Podcasts about paprastai

Daugiau nei 500 – tiek yra fobijų ir skirtingų jų pavadinimų. Pvz., ilgų žodžių baimė (hipopotomonstraseskvipedaliofobija), baimė išgirsti savo vardą (onomatofobija), baimė likti be telefono (nomofobija). Paprastai fobijų pavadinimai sudaromi iš lotyniškų žodžių.

„Nėra taip, kad žmonės, atvykę iš kito pasaulio krašto sako jums, ką daryti. Šiuo atveju jie sako: štai sisteminis ir greitas būdas, kurį galite pritaikyti tam, kad patyrinėtumėt, kaip klimato kaita gali paveikti jūsų pasaulio paveldo objektą“, – taip drauge su kolega Scottu Herronu prieš keletą metų sukurtą tarptautinę klimato kaitos pažeidžiamumo indekso nustatymo metodiką (angl. Climate Vulnerability Index, CVI) pristato ilgametis UNESCO pasaulio paveldo vietovių apsaugos ekspertas Jonas Day.Šie du Australijos mokslininkai rugpjūčio pabaigoje Lietuvos specialistams Smiltynėje vedė dirbtuves apie Kuršių Nerijos pažeidžiamumą klimato kaitai. Derindami ekspertines ir bendruomenės žinias jie padėjo išskirti pagrindines klimato grėsmes ir jų pasekmes vietovei, taip pat vietos gyventojų gebėjimą reaguoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos ir gyvenimo sąlygų.„Tokio projekto Lietuvoje dar nebuvo ir mes tikimės, kad šios mokslinės dirbtuvės duos pavyzdį ir kitoms paveldo vietovėms imtis panašių veiksmų“, – sako Kuršių Nerijos nacionalinio parko specialistė Justė Zavišaitė. Pasak jos, dirbtuvių rezultatus tikimasi integruoti į šiuo metu rengiamą Kuršių nerijos valdymo planą.Bet dirbtuvėse dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Rimkus sako, kad šių dirbtuvių rezultatus bus galima vertinti teigiamai tik tada, kai jie virs konkrečiais veiksmais. „Ar tas ekspertinis vertinimas taps kažkuo daugiau negu paprasčiausiu popieriumi, ateitis parodys. Paprastai planai yra gražūs, bet kai pradedi skaičiuoti viščiukus, pamatai, kad norėtųsi, kad būtų padaryta daugiau“, – pabrėžia klimatologas.Kas laukia Kuršių nerijos klimato kaitos akivaizdoje ir kaip galime apsaugoti šį unikalų kraštą?Autorė Vaida Pilibaitytė

Lukas Gudiškis – Jurbarko raj. Pieštvėnų km. gyvenantis jaunasis ūkininkas, baigęs VU, grįžo į gimtinę ir entuziastigai kibo į darbus. Biofiziko specialybę turintis ir mokslininko duonos ragavęs vaikinas, prieš 4 metus ėmėsi auginti mėsinius galvijus, sėti javus. Dabar jis turi 200 ha žemės, 40 galvijų ir jaučiasi laimingas, pasirinkęs ūkininkavimą. Pernykštis cukrinių runkelių derlius Lietuvoje buvo rekordinis. Bet tūkstančiai tonų runkelių liko pūti laukuose. Lėmė ne tik šalčiai, bet ir į Lietuvą pirmą kartą istorijoje atvežti perdirbti 30 000 tonų švedų ūkininkų cukrinių runkelių. Klaidų padarė ir lietuvių ūkininkai, ir "Nordic Sugar Kėdainiai" fabrikas. Ką žada naujasis sezonas?Paprastai ramūs Suomijos ūkininkai taip pat surengė nedidelį protestą. Bet jo priežastys kitokios nei Lietuvos žemdirbių. Išsamiau apie jas iš Helsinkio pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija Kažkelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Vakar Seimo kaimo reikalų komitete buvo aiškinamasi kaip įgyvendinami prieš mėnesį Vilniuje vykusio žemdirbių protesto reikalavimai. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad du reikalavimai iš šešių jau patenkinti, deramasi ir dėl kitų, bet pasigendama Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų iniciatyvos. Vienas iš protesto organizatorių, Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pastebi pažangą, bet dėl įstrigusių sprendimų ir įstatymų projektų, neatmeta galimybės pakartoti protestą.Raseinių rajono ūkininkas Ričardas Bentnorius vis dar turi 120 melžiamų karvių ūkį. Jis įsitikinęs, kad jei žemės ūkyje nebus stabilių sprendimų, galimybės savo veiklą planuoti bent 5 metus, perspektyvos nebus ir modernizuotam ūkiui. Artimiausiu laiku ūkininkas apsispręs ką daryti su melžiamų karvių banda.LRT radijo bendradarbė Austrijoje Daiva Trečiokaitė pasakoja apie vietos ūkininkų didžiausią rūpestį – padažnėjusį dirbamos žemės užstatymą pastatais. Paprastai gyvenamaisiais namais, prekybos centrais, kurių statyba labai apsimoka žemių valdytojams. Bet austrų ūkininkai neprotestuoja. Kodėl?Ved. Arvydas Urba

