Podcasts about harvardo

„99 proc. lietuvių per šv. Velykas turi margučių“, – sako tautodailininkė Odeta Bražėnienė, savo kolekcijoje turinti 5000 margučių.Video žaidimai, plečiantys kūrybines ir estetines ribas, atkreipiantys dėmesį į aktualias socialines ir politines problemas, bei ugdantys empatiją. Su jais susipažinti ir juos patirti galite naujoje MO muziejaus parodoje „Game Play“ („Žaidžiant pasaulį“).Kokie yra kauniečių kultūros renginių lankymo įpročiai?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje kare žuvusią jauną menininkę Margaritą Polovinko, Harvardo universiteto pasipriešinimą JAV prezidento spaudimui, Velykinių margučių tradicijas Bosnijoje ir Hercegovinoje.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai.Ar gali dirbtinis intelektas pakeisti dėstytoją? Lietuviai sulaukė svarbaus tarptautinio įvertinimo už projektą „DI žinių dvyniai“. Tai - pirmas toks atvejis pasaulyje, kai į studijų procesą integruoti dėstytojų dirbtinio intelekto antrininkai, kuriuos studentai gali naudoti kaip interaktyvius, personalizuotus konsultantus.„Pasukęs ten, kur truputį bijau, kur truputį nedrąsu, dažniausiai tokiose plotmėse atrandu savo istorijas“, – apie istorijų paieškas dokumentiniams filmams sako režisierius Vytautas Puidokas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Seimui pateikta prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūra į auditus atliekančios Valstybės kontrolės vadovo pareigas. Kandidatės pavardė paaiškėjo tik vakar ir sukėlė klausimų. Opozicija prezidento siūlymą kritikuoja. Kritiški ir politologai. Tuo metu dalis valdančiųjų Segalovičienės kandidatūrą palaiko.Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms. Jomis siūloma nustatyti griežtesnes greičio matuoklių įrengimo taisykles. Pavyzdžiui, viename kelyje galėtų būti ne daugiau nei trys vidutinio greičio matavimo ruožai. Policija tokiems siūlymams nepritaria ir sako, kad dabartinės tvarkos keisti nereikia.Jungtinių Valstijų administracija sako neturinti įgaliojimų sugrąžinti per klaidą į Salvadorą deportuoto vyro ir taip nevykdo Aukščiausiojo teismo prašymo grąžinti jį.Baltieji rūmai įšaldė finansavimą prestižiniam Harvardo universitetui, nes šis nepakluso jų reikalavimams.Krepšininkė Justė Jocytė tapo pirmąja lietuve, pašaukta pirmajame moterų NBA naujokių biržos rate. Devyniolikmetę sportininkę penktuoju šaukimu pasikvietė San Fransisko „Valkyries“ ekipa.Ved. Agnė Skamarakaitė

Harvardo studentai pademonstravo, kaip su išmaniais akiniais ir veidų atpažinimo (bei informacijos internete išknisimo) programa galima identifikuoti daugumą nepažįstamųjų gatvėje. Patys išbandėme panašius įrankius, tame tarpe ir kuriamus lietuvių. Tesla renginyje Elonas Muskas pristatė autonomišką automobilį be vairo ir pedalų CyberCab, kiek didesnį Robovan ir išdavė humanoido roboto Optimus kainą. Lukas pasakoja apie stebinančią sukčiavimo schemą, kai gausybę dainų su dirbtiniu intelektu sukūręs ir botais jas daug kartų perklausęs amerikietis taip užsidirbo dešimt milijonų dolerių. Apkalbame dar vasarą išbandytą, dirbtinį intelektą naudojantį išmanų diktofoną pavadinimu Plaud Note.

