "ievaino lietuviešu tautiskās ambīcijas". Kārļa Reisona nesavtība un augstsirdība, droši vien ar laiku – arī darba rezultātā sasniegts turīgums izpaudās faktā, ka, ņemot vērā to, ka Šauļu sacelšanās dalībnieku pieminekļa projekta īstenošanai tika vākti tautas ziedojumi, šo projektu viņš piedāvāja izstrādāt bez maksas. Arī Augšāmcelšanās baznīcas projekts tika pārprojektēts gan stilistiski, gan, ņemot vērā grunts problēmas izvēlētajā vietā, arī būvniecības sadārdzināšanās dēļ. Mūsdienās vairāki Lietuvas pētnieki ir ieguldījuši daudz pūļu, pētot Kārļa Reisona mantojumu Lietuvā. Par nopelniem Lietuvas labā Kārlis Reisons tika apbalvots ar IV pakāpes Ģedimina ordeni un III pakāpes Vītauta Dižā ordeni. Lietuvas pilsētās, kurās K.Reisons strādāja, viņa devums izcelts, atklājot piemiņas plāksnes, bet dokumentālo filmu ciklā "Pagaidu galvaspilsētas fenomens" kā viena no 17 filmām 2020. gadā uzņemta par K. Reisona devumu Kauņai. Mūsdienās tradicionāli Lietuvas valsts pasludināšanas gadadienu pasākumi 16. februārī un valsts Neatkarības atjaunošanas dienas svinības 11. martā risinās K. Reisona projektētā Vītauta Dižā Kara muzeja, tam piegulošā kariljona torņa, kā arī Brīvības pieminekļa pakājē. 2025. gada 16. novembrī no latvieša Kārļa Reisona projektētā kariljona torņa zvanu skaņās izskanēja latviešu komponista Emīla Dārziņa un viņa laikabiedra lietuvieša Mīkaloja Konstantīna Čurļoņa mūzika. Bet K. Reisona projektētā Kristus Augšāmcelšanās baznīca kā lietuviešu tautas svētvieta kalpo arī kā koncertzāle. No tās plašās jumta terases tālu pārredzama Kauņa, bet Vecgada vakarā baznīcas pakāje ir iemīļota Jaunā gada sagaidīšanas vieta.

Fifty years ago, a young Canadian scientist waded into the rainforests of Borneo, Indonesia with a mission in mind. She was there to study orangutans. Little did she know that she would become the world's foremost expert on the great apes, and would spend decades with them. Birute Galdikas became part of a group of well-known women studying our primate cousins -- along with Jane Goodall and Dian Fossey. The anthropologist, primatologist and Simon Fraser University professor died on March 24 at the age of 79. Listen to our conversation with Birute Galdikas in 2021

Le troisième ange nous a quittés. Après Dian Fossey, assassinée en 1985, et Jane Goodall disparue fin 2025, la primatologue Birutė Galdikas s'est éteinte le 24 mars 2026 à Los Angeles, à 79 ans, dans un silence médiatique assourdissant.Cette primatologue lituano-canadienne était la 3e et plus jeune des célèbres "trimates" avec Dian Fossey (gorilles) et Jane Goodall déjà citées (chimpanzés). "Trimate" est un jeu de mot anglais qui fait rimer "mate" (copine), avec "primate".C'était l'une des meilleures spécialistes des orangs-outans. Elle devint encore plus vite militante que Dian et Jane.Voici son histoire, et surtout celle de ses protégés, ces hommes de la forêt indonésienne, presque éradiqués…___

Schweizer, Marina www.deutschlandfunk.de, Sport am Samstag

Schweizer, Marina www.deutschlandfunk.de, Sport am Samstag

Dr. Louis Leakey hired three primatologists to study the great apes which at the time little was known. Dr. Jane Goodall for chimpanzees, the late Dr. Dian Fossey took the King Kong out of mountain gorillas, and Dr. Birute Galdikas to learn about orangutans. Steve Dale welcomes Dr. Galdikas to the show, she is responsible […]

"Eesti keel on eestlase identiteedi üks tugisambaid," ütleb keeleprofessor Birute Klaas-Lang. Teaduste Akadeemias uurija-professoriks valituna uurib ta vene kodukeelega laste ja nende vanemate eestikeelse õppega kohanemise suutlikkust.