Konfliktas yra situacija, kai dvi ar daugiau šalių turi prieštaraujančius norus, poreikius, vertybes, ar tikslus. Paprastais žodžiais, tai reiškia, kad žmonės nesutinka dėl kažko ir pasirenka tam tikra būdą spręsti šį nesutarimą. --- Send in a voice message: https://podcasters.spotify.com/pod/show/miestobaznycia/message

Politinės korupcijos byloje nuteistas ir bausmę kalėjime šiuo metu atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys dar kartą kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas stabdyti bausmės vykdymą, jeigu iandien parlamentas nepanaikins jo mandato.Lenkijos naujojo premjero Donaldo Tusko vyriausybė nutraukė visuomeninio televizijos naujienų kanalo „TVP Info“ transliavimą. Tai padaryta po to, kai buvo atleisti transliuotojo vadovai. Naujosios lenkų valdžios atstovai pabrėžia norintys, jų žodžiais „atkurti teisinę tvarką, nešališkumą bei patikimumą“.Lietuvos žemdirbiai ruošiasi protesto akcijoms dėl žemės ūkyje kylančių problemų. Anot žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano, ūkininkai patiria nuostolių dėl aplinkosaugos tikslais sparčiai plečiamų ribojimų.Lietuvoje fiksuojamas labai žemas atmosferos slėgis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai gali paveikti jautresnius žmones. Paprastai tokie žmonės prasčiau jaučiasi, sumažėja jų darbingumas ir panašiai.Artėjant žiemos šventėms, matome išpuoštas miestų ir miestelių aikštes, rengiamos įvairios atrakcijos, koncertai o kaip šį metą pasitinka Kauno zooologijos sodas.Ved. Paulius Šironas

Jei Ričardo Šileikos paklaustumėte, kuo jis užsiima, galbūt jis įteiktų vizitinę kortelę, ant kurios parašyta: „Fasuotojas“, „Tupėtojas“ ar „Nuo/girdininkas“.Paprastai jis pristatomas kaip rašytojas ir fotografas. Bet meną ir gyvenimą jis suvokia kaip žaidimą, kuriame galima žaisti su bet kuo – su savąja tapatybe taip pat.Su Ričardu Šileika „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie įvairias meno-žaidimo formas, kurios gali padėti išsivaduoti iš baimės, nerimo ar skausmo sukeltų įtampų, tapti laisvam ir gyventi gyvenimą, kuriame nesvarbi tampa ir literatūra.Nuotraukos autorius – Mindaugas Česlikauskas.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė Gintautą Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. Pareigas naujasis ministras pradės eiti antradienį po priesaikos Seime, šiandien jis viešės mūsų studijoje.Pareigas G. Jakštas pradės eiti antradienį po priesaikos Seime.Vyriausybėje pristatyta svarbi informacija dėl saugumo užtikrinimo. Iš viso saugumu rūpinsis iki 12 tūkstančių pareigūnų ir karių.Reaguodama į Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija kreipiasi į NATO ir prašo leisti dalyvauti branduolinio dalijimosi programoje. Paprastai tariant, Lenkija prašo Jungtinių Amerikos valstijų savo turimą branduolinį ginklą dislokuoti Lenkijos teritorijoje.Tauragėje atidaryti Pusiaukelės namai, kuriuose nuteistieji bus rengiami paleidimui iš įkalinimo įstaigos, integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Tai jau septinta tokio tipo įstaiga Lietuvoje. Vienu metu čia galės gyventi iki 27 nuteistų asmenų.Ved. Liepa Želnienė

