Podcasts about giedr kazlauskait

Pokalbis su mokytoju, visuomenininku, žydų ir krikščionių tarpusavio santykių puoselėtoju Vytautu Toleikiu apie tai, kaip Lietuvai ir jos reputacijai atsiliepė už antisemitinius pasisakymus nubausto politiko išrinkimas.Paskutinioji didžiojo kino grando Martino Scorsese's scena – šešių dokumentinės dramos filmų ciklas „Šventieji“. Legendinis kino kūrėjas, kultinės trilogijos „Krikštatėvis“ režisierius, provokatorius, sukūręs kino juostą „Paskutinis Kristaus gundymas“, visą savo kūrybinį kelią rėmėsi gimtuosiuose namuose įgytu katalikišku auklėjimu ir dabar, savo turbūt paskutiniame kūrybos skyriuje, atsigręžia į šventuosius.Spaudos apžvalga: Anglijos Bažnyčios vadovo, Kenterberio arkivyskupo Justino Welby atsistatydinimas dėl seksualinio išnaudojimo dangstymo jo vadovavimo laikotarpiu (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.Liturginiams metams artėjant į pabaigą, Šventojo Rašto skaitiniuose vis dažniau sušmėžuoja laikų pabaigos motyvai. XXXIII-ojo eilinio laiko sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie baugius ženklus, kai bus sukrėstos dangaus galybės, ir visi pamatys su didžia šlove ateinantį Žmogaus Sūnų. Kadangi paties Jėzaus buvo pasakyta, jog niekas nežino nei to atėjimo dienos, nei valandos, todėl belieka tik budėti, nors čia pat pasakyta ir tai, kad pamatę tuos baugius dangaus ženklus, žinosite, jog toji valanda jau atėjo. Šį Morkaus evangelijos skaitinį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.Nors Šv. Rašto skaitytojus apokaliptiniai ženklai baugina ir sykiu masina, kartais būna sunku įžiūrėti tuos ženklus ne danguje, o šalia, savop visuomenėje. „Krikščioniškos minties skiltyje“ teologas Johnas McDade'as pranašauja, jog krikščionių laukia sunkūs laikai: tai, kas žydai buvo Europoje praeityje, mes, krikščionys, būsime ateityje“, - sako teologas ir primena, kad ryšys su judaizmu yra gyva krikščionių tapatybės dalis.Kaip katalikai šiandien praktikuoja savo tikėjimą? - atsakymo į šį klausimą klausysimės „Tėvo Antano pasakojimuose“, o „Paraštėse“ poetė ir eseistė Giedrė Kazlauskaitė kalbės apie su laiko persukimu staiga užslinkusią tamsą – rudžiemį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Paskutinis sakinys. Ar jis svarbus, jei kūrinys jau perskaitytas? Ar paskutinis sakinys turi kalbėtis su pirmu sakiniu? Ar paskutinis sakinys uždaro tekstą ir leidžia mums iš jo ištrūkti, ar jis tik turi pradėti pasakojimą, prasidedantį anapus istorijos?Apie paskutinį sakinį kalbamės „Pirmame sakinyje“, nes juo galime pradėti naujas diskusijas arba viską pamėginti užbaigti.Paskutinės laidos pašnekovai – literatūrologas Paulius Subačius, rašytoja Renata Šerelytė, poetas, eseistas Gytis Norvilas, apžvalgininkas Rimvydas Valatka, poetė, „Šiaurės Atėnų“ vyr. redaktorė Giedrė Kazlauskaitė ir poetas, eseistas Alfonsas Andriuškevičius.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas triuškinamai nugalėjo Ajovos rinkimuose - pirmosiose iš kelių varžybų, kurios lems, kas taps Respublikonų partijos kandidatu šių metų JAV prezidento rinkimuose. Trumpas, kuris prieš ketverius metus bandė panaikinti praėjusių rinkimų rezultatus ir sukurstė Kapitolijų šturmavusią minią, po pergalės Ajovoje turi daugiau galimybių tapti savo partijos kandidatu. Tokiu atveju jis vėl susikaus su dabartiniu prezidentu Joe Bidenu.Trumpo populiarumas tarp Amerikos rinkėjų tėra vienas iš naujausių rodiklių, kad konstitucinei demokratijai visame pasaulyje gresia pavojus. Šiemet svarbūs rinkimai dar ir tokiose šalyse kaip Rusija, Indija, Pietų Afrika, taip pat Europos Parlamento rinkimai" Plačiau - vedamojo skiltyje.Ateinantį šeštadienį, vasario 3 d., Vilniaus Šv. Juozapo teologinis institutas ir Vilniaus kunigų seminarija kviečia į atvirą forumą „Apie sinodą ir sinodiškumą – kad būtume gyva Bažnyčia". Plačiau apie renginį pasakoja instituto vadovė, biblistė, dr. Ingrida Gudauskienė.Spaudos apžvalga: apie Rusijos katalikus persekiojantį šimtametį Lenino šešėlį ir kitas užsienio katalikiškos žiniasklaidos publikacijas (parengė Giedrius Tamaševičius).Bažnyčios ir politikos temos: rašytoja Giedrė Kazlauskaitė savo komentare klausia, kodėl Lietuvos kunigams paatinka vienas kandidatas į prezidentus, kuris ir pats mėgins ir jau mėgina įsiteikti tam tikriems bažnytiniams sluoksniams. „Krikščioniškos minties“ puslapyje - Bažnyčios ir politikos santykis teologiniu požiūriu.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Rašytojas Balys Sruoga savo šeimos namuose Kauno Žaliakalnyje ne tik rengdavo teatro vakarus, bet ir daugybę valandų praleido lošdamas šachmatais. Būtent Sruogos vardu pavadinta pirmoji tokia taurė savaitgalį iškovota šachmatų turnyre, kuris vyko Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Kas paskatino organizuoti tokį įvykį ir kas turnyrą laimėjo?Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Projektas „Angelų takais“, virtualios realybės erdvėse pristatantis M.K. Čiurlionio kūrybą, nuo kitų metų keliaus ne tik po Lietuvą bet ir po namus – lankys senjorus ir žmones su negalia.„Viena tautodailininkė gėdijosi tokio savo pomėgio, sako, iš manęs juokiasi. Nieko, sakiau, juoksis visi iš laimės. Iš apdovanojimo“, – pasakoja Plungės kultūros centro tautodailės kuratorė Jolanta Miltenė. Kuo skiriasi tautodailė šiame žemaičių krašte nuo dzūkų ar aukštaičių?Šį vakarą Kauno fotografijos galerijoje vyks susitikimas, skirtas paminėti debiutinės Romualdo Požerskio ir Virgilijaus Šontos parodos, atidarytos prieš 50 metų, metines. Kokie iššūkiai pasitiko ruošiantis pirmajai parodai?LRT KLASIKOS kalėdinė viktorina.Ved. Urtė Karalaitė

