Podcasts about jonini

Per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, daugelio einančiųjų į bažnyčią rankose bus žolynų, laukų ir darželių gėlių puokštės. Ne vieno rankose bus ir žinomos Vilniaus rajono Melkio kaimo gėlininkės Eglės Gintauskienės sodyboje išaugintos gėlės. Jos puoselėjamų beveik 200 veislių bijūnų tarp jų nepamatysim – jie jau peržydėję, bet kitų margaspalvių daugiamečių žydinčių gausu. Gėlininkė pasakoja apie nelengvą verslą, sodybos augalus ir medžius neseniai niokojusią stichiją, retėjančias daugiamečių gėlių augintojų gretas.Įprasta sakyti, kad geriausia vaistažoles rinkti iki Joninių. Tačiau anot VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaro Mariaus Lasinsko, kai kurie augalai, rinkti per Žolinę, dabar atskleidžia gerąsias savybes. Kokias vaistažoles dabar reikėtų rinkti, kaip derėtų švęsti Žolinę, pataria Marius Lasinskas.Mokslininkai padeda žemdirbiams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Dirvožemis, jo būklės kitimas rūpi ir žemdirbiams, ir mokslininkams. Pastarieji jau ketvirtį amžiaus tiria dirvožemį, jo dirbimo būdus. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo daktaro Virginijaus Feizos, bus atliekami eksperimentai, padėsiantys žemdirbiams ateityje efektyviau ūkininkauti.Užulėnis, esantis Ukmergės rajone, neatsiejamas nuo prezidento Antano Smetonos. Būtent čia įsikūręs jam priklausęs dvaras, kurio istorija stebina ne mažiau, nei šiuo metu vykdomos Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos. Apie tai pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.Roko muzika Ispanijos avių ūkiuose – toks sprendimas stebina, tačiau avių kirpėjai tam turi paaiškinimą.Ved. Regina Montvilienė

Kasmet po Joninių daliai žmonių lieka labai nedaug laiko – vos kelios dienos – priimti sprendimą, ar jie nori pradėti kaupti privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose. Iki birželio 30 d. jie turi arba atsisakyti pradėti, arba nedaryti nieko ir nuo liepos jau pradės dalyvauti antrojoje pakopoje. Bet šiemet sprendimą žmonėms tenka priimti laiku, kai ne visai aišku, kaip bus pataisyta pati antroji pakopa: valdantieji tą pažadėjo po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Tai kokių pokyčių reikia? Ir, svarbiausia, ar leisti iš kaupimo pasitraukti? Diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis, Vartotojų aljanso viceprezidentas Marius Jansonas ir Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.Ved. Irma Janauskaitė

Joninių tradicijos siekia dar pagonybės laikus, todėl iki dabar išlikę papročiai siejami su gamta, dažnai mistiški. Ieškoma paparčio žiedo, tikima, kad rasoje nusiprausę pajaunės. Tačiau mistika, gali virsti tikrove. Joninių rytą saulėtekio metu, prieš iškrentant rasai surinktos žolelės turi daugiau gydomųjų savybių. Tuo įsitikinusi VU darbuotoja, Ukmergės rajone vaistažoles renkanti ir auginanti Giedrė Radzevičiūtė.Joninių proga renginiai jau vyko, o šiandien – šventės šeimose, kuriose yra Janinų ir Jonų. Kaip šią dieną mini ūkininkai Jonai ir Janinos, ar visiems šventė, o gal kai kas dirba? Paklausinėti keturios Janinos ir keturi Jonai skirtingai, bet įdomiai mini savo vardo dieną, o kai kurie neturi tam laiko.Telšių rajono Kegų kaimo senjorai, susirinkę vienoje troboje, pasakojo apie vyresnių žmonių gyvenimo kaime ypatumus, kasdienius rūpesčius, likusius džiaugsmus. Stefa, Rūta, Vanda, Zita, Danutė ir Juozas sutaria, kad kaimas labai keičiasi, mažėja. Nors kai kurie abejoja ar išliks, bet kiti tiki, kad buvo ir bus.Ved. Arvydas Urba

Ukrainos lyderio teigimu, vien šį mėnesį Kremlius jo šalyje panaudojo apie pustrečio tūkstančio aviacinių bombų.Ženkliai išaugusius suaukoto kraujo poreikius regionų ligoninės sieja su ypač sunkių ligonių perpildytais skyriais, ilgomis eilėmis ir sudėtingu patekimu pas gydytojus.Kodėl savo prasmės nepraranda Joninių šventė?LRT Televizija Jonines tradiciškai sutiks Nidoje su laida „Duokim garo“.Nemuno saloje Kaune minimas Lietuvos plaukimo šimtmetis.Ved. Madona Lučkaitė

Vilniečiai piktinasi neseniai mieste atsiradusiais elektriniais dviračiais, kurie užima „Bolt“ paspirtukų vietas. Savivaldybė sako, kad piktintis nėra ko – elektriniams dviračiams galioja lygiai tokios pačios taisyklės, kaip ir paspirtukams, jiems priklauso ir tos pačios stovėjimo vietos. Kaip vertinate naujai atsiradusius elektrinius dviračius?„Tikrai nėra taip, kad, nutolus nuo sostinės, sumažėja kultūros. Gal netgi atvirkščiai – palyginus su žmonių skaičiumi, mes pasiūlome ir daugiau, ir kokybiškiau nei didmiesčiai“, – sako Paežerių dvare dirbantis Vilkaviškio kultūros veikėjas Andrius Milinkevičius.Artėjant ilgajam Joninių savaitgaliui, specialistai perspėja saugotis suaktyvėjusių sukčių. Tuo metu pareigūnai, kaip ir sukčiai, pluša kasdien – pavyzdžiui, skambinėja degalinėms, mobiliojo ryšio operatoriams, kad apsaugotų verslą bei žmones nuo finansinių nusikaltėlių. Kaip atrodo nematomas pareigūnų darbas, siekiant žmones apsaugoti nuo sukčių, ir kiek patys gebate apsisaugoti nuo jų?Ved. Edvardas Kubilius