Welcome to episode 15 of the Sauna Twins Podcast! We had the joy of welcoming Birutė Masiliauskienė (@laumiupirtis) to the Finnmark podcast studio. Birutė understands the importance of saunaing correctly. Within this conversation, Birute discusses the key fundamentals of a true sauna experience, the art of whisking, and much more. Join Jake and Max Newport, Finnmark Sauna's Founders and Managing Directors, as they explore the art, science, and cultural significance of sauna practices with an award-winning sauna master. Here is a taste of what we covered: Birutė's introduction into the world of sauna. Sharing valuable insight into the exhilarating practice that is, whisking. Birutė's experiences within the sauna community. What makes a sauna so unique? Jake and Max, Managing Directors at Finnmark Sauna, enjoyed chatting about all things authentic Sauna with Birutė. As Jake says, Birute is a true legend within the sauna world. Brought to you by Finnmark Sauna Authentic Sauna Experiences: https://www.finnmarksauna.com #authenticsauna #sauna #finnishsauna #saunatime #finnmarksauna #saunahealthbenefits #saunaresearch #research #studies #saunastudies #heattherapy

You will NOT want to miss this episode with dietitian researcher Annabel Birute PhD, RD, FNKF, FASN. She and Melanie talk about how gut bacteria can impact kidney health - both for the good AND bad and what you can do to support a kidney-friendly gut microbiome! Connect with Annabel on LinkedIn and X.   Submit a question for Melanie to answer on the podcast! Connect with The Kidney Dietitian! Work with Us! |  Instagram | Facebook | Pinterest | Facebook Group | Newsletter www.thekidneydietitian.org All information in this podcast is meant for educational purposes only and should not be used in place of advice from a medical professional.  

FM99 eteryje kalbėjome su Alytaus turizmo informacijos centro specialistė, gide Birute Malaškevičiūte.

Lietuvos gyventojai – prioritetas. Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai kasmet suka galvas, ką naujo pateikti, kaip sudominti ir privilioti kuo daugiau svečių, turistų, lankytojų. Direktorė Erika Stanaitienė šį sezoną siūlo pėsčiųjų ar dviračių žygius, stovyklavietes, ant laužo žarijų keptą maistą, edukacijas, ekskursijas ir kitokias vasariškas pramogas.Apsilankysime „Camp Genys“ turistinėje vasaros stovyklavietėje ir susipažinsime su Genių šeima: Vidmantu, Birute, Vyteniu ir Karoliu.Neaplenksime ir Sandros meno namų. Menininkė Sandra Mielkaitytė – kūrybi ių sumanymų siela. Sandros meno namuose vedamos edukacijos nuo meno iki kulinarijos. Jai talkina edukatorė, gidė Birutė Pauliukienė ir Kudirkos Naumiesčio meno mokyklos dailės skyriaus įkūrėjas, mokytojas Mindaugas Pauliukas.Mažai išvaikščiotą Veliuonos vakarinę dalį pristato Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rusijos kariniuose archyvuose saugomi Vilniaus senamiesčio brėžiniai leidžia pažinti praeities Vilnių jo urbanistinį kūną, architektūrą, miestiečių gyvenimo kasdienybę - ne tik gatvių fasadus bet ir šurmulį. Todėl šį sykį laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie Vilnių prieš 200 metų, o jei tiksliau tai apie Lietuvos nacionalinio muziejaus penkerius metus vykdytą tyrimą ir jam skirtą publikaciją „Atrastas Vilnius. Kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai“. Knygos kurioje skelbiama Rusijos kariniuose archyvuose saugoma išsami Vilniaus senamiesčio ir priemiesčių kartografinė medžiaga atskleidžia ne vieną naują detalę apie miestą, o jos sukūrimo ir patekimo vietos tyrėjams į rankas kelias kupinas intirguojančių istorijų. Laidos pašnekovė - tyrimo vadovė, menotyrininkė doc. dr. Birutė Rūta VitkauskienėVed. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Birute Efe first started an online business in 2010, blogging about family games and soon realized she loved making videos more than blogging. After successfully selling the blog, she began teaching video marketing and creating editing courses to teach other entrepreneurs how to make viral videos. In 2020, the pandemic hit — she was faced with homeschooling her three children and then her husband was diagnosed with cancer. During this tumultuous time, she and her best friend, Roneta Bajorinaite, launched beCreatives, a video editing agency that provides professional video editing services for a flat subscription rate.    More from Birute: beCreatives Website: https://becreatives.co/ beCreatives Instagram: https://www.instagram.com/becreatives_videos/ Click here to enter the giveaway!

