Podcasts about botanikos

Pavasario ritmas – ne tik kalendoriuje, bet ir augalų gyvenime. Dzūkų šiluose jau dygsta bobausiai, o ką gamta siūlo Velykų stalui? Apie švenčių papročius, grybavimo pradžią ir dzūkišką gamtos kalbą kalbamės su Onute Drobeliene.O kada iš tikrųjų prasideda augalų pavasaris, papasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Dar - apie tulpių laukimą, trilapes blignas ir netikėtus augalų naujakurius Lietuvoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Energetikos ir technikos muziejuje atidaryta paroda „DI vizijos: algoritminiai žaidimai“.Šilutės rajone Balčiuose galima aplankyti tautodailininkų įkurtą Angelės ir Vytauto Raukčių muziejų.Mantas Balakauskas apžvelgia Arno Ališausko knygą „Užkadrinis balsas“.Kolekcininkas Petras Kaminskas kartu su Regina Mačiulyte išleido knygą „Knygų nameliai, biblotekėlės Lietuvoje ir užsienyje“.Lietuvos muziejų kelias šiemet kviečia atrasti barokinį kultūros paveldą.Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode atidaryta nauja lauko paroda „Miškas. Mano meilė“.Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai.Su kokias įspūdžiais ir emocijomis iš Ukrainos grįžo pianistas Rokas Zubovas?Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus Kaziuko mugės istorija siekia XVII amžių, kai ji buvo pradėta rengti Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui paminėti. Dabar tai kultūrinis reiškinys, kuriame pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų lobynas. Prekybos vieta šiais metais kainavo nuo 12 iki 436 eurų. Didžioji dalis prekeivių atkeliavo iš atokesnių šalies miestų, tačiau jie sako – verta.Juostų audėja Virginija Trybienė iš Pasvalio rajono rankų nenuleidžia net išėjusi į pensiją: aukštaitiškose juostose įamžino gyvenviečių pavadinimus.Šiemet „Vaistiniu augalu“ išrinkta vaistinė medetka. Kaip sako viena iš konkurso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo prof. dr. Ona Ragažinskienė, vaistinės medetkos gydomosios savybės jau nuo seniausių laikų buvo pritaikomos buityje ir sveikatos gerinimui.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šioje laidoje nemažai dėmesio skirsime tvarumui ir atsakomybei už gamtą - ar žinote, kur keliauja nupuoštos Kalėdų eglutės? Ar galime jas išsaugoti gyvas ir pavasarį pasodinti? Vilniaus Karoliniškių seniūnas Tomas Lilas dalinsis patarimais, kaip tinkamai pasirūpinti eglutėmis po švenčių. Taip pat sužinosime apie inovatyvią eglučių nuomos paslaugą, kurią pristatys Klaipėdos universiteto Botanikos sodo profesorė Asta Klimienė. Be to, keliausime į Žuvintą ir klausysimės gamtos istorijų – ar žiema jau atėjo į pelkes ir ežerus? Būkime kartu su laida, kur gamta – visų namai!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vakar policijos sumušto ir sulaikyto vieno Sakartvelo opozicijos lyderių Niko Gvaramios žmona Sofia Liluashvili sako, kad joks kalėjimas ar areštas jos vyro nesulaikys nuo kovos iki galo. Ji taip pat teigia, kad Europos Sąjungos šalių lyderių vizitas į Sakartvelą galėtų būti lemiamas. Gitanas Nausėda rytoj su Baltijos šalių ir Lenkijos vadovais ketina svarstyti tokio vizito galimybę.Seimo opozicijos atstovai sako, kad būsimosios Gintauto Palucko Vyriausybės programa per mažai ambicinga, neturinti konkretumo ir per abstrakti. Politikų teigimu, būsimas Ministrų kabinetas nenumato finansavimo šaltinių, iš kurių būtų įgyvendinami programoje įvardijami pažadai.Dar dviejose savivaldybėse gali tekti rengti merų rinkimus. Marijampolės ir Birštono vadovams STT pareiškė įtarimus dėl piktnaudžiavimo panaudojant veiklos išlaidoms apmokėti skirtas lėšas. Merai kaltę neigia, tačiau pinigus sugrąžino ir sustabdė narystę socialdemokratų partijoje.Sakartvelo rinkimus Seimas pripažino nesąžiningais ir pasmerkė smurtą prieš protestuotojus.Sveikatos apsaugos ministerija ir „Regitra“ primena vairuotojams pasitikrinti sveikatą iki sausio pirmosios, nes to nepadariusiems būtų stabdoma teisė vairuoti. Pasak „Regitros“, šiandien to dar nėra padarę 98-i tūkstančiai vairuotojų. Policija specialių priemonių neplanuoja, tačiau tikina, kad netvarkingų pažymėjimų turėtojai sankcijų neišvengs. Tikėtina, kad tokių vairuotojų bus apie kelios dešimtys tūkstančių.Vilniaus apygardos teismas buvusį policijos pareigūną Vaidą Žvinį išteisino dėl įgaliojimų viršijimo. Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija paskelbė, kad sulaikytą asmenį policijos komisariato patalpose pastūmęs tuometinis pareigūnas neperžengė būtinosios ginties ribų.Bitkoino kaina pirmą kartą perkopė šimto tūkstančių JAV dolerių ribą ir pasiekė naują rekordą.Klaipėdos universiteto Botanikos sodas kviečia Kalėdas švęsti tvariai. Jau ne pirmus metus klaipėdiečiams siūloma ne pirkti, o išsinuomoti Kalėdų eglutę ir pasibaigus šventėms ją grąžinti bei atgauti dalį sumokėtų pinigų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pakruojo rajone jau ilgiau nei trisdešimtmetį pieno ūkį plėtoja Inga Bužavienė su šeima. Tėvo įkurtame ūkyje darbuojasi Inga ir jos sesuo su šeima. Kaip svarsto ūkininkė, galbūt ta vienybė ir leido šeimai atlaikyti ne vieną krizę pieno ūkyje. Šeima mato poreikį ir naujų investicijų ūkyje, tačiau nuolat kintančios pieno supirkimo kainos neleidžia priimti ryžtingų sprendimų.Lietuvos sunkiuosius arklius auginantis Alvidas Juška atvirauja, kad visa tai daugiau dėl grožio nei praktinės paskirties. Nors už šios veislės arklių išsaugojimą yra mokama išmoka, tačiau ji labai menka, atsižvelgiant į šių arklių išlaikymo sąnaudas. Mažeikių rajono ūkininkas Alvidas džiaugiasi savo arklių aukšta genetine linija.Rubrikoje ,,Verta žinoti“ Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji augalų kuratorė Zita Braškienė papasakos, kada ir kaip dengti rožes prieš žiemą.Ved. Rūta Simanavičienė