Žmonės, teigiantys kad juos pagrobė ateiviai, dažniausiai susilaukia tik pašaipų. Tačiau kai vienas rimčiausių autoritetų akademiniam pasauly, Harvardo profesorius daktaras Johnas Mackas, ėmėsi šių žmonių tyrimo, pradėjo aiškėti kraupios ir sunkiai paaiškinamos įvykių detalės. Aukos fiksavo dingstantį laiką, žymes ant kūno, o netgi surasdavo implantus po oda. Epizode išaiškinsime, kokie yra tariamų grobimų aukų simptomai, kokiais metodais juos tyrė daktaras Mackas, kokios reakcijos jis susilaukė iš universiteto, o taip pat pristatysime keletą jo pacientų istorijų. Kuo prasideda ateivių grobimai? Ką atrado Johnas Mackas? Ir kokiu tikslu Būtybės vykdo šiuos kraupius bandymus? Kviečiame pasiklausyti!   Iliustracija: @beaniesnmen Muzika: nickpanek620, daub_audio, Scott Buckley, Alex Grohl, RomanBelov, Coma-Media, Tommy Mutiu, Good_B_Music, nerdymp, Dream-Protocol, szegvaria, AlexGrohl, GeoffreyBurch, AmethystMusic, johnbritton, ShadowsAndEchoes   ** Visi mašinos dokumentai ir mokėjimai vienoje vietoje su CarOne programėle - https://gma0k.app.link/xWtHHXxnKHb ** ** Būk saugus internete - įsigyk NordVPN su nuolaida! https://nordvpn.com/protopemza/ **  

Spaudos apžvalga.Plungės Vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ vadovas Romas Matulis sako: „Neturime tikslo juos išauginti aktoriais ar režisieriais (…) Svarbu, kad jie augtų kūrybingi, nes kūrybingi žmonės yra variklis viso kito. Ir tegu jie eina net į buhalteriją dirbti, ta buhalterija bus daug geresnė“.„Kovo 27-ąją pagaliau pavyko pajusti, jog Lietuvos teatre telpam visi“, – apžvelgdama „Auksinius scenos kryžius“ sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė. Kauno menininkų namuose prasideda performansų, parodų ir edukacijų ciklas „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis)?”. Visus šiuos metus iniciatyva kviečia nagrinėti liūdesio prigimtį.Šiuolaikinio šokio asociaciją jau ketvirtąjį kartą išrenka naują pirmininkę. Nuo 2020 m. vadovavo choreografė bei šokėja Agnietė Lisičkinaitė, po ketverių metų vairą perduoda klaipėdietei, „Šeiko šokio teatro“ įkūrėjai Agnijai Šeiko.Tęsiasi akcija Metų knygos rinkimai, o mes tęsiame pažintis su skaitymo akcijoje dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Šiandien – žvilgsnis į knygų paaugliams kategorijoje besivaržančią debiutinę Juozo Gaižausko knygą jaunimui „Antarktidos indėnai“ (leidykla Alma littera). Knygoje patraukliai ir išmoningai veriasi dvisluoksnė pasakojimo erdvė: dvylikamečio Kleopo realybė ir vaizduotės pasaulis, kuriame trokštama rasti saugų prieglobstį.Pasaulio kultūrinės spaudos apžvalgoje kolegė Inesa Rinkevičiūtė lankosi Harvardo bibliotekoje, Britų muziejaus ir Venecijos meno bienalės užkulisiuose bei kviečia išgirsti naujosios „Vampire Weekend“ dainos, skirtos kontraversiškai vertinamai meno kolekcionierei Mary Boone. Balandžio 4–6 dienomis į Širvintas kviečia 5-asis Nacionalinis Lietuvos akordeonistų konkursas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Leidykla „Lapas“ neseniai išleido JAV gyvenančios antropologės, Browno universiteto profesorės ir Harvardo universiteto afilijuotosios mokslininkės Ievos Jusionytės knygą „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“. Tai įtraukianti, trilerio ir nuotykių romano prieskonių turinti knyga, kuri pasakoja apie iššūkius, su kuriais kasdien susiduria sieną kertantys migrantai ir pasienyje dirbantys ugniagesiai, paramedikai, kiti gelbėtojai.Pokalbyje gvildenami klausimai: ar fizinės sienos sprendžia realias problemas (migracija, narkotikų, ginklų kontrabanda), ar jas dar labiau gilina? Kaip siena konfigūruoja konkrečių žmonių likimus? Kaip sprendžiamos įtampos, kylančios tarp gelbėjimo etikos ir saugumo logikos? Jei siena neatlieka savo funkcijų, ką reikėtų daryti – visai atsisakyti sienų ir įleisti visus į šalį atvykstančius žmones? Ar veikiau ieškoti pasienio politikos humanizavimo būdų? Apie visa tai – išsamus pokalbis su knygos autore Ieva Jusionyte.Ved. Simas Čelutka