Hey Nature Nerds! Thank you for your patience as we got this episode out! This week Megan talks pandemic mask mandate controversy (not really) and then Jen brings us the story of our last, but certainly not least (and maybe Jen's fav now), Trimate, Dr. Birute' M. Galdikas. We hope you learn lots about Orangutans and Palm Oil production! Organization to support: Orangutan Foundation International: orangutan.org Rainforest Action Network: https://www.ran.org/ Borneo Orangutan Survival: https://borneoorangutansurvival.org/ The Orangutan Project, part of Wildlife Conservation International: https://www.theorangutanproject.org/ Orangutan Land Trust: https://www.forests4orangutans.org/

Kaip ir kiekvieną penktadienį kalbame apie projektą „Lietuvos balsas. Kartos“. Kiekvieną penktadienį Vytenio kolegė Paulina paruošia interviu. Šįkart svečiuose – projekto dalyvė ir scenos legenda Birutė Petrikytė.

Birute Sodeikaite is a stop-motion film director, animator and puppet maker from Lithuania. She started working with her father, making scenographies and puppets for live performances, plays and puppet theatres. In 2010, she moved to the UK to study Animation Production in Bournemouth and later to Volda University in Norway, where she found in love with stop-motion animation. Her first short film "Last stop is the moon" has been selected in a lot of festivals. More on:InstagramHer blog

„Ryto allegro“. B. Sodeikaitės filmas „Elena“ JAV kino festivalyjeSpaudos apžvalga.Kalbos rytas.Vytenio Jankūno fotografijų ir video paroda.Biržų kraštas garsėja savo literatūriniais maršrutais ir salomis. Viena tokių – Papilio miestelis netoli Biržų, kur dar 1973 metais buvusios mokylos pastate įkurta nedidukė Kazio Binkio - lietuvių avangardinės poezijos pradininko, keturvėjininkų sąjūdžio įkvėpėjo ir vieno originaliausių pomaironinės kartos kūrėjo – memorialinė ekspozicija.Naujasis režisierės Birutės Sodeikaitės trumpametražis filmas „ELENA“ šią savaitę bus pristatytas tarptautiniame Rhode Island kino festivalyje JAV, kur įvyks pasaulinė animacinio filmo premjera. Pokalbis su filmo prodiusere Agne Adomėne ir operatoriumi Simonu Glinskiu.Laida „Įgarsintas vaizdas“.Iš Rygos-Jūrmalos muzikos festivalio parvežtas pokalbis su festivalio vykdančiaja vadove Zane Čulkstēna. Kaip festivaliui pavyksta į Latviją sukviesti ryškiausias klasikinės muzikos žvaigždes? Julijaus Grickevičiaus ir Rasos Murauskaitės pokalbis.Kuršių nerijos istorija „Nerijados“ komiksuose.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – Lygių galimybių kontrolierės pareigas eiti pradėjusi Birutė Sabatauskaitė. Daugeliui Birutė veikiausiai pažįstama iš aktyvaus veikimo Lietuvos žmogaus teisių centre, kurio vadovė buvo. Tad su Birute pasikalbėsime apie tai, kokius uždavinius ji kelia sau naujose pareigose ir kokią patirtį ir pamokas atsineša iš ankstesnio veikimo nevyriausybiniame sektoriuje. Pakalbėsime apie tai, į ką Lietuva lygiuojasi žmogaus teisių srityje ir kodėl žmogaus teisės tampa nesutarimų visuomenėje priežastimi. Aptarsime, kas yra lygios galimybės, kur glūdi diskriminacijos šaknys ir kaip geriau su tuo kovoti – valstybės reguliavimu ar stiprinant pilietinę visuomenę?Ved. Donatas Puslys

