Podcasts about renkuosi

Vakar naujieji parlamentarai išsirinko Seimo vadovybę. Jo pirmininku tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jį pavaduos 6 parlamentarai.Izraelio investuotojai Lietuvoje stebi, kas vyksta šalies politikoje, ir tikisi, kad antisemitizmo tema nepadarys žalos valstybės įvaizdžiui. Izraelio verslas susiduria ir su geopolitiniais iššūkiais.Vilniaus oro uostą planuojama papildomai pavadinti Čiurlionio vardu. Taip siekiama įamžinti dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Toks pokytis, jeigu būtų patvirtintas, galiotų nuo 2025 m. pradžios iki 2029 m. pabaigos. Vis dėlto Vyriausybės kanceliarijai užregistravus šį projektą atsirado nemažai skeptikų.Keli tūkstančiai žmonių prie Seimo vakar vakarą protestavo prieš valdančiųjų socialdemokratų sprendimą į koaliciją įtraukti partiją „Nemuno aušra“, nes jos lyderis teisiamas dėl antisemitizmo. Akcija „Dešimt tylos minučių“ surengta pirmąją naujojo Seimo posėdžio dieną, ji taip pat vyko Kaune ir Tauragėje. Seimo posėdžio pertraukos metu socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas neišėjo susitikti su „Dešimt tylos minučių“ protesto dalyviais. Jis sako nepritariantis idėjai piktintis išrinkta valdžia jau po koalicinės sutarties pasirašymo. Anot jo, šis protestas yra organizuotas post factum.Vakar Kovo 11-osios Akto salėje priesaiką davė 137 Seimo nariai, kurie dirbs artimiausius ketverius metus. Kokių pokyčių tikėtis iš naujosios valdžios, kurios pagrindą sudaro centro kairės koalicija?Prasidėjo mokytojų ruošimo programos „Renkuosi mokyti“ atranka. Visi, turintys aukštąjį išsilavinimą, kviečiami per dvejus metus trunkančius mokymus tapti pedagogais. Atranka truks iki vasario vidurio.Ved. Rūta Kupetytė

Technologijų įmonių grupė „Teltonika“ stabdo Vilniuje plėtoto aukštųjų technologijų parko statybas. Pagrindinis grupės akcininkas Arvydas Paukštys sako, kad toks sprendimas priimtas, nes esą „nebeliko vilties“ iki 2027-ųjų užsitikrinti būtiną elektros kiekį, taip pat per ilgai užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas į pramoninę. Jis pareiškė, kad „Lietuvos valdžia užblokavo trijų su puse milijardo eurų verslo investicijas“.Vyriausioji rinkimų komisija sudarė statistinį naujo Seimo nario portretą. Tai – beveik 51-ienų metų amžiaus santuokoje gyvenantis vyras, turintis aukštąjį išsilavinimą, mokantis ne vieną užsienio kalbą, o jo turtas siekia daugiau kaip 280-imt tūkstančių eurų.Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas sveikatos apsaugos sekretoriumi siūlys tapti pasisakymais prieš vakcinas ir sąmokslo teorijų platinimu garsėjantį Robertą Kenedį jaunesnįjį.Likus dienai iki termino pabaigos, žemės mokesčio nesumokėjo 300 tūkstančių žmonių.Prasidėjo mokytojų ruošimo programos „Renkuosi mokyti“ atranka. Visi turintys aukštąjį išsilavinimą kviečiami per dvejus metus trunkančius mokymus tapti pedagogais. Atranka truks iki vasario vidurio.Ved. Darius Matas

Mirė legendinė dailininkė Birutė Žilytė. Kūrėją prisimename su jos mokine grafike Alfreda Gintaliene.Švietimo ateities lyderius burianti programa „Renkuosi mokyti!“ skelbia dalyvių atrankos pradžią.Eidamas 92-uosius mirė legendinis muzikos prodiuseris Quincy Jonesas.MO muziejus ir LRT tęsia pasakojimų ciklą „Menas žvilgsniui į save“.Šiemet išleistas Kronos kvarteto ir bičiulių albumas pagerbia Amerikos avangardinio džiazo atstovo Sun Ra kūrybinį palikimą. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - atlikėja Liucija Vaicenavičiūtė.Ved. Marius Eidukonis

Ar Lietuvoje suprantama švietimo svarba? Kiek mūsų šalyje vertinamas išsilavinimas? Kodėl apie švietimą dažniausiai girdime kaip apie sferą, kurią reikia optimizuoti ir sureguliuoti?Prasidedant naujiems mokslo metams, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Mokyklų tobulinimo centro ir programos „Renkuosi mokyti“ bendraįkūrėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė Eglė Pranckūnienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Kas yra „Renkuosi mokyti“ sistema? Kaip ji veikia? Kodėl prieš metus vilnietė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto absolventė pasirinko mokytojos darbą Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje? Skeptikas, išgirdęs apie tokį sprendimą, tikriausiai, pasakytų: „Mokytojo profesija yra nepopuliari, ji nesiejama nei su savirealizacijos galimybe, nei su finansine gerove. Kam jaunam žmogui rinktis tokį sunkų kelią?“Kokios buvo pirmosios istorijos mokytojos dienos? Kokias praėjusiais metais išgyventas akimirkas mokykloje galima pavadinti pačiomis sudėtingiausiomis?Kaip reikėtų suprasti laidos viešnios žodžius: „Mokykla yra amerikietiškieji kalneliai”?Kiek Peterio Weiro filme „Mirusių poetų draugija“ (Dead Poets Society, 1989) aktoriaus Robino Williamso suvaidintas mokytojo personažas (kuris lipa ant stalų, plėšo knygų puslapius, klasės akivaizdoje kartoja sentenciją „Carpe diem!“) galėtų būti sektinas pavyzdys pedagogams dirbantiems su jaunimu XXI amžiuje?Kaip mokytoja atsako į klausimą „Kas yra sėkmė mano darbe“?Pokalbis su istorike, dirbančia Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje istorijos mokytoja, Rūta Leipute.Ved. Aurimas Švedas