Ukrainos branduolinės energijos agentūra „Enerhoatom“ rugsėjo 11-ąją pranešė, kad dėl saugumo išjungtas paskutinis veikęs Zaporižios atominės jėgainės reaktorius. Kovo pradžioje, kai ją užėmė Rusijos pajėgos, didžiausia Europoje branduolinė elektrinė atsidūrė karo zonoje. Dėl to nuolat trikdomas elektros tiekimas ir kyla pavojus, kad neaušinamoje jėgainė gali kilti avarija.Neseniai ten apsilankę Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros pareigūnai perspėja apie vis augantį avarijos pavojų ir ragina aplink ją nustatyti saugumo zoną. Bet Rusija atsisako tai padaryti. Ukraina skelbia, kad elektrinės darbuotojai patiria nuolatinį spaudimą ir yra kankinami, o nuo rugpjūčio pradžios rusų pajėgos periodiškai apšaudo atominę elektrinę ir teritoriją aplink ją. Rusija savo ruožtu dėl apšaudymų kaltina Ukrainą.„Visgi aš išlieku skeptiška, kad rusai, net tie, kurie kažkur saugiai pasislėpę priima sprendimus, iš tikrųjų nori sukelti – sąmoningai sukelti - didelę branduolinę katastrofą Zaporižioje. Jei jie to būtų norėję, greičiausiai jau būtų tai padarę. Yra pavojus, kad išsilydys reaktorių šerdis, ar dar blogiau, kils gaisras panaudoto kuro baseine. Bet net tai sukeltų radiacijos pasklidimą ir Rusijos teritorijoje. Kiek jiems tai būtų pakankama priežastis susilaikyti – turint omenyje kiek jie nepaiso savo pačių į karą siunčiamų piliečių gyvybių – tai jau kitas klausimas“, - sako Harvardo universiteto mokslininkė, ukrainiečių istorikė dr. Mariana Budjeryn.„Tikslas gali būti paskleisti vadinamąjį karo rūką, sudrumsti vandenis, apkaltinti Ukrainą, kad ji bombarduoja jėgainę. Turbūt siekiama grąžinti istorinius prisiminimus apie Čornobylį, palaužti Ukrainos valią priešintis, priversti žmones dalyvauti melaginguose referendumuose okupuotose teritorijose ir sustabdyti karinę Vakarų paramą Ukrainai. Man tai irgi atrodo įtikinamas šito labai pavojingo žaidimo tikslas.“Pokalbis su dr. Mariana Budjeryn apie precedentų neturintį branduolinės energetikos pavertimą ginklu Ukrainoje.Autorė Vaida Pilibaitytė