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT KLASIKAI užsiminė apie norą Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę pakartoti ir Italijoje ar Vokietijoje. Kiek realu šiose šalyse įgyvendinti tokį ar panašų projektą?„Jeigu aš būčiau Vilniaus savivaldybėje, Vilniaus senamiestį ir panašias paveldo erdves paskelbčiau zonomis be grafičių ir įvesčiau taisyklę, kad per 24-ias valandas grafitis būtų pašalinamas, bet visuose kituose rajonuose padaryčiau mažiausiai po vieną legalią sieną“, – tokią išeitį diskusijoje apie grafičius sostinėje siūlo sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.Jau kitą savaitę Kaune, VDU botanikos sode, prasideda teatro festivalis Namas Nr. 5. Jis pristatomas kaip trumpas prieglobstis netradiciniam, interaktyviam teatrui, siekiant bent kiek numalšinti tokio meno alkį Kaune. Botanikos sodo oranžerijoje repetuojantis režisierius Karolis Zajauskas pristato Narcizo mitą šiuolaikiniame kontekste.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į meno mugę Frieze bei nusistovėjusias normas keisti kviečiantį moterų menę festivalį Londone, taip pat Nobelio literatūros premiją pelniusios pietų korėjietės Han Kang kūryba, pasibaigusios 30 metų trukusios knygos padiktuotos lobio paieškos ir nauja džiazo atlikėjos Samaros Joy muzika.„Įprastai Nobelio premija reiškia prestižą ir nemažus pinigus. Visgi, esama šios iniciatyvos kritikų“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Kodėl premija kritikuojama ir kaip visų Nobelio premijų kontekste atrodo apdovanojimas už literatūrą?Kalbėti apie Krymo totorių paveldą nelengva, nes jį naikino pirmiausia carinė, o vėliau ir sovietų Rusija, tačiau entuziastų dėka šis palikimas dar gyvas ir kuriamas naujai. Kokią Krymo totorių istoriją bando atgaivinti Rustemas Skrybinas?Anot meno edukatoriaus, menininko Viliaus Vaitiekūno, užmiestyje galima gyvai matyti procesus, apie kuriuos mieste tik pasiskaitai. Jo minima užmiesčio teritorija – tai Pakruojo rajone įsikūrę Aleknaičiai. Čia, tarpukario laikus menančiame pastate, kuriame kadaise buvo įsikūrusi mokykla, Vilius yra įkūręs ir su bendraminčiais plėtoja Akee – Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvę. Kaip Akee veikla galėtų atrodyti, jei neribotų infrastruktūriniai iššūkiai? Kokie yra privalumai, kuriuos vietos bendruomenei ir kūrėjams iš įvairių Lietuvos kampelių gali pasiūlyti užmiesčio teritorijos?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalgoje — naujausias „Kultūros barų“ numeris.Rodos, kad komedija Lietuvoje išgyvena aukso amžių. O gal jai sekasi tik Vilniuje? Ką reikėtų daryti, kad komedijos kultūra klestėtų ir kituose Lietuvos miestuose?„Nerimastingame geopolitiniame laike darosi madinga modeliuoti įvairias situacijas, kuriose jei ne psichologiškai, tai bent geografiškai būtume saugūs ir galėtume užsiimti ne karo kasdienybe, o švelnia, šventine, krištolo šviestuvais ir satino suknelėmis apkaišyta karo filosofija“, – sako scenos menų kritikė Dovilė Zavedskaitė. Ji apžvelgia Jaunimo teatro premjerą – Krystiano Lupos spektaklį „Užburtas kalnas“.Po pertraukos grįžta festivalis „Suklegos“.Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose įvyks parodos „Konstantino Prošinskio fenomenas: grybų piešiniai“ atidarymas.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Aktoriui Dariui Meškauskui — 60.Panevėžyje vyksta stiklo meno simpoziumas GlassJazz.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas apie liepų žydėjimą, pievų šienavimo laiką ir vasaros prognozes.Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena knygos apie Lietuvos drugius rengėjų sako, kad mokslininkai laukia visuomenės įsitraukimo į drugių stebėjimus ir tyrimus.Dūminė raudonuodegė - paukštis, kuris iš visų mūsų sparnuočių čiulba ilgiausiai: nuo kovo iki lapkričio, t.y. teritorijos reiškimo ženklas, nes pasirinkusi tinkamą vietą, pavyzdžiui - aukštą anteną, joje suokia kasdien.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas apie liepų žydėjimą, pievų šienavimo laiką ir vasaros prognozes.Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena knygos apie Lietuvos drugius rengėjų sako, kad mokslininkai laukia visuomenės įsitraukimo į drugių stebėjimus ir tyrimus.Dūminė raudonuodegė - paukštis, kuris iš visų mūsų sparnuočių čiulba ilgiausiai: nuo kovo iki lapkričio, t.y. teritorijos reiškimo ženklas, nes pasirinkusi tinkamą vietą, pavyzdžiui - aukštą anteną, joje suokia kasdien.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Muzikinę Artimųjų rytų kultūrą pristato trio „Hamdam“, rengiantys koncertą Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Studijoje vieši trio nariai Dariush Rasouli ir Arad Emamgholi, ir koncerto organizatorius Šarūnas Kaniava.Klaipėdos muzikinio teatro atidarymas šį savaitgalį sutraukė didžiulį kultūros bendruomenės dėmesį. Įspūdžiais iš atidarymo dalinasi muzikologės Beata Baublinskienė ir Laimutė Ligeikaitė.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Šiandien savo kūrinį „Sleeping with Sirens“ pristato kompozitorė Beata Juchnevič.Laidoje Įgarsintas vaizdas – Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis, kaip fiziko nutapytas portretas ar portretai, atskleidžiantys skirtingas jo asmenybes puses. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Prancūzijoje, Tulūzoje gyvenantį dirigentą, ansamblio „Antiphona“ įkūrėją ir vadovą Rolandą Muleiką jau mokykloje supo kūrybingi žmonės – nuo režisierės Dalios Ibelhauptaitės, iki Andriaus Mamontovo. Prieš pat išvykdamas į Prancūziją, gilintis į grigališkojo choralo paslaptis, jis buvo aktyviai įsitraukęs į įvairias laisvėjančios Lietuvos iniciatyvas, pats būrė naujus kolektyvus, tačiau galiausiai rado namus svetur. Apie labai įdomų ir kūrybingą muziko karjeros kelią – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Šiandien sostinės gatves užplūs traktoriais į protesto akciją keliaujantys ūkininkai. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad šiuo protestu siekiama atkreipti ne tik vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, bet ir visuomenės dėmesį į įsisenėjusias ir nesprendžiamas problemas. Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė Audronė Asauskaitė-Kerienė patikslina, kad ūkininkai prie protesto gali jungtis net ir šiam įpusėjus.Po ketverių metų pertraukos Zarasų rajone vyks Sartų lenktynės. Prasidėjusius pasiruošimo darbus apžvelgia Zarasų rajono Savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys bei Dusetų seniūnas Darius Steponavičius.Tirpstantis sniegas – nauda augalams, jų šaknims. Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė dr. Regina Juodakitė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šią žiemą daug kur prie lesyklų matomi juodieji strazdai. Jei norite juos lesinti - geriausiai tinka lukštentos saulėgražos, o dar geriau - obuoliai. Atsidėkodamas Juodasis strazdas patinėlis per atlydį, net nesulaukęs Pusiaužiemio, ima ir užgieda.Gamtoje pavojingiausi yra dažnai besikartojantys atlydžiai ir po jų vėl stojantis šaltis. Tačiau, net šalčiausia žiema neturi įtakos uodams ir kitiems vabzdžiams, sako Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė ir aiškina, kaip jie yra prisitaikę ir kodėl - neiššąla.Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo augalų kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja, kaip augalai apsisaugo nuo šalčio ir kaip jį ištveria.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtrauktos trys rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Visos šios rūšys yra kilusios iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemiai augalai yra plačiai paplitusios Europoje, plinta Azijoje ir kituose žemynuose. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkas Zigmantas Gudžinskas aiškina, kodėl gražiu lietuvišku vardu vadinamas augalą rykštenę minime bloguoju?Aukštaitijos nacionaliniame parke, Stripeikių kaime, Bitininkystės muziejuje vyksta skulptorių pleneras, kurio tema - bitės. Muziejaus darbuotoja Danutė Indrašienė pasakoja apie muziejų ir bites, o skulptoriusKęstutis Krasauskas, pats bitininkas, pristato savo ir kolegų idėjas.Ateina metas, kai viržynai dar gražūs - violetiniai, melsvi, balkšvi, tačiau vabzdžių juose nėra. Vadinasi, žydėjimas baigėsi, žiedai negyvi, neturi nektaro ir vabzdžiams negali nieko duoti.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pasvalio r. Kalno kaimo ūkininkai Lina ir Vytautas Židoniai turi 400 ha augalininkystės ūkį. Augina žieminius kviečius ir rapsus, pupas, laiko pūdymą. Abu specialistai – agronomai ir rūpinasi pasirinkti tinkamiausias technologijas auginamoms kultūroms, racionaliai naudoti trąšas, pesticidus, tvariai ūkininkauti. Tačiau ne viskas nuo ūkininko priklauso – gamta ir šiemet pakoregavo planus, sausra sumažino derlių. Dar gerai, kad pastarųjų savaičių negandos ūkį aplenkė ir jau pusė javų bei rapsų derliaus aruoduose.Urėdijų pertvarka ne vieną miškininką privertė rinktis kitą gyvenimo kelią. Taip atsitiko ir Zarasų rajone miškininkų šeimai Daliai ir Rimui Vaitukaičiams. Iš Šlapių kaimo bėgti nepanoro, tad nusprendė plėtoti jau anksčiau pradėtą kurti bityną, rado ir kitos širdžiai mielos veiklos. Rimas – vaikų futbolo treniruotes, o Dalia – rengia žygius miške, su bitėmis susijusias edukacijas.Įdomu žinoti. Artėjant rudeniui, jau reikėtų pasirūpinti vasaros pradžioje į lauką išneštais augalais. Juos reikėtų patręšti, jei labai suvešėjo – persodinti ir po truputį pratinti prie kambario sąlygų. Ir tai atlikti nelaukiant šalnų. Išsamiau – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.Ved. Regina Montvilienė