1974 m. įkurtas Lietuvos etnografijos muziejus švenčia savo 50-metį. Apie sukaktį ir artėjančią Joninių šventę kalbamės su muziejaus direktore Gita Šapranauskaite.Naują laidą „Aplink pasaulį per 50 minučių“, skirtą pasaulio muzikai, LRT KLASIKOS eteryje pristato kompozitorius Domantas Pūras.Jeilio universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos studijoms, buvo pristatyta ir prieš kelerius metus išleista knyga „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai“, kurioje spausdinami Berklio universiteto architektūros istorijos mokslų daktaro ir dailės ir architektūros istorijos profesoriaus Niujorko miesto universitete Jono Mačiuikos 1992 m. daryti interviu su sovietmečio Lietuvoje dirbusiais architektais. Apie galimybę dirbti Lietuvai iš 1992 m. perspektyvos pasakoja Jonas Mačiuika ir knygos bendraautorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė.Birštone vyko Baltijos gitarų festivalis, kurio metu ne tik koncertavo klasikinės gitaros meistrai iš Lietuvos, Juodkalnijos, Airijos ir kitų šalių, bet taip pat vyko ir Tarptautinis klasikinės gitaros konkursas, kurio metu pirmą kartą net du lietuviai.Niu Heivene - susitikimas su poete, rašytoja, dramaturge ir vertėja, Amerikos lietuve Laima Vince Sruoginis. Gyvais jos liudijimais piešiamas sovietinės Lietuvos paveikslas, aptariami ir svarbūs šiandieniai darbai. Kokiais pačiais keisčiausiais būdais sovietmečiu yra tekę nukreipti cenzorių dėmesį? Kodėl nepatogus buvo pirmasis susitikimas su okupuotoje Lietuvoje gyvenusia teta? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Joninės Druskininkuose labai laukiamos, nes būna kupinos paslapties, apeiginių elementų bei žaidimų. Tradiciškai pinami žolynų vainikai, naktį su fakelais einama praustis Druskonio ežere, deginami laužai, dainuojama, šokama ir, žinoma, ieškoma paparčio žiedo netradiciniuose intriguojančiuose naktiniuose žygiuose. Joninių mugė sugrįžta į jaukiąją Druskininkų Vilniaus alėją ir džiugins pirkėjus bei smalsautojus birželio 21-23 dienomis. Apie artėjančią Joninių šventę Druskininkuose kalbėjome su Druskininkų kultūros centro komunikacijos grupės specialiste Alina Leminskaite.

Nuo šiaurės Lietuvoje vingiuojančio Tatulos upelio gavusi pavadinimą viešoji įstaiga „Tatulos programa“ jau tris dešimtmečius vienija karstinio regiono – Biržų ir Pasvalio rajonų – ekologinius ūkius. Tik bėda, kad pastaraisiais metais ekologiškai ūkininkaujančių skaičius mažėja. Tai lemia ne tik natūralios priežastys: amžius, ligos, bet didžiule dalimi – valdžios sprendimai. Pasakoja viešosios įstaigos „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė ir ūkininkė Valerija Taurienė.Ūkininkai raginami deklaruoti ir valstybinę žemę. Prieš trejus metus, pasikeitus tvarkai, kiekvienas deklaruojamas plotas turi būti pagrįstas panaudos ar nuomos sutartimis. Deklaravimo procesui įsibėgėjant ūkininkams kyla klausimų, į kuriuos atsako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.Įdomu žinoti. Augalai, kuriuos dabar iki Joninių ir po jų galima rinkti, žmogui gali padėti nuo įvairių negalavimų. Kuo? Pataria VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.Ved. Regina Montvilienė

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – Vilmos Venslovaitienės skambutis, diskusija apie „Panevėžio“ naujokus ir galimybes, A lygos kovų apžvalga, judesiai transferų rinkoje ir atsakymai į žiūrovų klausimus. Komanda – 15min žurnalistai Aurimas Tamulionis, Marius Bagdonas ir Mantas Krasnickas. 00:00 Įžanga, vadovas Bagdonas ir Joninių laužai 07:50 „Žalgirio“ pergalė, „Kauno Žalgirio“ išvargtas taškas 18:32 Vilmos Venslovaitienės skambutis 25:17 Tęsiam apie A lygą svarstom apie „Žalgirio“ permainas 40:52 Raudona kortelė, pažadinusi „Hegelmann“ 43:57 „Šiaulių“ puiki pergalė 48:53 „Panevėžio“ darbiniai trys taškai 53:24 Naujokai Panevėžyje ir šansai kovoje dėl titulo 1:05:06 Kas praeis varžovus Europoje? 1:06:45 Natūrali veja LFF stadione 1:08:40 Europos jaunimo čempionatas ir Bagdono pasakojimas 1:21:48 Saudo Arabijos pinigų lietus ir jo įtaka 1:33:48 Perėjimai, Mbappe ateitis, Gvardiolas Mančesteryje 1:46:16 Krasnicko statistika 1:46:36 Klausimas dėl Beno Šatkaus galimybių 1:52:10 Kas stato stadionus? 1:53:43 „Riterių“ ateitis iškritus iš A lygos 1:56:55 A lygos žaidėjų pašalinės veiklos 1:59:35 Jaunimo turnyrų prasmė ir reikšmė