Pokalbių serija su Tinklinio Marketingo lyderiais ir jų patarimais verslui

Tinklalaidėje „Undinės ir drakonai“ teisininkė ir „Lietuvos žmogaus teisių“ direktorė Birutė Sabatauskaitė įvardija, kokius pozityvius žingsnius teisės srityje jau esame nuėję per pastaruosius trisdešimt metų ir kokių įstatymų, ginančių žmogaus teises vis dar trūksta? Pavyzdžiui, kodėl Lietuvoje vis dar neįmanoma susituokti tos pačios lyties poroms arba apskritai nėra visoms poroms tinkančios partnerystės įteisinimo galimybės?Taip pat su tinklalaidės svete Birute kalbame, kokios temos Lietuvoje vis dar yra opios? Kaip galėtume gyventi geriau, sąmoningiau, lygiateisiškiau? Apie mūsų šalies įstatymus – tuos nustatytuosius ir nerašytuosius, kalbamės, nepamiršdamos ir tradiciškai kiekvienos tinklalaidės „Undinės ir drakonai“ pabaigoje paliečiamos temos – kūrybiškumo ir patarimų, suteikiančių idėjų ir optimizmo.Laidą veda dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą

„Pažintį su Alytaus kraštu reikia pradėti Alytaus kraštotyros muziejuje“, – sako muziejininkas Giedrius Bernatavičius. Tautodailininkės Julijos Baranauskienės kūrybinį palikimą saugo dukra Leokadija privačiame muziejuje. Vaclovo Jankausko Akmenų muziejuje galima susipažinti su unikalių eksponatų kolekcija. Užsukti kviečia privatus Afganistano karo veteranų klubo muziejus. Lankytojus pasitinka Respublikinės Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos pirmininkas Juozas Natulkevičius ir pavaduotojas Gintaras Piliponis.Kartu keliauja ir pasakoja istorikai Birutė Malaškevičiūtė ir Giedrius Bernatavičius.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kodėl emigrantai negrįžta į Lietuvą? Ar švietimo kokybė yra viena iš priežasčių? Šiuos ir kitus klausimus aptariame su keturių vaikų mama, aktyvia visuomenės veikėja ir dviejų knygų autore Birute Jakučionyte.