Dar žėruoja Joninių laužų žarijos, dar plaukia upėm vainikai ir nuo rasos svyra žolynai. Kažkur tarp jų turėtų būti pasimetęs paparčio žiedas, nes jo ir vėl niekas nerado. O gal kažkam pavyko?Kęstutis Obelevičius, Vytauto Didžiojo Botanikos sodo kolekcijų kuratorius pasakoja apie Joninių meto ir šio meto augalus, kaip į sausrą reaguoja laukiniai augalai?Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, kad buvome įpratę, jog ne laiku gimęs, atvestas, išperėtas jauniklis yra lyg nevykęs eksperimentas. Dabar jis lyg ir pateisinamas.Kodėl?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Istoriškai botanikos sodai tarnauja daugybei tikslų – tai prieskoninių žolelių auginimas, augalų tyrimai ir pažinimas, eksponavimas bei konservavimas. Lankydamasis botanikos sode gali apkeliauti visą pasaulį, susipažinti su skirtingų kraštų augmenija. Kai kurie miestai jau 16 amžiuje turėjo Botanikos sodus, o vienas pirmųjų botanikos sodų Europoje – Pizos botanikos sodas; tačiau šių sodų ištakos jau atsekamos viduramžiais. Šioje laidoje pasigilnsime į Vingio parke įsikūrusio Vilniaus Universiteto Botanikos sodo spalvingą istoriją, sužinosime, kaip buvo formuojamos augalų kolekcijos, kokie augalai buvo tradiciškai naudojami kaip barškučiai, apie rožėms skirtus tyrimus ir apie tai, kaip botanikos sodo darbuotojos įtraukia lankytojus į gamtos pažinimą. Laidos viešnios: Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė Regina Juodkaitė ir vyresniosios augalų kolekcijų kuratorės Zita Braškienė ir Kristina Balnytė.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Buvusioje Fizikos instituto kompresorinėje kūrybinių ir meninių idėjų platforma „Idėjų blokas“ atveria naują erdvę.Penktadienį vyksta antrus metus organizuojamas Žemaičių egzaminas. Kuo jis ypatingas šiemet?Nuošiandien Lietuvos kino salėse bus rodomas dokumentinis Emilijos Škarnulytės filmas „Kapinynas“.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalgoje – dėmesys Jeano-Paulio Didierlaurentʼo romanui „Skaitovas 6.27“ ir Osanu Dazai romanui „Besileidžianti saulė“.Į Kauno Vytauto didžiojo universiteto Botanikos sodą Kaune kviečia šviesų festivalis „Džiunglių knyga“.Kokias problemas Lietuvos miestuose mato urbanistai? Kokius sprendimus jie siūlo?Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre statomas spektaklis „Sala, kurios nėra“ apie šį teatrą kūrusius žmones.Kaip kultūros organzacijoms savo kertines problemas padeda atrasti tarptautinė programa „Atvirumo menas“?Prancūziškam batonui – bagetei buvo suteiktas UNESCO nematerialaus kultūros paveldo statusas.Vilniaus geležinkelio stotyje šiandien atidaroma nauja Iliustracijos galerija ir kultūrinė erdvė „Hungry Eyes“.Ved. Marius Eidukonis