Dar žėruoja Joninių laužų žarijos, dar plaukia upėm vainikai ir nuo rasos svyra žolynai. Kažkur tarp jų turėtų būti pasimetęs paparčio žiedas, nes jo ir vėl niekas nerado. O gal kažkam pavyko?Kęstutis Obelevičius, Vytauto Didžiojo Botanikos sodo kolekcijų kuratorius pasakoja apie Joninių meto ir šio meto augalus, kaip į sausrą reaguoja laukiniai augalai?Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, kad buvome įpratę, jog ne laiku gimęs, atvestas, išperėtas jauniklis yra lyg nevykęs eksperimentas. Dabar jis lyg ir pateisinamas.Kodėl?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos politikai, įamžinti prabangių mados namų reklamoje, degantis Pentagonas ar Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo suėmimas – visa tai ne tikri užfiksuoti faktai, o dirbtinio intelekto sukurti vaizdai. Kaip ši,vis labiau įsigalinti, technologija gali atsiliepti tolesniam mūsų gyvenimui, domisi Evelina Povilavičiūtė.Artėja šiltas Joninių savaitgalis, kurį nemaža dalis švęs gamtoje, prie ežerų ar prie jūros. Gelbėtojai, paprastai, su nerimu laukia ilgųjų vasaros savaitgalių. Statistika rodo, kad per pastaruosius 5 metus per Jonines nuskendo 15 žmonių.Jei netektų reguliarių pajamų, nekeisdami savo gyvenimo būdo, 53 procentai Lietuvos gyventojų iš turimų santaupų pragyventų tris mėnesius ar trumpiau. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Ar jūs turite santaupų ir kiek laiko iš jų galėtumėte išgyventi?„Verso laike“ apie renginių kainas. Dalis organizatorių sako, kad aukšta infliacija šalyje jas koreguoja. Kainos šiemet gali būti penktadaliu didesnės nei pernai.Kasmet vis mažiau abiturientų laiko prancūzų ir vokiečių kalbos egzaminus. Laikyti prancūzų kalbos egzaminą šią savaitę pasirinko 23, vokiečių – 71 jaunuolis. Tuo metu Lietuvos įmonės vis dažniau susiduria su šiomis kalbomis kalbančių specialistų trūkumu.Ved. Rūta Kupetytė

Saulėgrįžos proga prisiminsime seniausius lietuvių ir lietuvininkų Joninių papročius. Trumpiausią naktį reikia saugotis laumių ir velnių, nuo jų lietuviai gindavosi dilgėlėmis, saugodavo gyvulius ir save. Joninių šventės ir burtų laikas. Lietuvininkės, kad gautų jaunikį, kurio trokšdavo, turėjo pavogti jo kelnes ir užsiimti burtais. O dzūkės susirinkdavo visus audinius iš lauko, mat jei ryte bus sutepti - esi griešna.Skuodo rajone pagaliau galima įkopti į Paparčio kalno viršūnę ir išvysti ypatingus akmenis. Barstyčių kaimo bendruomenė atvėrė kalną ne tik sau, bet ir visai Lietuvai.Penktadienio rubrikoje „Miestiečiai kaime“ - apie porą iš Kauno, Aistę ir Edmundą Leonaičius, persikėlusius gyventi į sodybą Kaišiadorių r. ir sumaniusius auginti daržoves iš senovinių augalų sėklų, skaičiuojančių net tūkstančius metų, bei pažinusius senosios sodybos dvasias.Ved. Kristina Toleikienė

Pasitiksime šventinį Joninių savaitgalį su įvairių dešimtmečių folkroko, psichodelinio folko, lietuviško neofolko muzikos įrašais, mažiau girdėtų dainų-autorių atlikėjų kūriniais –„Sen Svaja“, „Working Hobo“, Jimmie Spheeris, John Martyn ir kt.Ved. Lukas Devita

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė teigia, kad sodininkai jau ne vienerius metus išgyvena šią problemą, tad versliniams uogynams ir sodams jau pasitelkia specialiai tam augintas bites ir kitus vabzdžius. Galimas masinio vabzdžių nykimo priežastis aptarė doc. dr. Eduardas Budrys ir aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius. Viena priežasčių - Lietuvoje iki šių metų buvo naudojami agresyvus ir ypač vabzdžiams apdulkintojams kenkiantys pesticidai.Liepos 2-ąją pirmą kartą švęsime Nacionalinę uogos dieną. Nepraleiskite progos vykti į ūkius ir tiesiog uogynuose sočiai prisivalgyti įvairiausių lietuviškų uogų. Sužinosite, kuo juos vertingesnės už pietų šalyse užaugintas uogas.Duonos kepėjas Janis Kriekis tikriausiai jau geriau žinomas Lietuvoje, nei gimtojoje Latvijoje. Jo prekystalis mugėse visuomet išsiskiria puošnumu, o parduodamos ne daugiau kaip keturios-penkios skirtingos kepinių rūšys. „Kad pirkėjui nekiltų sunkumų renkantis“, - sako jis. Pokalbis apie puoselėjamą duonos kepimo tradiciją ir Joninių šventės papročius Latvijoje.Ved. Kristina Toleikienė

Vis daugiau mokyklų vadovų kritikuoja pratęstus mokslo metus pastebėdami, kad mokymasis kone iki Joninių mažai efektyvus. Mat, viena vertus, reta Lietuvos mokykla turi vėdinimo sistemas, tad tiek mokiniams, tiek mokytojams yra per karšta sėdėti tvankiose klasėse, o tomis dienomis, kai mokyklose vyksta valstybiniai brandos egzaminai, reikia dar ir sugalvoti, kaip organizuoti ugdymą 9–11 klasių mokiniams, o ilgosiose gimnazijose visų klasių: pradedant pradinukais, baigiant vienuoliktokais mokiniais.Didmiesčiuose esančios mokyklos organizuoja vaikams edukacijas netradicinėse erdvėse arba išvykas į kitus miestus ar net šalis. Bet dalis mokinių nevažiuoja į šias išvykas, nes jų tėvai neturi lėšų kelionėms. Mažesnių miestų (kuriuose nėra daug galimybių išsivesti vaikus į netradicines erdves) mokyklų vadovai egzaminų dienomis organizuoja mokiniams nuotolines pamokas, bet į jas didžiuma mokinių neprisijungia. Dar kitus vaikus tėvai jau nuo birželio pradžios išsivežė atostogauti. O ir daugybė vyresniųjų klasių mokinių iš nepasiturinčių šeimų jau nuo gegužės mėnesio įsidarbina. Tad daugybės mokyklų mokytojai jau yra išvedę mokiniams trimestrus ir dabar, kaip neoficialiai šmaikštaujama, visi tik „stumdosi ir imituoja ugdymą“.Šiemet pradinukai mokėsi iki birželio 8 d., vienuoliktokams mokslo metai baigsis birželio 15 d., o 5–10 klasių mokiniams jie tęsis iki birželio 22 d.Kaip skiriasi ugdymo kokybė rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą? Kada ugdymas efektyviausias? Kokios dalies mokyklų erdvės yra pritaikytos ugdymuisi vasarą? Kiek išnaudojamos galimybės ugdytis vasarą tiems mokiniams, kurių pažanga nepakankama?Laidoje dalyvauja Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas bei mokinių tėvai.Ved. Jonė Kučinskaitė

Per metus melžiamų karvių šalies ūkiuose sumažėja 6 tūkstančiais. Tačiau didėja gyvulių produktyvumas, ūkininkai investuoja į modernias, savikainą mažinančias technologijas. Kas dar leidžia pieno ūkiams išlikti? Patirtimi dalijasi Kelmės rajono ūkininkas Vytautas Vaišvila, pataria AB „Lietuvos veislininkystė“ specialistas Romas Ridikas.Kraštiečių šventei atgimusios kėdės. Panevėžio rajone per karantiną fizinio ugdymo mokytojas ėmė restauruoti kėdes, kurios dabar džiugina ne tik to daugiabučio, kuriame gyvena, gyventojus, bet ir visą Paįstrio bendruomenę. Pokalbis su paįstriečiu Vytautu Gutausku apie daiktams suteikiamą antrą šansą ir bendruomeniškumo puoselėjimą.Verta žinoti: Žolynai bei vaistažolės gerųjų savybių nepraranda ir po Joninių. Apie tai kokias jas, kada ir kaip ruošti žiemai – pokalbis su žolynų žinove iš Pasvalio rajono Virginija Trybiene.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Lietuvoje yra vos kelios moterys, kurios vadovauja policijos komisariatams. Viena tokių – Rasa Bekėžienė, vadovaujanti Klaipėdos miesto policijos komisariatui. Kiek Klaipėda saugus miestas?„Smuikas gali groti ne tik klasikinę muziką“, – taip sako smuikininkė Rima Tamošiūnaitė, kuri groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre.2017 m. parašiutininkas ėmė ir nusileido automagistralėje. Tai – parašiutizmo instruktorius klaipėdietis Robertas Rezgevičius, kuris po kelerių metų pertraukos vėl pradėjo šokinėti parašiutu. Pokalbis su juo.Pažintis su portalo LRT.lt žurnaliste Radvile Rumšiene.Ved. Edvardas Kubilius

Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis sako, kad Ukraina yra ne tiltas tarp Vakarų ir Rusijos, o būsima lygiavertė Europos Sąjungos šalių partnerė. Pasak Gitano Nausėda, Ukraina net karo metu rodo savo ryžtą įsilieti į Europos Sąjungos šalių bloką.Iš Ukrainos praneša LRT televizijos korespondentas Augustinas Šulija.Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, kuriame šįkart daug dėmesio skiriama tragiškoms Ukrainos patirtims. Lietuvos ir užsienio akademikai, visuomenininkai, kultūros žmonės, be kita ko, ketina kalbėti ir apie Vakarų laikyseną karo akivaizdoje. Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi.Lietuvos savivaldybių asociacija teigia, kad visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto mokestis neturėtų paliesti socialiai pažeidžiamų šalies gyventojų, o didesni tarifas galėtų būti numatytas brangesnio būsto savininkams. Todėl asociacija siūlo modelį koreguoti.Joninių dieną Registrų centro atstovas LRT radiją informavo, kad dabar Lietuvoje gyvena 28 tūkstančiai Jonų ir 21 tūkstantis Janinų. Dar keliais tūkstančiais atvejų šie vardai suteikti kaip antri. Specialistai pastebi, kad Jono vardą šiemet gavo šimtas berniukų, bet Janina nebuvo pavadinta viena mergaitė.Ved. Paulius Šironas

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai, telefonu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui žadėjo paramą šaliai siekiant kandidatės į Europos Sąjungą statuso.Premjerės atsakymai Seime į opozicinių frakcijų atstovų klausimus dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.Palangos verslininkai teigia, jog Joninių savaitgalis šią vasarą bus pirmasis, kai Palanga bus sausakimša. Turizmo specialistai džiaugiasi, jog į kurortą grįžta ir užsienio turistai, tačiau kol kas prognozuoti, ar galės Palangos verslininkai pasidžiaugti šia vasara - nesiryžtama.Joninėms ugniagesiai pataria, kaip saugiai kūrenti laužus ir kepsnines.Ved. Živilė Kropaitė

Opera ir džinsai? Atrodo nesuderinama? Tačiau Merkinėje įmanomi dar ne tokie dalykai. Merkinės fabrikas kviečia atvykti į operą, kurioje džinsai taps privalomu aprangos atributu ir operos dainininkams, ir klausytojams. Iškart po Joninių, birželio 25 dieną, 19 valandą Merkinės dvarvietės pievoje vyks nemokamas trijų operos solistų Rafailo Karpio, Šarūno Šapalo ir Laimono Pautieniaus pasirodymas „Opera su džinsais“. FM99 pokalbis su su Merkinės fabriko įkūrėju Vytaru Radzevičiumi.

Šiemet 30-metį mininčiame Šiaulių r. Ginkūnų paukštyne buvo visokių pertvarkų. Pagrindinės dvi – pagal ES reikalavimus, kurie metams bėgant keitėsi. Milijonus kainavusius pirmosios pertvarkos įrengimus tenka ardyti, mesti lauk ir keisti kitais. Pasak paukštyno direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kavaliausko, tai žlugdo verslą ir reikalauja milijoninių investicijų.Nedaug žinoma apie Vengrijos žemės ūkį. Jie ne tik vynuoges, slyvas, obuolius augina, bet ir grūdais visiškai aprūpina vietos rinką. Iš gyvulių daugiausia užaugina kiaulių. Eksportuoja įvairius vaisius, arbūzus. Išsamiau – Lietuvos radijo bendradarbė Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdoczi.Ar skiriasi Joninių ir Rasos šventės? Švenčiantys Jonines tiki, kad pražysta paparčio žiedas, o pagal Rasos šventės papročius buriama iš tą dieną skintos kupolės augalų galių. Šią naktį svarbiausi laužai ir naktišokiai – būtina baidyti piktas dvasias, o pasitikus saulę, suskubti praustis ryto rasa.Ved. Regina Montvilienė

Trumpiausios nakties nuotykis - Jonava tampa Jonų Respublika. Tiesiogiai iš Jono kiemo: žemaičio ūkininko Jonavoje kastinys ir sūriai bei vaistažolių paslaptys ir kūno penkios galios. O kur dar pynimas rekordinių Joninių vainikų su dainomis. Joninių išvakarėse laidoje - apie vieną garsiausių Lietuvos Jonų - daktarą Basanavičių: negirdėtos įdomybės apie jo gyvenimą ir asmenybę. Muzikinėje rubrikoje - žaibiškai jutube hitu tapusi daina ,,Prie ežerėlio" ir Saulius Prūsaitis.Ved. Lavija Šurnaitė ir Ignas Krupavičius

Joninių šventė Sudarge ankstesniais metais buvo ypač plačiai švenčiama, į ją atvykdavo daug kolektyvų iš kitų rajonų. Pernai dėl pandemijos renginių visiškai nebuvo. Šiemet šventė atgijo, bet saugumo sumetimais dalyvauja tik bendruomenės žmonės.Joninės – stebuklingas metas gamtoje. Išėję į pievas, grožėdamiesi gausiai žydinčiais augalais, pamatysime labai didelę įvairovę. Augalus ir gyvūnus, dar vadinamus Joninių simboliais, aptars gamtininkas Almantas Kulbis.Joninių metą gamtoje vyksta labai svarbūs pokyčiai žmogaus egzistencijai. Kuo dabar ypatinga saulės šviesa, kodėl augalai kaupia savo galias ir kaip paparčio žiedo paieškos gali būti naudingos šiuolaikiniam žmogui? Pasakoja etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.Kaip vidurvasario šventė minima Švedijoje?Ved. Regina Montvilienė

Tai tikras paparčio žiedas - speciali Joninių „Tiek žinių“ programa. Birželio 24 d. Timūras atskleidžia, iš kur, kaip ir kodėl atsirado Joninės, kuo ypatingos šios šventės tradicijos, kaip seniau ją minėjo lietuviai bei kaip ji švenčiama užsienyje. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/fDBznjA4Zk8 Per Jonines #TiekŽinių

Lietuvoje – Joninės, Rasos, vasaros saulėgrįža. Kaip jas šventėme?Joninių dieną ir savaitgalį aplinkosaugininkai stiprina budėjimą miškuose ir prie vandens telkinių.Kauno zoologijos sodas ruošiasi uždarymui. Lietuvos zoologijos sodo vyriausiasis biologas Benas Noreikis pasakojo, kad,pasibaigus rekonstrukcijai, gyvūnai turės geresnes gyvenimo sąlygas, o lankytojai galės ne tik stebėti gyvūnus, bet ir juos pažinti.Jau dygsta grybai. O ar įmanoma prognozuoti grybų derlių, kodėl voreraitė – vienas primityviausių grybų, o baravykai ir musmirės - beveik tobuli, pasakoja mikologas Jonas Kasparavičius.Kauno rajono gyventojai skundžiasi suprastėjusia vandens kokybe - iš čiaupo teka kavos spalvos vanduo.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Joninių tradicijos su Zita Kelmickaite ir tautosakininke Gražina Kadžyte.Lietuvos pajūryje suvažiavo daug poilsiautojų. Pokalbis su Palangoje esančia kolege Renata Dunajewska.Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vaclovo Rato (1910–1973) grafikos kūrinių paroda „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“.Ved. Irina Andrianova

Nuo gegužės 1-osios Lietuvoje nuskendo 25-i žmonės. Absoliuti dauguma nuskendo ten, kur gelbėtojų nėra – maudydamiesi upėse, tvenkiniuose ir ežeruose. Ką daryti, kad nuskestų kuo mažiau žmonių?Šiandien prasideda ilgasis Joninių savaitgalis. Kaip jam ruošiasi policija?„Verslo laike“ – ar bankams pavyks mažesnių miestelių gyventojams sudaryti sąlygas išsigryninti pinigų?Europos Sąjungos ir kitų šalių piliečiams palengvinti sąlygas vystyti verslą Lietuvoje, tikimasi suteikiant „e-rezidento“ statusą.„Ryto garsuose“ pokalbis su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.Minimos 80-osios Birželio sukilimo metinės. Kodėl šis sukilimas iki šiol vertinamas prieštaringai?Ved. Edvardas Kubilius

Ministrų kabinetas sušvelnino karantino režimą, numatydamas tam tikrų reikalavimų atsisakymą per Joninių šventes.Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti dar vieną, jau ketvirtą, sankcijų paketą Baltarusijai - kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką?Prieš 80-metį įvykęs Birželio sukilimas: pasak istorikų, negalima jo tapyti vien šviesiomis ar vien juodomis spalvomis.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Joninių šventimas – be reikalavimo turėti galimybių pasus, bet su kaukėmis ir be vaišių – prekiauti maistu ir gėrimais nebus leidžiama. Vyriausybė atlaisvino reikalavimus lauke organizuojamiems renginiams. Švelninimai patvirtinti tik birželio 23-iai ir 24-tai dienoms.Seimas įteisino 9-ių procentų lengvatinį pridėtinės vertės mokestį nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Jis galios laikinai – nuo liepos iki kitų metų pabaigos – ir bus taikomas visų rūšių meno, kultūros, sporto įstaigoms bei renginiams, atlikėjams.Kol išsivysčiusios pasaulio šalys sėkmingai skiepijasi nuo koronaviruso ir naujų susirgimų skaičius kasdien mažėja, specialistai perspėja, kad kituose pasaulio kraštuose vaizdas visiškai kitoks. Nepasiturinčiose Afrikos šalyse vakcinų atsargos senka, o tai rizikas kelia ne tik šioms šalims, bet ir likusiam pasauliui.Po žemės ūkio ministerijos inicijuoto audito iš pareigų atleidžiamas įmonės Jonavos grūdai vadovas Paulius Kaselis. Bendrovėje Jonavos grūdai laikomas valstybės maisto rezervas. Pagrindinė bendrovės akcininkė – žemės ūkio ministerija krepisis į teisėsaugą dėl turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo.Ved. Vaida Zakarkienė

Artėja paslapčių kupina vasarvidžio naktis. O kas yra paslaptis? Gal ore skraidantys čiobrelių kvapai ir prisirpusių braškių aromatas? O gal – mums nežinomo muzikos instrumento garsai? Kodėl negalima per Jonines eiti ant Plikojo kalno ir kodėl miško fėjos su elfais taip linksminasi trumpiausia naktį? Visus atsakymus jums suras Kolombina ir muzika.Vedėja Kolombina

Kauno arkivyskupo metropolito pareigas pradeda eiti Kęstutis Kėvalas. Šiandien Lenkijos prezidentas Andžejus Dūda susitinka su Jungtinių valstijų lyderiu Donaldu Trumpu.Tęsiantis Joninių šventimui, domėsimės, kaip jos švenčiamos pasaulyje, taip pat eksperto klausime apie kepimo ant grotelių tendencijas Lietuvoje.Ved. Živilė Kropaitė.

Kaip Lietuva atšventė Jonines ir kokie Joninių papročiai užsienyje?Nemažai žmonių, Joninių savaitę pasiėmę porą laisvadienių, susiorganizavo penkių dienų atostogas. Kiek užimti pajūrio viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos ir ar dar įmanoma paskutinę minutę rasti laisvų vietų apsistoti?Kaip vyksta Seimo rinkimų kampanija?Praktiškai visa Lietuvos futbolo istorija suguldyta į vieną visiems prieinamą leidinį. Jo autorius istorikas Gediminas Kalinauskas tam skyrė didelę dalį savo gyvenimo.Nerimsta aistros dėl paspirtukininkų, kurie važiuoja ten, kur vaikšto pėstieji. Ypač daug diskusijų kelia Palangos Basanavičiaus gatvė, kuria negali važiuoti nei dviratininkai, nei paspirtukininkai. Kaip išspręsti šį konfliktą? Pastaruoju metu į Lietuvą vis dažniau užklysta audros su perkūnija. Specialistų patarimai, kaip joms pasiruošti ir ką daryti, kai griaudi ir žaibuoja?Laidoje taip pat girdėsite spaudos ir orų apžvalgą. Ved. Edvardas Kubilius.

Joninių išvakarėse: žmogaus ryšys su gamta ir papračio žiedo-laimės paieškos su mokslininku, verslininku, žmogumi „tarzanu“ Alanu Petrausku. Ekstramalus žygis ir jo pasekmės. Kolegai Dario Malinowski iš LRT Klasikos nepavyko jo įveikti, bet jaučiasi lyg iš naujo gimęs.Skiltyje „Minutė džiaugsmo“ – džiazo labirintuose. Ir naują albumą pristato kolektyvas „Kamanių šilelis“. Ved. Ignas Krupavičius ir Darius Užkuraitis.

Kaip šiemet Jonines šventė Pagėgių savivaldybėje garsiajame Rambyno kalne? Nuo devyniolikto amžiaus, net sovietmečiu nenutrūkusi, tradicija pripažinta saugotina dvasine vertybe.Kai švenčiantys dar tik laukia Saulės patekėjimo, šiltnamiuose tokiu metu darbo diena jau būna prasidėjusi. Kaip daržininkai saugosi nuo kaitros?Ved. Darius Švenčionis.

Belaukiant ypatingosios, šviesiausios, skaisčiausios, vienintelės tokios metuose šventės – Rasos, Kupolės, Joninių išvakarių, kai aukščiausiai pakyla saulė ir trumpiausia naktis, klesti gamta, nušvinta ir žmogus, laida „Ryto rasa krito“ sumanyta tarsi pamoka, repeticija – tam, kad vasaros saulėgrįžą švęstume kuo prasmingiau. Čia prisimenamos žygeivių, romuviečių ir kitų savosios kultūros puoselėtojų daugiau nei prieš penkis dešimtmečius Kernavėje atgaivintos Rasos šventės tradicijos, kurias iki šiol praktikuoja folkloro ansambliai, bendruomenės, etninės kultūros entuziastai ir specialistai, aptariamos svarbiausios jas sudarančios apeigos, siūloma pasiklausyti vienam ar kitam šventės momentui derančių dainų.Vedėja – Vida Šatkauskienė.

„Šįryt vaikai eisime ieškoti plikojo „Raganų kalno“, kodėl? Ogi todėl, jog artėja paslaptingas Joninių metas, kai diena tampa labai labai ilga, o naktis trumpa trumpa, bet kupina burtų. O burtai vyksta ne bet kur, o ant ypatingo plikojo „Raganų kalno“? Kur jis, kokioje užburtoje šalyje? Gaidelis giesmininkas mums padės jį surasti. Leisimės į kelionę, kupiną muzikinių nuotykių.

Vos dviejų centimetrų dydžio papartėlio - mažojo varpenio - atradimą Pajūrio regioniniame parke specialistai vadina sensacija, prilygstančia paparčio žiedo atradimui. Koks tai atradimas?Kodėl verta mokytis matematikos? Naujausias dešimtokų matematikos žinių patikrinimas rodo, kad vidutiniškai jos nesiekia net penkių balų iš dešimties. Mokytojai sako, kad tai lemia dažnas programų keitimas. Ar visiems reikia matematikos ir ką ji suteikia? Sostinėje nuo šiol bus galima įsigyti vardinius suolelius. Sumokėjus nustatytą mokestį bus galima išsirinkti suolelį ir papuošti jį lentele su norimu užrašu ir taip tapti savotišku to suolelio globėju. Visos lėšos bus skiriamos socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ugdymui.Taip pat laidoje domimės, kokie Jonai kūrė Vilnių, kuo ypatinga šventė ant Rambyno klano. Bus ir kitų temų. Ved. Gabija Narušytė.

