Podcasts about organizacij

Prisimename 1991-ųjų liepos 31-ą dieną pasienio su Baltarusija poste sovietų omonininkų nužudytus septynis jaunos valstybės sieną saugojusius muitinės ir policijos pareigūnus. Žudynėse, patyręs didelius sužeidimus, per stebuklą išgyveno tik vienas muitininkas Tomas Šernas. 33-iųjų Medininkų žudynių metinių išvakarėse Tomas Šernas pristatė dvejus metus rašytą knygą „Muitinės kronikos“. Tomą Šerną kalbina kolega Darius Matas.Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinį finansavimą platinti gavusius filmus privaloma pritaikyti asmenims, turintiems regos ar klausos negalią. Organizacijų, vienijančių regos ir klausos negalias turinčius žmones, atstovai teigia, kad pokytis užtikrins didesnį filmų prieinamumą šioms bendruomenėms. Ką tai pakeis kino industrijos darbe? Mintimis dalijasi Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovas Romas Zabarauskas, „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas, Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.Ar pamenate žandarą Kriušo? Tai prieš 110 metų gimusio aktoriaus Lui de Fiuneso vaidmuo, kurio suvaidintos scenos tapo kultinėmis, o talentai įvertinti aukčiausiais apdovanojimais. Mažaūgis lieknas plikis – taip save įvertinęs de Fiunesas kadaise atsisakė ir didžiosios savo svajonės – aktorystės ir tik palaikomas artimųjų iš barų, kuriuose grodavo pianinu, persikėlė į didžiąją sceną ir iki šiandienos laikomas populiariausiu prancūzų aktoriumi, padėjusiu dažnai pasijuokti tiek iš de Fiuneso sukurto personažo, tiek iš Prancūzijos kultūros, politikos ir socialinių problemų. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Aš kartais net atostogų maršrutus pritaikau prie operos festivalių ir atlikėjų“, - juokiasi žurnalistė Nemira Pumprickaitė ir visai rimtai priduria, kad mėgavimasis opera yra labai svarbi jos gyvenimo dalis. Kada atsirado meilė klasikinei muzikai? Kaip atskirti snobą nuo melomano? Ir kodėl žurnalistika yra mieliau nei viešieji ryšiai - N.Pumprickaitės interviu „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Gostili smo predstavnike treh humanitarnih organizacij: Društvo Kralji ulice, Verigo dobrih ljudi in Rdeči križ. Odprli smo zanimiva vprašanja: odnos države in lokalnih skupnosti do teh organizacij, spremenjena struktura prosilcev pomoči in povedali nekaj uspešnih zgodb, ko so ljudje zaživeli na novo.

