Podcasts about mokykl

Mokslo metams pasibaigus daugelis vaikų pirmiausia džiaugiasi, kad nereikės anksti keltis į mokyklą. FM99 studijoje viešėjo Alytaus Vidzgirio mokyklos 7B klasės mokiniai. Septintokai pasakojo apie artėjančias atostogas, vasaros planus, mokyklą ir tai, kokią miesto šventę norėtų matyti Alytuje. Vieni planuoja keliones su šeima, kiti daugiau laiko praleisti su draugais, o kai kurie tiesiog tikisi gerų orų ir galimybės pailsėti po mokslo metų.

Dalis regionų ir mažesnių miestelių mokyklų šiemet baigia paskutinius savarankiškus mokslo metus – nuo rugsėjo jos taps didesnių mokyklų skyriais. Pagrindinė priežastis: mokinių nuolat mažėja, o artimiausiais metais didesnio vaikų skaičiaus regionuose nesitikima. Sprendimus mokyklas prijungti prie kitų ugdymo įstaigų šiandien priima vis daugiau skirtingų savivaldybių. Prieš ketverius metus, kai tuometinė valdžia pradėjo spartesnę mokyklų tinklo pertvarką ir buvo uždarytos kelios dešimtys mokyklų, regionuose kilo didelis pasipriešinimas, šiandien vyrauja kur kas daugiau tylos nei aktyvizmo. Anuomet mažųjų mokyklų bendruomenės per kelias paras surinko tūkstančius parašų prieš planuojamus mokyklų jungimus.Dabar situaciją lemia ne tik politiniai sprendimai, bet ir demografija. Mokykla, kurioje mokosi mažiau nei 60 vaikų, praktiškai nebegali veikti savarankiškai. Net ir anksčiau įsteigti mokyklų skyriai kai kuriose savivaldybėse jau uždaromi, nes juose taip pat sparčiai mažėja mokinių. Švietimo informacinės sistemos duomenys rodo spartų mokyklų nykimą kaimiškose vietovėse. 2015–2016 mokslo metais Lietuvoje veikė 1182 mokyklos – 684 miestuose ir 498 kaimuose, praėjusiais mokslo metais jų buvo likę tik 890: 627 miestuose ir vos 263 kaimuose. Kitaip tariant, per dešimtmetį kaimuose neliko beveik pusės visų mokyklų.Tuo pat metu daugėja vaikų, kurie mokosi mokyklų skyriuose. Prieš dešimt metų tokiuose skyriuose mokėsi 1,64 proc. visų mokinių, pernai jų jau buvo 2,33 proc. – apie 7300 vaikų.Pačių skyrių prieš dešimt metų buvo 270. Bet jau 2020-2021 mokslo metais jų šoktelėjo iki daugiau nei 300. Daugiausia skyrių – 307 – radosi 2022-2023 m. m. Bet nuo praėjusių mokslo metų vėl stebimas jų mažėjimas ir šiais mokslo metais liko 290 skyrių. Vis dėlto, kad skyrių rasis daugiau, rodo ir tai, jog daugėja įvairių tipų mokyklų, kuriose vienam vaikui tenka nuo 20 iki 105 kvadratinių metrų ploto.Tiesa, bendro sprendimo, kaip elgtis su tuštėjančiomis kaimų ar nedidelių miestelių mokyklomis, Lietuvoje nėra. Vienos savivaldybės mažesnes mokyklas prijungia prie didesnių, kitos steigia jungtines mokyklas, trečios renkasi vis daugiau vaikų pavėžėti į tolimesnes ugdymo įstaigas. Kai kuriose savivaldybėse į mokyklas kasdien vežama jau nuo 50 iki 75 proc. visų mokinių. Tačiau kartu vis dažniau keliamas klausimas, ar ilgos kelionės į nuo vaikų nutolusią mokyklą iš tiesų pagerina vaikų savijautą, emocinę sveikatą, galimybę išsimiegoti ir užtikrina geresnę ugdymo kokybę?LRT radijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, Šakių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei Varėnos rajono, Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Po praėjusios savaitės incidento, kai Marijampolės Sūduvos gimnazijoje 17-metis sužalojo kitus moksleivius, o Vilniaus Simono Daukanto progminazijoje per pertrauką mokinys išsitraukė peilį, kilo klausimų, ar ugdymo įstaigos iš tiesų yra pasiruošusios panašioms situacijoms, o tėvai forumuose diskutuoja, ar mokyklose nereikėtų apsaugos darbuotojų ar daiktų tikrinimo ateinant į mokyklą. Pokalbis su vaiko teisių apsaugo kontroliere Edita Žiobiene.Būsimą Kapčiamiesčio poligoną Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo pavadinti 1831 m. sukilimo dalyvės,sukilėlių karinių pajėgų kapitonės Emilijos Pliaterytės vardu. Klausimas klausytojams - kaip reikėtų pavadinti būsimą Kapčiamiesčio poligoną?Įtampai Artimuosiuose Rytuose nerimstant, o pasauliui toliau susiduriant su kuro ir degalų trūkumu, brangstantys skrydžiai gali sujaukti ne vieno turisto ar keliautojo planus šį vasaros sezoną. Tačiau turizmo sektoriaus atstovai ramina, kad blogiausio scenarijaus, reškiančio visišką turizmo sektoriaus paralyžių, greičiausiai bus išvengta. Išsamiau, kaip krizė Hormūzo sąsiauryje veikia europiečių kelionių planus.Praėjusią savaitę per dvi paras įvykus dviem traukinių avarijoms Kauno ir Kėdainių rajonuose, valstybės valdoma LTG grupė inicijuoja komisiją, kuri tirs jų priežastis. Tuo metu Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą. Pokalbis su LTG Verslo atsparumo direktorius Gediminu Šečkumi.Japonija keičia savo gynybos strategiją. Šalis šiandien susiduria su nesaugiausia tarptautine aplinka nuo 1945 m., kai trys regiono žaidėjos – Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja – toliau ginkluojasi ir vis dažniau veikia išvien. Todėl Japonijos ministrė pirmininkė keičia pokarinį šalies pacifizmą.Nuo liepos 1 d. dalyje šalies regionų ligoninių gali nebelikti vaikų ligų skyrių. Tokią tvarką patvirtinti planuoja Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė. Dalis savivaldybių sprendimą kritikuoja, o Prezidentūra aistras ramina - teigiama, kad ieškoma būdų, kaip mažesnėse šalies savivaldybėse galėtų būti išsaugomi vaikų ligų skyriai bei užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos medicinos paslaugos visiems gyventojams.Ved. Rūta Kupetytė

Naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai rodo, kad Alytus turi stiprių mokyklų, tačiau bendrame kontekste išryškėja ir sisteminės problemos. Radijo stoties FM99 eteryje reitingus pristatė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Buča – miestas, kuris po masinių žudynių 2022 m. kovą tapo žiauraus Rusijos plataus masto karo Ukrainoje simboliu.Smarkiai nuniokotas, šiandien jis po truputį atsigauna – čia grįžta žmonės, kuriasi jaunos šeimos, atsiranda poreikis ne tik gyventi, bet ir mokytis, augti toliau.2026 m. vasarį lietuvių iniciatyva čia atidaryta Bučos miško klasė.Ji įsikūrusi miesto parke – medinės, tvarios konstrukcijos, apie 60 kv. metrų erdvė su amfiteatru, mokomuoju sodu ir šiltnamiu. Klase gali naudotis įvairios miesto mokyklos.Projektas prasidėjo kaip architektūrinė idėja, tačiau greitai išaugo į daug platesnį procesą – reikėjo ne tik projektuoti, bet ir ieškoti finansavimo, telkti savanorius, patiems vykti į karo paliestą miestą.Taip atsirado erdvė, skirta vaikams, mokytojams ir bendruomenei.Tai pasakojimas apie žmones, kurie nusprendė prisidėti – ir apie tai, kaip net karo akivaizdoje kuriama ateitis.Autorė – Teresė BernatonytėRedaktorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso suvedimas – Pijus JuškaĮrašų Ukrainoje autorius – Mindaugas Lataitis

Tai klausimas, kurį pastaruoju metu kelia dalis analitikų. Dabartinė mokyklų tinklo sistema, susiformavusi per kelis dešimtmečius, yra itin fragmentuota. Daugelis mokinių pereina per kelis etapus: po keturmetės pradinės mokyklos – į keturmetę progimnaziją, po to – į keturmetę gimnaziją. Be to, egzistuoja dešimtmetės pagrindinės mokyklos bei ilgosios, dvylikametės gimnazijos.Siūloma pertvarka numato ilgesnį pradinį etapą – nuo pirmos iki šeštos klasės, trumpesnę progimnaziją – nuo septintos iki devintos klasės ir gimnaziją – tik nuo 10 iki 12 klasės. Tokiu modeliu siekiama vėlinti akademinį spaudimą ir vienodinti mokinių galimybes bent iki 9 klasės. Tačiau mokyklų atstovai pabrėžia, kad vien struktūros pakeitimas neveiks be aiškių programų pokyčių, mokytojų parengimo ir papildomo finansavimo.Be to, gimnazijoje palikus tik tris klases, ji tapsianti tik „egzaminų laikykla“. Mat dešimtokai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, o vienuoliktokai ir abiturientai – pirmą ir antrą valstybinių brandos egzaminų dalis.Todėl atsakymas nėra vienareikšmis.Ką apie galimą mokyklų tinklo pertvarką galvoja skirtingų mokyklų tipų bendruomenės: mokiniai ir jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracijos?LRT radijo laidoje dalyvauja Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė, Violeta Liutkienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė, Žilvinas Damijonaitis, Kauno Veršvų gimnazijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Mėsos kotletas, kuriame beveik nėra mėsos, Lietuvos mokyklų valgyklose nebėra pavienis atvejis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, net apie 66 proc. patikrintų mokyklų virtuvių nustatoma pažeidimų. Dažniausiai fiksuojama prasta higiena, netinkamas maisto laikymas, pasibaigusio galiojimo produktų, draudžiamų ingredientų naudojimas bei valgiaraščių nesilaikymas. Taip pat nustatomi kryžminės taršos atvejų ar situacijų, kai patiekiamas maistas neatitinka deklaruotos sudėties, darbuotojai nesilaiko higienos reikalavimų ar net fiksuojami vaikų apsinuodijimų maistu. Už tokius pažeidimus taikomos nuobaudos – nuo įspėjimų ir baudų iki veiklos sustabdymo ar visiško uždarymo.Tačiau net ir griežčiausios sankcijos ne visada sustabdo pažeidėjus: dalis įmonių, praradusios sutartis ar reputaciją, netrukus sugrįžta pakeitusios pavadinimą ar juridinį statusą. Šis fenikso efektas leidžia toms pačioms verslo grupėms ir toliau dalyvauti konkursuose bei maitinti vaikus. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pripažįsta, kad tokias praktikas sudėtinga užkardyti, nes viešųjų pirkimų sistema remiasi formaliais kriterijais, o ne realia tiekėjų veiklos istorija.Formaliai už sutarčių vykdymą atsakingi mokyklų vadovai, tačiau realybėje jie dažnai neturi nei pakankamų galių, nei resursų efektyviai kontroliuoti tiekėjų. Dėl to kai kurios savivaldybės, matydamos šią situaciją, atsisako privačių maitinimo paslaugų ir steigia biudžetines virtuves, kurias pačios finansuoja. Nors tai kainuoja brangiau, toks modelis leidžia užtikrinti didesnę kontrolę ir stabilesnę maisto kokybę. Drauge tai meta šešėlį visam privačiam maitinimo sektoriui, tarsi parodant, kad dalis rinkos dalyvių nesugeba užtikrinti net bazinių standartų.Kyla klausimai: ar dabartinė viešųjų pirkimų sistema iš tiesų leidžia atrinkti patikimiausius tiekėjus? Kaip efektyviai užkirsti kelią fenikso principu sugrįžtančioms įmonėms? Ir ar mokyklų vadovams turėtų būti suteikta daugiau galių realiai kontroliuoti vaikų maitinimo kokybę?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis, Ramutis Prišmantas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Švenčionių savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė ir Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Dėl prognozuojamų didelių šalčių kai kuriose mokyklose bus organizuojamas nuotolinis ugdymas.Pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas augo 2,8 proc. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra. Teigiama, kad didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo paslaugų sektoriaus veiklų rezultatai. 2024-aisiais Lietuvos BVP augo 3-imis procentais. Tuo metu demografinė situacija, kaip rodo praėjusių metų duomenys, šalyje toliau prastėjo.Jau greitai gyventojus ne visai maloniai nustebins šildymo sąskaitos už sausį. Tačiau dėl jų dydžio kalta ne tik žema temperatūra. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl už sausį mokėsime gerokai daugiau nei pernai tuo pačiu metu.Ukrainai rengiantis artėjančioms šalčiausioms naktims, Jungtinių Valstijų prezidentas sako paprašęs Maskvos savaitei nutraukti atakas prieš Ukrainą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą sutiko.Vakar vakare dalis Lietuvos vairuotojų susidūrė su neįprasta situacija ir įtarė esą sutrikusi GPS veikla. Paaiškėjo, kad išdarkytus žemėlapius dalis vairuotojų matė dėl didžiausio ir pirmo tokio masto žemėlapio vandalizmo atvejo Lietuvoje.Ved. Darius Matas