Tęsiant „100 tortų Lietuvai“ renginio tradiciją, šiandien Druskininkuose vyks pirmasis Lietuvoje TORTŲ TURNYRAS. Šių metų šventės tema - DRUSKA. Kaip ją atskleisti – receptūra, dekoru, pristatymu, turnyro dalyviai spręs patys.Šiandien dienraštis Lietuvos rytas skelbia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausą. Kokiai partijai palankiausiai nusiteikusi visuomenė, kurių partijų reitingai smunka, kokius politikus vertina, o kuo – nepasitiki ? Joninės Tauragės rajone Pagramantyje kasmet būna labai smagios, susipynusios su senoviniais Joninių papročiais, apeigomis. Molėtų rajone, Alantoje tęsiasi Santaros-Šviesos suvažiavimas. Pokalbis su vienu šios organizacijos steigėju Raimondu Mieželiu.Vilniuje keičiami daugelio viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai.Laidos ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Svečiuose Lietuvos kalinių globos draugijos steigėja, visuomenininkė Milda Bliumenzonienė. Ji apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už žmogiškumą ir kilnią širdį. Kur ieškoti paparčio žiedo? Ilgąjį savaitgalį Joninių šventės vyks visoje Lietuvoje. LRT Opus terasa atidarymas Palangoje. Ved. Ignas Krupavičius ir Ugnė Galadauskaitė.

Devintojoje laidoje „Lietuviai Norvegijoje“ kalbiname naujai susikūrusios Hordalando Lietuvių Bendrijos - Vytis pirmininkę Kristina Kirniene. Kristina, papasakojo apie pirmuosius bendrijos žingsnius: susikūrimą, idėją, tikslus ir planus. Pokalbio metu taip pat išgirsite apie lietuvių gyvenimą Bergene ir bendrijos Vytis organizuojamą Joninių šventę.

Populiariausios partijos išlieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Šiandieną – Joninių arba Rasų išvakarės. Molėtų rajone Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, kuriame organizacijos nariai, istorikai, filosofai, žurnalistai diskutuoja apie šimtmetį švenčiančią Lietuvą. Energetikos ministerija skelbia, kad duoda startą mažajai „žaliajai“ energetikai. Sukanka dveji metai nuo Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos.

Populiariausios partijos išlieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Šiandieną – Joninių arba Rasų išvakarės. Molėtų rajone Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, kuriame organizacijos nariai, istorikai, filosofai, žurnalistai diskutuoja apie šimtmetį švenčiančią Lietuvą. Energetikos ministerija skelbia, kad duoda startą mažajai „žaliajai“ energetikai. Sukanka dveji metai nuo Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos.

1974 m. birželio 22 d. buvo atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse. Kaip muziejus gyvena šiandien, kaip jis keičiasi, kas jame vyksta kalbamės su muziejaus direktoriaus pavaduotoju informacijai ir muziejininkystei Dr. Eligijum Juvencijum Morkūnu.Laidos dalyje „Pabėgimo planas“ keliausime po Lietuvą, aiškinsimės, kur visą savaitgalį vyks Joninių šventės. Antroje laidos dalyje - tiesioginis pokalbis apie imunitetą, skiepus ir egzistuojančius mitus. Studijos viešnia – biochemikė prof. Aurelija Žvirblienė.Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

1974 m. birželio 22 d. buvo atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse. Kaip muziejus gyvena šiandien, kaip jis keičiasi, kas jame vyksta kalbamės su muziejaus direktoriaus pavaduotoju informacijai ir muziejininkystei Dr. Eligijum Juvencijum Morkūnu.Laidos dalyje „Pabėgimo planas“ keliausime po Lietuvą, aiškinsimės, kur visą savaitgalį vyks Joninių šventės. Antroje laidos dalyje - tiesioginis pokalbis apie imunitetą, skiepus ir egzistuojančius mitus. Studijos viešnia – biochemikė prof. Aurelija Žvirblienė.Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

Ugniagesiai gelbėtojai perspėja būti atsargius Joninių naktį. Indijoje į kosmosą pakilo 3-ias lietuviškas palydovas. Europos Sąjungos lyderiai kritiškai vertina britų premjerės pasiūlymą. Ūkio ministro teigimu, Lietuvos siekis įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių – pagrįstas. Prasidedėjo kasmetis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. Italijos sūrių gamintojas į pakuotes fasuoja perdirbtus lietuviškus sūrio pusfabrikačius. Kuršių Nerijos parkas gyventojams siūlo tapti avių ir ožkų savininkais, kurios būtų parke ganomos.

Į trumpiausią, šviesiausią naktį prie Joninių laužų, meilės vainikų ir burtų ieškojimų „Pakeliui su klasika“ jus lydi Marius Šinkūnas. Sveiki, bičiuliai. Netrukus keliausime Vaivorykštės tiltais vis gilyn į miško ošimą, ten, tarp amžinai žydinčių paparčių, mūsų laukia muzikinės miško kryžkelės, kuriuose, apšviesti Joninių laužų, susitinka burtininkai kompozitoriai ir ieškantys paparčio žiedo atlikėjai. Šiesiausios nakties kerams užpildžius laukus ir vieškelius, pasinersime į baltų šokius, lietuvių liaudies išminties klodus ir viską jungiančią meilę.... Taigi stebuklų metas „Pakeliui su klasika“.

Pokalbis su dailininku Virginijumi Kašinsku apie lietuvių liaudies dainų įkvėptus dailės darbus. Paklaustas, ar dainavo bandydamas iššifruoti dainose esančias prasmes, dailininkas sakė: „Kurdamas paveikslus uždainavau kita prasme – su teptuku prie drobės“.Antroje laidos dalyje – Joninių muzika.

Pokalbis su dailininku Virginijumi Kašinsku apie lietuvių liaudies dainų įkvėptus dailės darbus. Paklaustas, ar dainavo bandydamas iššifruoti dainose esančias prasmes, dailininkas sakė: „Kurdamas paveikslus uždainavau kita prasme – su teptuku prie drobės“.Antroje laidos dalyje – Joninių muzika.

Laidoje karaliauja Joninių dvasia, išsiskleidžianti šią šventę identifikuojančiomis liaudies muzikos ir jos temų variacijomis. Tai tarsi nepertraukiamo garsų srauto siuita, kurioje autentiką keičia elektroninės impresijos, o archyvinius lietuvių liaudies dainų atlikėjų įrašus – paparčio žiedo paieškų mistika ir žaismė. Tai tarsi priminimas, kokia nuostabi mūsų Tėvynė ir kokie gyvybingi bei svarbūs jos žmonių papročiai.