Vilniuje vyksta Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep singing“, kurį organizuoja jo sūnus Sebastianas.„Anksčiau kalbėjome tik apie muziejaus pamatines funkcijas, dabar visi norime muziejų matyti kaip erdvę, kuri tarnauja bendruomenei“, – sako metų muziejininke paskelbta dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.Per šias Kalėdas sukanka 80 metų nuo šiandien neįtikėtinai skambančios Kauno tvirtovės devintajame forte įvykusios istorijos. Žiemos naktį iš forto sugebėjo pabėgti 64 kaliniai – nacių nužudytų lavonų degintojai, ne tik bėgę nuo savo pačių mirties, bet ir nešę pasauliui žinią apie čia vykdytus karo nusikaltimus. Sukakčiai pažymėti sukurta speciali ekspozicija.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Meksiko mieste į religinę procesiją kasmet besileidžiančius klounus, seniausiame Vokietijoje Dresdeno kalėdiniame turgelyje kepamą pyragą, Kopenhagos kanaluose Šv. Liucijos dieną švenčiančius šimtus baidarių bei vegetarišką Prancūzijoje vyksiančių Olimpinių žaidynių meniu.„Pradžioje buvo neįmanoma be koprodukcijos. Mes turėjom konkuruoti su stipriausiomis kino industrijomis, turtingiausiomis šalimis“, – sako prodiuserė Uljana Kim, Europos kino apdovanojimuose įvertinta „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimu.Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Panevėžyje menininkas Stasys Leonavičius rengia akciją-performansą „Stasys2“. Jis Panevėžio gatvėmis stums ir temps vaivorykštės spalvomis nudažytą spintą. Tai menininko reakcija į tai, kad Panevėžio gimtadienio šventės eisenoje jam nebuvo leista dalyvauti su kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vėliava, taip pat nuspalvinta vaivorykštės spalvomis. Saulius Leonavičius po šio situacijos paliko centro vadovo poziciją, bet visa tai inspiravo jo naująjį projektą. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje kūrėjas pasakoja apie socialinio meno svarbą ir būtinybę menininkams būti socialiai aktyviems.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.„Mes pasidarėme labai jautrūs medžiams ir gyvūnams, bet labai selektyvūs kai kurių žmogaus teisių atžvilgiu“, – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.2023-iaisiais minime Aukštaitijos Metus. Apie pirmąjį Aukštaitijos paminėjimą 1323 metais ir šio istorinio fakto reikšmę dabarčiai pasakoja kolegė Alma Valantinienė.Jeigu norime tikėti kažkokiu efektu, tokius pačius mokslinių tyrimų rezultatus turime gauti keletą kartų. Tačiau ne visada tai pavyksta. Egzistuoja – pakartojamumo krizė. Tai reiškinys, pasitaikantis psichologijoje ir kituose moksluose, kai bandant pakartoti seniau darytus tyrimus, nepavyksta gauti tokių pačių rezultatų.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Paaiškėjo, kurie Lietuvos architektų biurai ir jų sukurti objektai varžysis kitais metais vyksiančiuose Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimuose „EUmies Awards'24“.Kaip miestą jaučia regos negalią turintys žmonės? Spalio 15-ąją minimos Pasaulinės baltosios lazdelės dienos proga pristatyas naujas maršrutas „Paliesti ir išgirsti Vilnių“.Šiandien prasideda ir iki lapkričio 4 dienos Vilniuje vyksta Tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“, šiemet rengiamas jau 33-ąjį kartą.Ved. Urtė Karalaitė