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas jau septintus metus Kalėdas švęsti kviečia tvariai. Klaipėdiečiams siūloma išsinuomoti pagrindinį švenčių atributą - Kalėdų eglutę - o šventėms pasibaigus ją grąžinti ir atgauti pusę sumokėtos sumos.Rusijos piliečiai į Sakartvelą gali atvykti be vizų. Tačiau eiliniai kartvelai Rusiją draugiška šalimi laikančiai valdžios politikai priešinasi. Baras Tbilisyje Rusijos piliečius įsileidžia tik su specialiomis vizomis, kurias išduoda tiems, kas raštiškai deklaruoja savo nepritarimą Putino veiksmams. Bare, kuris neįsileido Rusijos įžymybės Ksenijos Sobčak, lankėsi Daumantas Butkus.Žmonės vis dažniau laukinius gyvūnus pastebi ir miestuose. Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros lektorė daktarė Rasa Vaitkevičiūtė sako, kad tai – visiškai normalu – tai miestų plėtros pasekmė. Kodėl į miestUs užklydusių lapių ar stirnų nereikėtų jaukintis?Artėjant „Juodojo penktadienio“ išpardavimams specialistai ragina neprarasti budrumo ir apsipirkti atsakingai – tiek elektroninėse, tiek fizinėse parduotuvėse.Policijos duomenimis, vagysčių iš parduotuvių šiemet jau daugiau nei pernai per visus metus. Mažmeninei prekybai vagystės reiškia nuostolius. Prekybos įmonių asociacijos skaičiavimu, maždaug 60 mln. eurų.Fizinių ir technologijos mokslų centro tekstilės technologijų mokslininkai sukūrė gamtoje savaime suyrantį audinį. Iš inovatyvių medžiagų dizaineris Seržas Gandžumianas sukūrė laisvalaikio drabužių kolekciją.Daugiau nei pusmetį trunkanti Rusijos karinė invazija su kiekviena diena daro vis didesnę žalą pačios Ukrainos aplinkai. Kam gali būti padaryta didžiausia žala?Į LRT Girdi besikreipusi klausytoja atkreipia dėmesį, kad šalyje trūkstant baseinų, o daliai esamų dėl elektros kainų užsidarius, stringa planai išmokyti plaukti daugumą antrokų. Tokį planą turi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Reporterio Viliaus Narkūno kalbinti savivaldybių atstovai sako - kol nebus naujų baseinų problemos neišspręs.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šiandien minima Tarptautinė kovos su skurdu diena, deja, mūsų šalies ūkininkams su juo kovoti labai sunku. „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ūkininkai iš visų ES šalių žemdirbių labiausiai susiduria su skurdu. Kodėl svarbu į tai skubiai reaguoti, kalbės ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Premjerės patarėjas Ignas Jankauskas komentuos, kokių priemonių, siekiant pagelbėti ūkininkams, imtasi ir kodėl dalis jų neveikia.10 metų Vokietijoje praleidusi Kristinos ir Evaldo Petraičių šeima vis dėlto nusprendė šaknis leisti kaime. Alytaus rajone esančioje sodyboje dabar auginami hailandų veislės galvijai, plečiamos ir kitos ūkio šakos. Šalia to šeima randa laiko ne tik savus vaikus auginti, bet ir būti globėjais.„Verta žinoti“. Pats metas rinkti šermukšnio uogas. Kaip savo Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslininkas, perdirbimo galimybės labai plačios, nauda žmogaus sveikatai visokeriopa.Ved. Rūta Katkevičienė