Nušalinus Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų pirmininką, respublikoną Keviną Makartį, Vašingtone - nežinomybė. Susiskaldžiusi respublikonų partija aiškaus lyderio neturi, o įstrigus Kongreso darbui sąjungininkai nerimauja ir dėl paramos Ukrainai ateities.Lietuvoje šiuo metu trūksta daugiau nei 1500 mokytojų, tad programa „Renkuosi mokyti!" kartu su naujais prisijungusiais partneriais kviečia visus, matančius prasmę prisidėti prie šio iššūkio sprendimo padėti pritraukti į mokyklas kuo daugiau motyvuotų, entuziastingų žmonių. Kas ir kaip gali motyvuoti dirbti šiandieninėje mokykloje?Šiandien Vilniaus Katedros aikštėje bus pristatyti visuomenei pirmieji kraujo rinkimo autobusai, kurie jau netrukus išriedės į keliones po šalies miestus ir miestelius – arčiau žmogaus.Vaisvandenius ar mineralinį vandenį perkantys lietuviai tai jau pastebėjo, nors direktyva įpareigos gamintojus jos laikytis nuo kitų metų liepos, kad įprastus plastikinius kamštelius pakeitė pritvirtinti prie butelio. Tai sukėlė prieštaringų diskusijų visuomenėje, tačiau ekspertai teigia, kad tai teigiamas pokytis kovojant su šiukšlinimu. Ką manote Jūs?Tema apie mūsų saugumą viešosiose erdvėse. Šia tema paskatino vėl pakalbėti įvykiai Vilniuje, Pilaitės gyvenamajame rajone. Pasikartojantys brutalūs nusikaltimai pastaruoju metu kelia nerimą čia gyvenantiesiems, tad bendruomenėje gimė iniciatyva – patiems tamsiuoju paros metu gatvėse rūpintis saugumu. Policija apie problemas žino – sulaikytas vienas įtariamasis, šiuo metu padidintos patruliuojančių pareigūnų pajėgos.Į LRT Girdi kreipėsi klausytoja, susirūpinusi leidimų-higi(ji)enos pasŲ išdavimo tvarka. Jai kilo klausimas, kodėl tokį leidimą privalo turėti dar ir būrelio vadovas, kuris užsiėmimus veda higienos leidimą jau turinčios mokyklos patalpose. Klausytojos nuomone, toks reikalavimas yra perteklinis, nes už tą pačią paslaugą mokama kelis kartus.Ved. Gabija Narušytė

Po neseniai vykusio Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pasigirdo nemažai kritikos, kad tokios temos kaip žemdirbiškoji kultūra ar tokie autoriai kaip Donelaitis ar Šatrijos Ragana yra tiesus kelias į jaunosios kartos atbaidymą nuo literatūros. Kaip vertinti patį egzaminą ir jam išsakytą kritiką? Ar mokykla išmoko mokinį savarankiško mąstymo ir suteikia instrumentų analizei, ar vis tik įdiegia tam tikras klišes, kurias svarbu atkartoti norint gero vertinimo? Kokie tikslai apskritai keliami literatūros pamokoms mokykloje? Ar literatūros pamokos gali padėti jaunuoliams geriau suvokti šiandieninius iššūkius – žmogaus teisių problematiką, klimato kaitą ir ekologiją, pasikeitusį informacijos vartojimą ir melagienas? Kaip programoje dera klasika ir šiuolaikinė literatūra, Lietuvos bei užsienio autoriai ir ar šiandien vis dar reikalingas toks dalykas kaip kanonas. Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoju, programos „Renkuosi mokyti“ alumnu Aliumi Avčininku.Ved. Donatas Puslys

Įtraukiojo ugdymo, bendrųjų programų atnaujinimo, tūkstantmečio mokyklų kūrimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo – ko jau ko, bet reformų Lietuvos švietime tikrai nestinga. Kaip visų šių permainų kontekste gyvuoja miestelių ir kaimų mokyklos? Apie visa tai kalbamės su Dubysos aukštupio mokyklos direktoriumi Vaidu Baciu ir po studijų Jungtinėje Karalystėje mokytojauti į Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnaziją atvykusia programos „Renkuosi mokyti“ mokytoja Auguste Baltrūnaite.Ved. Donatas Puslys

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje įsigalios įtraukiojo ugdymo modelis, pagal kurį specialiųjų poreikių turintiems vaikams atsivers visos bendrojo ugdymo mokyklos. Kas apskritai yra tas įtraukusis ugdymas? Be to, šiandien apstu diskusijų, ar esame jam pasiruošę, kokios pagalbos stinga mokytojams, kaip toks modelis gali atsiliepti mokinių akademiniams rezultatams. Tačiau ar mokykla yra tik apie akademinius rezultatus? Ar iš įtraukiojo ugdymo laimi tik mokiniai su specialiaisiais poreikiais, o gal ir jų neturintieji įgyja labai svarbių įgūdžių? Apie tai, kaip šiandienos mokykloje kurti vaikocentrine filosofija pagrįsta aplinką kalbamės su programos „Renkuosi mokyti“ vadovu, Vilniaus Šilo mokyklos mokytoju Arturu Adamu Markiewicziumi bei Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos geografijos mokytoja ir karjeros specialiste Kornelija Čepyte.Ved. Donatas Puslys

Į ką dairomės ieškodami gairių Lietuvos švietimo reformoms? Ar egzistuoja toks tobulas modelis, kurį tiesiog galėtume perimti ir pritaikyti pas save? Kaip gerieji užsienio valstybių pavyzdžiai galėtų padėti mums spręsti savo švietimo sistemos bėdas? Kiek Lietuvos švietimo sistemoje dar liko nepasitikėjimo? Kaip dera siekis ugdyti kompetencijas ir išorinis žinių tikrinimas egzaminais? Kiek dabartinė egzaminų sistema dera su siekiu vystyti įtraukųjį ugdymą? Kuo panašūs Lietuvos ir Belgijos švietimo sistemų iššūkiai? Apie visa tai kalbamės su Mokyklų tobulinimo centro vadove Egle Pranckūniene ir programos „Renkuosi mokyti“ šeštosios karto alumne, Belgijoje prancūzų kalbą šiuo metu dėstančia Urte Penkauskaite.Ved. Donatas Puslys