Knister. „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojomis“. 1 d. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Aktualus klausimas. Viešųjų pirkimų tarnyba jau kurį laiką tikrina, kaip mokyklų konkursus laimėjusioms įmonėms sekasi maitinti vaikus ir mokytojus. Kaip vertinate savo mokyklų maitinimo kokybę ir maisto kainas?Dalis Seimo narių kritikuoja Aviacijos įstatymo pakeitimus, kurie numato, kaip turi būti tikrinamos lėktuvų įgulos ir kada jiems išduodami leidimai dirbti Lietuvoje.Iki kitų metų liepos visos didelės Lietuvos įmonės privalės užtikrinti lyčių pusiausvyrą savo valdybose – jei dauguma vyrai, ne mažiau kaip trečdalį narių turės sudaryti moterys. Ir atvirkščiai.Socialdemokratai savaitgalį nutarė iš „Nemuno aušros“ atsiimti Kultūros ministeriją ir patys ieškoti kandidato į šios ministerijos vadovus. Tuo metu dalis „Nemuno aušros“ atstovų atsiriboja nuo pirmininko Remigijaus Žemaitaičio penktadienio išpuolio prieš Nacionalinės dailės galerijos vadovą Arūną Gelūną ir viešai kritikuoja partijos lyderį. Kaip toliau dirbs valdančioji koalicija? Pokalbis su abiejų partijų atstovais.Dusetos netrukus turės tris kartus daugiau gyventojų, mat Zarasų savivaldybė nusprendė prie jo prijungti kelis kaimus ir taip padidinti dusetiškių skaičių. Vietos valdžia taip siekia prisitraukti į miestą vaistinę, kurios čia neliko prieš keletą metų.Ved. Edvardas Kubilius.

Globalūs klimato pokyčiai daro poveikį įvairioms gyvenimo sritims, tarp kurių ir žmonių miego kokybė. Plačiau naujame „Miego DNR“ epizode pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Lietuvos šaulių sąjunga vis intensyviau integruojasi į Ginkluotąsias pajėgas ir bendrą šaulių karinį rengimą su Lietuvos kariuomene. Šį rudenį bus organizuojamos pirmosios pratybos kartu su kariuomene, kuriose dalyvaus komendantiniai šauliai.Parduotuvių lentynoms gausiai užsipildžius mokyklinėmis prekėmis, iškyla „sezoninis“ klausimas – kiek šįmet tėvams kainuos rugsėjis. Ypač tiems, kurie savo atžalas į mokyklą išleis pirmą kartą ir neturės nuo ankstesnių metų likusių priemonių.Ventės rage prasidėjo itin ankstyva paukščių migracija. Liepos pabaigoje ornitologai šimtais žiedavo mėlynąsias zyles, kurių migracija įprastai prasidėdavo tik rugsėjį. Per liepą sužieduota beveik 1400 paukščių, per pirmas dešimt rugpjūčio dienų – daugiau nei šeši šimtai. Ar anksti prasidėjusi paukščių migracija reiškia ir artėjančią rudens pradžią?Ved. Paulius Selezniovas

FM99 studijoje viešėjo Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė. Kalbėjome apie tai, kad Alytaus rajonas atsinaujina: nuo kapinių iki mokyklų – visapusiški pokyčiai.

Jungtinės Amerikos valstijos ir Ukraina pasirašė ilgai derintą susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos ir bendro fondo steigimo. Buvęs Ukrainos premjero patarėjas ir šiuo metu Kyjive dirbantis verslo konsultantas Adomas Audickas sako, kad susitarimas puikus tiek Ukrainai, tiek Jungtinėms valstijoms, tačiau netiki, kad reali mineralų kasyba gali prasidėti greitai. Pasak jo, sutartimi pasidalintas dar neiškeptas pyragas.Baigėsi stojamieji į atrankines Vilniaus mokyklas. Paaiškėjo, kad jos darosi vis populiaresnės ir stojančiųjų skaičiai kasmet auga. Negana to, atliktos tėvų apklausos rodo, kad vis dažniau aštuntokams samdomi korepetitoriai tam, kad moksleiviai įstotų į kuo geresnę gimnaziją. Savo ruožtu Vyriausybė planuoja tokių mokyklų išvis atsisakyti.Organizacijos „Reporteriai be sienų“ paskelbtame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva smuktelėjo viena vieta žemiau ir atsidūrė 14 vietoje. Praėjusiais metais Lietuva užėmė 13 vietą, o 2023 metais – rekordiškai aukštą - septintąją.Lietuvoje, atsiskaitant grynaisiais pradėta apvalinti pirkinių krepšelio suma. Iki šiol tokią praktiką taikė 7-ios euro zonos valstybės, o dabar prie jų prisijungė ir Lietuva.Ved. Liepa Želnienė

Šiandien prasideda festivalis „Pasaulis skamba“, publikai pristatysiantis pasaulio muzikos grupes iš skirtingų kraštų: nuo Armėnijos iki Kanados. Pokalbis su festivalio vadovu Žilvinu Švarpliu.Ketvirtus metus jaunuosius skaitytojus kviečia vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“. Kuo jis svarbus mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus skaitytojams? Kokie pagrindiniai šių metų festivalio akcentai? Pokalbis su „Gyvos raidės“ idėjos autore Audrone Meškauskaite.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis. Kodėl menininkas nusprendė tą padaryti? Jo klausia Marius Eidukonis.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ (tarti – lia miu) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės. Parodoje lankėsi ir kūrėjas kalbino Simona Ševčenkaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Kaip jis kartu su grupe atrado savo skambesį ir savo klausytoją? Ar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užgriuvusi laimėtojų laimė nevargina?Ved. Gerūta Griniūtė