Šią savaitę Vilniaus senasis teatras paminėjo 110-ąją sukaktį. Lenkų teatras, po daugybės skirtingų etapų galiausiai tapęs Vilniaus senuoju teatru, laikomas seniausiu sostinės teatru.Kaip miestą jaučia regos negalią turintys žmonės? Artėjant Pasaulinei baltosios lazdelės dienai, pristatyas naujas maršrutas „Paliesti ir išgirsti Vilnių“.Pasaulio kultūros apžvalgoje: liudijimai gyvų likusių žmonių, kuriuos Izraelyje vykusiame muzikos festivalyje užpuolė Hamas teroristai, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pasirašytas susitarimas dėl meno kūrinių, pavogtų iš buvusių kolonijų sugrąžinimo, bei iki šiol neatrasta elektroninė Indijos muzika iš 7-ojo dešimtmečio.Kaip nauji visuomenės iššūkiai atsispindi ir keičia šeimos bei kalendorines šventes, lyčių ir giminystės sampratas? Vytauto Didžiojo universitete Kaune vyksta konferencija „Šiuolaikiniai šeimos ir kalendorinių švenčių tyrimai“.„Mes pasidarėme labai jautrūs medžiams ir gyvūnams, bet labai selektyvūs kai kurių žmonių teisių atžvilgiu“, – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ išsirinko šių metų laimėtojus. Kas ir kodėl šiemet tapo geriausiais mugės menininkais?Lietuvių režisierius Jokūbas Brazys savo dienas dabar leidžia Ukrainoje. Jis vienas tų retų užsienio kūrėjų, kuris ryžosi atvykti čia ir darbuotis su ukrainiečių aktorių trupe. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje jis pasakoja apie netikėtus iššūkius atvykus darbuotis į Ivano Frankivską, ir apie tai, kaip skambančios sirenos pakeičia režisūrinius sprendimus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Spalio 4 d. Vatikane prasidėjusį Vyskupų sinodą, skirtą sinodiškumui, kai kas jau spėjo pavadinti Vatikano III Susirinkimu. Tačiau Bažnyčios gyvenimo stebėtojai ir šiuolaikinės jos istorijos žinovai labiau linkę lyginti jį su epochiniu Vatikano II susirinkimu, kurį popiežius Pranciškus yra užsimojęs įgyvendinti. Plačiau - vedamojo skiltyje.Dar vienas mokytojas – kunigas jėzuitas Walteris Ciszekas (1904-1984), stalinistinių lagerių kalinys, nelaisvės metais subrandinęs dvasinį testamentą, knygą „Jis mane gano“, kurią lietuviškai išleido „Magnificat leidiniai“, o pasakoja laidos viešnia, leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė.Mokytojo dienos savaitę - mokytojų temai skirtas komentaras, kurį parengė Laurynas Peluritis.Apie lūkesčius Vyskupų sinodui - rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ - apie Dievo tautos mažumą ir nuolankumą.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Mongolija yra šalis, neturinti išėjimo į jūrą ir nedrąsiai įsiterpusi tarp Kinijos ir Rusijos. Istorinė popiežiaus kelionė gali būti ne tik diplomatinė galimybė, bet ir pastoracinis vizitas į vieną atokiausių pasaulio katalikų bendruomenių. Plačiau - vedamojo skiltyje.Apie kelionę – jau XVII-ą jaunimo piligrimystę iš Auršos Vartų šventovės į Trakus pasakos Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Kristina Trinkūnaitė ir Nukryžiuoto Kristaus seserų kongregacijos vienuolė Adelė Pilipavičiūtė (aut. Jūratė Kuodytė).Lauryno Peluričio apžvalga apie reakcijas viešojoje erdvėje į popiežiaus pasisakymus apie Rusiją.Kunigas Antanas Saulaitis SJ - apie stovyklaujančią Bažnyčią.Teologo Dietricho Bonhoefferio mintys apie pigią malonę.„Laisvas stilius“: Giedrė Kazlauskaitė apie tai, kiek priešiškumo iš kai kurių katalikų pusės sulaukia mokyklose planuojamos lytinio švietimo pamokos, nors tai, kas Bažnyčios vardu siūloma auklėjant jaunimą, dažnai yra, švelniai tariant, netikroviška.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas

Prisimename Lietuvos archeologų motina vadinamą Rimutę Rimantienę.Liko vos kelios dienos iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. Kaip šis įvykis keičia kultūrinį gyvenimą ir kultūros įstaigų veiklą sostinėje?Pasaulinio garso kompozitorius Michaelis Gordonas Vilniui sukūrė kūrinį 9-iems trombonams. Tai paskutinis darbas, sukurtas projektui „Muzika Vilniui“.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie tai, kodėl muzikantams taip sunku palikti sceną, apie robotą – dirigentą Pietų Korėjoje bei Renė Magrito piešinius Briuselyje.„Po vadinamojo „čekiukų“ skandalo švietimo ministrė atsistatydino, o kultūros ministras – ne. Niekam tai ir nerūpėjo. Kaip manote, kodėl?“ – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Nostalgiją jautė dar Homero aprašytas Odisėjas. Terminą jau XVII amžiuje panaudojo jaunas medikas Johanesas Hoferis. Nostalgija laikyta liga, psichikos sutrikimu. Bet filosofai siūlo pamąstyti ir apie nostalgiją dabarčiai ar net ateičiai, galinčią užklupti ir esant namuose.Kiekvieną vasaros savaitgalį viename ar kitame Lietuvos krašte, o kartais net ir keliuose vyksta po festivalį. Vieno pirmųjų festivalių po atviru dangumi „Bliuzo naktys“ organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka pripažįsta, kad prieš daugiau kaip dešimtmetį jo paties ištartą frazę, jog Lietuva neturi festivalinės kultūros, jau reikia keisti. Kartu jis svarsto, kad festivalių Lietuvoje kartais net atrodo per daug, tačiau kiekvienas toks renginys prisideda ir prie regiono, kuriame vyksta, kultūrinio išskirtinumo, ir atneša ekonominę naudą.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudoje apžvalgoje – naujas žurnalo „Kultūros barai“ numeris.„Ką galėtume padaryti, kad vyresnieji rašytojai gautų jiems taip reikiamo dėmesio ir neliktų atskirtyje?“ – komentare klausia ir apie nesusikalbėjimą tarp kartų pasakoja rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Nors Lietuvoje romai gyvena šimtus metų, ši tauta, ko gero, yra viena mažiausiai pažįstamų ir labiausiai stereotipais apipintų bei nepelnytai iš anksto nuvertinamų. Integruotis į visuomenę romai bando rodydami, kad jų bendruomenė puoselėja savo vertybes bei tradicijas, ir kartu yra atvira visiems. Vienas tokių projektų – Atviros romų šokio pamokos, vykdomas jau 4 kartą.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Šiemet minint Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildo 7 nauji reiškiniai.LRT KLASIKOS eteryje toliau pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Pokalbis su su knygų vaikams kategorijoje nominuotos knygos „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“ autorėmis – rašytoja Evelina Daciūte ir iliustratore Aušra Kiudulaite.Teatro bendruomenei švenčiant Tarptautinę teatro dieną, vakar Scenos meno kritikų asociacija paskelbė kasmetinių apdovanojimų – „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatus. „Meno raktu“ asociacija apdovanoja scenos menų kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius scenos menų kūrimui ir sklaidai. Šiais metais juo apdovanotas ilgametis teatro „Meno fortas“ vadovas Audrius Jankauskas už renginių ciklą, dedikuotą Eimunto Nekrošiaus 70-mečiui.Finansų ministerija praėjusią savaitę pristatė porą metų rengtą mokesčių pakeitimų paketą ir pranešė apie siekį individualios veiklos apmokestinimą priartinti prie darbo santykių apmokestinimo. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų atstovai šiais laikais darbo vietą sau vis dažniau susikuria patys – kaip šie pokyčiai juos palies?Ved. Urtė Karalaitė