Kalbamės su Marija Dautartaite, kuri kartu su kolege Ona Marija Vyšniauskaite įkūrė socialinę iniciatyvą „MaMaDu“, siekiančia skleisti žinią tėvams, globėjams, žmonėms, dirbantiems su mažais vaikais, apie ankstyvosios raidos svarbą. Marija Dautartaitė, būdama prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, dirbo su kampanija „Už saugią Lietuvą“, kurios rezultatai buvo labai iškalbingi ir aiškūs. Marija pamilo socialinę politiką ir jos keliai vėliau nuvedė į Harvardo universiteto Vaiko raidos centrą, kuriame suprato, jog mokslas jau turi atsakymus, yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kodėl, pavyzdžiui, Lietuvoje susiduriame su tam tikromis socialinėmis problemomis. Marija tiki, jog daug pigiau ir prasmingiau yra imtis prevencijos tam, kad jų išvengtume, nes dažnai, jas pastebėjus paauglystėje ar dar vėliau, spręsti yra arba labai brangu, arba jau per vėlu. Todėl dėmesys, pagalba tėvams, kurie augina mažus vaikus, yra pirmasis žingsnis siekiant sėkmingos ir laimingos visuomenės. Apie tai Marija svajoja ir tiki, kad Lietuva, būdama maža šalis, turi tam visas galimybes. Tikriausiai pastebėjote, kad ankstyvosios vaiko raidos tema šiandien tikrai „ant bangos“. Ir ne be reikalo. Pasak mokslininkų, pirmosios tūkstantis gyvenimo dienų, t.y. pirmieji treji gyvenimo metai, yra jautriausias ir svarbiausias gyvenimo etapas, kai formuojasi visos vaiko emocinės ir fiziologinės sistemos, įgūdžiai – pamatas viskam, ką vaikas turės išmokti vėliau, norėdamas tapti sėkmingu visuomenės nariu. „Būtent per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus formuojasi tolesnio gyvenimo pagrindai, kuriasi pamatiniai vaiko elgesio modeliai, susidaro pagrindinių įgūdžių bazė, o savijauta turi itin svarbų poveikį ateities sveikatai. Vaiko raidos mokslas teigia, kad šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus artimas ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo. Net jei tai nėra tėvas, bet senelis, globėjas ar net socialinis darbuotojas – svarbu, kad šalia vaiko būtų bent vienas suaugęs žmogus, suprantantis vaiko poreikius ir į juos reaguojantis.“ (https://www.bernardinai.lt/iniciatyvos-mamadu-autores-sms-zinutemis-padesime-tevams-atliepti-vaiku-poreikius-nuo-pirmos-gimimo-dienos/ ) „MaMaDu“ tikslas – ne apkrauti tėvus kalnu informacijos ar patarimais apie tai, kokius būrelius reikėtų lankyti ir žaislus pirkti, bet padėti, siunčiant kassavaitines trumpąsias SMS žinutes, su koncentruota, mokslininkų paremta informacija, atverti vaikų raidos galimybes ir pasiekti pilną jų potencialą. Iš esmės žinutėse nesulauksite jokių patarimų, kuriems būtų reikalingi pinigai. Nes pirmaisiais keliais gyvenimo metais vaikui pilnai užtenka laimingų, smalsių tėvų ir saugios aplinkos. Apie šių žinučių turinį ir temas plačiau pakalbėsime su Marija. Kviečiu klausyti ir dalintis pokalbiu bei žinia apie puikų projektą su savo rato žmonėmis – draugais, seneliais, jūsų vaiko krikšto tėvais, auklėmis ar darželio auklėtojais, kad kuo daugiau žmonių pasiektų vertinga informacija apie ankstyvosios vaiko raidos svarbą. Taip pat kviečiu remti „Kalba mamos“ lietuviškoje paramos rinkimo platformoje Contribee, kur jūsų lauks tik rėmėjams skirti papildomi pokalbiai. O jeigu tinklalaidę atradote tik dabar, kviečiu pasižvalgyti archyve, kur rasite virš 30 pokalbių įvairiausiomis temomis. Jeigu norite pirmieji sužinoti apie naujus pokalbius, prenumeruokite tinklalaidę platformoje, kurioje ją klausote. Ačiū, kad remiate ir dalinatės žinia apie pokalbius. Kalbėkime, mamos! Marija

Vilniaus miesto skaitmeninės strategijos autorė, Harvardo universiteto Digital Program narė, IT mokslų daktarė, pranešėja įvairiose konferencijose, Lietuvos IT vadovu klubo Cio.lt vadovė. Nuolat aktyviai prisideda prie skaitmeninių inovacijų plėtojimo.

Harvardo universiteto investicinis fonsas yr beveik 4 kartus didesnis nei Lietuvos biudžetas. Vilniaus universitetas eina panašiu keliu ir kuria savo fondą. Kaip jis veikia ir kas iš to mūsų ekonomikai?Taip pat kokių naujovių išvysime oro uostuose po pandemijos ir kaip veikia kavinės efektas?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Įtampa Jungtinėse Valstijose užaugo iki to, kad į Kapitolijaus pastatą Donaldo Trumpo rėmėjai įsiveržė jėga. Vienas jų atsinešė konfederatų vėliavą. Penki žmonės žuvo. Susisiekėme su penkiolika metų Valstijose gyvenančia mokslininke Ieva Jusionyte, siekdami geriau suprasti dabartinę šalies būklę. Tai yra pirmasis interviu specialiai NARA „Youtube“ kanalui. Klausytojų prašymu, dalinamės juo ir podkastų platformose. Ieva Jusionytė yra antropologė, aprašiusi gaisrininkų ir paramedikų darbą prie JAV-Meksikos sienos, o šiuo metu tirianti JAV ginklų prekybos ir kultūros įtaką Meksikai. Jos tekstai publikuoti „The Atlantic“, „LA Times“ ir „The Guardian“, o jos knyga „Threshold: Emergency Responders on the U.S.-Mexico Border“ pernai pripažinta geriausia JAV darbo antropologų asociacijos knyga. Ieva Jusionytė dėsto Brown universitete Rhode Island’e, o anksčiau dėstė Harvardo ir Floridos universitetuose. Su ja kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas sausio 15 d. Epizode skamba Vitalijos Glovackytės muzika. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/naralt