Mažoji Lietuva stebina grožiu ir žmonėmis. Rusnės saloje yra daug lankytinų vietų. Čia gyvenimas nenurimsta ir žiemą, kai suvažiuoja povandeninės žūklėsaistruoliai. Apskritus metus vyksta edukacijos. Taip pat svečius traukia Uostadvaris su švyturiu, vandens kėlimo stotimi ir polderių muziejumi. Pasakoja Salos etnokultūros ir informacinio centro vadovė Birutė Servienė ir kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Verbučianskė.Mažojoje Lietuvoje Plaškių kaimas palengva atgyja naujam gyvenimui. Pagėgių savivaldybė, Stoniškių seniūnija. Pasklidus žiniai, kad Plaškių evangelikų–liuteronų bažnyčią žadama griauti, vietiniai gyventojai įkūrė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendriją. Kaip jiems sekasi? Rusnės salos etnokultūros ir informacinio centro vadovė Birutė Servienė, Stoniškių seniūnijos seniūnas Gintautas Stančaitis, Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos pirmininkas Viktoras Bergneris su žmona Rita ir bendrijos narė vokietė Irmgard Gerulytė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kaip Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-asis jubiliejus bus švenčiamas jo gimtinėje, Raudondvaryje? Kokį kompozitoriaus palikimą saugo jo memorialinis muziejus, atskleis Kauno rajono muziejaus vadovas Zigmas Kalesinskas.Kultūros publikacijų apžvalga.Pažintis su kino kritiku iš Ukrainos Antonu Filatovu, festivalio „Kino pavasaris“ svečiu.Kokia Vilniaus universiteto ateitis po 440-ies metų? Kokią įtaką aukštosios mokyklos dabarčiai ir ateičiai turi prabėgusių šimtmečių istorija? Pokalbis studijoje su kultūros istoriku, VU Filologijos fakulteto profesoriumi Pauliumi Subačiumi, VU bendruomenės reikalų prorektore dr. Birute Švedaite – Sakalauske ir VU Istorijos fakulteto prodekane, istorike dr. Loreta Skurvydaite.Ved. Laima Ragėnienė.

Spalio 6 dieną Antakalnio kapinėse iškilmingai laidojamas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Apie jį – istoriko dr. Arvydo Anušausko paskaita.Netrukus turėtų pasirodyti Arvydo Anušausko knyga „Aš esu Vanagas“ . Remdamasis šia knyga jis parengė žmogiškai jautrią paskaitą. Lektorius primins kai kuriuos Adolfo Ramanausko-Vanago biografijos faktus, išgirsime, kaip ir kodėl Alytaus gimnazijos mokytojas įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, Nemažai vietos skiriama lemtingai 1956 m. spalio 12-jai – tą dieną jis su žmona Birute buvo suimtas, o tada sekė ilgos kankinimų dienos. Dr. Anušauskas aptars Ramanauskų bylos peripetijas, išgirsime apie mirties bausmės vykdymo aplinkybes 1957 metų lapkričio 29 dieną.

Spalio 6 dieną Antakalnio kapinėse iškilmingai laidojamas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Apie jį – istoriko dr. Arvydo Anušausko paskaita.Netrukus turėtų pasirodyti Arvydo Anušausko knyga „Aš esu Vanagas“ . Remdamasis šia knyga jis parengė žmogiškai jautrią paskaitą. Lektorius primins kai kuriuos Adolfo Ramanausko-Vanago biografijos faktus, išgirsime, kaip ir kodėl Alytaus gimnazijos mokytojas įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, Nemažai vietos skiriama lemtingai 1956 m. spalio 12-jai – tą dieną jis su žmona Birute buvo suimtas, o tada sekė ilgos kankinimų dienos. Dr. Anušauskas aptars Ramanauskų bylos peripetijas, išgirsime apie mirties bausmės vykdymo aplinkybes 1957 metų lapkričio 29 dieną.

Iron Butterflies Women Transforming Themselves and the World By Birute Regine This inspiring and compelling narrative weaves together stories of sixty successful women from all walks of life and throughout the world. The author spent several years in eight countries interviewing dynamic female role models: businesswomen, CEOs, a Congresswoman, a governor, an ex-Prime Minister, a…

Birute Regine says feminine leadership skills are as powerful as masculine leadership skills. Both are human skills that everyone must use to be effective leaders.

Dr. Birute Regine tells how women are transforming the world with feminine leadership that excels through cooperation and collaboration in this interview.

Dr. Birute Regine and Dr. Nancy O'Reilly discuss how the media spins women's roles in 50 Shades of Grey. Reading fantasy doesn't mean they want to be dominated.