Opoziciniai Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai turi naują pirmininką. Juo išrinktas Laurynas Kasčiūnas.Aktualus klausimas. Specialistai šiandien pristatys, kiek žmonių į darbą ateina neblaivūs, kuriuose sektoriuose draugiausia neblaivių darbuotojų. Jūsų klausiame – kaip keičiasi alkoholio vartojimo kultūra darbe?Mokyklų vadovai sako, kad sugriežtinus praleistų pamokų pateisinimo tvarką mokiniams tapo dar paprasčiau per mokslo metus keliauti į užsienį.Vilniaus rajono valdžia kviečia be didelių eilių registruotis pas gydytojus, įveda vadinamuosius žaliuosius koridorius, kai tam tikromis ligomis sergantys žmonės turi pirmenybę patekti pas gydytojus. Kaip savivaldybėms sekasi mažinti eiles gydymo įstaigose?Ved. Edvardas Kubilius

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad valdančioji centro kairės koalicija yra tvari ir dirba toliau. Jo teigimu, visi per tarybos posėdį išreiškė savo emocijas, aptarti partnerių anksčiau išsakyti išsireiškimai ir pasisakymai.Lietuva svarsto vyriausybiniu lygiu riboti prieigą prie Kinijoje sukurto generatyvaus dirbtinio intelekto technologijų pokalbių roboto „DeepSeek“.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pranešė įvedantis 25-ių procentų muito mokestį į šalį įvežamam plienui ir aliuminiui. Pasak jo, tai galios šiai žaliavai iš bet kurios šalies. Netrukus Trampas ketina pranešti ir apie sprendimus dėl abipusių tarifų ir kitoms šalims. Jis pakartojo, kad šalys, kurios naudojasi Amerika, sulauks tokių pačių muito mokesčių.Sugriežtinta pamokų pateisinimo tvarka dar labiau atvėrė kelius mokiniams per mokslo metus keliauti į užsienį. Mokyklų vadovai sako, kad praleidinėjančių pamokas dėl kelionių nė kiek nesumažėjo, netgi priešingai - tėvams tapo paprasčiau pateisinti pamokas.Ved. Karolina Panto

Diskusijos dalyviai: Alytaus lopšelio darželio Volungėlė direktorė Aušra Plytninkaitė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimas vadovė Meilė Platūkienė Tėvų bendruomenės atstovas Arūnas Svetikas

Spaudos publikacijų apžvalga.Ar prieš dešimtmečius iškeltos prof. Zigmo Zinkevičiaus teorijos vis dar aktualios?Anykščiuose paminėtos kultūros mecenatės dailėtyrininkės Beatričės Kleizitės-Vasaris šimtosios gimimo metinės.Plungės kultūros centre šiandiena atidaroma fotoklubo „Žybt“ paroda „Etninės kultūros ženklai Žemaitijos kraštovaizdyje“.34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija įteikta Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.Šiaulių „Juventos“ progimnazijos kieme rengiama pilietinė akcija „Išsaugokime dainuojančią Juventą“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į mokyklos laukiančią pertvarką.Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitė pristato knygą „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“.Lietuviai sukūrė žaidimą pagal latvio režisieriaus Gintso Zilbalodžio filmą „Flow“, kuris pirmą kartą Baltijos šalių kino istorijoje pelnė „Auksinį gaublį“.Ved. Marius Eidukonis

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Lituanistinių mokytojų stovykloje - pokalbis su dalyviais, kuriuos kalbina JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Svečiai: Živilė Ramašauskienė iš Pasvalio, 23 metai gyvenanti JAV. Justina El Maghrabi iš Kauno, 18 metų gyvena Egipte. Alvyda Simonaitienė iš Radviliškio, 10 metų gyvena Švedijoje. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Knister. „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojom“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Knister. „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojom“. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Ar Lietuvoje suprantama švietimo svarba? Kiek mūsų šalyje vertinamas išsilavinimas? Kodėl apie švietimą dažniausiai girdime kaip apie sferą, kurią reikia optimizuoti ir sureguliuoti?Prasidedant naujiems mokslo metams, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Mokyklų tobulinimo centro ir programos „Renkuosi mokyti“ bendraįkūrėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė Eglė Pranckūnienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Ryto garsai ir vėl įsikūrę Danės skvere Klaipėdoje. Šiandien aiškinsimės, ką povaneniniai archeologai randa Baltijos jūros dugne?Kas sieja Jūros šventę ir Kazį Pakštą? Ar gausu žuvies Klaipėdos turguje? Taip pat išgirsite jūros šventės himną.Ved. R. Kupetytė

Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Seime karštos diskusijos dėl Lietuvos kandidato į eurokomisarus. Koalicijos partneriai liberalai stebisi, kad konservatoriai vis dar oficialiai neįvardijo savo kandidato, nors užkulisiuose minima Gabrieliaus Landsbergio pavardė. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad valdantiesiems nepristačius savo kandidato, kompromisiniu variantu galėtų būti iki šiol Europos komisijoje dirbęs Virginijus Sinkevičius.„ Aš savo kandidatūros šiame etape į eurokomisares nesvarstau“, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen. Ji šiuo metu lankosi Ukrainoje.Seime po svarstymo pritarta gynybos fondo įstatymui, toliau diskutuojama dėl konkrečių priemonių.Trišalės tarybos posėdyje visos šalys pripažino, kad minimalią mėnesinę algą (MMA) kitiems metams reikia kelti, tačiau dėl galimo jos dydžio nesusitarta .Mokyklų tinklo pertvarka toliau kursto aistras. Nuo rugsėjo pirmosios vienuoliktas klases bus galima formuoti tik tuomet, jei jose bus dvidešimt vienas mokinys. Klaipėdos regiono savivaldybės žada kreiptis į Prezidentą ir prašyti stabdyti tinklo pertvarką arba jos įgyvendinimą atidėti, nes dalyje savivaldybių klasės nebus suformuotos. Merai, pedagogai ir moksleivių tėvai įsitikinę, jog toks sprendimas gerokai sumažins regionų patrauklumą ir privers žmones keltis į didmiesčius.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA tyrimas rodo, kad Lietuvos penkiolikmečiai pagal kūrybiškumą užima 13–20 vietą tarp 64 šalių. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Igno Gaižiūno, Lietuvos mokinių rezultatai reikšmingai nesiskiria nuo organizacijos valstybių vidurkio.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimas pritarė siūlymui pratęsti bankų solidarumo įnašą vieneriems metams. Tikimasi, kad tai leis papildomai gynybos tikslams surinkti 60 milijonų eurų.Seime verda aistros dėl Lietuvos kandidato į Eurokomisarus. Koalicijos partneriai liberalai stebisi, kad konservatoriai vis dar oficialiai neįvardijo savo kandidato, nors užkulisiuose minima Gabrieliaus Landsbergio pavardė. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad valdantiesiems nepristačius savo kandidato, kompromisiniu variantu galėtų būti iki šiol Europos komisijoje dirbęs Virginijus Sinkevičius.Ryšių reguliavimo tarnyba siekia į Lietuvą pritraukti kuo daugiau palydovinio ryšio paslaugų teikėjų. Tuo norima gerinti susisiekimą dalyje šalies vietovių. Mobiliojo ryšio operatoriai palydovinio ryšio poreikį vertina nevienareikšmiškai.Mokyklų tinklo pertvarka ir toliau kursto aistras. Nuo rugsėjo pirmosios vienuoliktas klases bus galima formuoti tik tuomet, jei jose bus dvidešimt vienas mokinys. Klaipėdos regiono savivaldybės žada kreiptis į Prezidentą ir prašyti stabdyti tinklo pertvarką arba jos įgyvendinimą atidėti, nes dėl naujos tvarkos dalyje savivaldybių klasės nebus suformuotos. Tiek merai, tiek pedagogai, tiek moksleivių tėvai įsitikinę, jog toks sprendimas gerokai sumažins regionų patrauklumą ir privers žmones keltis į didmiesčius.Pernai Lietuvoje nepilnametės pagimdė šešiasdešimt du kūdikius, per penkerius metus šis skaičius sumažėjo triskart. Per tą patį laiką perpus mažiau užregistruota ir nepilnamečių asmenų santuokų - dvidešimt viena. Ir nors nepilnamečių nėštumų ir santuokų mažėja, Lietuva gavo pastabą iš Jungtinių tautų vaiko teisių komiteto, kad tokių santuokų apskritai neturėtų būti.Ved. Andrius Kavaliauskas

Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio taryba priėmė sprendimą nepritarti pateiktam Alytaus mokyklų tinklo pertvarkos koregavimo projektui. Viktorija Klimovienė pasakoja mokyklos bendruomenės poziciją.

FM99 studijoje Alytaus miesto savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovė Meilė Platūkienė.

Alytaus miesto savivaldybėje pristatyta Tūkstantmečio mokyklų programa. Apir pristatytą programą kalbėjomės su Tūkstantmečio mokyklų įtraukties sryties eksperte Lina Garbenčiūte, Alytaus miesto švietimo skyriaus vedėja Loreta Šerniene, Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvaujančios Alytaus Jotvingių gimnazijos direktoriumi Donatu Vasiliausku ir Pokyčių ambasados direktore Klementina Gruzdiene.

#Tiekžinių Pirmadienį (sausio 29 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras papasakos, į ką siūloma persikvalifikuoti jau kariauti nebetinkamiems ruskiams, koks skandalas vyksta Jungtinėse Tautose, iš kur planuojame gauti pinigų ir kiek jų reikės mūsų gynybai, bei Latvijos europarlamentarę - FSB šnipę. Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/rTDjdfP6PGk

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – kalbos apie Afrikos čempionatą, Lietuvos rinktinės žaidėjų naujas karjeros stoteles, skandalingas rungtynes Ispanijoje, „Bayern“ kluptelėjimą ir Italijos Supertaurę. Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro. Perkam barą 05:45 Afrikos čempionatas su pirato akimi 21:20 Lietuviškas daržas. Lekiato ir Romanovskio perėjimai, „Panevėžio“ problemos, Burbos nuoma, Gorobsovas OUT 47:22 A lyga – benamių lyga 1:00:21 Anglija. „Liverpool“ toliau pirmi ir Toney putų šou 1:12:18 Ispanija. Skandalas Madride ir VAR sprendimai 1:35:08 Vokietija. Puikus „Bayeris“ ir pagaliau ne „Bayern“ metai? 1:47:58 Italija. Supertaurė Saudo Arabijoje ir rasizmas Udinėje 1:59:02 PSV serija, Hendersono perėjimas, Ronaldo pezesiai 

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Ukrainos šių metų tikslas - įgyti persvarą ore, sako užsienio reikalų ministras Dmytro KulebaEuropos Sąjunga toliau ieško kelių, kaip užtikrinti finansinę paramą Ukrainai. Šįkart Vengrija sulaukė ir palaikymo.Estijai planuojant pereiti prie moksleivių ugdymo tik valstybine ugdymo kalba, kyla abejonių, ar tam pasirengti suspės visi mokytojai. Reikalavimas mokėti estų kalbą pedagogams turi įsigalioti šių metų rugpjūtį.Tarpmiestinis susisiekimas autobusais prastėja.Artėjant prezidento rinkimams, bendrai politinės kampanijos dalyviai sulaukė per 220-imt tūkstančių eurų paramos. Kokios paramos ir aukų sulaukia politikai?Lietuvos Raudonasis Kryžius prisijungia prie Vidaus reikalų ministerijos informacinės civilinės saugos kampanijos. Organizacijos savanoriai skleis aktualią informaciją gyventojams apie krizines situacijas.Vilniuje duris atveria naujas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejusVed. Liepa Želnienė