Jau rytoj bus įteikti aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. Kaip atgaivinti dažnai dėl beskonybės kritikuojamos ceremonijos įvaizdį? Pokalbis su šių metų ceremonijos režisieriumi Antanu Obcarsku.Kaune veikiančioje studijoje „Hands on Press“ dera kūrybinis chaosas ir pedantiškas dėmesys spaudos subtilybėms bei estetikai. Kūryba ir leidyba užsiimančios Gabrielė Gudaitytė ir Inga Navickaitė-Drąsutė savo valdose laukia visų, besidominčių įvairiomis spaudos technikomis bei savilaidos džiaugsmais ir iššūkiais.Šių metų Venecijos architektūros bienalėje Lietuvą pristatys Vaikų miško paviljonas. Kokį žmogaus ir miško santykį jis tyrinėja ir koks ten vaikų vaidmuo?Pasaulio įvykių apžvalgoje apie tradicijas, kuriomis europiečiai pasitinka pavasarį, Vienos muziejaus atsaką klimato aktyvistams bei gailią tirpstančių ledynų muziką, kuri įgarsina klimato krizę.LRT KLASIKA pakalbino Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miesto išrinktuosius merus apie jų planus kultūros lauke. Ištrauka pokalbio su naujuoju sostinės meru Valdu Benkunsku.„Ką galėtume padaryti, kad vyresnieji rašytojai gautų jiems taip reikiamo dėmesio ir neliktų atskirtyje?“ – komentare klausia ir apie nesusikalbėjimą tarp kartų pasakoja rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Režisierius Saulius Baradinskas netrukus pradės mokslus Amerikos filmų instituto kino akademijoje. Jis neslepia, kad tai buvo jo dešimtmečio tikslas. Apie tai, kaip siekė savo svajonės, apie nusivylimus ir kaip nepasiduoti išgirdus eilinį „ne“ – rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Kultūros komentare rašytoja Giedrė Kazlauskaitė brėžia liniją tarp neseniai įsisukusio skirstymo į didžiąsias asmenybes ir vidutinybes ir kalba apie dar vieną tipą – ribines asmenybes.„Esu pasirengęs savo, kaip ruso, kūrybos atšaukimui“, – teigia režisierius Ivanas Vyrypajevas. Jis šiuo metu repetuoja būsimą premjerą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Sako stipriai mylintis mūsų šalies teatrą, o iš Rusijos išvykęs amžiamsLietuvos dailininkų sąjungos galerijos paroda „Lex retro non agit. 18. BYLA“ – tai įvairių sričių menininkų bei menotyrininkų interpretacijos, atskleidžiančios kūrėjų požiūrį į ketverius metus trukusią teismo bylą dėl Šiuolaikinio meno centro ieškinio, siekiant iškeldinti Lietuvos dailininkų sąjungą iš patalpų Vokiečių gatvėje 2.Vilniaus Taryba praėjusią savaitę patvirtino universalaus dizaino principų strategiją – „Miestas visiems“. Jos tikslas – užtikrinti, kad miesto fizinė ir virtuali aplinka būtų lygiai prieinama visiems miestiečiams – aukštiems, žemiems, gerai matantiems ir silpnaregiams, vaikams, senjorams, gyventojams su individualiais poreikiais. Tokiu atveju nereikia kurti gaminių ar paslaugų atskirai kiekvienai grupei, todėl laikytis šio standarto verta net ir ekonomiškai. Kokius pokyčius numato ši strategija? Kaip į jos kūrimą įtraukiama bendruomenė?Šiuolaikinio meno centras pristato knygą „Pokalbiai apie Lietuvos šiuolaikinį meną”, kurioje – žvilgsnis į praeitį ir dabartį bei siekis geriau įsivaizduoti šios krypties meno lauko ateitį Lietuvoje. Kur lietuviškasis šiuolaikinis menas nukeliavo, atsispyręs nuo savo pradžios taško? Kaip skirtingai jį mato daugiabalsė kultūros bendruomenė?Vilniaus vardas vis garsiau skamba tarptautinėje kino erdvėje. Įvairias sostinės vietas ekranuose jau išvydo milijonai užsienio serialų tokių kaip „Stranger Things“ ir „Černobylis“ žiūrovų visame pasaulyje. Vilniaus kino biuras pirmą kartą inicijavo tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvoje pastarąjį penkmetį sparčiai augo nacionalinių ir tarptautinių kino projektų apimtys. Kas traukia užsienio kino projektus į Lietuvą? Kaip galime šį susidomėjimą stiprinti?Ved. Urtė Karalaitė