Kaip klostėsi Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija? Kokių augalų XIX ir XX a. ten būta tikrai, o dėl kurių kyla abejonių? Kokios pasaulinio garso asmenybės susijusios su šio botanikos sodo istorija ir plėtra? Pokalbis su VU botanikos sodo Vingio skyriaus vadove Regina Juodkaite.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Prieš beveik 90 metų Žemaitkiemyje Ukmergės rajone pabiro ugninis meteoritų lietus. To meto žmonės pasakoja, kad regėjosi, lyg pasaulio pabaiga. Apie Žemaitkiemyje įsikūrusio klubo, kuris vienija besidominčius šiuo kraštu ir meteoritais, pasakoja Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė.Botanikos sodo botanikas Kęstutis Obelevičius ne tik pasakoja apie retus augalus Kaukinės draustinyje, bet ir paaiškina, kuo skiriasi kelminis papartis nuo jonpaparčio.Gamtos tyrimų centro mokslininkai ichtiologai kuria ypatingą programą žuvims ir jų ištekliams tirti. Žuvų ekologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Justas Dainys pasakoja, kaip šiai programai pasitarnaus senos nuotraukos. Kiek sveria sena ir nauja žuvies nuotrauka ?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Įvairiausių rūpesčių pavasarį nestinga Kėdainių rajono ūkininkui Mantui Župerkai, su šeima dirbančiam 1000 ha žemės. Užmirkę pasėliai, žvėrių daroma žala javų laukuose, tai tik keli iššūkiai. Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ūkininkas sako stabdantis ir naujas investicijas. Mantas su šeima dar randa laiko rūpintis 9 žmonėmis iš Ukrainos.Ūkininkų sodybos galėtų būti lietuviškų augalų bioįvairovės išsaugojimo lopšiais ir turtinti natūralų kraštovaizdį. Deja, neretai pastebimas invazinių augalų gamtoje plitimas. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo kuratorė, mokslų daktarė Asta Klimienė sako, kad ūkininkai gyvenantys prie dirbamų žemių, laukų ir miškų turėtų atsakingiau rinktis augalus sodybų puošybai.Ved. Rūta Katkevičienė

Jauna šeima kaime randa ne tik ramybę, bet ir savirealizacijos galimybes. Iš miesto į kaimą Kupiškio rajone persikėlę, Justina ir Mindaugas Jasinskai, puoselėja augalininkystės ūkį, sezono metu augina smidrus.Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbas kaime mažėja, tačiau ūkininkai sako nerandantys reikalingų darbuotojų. Kaip tikina tarnybos vyriausioji specialistė Inga Vegytė, siekiant pritraukti darbuotojus, tik atlyginimo nebepakanka.Verta žinoti. Ruduo – tinkamas metas tulpių svogūnų sodinimui. Kokias veisles rinktis, kaip sodinti, kad gėlės džiugintų pavasarį, patars Botanikos sodo Vingio skyriaus vedėja Regina Juodkaitė.

Vilniaus maratone dalyvauja aštuoni tūkstančiai žmonių.Norvegija siekia paskiepyti visus suaugusius šalies gyventojus. Ar tai įmanoma?Pusę amžiaus gyvenę Amerikoje lietuviai grįžta į gimtąjį kraštą. Pokalbis su Birute Vizgirdiene.Botanikos sode Kairėnuose “Lietuvos žiedų” mugėje pristatoma įspūdinga augalų įvairovė.Ved. Madona Lučkaitė

Čepkelių valstybinio rezervato mokslininkė Onutė Grigaitė pasakoja, kuo ypatingas Čepkelių raistas, kaip rinkdavo spalgenas anksčiau ir kaip spanguoliaujama dabar.Vilniaus universiteto Botanikos sodo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Auksė Meiduvienė sako, kad spanguoles paprasta užsiauginti ir sodo sklype, primena, kokios veislės gerai dera.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kiekviena botanikos sodo Kairėnuose augalų kolekcija, skirta bendram supažindinimui su augalų įvairove pasirinkta tema : augalai iš natūralios gamtos ar daugeliui pažįstami vaismedžiai, vaiskrūmiai. Ateityje planuojama kolekcija, atspindinti augalų evoliucijos istoriją.Didžiulėje Kairėnų botanikos sodo teritorijoje gali sutikti briedį ir stirną, kiškį ar voveraitę.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Botanikės Živilės Lazdauskaitės kolegos sako, kad ši asmenybė Lietuvos gamtai nusipelnė daugiau nei pati pripažįsta ir vadina ją vaikščiojančia žinių apie augalus enciklopedija. Gimusi 1939 m., gamtosauginės pasaulėjautos pasisėmusi iš garsiausių pokario mokslininkų, daugiau nei tris dešimtmečius dirbusi Botanikos institute, Živilė Lazdauskaitė dalyvavo steigiant mūsų šalies saugomas teritorijas, ugdė kitus gamtininkus ir iki šiol yra guvi šviesuolė – Mokytoja. Ji įpratusi vis pasivaikščioti šalia namų esančiame Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, kaip pati sako, nuožmiai skaito knygas ir toliau ieško atsakymų į klausimus, kurie žmonėms neduoda ramybės per amžius. Dalį jų mokslininkei uždavė Giedrė Čiužaitė.

Žiemkenčiams palanki žiema nuteikė grūdų augintojus laukti rekordinio derliaus. Tačiau jau dabar matyti, kad šios viltys žlugs. Pakoregavo gamta: pristigo drėgmės, alino karštis.Irena Sakalauskienė iš Šakių rajono Girėnų kaimo audimo amatą perėmė iš mamos ir jo paslaptimis noriai dalijasi įvairių renginių, edukacijų metu.Šiuo metu gėlynus nuostabiais žiedais puošia viendienės. Jų išskirtinumą aptaria Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė Regina Juodkaitė.Ved. Regina Montvilienė

Prasideda stirnų ruja ar vestuvės. Biologas Eugenijus Tijušas sako, kad šis laikotarpis - labai atsakingas metas, nuo jo priklauso ne tik šių stirnų ramybė, bet ir kitų metų stirniukų sėkmė.Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja apie sode auginamus retuosius augalus, kurių Lietuvoje yra gal po vieną ar dvi augavietes. Kodėl tenka saugoti Lietuvoje augančius retus augalus ?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Nors budinčių globotojų ir globėjų daugėja, tačiau jų trūksta visose šalies savivaldybėse. Norint tarpti globėju nėra sudėtinga, svarbiausia – pasiryžti, turėti noro ir galimybių.Jau keletą metų liepos pirmąjį sekmadienį Lietuvoje minima Globėjų diena.Įsibėgėjus atostogų sezonui policija fiksuoja išaugusį sukčiavimo atvejų skaičių nuomojant būstus.Popierinės nuotraukos – neišnyks, profesionalių fotografų nepakeis asmenukės, sako Kaišiadorių centre įsikūrusios fotoatelje fotografas Kostas Radlinskas.Per pandemiją žmonės išmoko derinti darbą ir poilsį, tad, vasarą vis daugiau darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, o tam renkasi ne namus, bet pajūrį.Kartais žmonės iš gamtos parsineša gražų, nematytą augalą ir sodiną savo sode, tačiau gamtininkai sako, kad laukinis augalas – greičiausiai neprigis. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode yra sukaupta nemaža retųjų augalų kolekcija.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Šalies žemdirbiai žaliojo kurso iššūkius aptarė su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi. Jis akcentuoja, kad pokyčiai neišvengiami, o parama žemės ūkiui, prisitaikant prie naujų reikalavimų, turi būti skiriama ir nacionaliniu lygmeniu, ir iš ES fondų.Šilutės rajono pieno ūkio šeimininkas Tomas Skurdelis sako, kad pieno supirkimo kainos žemos, nemažai jo seniūnijos ūkininkų pieninkystės veiklos atsisako, tačiau jis pasiduoti neketina.„Verta žinoti“. Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistė Rasa Ryliškienė papasakos, kas slypi rasakilos augalo sukauptuose rasos lašuose ir kuo šis augalas naudingas, ypač moterims.Ved. Rūta Katkevičienė.