Po kelerių metų pertraukos grįžta Nacionalinis diktantas. Jis per LRT RADIJĄ bei portale LRT.lt skambės kovo 15 dieną.Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie oro taršą. Lietuvoje oro kokybė gerėja, tačiau rekomenduojamų griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos standartų vis dar dažnai neatitinka.Šiandien LRT eteryje startuoja Dominyko Kubiliaus su Nacionaliniu transplantacijos biuru sukurta dokumentika apie organų donorystę ir transplantaciją „Prisikėlimas“.Į LRT radiją kreipėsi klausytojas nusipirkęs Vilniuje 2005 m. statybos bute ir sako, kad garso izoliacija tokia prasta, kad gali girdėti apie ką kalbasi kaimynai. Kodėl taip yra ir ką galima padaryti?Kuo serga organizacijos ir kaip tai gydyti? Kokią ligą būtų galima diagnozuoti „BaltCap“ ištikusioje situacijoje? Pokalbis apie lyderystės ekspertės Alisos Miniotaitės ir verslininko Igno Staškevičiaus (Dilio) knygą „Organizacijų ligos ir jų gydymas“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir „HR Hint Online“ įkūrėja ir vadovė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. „Personalo vadovas turėtų būti provokatorius ir laiku pastebėti, kada žmonės pradeda kalbėti vienaip, o daryti kitaip“, - sako personalo valdymo ekspertė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Ji teigia, kad bet kokie deklaratyvūs pasisakymai yra simptomas, kad darbuotojas tiesiog bando atitikti standartą. Kokius klausimus turėtų kelti personalo vadovas ir kodėl jam kartais pritrūksta drąsos? Apie tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ penktajame epizode su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:21 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:40 – apie personalo vadovo tikslus 0:08:32 – apie „provakatoriaus“ funkciją 0:12:14 – apie personalo vadovo drąsą Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir pučiamųjų orkestro „Kybartai" meno vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis. „Kai orkestrantai po repeticijos išeina švilpaudami, žinau, kad koncertas pavyks“, - sako pučiamųjų orkestro „Kybartai" meno vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis. „Kai projekto pabaigoje darbuotojai jaučia pasitenkinimą ir džiugesį, suprantu, kad tas projektas turi potencialo vystytis toliau“, - antrina verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė. Ir abu sutaria: žmogaus būsena yra bet kokio sumanymo sėkmės rodiklis, garantas ir asmenybės augimo sąlyga. Kaip ji kuriama? Apie tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" aštuntajame epizode su Donatu Ziegoraičiu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:25 – apie sąsają tarp orkestro ir verslo organizacijos 0:04:02 – nuo ko prasideda asmenybės augimas? 0:06:16 – kuo skiriasi vartotojas nuo kūrėjo? 0:07:28 – apie skirtingų kartų tarpusavio mainus 0:15:08 – apie subtiliuosius (ne)sėkmės požymius Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir filosofas, judesio mokytojas, įtraukiančiojo vadovavimo praktikas Justas Kučinskas. „Sustoti, nurimti, pajausti savo kūną, atrasti savo „ašį“, įsiklausyti, kokia mintis ateina, kokia intuicija, koks veiksmas - jeigu turėtume daugiau tokių momentų savo dienoje, mūsų susitikimai su žmonėmis būtų kokybiškesni“, - sako judesio mokytojas, filosofas Justas Kučinskas. Pasak Justo, susirinkę į posėdžius savo organizacijose, tarsi sprendžiame „žemiškas“ problemas, tačiau patys, dažnai, esame „neįsižeminę“, o įstrigę virtualiose būsenose, nejausdami nei savo kūno, nei dabarties akimirkos. Kuo svarbus kūno intelektas organizacijos veikloje? Ką reiškia jausti savo „ašį“? Kodėl verta įvaldyti savistabą ir vidinę distanciją? Apie visa tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" septintajame epizode su Justu Kučinsku ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:51 – apie ryšį tarp kūno intelekto ir organizacijos veiklos 0:05:20 – apie neutralumo būseną 0:08:05 – apie žodžio ir kūno sąsajas 0:10:48 – apie „gyvo“ pokalbio lygmenis 0:13:06 – apie metodikas (patarimai ir praktiniai pavyzdžiai) 0:19:32 – apie savistabą ir vidinę distanciją Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir strateginės rinkodaros ekspertė bei organizacijų naujų veikimo modelių tyrinėtoja Ieva Čepononė. „Jei vieną dieną nutarsite transformuotis, pristatysite darbuotojams idėją ir paskirstysite galią, stebuklas neįvyks, nes žmonės neturės psichologinės savininkystės jausmo“, - sako organizacijų naujų veikimo modelių tyrinėtoja Ieva Čepononė. Pasak Ievos, psichologinės savininkystės jausmą reikia auginti, ir tai nenutinka per savaitę. Reikia būti kardinaliai skaidriems ir atviriems su darbuotojais, kad šie pasijustų „šeimos“ nariais ir suprastų, kad jų balsas yra girdimas. Kokius „amerikietiškus kalnelius“ patiria permainų kelią pasirinkusios organizacijos? Ką reiškia „nusivadovinti“? Kodėl verta ugdyti psichologinį savininkystės jausmą? Apie visa tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" šeštajame epizode