Nauja Slovėnijos prezidente pirmą kartą tapo moteris. Nataša Pirc Musar – žmogaus teisių gynėja, teisininkė, viena jos klienčių yra buvusi Melania Trump. Apie ją pokalbis su vertėju, poetu, rašytoju, muzikantu Klemenu Pisku iš Slovėnijos.Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną pokalbis apie Lietuvos atsargos karius, apmokančius kariauti ukrainiečius. Pašnekovas – misijos „Gyvačių sala“ instruktorius Arūnas Zajančkauskas.Kodėl reikėtų rinktis mokyti? Pokalbyje apie programą „Renkuosi mokyti“, siekiančią į mokyklas pritraukti motyvuotus žmones, dalyvauja „Renkuosi mokyti“ plėtros vadovė Emilė Paskočimaitė ir Antakalnio gimnazijos biologijos mokytoja Ieva Petrauskaitė.Mitybos tinklaraštininkė Kristina Pišniukaitė apie tai kokia turėtų būti subalansuota mityba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kun. Gabrielius Satkauskas ir doc. dr. Vincentas Vobolevičius kalba apie tikėjimo kelią būnant skirtingose veiklose. Kodėl mes, būdami skirtingose veiklose, renkamės tikėjimą?

Lietuvių kino bendruomenė kuria filmą apie pagalbą Ukrainai. Režisieriai, kino operatoriai ieško išvykstančiųjų į Ukrainą ar priimančių ukrainiečius savo namuose. Kaip kino kūrėjai spėja su aktualijomis? Pokalbis su režisieriumi Vytautu Puidoku.„Skalvijos“ kino centras pristato kino edukatoriams skirtą mokymo programą. Pokalbis su „Skalvijos“ kino centro vadove Vilma Levickaite ir „Renkuosi mokyti“ plėtros vadove Emile Paskočimaite.Viena iš šiųmečių Lietuvos mažųjų kultūros sostinių - Leipalingis. Koks kultūrinis gyvenimas verda čia ir kaip telkiasi vietos bendruomenė, domėjosi Agnė Šimkūnaitė.Ieva Buinevičiūtė pristato Gidoną Kremerį, kaip muziką, kurio atliekami kūriniai populiarina aakdeminės muzikos naudojimą kine, ir kaip aktorių, dažniausiai kviečiamą dėl savo muzikinių ar aktorinių sugebėjimų.Rubrikoje „Be kaukių“ – laimės paieškos ir kaip ją pamatyti kiekviename žingsnyje. Sturijoje vieši kūrybininkė ir žurnalistė Rimantė Kulvinskytė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Įtampa pasaulyje dėl Rusijos ir Ukrainos – Miuncheno saugumo konferencijos dėmesio centre. Į Vilnių atvyksta Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius L. Austinas. Laidoje politologų žvilgsnis į aukščiausių pasaulio lyderių pastangas, siekiant užkirsti kelią kariniams konfliktams.Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" skelbia naujausius reitingus, kuriuos užsako ir spausdina laikraštis Lietuvos rytas. Kaip ir kodėl keičiasi visuomenės požiūris į politikus, partijas ir institucijas? Kokios rokiruotės praėjus pirmajam metų mėnesiui?Ar programa „Renkuosi mokyti“ pasiteisina, mokyklose trūkstant pedagogų? Ką rodo dar viena, besibaigianti atranka ir kokios pačių mokytojų patirtys?VU matematikos studentai sukūrė nemokamą programėlę, kuria naudojantis nemokamai galima keistis nereikalingai daiktais. Kaip?Ved. Gabija Narušytė

Kovodama su moteriško grožio stereotipais Gabrielė nusirėžė ilgus plaukus, atsisakė suknelių, kosmetikos, depiliacijos ir, kaip pati sako, tapo vyrams nematoma. Kas paskatino ir išlaisvino Gabrielę laužyti įsišaknijusius standartus ir ar sunku būti feministe Lietuvoje.Ved. Lavija Šurnaitė

Lapkričio 5-ąją dieną vyks konferencija „Mokyklos (ne)standartas“, kurioje mokyklų bendruomenės dalinsis savo patirtimi ir žiniomis tam, kad gerieji pavyzdžiai paskatintų teigiamus pokyčius. „Mes tikime, kad gerieji pavyzdžiai užkrečia, ir tai, ką mokyklos pačios išbandė ir įgyvendino praktiškai, padrąsina ir kitus žengti jų pavyzdžiu“, – teigia konferencijos organizatoriai. Apie pasitikėjimo svarbą švietimo sistemoje, nestandartinio požiūrio svarbą sprendžiant problemas, pandeminio laiko iššūkius ugdymo procesui, jaunų mokytojų inicijuojamus pokyčio projektus – pokalbis su „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja, programos „Renkuosi mokyti“ konsultante Marina Vildžiūniene ir Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos direktore Raimonda Jariene.Ved. Donatas Puslys