Naujausio leidinio „Metai“ numerio apžvalga su vyr. redaktoriumi Antanu Šimkumi. Pasaulio įvykių apžvalgoje: ar verta mokėti dešimtis tūkstančių dolerių už Harvardo universiteto studijas ant sofos? Kaip pandemija pakenkė italų smuikų gamintojams? Ir kodėl verta nustoti statyti dangoraižius?Prasideda Kristupo vasaros festivalis. Nepaisant šiemet kilusių sunkumų, organizatoriai vis tiek stengiasi laikytis svarbiausių principų: čia skambės kokybiška muzika, įdomūs atlikėjai, žanrų įvairovė bei galimybė kiekvienam atrasti tai, kas artima.Klaipėdoje pristatytas sumanymas iki 2023 metų sausio sukurti vaidybinį istorinį veiksmo filmą apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.Artėjant Seimo rinkimams, domėsimės, kokio reguliavimo reikia tikslinei politinei reklamai internete. Koks dabar politinės reklamos reguliavimas internete ir kaip užtikrinti skaidresnes rinkimines kampanijas socialiniuose tinkluose? Apie tai diskutuosime su Vyriausios rinkimų komisijos primininke Laura Matjošaityte, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovu Sergejumi Muravjovu ir organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadove Marija Šaraite. Apie moterų indėlį į Lietuvos istoriją Donato Puslio pokalbis su knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ autorėmis Viktorija Aprimaite ir Viktorija Urbonaite.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

"Daug buveinių": Tauragės žydas - Kinijos apaštalas ir Šanchajaus "Harvardo" įkūrėjas Tauragės žydas, anglikonų vyskupas, krikščioniško koledžo Šanchajuje įkūrėjas ir vadovas, Biblijos vertėjas į kinų kalbą – apie Jozefą Šereševskį, vadinamą Kinijos apaštalu,  pasakoja Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro muziejininkė, menotyrininkė dr. Vilma Gradinskaitė. Ved. Jūratė Kuodytė.

Kai antropologė Ieva Jusionytė, tuomet Vilniaus universiteto studentė, išvyko į JAV, ji nežinojo, kad ten praleis 13 metų ir taps dėstytoja Harvarde, viename geriausių pasaulio universitetų. Bet įvyko būtent tai. Pernai mokslininkė išleido antrąją knygą „Threshold“ („Slenkstis“), kurioje aprašė gyvenimą prie JAV ir Meksikos sienos, kur pati dirbo kartu su gaisrininkais ir paramedikais. Dabartinis JAV prezidentas buvo išrinktas jo gerbėjams skanduojant „Build the wall“, tačiau, kaip teigia metus pasienyje dirbusi Jusionytė, labiausiai sienos reikalauja tie, kurie niekada nėra matę, kaip gyvena pasienio bendruomenės. Įtampa prie sienos auga. Per pastaruosius du dešimtmečius kirsdami JAV-Meksikos sieną žuvo 7,000 žmonių – ir tai tik tie, kurių kūnai surasti. Arizonos universiteto mokslininkas, davęs dokumentų neturintiems migrantams vandens ir švarių drabužių, šiuo metu gali būti nuteistas iki 20-ies metų kalėjimo. „Visi mes iš tikrųjų esame migrantai“, – sako Ieva Jusionytė.. „Beveik nesutikau amerikiečių, kurie gali pasakyti, kad visi jų protėviai yra Navajo, Pima ar kitų vietinių gyventojų palikuonys. Visi prieš šimtą ar kelis šimtus metų atvyko čia iš Europos.“ Šis pokalbis – tai bandymas suvokti migraciją iš esmės per mokslininkę, kuri klausimui paskyrė savo karjerą. Kviečiame jį išgirsti. Foto istorija: https://nanook.lt/podcast/mes-visi-esame-migrantai-harvardo-destytoja-ieva-jusionyte/ Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://patreon.com/NanookMultimedia