su su Ieva Čeponone ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:02:32 – apie motyvus tyrinėti gyvas organizacijas 0:03:59 – apie netikėtus atradimus 0:08:00 – apie savivaldos principus 0:08:48 – apie vadovų augimą kartu su organizacijos žmonėmis (praktinis pavyzdys) 0:11:01 – apie organizacijų transformacijos priežastis 0:13:27 – apie vadovų galios paleidimą 0:13:43 – apie psichologinės savininkystės jausmą 0:15:43 – apie akcininkų nesutarimus 0:16:33 – apie transformacijos proceso lėtumą 0:18:48 – apie transformacijos klaidas Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir strateginio valdymo bei lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. „Mes labai atsainiai žiūrime į tai, kaip darome sprendimus, ir kas atsitinka tada, kai žmonės, kurie turėtų prisiimti atsakomybę, nedalyvauja ruošiant susitarimą, o gauna jį gatavą“, - sako adaptyviosios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. Ji teigia, kad, priiminėdami sprendimus, turėtume rūpintis pasekmėmis: apmąstyti, kaip tai palies mane, kolegą, klientą, aplinką. Kuo rūpesčio laukas yra platesnis, tuo labiau atsižvelgiama į įvairius faktorius. Apie tai, ką reiškia „susitarti“, gebėjimą apmąstyti situacijas ir sąmoningumo svarbą priiminėjant sprendimus – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ ketvirtajame epizode su Egle Dauniene ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:58 – ką žmonėms reiškia „susitarti“? 0:05:05 – apie susitarimą kaip gyvą suvokimą 0:06:21 – kaip vyksta susitarimai (praktinis pavyzdys) 0:11:02 – apie gebėjimą apmąstyti situacijas ir savo elgseną 0:14:51 – apie sąmoningumą - žmogaus ir komandos Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. „Bet kokios komandos veikimo pagrindas yra tarpusavio pasitikėjimas. Jo požymis - nevengimas konfliktų, nes esant atvirumui, konfliktai yra neišvengiami“, - sako vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. Pasak Sauliaus, tai įdomi sąsaja, nes kai žmonės nebijo konfliktų apie „reikalą“ (idėjas, tikslus, klientus), jie pasitiki vieni kitais, o kai pasitiki - nebelieka baimės veikti. Apie atvirumo kultūrą, konfliktus ir santykių balansą – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ trečiajame epizode su Sauliumi Jovaišu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:27 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:07 – apie santykių paskirtį organizacijose 0:04:09 – apie proporciją santykiuose 0:07:59 – apie santykių balanso diagnostiką 0:12:06 – apie vidinių problemų perkėlimą į išorę 0:13:59 – kodėl per mažai kalbama apie gyvenimą darbe? 0:17:22 – apie atsakomybę, „šeimininko“ faktorių ir suaugystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir verslo psichologas, verslo renginių organizavimo įmonės „Confinn“ vadovas Dainius Baltrušaitis. „Tai, ką žmonės sako, tai, ką žmonės daro ir tai, ką žmonės sako, kad daro yra trys skirtingi dalykai, - sako verslo psichologas Dainius Baltrušaitis, cituodamas žinomą amerikiečių mokslininkę Margaret Mead. Todėl geras vadovas, pasak Dainiaus, turi būti geras antropologas: tyrinėti savo organizacijos žmones, pažinti juos nuolatinėje kaitoje, būti bendruomenės dalimi. Stebėti, bet nelyginti ir nevertinti. Tiesiog suprasti savo „gentį“. Apie antropologinio darbo principus ir jų naudą vadovams – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ antrame epizode su Dainiumi Baltrušaičiu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:39 – apie antropologijos paskirtį 0:05:28 – apie antropologinio darbo principus 0:11:59 – apie holistinį požiūrį 0:13:02 – apie antropologinių metodų naudą (praktinis pavyzdys) Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir UAB „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė, HAI instituto alumnė Algė Jablonskienė. „Galima prirašyti lozungų, vertybių ir misijų, prisikabinti jų ant sienų, bet esminis klausimas - kaip organizacija veikia, kokios yra ten dirbančių žmonių nuostatos, santykiai, ritualai, nes tai ir lemia įmonės veiklos rezultatus“, - sako personalo valdymo ekspertė Algė Jablonskienė ir pateikia netikėtos statistikos: vienas amerikiečių tyrimas parodė, kad vadovai žino tik 7 procentus visos informacijos apie tai, kas vyksta jų organizacijose. Tuo tarpu Pensilvanijos universiteto antropologai teigia, kad norint tapti sėkmingu lyderiu, būtina pažinti savo organizacijos kultūrą. Apie deklaruojamas vertybes ir tikrąją kultūrinę realybę – naujo tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ epizode su Alge Jablonskiene ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:31 – apie organizacijų antropologiją - paprastai 0:02:56 – apie Lietuvos kontekstą 0:04:53 – apie pokytį antropologiškai 0:06:21 – apie tai, kaip pamatyti organizacijos kultūrinę realybę 0:09:40 – apie deklaruojamas vertybes ir darbuotojų skatinimo sistemas 0:13:20 – apie iššūkį vadovams 0:18:14 – Algės Jablonskienės patarimai vadovams Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.