Didėja atotrūkis tarp privačių ir savivaldybių mokyklų mokinių pasiekimų, skelbia žurnalas „Reitingai“. Kiek tai – problema ir ar savivaldybės turėtų čia ką nors daryti?Ugniagesiai Visagine išgelbėjo ežere įlūžusi žveją. Tai pirmoji tokia gelbėjimo operacija šią žiemą. Ar jau lipate ant užšalusių vandens telkinių ir ar žinote, kokių saugumo priemonių turėtumėte imtis?Artėjant naujiems metams paskutinius atlyginimus dalis darbuotojų gauna dar gruodį. Vieniems išmokamos dvi algos už lapkritį ir gruodį, kitiems – dvi išmokos. Ar gyventojai moka tinkamai planuoti savo finansus? Atsakymai – „Verslo laike“.Jungtinių Valstijų Kongresui nesusitariant dėl naujo paramos paketo Ukrainai, Baltieji rūmai įspėja – iki metų pabaigos Amerika pritrūks išteklių, kad galėtų Ukrainai parūpinti ginklų ir įrangos. Pagalba Ukrainai gali susvyruoti ir Europos Sąjungoje.Ved. Edvardas Kubilius

Vis dažniau mokyklų psichologai akcentuoja mokytojams nerašyti mokiniams prastų pažymių. Esą vienetas ar dvejetas ne paskatina mokinį uoliau mokytis, o priešingai - paskatina nebesimokyti ar net ignoruoti discipliną, kuri nesiseka.Mokyklų psichologai dažnai girdi istorijų, kai aukštus akademinius standartus keliantys mokytojai pateikia suktus testus ar kontrolinių darbų užduotis, reikalaujančias olimpiadinio pasirengimo, ir mokiniams, kurie stengėsi ir ruošėsi atsiskaitomiesiems darbams, bet suklupo atlikdami painias užduotis, surašo neigiamus pažymius. Kai mokiniai teiraujasi, ar galima perrašyti tokius patikrinamuosius darbus, reiklieji mokytojai atsako neigiamai ir pabrėžia, esą reikia uoliau mokytis. Kai mokinys bando teisintis, kad jis iš tiesų mokėsi uoliai, bet ne išimčių, kurias pateikė mokytojas, o tai, ko reikalauja bendrasis kursas, mokytojo atsakymas būna standartinis: mokykis dar uoliau. Tad mokinys, supratęs, kad jam vis tiek nepavyks, liaujasi mokytis tokio požiūrio besilaikančio mokytojo disciplinos.Taigi, kai kurių psichologų pastebėjimu, jei mokytojai liautųsi baudę mokinius prastais pažymiais ir rašytų aukštesnius įverčius, kur kas dažniau pasiektų tikslo paskatinti mokinį uoliau mokytis ir siekti daugiau.Kaip veikia pažymys? Ir kodėl didžiuma mokytojų neatsisako vienetų bei dvejetų?Pokalbis su Vilniaus Balsių progimnazijos psichologu Edvardu Šidlausku.Ved. Jonė Kučinskaitė

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje šiais mokslo metais mokysis vos 27 mokiniai, o rugsėjo 1-ąją mokyklos duris pravėrė tik vienas pirmokas. Koks likimas laukia ne tik šios, bet ir kitų specializuotų mokyklų.Baltarusija stabdo pasų išdavimą ambasadose. Aliaksandras Lukašenka įsakė šalies ambasadoms nebeišduoti pasų, todėl į užsienį pabėgę jo kritikai grįžę gali būti persekiojami.LRT Radijo klausytojų klausiame - Ar yra tekę kreiptis į darbo inspekciją, ypač jei dirbate statybų ar transporto sektoriuje? Dėl ko kyla ginčai?Prieš beveik savaitę Rumunijos teritorijoje nukrito Rusijos drono dalys, tą rumunų valdžia pripažino po kurio laiko. Ekspertai pripažįsta, kad jau ne pirmą kartą nežinia kaip NATO turėtų reaguoti.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvoje architektus ir urbanistus vienijanti iniciatyva „Rebuild the Wonderful“ pradeda Ukrainos sovietinio tipo mokyklų transformacijos projektą. Ukrainos vyriausybė jau paskyrė finansavimą pirmų penkių tipinių ir karo apgriautų mokyklų transformacijos projektų sukūrimui, kurios po rekonstrukcijos darbų duris turėtų atverti jau kitų metų rugsėjį.Rugsėjo 8-10 dienomis Rusija rengia „rinkimus“ į vietos okupacinę administraciją laikinai okupuotose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse, taip pat Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste.Ukrainos užsienio reikalų ministerija sako, kad Rusijos neteisėti „rinkimai" neturės jokių teisinių pasekmių ir nepakeis tų teritorijų statuso.Ved. Darius Matas

Prieš trisdešimt metų, Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinės Rusijos kariuomenės kariai. Atkūrus nepriklausomybę, šis klausimas buvo keliamas iškart, tačiau derybos nebuvo sėkmingos. Po metų pasiektas susitarimas, sudarant Rusijos kariuomenės išvedimo grafiką. Kariams palikus Lietuvą, pasak istorikų, nebeliko kliūčių kurti laisvą ir nepriklausomą valstybę.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko teigimu, suteikiant leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbuotojams iš užsienio, nepakankamai atsižvelgiama į nacionalinio saugumo kriterijus. Tuo metu Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė kalba, jog užsieniečių Lietuvoje daugėja, nes vietos darbdaviams trūksta darbo jėgos. O kokia verslininkų nuomonė?Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įvesti specialų kodą su vaikais norintiems dirbti asmenims, kuris nurodytų, kad žmogus nėra teistas už sunkius ir seksualinius nusikaltimus.Vilniuje atidaryta pirmoji Lietuvoje maisto atiduotuvė, kurioje nepasiturintieji maistą galės pasirinkti patys ir atsiimti jį nemokamai. Atiduotuvė skirta Vilniaus ir Vilniaus rajono nepasiturintiems gyventojams, kuriuos paremti „Maisto bankui“ rekomenduoja šių savivaldybių socialiniai darbuotojai.Mokyklų maitintojų asociacija teigia, kad Vilniuje kai kurios įmonės mokinių maitinimo konkursus laimėjo nesąžiningai, pasinaudojus tvarkų landomis. Taip asociacija skelbia paaiškėjus, kad mokinių maitinimo konkursus sostinėje vieną po kito laimi įmonės, pasiūliusios pietus paruošti vos už centą arba dešimt.Nuo penktadienio nuomojamų elektrinių paspirtukų vairuotojai Vilniuje šias transporto priemones turės palikti tik specialiai pažymėtose vietose. Šios vietos yra sužymėtos Senamiestyje, Šnipiškių, Naujamiesčio ir Užupio rajonuose.Ved. Madona Lučkaitė