Apie eksperimentus kodų grafikos srityje – pokalbis su skaitmeninės judančios grafikos dizaineriu Mindaugu Dudėnu, kūrusiu šiųmetinio „Kino pavasario“ vizualą. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Kalbos ryto“ rubrikoje – Harvardo universiteto doktorantė Andreja Siliunas pasakoja apie lietuvišką tapatybę ir tautiškumo bei nacionalizmo tendencijas Lietuvoje. Kas sieja po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvių kilmės rašytojus? Diskusija apie pirmąjį pasaulinį pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą, specialiai jam parengtą antologiją „Egzodika“ ir Lietuvos įtaką užsienyje gyvenančių autorių kūrybai ir tapatybei su suvažiavimo dalyviais: Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininke Jūrate Caspersen, Kanadoje gyvenančiu rašytoju Antanu Šileika, poetėmis Judita Grubliene iš Jungtinės Karalystės ir Ingrida Daukšyte, ilgą laiką gyvenančia Ispanijoje. „Klasikos enciklopedija“ – apie Mikelandželo (Michelangelo) Antonioni. Ved. Indrė Kaminckaitė.

NASA-oje dirbanti Eglė Čekanavičiūtė yra kosmobiologė – profesija, reta net ir tarp kosmoso tyrėjų. Pirmajame rudens sezono interviu ji atveria kelią tiek į kosmoso tyrimų virtuvę, tiek į mokslininkės karjerą. „Nuskristi studijuoti į Ameriką atrodė sunkiau, nei nuskristi į mėnulį“, – prisimena Harvardo ir Stanfordo absolventė. Pirmąjį norą įgyvendinti pavyko. Antrasis – pakeliui? Prisidėkite prie NYLA podkasto kūrimo „Patreon“: https://patreon.com/nanookmultimedia

„Naujienų pulse“ kelios žinios iš užsienio – prisiminsime neseniai žemiškąją kelionę baigusį britų kompozitorių ir dirigentą Oliverį Knusseną bei praėjusią savaitę 2018 m. Pierre Fournier prizą pelniusį amerikiečių violončelininką Reinerį Crosettą. Vėliau susitiksime su jaunuoju kompozitoriumi Simu Šakeniu, jau netrukus pradėsiančiu studijas Harvardo universitete. Taip pat prisiminsime ir prieš 160 metų gimusį belgų smuikininką ir kompozitorių Eugène‘ą Ysaÿe. O paskutines laidos minutes skirsime poilsiaujantiems ar bent jau svajojantiems neskubančiai atsikvėpti. Ved. Ignas Gudelevičius.

„Naujienų pulse“ kelios žinios iš užsienio – prisiminsime neseniai žemiškąją kelionę baigusį britų kompozitorių ir dirigentą Oliverį Knusseną bei praėjusią savaitę 2018 m. Pierre Fournier prizą pelniusį amerikiečių violončelininką Reinerį Crosettą. Vėliau susitiksime su jaunuoju kompozitoriumi Simu Šakeniu, jau netrukus pradėsiančiu studijas Harvardo universitete. Taip pat prisiminsime ir prieš 160 metų gimusį belgų smuikininką ir kompozitorių Eugène‘ą Ysaÿe. O paskutines laidos minutes skirsime poilsiaujantiems ar bent jau svajojantiems neskubančiai atsikvėpti. Ved. Ignas Gudelevičius.

Bliūkšta premjero pareiškimai apie korupcinius „Lietuvos energijos“ projektus. Laikinoji Seimo komisija nusprendė, kad nėra pagrindo pradėti apkaltą Artūrui Skardžiui. Mokesčių reforma Seime eina per komitetus ir įgauna naujas formas.Rubrikoje „Valtybė – tai Tu“ vieši ką tik iš Harvardo sugrįžęs apžvalgininkas Linas Kojala.JAV pasitraukė iš JT Žmogaus teisių tarybos.

Bliūkšta premjero pareiškimai apie korupcinius „Lietuvos energijos“ projektus. Laikinoji Seimo komisija nusprendė, kad nėra pagrindo pradėti apkaltą Artūrui Skardžiui. Mokesčių reforma Seime eina per komitetus ir įgauna naujas formas.Rubrikoje „Valtybė – tai Tu“ vieši ką tik iš Harvardo sugrįžęs apžvalgininkas Linas Kojala.JAV pasitraukė iš JT Žmogaus teisių tarybos.