Tudi po včerajšnji obravnavi interventnega zakona v zdravstvu na parlamentarnem odboru in pred četrtkovim odločanjem državnega zbora o njem se vrstijo negodovanja. V Zvezi organizacij pacientov so med drugim razočarani zaradi pomanjkanja dialoga, zdravniške organizacije menijo, da predlog ne rešuje niti ene od aktualnih težav. V oddaji tudi: - Od 36-ih bolnišnic v Gazi jih deluje le še enajst - Novi osnutek sklepne izjave podnebne konference naj bi bil bolj oster glede fosilnih goriv - Zaskrbljujoče razmere v Alpah: izginjanje ledenikov, nastajanje novih jezer in vse več plazov

Kokia yra konsultantų misija?Ar visada užtenka tiesiog padėti įgyvendinti pokytį organizacijoje, išgryninti pokyčių reikiamumą?Alisa Miniotaitė, verslo konsultantė bei knygos „Organizacijų ligos ir jų gydymas“ bendraautorė, organizacijų problemas prilygina ligoms.Su kokiom „ligom“ susiduria organizacijos, kaip jas atpažinti ir kaip galima nuo jų pasveikti arba apsisaugoti?Ar visada reikia kištis ir pradėti keisti dalykus, ar svarbiau duoti organizmui suprasti, ko jam trūksta, ir gal net leisti pasveikti pačiam?Vadovo Laike su Saulium Jovaišu aptariama, kur slypi etiškumas, profesionalumas ir malonios patirtys verslo konsultavime.

Pogovarjali smo se s predsednikoma krovnih organizacij porabskih Slovencev - s predsednico Zvez Slovencev na Madžarskem Andreo Kovacs in predsednikom Državne slovenske samouprave Karlom Holcem, zaslužnim tudi za Mali Triglav, ki stoji v Andovcih.

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė Olga Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, teigia Valstybės saugumo departamentas. Ji pati tokius teiginius vadina melu.Artėjant rugsėjo 1 dienai švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nusprendė skelbti streiką.Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis lankosi Danijoje, kur reiškia dėkingumą šaliai už tai, kad ši Ukrainai siunčia naikintuvus F-16. Kiek jų iš Kopenhagos Kyjivas gaus?Grupė konservatorių siūlo privalomai kelti Lietuvos istorinę Vyčio vėliavą pasienio kontrolės punktuose, o prie valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų – liepos 6-ąją minint Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tudi v oddajah v novem letu bomo razkrivali zanimive zgodbe Slovencev, ki živijo na tujem. Tokrat predstavljamo sogovornico, ki živi v Švici, kjer raziskovalno deluje na Medicinski fakulteti Univerze v Ženevi. Zanimajo jo predvsem področja transplantacije, pediatrije in onkologije. Skupaj z organizacijami, ki v Sloveniji delujejo na področju ohranjanja stika z izseljenci in zdomci, smo potegnili črto pod lansko leto. Predstavljamo pa tudi njihove načrte in cilje za letos.

Številni predstavniki slovenskih organizacij po Avstraliji so poslali posebna praznična sporočila za božič in novo leto.

Nauja apklausa rodo, kad tarp partijų lyderių pozicijose išlieka socialdemokratai.Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis siūlo šalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų. Viena jų - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Kodėl tai yra svarbu ir kiek tai yra realu?Rusijai tęsiant Ukrainos energetikos infrastruktūros apšaudymus, sparčiai prastėja situacija ir kaimyninėje Moldovoje.Suaktyvėjus prekybai prieš ateinantį Kalėdų laikotarpį, fiksuojama daugiau sukčiavimo atvejų elektroninėje erdvėje.Pokalbis su Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanclere apie renginius, kuriuose visą švenčių laikotarpį laukiami vilniečiai ir miesto svečiai.Ved. Darius Matas