Joninės - didžiausia vasaros šventė. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius priminė, kad papartis niekuomet nežydi, tačiau turi sporas, kuriomis dauginasi. O, kodėl mes manome, kad papračiai žydi?Vilniuje, Verkiuose pristatyta ką tik išleista ketvirtoji Lietuvos raudonoji knyga. Knygos vyriausiasis redaktorius, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius pasakoja, kad pirmą kartą apie 900 rūšių įvertinta ne pagal atskirų mokslininkų rekomendacijas ir specialistų siūlymus, o pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos vertinimo kriterijus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ciklas „Sacharovui - 100 metų“. Teisių gynėjas E. Finklelšteinas: Sachrovas ir Lietuva.Vakcinacija nuo COVID-19 JAV.Botanikos sodo lankymas augalų žydėjimo metu: dendrologas Darius Ryliškis.Ved. Irina Andrianova

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius ragina Lietuvos savivaldybes žmones skiepyti ir šventinį Velykų savaitgalį. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pokalbio metu informavo, kad sostinėje skiepijimas vyks visas tris šventines dienas, tuo tarpu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad skiepijimas mieste planuojamas tik šeštadienį.Planuojama įteisinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris leistų smurtautoją iš karto atskirti nuo aukos, sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrė taip pat ragino žmones, žinančius apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, nebūti abejingais ir pranešti institucijoms.Prancūzijos prezidentas paskelbė, kad visoje šalyje uždaromos mokyklos ir įvedamas dalinis karantinas. Emaniuelis Makronas kartu teisino savo prieštaringai vertinamą kovos su sparčiu kovido atvejų skaičiaus augimu strategiją. 43 metų lyderį pastarosiomis savaitėmis griežtai kritikavo politiniai oponentai ir daugelis sveikatos ekspertų, kovido pacientams perpildžius ligonines Paryžiuje. Kaip Prancūzijoje ir kitose bendrijos šalyse sugebama pažaboti pandemiją, kokių veiksmų imasi ir ko atsisako atskiros šalys?Lankytojams atveriamas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas taikant galiojančius karantino apribojimus. Leidžiama lankyti Botanikos sodo parką, ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narius.Ved. Madona Lučkaitė

Individualiai dirbantys nuo rytojaus gali teikti prašymus subsidijai gauti. Kas ir kokią pinigų sumą gali gauti?Lietuviai per karantiną atrado galimybę keliauti Baltijos jūra. Statistikos departamento duomenys rodo, kad per pandemiją Klaipėdos jūrų uoste keleivių per karantiną ne tik nesumažėjo, priešingai – jų skaičius išaugo.Pernai Lietuvos vartotojams pavyko atgauti rekordinę sumą pinigų už įsigytas netinkamos kokybės prekes ar paslaugas kitoje ES šalyje.Taip pat laidoje apie Botanikos sodo naujoves Klaipėdoje ir apie vis dažniau Europoje minimą trumpesnę, 4 darbo dienų savaitę.Ved. Darius Matas

Sparčiai daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, Lietuva kaip ir kitos pasaulio šalys svarsto ateities scenarijus. Kai kurios jų imasi itin griežtų priemonių, pavyzdžiui Prancūzijoje yra įvedama komendanto valanda, ko nebuvo šioje šalyje nuo antrojo pasaulinio karo. Kaip į tai reaguoja prancūzai, kokių priemonių imasi britai? Ir kokie turėtų būti ar jau yra planai Lietuvoje?Nors iki Kalėdų liko kiek daugiau nei du mėnesiai, Klaipėdos universiteto Botanikos sodas jau ketvirtus metus kviečia gyventojus tausoti gamtą bei nuomotis pagrindinį šventės atributą - Kalėdų eglutes. Kodėl populiarėja eglučių nuomos paslauga?Palangoje istorinis momentas: duris atveria ir medinė Kurhauzo dalis, kuri kruopščių restauratorių darbu buvo prikelta iš pelenų vos per pusantrų metų. Tai - ypatingai svarbu kurortui, o ir visai Lietuvai, nes atkurtas pastatas tapos dar viena kultūrine erdve ir traukos centru.Taip pat laidoje apie dar vieną kultūrinę erdvę sostinės pakraštyje – „Dūmų fabriką“, lietuviškos ir užsienio spaudos apžvalgos ir orų prognozė.Ved. Gabija Narušytė

Milnorą Pšibišauskienę iš Panevėžio rajono, Paliūniškio, galima vadinti tikra mėtų karaliene. Pšibišauskų šeimos vaistažolių ūkyje yra net 30 rūšių mėtos. Neatsitiktinai šis augalas paskatino ir ūkio įkūrimą. Moteris tikina, kad, įdedant daug pastangų, iš vaistažolių ūkio galima išgyventi.Anykščių rajone esančiame Pelyšėlės kaime Aurelijus Černius pradėjo ūkininkauti būdamas 18-kos. Dabar jaunasis ūkininkas derina darbus gyvulininkystės ūkyje ir agronomijos studijas.Rubrika „Verta žinoti“. Vaisius, daržovė ar uoga? Kaip nepasiklysti tarp šių terminų papasakos Vilniaus universiteto Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas Darius Ryliškis tikinantis, kad pomidoras ir bananas botanine prasme yra uogos ir kad vienu kasniu galime suvalgyti 100 vaisių.Ved. Rūta Katkevičienė

„Suolelis miške“ vadinasi ir ši nauja LRT tinklalaidė, ir prieš daugiau nei šimtą metų sukurtas Maironio eilėraštis. Tad į pirmą pokalbį gamtoje Giedrė Čiužaitė pasikvietė šių laikų poetę, seminarų autorę Ilzę Butkutę. Ilzės tekstai apie natūralių pievų, miesto medžių saugojimą sulaukia didžiulio palaikymo socialiniuose tinkluose. Neseniai Ilzė šalia savo sodybos nusipirko papildomą hektarą žemės tam, kad jame tarptų laukinė gamta, pavyzdžiui, netrukdomi galėtų vaikščioti briedžiai. Giedrė ir Ilzė šnekasi ant suoliuko Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Kodėl būtent čia – išgirsite interviu.