Pasivaikščiojimas po Vilniaus galerijas – atkreipti dėmesį į tai, ko verta nepraleisti, pasakoja meno kritikė, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė Monika Krikštopaitytė.Tūkstantis. Tokį skaičių mini Kauno – Europos kultūros sostinės komanda, kalbėdama apie programos palikimą viešosiose erdvėse. Tai skulptūros, gatvės piešiniai ir kiti objektai. Bet yra darKD viena fizinio palikimo dalis – tai įvairaus dydžio logotipai, programų katalogai, marškinėliai. Apie antrą daiktų gyvenimą ir tvarumo pamokas Kotrynai Lingienei pasakoja kultūros sostinės komandos atstovas Mindaugas Reinikis.2023-ieji – išeivijos grafiko Žibunto Mikšio šimtosios gimimo metinės. Nuo septintojo dešimtmečio Paryžiuje gyvenęs dailininkas ne tik kūrė linoraižinius, ofortus ir litografijas, bet ir išlaikė tamprų ryšį su Lietuva. Pasakojimas apie menininko gyvenimą ir jo darbų parodą Šiaulių „Laiptų galerijoje“.Užsienio naujienose – škotų išradėjo Alexanderio Grahamo Bello įrašų skaitmenizavimas, naujas Peterio Gabrielio albumas ir neandertaliečių piešiniai.Kultūros komentare rašytoja Giedrė Kazlauskaitė brėžia liniją tarp neseniai įsisukusio skirstymo į didžiąsias asmenybes ir vidutinybes ir kalba apie dar vieną tipą – ribines asmenybes.Naujausias, dvidešimtasis Kauno istorijos metraščio numeris skirtas Pacų giminei. Tarptautinis autorių kolektyvas leidinyje atskleidžia giminės didybę, darbus, įpročius, parodo įvairius epochos aspektus. Apie jubiliejinį leidinį Kotrynai Lingienei pasakoja Vytauto didžiojo universiteto, Kauno istorijos centro bendradarbės.Šimto vietų salė Vilniaus centre ir joje rodomi filmai – tai tik visų kino teatro „Skalvija“ vykdomų veiklų aisbergo viršūnė. Daugiausia dėmesio „Skalvija“ skiria kino edukacijai. Kino centras ties tuo dirba su kitais kino teatrais ir jaunimu visoje Lietuvoje. Apie šią veiklą, taip pat apie kino teatrų situaciją Lietuvoje ir apie nekomercinio kino rodymo ypatumus pasakoja „Skalvijos“ vadovė Vilma Levickaitė.Ved. Dovydas Kiauleikis

Właśnie: = Štai: to trzeci zbiór poetycki wybitnej, wielokrotnie nagradzanej litewskiej poetki i powieściopisarki Agnė Žagrakalytė (ur. 1979). Na Litwie uznany za Książkę Roku w kategorii poezja (2017), w Polsce nominowany do finału VI edycji Nagrody Literackiej Europejski Poeta Wolności (2020). Klamrą tomu są dwa wiersze lustrzane: „mnie tylko / Prędkość przeraża / przed / Innym / Tobą / bojaźni nie czuję“ oraz „Ja tylko prędkości się boję. / Inny / Ty mnie nie przerażasz“. W odcinku tłumaczka opowiada o litewskiej poetce i jej wierszach, które rezonują z czytelnikiem pomimo dystansu i lekkości — a może właśnie z ich powodu.   Agnieszka Rembiałkowska (ur. 1980) – tłumaczka z języka litewskiego, wykładowczyni w Zakładzie Bałtystyki na Wydziale Polonistyki UW, członkini Stowarzyszenia Tłumaczy Literatury. Lubi słowa, woli myśleć niż pisać. Przekłady literackie z języka litewskiego publikuje od 2005 r. Laureatka nagrody festiwalu Poezijos pavasaris (Wiosna Poezji) za przekłady poezji litewskiej na język polski (2018). Tłumaczyła wiersze między innymi Vladasa Braziūnasa, Rasy Čergelienė, Nijolė Daujotytė, Sigitasa Gedy, Dainiusa Gintalasa, Birutė Jonuškaitė, Antanasa A. Jonynasa, Eleny Karnauskaitė, Aušry Kaziliūnaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Jonasa Liniauskasa i Agnė Žagrakalytė. Odcinek jest niewielką częścią wystawy "Portrety przekładu" przygotowanej na Międzynarodowy Dzień Tłumacza 2020. Więcej materiałów można znaleźć na stronie - portrecie. "Na przekład" jest podcastem Stowarzyszenia Tłumaczy Literatury, organizacji, która od 2009 roku zrzesza tłumaczy i tłumaczki książek, działając na rzecz lepszej widoczności zawodu, godziwych warunków pracy i życia oraz przyjaznych kontaktów między tłumaczami książek w Polsce i na świecie.   Na stronie Stowarzyszenia (stl.org.pl) można znaleźć dużą bazę ogólnodostępnej wiedzy dla osób zainteresowanych pracą tłumacza literackiego, a także kontakty do tłumaczy i tłumaczek zrzeszonych w STL.   Jeszcze więcej danych i informacji na temat aspektów finansowych, prawnych i organizacyjnych dostępnych jest dla zalogowanych członków.   Muzyka wykorzystana w czołówce i zakończeniu odcinka pochodzi z utworu "Mystery Sax" (Kevin MacLeod, Creative Commons License). Grafika w nagłówku strony podcastu: JT Davis (Black Background) na Flickr.com (licencja CC).   W nagraniu wykorzystano utwór dostępny na licencji Creative Commons: Konstantin Tyufyakin, Le dernier jour de l’automne (link).   Chętnie wysłuchamy Waszych uwag i sugestii pod adresem podcast@stl.org.pl

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ pristato pirmąją naujojo, 15- ojo sezono premjerą, biografines improvizacijas „Juoda - balta“.Rugsėjo 22 d. operos solistui ir pedagogui Virgilijui Noreikai (1935–2018) sukaktų 85- eri. Profesorių, užauginusį daugelį žymių operos solistų, jo mokiniai mena kaip didį žmogų, padėjusį jiems pagrindus ne tik kaip muzikams profesionalams, bet ir kaip asmenybėms apskritai. Prisimenant maestro V. Noreiką bus atidengtas ir memorialinis biustas, kurį sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras.LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ savo iniciatyva ir lėšomis rengia politinių partijų, dalyvaujančių Seimo rinkimuose, debatus. Rugsėjo 22- osios laidoje apie rinkiminės programos kultūros dalį diskutuos TS-LKD (Nr. 5) atstovas Vytautas Kernagis ir Centro – Tautininkų partijos (Nr.6) atstovas Gintaras Songaila. Diskusijoje dalyvauja nepriklausomas kultūros ekspertas dr. Rasius Makselis. Debatus moderuoja Laima Ragėnienė.Kas skambės LRT Klasikos „Koncertų salėse“?Belgijos sostinėje organizuojamas Europos poezijos festivalis „Transpoesie“ keliasi į virtualią erdvę. Atidarymo renginyje dalyvaus poetė Giedrė Kazlauskaitė. Ji dalyvaus ir virtualioje diskusijoje tema – „Išgirskite moterų balsą“.Ved. Marius Eidukonis

Hetera, po pirmos eilėraščių knygos sakiusi, kad galbūt daugiau neberašys. Menina, kuri kaunasi su normintojų armija. Intelektualė, turinti ką atsakyti psichoterapeutui. Poetė, kurios palyginimas su Sylvia Plath neleis nieko tikro apie ją sužinoti. „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie ryškiausią savo kartos poetę, kultūros kritikę ir „Šiaurės Atėnų“ vyr. redaktorę Giedrę Kazlauskaitę. Kalbamės apie ją, bet ne su ja. Kalbamės su literatūrologe, Vilniaus universiteto dėstytoja Jurgita Žana Raškevičiūte ir poetu, vertėju Rimu Užgiriu. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie tai, kodėl 30 Lietuvos laisvės metų geriausiai atspinti trisdešimtmečiai.

Penktojoje „Žiemojimo su opera“ diskusijoje apie šiuolaikinio danų kompozitoriaus Hanso Abrahamseno operą „Sniego karalienė“ Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje diskutuoja istorikė dr. Dalia Leinartė, poetė, publicistė Giedrė Kazlauskaitė ir muzikologė, LRT KLASIKOS „Operos vakaro“ rengėja Jūratė Katinaitė, moderuoja kultūros žurnalistas Adomas Zubė.

Išleistas natų ir muzikos rinkinys „Juozas Naujalis. Kūriniai vargonams“.Lietuviškoji kaligrafijos mokykla mini 100-etį.Metų knygos rinkimuose A. Šlepiko poezijos knyga „Mano tėvas žūsta“. Bronio Savukyno premijos laureatė poetė Giedrė Kazlauskaitė. Koncertiniam gyvenimui po 20 metų atsiveria Klaipėdos universiteto Vitražinė salė. Kultūros renginiai.Ved. Laima Ragėnienė.

„Plakatas – dailės kūrinys, bet ne muziejui, o gatvei“, – taip dailininkas Juozas Galkus apibūdina ilgus metus puoselėto plakato žanro paskirtį ir pristato parodą „Ne tik gatvei...“. Universitetas protestuoja, o rašytoja Giedrė Kazlauskaitė komentare svarsto, kodėl išsilavinimas yra amžina abejonė. Leidykla „Lapas“ tęsia paskaitų ciklą „Aktualu šiandien“ istoriko, knygos „Vasarnamis. Vilniaus psichiatrijos ligoninės istorija sovietmečiu“ autoriaus Tomo Vaisetos paskaita „Pastebėjau gydytoją drebantį“. Kokį Europos kiną regime šiandien? Ar apskritai dar galima vartoti „Europos kino“ sąvoką? Po to, kai Šiauliuose buvo uždarytas universiteto menų fakultetas, Zubovų rūmai liko tušti. Miesto bendruomenė diskutuoja, kokia gali būti rūmų paskirtis ateityje. Kultūros renginiai. Ved. Austėja Kuskienė.

Jurgitos Jasponytės poezijos knyga „Vartai Auštrieji“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.Andrėjos Tarandos tyrimas apie šiuolaikinę vienatvę ir intymumą – VDU menų galerijoje 101.Šiuolaikinio meno kūrėja Agnė Jokšė apdovanota „JCDecaux premija“ už darbą „Miela, drauge,“.Po to, kai Šiauliuose buvo uždarytas universiteto menų fakultetas, Zubovų rūmai liko tušti. Miesto bendruomenė diskutuoja, kokia gali būti rūmų paskirtis ateityje.Universitetas protestuoja, o rašytoja Giedrė Kazlauskaitė komentare svarsto, kodėl išsilavinimas yra amžina abejonė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: keturi menininkai sulaužė Turnerio prizo tradicijas. Milanas Kundera – vėl čekas, o Vokietijos visuomenė pasipiktino savaitės pradžioje iškilusia instaliacija Holokausto tema.Prieš Kanų šokio festivalį – apie verslumą mene ir sutrūkinėjusį šiuolaikinio žmogaus ryšį su savo kūnu kalba urbanistinio šokio teatro „Low Air“ įkūrėjai, choreografai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Eilėraščiuose skamba moters tapatybės tema. Girdėsime Dovilę Zelčiūtę, Violetą Šoblinskaitę ir Giedrę Kazlauskaitę. Skaito autorės.

„Tiksliai žinoma, kad įsikalbėtas moralinis pranašumas ir badymas pirštu į svetimas puikybes gali būti pavojingesnis net už pačią puikybę. Iliustracija – sovietinė literatūros kritika ir akademinė nomenklatūra, barusi Vytautą Kubilių už laisvo mąstymo aroganciją. Moralizavimas paprastai duoda tik atvirkštinį rezultatą – visai ne tą, kurio tikisi moralizuotojas (nors gal jo lūkestis ir yra ne ką nors pakeisti, o pasigrožėti savo moralumu, nežinau)“, – komentare apie Nacionalines kultūros ir meno premijas teigia poetė, meno kritikė Giedrė Kazlauskaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Savo darbuose aš bandau apmastyti, kiek šių dienų tapytojas pats renkasi savo motyvą, ir kiek motyvas sadistiškai ir paslapčia užvaldo kiekvieną jo kertelę, transformuoja jo aplinkos suvokimą“, – teigia menininkas Kristijonas Žungaila, kurio darbų paroda „Wrong turn. Lemtingas posūkis“ eksponuojama „Akademijos“ galerijoje. Toje pačioje erdvėje pristatoma ir Indrės Lubytės bei Dianos Remeikytės kūryba „It‘s a match!”, kurioje viena iš menininkių konstruoja ir vaizdais rašo neužrašomus žodžiais tekstus, kita skaito ir lieja perskaitytas mintis.„Konglomeratas“ – tai Kultūros holdingo organizuojamas renginys, vyksiantis Šv. Mergelės Ramintojos bažnyčioje, kur kiekvienam dalyviui bus suteikta atskira erdvė, į kurią jis galės priimti svečius (žiūrovus) kaip į savo kūrybos namus paprastam pokalbiui, eilėraščio pasiklausymui, dailės darbų „peržiūrai“, blynų kepimui, šokiui, pasakoms, muzikos pasiklausymui ir t.t.„Klasikos enciklopedija“ – apie Dovydą.Ved. Karina Metrikytė.

Menininkė ir rašytoja Paulina Eglė Pukytė VDA parodų salėse „Titanikas“ pristato per pastaruosius du dešimtmečius sukurtų darbų retrospektyvą „Kažkas yra“. Menotyrininkė Monika Krikštopaitytė rašo, kad P. E. Pukytės kūryboje „svarbiausia ne prasmės gaudynės, o prasminga abejonė“. Apie tai studijoje kalbėsimės su parodos autore. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Geras poslinkis viešajame gyvenime – žmonės išmoko protestuoti. Blogas – mitingų tiek daug, kad kartais nespėji susivokti, pritari ekstatiškiems protestuotojų reikalavimams ar ne“, – komentare pastebi rašytoja Giedrė Kazlauskaitė ir kalba apie vykstančias aštrias diskusijas dėl vaikų teisių ir apsaugos.„Dažnai atsainiai žiūrime į tikinčiuosius, juos nurašome. Savo darbe norėjau žmogiškai parodyti, kaip jie pereina tapatybinius lūžius. Žmonėms reikia atspirties taško, kurio šiuolaikinė kultūra nesuteikia“, – portalui 15min.lt sakė „JCDecaux premijos“ laureatė Anastasija Sosunova. Apdovanojimas menininkei įteiktas už videoinstaliaciją „Tainstvo“. Apie Minakši šventyklą Indijoje. Iš enciklopedinio žinyno „Viskas apie pasaulio stebuklus“. Kultūros renginių anonsas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Menininkė ir rašytoja Paulina Eglė Pukytė VDA parodų salėse „Titanikas“ pristato per pastaruosius du dešimtmečius sukurtų darbų retrospektyvą „Kažkas yra“. Menotyrininkė Monika Krikštopaitytė rašo, kad P. E. Pukytės kūryboje „svarbiausia ne prasmės gaudynės, o prasminga abejonė“. Apie tai studijoje kalbėsimės su parodos autore. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Geras poslinkis viešajame gyvenime – žmonės išmoko protestuoti. Blogas – mitingų tiek daug, kad kartais nespėji susivokti, pritari ekstatiškiems protestuotojų reikalavimams ar ne“, – komentare pastebi rašytoja Giedrė Kazlauskaitė ir kalba apie vykstančias aštrias diskusijas dėl vaikų teisių ir apsaugos.„Dažnai atsainiai žiūrime į tikinčiuosius, juos nurašome. Savo darbe norėjau žmogiškai parodyti, kaip jie pereina tapatybinius lūžius. Žmonėms reikia atspirties taško, kurio šiuolaikinė kultūra nesuteikia“, – portalui 15min.lt sakė „JCDecaux premijos“ laureatė Anastasija Sosunova. Apdovanojimas menininkei įteiktas už videoinstaliaciją „Tainstvo“. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Kai rašiau šią knygą, susitaikiau su mintimi, kad mano santykis su pasauliu depresyvus. Gyvenu vartotojiškoje visuomenėje ir jos pakeisti negaliu. Vienintelis mano būdas kovoti su situacija – daryti tai, kas neapsimoka, reikalinga nedideliam ratui žmonių. Rašyti eilėraščius“, – sako poetė Giedrė Kazlauskaitė.Su rašytoja G. Kazlauskaite vartysime naujausią jos eilėraščių knygą „Gintaro kambarys“. Poetės kūrybos gerbėjai šiame rinkinyje atpažins autorei būdingą asmenišką, labai atvirą, skaudų kalbėjimą. „Gintaro kambaryje“ atsiveria ir naujos temos – istorija, gimtos vietos, šeimos linija. Visa tai aptarsime su autore.Ved. Raminta Jonykaitė.