Kaip ukrainiečiai Lietuvoje reaguoja į išlaisvinamas teritorijas. Pusę metų Lietuvoje gyvenanti pažįstama dainininkė Aliona Enko–Olena neslepia, kad didžiausias noras – grįžti namo.Ukrainos ginkluotosios pajėgoms išlaisvinus Iziumo miestą, vienoje kapavietėje suskaičiuota apie puspenkto šimto kapų. Prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas sako, kad tai tik viena iš masinių laidojimo vietų, aptiktų netoli Iziumo.Organizacijai „Blue/Yellow“ įteiktas Europos piliečio apdovanojimas, kurį Lietuvoje ji pelnė už paramą kariaujančiai Ukrainai. Vilniuje įsikūrusi organizacija „Blue/Yellow“ nuo 2014-ųjų remia Ukrainos ginkluotą pasipriešinimą. Už surinktus pinigus perkami šalmai, neperšaunamos liemenės, vaistai, apranga, kitos priemonės. Organizaciją įkūrė ir jai vadovauja Švedijoje gimęs režisierius Jonas Ohmanas.Vilniaus geležinkelio stotyje atidaryta nuotraukų paroda „Tiesos fronte“, skirta atkreipti dėmesį į ukrainiečių žurnalistų padėtį kare Ukrainoje.Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje pradėtos dar vieno karinio miestelio statybos, įkasta simbolinė kapsulė. Numatomas bataliono dydžio karinio miestelio Pajūryje plotas sieks beveik devynis su puse hektaro.Ved. Madona Lučkaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Britų premjeras siūlo įkurti Ukrainai skirtą fondą, kuris palengvintų karinės technikos įgijimą ir transportavimą, padedant šaliai atremti Rusijos vežimąsi. Tai kalbėta Londone, kuriame vyksta Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų, tarp jų ir Lietuvos, susitikimas.Europos Sąjunga skelbia naujas sankcijas Rusijai. Draudžiamos europiečių investicijos į Rusijos energetikos projektus.Įvairūs Ukrainos ir Vakarų šalių šaltiniai teigia, kad toliau intensyvėja kovos aplink Kyjivą.Karas Ukrainoje iškėlė klausimų dėl būtinybės reformuoti Jungtinių Tautų Organizaciją arba keisti jos taisykles.Seime bręsta idėja sugriežtinti daugiabučių namų atsijungimą nuo centralizuoto šildymo.Abiturientai sprendžia kokius brandos egzaminus laikys. Oficialiais duomenimis, prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 27 tūkstančiai 648 kandidatai.Ved. Paulius Šironas

Many leaders of our Slovenian organisations and leaders around Australia give their holiday messages for Christmas 2021 and New Year 2022 to all listeners. - Številni predstavniki slovenskih organizacij po Avstraliji so poslali posebna praznična sporočila za božič in novo leto 2022.

Raudonasis Kryžius atsirado sukrėstam filantropui klaidžiojant po mūšio lauką. Mūšiai tarsi pasitraukė į istoriją, sužeistieji nebedejuoja, tačiau vėl ir vėl nutinka bėdos, kuriose padėti gali savanoriai. Kas juos traukia aukoti savo laiką ir jėgas? Kaip geriausiai jas panaudoti?Ved. Aidas Puklevičius

Dalis nevyriausybinių organizacijų teigia, kad Vyriausybės vykdoma migrantų apgręžimo politika, neskaidrumas ir humanitarinės pagalbos ribojimas pasienyje kelia grėsmę ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir visai Lietuvos visuomenei. Migracijos departamento duomenimis, iš daugiau kaip tūkstančio pateiktų prieglobsčio prašymų, patenkinti buvo šeši.Filmais, pokalbiais ir diskusijomis visą šią savaitę Vilniaus universiteto studentai kviečia pažvelgti į neįgaliųjų bendruomenės atstovų kasdienybę ir patiriamus iššūkius. Kokie mitai apie žmones su negalia iki šiol vyrauja visuomenėje ir kokių valdžios sprendimų trūksta?Dar viena tema - nors oficiali Lietuvos valdžios institucijų pozicija skelbia, kad nuo persekiojimo bėgančios Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos čia yra laukiamos, pačios organizacijos neretai Lietuvoje susiduria su biurokratija ir kitais sunkumais.Vienas populiariausių pandemijos metu atsiradusių mitų yra tai, kad skiepai nuo COVID-19 esą taip pat sukelia mirtis, tačiau tai neva nutylima.Ved. Darius Matas.