Kinų filosofai apie meną gyventi. Kuo ypatinga kinų filosofija? Ji nekelia abstrakčių klausimų, kokia gyvenimo prasmė ar patirtis yra objektyvi, kas aš esu, jie klausia: kokia jūsų kasdienybė? Pirmiausiai jiems rūpėjo pakeisti kasdienę elgseną, jų nuomone, svarbiausia visą dėmesį sutelkti į žmonių tarpusavio santykius: „bendraudami vieni su kitais mes kaskart prisidedame prie naujo pasaulio kūrimo“, – teigia jie. Kinų filosofai buvo įsitikinę, kad dideli pokyčiai įvyksta mažose kasdienybės detalėse – būtent jose turėtume ieškoti gyvenimo visavertiškumo.Pokalbis su knygos “Kelias“ (autoriai Harvardo universiteto profesorius M.Puett ir rašytoja, žurnalistė Ch. Gross-Loh) vertėju, literatūros apžvalgininku Dainiumi Vanagu.

Kinų filosofai apie meną gyventi. Kuo ypatinga kinų filosofija? Ji nekelia abstrakčių klausimų, kokia gyvenimo prasmė ar patirtis yra objektyvi, kas aš esu, jie klausia: kokia jūsų kasdienybė? Pirmiausiai jiems rūpėjo pakeisti kasdienę elgseną, jų nuomone, svarbiausia visą dėmesį sutelkti į žmonių tarpusavio santykius: „bendraudami vieni su kitais mes kaskart prisidedame prie naujo pasaulio kūrimo“, – teigia jie. Kinų filosofai buvo įsitikinę, kad dideli pokyčiai įvyksta mažose kasdienybės detalėse – būtent jose turėtume ieškoti gyvenimo visavertiškumo.Pokalbis su knygos “Kelias“ (autoriai Harvardo universiteto profesorius M.Puett ir rašytoja, žurnalistė Ch. Gross-Loh) vertėju, literatūros apžvalgininku Dainiumi Vanagu.

Laidą pradėsime „Naujienų pulsu“, kuriame - apie naują Harvardo universiteto studijų programą ir milijoną dolerių Lunenburgo muzikos akademijos restauracijai. Skiltyje „Meduolis melomanui“ kviesime išgirsti, kokia muzika mieliausia LRT RADIJO žinių vedėjai Aistei Plaipaitei. „Garso failai“ atskleis, kaip filmo garso takelis gali įkvėpti parašyti fugą. Skiltyje „Retro“ - Vladimiro Horowitzo 1953 m. F. Chopino įrašas.

Kokį Vilnių pamatė dailininkė Eglė Ridikaitė. „Metų knygos rinkimuose“ dalyvauja Eugenijaus Ališankos knygos. Svarbiausius vaikystės metus praleistus Lietuvoje prisimena žinomas JAV karikatūristas Al Jaffee. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Pokalbis su Harvardo universitete dirbančia antropologe Ieva Jusionyte.

Kokį Vilnių pamatė dailininkė Eglė Ridikaitė. „Metų knygos rinkimuose“ dalyvauja Eugenijaus Ališankos knygos. Svarbiausius vaikystės metus praleistus Lietuvoje prisimena žinomas JAV karikatūristas Al Jaffee. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Pokalbis su Harvardo universitete dirbančia antropologe Ieva Jusionyte.

„Jei manęs paklaustumėt: ar tu tikras, kad tai pavyks? Aš negalėčiau atsakyti, kad esu absoliučiai tikras. Tačiau jei paklaustumėt, ar turėtume pabandyti, atsakyčiau, kad nieko nedaryti ir palikti tokią riziką ateities kartoms yra neįmanoma“, – taip interviu LRT radijui apie pasaulio mokslininkų raginimus atsisakyti iškastinio kuro ir sustabdyti klimato kaitą kalba prof. Anilas Markandyja iš Baskų klimato kaitos centro Ispanijoje. „Todėl priimdami sprendimus didelio netikrumo sąlygomis vadovaujamės vadinamuoju atsargumo principu. Jis yra daugelio klimato kaitos valdymo politikos priemonių pagrindas“, – priduria jis.Prof. A. Markandyja yra Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius. 2007 m. drauge su kitais Jungtinių tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos mokslininkais ir su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi, Alu Goru jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Kembridžo universitetas šį aplinkosaugos ekonomistą yra įtraukęs į 50-ies įtakingiausių darnaus vystimosi mąstytojų sąrašą. Daugiausiai profesoriaus publikacijų išleista klimato kaitos, aplinkos vertinimo, aplinkos politikos, energetikos ir aplinkos, žaliosios apskaitos, makroekonomikos ir prekybos sričių tematika. Lietuvoje jis lankėsi Kauno technologijos universiteto kvietimu.Nuotrauka: Prof. Anilas Markandya. Kauno technologijos universiteto nuotr.