Jai, neleisite sumeluoti, ruduo bei šviesi jo melancholija taip tinka, kad ir galvoje retsykiais sušmėžuoja mintis, jog naują kūrinį ši dainų autorė ir atlikėja parašė sau.Į savaitgalį – lyrišku, ramiu žingsniu. Lydi mus paskutiniu metu neretai aplankanti (kaip džiugu!) Alina Orlova ir jos vakar išleista, LRT OPUS eteryje dar neskambėjusi daina. Kūrinio „Ruduo Tau Tinka“ premjera bei pokalbis su autore – LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas“.Tiks, neabejojame, ir jums.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Prasidedant naujiems mokslo metams – pokalbis su programos „Renkuosi mokyti“ vienuoliktos ir dvyliktos kartos atstovais – istorike Agne Poškiene ir fiziku Mantu Pastoliu. Kodėl verta rinktis mokyti? Kas jauną žmogų atvilioja į mokyklą ir net paskatina atsisakyti karjeros Vakaruose galimybių? Kokius uždavinius mokytojai sau kelia ir kaip jų įgyvendimui rengiasi? Su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip sprendžia kylančias problemas? Ką reiškia ugdytis gebėjimą mokytis visą gyvenimą ir koks vaidmuo ugdymo procese tenka pažymiui? Kaip mokinių akyse užsitarnauti autoritetą ir kodėl mokytojo profesija šiandien visuomenės akyse nėra laikoma prestižine?Ved. Donatas Puslys

Gatvės muzikos diena. Pokalbis su jo organizatoriumi A. Mamontovu.Programa pedagogams „Renkuosi mokyti“ ir jos dalyviai.„Čiabuvių pasakojimai“: nauja paroda Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas.

Pasauliui mėginant suvaldyti pandemiją, įvairios valstybės susiduria ir su kitokiais iššūkiais. Vienur reikia iškęsti karščio bangas, kitur – vyksta tarptautiniai nesutarimai ar artėja nacionaliniai rinkimai. Apie vis tai plačiau pasakoja Greta Klimkaitė.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada pagalbą abiturintams. Už 50 tūskantnčių eurų ketina pirkti aukštųjų mokyklų dėstytojų pamokas ir konsultacijas. Daugiau nei milijonas skirtas mokiniams patiriantiems sunkumus dėl mokymosi per nuotolį. Pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius Rytas Šalna , teigia, iš 7,5 milijonų eurų 6 milijonai numatyt kompiuteriniai įrangai pirkti, toks finansavimas kelia abejonių. Apie tai Edita VitėNuotolinis mokymas mokyklose. Ar žinoma, kiek vaikų iki šio negalėjo mokytis ir nuotoliniu būdu? Pokalbyje dalyvauja organizacijos ,,Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė,Šiandien 10 valandą, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltojoje salėje vyks virtuali konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, skirta Marijos Gimbutienės šimtmečiui. Konferenciją globoja ponia Diana Nausėdienė. 2021-ieji Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu paskelbti M. Gimbutienės metais. Ši sukaktis minima ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – 2021-uosius šios iškilios mokslininkės metais taip pat paskelbė ir UNESCO.Virtuali konferencija su vertimu į gestų kalbą bus tiesiogiai transliuojama portale LRT.lt. Ryto garsų pašnekovai - Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė ir vienas iš konferencijos moderatorių - programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas, istorijos ir filosofijos mokytojas Gytis Valatka.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Lietuvą pasiekė sinoptikų prognozuotas didžiulis snygis. Pokalbis su mūsų korespondentais Klaipėdoje, Panevėžyje ir Kaune,Savaitės komentaras. Autorius – apžvalgininkas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Ką Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, byloja jaunajai kartai, kuri apie tą sausio naktį žino tik iš savo tėvų ar senelių pasakojimų, t.y. neturi asmeninės tos nakties patirties? Kaip jai yra pasakojamas ir aktualizuojamas tas laikotarpis, kurio metu Lietuvos piliečiai stojo ginti atkurtos nepriklausomybės? Ką ši data byloja apie pilietiškumą, laisvę, atsakomybę ir solidarumą. Apie visa tai pasikalbėsime su istoriku, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inžinerijos licėjaus istorijos mokytoju ir programos „Renkuosi mokyti“ alumnu Daliumi Vinciūnu.Ved. Donatas Puslys

Iš vadovų konferencijos EBIT: interviu su „BIOK laboratorijos“ vadove Romualda Stragiene ir inovatoriumi Arminu Ragausku. Rengia Mindaugas Laukagalis.Kiek šiukšlių jau surinko 80-ties dienų žygio „Už švarią Lietuvą“ dalyviai? Rugpjūčio 15-ąją aplink Lietuvą eiti pradėjęs žygio „Už švarią Lietuvą“ organizatorius Giedrius Bučas – apie pirmąsias patirčių savaites. „LRT ieško sprendimų“ diskusija: ką daryti, kad gerėtų Lietuvos vaikų matematikos žinios? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Matematikos ir statistikos katedros docentė dr. Sigita Urbonienė, Mokyklų tobulinimo centro atstovė, programos „Renkuosi mokyti“ vadovė Agnė Motiejūnė, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos matematikos mokytoja ir VDU studentė Marta Baranauskaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ant kokios vizijos šiandien kuriama mokykla, ką atskleidžia ar nuslepia mokyklų reitingai? Kaip sekasi siekti mokytojo kaip prestižinės specialybės statuso? Kodėl į programą „Renkuosi mokyti“ patekti yra sunkiau nei įstoti studijuoti pedagogikos? Ir galiausiai, kaip mokyklas pakeis šiandieninė situacija, privertusi ugdymo procesą perkelti į virtualią erdvę. Apie visa tai – pokalbis su Mokyklų tobulinimo centro kūrėjomis Marina Vildžiūniene ir Eglė Pranckūniene. Ved. Donatas Puslys.