Laidoje karaliauja Joninių dvasia, išsiskleidžianti šią šventę identifikuojančiomis liaudies muzikos ir jos temų variacijomis. Tai tarsi nepertraukiamo garsų srauto siuita, kurioje autentiką keičia elektroninės impresijos, o archyvinius lietuvių liaudies dainų atlikėjų įrašus – paparčio žiedo paieškų mistika ir žaismė. Tai tarsi priminimas, kokia nuostabi mūsų Tėvynė ir kokie gyvybingi bei svarbūs jos žmonių papročiai.

Mažosios Lietuvos dvasinis centras – Rambyno kalnas. Nuo jo atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuno krantus. Anapus ryškėja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Manoma, kad ant Rambyno kalno buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių.Šiandien ant Rambyno kalno susirenka žmonės iš visos Lietuvos švęsti Martyno Jankaus ir Vydūno atgaivintą Joninių šventę. Prie netoli Bitėnų esančios 17-os kamienų eglės suskrenda raganos ir kelia puotą. Rambyno regioninio parko direkcijos lankytojų centre galima susipažinti su Pagėgių krašto gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Pažintiniai takai taip pat prisideda prie mūsų gilesnio Mažosios Lietuvos pažinimo.Laidoje kalba ir po lankytojų centrą vedžioja Rambyno regioninio parko direkcijos specialistė ir gidė Giedrė Skipitienė, legendas pasakoja Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė primena gilias Joninių šventės tradicijas, mintimis dalijasi šiame krašte gimęs ir augęs Gintaras Bertašius.

Mažosios Lietuvos dvasinis centras – Rambyno kalnas. Nuo jo atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuno krantus. Anapus ryškėja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Manoma, kad ant Rambyno kalno buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių.Šiandien ant Rambyno kalno susirenka žmonės iš visos Lietuvos švęsti Martyno Jankaus ir Vydūno atgaivintą Joninių šventę. Prie netoli Bitėnų esančios 17-os kamienų eglės suskrenda raganos ir kelia puotą. Rambyno regioninio parko direkcijos lankytojų centre galima susipažinti su Pagėgių krašto gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Pažintiniai takai taip pat prisideda prie mūsų gilesnio Mažosios Lietuvos pažinimo.Laidoje kalba ir po lankytojų centrą vedžioja Rambyno regioninio parko direkcijos specialistė ir gidė Giedrė Skipitienė, legendas pasakoja Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė primena gilias Joninių šventės tradicijas, mintimis dalijasi šiame krašte gimęs ir augęs Gintaras Bertašius.

„Gamta – visų namai“:Vasara po Joninių.Kokios liepos auga ir žydi lietuvoje? Kaip sekasi gandrams? Moksleiviai keliauja į gamtą.

„Gamta – visų namai“:Vasara po Joninių.Kokios liepos auga ir žydi lietuvoje? Kaip sekasi gandrams? Moksleiviai keliauja į gamtą.

“: „Kupolėle, kas tave skynė…”Kupolių, Rasos ar Joninių šventės išvakarėse ir laida “Ryto rasa krito“ krypsta į saulėgrįžos laiko apmąstymą, daugiausiai dėmesio skirdama daugiareikšmiam ir vienam svarbiausių jo elementų – kupolėms. Kupolė – tai dvispalvis žolynas (hypericum perforatum) ir apeiginė kartis, kupoliai – Joninių naktį surinktos gėlės, kupoliauti – šiuo laiku su dainomis ir apeigomis rinkti gėles, žoles. Labiau pasigilinsime į žolynus, jų galias – gydomąsias ir ne tik... Tai padaryti mums padės etnologė žinių apie žmogaus sveikatą tyrinėtoja Rita Balkutė.

“: „Kupolėle, kas tave skynė…”Kupolių, Rasos ar Joninių šventės išvakarėse ir laida “Ryto rasa krito“ krypsta į saulėgrįžos laiko apmąstymą, daugiausiai dėmesio skirdama daugiareikšmiam ir vienam svarbiausių jo elementų – kupolėms. Kupolė – tai dvispalvis žolynas (hypericum perforatum) ir apeiginė kartis, kupoliai – Joninių naktį surinktos gėlės, kupoliauti – šiuo laiku su dainomis ir apeigomis rinkti gėles, žoles. Labiau pasigilinsime į žolynus, jų galias – gydomąsias ir ne tik... Tai padaryti mums padės etnologė žinių apie žmogaus sveikatą tyrinėtoja Rita Balkutė.

Šį šeštadienį „Muzikinėje dėžutėje“ ir vėl ieškosime paparčio žiedo. Sužinosime kas vyksta miške trumpiausią vasaros naktį . Kokias legendas apie laumes užrašė Jonas Basanavičius ir kokius burtažodžius Joninių naktį išgirdo muzikantai Algirdas Klova ir Skirmantas Sasnauskas.Susipažinsime su stilizuota ir akademine muzika, skirta Vasarvidžio nakčiai.

Šį šeštadienį „Muzikinėje dėžutėje“ ir vėl ieškosime paparčio žiedo. Sužinosime kas vyksta miške trumpiausią vasaros naktį . Kokias legendas apie laumes užrašė Jonas Basanavičius ir kokius burtažodžius Joninių naktį išgirdo muzikantai Algirdas Klova ir Skirmantas Sasnauskas.Susipažinsime su stilizuota ir akademine muzika, skirta Vasarvidžio nakčiai.

„Muzikinio pastišo“ svečias kompozitorius Algirdas Klova. Valdžio Muktupavelo kompaktinė plokštelė „Karšta buvo Joninių naktis“.

„Gamta – visų namai“: ir gamta švenčia Jonines. Kas nerimsta Joninių naktį? Kur srūvena Jono Mačiulio šaltinis... Kada pražįsta jonpapartis?

„Gamta – visų namai“: ir gamta švenčia Jonines. Kas nerimsta Joninių naktį? Kur srūvena Jono Mačiulio šaltinis... Kada pražįsta jonpapartis?