Tiesioginė laida iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo Kairėnuose. Kokie augalai sode žydi dabar ir vilios artimiausiu metu? Kaip ant SAVO namo įkurti augalų sieną? Ką svarbu žinoti, norint žalioje erdvėje susituokti? Kaip Botanikos sodas atrodė skirtingais istoriniais laikais, pavyzdžiui, kai čia veikė psichiatrijos ligoninė?Studijos svečiai – Botanikos sodo darbuotojai ir čia poras tuokiantys ir koncertus rengiantys žmonės.Ved. Giedrė Čiužaitė ir Simona Vasiliauskaitė.

JAV prezidento ir Baltijos šalių vadovų susitikimas. Visuomenė vis jautriau reaguoja į netinkamą elgesį su vaikais.Šulinių vandens kokybė.Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina svarsti, ar pritarti Gruzijos originaliam pavadinimui. Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalas. Naujasis sezonas Botanikos sode Kaune.Sportas.

JAV prezidento ir Baltijos šalių vadovų susitikimas. Visuomenė vis jautriau reaguoja į netinkamą elgesį su vaikais.Šulinių vandens kokybė.Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina svarsti, ar pritarti Gruzijos originaliam pavadinimui. Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalas. Naujasis sezonas Botanikos sode Kaune.Sportas.

„Radijo popietė“: mūsų savijauta ir sveikata – mūsų pačių rankose?Sveikata didžia dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Kaip atskleisti savo prigimtį, kaip padėti sau? Laidos viešnia – knygų autorė, sveikos gyvensenos propaguotoja Nijolė Degutienė.Kada geriausia dengti rožes, kaip pasirūpinti rožių krūmais prieš žiemą, patars Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji kolekcijų kuratorė Zita Braškienė.Dar laidoje ir įdomybės iš viso pasaulio, ir smagi muzika.

„Radijo popietė“: mūsų savijauta ir sveikata – mūsų pačių rankose?Sveikata didžia dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Kaip atskleisti savo prigimtį, kaip padėti sau? Laidos viešnia – knygų autorė, sveikos gyvensenos propaguotoja Nijolė Degutienė.Kada geriausia dengti rožes, kaip pasirūpinti rožių krūmais prieš žiemą, patars Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji kolekcijų kuratorė Zita Braškienė.Dar laidoje ir įdomybės iš viso pasaulio, ir smagi muzika.

Pasaulyje yra apie pustrečio tūkstančio botanikos sodų, savo kolekcijose puoselėjančių apie 4 milijonus gyvų augalų. Skaičiuojama, kad čia saugoma apie trečdalis pasaulio retųjų augalų rūšių. Pasak specialistų, sparčiai nykstant biologinei įvairovei, retųjų rūšių kolekcijos turėtų būti bent dvigubai didesnės. Botanikos sodų šimtus metų kauptos žinios apie augalus ir moksliniai tyrimai kaip niekada svarbūs gamtosaugai. Tačiau Lietuvoje jie kol kas labiau žinomi kaip vietos, kur traukiama pasigėrėti žydinčiais kultūriniais augalais. Nykstančios rūšys sudaro tik labai mažą dalį mūsų botanikos soduose. Tuo metu Kauno botanikos sodas tikina sukantis prie ištakų ir šiemet pradėjo įrengti naują Retųjų Lietuvos augalų ekspoziciją.Kauno botanikos sodas. V. Pilibaitytės nuotr.

Pasaulyje yra apie pustrečio tūkstančio botanikos sodų, savo kolekcijose puoselėjančių apie 4 milijonus gyvų augalų. Skaičiuojama, kad čia saugoma apie trečdalis pasaulio retųjų augalų rūšių. Pasak specialistų, sparčiai nykstant biologinei įvairovei, retųjų rūšių kolekcijos turėtų būti bent dvigubai didesnės. Botanikos sodų šimtus metų kauptos žinios apie augalus ir moksliniai tyrimai kaip niekada svarbūs gamtosaugai. Tačiau Lietuvoje jie kol kas labiau žinomi kaip vietos, kur traukiama pasigėrėti žydinčiais kultūriniais augalais. Nykstančios rūšys sudaro tik labai mažą dalį mūsų botanikos soduose. Tuo metu Kauno botanikos sodas tikina sukantis prie ištakų ir šiemet pradėjo įrengti naują Retųjų Lietuvos augalų ekspoziciją.Kauno botanikos sodas. V. Pilibaitytės nuotr.

Iš karto po Naujųjų... Koks buvo Ventės rago paukščių derlius? Kauno zoologijos sodo džiaugsmai ir rūpesčiai. Kaip atrodo Botanikos sodo žiema?

Iš karto po Naujųjų... Koks buvo Ventės rago paukščių derlius? Kauno zoologijos sodo džiaugsmai ir rūpesčiai. Kaip atrodo Botanikos sodo žiema?

„Gamta – visų namai“: Kauno Vytauto didžiojo universiteto Botanikos sodas ir jame nepaprasta šventė ˜– „Augalų žavadienis“.

„Gamta – visų namai“: Kauno Vytauto didžiojo universiteto Botanikos sodas ir jame nepaprasta šventė ˜– „Augalų žavadienis“.

Laidoje girdėsite: Kada sugrįš gervės ir pempės? Botanikos sodas Vilniuje. Kaip jis gyvuoja? Ar išsaugosime šalčio pažeistus augalus?

Laidoje girdėsite: Kada sugrįš gervės ir pempės? Botanikos sodas Vilniuje. Kaip jis gyvuoja? Ar išsaugosime šalčio pažeistus augalus?