„Jei manęs paklaustumėt: ar tu tikras, kad tai pavyks? Aš negalėčiau atsakyti, kad esu absoliučiai tikras. Tačiau jei paklaustumėt, ar turėtume pabandyti, atsakyčiau, kad nieko nedaryti ir palikti tokią riziką ateities kartoms yra neįmanoma“, – taip interviu LRT radijui apie pasaulio mokslininkų raginimus atsisakyti iškastinio kuro ir sustabdyti klimato kaitą kalba prof. Anilas Markandyja iš Baskų klimato kaitos centro Ispanijoje. „Todėl priimdami sprendimus didelio netikrumo sąlygomis vadovaujamės vadinamuoju atsargumo principu. Jis yra daugelio klimato kaitos valdymo politikos priemonių pagrindas“, – priduria jis.Prof. A. Markandyja yra Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius. 2007 m. drauge su kitais Jungtinių tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos mokslininkais ir su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi, Alu Goru jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Kembridžo universitetas šį aplinkosaugos ekonomistą yra įtraukęs į 50-ies įtakingiausių darnaus vystimosi mąstytojų sąrašą. Daugiausiai profesoriaus publikacijų išleista klimato kaitos, aplinkos vertinimo, aplinkos politikos, energetikos ir aplinkos, žaliosios apskaitos, makroekonomikos ir prekybos sričių tematika. Lietuvoje jis lankėsi Kauno technologijos universiteto kvietimu.Nuotrauka: Prof. Anilas Markandya. Kauno technologijos universiteto nuotr.

Ar internetas sukels švietimo revoliuciją ir pakeis mokymąsi bei studijas? Jau šiandien anglų kalbą mokantys moksleiviai ir studentai internetu gali žiūrėti pačių geriausių pasaulio universitetų, pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos instituto, Harvardo, Prinstono, Jeilio, Berklio, Stanfordo ir kitų prestižinių universitetų dėstytojų paskaitų net neišeidami iš namų. Kai kurie elitiniai pasaulio universitetai tokiems klausytojams išduoda net ir atvirųjų internetinių kursų baigimo pažymėjimus. O ir jau randasi lietuviškų interneto svetainių, kuriose pažangiausi informacinių technologijų, anglų ar lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai pristato savo interaktyvias pamokas, skirtas jaunesnio arba anglų kalbos dar gerai nemokančio mokyklinio amžiaus mokiniams. Laidoje dalyvaus: Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos informacinių technologijų mokytojas Mindaugas Breiva ir technologijų žurnalistas, interneto svetainės „Technotopija" redaktorius Andrius Jovaiša.

Ar internetas sukels švietimo revoliuciją ir pakeis mokymąsi bei studijas? Jau šiandien anglų kalbą mokantys moksleiviai ir studentai internetu gali žiūrėti pačių geriausių pasaulio universitetų, pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos instituto, Harvardo, Prinstono, Jeilio, Berklio, Stanfordo ir kitų prestižinių universitetų dėstytojų paskaitų net neišeidami iš namų. Kai kurie elitiniai pasaulio universitetai tokiems klausytojams išduoda net ir atvirųjų internetinių kursų baigimo pažymėjimus. O ir jau randasi lietuviškų interneto svetainių, kuriose pažangiausi informacinių technologijų, anglų ar lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai pristato savo interaktyvias pamokas, skirtas jaunesnio arba anglų kalbos dar gerai nemokančio mokyklinio amžiaus mokiniams. Laidoje dalyvaus: Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos informacinių technologijų mokytojas Mindaugas Breiva ir technologijų žurnalistas, interneto svetainės „Technotopija" redaktorius Andrius Jovaiša.