Kultūros publikacijų apžvalga.Kuo menininkams įdomus ištuštėjęs, pandemijos apimtas Niujorkas? Pasakoja čia gyvenantis menininkas Vytenis Jankūnas.Su rubrika „Kalbos rytas“ – pokalbis su jaunuoju lietuvių kalbos mokytoju Igoriu Zujevu apie programą „Renkuosi mokyti“, latvių kalbos mokymąsi ir paauglių motyvaciją. Dėl pasaulinės pandemijos atšaukta šiųmetinė Bolonijos tarptautinė vaikų knygų mugė vyksta virtualioje erdvėje. Apie lietuviškus akcentus ir pasikeitusią knygų mugės koncepciją – Lietuvos Kultūros instituto Projektų ir programų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė. Šiais metais jaunųjų menininkų programos „Atvira erdvė“ laimėtojomis tapo dvi ambicingos ir unikalios kūrėjos – dramaturgė Teklė Kavtarazdė ir režisierė Lina Židonytė. Jų pristatyti projektai ateinančius mėnesius turės galimybę augti ir bręsti po „Menų spaustuvės“ stogu, o rudenį su jomis susipažins žiūrovai. Pokalbis su kūrėjomis ir „Atviros erdvės“ koordinatore Giedre Putramentaite apie jaunųjų menininkų susidomėjimą ir aktyvumą dalyvaujant programoje bei vystomus projektus. Ar galima kurti dokumentinius filmus karantino metu namuose? Dokumentinio kino ir teatro režisierė Živilė Mičiulytė ir „Meno avilys“ pristato dokumentinio kino pamokas mokiniams ir visiems besidomintiems.Vedėja Austėja Kuskienė.

Kaip Britanijos lietuviai telkiasi, kai reikia spręsti smurto šeimoje ir kitas socialines problemas? Projekto „4 milijonai“ interviu su viena iš Piterboro lietuvių lyderių Snieguole Maliavskaja. Apie šiemetinę atranką į programą „Renkuosi mokyti“ – šios programos vadovė Agnė Motiejūnė. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje prasideda Sostinės kalėdinė knygų mugė, kurioje dalyvauja mažesnieji Lietuvos leidėjai. Studijoje: Ramutė Žandarienė, Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidyklų asociacijos vadovė ir leidyklos „Charibdė“ direktorė Rita Kubilienė Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ką išgirdome iš paskutiniojo Prezidentės metinio pranešimo?Dalios Grybauskaitės paskutiniame metiniame pranešime – pagyros Lietuvos mokslui ir kultūrai bei kritika valdantiesiems. Vilniaus apygardos teismas svarsto, ar Lukiškių aikštėje gali iškilti menininko Andriaus Labašausko memorialas „Laisvės kalva“. Tuo metu protestuojantieji reikalauja Lukiškių aikštėje pastatyti Vytį. Vilniuje šv. Kotrynos bažnyčioje pristatoma 10-oji projekto „Renkuosi mokyti“ karta. Batutai – smagu, bet ir rizikinga. Specialistai pataria prieš šokinėjimą nepamiršti saugumo taisyklių. Lietuvos radijo projektas „4-i milijonai“ – iš Oslo. Kolegų pokalbis apie tai, kaip keičiasi Norvegijoje gyvenančių lietuvių mentalitetas. Ved. Simonas Bendžius.

Nacionalinėje dailės galerijoje rodomi rinktiniai kūriniai iš Kiijos „Kinijos Šeji“. Paroda pristato kinų meno tradiciją ir dabartį.Mėnraščio „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.„Kasdien galima pasimokyti asmeninio tobulėjimo aspektų, konfliktų sprendimo įgūdžių, kuriuos galima perkelti ir už mokyklos ribų, nes kasdien tenka prisitaikyti prie skirtybių“, – sako pagal programą „Renkuosi mokyti“ Šiaulių progimnazijoje kuratore dirbanti Gabrielė Rimkutė.Artėja patriotinio miuziklo „Lituanica“ premjera. Kaip istorinį faktą – dramatišką Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą – interpretuoja sceninio žanro kūrėjai? Pokalbis su miuziklo idėjos autoriumi ir prodiuseriu Egidijumi Baranausku, libreto autoriumi Martynus Bialobžeskiu, kompozitoriumi Gintautu Venislovu, operos solistu Rafailu Karpiu. Ved. Laima Ragėnienė.

Ūkio naujienos. Šimtametis putino uogų sirupo receptas, perimtas iš močiutės, Sadauskų šeimai tapo idėja verslui. Nauji metai prasidėjo geromis žiniomis Kėdainių rajono Pajieslio kaimo bendruomenės centrui. Laimėtas projektas „Renkuosi veikti“ leido pagerinti ne tik bendruomenės buitį, bet ir atvėrė naujų veiklos perspektyvų. Kokios jos? Ved. Rūta Katkevičienė.

Orai. Perkame ar ne juodąjį akcijų savaitgalį arba pasipriešinimo pirkiniams dieną? Spaudos apžvalga. Lietuvos kariuomenė švenčia šimtmetį: Vilniuje – iškilminga karių rikiuotė ir karinės technikos paradas vidurdienį Konstitucijos prospekte. Kaip pasikeitė visuomenės požiūris į politikus, partijas ir institucijas? Lietuvos Jūrų muziejus pristato dar vieną unikalų eksponatą – tarpukario Lietuvos kariuomenės tanko vėliavėlę. Lietuvos socialdemokratų partija renkasi į konferenciją, kurioje tvirtins Socialdemokratinę viziją Lietuvai, iškels kandidatus į Europos Parlamentą ir apsispręs dėl kandidato į prezidentus. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Jau šiandien einant pro Nacionalinę filharmoniją Vilniuje galima pamatyti bronzinį paminklą Jonui Basanavičiui. Jis atidengtas minint 167-ąjį Jono Basanavičiaus gimtadienį. Jau dešimtmetį veikianti programa „Renkuosi mokyti” kviečia įvairiausių profesijų žmones prisijungti prie projekto ir išpildyti savo svajonę tapti mokytoju. Gamtininko Selemono Paltanavičiaus žvilgsnis į besibaigiantį rudenį gamtoje. Ved. Gabija Narušytė.

„Valstybė – tai TU“ – laidos svečias premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybė pristatė galutinį kainų mažinimo paketą. Seime diskutuojama dėl Kinijos ir Lietuvos bendradarbiavimo iššūkių ir grėsmių. 5-eri metai nuo „Euromaidano“ pradžios Ukrainoje. Kokia šiandien Ukraina ir Rusija?Jau dešimtmetį veikia programa „Renkuosi mokyti“.Ved. Deividas Jursevičius.

„In memoriam“ Eimuntui Nekrošiui.Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga trečiadienį prie Vyriausybės ketino organizuoti įspėjamąją protesto akciją. Profsąjunga teigia, kad peticiją pasirašė per 2 tūkst. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnų ir darbuotojų. Ugniagesiai reikalauja, kad kitų metų valstybės biudžete sistemos finansavimui būtų skirta papildomi 9,4 mln. eurų, iš kurių 5,3 mln. – darbo užmokesčiui didinti, o likusi dalis – etatų komplektavimui bei pareigūnų aprūpinimui saugos ir sveikatos darbe priemonėmis.Europos Sąjungos institucijose toliau vyksta derybos, ar Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirti tiek lėšų, kiek prašo Lietuva. Ar skirti 780 mln. eurų trečiadienį balsuos EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas. Dubajuje sekmadienį prasidėjo Interpolo Generalinė asamblėja. Per ją bus išrinktas naujas vadovas. Žiniasklaida skelbia, kad juo taps A. Prokopčiukas, Rusijos policijos generolas, VRM sistemos pareigūnas. Taip Kremlius, pasak apžvalgininkų, gautų dar daugiau įrankių persekioti savo priešininkus.Obstrukcinė plaučių liga.Jau dešimtmetį veikianti programa „Renkuosi mokyti“ kviečia įvairiausių profesijų žmones prisijungti prie projekto.Seimo Peticijų komisija svarstys dėl liemenių dėvėjimo dienos metu atšaukimo ir leidimo dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas.Knyga „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918-1990“. Maidanui – penkeri. Verslo naujienos, užsienio politikos aktualijos, apžvalgininkės Indrės Makaraitytės komentaras, orai, dienos renginiai.Ved. Giedrė Čiužaitė.

„In memoriam“ Eimuntui Nekrošiui.Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga trečiadienį prie Vyriausybės ketino organizuoti įspėjamąją protesto akciją. Profsąjunga teigia, kad peticiją pasirašė per 2 tūkst. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnų ir darbuotojų. Ugniagesiai reikalauja, kad kitų metų valstybės biudžete sistemos finansavimui būtų skirta papildomi 9,4 mln. eurų, iš kurių 5,3 mln. – darbo užmokesčiui didinti, o likusi dalis – etatų komplektavimui bei pareigūnų aprūpinimui saugos ir sveikatos darbe priemonėmis.Europos Sąjungos institucijose toliau vyksta derybos, ar Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirti tiek lėšų, kiek prašo Lietuva. Ar skirti 780 mln. eurų trečiadienį balsuos EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas. Dubajuje sekmadienį prasidėjo Interpolo Generalinė asamblėja. Per ją bus išrinktas naujas vadovas. Žiniasklaida skelbia, kad juo taps A. Prokopčiukas, Rusijos policijos generolas, VRM sistemos pareigūnas. Taip Kremlius, pasak apžvalgininkų, gautų dar daugiau įrankių persekioti savo priešininkus.Obstrukcinė plaučių liga.Jau dešimtmetį veikianti programa „Renkuosi mokyti“ kviečia įvairiausių profesijų žmones prisijungti prie projekto.Seimo Peticijų komisija svarstys dėl liemenių dėvėjimo dienos metu atšaukimo ir leidimo dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas.Knyga „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918-1990“. Maidanui – penkeri. Verslo naujienos, užsienio politikos aktualijos, apžvalgininkės Indrės Makaraitytės komentaras, orai, dienos renginiai.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ruošiantis šią savaitę vyksiančioms partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų laidotuvėms, su istoriku dr. Arvydu Anušausku aptarsime naujausius partizano istorijos ir palaikų tyrimus. Kokia tikimybė, kad įsidarbindami patirsite diskriminaciją? Latvijos parlamento rinkimai. Artėjant Mokytojų dienai, projektas „Renkuosi mokyti” kviečia į interaktyvias pamokas traukiniuose. Taip pat laidoje spaudos, socialinių tinklų, kino apžvalgos, verslo naujienos ir kitos temos. Laidą veda Rūta Kupetytė, red. Evelina Želvytė.

Ruošiantis šią savaitę vyksiančioms partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų laidotuvėms, su istoriku dr. Arvydu Anušausku aptarsime naujausius partizano istorijos ir palaikų tyrimus. Kokia tikimybė, kad įsidarbindami patirsite diskriminaciją? Latvijos parlamento rinkimai. Artėjant Mokytojų dienai, projektas „Renkuosi mokyti” kviečia į interaktyvias pamokas traukiniuose. Taip pat laidoje spaudos, socialinių tinklų, kino apžvalgos, verslo naujienos ir kitos temos. Laidą veda Rūta Kupetytė, red. Evelina Želvytė.

„Renkuosi kelią – nemeluoti sau. Man namų neužtenka, viskuo norisi dalytis meno galerijoje. Ir profesionaliu menu, ir sveiku maistu“, – sako Biržuose meno galerijos-kavinės įkūrėja dailininkė dizainerė Lijana Judickaitė.Biržų r. savivaldybės mero pavaduotoja, ilgametė pedagogė Irutė Varzienė pokalbyje pabrėžia: „Man svarbu, kad Biržuose augtų laisvas žmogus, kuris išvažiavęs į Lietuvos didmiestį ar užsienį, jaustųsi pasaulio piliečiu, turinčiu savo šaknis. Biržais didžiuotųsi, o ne niekintų, nebūtų gėda.“Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

„Renkuosi kelią – nemeluoti sau. Man namų neužtenka, viskuo norisi dalytis meno galerijoje. Ir profesionaliu menu, ir sveiku maistu“, – sako Biržuose meno galerijos-kavinės įkūrėja dailininkė dizainerė Lijana Judickaitė.Biržų r. savivaldybės mero pavaduotoja, ilgametė pedagogė Irutė Varzienė pokalbyje pabrėžia: „Man svarbu, kad Biržuose augtų laisvas žmogus, kuris išvažiavęs į Lietuvos didmiestį ar užsienį, jaustųsi pasaulio piliečiu, turinčiu savo šaknis. Biržais didžiuotųsi, o ne niekintų, nebūtų gėda.“Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Mokytoju bus galima tapti ne tik baigus pedagogikos universitetą ar kolegiją. Tai numato naujas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtas Pedagogų rengimo reglamentas.Remiantis šiuo reglamentu, mokytojauti bus galima ir įgijus pedagogo kvalifikaciją mažiau formalizuotais būdais, pavyzdžiui, baigus programą „Renkuosi mokyti!“ Mokytojai bus rengiami šiuo metu aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuose nacionaliniuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių ekspertų patirtį. Po studijų šiuose centruose numatoma vienerių metų trukmės pedagoginė stažuotė. Jos metu studijas baigęs darbą pradedantis mokytojas pasitikrins savo apsisprendimą dirbti mokykloje.Aukštosioms mokykloms, anot ŠMM, atveriamas kelias rengti kelių dalykų mokytojus ir suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms – numatyta atverti galimybę jau dabar dirbantiems pedagogams mokyti ir kitus jo mokomojo dalyko srities dalykus. Ar tai reiškia, kad jau netrukus į mokyklas ateis dirbti motyvuoti pedagogai ir tėvai galės lengviau atsidusti, nes jų vaikams nebereikės repetitorių, visko mokiniai išmoks mokyklose?Kaip naująją tvarką sutinka mokyklų vadovai? Ar tikrai jau netrukus mokyklų vadovams nebereikės sukti galvos ne tik kaip rasti gerą mokytoją, bet ir kur rasti nors kokį mokytoją? Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto doc. dr. Aušra Rutkienė ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė.

Mokytoju bus galima tapti ne tik baigus pedagogikos universitetą ar kolegiją. Tai numato naujas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtas Pedagogų rengimo reglamentas.Remiantis šiuo reglamentu, mokytojauti bus galima ir įgijus pedagogo kvalifikaciją mažiau formalizuotais būdais, pavyzdžiui, baigus programą „Renkuosi mokyti!“ Mokytojai bus rengiami šiuo metu aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuose nacionaliniuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių ekspertų patirtį. Po studijų šiuose centruose numatoma vienerių metų trukmės pedagoginė stažuotė. Jos metu studijas baigęs darbą pradedantis mokytojas pasitikrins savo apsisprendimą dirbti mokykloje.Aukštosioms mokykloms, anot ŠMM, atveriamas kelias rengti kelių dalykų mokytojus ir suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms – numatyta atverti galimybę jau dabar dirbantiems pedagogams mokyti ir kitus jo mokomojo dalyko srities dalykus. Ar tai reiškia, kad jau netrukus į mokyklas ateis dirbti motyvuoti pedagogai ir tėvai galės lengviau atsidusti, nes jų vaikams nebereikės repetitorių, visko mokiniai išmoks mokyklose?Kaip naująją tvarką sutinka mokyklų vadovai? Ar tikrai jau netrukus mokyklų vadovams nebereikės sukti galvos ne tik kaip rasti gerą mokytoją, bet ir kur rasti nors kokį mokytoją? Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto doc. dr. Aušra Rutkienė ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė.

Laidoje „Jūsų lūpomis“ lankėsi dr. Ramūnas Skaudžius ir Agnė Motiejūnė – du jauni žmonės, kurie pasirinko mokytojo kelią ir jį pradėjo per „Renkuosi mokyti“ programą. Su jais kalbėjomės apie šiandieninės mokyklos mikroklimatą bei šios profesijos prestižą. Ved. Viktorija Vaserytė ir Sigita Vegytė.

„Renkuosi mokyti“,dalyvauja Marina Vildžiūnienė,mokytojai Linas Tranas ir Agnė Motiejūnė.

„Renkuosi mokyti“,dalyvauja Marina Vildžiūnienė,mokytojai Linas Tranas ir Agnė Motiejūnė.

Minint tarptautinę mokytojų dieną, studijoje bendrausime su jaunais žmonėmis, radusiais ar ieškojusiais pašaukimo ugdymo sferoje.Kas paskatina rinktis šią profesiją, kokių specifinių įgūdžių reikalauja noras mokyti? Dėl kokių priežasčių jauni specialistai atsisako mokytojo profesijos? Popietėje viešės programos „Renkuosi mokyti!“ alumni: VGTU inžinerijos licėjaus istorijos mokytojas Dalius Miknevičius ir anglų kalbą Sedos miestelyje vaikams dėstęs Andrius Gailiūnas bei neformalaus ugdymo organizacijos „Sėkmės mokykla“ vadovas Šarūnas Dignaitis.Taip pat eteryje – speciali muzikos redaktoriaus Lorano Vaitkaus rubrika, interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais.

Minint tarptautinę mokytojų dieną, studijoje bendrausime su jaunais žmonėmis, radusiais ar ieškojusiais pašaukimo ugdymo sferoje.Kas paskatina rinktis šią profesiją, kokių specifinių įgūdžių reikalauja noras mokyti? Dėl kokių priežasčių jauni specialistai atsisako mokytojo profesijos? Popietėje viešės programos „Renkuosi mokyti!“ alumni: VGTU inžinerijos licėjaus istorijos mokytojas Dalius Miknevičius ir anglų kalbą Sedos miestelyje vaikams dėstęs Andrius Gailiūnas bei neformalaus ugdymo organizacijos „Sėkmės mokykla“ vadovas Šarūnas Dignaitis.Taip pat eteryje – speciali muzikos redaktoriaus Lorano Vaitkaus rubrika, interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais.

Kokios turėtų būti šiuolaikinės technologijų pamokos?Ar ir šiandien vaikai mokyklose dar turi būti mokomi kepti kiaušinienę ir skusti bulves, ar šito gali išmokti ir namuose, o mokykloje per technologijų pamokas – valdyti dronus?Kodėl šiandieniniai moksleiviai skeptiškai vertina technologijų pamokas? Kaip juos įtraukti į technologijas?Laidoje dalyvaus Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos mokytoja Teresa Segalienė, programos „Renkuosi mokyti“ alumnai: Vilniaus S. Nėries gimnazijos mokytojas Donatas Kriukas ir Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytoja Marija Šnipaitė.

Kokios turėtų būti šiuolaikinės technologijų pamokos?Ar ir šiandien vaikai mokyklose dar turi būti mokomi kepti kiaušinienę ir skusti bulves, ar šito gali išmokti ir namuose, o mokykloje per technologijų pamokas – valdyti dronus?Kodėl šiandieniniai moksleiviai skeptiškai vertina technologijų pamokas? Kaip juos įtraukti į technologijas?Laidoje dalyvaus Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazijos mokytoja Teresa Segalienė, programos „Renkuosi mokyti“ alumnai: Vilniaus S. Nėries gimnazijos mokytojas Donatas Kriukas ir Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytoja Marija Šnipaitė.

Kodėl švietimo sistemoje tiek mažai vyrų?Lietuvos švietimo sistemoje iš dirbančių mokomąjį darbą moterys sudaro 81,2 proc., rodo Eurostato duomenys. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Latvija ir Estija. Europos vidurkis yra 70 proc. Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė, chemijos mokytojas Ramūnas Skaudžius, edukologė Austėja Landsbergienė, „Renkuosi mokyti“ programos viena įkūrėjų Eglė Pranckūnienė, mokytojas istorikas Mindaugas Nefas.

Ar gali būti geras mokytojas be pedagoginio išsilavinimo? Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 344 tūkst. mokinių. O juos moko beveik 34 tūkst. pedagogų. Daugiau nei dviejų trečdalių visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas siekia 15 ir daugiau metų. Bet, kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, iš visų mūsų profesinių bendruomenių nepasitenkinimą savo profesiniu gyvenimu dažniausiai išsako ne kas kitas, o pedagogai: veik 99 proc. visų Lietuvoje nuo 2000-ųjų iki šių metų vykusių streikų organizavo skirtingos švietimo profsąjungos. Pagaliau retas, iš visų kasmet (ankstesniais metais) maždaug 5 - 6 tūkst. pedagogikos studijas baigusių jaunuolių, o pernai metais iš apie 2800 alumnų rinkosi darbą mokykloje. Kita vertus, kasmet randasi keliasdešimt jaunų žmonių, kurie baigę ne pedagogines studijas, o, tarkime, prestižines politikos mokslų, ekonomikos, vadybos ar inžinerijos studijas panūsta tapti mokytojais. Ar galime patikėti savo vaikus žmonėms, kurie nėra ragavę teorinių pedagogikos mokslų? O ir, ką šie žmonės daro klasėse kitaip, kad geba prakalbinti ir sužadinti norą siekti žinių net didžiausius padaužas? Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti" vadovė Gabrielė Characiejienė ir šios programos alumnai: Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Majienė bei Tauragės „Versmės" gimnazijos mokytojas Dalius Miknevičius.

Ar gali būti geras mokytojas be pedagoginio išsilavinimo? Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 344 tūkst. mokinių. O juos moko beveik 34 tūkst. pedagogų. Daugiau nei dviejų trečdalių visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas siekia 15 ir daugiau metų. Bet, kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, iš visų mūsų profesinių bendruomenių nepasitenkinimą savo profesiniu gyvenimu dažniausiai išsako ne kas kitas, o pedagogai: veik 99 proc. visų Lietuvoje nuo 2000-ųjų iki šių metų vykusių streikų organizavo skirtingos švietimo profsąjungos. Pagaliau retas, iš visų kasmet (ankstesniais metais) maždaug 5 - 6 tūkst. pedagogikos studijas baigusių jaunuolių, o pernai metais iš apie 2800 alumnų rinkosi darbą mokykloje. Kita vertus, kasmet randasi keliasdešimt jaunų žmonių, kurie baigę ne pedagogines studijas, o, tarkime, prestižines politikos mokslų, ekonomikos, vadybos ar inžinerijos studijas panūsta tapti mokytojais. Ar galime patikėti savo vaikus žmonėms, kurie nėra ragavę teorinių pedagogikos mokslų? O ir, ką šie žmonės daro klasėse kitaip, kad geba prakalbinti ir sužadinti norą siekti žinių net didžiausius padaužas? Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti" vadovė Gabrielė Characiejienė ir šios programos alumnai: Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Rasa Majienė bei Tauragės „Versmės" gimnazijos mokytojas Dalius Miknevičius.

Iki Rugsėjo 1-osios beliko trys savaitės. Psichologų vertinimu, būtent, dabar pats laikas pradėti patiems ruoštis ir ruošti vaikus naujam mokslo metų sezonui. Ką reikėtų žinoti jam ruošiantis, kaip motyvuoti ir skatinti vaikus mokytis, pažinti ir įdiegti mintį, kad mokslas yra ne varginantis, o kerintis? Pagaliau, kaip skatinti ir kaip bausti vaikus, kai jie mūsų negirdi?Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti“ alumnė, psichologė Aurelija Ananjevaitė.

Iki Rugsėjo 1-osios beliko trys savaitės. Psichologų vertinimu, būtent, dabar pats laikas pradėti patiems ruoštis ir ruošti vaikus naujam mokslo metų sezonui. Ką reikėtų žinoti jam ruošiantis, kaip motyvuoti ir skatinti vaikus mokytis, pažinti ir įdiegti mintį, kad mokslas yra ne varginantis, o kerintis? Pagaliau, kaip skatinti ir kaip bausti vaikus, kai jie mūsų negirdi?Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti“ alumnė, psichologė Aurelija Ananjevaitė.