Brought to you by HispanicMPR.com

Tune in when Patricia interviews Birute Regine as they discuss her new book, Iron Butterflies: Women Transforming Themselves and the World. Birute is a developmental psychologist, a life and executive coach who earned her Masters and Doctorate of Education in Human Development at Harvard. She has a passion to invite and inspire women to step forward and be catalysts of social change. In her book, she tells the stories of a diverse group of women, whose accomplishments illustrate overarching themes so critical to women's lives and to our times.

Tune in when Patricia interviews Birute Regine as they discuss her new book, Iron Butterflies: Women Transforming Themselves and the World. Birute is a developmental psychologist, a life and executive coach who earned her Masters and Doctorate of Education in Human Development at Harvard. She has a passion to invite and inspire women to step forward and be catalysts of social change. In her book, she tells the stories of a diverse group of women, whose accomplishments illustrate overarching themes so critical to women's lives and to our times.

Iron Butterflies - This on demand audio series is a part of the Executive Girlfriends Group Vignette Series. Chicke Fitzgerald is interviewing author Birute Regine. The original live interview was 8/13/10. . Birute Regine earned her degrees from Harvard in developmental psychology, is a researcher and writer who specializes in the dynamics and development of relationships and women's role in the workplace, and is trained in gestalt therapy. Regine speaks to corporations and at national conferences on transforming the workplace to be personally fulfilling, humane, and economically successful. For more information about the Executive Girlfriends Group, see http://www.executivegirlfriendsgroup.com

Švintantį sekmą rytą dalijamės viltimis apie aiškesnę rytdieną ir įspūdžiais iš pirmojo socialinio forumo "Dialogas su Lietuva". Mus domino per 200 tūkst. negalios kamuojamų žmonių problemos. Skaitlingiausios neįgaliųjų organizacijos vadovas Zigmantas Jančiauskis premjerui ir ministrams pateikė tikslią skaičiuotę, kaip dirbantys neįgalieji nukenčia nuo mokesčių. Jis teiravosi, ar bus, ir kada bus peržiūrėtos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nuostatos.Aklųjų rašto - brailio - unikalus orkestras skambėjo Lietuvos aklųjų bibliotekoje, kai neregiai rašė nacionalinį diktantą. Šį kartą nacionalinio diktanto organizatoriai leido akliesiems rašyti atskirai, nes ir anksčiau rašant savivaldybėje jie būdavo atskiriami dėl brailio rašto mašinėlių keliamo triukšmo. Pasibaigus diktantui, įspūdžiais dalijamės su praėjusių metų raštingiausiu neregiu teisininku Giedriumi Stauškumi, Choro "Vilnius" dainininkais Birute ir Rimvydu bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokiniais.

Švintantį sekmą rytą dalijamės viltimis apie aiškesnę rytdieną ir įspūdžiais iš pirmojo socialinio forumo "Dialogas su Lietuva". Mus domino per 200 tūkst. negalios kamuojamų žmonių problemos. Skaitlingiausios neįgaliųjų organizacijos vadovas Zigmantas Jančiauskis premjerui ir ministrams pateikė tikslią skaičiuotę, kaip dirbantys neįgalieji nukenčia nuo mokesčių. Jis teiravosi, ar bus, ir kada bus peržiūrėtos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nuostatos.Aklųjų rašto - brailio - unikalus orkestras skambėjo Lietuvos aklųjų bibliotekoje, kai neregiai rašė nacionalinį diktantą. Šį kartą nacionalinio diktanto organizatoriai leido akliesiems rašyti atskirai, nes ir anksčiau rašant savivaldybėje jie būdavo atskiriami dėl brailio rašto mašinėlių keliamo triukšmo. Pasibaigus diktantui, įspūdžiais dalijamės su praėjusių metų raštingiausiu neregiu teisininku Giedriumi Stauškumi, Choro "Vilnius" dainininkais Birute ir Rimvydu bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokiniais.