Podcasts about mokykl

Opoziciniai Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai turi naują pirmininką. Juo išrinktas Laurynas Kasčiūnas.Aktualus klausimas. Specialistai šiandien pristatys, kiek žmonių į darbą ateina neblaivūs, kuriuose sektoriuose draugiausia neblaivių darbuotojų. Jūsų klausiame – kaip keičiasi alkoholio vartojimo kultūra darbe?Mokyklų vadovai sako, kad sugriežtinus praleistų pamokų pateisinimo tvarką mokiniams tapo dar paprasčiau per mokslo metus keliauti į užsienį.Vilniaus rajono valdžia kviečia be didelių eilių registruotis pas gydytojus, įveda vadinamuosius žaliuosius koridorius, kai tam tikromis ligomis sergantys žmonės turi pirmenybę patekti pas gydytojus. Kaip savivaldybėms sekasi mažinti eiles gydymo įstaigose?Ved. Edvardas Kubilius

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad valdančioji centro kairės koalicija yra tvari ir dirba toliau. Jo teigimu, visi per tarybos posėdį išreiškė savo emocijas, aptarti partnerių anksčiau išsakyti išsireiškimai ir pasisakymai.Lietuva svarsto vyriausybiniu lygiu riboti prieigą prie Kinijoje sukurto generatyvaus dirbtinio intelekto technologijų pokalbių roboto „DeepSeek“.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pranešė įvedantis 25-ių procentų muito mokestį į šalį įvežamam plienui ir aliuminiui. Pasak jo, tai galios šiai žaliavai iš bet kurios šalies. Netrukus Trampas ketina pranešti ir apie sprendimus dėl abipusių tarifų ir kitoms šalims. Jis pakartojo, kad šalys, kurios naudojasi Amerika, sulauks tokių pačių muito mokesčių.Sugriežtinta pamokų pateisinimo tvarka dar labiau atvėrė kelius mokiniams per mokslo metus keliauti į užsienį. Mokyklų vadovai sako, kad praleidinėjančių pamokas dėl kelionių nė kiek nesumažėjo, netgi priešingai - tėvams tapo paprasčiau pateisinti pamokas.Ved. Karolina Panto

Spaudos publikacijų apžvalga.Ar prieš dešimtmečius iškeltos prof. Zigmo Zinkevičiaus teorijos vis dar aktualios?Anykščiuose paminėtos kultūros mecenatės dailėtyrininkės Beatričės Kleizitės-Vasaris šimtosios gimimo metinės.Plungės kultūros centre šiandiena atidaroma fotoklubo „Žybt“ paroda „Etninės kultūros ženklai Žemaitijos kraštovaizdyje“.34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija įteikta Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.Šiaulių „Juventos“ progimnazijos kieme rengiama pilietinė akcija „Išsaugokime dainuojančią Juventą“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į mokyklos laukiančią pertvarką.Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitė pristato knygą „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“.Lietuviai sukūrė žaidimą pagal latvio režisieriaus Gintso Zilbalodžio filmą „Flow“, kuris pirmą kartą Baltijos šalių kino istorijoje pelnė „Auksinį gaublį“.Ved. Marius Eidukonis

Knister. „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojom“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Knister. „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojom“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Ar Lietuvoje suprantama švietimo svarba? Kiek mūsų šalyje vertinamas išsilavinimas? Kodėl apie švietimą dažniausiai girdime kaip apie sferą, kurią reikia optimizuoti ir sureguliuoti?Prasidedant naujiems mokslo metams, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Mokyklų tobulinimo centro ir programos „Renkuosi mokyti“ bendraįkūrėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė Eglė Pranckūnienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Ryto garsai ir vėl įsikūrę Danės skvere Klaipėdoje. Šiandien aiškinsimės, ką povaneniniai archeologai randa Baltijos jūros dugne?Kas sieja Jūros šventę ir Kazį Pakštą? Ar gausu žuvies Klaipėdos turguje? Taip pat išgirsite jūros šventės himną.Ved. R. Kupetytė

Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Seime karštos diskusijos dėl Lietuvos kandidato į eurokomisarus. Koalicijos partneriai liberalai stebisi, kad konservatoriai vis dar oficialiai neįvardijo savo kandidato, nors užkulisiuose minima Gabrieliaus Landsbergio pavardė. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad valdantiesiems nepristačius savo kandidato, kompromisiniu variantu galėtų būti iki šiol Europos komisijoje dirbęs Virginijus Sinkevičius.„ Aš savo kandidatūros šiame etape į eurokomisares nesvarstau“, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen. Ji šiuo metu lankosi Ukrainoje.Seime po svarstymo pritarta gynybos fondo įstatymui, toliau diskutuojama dėl konkrečių priemonių.Trišalės tarybos posėdyje visos šalys pripažino, kad minimalią mėnesinę algą (MMA) kitiems metams reikia kelti, tačiau dėl galimo jos dydžio nesusitarta .Mokyklų tinklo pertvarka toliau kursto aistras. Nuo rugsėjo pirmosios vienuoliktas klases bus galima formuoti tik tuomet, jei jose bus dvidešimt vienas mokinys. Klaipėdos regiono savivaldybės žada kreiptis į Prezidentą ir prašyti stabdyti tinklo pertvarką arba jos įgyvendinimą atidėti, nes dalyje savivaldybių klasės nebus suformuotos. Merai, pedagogai ir moksleivių tėvai įsitikinę, jog toks sprendimas gerokai sumažins regionų patrauklumą ir privers žmones keltis į didmiesčius.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA tyrimas rodo, kad Lietuvos penkiolikmečiai pagal kūrybiškumą užima 13–20 vietą tarp 64 šalių. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Igno Gaižiūno, Lietuvos mokinių rezultatai reikšmingai nesiskiria nuo organizacijos valstybių vidurkio.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimas pritarė siūlymui pratęsti bankų solidarumo įnašą vieneriems metams. Tikimasi, kad tai leis papildomai gynybos tikslams surinkti 60 milijonų eurų.Seime verda aistros dėl Lietuvos kandidato į Eurokomisarus. Koalicijos partneriai liberalai stebisi, kad konservatoriai vis dar oficialiai neįvardijo savo kandidato, nors užkulisiuose minima Gabrieliaus Landsbergio pavardė. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad valdantiesiems nepristačius savo kandidato, kompromisiniu variantu galėtų būti iki šiol Europos komisijoje dirbęs Virginijus Sinkevičius.Ryšių reguliavimo tarnyba siekia į Lietuvą pritraukti kuo daugiau palydovinio ryšio paslaugų teikėjų. Tuo norima gerinti susisiekimą dalyje šalies vietovių. Mobiliojo ryšio operatoriai palydovinio ryšio poreikį vertina nevienareikšmiškai.Mokyklų tinklo pertvarka ir toliau kursto aistras. Nuo rugsėjo pirmosios vienuoliktas klases bus galima formuoti tik tuomet, jei jose bus dvidešimt vienas mokinys. Klaipėdos regiono savivaldybės žada kreiptis į Prezidentą ir prašyti stabdyti tinklo pertvarką arba jos įgyvendinimą atidėti, nes dėl naujos tvarkos dalyje savivaldybių klasės nebus suformuotos. Tiek merai, tiek pedagogai, tiek moksleivių tėvai įsitikinę, jog toks sprendimas gerokai sumažins regionų patrauklumą ir privers žmones keltis į didmiesčius.Pernai Lietuvoje nepilnametės pagimdė šešiasdešimt du kūdikius, per penkerius metus šis skaičius sumažėjo triskart. Per tą patį laiką perpus mažiau užregistruota ir nepilnamečių asmenų santuokų - dvidešimt viena. Ir nors nepilnamečių nėštumų ir santuokų mažėja, Lietuva gavo pastabą iš Jungtinių tautų vaiko teisių komiteto, kad tokių santuokų apskritai neturėtų būti.Ved. Andrius Kavaliauskas

Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio taryba priėmė sprendimą nepritarti pateiktam Alytaus mokyklų tinklo pertvarkos koregavimo projektui. Viktorija Klimovienė pasakoja mokyklos bendruomenės poziciją.

FM99 studijoje Alytaus miesto savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovė Meilė Platūkienė.

Alytaus miesto savivaldybėje pristatyta Tūkstantmečio mokyklų programa. Apir pristatytą programą kalbėjomės su Tūkstantmečio mokyklų įtraukties sryties eksperte Lina Garbenčiūte, Alytaus miesto švietimo skyriaus vedėja Loreta Šerniene, Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvaujančios Alytaus Jotvingių gimnazijos direktoriumi Donatu Vasiliausku ir Pokyčių ambasados direktore Klementina Gruzdiene.

#Tiekžinių Pirmadienį (sausio 29 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras papasakos, į ką siūloma persikvalifikuoti jau kariauti nebetinkamiems ruskiams, koks skandalas vyksta Jungtinėse Tautose, iš kur planuojame gauti pinigų ir kiek jų reikės mūsų gynybai, bei Latvijos europarlamentarę - FSB šnipę. Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/rTDjdfP6PGk

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – kalbos apie Afrikos čempionatą, Lietuvos rinktinės žaidėjų naujas karjeros stoteles, skandalingas rungtynes Ispanijoje, „Bayern“ kluptelėjimą ir Italijos Supertaurę. Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro. Perkam barą 05:45 Afrikos čempionatas su pirato akimi 21:20 Lietuviškas daržas. Lekiato ir Romanovskio perėjimai, „Panevėžio“ problemos, Burbos nuoma, Gorobsovas OUT 47:22 A lyga – benamių lyga 1:00:21 Anglija. „Liverpool“ toliau pirmi ir Toney putų šou 1:12:18 Ispanija. Skandalas Madride ir VAR sprendimai 1:35:08 Vokietija. Puikus „Bayeris“ ir pagaliau ne „Bayern“ metai? 1:47:58 Italija. Supertaurė Saudo Arabijoje ir rasizmas Udinėje 1:59:02 PSV serija, Hendersono perėjimas, Ronaldo pezesiai 

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Ukrainos šių metų tikslas - įgyti persvarą ore, sako užsienio reikalų ministras Dmytro KulebaEuropos Sąjunga toliau ieško kelių, kaip užtikrinti finansinę paramą Ukrainai. Šįkart Vengrija sulaukė ir palaikymo.Estijai planuojant pereiti prie moksleivių ugdymo tik valstybine ugdymo kalba, kyla abejonių, ar tam pasirengti suspės visi mokytojai. Reikalavimas mokėti estų kalbą pedagogams turi įsigalioti šių metų rugpjūtį.Tarpmiestinis susisiekimas autobusais prastėja.Artėjant prezidento rinkimams, bendrai politinės kampanijos dalyviai sulaukė per 220-imt tūkstančių eurų paramos. Kokios paramos ir aukų sulaukia politikai?Lietuvos Raudonasis Kryžius prisijungia prie Vidaus reikalų ministerijos informacinės civilinės saugos kampanijos. Organizacijos savanoriai skleis aktualią informaciją gyventojams apie krizines situacijas.Vilniuje duris atveria naujas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejusVed. Liepa Želnienė

Didėja atotrūkis tarp privačių ir savivaldybių mokyklų mokinių pasiekimų, skelbia žurnalas „Reitingai“. Kiek tai – problema ir ar savivaldybės turėtų čia ką nors daryti?Ugniagesiai Visagine išgelbėjo ežere įlūžusi žveją. Tai pirmoji tokia gelbėjimo operacija šią žiemą. Ar jau lipate ant užšalusių vandens telkinių ir ar žinote, kokių saugumo priemonių turėtumėte imtis?Artėjant naujiems metams paskutinius atlyginimus dalis darbuotojų gauna dar gruodį. Vieniems išmokamos dvi algos už lapkritį ir gruodį, kitiems – dvi išmokos. Ar gyventojai moka tinkamai planuoti savo finansus? Atsakymai – „Verslo laike“.Jungtinių Valstijų Kongresui nesusitariant dėl naujo paramos paketo Ukrainai, Baltieji rūmai įspėja – iki metų pabaigos Amerika pritrūks išteklių, kad galėtų Ukrainai parūpinti ginklų ir įrangos. Pagalba Ukrainai gali susvyruoti ir Europos Sąjungoje.Ved. Edvardas Kubilius

Vis dažniau mokyklų psichologai akcentuoja mokytojams nerašyti mokiniams prastų pažymių. Esą vienetas ar dvejetas ne paskatina mokinį uoliau mokytis, o priešingai - paskatina nebesimokyti ar net ignoruoti discipliną, kuri nesiseka.Mokyklų psichologai dažnai girdi istorijų, kai aukštus akademinius standartus keliantys mokytojai pateikia suktus testus ar kontrolinių darbų užduotis, reikalaujančias olimpiadinio pasirengimo, ir mokiniams, kurie stengėsi ir ruošėsi atsiskaitomiesiems darbams, bet suklupo atlikdami painias užduotis, surašo neigiamus pažymius. Kai mokiniai teiraujasi, ar galima perrašyti tokius patikrinamuosius darbus, reiklieji mokytojai atsako neigiamai ir pabrėžia, esą reikia uoliau mokytis. Kai mokinys bando teisintis, kad jis iš tiesų mokėsi uoliai, bet ne išimčių, kurias pateikė mokytojas, o tai, ko reikalauja bendrasis kursas, mokytojo atsakymas būna standartinis: mokykis dar uoliau. Tad mokinys, supratęs, kad jam vis tiek nepavyks, liaujasi mokytis tokio požiūrio besilaikančio mokytojo disciplinos.Taigi, kai kurių psichologų pastebėjimu, jei mokytojai liautųsi baudę mokinius prastais pažymiais ir rašytų aukštesnius įverčius, kur kas dažniau pasiektų tikslo paskatinti mokinį uoliau mokytis ir siekti daugiau.Kaip veikia pažymys? Ir kodėl didžiuma mokytojų neatsisako vienetų bei dvejetų?Pokalbis su Vilniaus Balsių progimnazijos psichologu Edvardu Šidlausku.Ved. Jonė Kučinskaitė

Dešimt privačių Lietuvos mokyklų, siekdamos užkardyti elektroninių cigarečių rūkymą, ką tik įsidiegė buvusių Kauno technologijos universiteto mokslininkų sukurtą inovaciją - specialų įrenginį, vos per keletą sekundžių aptinkantį barbitalio, fenobarbitalio, žolės, žiurknuodžių ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, kuriomis svaiginasi jaunimas, pėdsaką. Apie šią inovaciją galvoja ir kai kurios savivaldybių mokyklos ar net ir savivaldybės. Tiesa, jas stabdo įrenginio kaina, prasidedanti nuo 30 tūkst. eurų. O ir apskritai kiek atsargiai žvelgiama į šią lietuvišką inovaciją, kuri, tiesa, jau sparčiai diegiama Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinių Arabų Emyratų, Nyderlandų, Šveicarijos mokyklose.Dar kitos privačios mokyklos perka specialius testus suolų bei kitiems paviršiams, ant kurių galima aptikti bet kokių svaigiųjų medžiagų pėdsakus.Savivaldybių mokyklos, besirūpinančios mokiniais, priimdamos naujokus pasirašo sutartis, leidžiančias, esant įtarimui, patikrinti mokinio daiktus, organizuoja galybę policijos bei sveikatos biurų specialistų prevencinių paskaitų, taip pat demonstruoja specialius 3 D akinius, kurie sukuria kvaišalų vartojusio žmogaus būseną, kviečiasi policijos pareigūnus su specialiais šunimis, apmokytais ieškoti kvaišalų... Bet toks mokyklų administracijų rūpestis patinka ne visiems tėvams. Kai kurie jų piktinasi, girdi, šios priemonės kelia jų atžaloms baimę, jos esančios perteklinės. Dar aktyviau veikti prieš bet kokias psichoaktyviąsias medžiagas mokyklų administracijas žaboja ir tai, kad atliekant tokias prevencines akcijas sklinda gandai, girdi X mokykla - narkomanų irštva, tad ten ir ieškoma kvaišalų.Kaip didinti vaikų ir paauglių atsparumą norui išmėginti tai, kas draudžiama? O jei vis dėlto nepavyksta apsaugoti, kaip efektyviai padėti besisvaiginančiam jaunam žmogui?Laidoje diskutuoja Vidita Jonaitė, Kaišiadorių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė, Irena Baranauskienė, privačios „Saulės“ gimnazijos direktorė bei Nevalstybinių mokyklų asociacijos vadovė, Leonas Šidlauskas, Palangos Senosios gimnazijos direktorius, Virginijus Skroblas, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius, ir Aušrinė Janovskienė, Širvintų rajono savivaldybės patarėja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiandien streiką dalyje Lietuvos mokyklų pradėjo Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga reikalauja mokytojų atlyginimus nuo šių metų rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų. Vyriausybė siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo rugsėjo. Taip žadama pasiekti, kad vidutinė mokytojo alga nuo 2024-ųjų rudens pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Prie streikuojančių mokytojų prisijungė ir dalis Alytaus miesto mokytojų. Kviečiame klausyti pokalbį su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadove Meile Platūkiene. Taip pat išgirsite ne tik dalies streikuojančių mokytojų nuomonę, bet ir kaip sitauciją mato Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis bei miesto tarybos narys Povilas Labukas.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje šiais mokslo metais mokysis vos 27 mokiniai, o rugsėjo 1-ąją mokyklos duris pravėrė tik vienas pirmokas. Koks likimas laukia ne tik šios, bet ir kitų specializuotų mokyklų.Baltarusija stabdo pasų išdavimą ambasadose. Aliaksandras Lukašenka įsakė šalies ambasadoms nebeišduoti pasų, todėl į užsienį pabėgę jo kritikai grįžę gali būti persekiojami.LRT Radijo klausytojų klausiame - Ar yra tekę kreiptis į darbo inspekciją, ypač jei dirbate statybų ar transporto sektoriuje? Dėl ko kyla ginčai?Prieš beveik savaitę Rumunijos teritorijoje nukrito Rusijos drono dalys, tą rumunų valdžia pripažino po kurio laiko. Ekspertai pripažįsta, kad jau ne pirmą kartą nežinia kaip NATO turėtų reaguoti.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvoje architektus ir urbanistus vienijanti iniciatyva „Rebuild the Wonderful“ pradeda Ukrainos sovietinio tipo mokyklų transformacijos projektą. Ukrainos vyriausybė jau paskyrė finansavimą pirmų penkių tipinių ir karo apgriautų mokyklų transformacijos projektų sukūrimui, kurios po rekonstrukcijos darbų duris turėtų atverti jau kitų metų rugsėjį.Rugsėjo 8-10 dienomis Rusija rengia „rinkimus“ į vietos okupacinę administraciją laikinai okupuotose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse, taip pat Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste.Ukrainos užsienio reikalų ministerija sako, kad Rusijos neteisėti „rinkimai" neturės jokių teisinių pasekmių ir nepakeis tų teritorijų statuso.Ved. Darius Matas

Prieš trisdešimt metų, Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinės Rusijos kariuomenės kariai. Atkūrus nepriklausomybę, šis klausimas buvo keliamas iškart, tačiau derybos nebuvo sėkmingos. Po metų pasiektas susitarimas, sudarant Rusijos kariuomenės išvedimo grafiką. Kariams palikus Lietuvą, pasak istorikų, nebeliko kliūčių kurti laisvą ir nepriklausomą valstybę.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko teigimu, suteikiant leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbuotojams iš užsienio, nepakankamai atsižvelgiama į nacionalinio saugumo kriterijus. Tuo metu Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė kalba, jog užsieniečių Lietuvoje daugėja, nes vietos darbdaviams trūksta darbo jėgos. O kokia verslininkų nuomonė?Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įvesti specialų kodą su vaikais norintiems dirbti asmenims, kuris nurodytų, kad žmogus nėra teistas už sunkius ir seksualinius nusikaltimus.Vilniuje atidaryta pirmoji Lietuvoje maisto atiduotuvė, kurioje nepasiturintieji maistą galės pasirinkti patys ir atsiimti jį nemokamai. Atiduotuvė skirta Vilniaus ir Vilniaus rajono nepasiturintiems gyventojams, kuriuos paremti „Maisto bankui“ rekomenduoja šių savivaldybių socialiniai darbuotojai.Mokyklų maitintojų asociacija teigia, kad Vilniuje kai kurios įmonės mokinių maitinimo konkursus laimėjo nesąžiningai, pasinaudojus tvarkų landomis. Taip asociacija skelbia paaiškėjus, kad mokinių maitinimo konkursus sostinėje vieną po kito laimi įmonės, pasiūliusios pietus paruošti vos už centą arba dešimt.Nuo penktadienio nuomojamų elektrinių paspirtukų vairuotojai Vilniuje šias transporto priemones turės palikti tik specialiai pažymėtose vietose. Šios vietos yra sužymėtos Senamiestyje, Šnipiškių, Naujamiesčio ir Užupio rajonuose.Ved. Madona Lučkaitė

Statistika rodo skaudžią realybę – per metus kone 12 procentų išaugo gyventojų, kuriems reikia pagalbos maisto produktais. Ekonomistai sako, kad vaikus šiemet išleisti į mokyklą kainuos brangiau ir primenama, kad šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Ar auga negalinčiųjų išleisti vaikus į mokyklą be paramos skaičius?Paryžius tampa pirmuoju miestu pasaulyje, kuris draudžia elektrinių pasipirtukų nuomą. Tokį sprendimą priėmė miesto gyventojai referendumu. Tuo metu Lietuvos metu Lietuvos transporto saugos administracija skelbia, kad per vasarą Vilniaus paspirtukininkai pradėjo važiuoti tvarkingiau. Ar reikėtų drausti nuomoti elektrinius pasipirtukus ir Lietuvoje, ar pastebite, kad paspirtukininkai pradėjo labiau laikytis taisyklių?Šią savaitę Lietuvos komerciniai bankai turės sumokėti pirmąjį milijoninį solidarumo įnašą. Tačiau likus kelioms dienoms iki to, Bankų asociacija apkaltino Valstybinę mokesčių inspekciją taisyklių keitimu. Kaip yra iš tiesų?Aktualus pokalbis Ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.Didžiausią rusakalbių gyventojų procentą Europos Sąjungoje turintis Narvos miestas sunkiai vaduojasi iš sovietinės nostalgijos gniaužtų. Rusijos pasienyje esančio trečio pagal dydį Estijos miesto gyventojai renkasi švęsti Gegužės 9-ąją, piktinasi dėl pašalintų sovietinių paminklų ir nepaiso valdžios raginimų nevykti į kitame upės krante esantį Ivangorodą.Praėjusią savaitę Indijai pavyko nutupdyti erdvėlaivį Mėnulyje, o panaši Rusijos misija žlugo. Įsibėgėjant kosminėms lenktynėms, ekspertai sako, kad šiandien pasiekti Mėnulį yra gerokai lengviau nei anksčiau. Be geopolitinių ambicijų, specialistai atkreiiipia dėmesį ir į augantį mokslinį potencialą atsakyti į kurį laiką keliamus klausimus apie Mėnulyje esančius išteklius.Ved. Rūta Kupetytė

Ką reiškia ugdyti lietuvišką dvasią svetur, kaip keičiasi žmonės ar daro įtaką karas Ukrainoje ir ar rūpinasi išvykę lietuviai savo šalies likimu. Svečiuose lituanistinių mokyklų mokytojai iš viso pasaulio: JAV - Aušra Covalesky, iš Singapūro Brigita Laukevičiūtė, Turkijos - Elena Malašauskaitė, Norvegijos - Jurgita Jurevičienė ir Alvija Černiauskaitė (JK).

Po 10 metų nuoširdaus darbo mokyklą palikusio lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo Aliaus Avčininko istorija sulaukė didžiulio ažiotažo – daugiau mokytojų prakalbo apie sunkias sąlygas mokykloje, kiti kaip tik kritikuoja mokyklą palikusį mokytoją ir sako, kad jis nuėjo lengviausiu keliu, patiems mokytojams reikia nusileisti ant žemės. Mokytojo Aliaus Avčininko akistata su LRT RADIJO klausytojais.Vairuotojai skundžiasi, kad kitų automobilių tamsinti langai kenkia matomumui – pavyzdžiui, dėl to sunkiau išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, orientuotis važiuojant miestų gatvėse. Kokios automobilių stiklų tamsinimo taisyklės ir ar tamsinti stiklai gali trukdyti saugiam eismui?Vasara įsibėgėja. Kaip keičiasi Jūsų mitybos įpročiai – ar jie palankesni sveikatai, nes valgote daugiau vaisių ir daržovių? Komentuoja mitybos specialistas Mantas Liekis.Ved. Edvardas Kubilius

Opozicija nuogąstauja, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagal naują tvarką ims diktuoti sąlygas aukštosioms mokykloms dėl studentų priėmimo. Todėl Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl tyrimo.Kai kurios švietimo įstaigos irgi įžvelgia pavojų autonomijai, o valdžia sako, kad į procesą nesikiš, tačiau turi teisę stebėti, kokie studentai priimami.Ar studentų priėmimas turėtų likti tik aukštųjų mokyklų reikalas?Laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Andrius Zalitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, buvęs VU rektorius Jūras Banys,Seimo narys Julius Sabatauskas, Seimo narė Jurgita Šiugždinienė, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.

"Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje": nauji iššūkiai ir pokyčiai, baigiant darželį ar mokyklą, - dideli vaikui? Apie tai FM99 kalbėjomės su pirmokais, pasidalijusiais įspūdžiais po pirmųjų mokslo metų mokykloje, ketvirtokais, baigiančiais pradinę mokyklą ir žengiančiais į penktą klasę, bei abituriente, AJC jaunųjų žurnalistų kursų nare Gyte Augustinaityte, šiuo metu gyvenančia egzaminų ritmu.

Nuo rugsėjo Lietuvos mokiniai pradės mokytis pagal naujas programas. Tačiau mokytojai piktinasi, kad naujovėms nepasiruošta, programos surašytos chaotiškai, o vadovėlių nėra. Dar daugiau nerimo kelia įvedami tarpiniai patikrinimai. Siūloma juos atidėti bent vienuoliktokams. Kyla ir politinių klausimų, ar reforma apskritai įmanoma, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturi vadovo.Ką daryti su reformomis švietime?Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis, Vilniaus švietimo pažangos centro vadovė Unė Kaunaitė, biologijos mokytojas Paulius Sungaila ir Mokyklų vadovų asociacijos vadovas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.Ved. Liepa Želnienė

Dalis studijas baigusių ir turinčių grąžinti paskolas jaunuolių susiduria su iššūkiais grąžinti skolą. Tokių jaunų žmonių kasmet daugėja. Tai rodo Valstybinio studijų fondo (VSF) veiklos ataskaita.„Net 6049 aukštųjų mokyklų absolventai 2022 m. netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal pasirašytas valstybės paskolų sutartis. Jų skola viršijo 1 216 tūkst. eurų, - rašoma VSF ataskaitoje. – Valstybės remiamas paskolas ėmę asmenys 2022 m. pabaigos duomenimis netinkamai vykdė 3895 įsipareigojimus pagal paskolų sutartis. Jų skola viršijo 2 324 tūkst. eurų“.Pernai VSF išsiuntė 4202 įspėjimus savo įsipareigojimų nevykdantiems valstybės paskolų gavėjams ir 730 įspėjimų valstybės remiamų paskolų gavėjams.Iš viso pernai dėl skolos priteisimo VSF teismams pateikė 713 ieškinių, o dar 200 skolininkų skola perduota išieškoti antstoliams, be to, 86 skolininkų duomenys buvo perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“.Tuo tarpu dažnas darbdavys paprastai vengia priimti į darbą skolininkus. Nebent rinkoje nėra daugiau potencialių reikiamų darbuotojų.Dar daugiau: kai skolininko byla pasiekia antstolius, šie nuo minimalią algą gaunančio asmens gali nuskaičiuoti nuo 20 proc. iki 30 proc. atlyginimo, o nuo didesnio uždarbio- net ir pusę jo. O juk jaunas, ką tik studijas baigęs žmogus paprastai kuria šeimą, nori įsigyti būstą, bet įsiskolinimai siaurina jo galimybes prakusti ir stumia į skurdą.Būtent baimė turėti finansinių įsipareigojimų ir patirti nesėkmę grąžinant studijų ar ir pragyvenimui imtas paskolas stabdo daugelį studentų nuo galimybės skolintis mokslui iš valstybės. Tad dažnas studentas yra išlaikomas tėvų, o jei šie neturi lėšų, tad pasmerktas skursti studijų metais arba ieškotis darbo ir taip aukoti studijas.Kokios galėtų būti išeitys iš šios situacijos?Laidoje diskutuoja Paulius Vaitiekus, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, ir Rokas Keršys, „Kurk Lietuvai" projektų vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Narkotikų vartojimas mokyklose auga, vos ne kiekvieną savaitę pranešama apie psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodijusius vaikus. Klaipėdos ugdymo įstaigose atliktas tyrimas nustebino dar labiau. Mokyklose gausiausiai aptikta nebe kanapių, o kokaino pėdsakų.Kaip užkirsti kelią narkotikų vartojimui mokyklose?Laidoje dalyvauja Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus viršininkas Jevgenijus Liepis, Mokyklų vadovų asociacijos vadovas, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas, Šeimų asociacijos Valdybos narė, paauglių mama, teisininkė Violeta Skripskienė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė ir Lietuvos jaunimo sąjungos „Žingsnis“ atstovas Deividas Bartkus.Ved. Liepa Želnienė

Rytoj Manhatano baudžiamųjų bylų teisme turėtų pasirodyti buvęs Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, kur jam bus pareikšti kaltinimai nusikalstama veika. Ši byla politine, teisine ar istorine prasme Amerikai yra dar neatrasta teritorija, klausimų, kaip ji rutuliosi, yra daugiau, nei atsakymų. Vien jau tai, kaip atrodys Trumpo areštas jam pasirodžius Manhatano apygardos prokuratūroje.Kodėl vienuose viešojo transporto objektuose – oro uostuose, traukinių ir autobusų stotyse – tualetai mokami, o kituose – ne?Šylant orams, bunda ir erkės. Kiek jos aktyvios ir kaip nuo jų apsisaugoti?Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo 26 Seimo nariai. 12 iš jų pateko į tarybas, bet visi jie mandato atsisako ir ketina toliau dirbti Seime. Jūsų klausiame, ar teisinga, kad Seimo nariai, išrinkti į savivaldybių tarybas, atsisako mandato?Penktadienio pavakarę pranešta, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „Birštono elektra" stabdo veiklą. Kodėl taio nutiko? Atsakymai – „Verslo laike“.Sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo, kaip sumažinti eiles pas gydytojus specialistus. Ministerija ketina finansiškai skatinti gydymo įstaigas, jeigu jos atvykusiam pacientui iškart suteikia ne vieną, o kelias konsultacijas. Ar keičiama tvarka bent kažkiek padės sumažinti eiles pas gydytojus specialistus?Susirgus pedagogui - nevykstančios pamokos. Su tokia realybe susiduria šalies mokyklos, kuriose ypač trūksta mokytojų. Mokyklų vadovai sako, kad situacija - blogiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, nes tam tikrų dalykų mokytojų rasti apskritai nepavyksta.Ved. Edvardas Kubilius

Į ką dairomės ieškodami gairių Lietuvos švietimo reformoms? Ar egzistuoja toks tobulas modelis, kurį tiesiog galėtume perimti ir pritaikyti pas save? Kaip gerieji užsienio valstybių pavyzdžiai galėtų padėti mums spręsti savo švietimo sistemos bėdas? Kiek Lietuvos švietimo sistemoje dar liko nepasitikėjimo? Kaip dera siekis ugdyti kompetencijas ir išorinis žinių tikrinimas egzaminais? Kiek dabartinė egzaminų sistema dera su siekiu vystyti įtraukųjį ugdymą? Kuo panašūs Lietuvos ir Belgijos švietimo sistemų iššūkiai? Apie visa tai kalbamės su Mokyklų tobulinimo centro vadove Egle Pranckūniene ir programos „Renkuosi mokyti“ šeštosios karto alumne, Belgijoje prancūzų kalbą šiuo metu dėstančia Urte Penkauskaite.Ved. Donatas Puslys

Mokyklų vadovai kasmet rašo įvairias veiklos ataskaitas, kaip jiems su bendruomene sekėsi įgyvendinti tai, ką buvo nusimatę metų pradžioje.Vis dėlto dalis vadovų dar turi ir papildomų, dažnai formaliai niekur neįvardintų, tik savo užrašuose užfiksuotų tikslų naujiems metams.Ką duoda toks tikslų metams išsikėlimas? Kiek nuošimčių visų išsikeltų tikslų pavyksta įgyvendinti? Kaip direktoriai kelia tokius tikslus: vieni, su pavaduotojų komanda, įtraukdami dar ir mokytojus ar visą bendruomenę, tai yra dar ir mokinius bei tėvus?Kaip skiriasi mokyklų, kurių vadovai rašo ir pateikia kontroliuojančioms institucijoms tik formalias veiklos ataskaitas ir tų vadovų, kurie dar sau išsikelia papildomų metinių tikslų, pasiekimai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Rytis Komičius, ISM universiteto doktorantas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, Linas Janulionis, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius ir Marius Jonaitis, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kokie besibaigiantys 2022-ieji buvo skirtingoms švietimo bendruomenėms? Ko tikėjosi ir ko nesitikėjo mokyklų vadovai, praeityje patys buvę švietimo politikos formuotojais?Dalyvauja Dainius Numgaudis, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos vadovas, Vaidas Bacys, Šiaulių rajono, Dubysos aukštupio mokyklos vadovas, ir Mindaugas Briedis, Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų trukusį Havajų vaikų, kilusių iš žemos socialinės ir ekonominės padėties, tyrimą. Ši teorija daugybę metų plėtojama skirtingos srities mokslininkų, o neuromokslininkai tyrinėja procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, susidūrus su gyvenimo krize.Laidoje Tuzinas pokalbis su Antverpeno universiteto neuromokslininke Roma Šiugždaite apie vaikų atsparumą krizėms ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse su jomis susidūrus. Roma, pradėjusi savo karjerą kaip matematikė ir informatikė, šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje. Mokslininkė bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek atsparumas yra nulemtas vaiką supančios aplinkos, ir kiek jis yra įgimtas? Ar galima išmokyti atsparumo?Ved. Ignas Klėjus

Lietuvos savivaldybėse startuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kurios vienas iš keturių ramsčių yra lyderystė. Ir šis ramstis yra pagrindinis. Mokyklų vadovai dalijasi žinia, kad nors programa dar tik prasideda, dar vyksta projektų rašymas ir pateikimas vertinti, bet jos jau šiandien turi po kelias dešimtis tokių mokymų pasiūlymų, nes ši tema yra vadinamoji „TOP“ tema versle.Vis dėlto, kaip pastebi mokyklų vadovai, kad jie, pradėję kalbėtis su bendruomene, kokį lyderystės mokytoją, lektorių kviestis, sulaukė tiek mokytojų, tiek mokinių skepsio ir atmetimo. Girdi, tokie mokymai yra tušti niekam nereikalingi, tik atima laiką. Kodėl viena vertus, dauguma mūsų norime būti sėkmingi, laimingi, įtakingi, netgi slapčia pavydime tiems, kuriems už mus labiau sekasi, bet, kita vertus, nenorime girdėti kaip tapti geresniu lyderiu savo veikloje?Pokalbis su Pasaulinės lyderystės konferencijos iniciatoriumi ir pradininku Lietuvoje, lektoriumi, Miesto bažnyčios pastoriumi Sauliumi Karosu.Ved. Jonė Kučinskaitė

Apie mokyklos istoriją Alytaus mieste, mokyklinių vadovėlių kolekciją ir tarpukario gimnazijoje leistus laikraštėlius papasakos Vilma Jenčiulytė. Vienas unikaliausių eksponatų – mokinių klausimai Sigitui Gedai, alytiškių Neverauskų mokyklinis palikimas – sąsiuviniai, pažymių knygelės – apoe tai papasakos Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė. Apie muziejaus rinkiniuose saugomas fotografijas iš įvairių Alytaus mokyklų papasakos Rugilė Švirinaitė.

Nepaisant sankcijų, dalies Europos šalių prekybos apimtys su Rusija išaugo. Tokia tendencija stebima ir agresorės kaimyninėse šalyse. Ar neveikia draudimai?Rugsėjį Seimui sugriežtinus rinkimų komitetų steigimo tvarką, Teisingumo ministerija fiksuoja, kad komitetų prašymai registruotis itin sumažėjo lyginant su paskutiniais savivaldos rinkimais.Po aborigenų kilmės berniuko nužudymo, Australijoje jaučiamas sielvartas ir pyktis. Tūkstančiai žmonių įvairiose šalies vietose, taip pat ir kaimyninėje N. Zelandijoje rinkosi į demonstracijas. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Sidnėjuje Rita Baltušyte.Mokyklų ir darželių maitinimą organizuojančios įmonės skundžiasi, kad panaikinus Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, dalis jų turėtų užsidaryti. Tėvai pripažįsta, kad vaikai ir taip dažnai valgo iš namų atsineštą maistą.Ved. Darius Matas

Jeigu iki spalio 11 d. Vyriausybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatsižvelgs į dar rugsėjo 12 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungos susivienijimo (LAMPSS) surengtame proteste išreikštą reikalavimą ne mažiau kaip 30 proc. padidinti aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus, profsąjungos grasina nutraukti kolektyvinę sutartį ir pradėti kolektyvinį ginčą. Šiems reikalavimams taip pat pritaria ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LMŠPS). Jie taip pat siekia, kad mokytojų atlyginimai būtų padidinti apie trečdaliu.Tokį veiksmų planą LAMPSS, LMŠPS, taip pat Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ aptarė šią savaitę vykusiame susitikime. Profsąjungiečiai žada laukti ne ilgiau kaip iki spalio 11 d., kai yra numatytas eilinis profsąjungų ir Vyriausybės atstovų susitikimas. Jei kolektyvinė sutartis būtų nutraukta, šakinės profsąjungos kalba apie įvairių protesto formų, tarp kurių mitingai, prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengimą. Tuo tarpu ŠMSM atstovai kalba, kad profsąjungų lyderiai puikiai žiną, kokie bus priimti sprendimai artimiausiu metu ir stebisi, kodėl šie vėl triukšmauja.Diskutuoja: Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas prof. dr. Sigitas Vaitkevičius, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Knister. Knygos „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojom“ ištrauka. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Knister. Knygos „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojom“ ištrauka. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Rugsėjo pirmąją „Tiek žinių“ vedėja Silvija pasakoja apie augančią įtampą aplink Zaporižios AE, besitęsiančias diskusijas dėl vizų rusams išdavimo, rugsėjo pirmosios šventę ir Kinijos problemas. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/ZsmE59xpQYY

Artėjant mokslo metams, tėvai jau pradeda vaikus ruošti į mokyklą. Kiek šiemet kainuos vaiką išleisti į mokslus ir kokią paramą gali gauti tėvai?Aktualus klausimas. Bendrovei „Perlas energija“ bandant pakeisti sutartis su savo klientais, kiti nepriklausomi tiekėjai jiems siūlo naujas sutartis. Ar bepasitikite nepriklausomais elektros tiekėjais?„Verslo laike“ – apie tai, kad moterys vis aktyviau investuoja savo pinigus, bandydamos juos apsaugoti.Lietuvoje yra apie tūkstantį pensinio amžiaus ukrainiečių, kurie dėl amžiaus jau nebegali dirbti ir užsidirbti. Kur šiems žmonėms gyventi, iš ko susimokėti už pragyvenimą ir kokio dydžio išmokas jie gali gauti?Šiemet per 7 mėn. Lietuvoje bankrutavo daugiau restoranų nei pernai per visus metus. Kodėl taip yra?Ved. Edvardas Kubilius

Laidą „Sveikatos kultūra“ radijo stotyje „FM99“ klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val. Pokalbyje kalbėjome apie profilaktinį vaikų sveikatos patikrinimą. Prieš mokslo metus visi moksleiviai raginami pasitikrinti sveikatą. Laidoje į aktualius klausimus atsako šeimos gydytoja Laura Svetlauskienė. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija džiaugiasi, kad pedagogikos studijas šiemet renkasi daugiau abiturientų nei pernai. Tačiau švietimo ekspertai abejoja, ar toks džiaugsmas pagrįstas. Jie skaičiuoja, kad šiemet jau gali trūkti kelių tūkstančių mokytojų. Mokyklų vadovai pripažįsta, kad vasarą vyksta tikras darbuotojų viliotinis.Laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, VU Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentas Edmundas Grigaliūnas.Ved. Liepa Želnienė.

10-yje šalies mokyklų šį mėnesį - birželį - devintokams vyks Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Kokių įgūdžių įgis moksleiviai po šių tris dienas truksiančių mokymų?Danijos piliečiai šiandien balsuoja referendume ir sprendžia, ar jų šalis turėtų atsisakyti 30-mt metų galiojusios išimties, kuri leido nedalyvauti Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje.Jau dvi savaites šalyje vyksta informacinė civilinės saugos akcija„Žinojimas saugo“. Įvairiuose miestuose, miesteliuose ir rajonuose vykstančių renginių metu gyventojai informuojami, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu. Klausytojų klausime, kaip jie pasiruošę gyventi ekstremalios situacijos atveju?Metinė infliacija Lietuvoje gegužę - didžiausia per pastaruosius dvidešimt šešerius metus. Išankstiniais vertinimais, kainų augimas siekė 18,5 procento. Kiek ir kaip lietuvius veikia esamas kainų augimas ir kokios galimos ekonominės perspektyvos. Diskutuosija su ekspertais.„Verslo laike“ apie tai, kad lieka mėnuo iki bedarbio statuso sąlygų pasikeitimų. Vieni bus registruoti bedarbiai, kiti bus vadinami kitaip. Tie, kurie taip ir neužsimanys dirbti, bus braukiami iš sąrašo ir turės patys mokėti privalomąjį sveikatos draudimą.Ved. Darius Matas

Kelmės rajone esančioje Pakražančio gimnazijoje mokosi 138 moksleiviai. Tačiau jų nuolat mažėja. Greitu metu mokykla gali tapti pagrindine, progimnazija, o galiausiai – išnykti.  Šiandien vietos bendruomenėje – dvejopi jausmai. Vieni nemato savo ateities kaime, tad mokyklos uždarymas jų nepaliestų. Kiti nori puoselėti mokyklą, nes čia mokėsi kelios šeimos kartos, pradeda grįžti emigrantai ir kuriasi jaunos šeimos.  Prieš trejus metus šią mokyklą baigusi Toma Andrulytė pasakoja, ką reiškia kaimui turėti gimnaziją. Tačiau tai ne tik istorija apie vieną mokyklą. Tai pasakojimas apie gyvenimą regione, kai mokykla lieka pagrindiniu kaimo gyventojų išsilavinimo ir kultūros židiniu. 

Netrukus teismas turi imtis “Grigeo Klaipėdos” bylos, o šiomis dienomis paaiškėjo, kad kaltinamasis aktas grindžiamas ir buvusių įmonės vadovų liudijimais.Mokyklų vadovai nebegali apsikęsti biurokratijos. Septynios organizacijos, vienijančios švietimo įstaigų vadovus, kreipėsi į ministeriją prašydamos išvaduoti nuo popierizmo. “Visi tapome taisyklių, sistemų, formų ir funkcijų įkaitais”, - laiške ministerijai išdėstė asociacijos. Šiandien ministerijoje ieškota sprendimų.Naujos paviešintos palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija aktyviai telkia savo karines pajėgas Baltarusijoje. Tai verčia pasaulį ir toliau nerimauti dėl galimo įsiveržimo. Lietuvoje šiandien apsilankęs NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris teigia, kad, didelė karinė operacija įmanoma jau vasario mėnesio pabaigoje.Savivaldybės, kurios kompensuoja šildymo ir vandens išlaidas visiems gyventojams, nepaisant jų pajamų, gali atsidurti teisme. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje jau apskundė Vilniaus rajono savivaldybę teismui. Teisininkai ir ekspertai sako, kad kompensacijų dalinimas visiems yra ne tik nelogiškas, bet ir pažeidžia įstatymą. Su tuo sutinka ir vandens tiekėjai.Sergančiųjų epilepsija verslas bijo, o sergantieji linkę nuo darbdavių slėpti savo ligą. Tokius rezultatus parodė atliktas anoniminis sergančiųjų epilepsija tyrimas. Jis taip pat atskleidė, kad visuomenė linkusi sergančiuosius ignoruoti, nežino kaip suteikti pagalbą ištikus priepuoliui. Be to susirgus epilepsija pasigendama pagalbos ir informacijos kaip susigyventi su liga.Ved. Liepa Želnienė