„Kai rašiau šią knygą, susitaikiau su mintimi, kad mano santykis su pasauliu depresyvus. Gyvenu vartotojiškoje visuomenėje ir jos pakeisti negaliu. Vienintelis mano būdas kovoti su situacija – daryti tai, kas neapsimoka, reikalinga nedideliam ratui žmonių. Rašyti eilėraščius“, – sako poetė Giedrė Kazlauskaitė.Su rašytoja G. Kazlauskaite vartysime naujausią jos eilėraščių knygą „Gintaro kambarys“. Poetės kūrybos gerbėjai šiame rinkinyje atpažins autorei būdingą asmenišką, labai atvirą, skaudų kalbėjimą. „Gintaro kambaryje“ atsiveria ir naujos temos – istorija, gimtos vietos, šeimos linija. Visa tai aptarsime su autore.Ved. Raminta Jonykaitė.

.„Už knygos struktūrą esu dėkinga asmeniniam interneto komentatoriui, kadaise pavadinusiam mane infante“, – sakė Giedrė Kazlauskaitė, knygos „Meninos“ autorė. Rinkiniui pavadinimą davė žinomas Velaskeso paveikslas. Klausysimės eilėraščių iš minėtos knygos, išėjusios 2014 m. Skaito Giedrė Kazlauskaitė.

.„Už knygos struktūrą esu dėkinga asmeniniam interneto komentatoriui, kadaise pavadinusiam mane infante“, – sakė Giedrė Kazlauskaitė, knygos „Meninos“ autorė. Rinkiniui pavadinimą davė žinomas Velaskeso paveikslas. Klausysimės eilėraščių iš minėtos knygos, išėjusios 2014 m. Skaito Giedrė Kazlauskaitė.

Klausomės Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių iš jos knygos „Singerstraum“, išėjusios 2016 m. Skaito autorė.

Klausomės Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių iš jos knygos „Singerstraum“, išėjusios 2016 m. Skaito autorė.

Poetė Giedrė Kazlauskaitė „Atrandu savyje keistų ypatybių. Gal tai susiję su Suvalkijos regionu, kuriame gyvenau. Studijų metais man atrodė atgrasu, kad tie žmonės tokie ūkiški, pragmatiški. Ir tai nėra įsikalbėta ekologija, tai natūralu. Dabar matau, kad pati turiu daug tokių savybių. Jos pasireiškia ir tekstuose“, – sako poetė, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė. Su poete, literatūros kritike vartysime neseniai pasirodžiusį poezijos rinkinį „Singerstraum“. Pokalbis – apie literatūroje ir gyvenime svarbius dalykus, patirtis.

Poetė Giedrė Kazlauskaitė „Atrandu savyje keistų ypatybių. Gal tai susiję su Suvalkijos regionu, kuriame gyvenau. Studijų metais man atrodė atgrasu, kad tie žmonės tokie ūkiški, pragmatiški. Ir tai nėra įsikalbėta ekologija, tai natūralu. Dabar matau, kad pati turiu daug tokių savybių. Jos pasireiškia ir tekstuose“, – sako poetė, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė. Su poete, literatūros kritike vartysime neseniai pasirodžiusį poezijos rinkinį „Singerstraum“. Pokalbis – apie literatūroje ir gyvenime svarbius dalykus, patirtis.

April 15, 2015. Ilzė Butkutė, Giedrė Kazlauskaitė and Marius Burokas celebrated the publication of "How the Earth Carries Us: Twenty-Six Young Lithuanian Poets" by reading from their work and participating in a moderated discussion with poet and professor Rimas Uzgiris. For transcript, captions, and more information, visit http://www.loc.gov/today/cyberlc/feature_wdesc.php?rec=6824

Šiandien, per Devintines – Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, tikintieji išbandomi tuo, ką poetė Giedrė Kazlauskaitė kitados gana vykusiai pavadino „Realybės šou“. Mėginama išreikšti ir pavaizduoti tai, kas gali būti viskas ir gali būti niekas.

Šiandien, per Devintines – Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, tikintieji išbandomi tuo, ką poetė Giedrė Kazlauskaitė kitados gana vykusiai pavadino „Realybės šou“. Mėginama išreikšti ir pavaizduoti tai, kas gali būti viskas ir gali būti niekas.

Šioje laidoje - apie poetę Giedrę Kazlauskaitę ir jos knygą "Heterų dainos". Į knygą sugulė dešimtmečio senumo studijų metų eilėraščiai. Giedrė Kazlauskaitė šios knygos išleidimą lygina su biologine reprodukcija - kai žmogus turi du vaikus, tai jam lyg ir ramu, misija įvykdyta - literatės ambicijoms yra panašiai. Literatūros akiračiuose - pokalbis su rašytoja.

Šioje laidoje - apie poetę Giedrę Kazlauskaitę ir jos knygą "Heterų dainos". Į knygą sugulė dešimtmečio senumo studijų metų eilėraščiai. Giedrė Kazlauskaitė šios knygos išleidimą lygina su biologine reprodukcija - kai žmogus turi du vaikus, tai jam lyg ir ramu, misija įvykdyta - literatės ambicijoms yra panašiai. Literatūros akiračiuose - pokalbis su rašytoja.