Šiandien skelbiami nauji bendrovės „Vilmorus“ reitingai. Lyderių trejetukas išlieka nepakitęs, sparčiai rinkėjų palankumą augina socialdemokratai, antri - valdantieji Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga smuktelėjo į trečią poziciją.Seimas žengė žingsnį, kad būtų leista į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Tą numatanti Konstitucijos pataisa įveikė pirmąją priėmimo stadiją, dėl jo galutinai bus balsuojama dar kartą. Kaip tai vertina jaunimo politinių organizacijų atstovai?Nuo šiandien Norvegija prisijungia prie kol kas negausaus valstybių sąrašo, kur gyventojai galės kiek primiršti pandemiją. Šalyje atšaukiami dėl koronaviruso įvesti ribojimai.Vis labiau įsivyraujant rudeniškiems orams savivaldybės pradeda galvoti apie šildymo sezono pradžią. Gyventojai šilumos savo namuose gali sulaukti ir anksčiau, savivaldybės sprendimo laukti neprivaloma.Jau rytoj Vokietijos gyventojai balsuos istoriniais vadinamuose rinkimuose. Nors stebėtojai didžiausią sėkmę prognozuoja Finansų ministro vadovaujamiems Socialdemokratams, vienareikšmio lyderio nėra.Ved. Darius Matas

Kodėl kai kurie žmonės, ypač pagyvenę, gana skeptiškai vertina skiepijimą? Seimo narė, sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir psichologas, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentas Paulius Skruibis.Orai.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Šiandien sukanka 30 metų, kai 1991 metų rugsėjo 17 dieną, Lietuva buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.Savaitės įvykių apžvalga. Migracijos specialistė – sociologė Giedrė Blažytė ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas,Sporto pranešimai. Aivaras Dočkus.8 30 žiniosMinistrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė šiandien vyksta į Varšuvą, kur susitiks su Lenkijos Ministru Pirmininku Mateuszu Morawieckiu, Seimo Maršalka Elžbieta Witek ir Senato Maršalka Tomaszu Grodzkiu. Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos premjerai pirmininkaus antrajam Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdžiui. Išsamiau - Vyriausybės vicekancleris, premjerės patarėjas užsienio politikai ir ES Rolandas Krikščiūnas.Vizualus pokalbis su grupės BIX lyderiu Saulium Urbonavičium – SAMU. 1989 metų spalį, Berlyno sienos griūties išvakarėse, Vakarų Berlyne įrašytas „Bix“ koncertas buvo surastas Vokietijoje ir mums sugrąžintas, tada vėl keliavo į Vokietiją, kur šis įrašas buvo nuskaitytas ir suskaitmenintas.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Ramunė Sotvarė – Šemetienė.Ved. Darius Matas

Andrius Barauskas yraLloyd‘s Rizikų Vertintojas iš Baltic Underwriting Agency, atsakingas už Kibernetinių rizikų vertinimą, draudimo vystymą bei plėtrą Baltijos šalyse. Andrius padeda organizacijoms įsivertinti kibernetinio saugumo lygį bei susipažinti su konkrečiai industrijai būdingomis kibernetinėmis grėsmėmis ir sprendimai, kaip tas grėsmes suvaldyti.

Za prve mesece leta so običajno značilni občni zbori ali skupščine društev, zvez in ostalih nevladnih organizacij. Kako jih glede na epidemijo izpeljati letos? Kako društvo vključiti na seznam potencialnih prejemnikov donacije dohodnine, kako pridobiti status nevladne organizacije v javnem interesu? Kaj s sredstvi, pridobljenimi na razpisih za lanske projekte, ki jih društvo ni moglo izvesti? Veliko vprašanj, na katera bo v četrtkovem Svetovalnem servisu odgovorila Petra Cilenšek, pravna svetovalka Zavoda CNVOS, Centra za informiranje, sodelovanje in razvoj nevladnih organizacij. Seveda ji lahko zastavite tudi svoja.

Najpomembnejše teme tedna podrobneje analiziramo in preverjamo stališča strokovnjakov ter predstavnikov pristojnih organov. Kako njihove odločitve občutite na svoji koži?

Many leaders of our Slovenian organisations and leaders around Australia give their holiday messages for Christmas and New Year 2021 to all listeners. - Številni predstavniki slovenskih organizacij po Avstraliji so poslali posebna praznična sporočila za božič in novo leto 2021.

V oddaji smo govorili o odzivu humanitarnih organizacij in civilne družbe na stiske ljudi zaradi pandemije. Predstavili smo tudi zgodbo o Mariji Goretti in njenem morilcu Aleksandru Serenelliju. O slednjem je pred kratkim izšla knjiga, o prvi pa je že posnet film, ki ga bomo lahko videli spomladi, vse pa sodi v priprave na 50-letnico župnije Tržič – Bistrica.

Lietuva diplomatiniais kanalais Baltarusijos valdžiai pristatė prezidento Gitano Nausėdos siūlomą krizės sureguliavimo planą, laukiama Minsko reakcijos. Valdovų rūmuose apdovanoti šimtukais valstybinius egzaminus išlaikę abiturientai. Paklausėme - kokie jų planai, juos įvertins ir ekspertė. Vyriausybės pagalba išmokomis netekusiems darbo, virto galvos skausmu seniūnams. Nerimas dėl Beiruto ligonių – sugriauta didelė dalis gydymo įstaigų, greitai gali trūkti vaistų. Po Donaldo Trumpo skundo apie jo plaukų plovimo rėžimą - vyriausybė siūlo užtikrinti didesnį šalies čiaupų pralaidumą. Ved. Mindaugas Laukagalis

»Ob zdajšnjem tempu izpustov bomo v osmih letih poskrbeli za 1,5 stopinje Celzija toplejši planet,« podaja globalni okvir Andrej Gnezda iz nevladne organizacije Umanotera. Ukrepanje je zato nujno in tudi v načrtih Evropske unije za postkoronsko okrevanje gospodarstev. Toda že v preteklosti se je velik del sredstev, namenjenih za zmanjševanje izpustov in zeleno transformacijo, porabil za druge namene. Slovenija poleg tega na področju blaženja in prilagajanja podnebnim spremembam že tako ni med najbolj aktivnimi članicami unije, v postkoronskem okrevanju pa se znajo podnebne spremembe in varovanje narave znajti še bolj na stranskem tiru. Dolgoročni infrastrukturni načrti namreč ne kažejo, da z zniževanjem toplogrednih izpustov in zmanjševanjem porabe električne energije mislimo resno. Potrebujemo torej več cest ali le mnogo boljši javni prevoz? So nove velike elektrarne nujne, oziroma kje bi lahko prihranili največ električne energije? Smo sploh pripravljeni na spremembe? Foto: Pixabay

Many leaders of our Slovenian organisations and leaders around Australia sent their special holiday messages to all the listeners. - Številni predstavniki slovenskih organizacij po Avstraliji so poslali posebna praznična sporočila.

KGZS jutri in v sredo pripravlja dve izobraževanji na temo ustanavljanja skupin in organizacij proizvajalcev. Jutri 24. septembra bo delavnica potekala na sedežu Kmetijsko gozdarskega Ptuj, v sredo 25. 9. 2019 pa na sedežu KGZS v Ljubljani. Med vsem drugim boste bili opozorjeni na morebitne probleme oziroma izzive pri vzpostavitvi, posebno pozornost pa bodo namenili predstavitvi potrebne dokumentacije za vzpostavitev skupine.

Ministrstvo za kmetijstvo, gozdarstvo in prehrano je v zadnjem uradnem listu objavilo drugi javni razpis za ustanavljanje skupin in organizacij proizvajalcev v kmetijskem in gozdarskem sektorju in za to področje rezerviralo 1,7 milijona evrov sredstev iz aktualnega Programa razvoja podeželja. Želijo si, da bi s tem prispevali k izboljšanju pogajalskega položaja primarnih proizvajalcev v verigi preskrbe s hrano in gozdno-lesnimi proizvodi. Prvi korak za sodelovanje na razpisu je prejem ustreznega statusa. Več v rubriki.

Pacientų visuomeninių organizacijų, kaip nurodo SAM interneto svetainė, sąraše net 90 pavadinimų – draugijų, asociacijų, klubų.Jie organizuoja šviečiamąsias konferencijas, paskaitas, kurių metu daugiau sužino apie savo ligą – kad mokėtų gyventi su liga, žinotų, kaip reikia elgtis ligai paūmėjus – kas tada darosi, ko tikėtis, kaip gydytis patiems, o kada kreiptis pagalbos. Tai – viena pacientų draugijų veiklos pusė. Kita, ne mažiau svarbi ir naudinga –tarpusavio bendravimo galimybė: kad ne vienas toks esi, kad aplink yra tavo liga sergančių žmonių. Ir jie jau serga ne vienerius metus, iš jų patirties galima pasimokyti, kaip elgtis kasdien užklumpančiose situacijose, dėl kurių gydytojo nepaklausi, nes tuo metu jo tiesiog nebus šalia. Kuo gyvena pacientų organizacijos laidoje papasakos Biržų onkologinėmis ligomis sergančiųjų klubo „Stenkimės nugalėti“ pirmininkė Renė Žvirgždienė, kuri kasmet organizuoja biržiečių moterų kelionę į Nacionalinį vėžio institutą patikrai dėl krūties vėžio, taip pat Išsėtinės sklerozės klubo pirmininkė Ana Staševičienė, sulaukianti pagalbos prašančių skambučių bet kuriuo paros metu, o Mikčiojimo problemų klubo narys dr. Vidūnas Ramša pasakys, kodėl mikčiojančių žmonių prašo nevadinti mikčiais ir kokių patarimų turi šį sutrikimą turintiems žmonėms.Ved. Rasa Pekarskienė.

Ar lietuviai – keliaujanti tauta? Dalis mano, kad tik užsienyje galima laimę rasti, o Lietuvoje – jokio gėrio nė su žiburiu. Kiti gi svajoja apie darbą iš vis kito paplūdimio, kai gyvenimo nevaržo jokie biurai ar grafikai. Kodėl matydami kitų valstybių privalumus, nepastebime savo šalies gerųjų pusių? Ir ką šaliai duoda tai, kad vis daugiau žmonių tampa pasaulio piliečiais? Ir dar trumpai apie tai, kuo dažniausiai kvepia lietuvių vairuojami automobiliai.Pašnekovė – Organizacijų psichologė Aistė Mažeikienė.

Ar lietuviai – keliaujanti tauta? Dalis mano, kad tik užsienyje galima laimę rasti, o Lietuvoje – jokio gėrio nė su žiburiu. Kiti gi svajoja apie darbą iš vis kito paplūdimio, kai gyvenimo nevaržo jokie biurai ar grafikai. Kodėl matydami kitų valstybių privalumus, nepastebime savo šalies gerųjų pusių? Ir ką šaliai duoda tai, kad vis daugiau žmonių tampa pasaulio piliečiais? Ir dar trumpai apie tai, kuo dažniausiai kvepia lietuvių vairuojami automobiliai.Pašnekovė – Organizacijų psichologė Aistė Mažeikienė.

Organizacijų vadovai nuolat mąsto, kaip sužadinti darbuotojų norą geriau dirbti: didina atlyginimus, rengia darbuotojų vakarėlius, kviečia į įvairiausias pramogas. Mokytojai laužo galvas, kaip iš potencijos kupinų jonukų ir onučių ištraukti lyg matematikos šaknį norą mokytis. O ir mes patys neretai sunerimstame, kad panirome į apatiją ir gyvename nuobodžius gyvenimus.Šiuolaikinis mokslas sako, kad nei atlyginimo pakėlimas, nei linksminimas ar pagyrimai iš esmės neaugina žmogaus motyvacijos veikti – ji glūdi mumyse.

Organizacijų vadovai nuolat mąsto, kaip sužadinti darbuotojų norą geriau dirbti: didina atlyginimus, rengia darbuotojų vakarėlius, kviečia į įvairiausias pramogas. Mokytojai laužo galvas, kaip iš potencijos kupinų jonukų ir onučių ištraukti lyg matematikos šaknį norą mokytis. O ir mes patys neretai sunerimstame, kad panirome į apatiją ir gyvename nuobodžius gyvenimus.Šiuolaikinis mokslas sako, kad nei atlyginimo pakėlimas, nei linksminimas ar pagyrimai iš esmės neaugina žmogaus motyvacijos veikti – ji glūdi mumyse.