Statistika rodo skaudžią realybę – per metus kone 12 procentų išaugo gyventojų, kuriems reikia pagalbos maisto produktais. Ekonomistai sako, kad vaikus šiemet išleisti į mokyklą kainuos brangiau ir primenama, kad šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Ar auga negalinčiųjų išleisti vaikus į mokyklą be paramos skaičius?Paryžius tampa pirmuoju miestu pasaulyje, kuris draudžia elektrinių pasipirtukų nuomą. Tokį sprendimą priėmė miesto gyventojai referendumu. Tuo metu Lietuvos metu Lietuvos transporto saugos administracija skelbia, kad per vasarą Vilniaus paspirtukininkai pradėjo važiuoti tvarkingiau. Ar reikėtų drausti nuomoti elektrinius pasipirtukus ir Lietuvoje, ar pastebite, kad paspirtukininkai pradėjo labiau laikytis taisyklių?Šią savaitę Lietuvos komerciniai bankai turės sumokėti pirmąjį milijoninį solidarumo įnašą. Tačiau likus kelioms dienoms iki to, Bankų asociacija apkaltino Valstybinę mokesčių inspekciją taisyklių keitimu. Kaip yra iš tiesų?Aktualus pokalbis Ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.Didžiausią rusakalbių gyventojų procentą Europos Sąjungoje turintis Narvos miestas sunkiai vaduojasi iš sovietinės nostalgijos gniaužtų. Rusijos pasienyje esančio trečio pagal dydį Estijos miesto gyventojai renkasi švęsti Gegužės 9-ąją, piktinasi dėl pašalintų sovietinių paminklų ir nepaiso valdžios raginimų nevykti į kitame upės krante esantį Ivangorodą.Praėjusią savaitę Indijai pavyko nutupdyti erdvėlaivį Mėnulyje, o panaši Rusijos misija žlugo. Įsibėgėjant kosminėms lenktynėms, ekspertai sako, kad šiandien pasiekti Mėnulį yra gerokai lengviau nei anksčiau. Be geopolitinių ambicijų, specialistai atkreiiipia dėmesį ir į augantį mokslinį potencialą atsakyti į kurį laiką keliamus klausimus apie Mėnulyje esančius išteklius.Ved. Rūta Kupetytė

Po 10 metų nuoširdaus darbo mokyklą palikusio lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo Aliaus Avčininko istorija sulaukė didžiulio ažiotažo – daugiau mokytojų prakalbo apie sunkias sąlygas mokykloje, kiti kaip tik kritikuoja mokyklą palikusį mokytoją ir sako, kad jis nuėjo lengviausiu keliu, patiems mokytojams reikia nusileisti ant žemės. Mokytojo Aliaus Avčininko akistata su LRT RADIJO klausytojais.Vairuotojai skundžiasi, kad kitų automobilių tamsinti langai kenkia matomumui – pavyzdžiui, dėl to sunkiau išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, orientuotis važiuojant miestų gatvėse. Kokios automobilių stiklų tamsinimo taisyklės ir ar tamsinti stiklai gali trukdyti saugiam eismui?Vasara įsibėgėja. Kaip keičiasi Jūsų mitybos įpročiai – ar jie palankesni sveikatai, nes valgote daugiau vaisių ir daržovių? Komentuoja mitybos specialistas Mantas Liekis.Ved. Edvardas Kubilius

Rytoj Manhatano baudžiamųjų bylų teisme turėtų pasirodyti buvęs Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, kur jam bus pareikšti kaltinimai nusikalstama veika. Ši byla politine, teisine ar istorine prasme Amerikai yra dar neatrasta teritorija, klausimų, kaip ji rutuliosi, yra daugiau, nei atsakymų. Vien jau tai, kaip atrodys Trumpo areštas jam pasirodžius Manhatano apygardos prokuratūroje.Kodėl vienuose viešojo transporto objektuose – oro uostuose, traukinių ir autobusų stotyse – tualetai mokami, o kituose – ne?Šylant orams, bunda ir erkės. Kiek jos aktyvios ir kaip nuo jų apsisaugoti?Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo 26 Seimo nariai. 12 iš jų pateko į tarybas, bet visi jie mandato atsisako ir ketina toliau dirbti Seime. Jūsų klausiame, ar teisinga, kad Seimo nariai, išrinkti į savivaldybių tarybas, atsisako mandato?Penktadienio pavakarę pranešta, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „Birštono elektra" stabdo veiklą. Kodėl taio nutiko? Atsakymai – „Verslo laike“.Sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo, kaip sumažinti eiles pas gydytojus specialistus. Ministerija ketina finansiškai skatinti gydymo įstaigas, jeigu jos atvykusiam pacientui iškart suteikia ne vieną, o kelias konsultacijas. Ar keičiama tvarka bent kažkiek padės sumažinti eiles pas gydytojus specialistus?Susirgus pedagogui - nevykstančios pamokos. Su tokia realybe susiduria šalies mokyklos, kuriose ypač trūksta mokytojų. Mokyklų vadovai sako, kad situacija - blogiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, nes tam tikrų dalykų mokytojų rasti apskritai nepavyksta.Ved. Edvardas Kubilius

Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų trukusį Havajų vaikų, kilusių iš žemos socialinės ir ekonominės padėties, tyrimą. Ši teorija daugybę metų plėtojama skirtingos srities mokslininkų, o neuromokslininkai tyrinėja procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, susidūrus su gyvenimo krize.Laidoje Tuzinas pokalbis su Antverpeno universiteto neuromokslininke Roma Šiugždaite apie vaikų atsparumą krizėms ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse su jomis susidūrus. Roma, pradėjusi savo karjerą kaip matematikė ir informatikė, šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje. Mokslininkė bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek atsparumas yra nulemtas vaiką supančios aplinkos, ir kiek jis yra įgimtas? Ar galima išmokyti atsparumo?Ved. Ignas Klėjus

Nepaisant sankcijų, dalies Europos šalių prekybos apimtys su Rusija išaugo. Tokia tendencija stebima ir agresorės kaimyninėse šalyse. Ar neveikia draudimai?Rugsėjį Seimui sugriežtinus rinkimų komitetų steigimo tvarką, Teisingumo ministerija fiksuoja, kad komitetų prašymai registruotis itin sumažėjo lyginant su paskutiniais savivaldos rinkimais.Po aborigenų kilmės berniuko nužudymo, Australijoje jaučiamas sielvartas ir pyktis. Tūkstančiai žmonių įvairiose šalies vietose, taip pat ir kaimyninėje N. Zelandijoje rinkosi į demonstracijas. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Sidnėjuje Rita Baltušyte.Mokyklų ir darželių maitinimą organizuojančios įmonės skundžiasi, kad panaikinus Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, dalis jų turėtų užsidaryti. Tėvai pripažįsta, kad vaikai ir taip dažnai valgo iš namų atsineštą maistą.Ved. Darius Matas

Knister. Knygos „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojom“ ištrauka. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Knister. Knygos „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojom“ ištrauka. Skaito aktorė Neringa Varnelytė.

Rugsėjo pirmąją „Tiek žinių“ vedėja Silvija pasakoja apie augančią įtampą aplink Zaporižios AE, besitęsiančias diskusijas dėl vizų rusams išdavimo, rugsėjo pirmosios šventę ir Kinijos problemas. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/ZsmE59xpQYY

Artėjant mokslo metams, tėvai jau pradeda vaikus ruošti į mokyklą. Kiek šiemet kainuos vaiką išleisti į mokslus ir kokią paramą gali gauti tėvai?Aktualus klausimas. Bendrovei „Perlas energija“ bandant pakeisti sutartis su savo klientais, kiti nepriklausomi tiekėjai jiems siūlo naujas sutartis. Ar bepasitikite nepriklausomais elektros tiekėjais?„Verslo laike“ – apie tai, kad moterys vis aktyviau investuoja savo pinigus, bandydamos juos apsaugoti.Lietuvoje yra apie tūkstantį pensinio amžiaus ukrainiečių, kurie dėl amžiaus jau nebegali dirbti ir užsidirbti. Kur šiems žmonėms gyventi, iš ko susimokėti už pragyvenimą ir kokio dydžio išmokas jie gali gauti?Šiemet per 7 mėn. Lietuvoje bankrutavo daugiau restoranų nei pernai per visus metus. Kodėl taip yra?Ved. Edvardas Kubilius

10-yje šalies mokyklų šį mėnesį - birželį - devintokams vyks Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Kokių įgūdžių įgis moksleiviai po šių tris dienas truksiančių mokymų?Danijos piliečiai šiandien balsuoja referendume ir sprendžia, ar jų šalis turėtų atsisakyti 30-mt metų galiojusios išimties, kuri leido nedalyvauti Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje.Jau dvi savaites šalyje vyksta informacinė civilinės saugos akcija„Žinojimas saugo“. Įvairiuose miestuose, miesteliuose ir rajonuose vykstančių renginių metu gyventojai informuojami, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu. Klausytojų klausime, kaip jie pasiruošę gyventi ekstremalios situacijos atveju?Metinė infliacija Lietuvoje gegužę - didžiausia per pastaruosius dvidešimt šešerius metus. Išankstiniais vertinimais, kainų augimas siekė 18,5 procento. Kiek ir kaip lietuvius veikia esamas kainų augimas ir kokios galimos ekonominės perspektyvos. Diskutuosija su ekspertais.„Verslo laike“ apie tai, kad lieka mėnuo iki bedarbio statuso sąlygų pasikeitimų. Vieni bus registruoti bedarbiai, kiti bus vadinami kitaip. Tie, kurie taip ir neužsimanys dirbti, bus braukiami iš sąrašo ir turės patys mokėti privalomąjį sveikatos draudimą.Ved. Darius Matas

Kelmės rajone esančioje Pakražančio gimnazijoje mokosi 138 moksleiviai. Tačiau jų nuolat mažėja. Greitu metu mokykla gali tapti pagrindine, progimnazija, o galiausiai – išnykti.  Šiandien vietos bendruomenėje – dvejopi jausmai. Vieni nemato savo ateities kaime, tad mokyklos uždarymas jų nepaliestų. Kiti nori puoselėti mokyklą, nes čia mokėsi kelios šeimos kartos, pradeda grįžti emigrantai ir kuriasi jaunos šeimos.  Prieš trejus metus šią mokyklą baigusi Toma Andrulytė pasakoja, ką reiškia kaimui turėti gimnaziją. Tačiau tai ne tik istorija apie vieną mokyklą. Tai pasakojimas apie gyvenimą regione, kai mokykla lieka pagrindiniu kaimo gyventojų išsilavinimo ir kultūros židiniu. 

Netrukus teismas turi imtis “Grigeo Klaipėdos” bylos, o šiomis dienomis paaiškėjo, kad kaltinamasis aktas grindžiamas ir buvusių įmonės vadovų liudijimais.Mokyklų vadovai nebegali apsikęsti biurokratijos. Septynios organizacijos, vienijančios švietimo įstaigų vadovus, kreipėsi į ministeriją prašydamos išvaduoti nuo popierizmo. “Visi tapome taisyklių, sistemų, formų ir funkcijų įkaitais”, - laiške ministerijai išdėstė asociacijos. Šiandien ministerijoje ieškota sprendimų.Naujos paviešintos palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija aktyviai telkia savo karines pajėgas Baltarusijoje. Tai verčia pasaulį ir toliau nerimauti dėl galimo įsiveržimo. Lietuvoje šiandien apsilankęs NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris teigia, kad, didelė karinė operacija įmanoma jau vasario mėnesio pabaigoje.Savivaldybės, kurios kompensuoja šildymo ir vandens išlaidas visiems gyventojams, nepaisant jų pajamų, gali atsidurti teisme. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje jau apskundė Vilniaus rajono savivaldybę teismui. Teisininkai ir ekspertai sako, kad kompensacijų dalinimas visiems yra ne tik nelogiškas, bet ir pažeidžia įstatymą. Su tuo sutinka ir vandens tiekėjai.Sergančiųjų epilepsija verslas bijo, o sergantieji linkę nuo darbdavių slėpti savo ligą. Tokius rezultatus parodė atliktas anoniminis sergančiųjų epilepsija tyrimas. Jis taip pat atskleidė, kad visuomenė linkusi sergančiuosius ignoruoti, nežino kaip suteikti pagalbą ištikus priepuoliui. Be to susirgus epilepsija pasigendama pagalbos ir informacijos kaip susigyventi su liga.Ved. Liepa Želnienė