Ved. Madona Lučkaitė

Apie gerąją naujieną, o gal netikėtumus, Gerosios Naujienos skaitytojams. 2022 m. pabaigoje Lietuvos Biblijos draugija išleido naują ekumeninį „Evangelijos pagal Matą ir Evangelijos pagal Morkų“ vertimą su įvadiniais straipsniais ir komentarais. Apie tokio leidinio poreikį mums maloniai sutiko papasakoti Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, prof. Tatjana Aleknienė ir evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Paprastai apie Biblijos leidimus kalba dvasininkai, teologai, o ką gali pasakyti Antikos tyrinėtoja? Vyskupo Sabučio teirausimės, kodėl prireikė dar vieno ekumeninio vertimo, kai tokių jau turime. Ir kodėl dvi iš keturių kanoninių krikščionių evangelijų pasirodo kartu vienoje knygoje? Ar vertėjai neturėjo pastabų evangelijoms pagal Luką ir Joną?Redaktorė Jūratė Kuodytė

Pasiteirauti dėl kūno po mirties dovanojimo medicinos mokslui kreipiasi iki 100 žmonių per metus, o tų, kurie pasirašo valios pareiškimą dėl kūno dovanojimo yra mažiau. Paprastai šis skaičius siekia apie 30 žmonių per metus.Daugelis esame girdėję apie 2015 metais „Microsoft“ pristatytą ataskaitą, kurioje nurodoma, kad žmogaus gebėjimas sutelkti dėmesį tetrunka 8 sekundes – trumpiau, nei tai geba daryti auksinė žuvelė. Kaip keičiasi mūsų gebėjimas sutelkti dėmesį, ypač skaitant?Kokia buvo seksualumo kultūra sovietinėje Lietuvoje? Istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta įžengė į teritoriją, kurioje lyg ir nieko neturėjo rasti, nes iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje tarsi neegzistavo.Lietuvos kino teatruose pasirodė naujas režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“. Apie vieną iškiliausių visų laikų Lietuvos menininkų pasakojanti dokumentinė juosta iš arti parodo ne tik kūrybinę, bet ir žmogiškąją fotografo pusę.Ved. Rūta Kupetytė

2023-iaisiais prasidėjo naujai įgyvendinama Negalios reforma, kuri iki jos priėmimo Seime kėlė daug diskusijų tiek tarp žmonių, turinčių negalią, tiek tarp politikų. Kaip reforma skynėsi kelią ir kas realiai keičiasi laidoje pokalbis su Lauryna Filatovaite, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėja, ir Monika Ošmianskienė, Seimo nare, Socialinių reikalų komiteto nare, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke.Reformų vyksta daug ir įvairių. Pašnekovės pasakoja, kodėl buvo reikalinga ši, paprastai paaiškina esminius reformos akcentus ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus. „Bendradarbiavimas ir bendrystė svarbiausi dalykai, siekiant visuomenės pokyčių“, – sako L.Filatovaitė. „Tikėkime pokyčiais, prisidėkime prie jų“, – antrina M.Ošmianskienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje, nekomerciniame kiaulių ūkyje nustatytas jau 16-as šiais metais šalyje afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak veterinarijos specialistų, tai nutiko neįprastu metu. Paprastai ši pavojinga liga, atvėsus orams, neplinta. Kas daroma, kad ši liga nepatektų į kitas kiaulių fermas?Avis auginantys ūkininkai nežino, kur dėti nukirptą vilną, retas imasi ją apdirbti ir panaudoti įvairiems gaminiams. Išimtis – Anykščių r. Debeikių seniūnijos paštininkė Jūratė Zavišienė. Tik ji pradėjo ne nuo avių auginimo. Moteris taip įsitraukė į vilnos apdirbimo tradicijų gaivinimą, tapo tautinio paveldo produkto sertifikatą turinčia vilnos verpėja, kad pati ryžosi auginti avis. Tai daryti vertė kokybiškos vilnos trūkumas. Dabar jos namuose gausu įvairiausių veltų, megztų gaminių iš vilnos.Ved. Regina Montvilienė

Švietimo srityje dirbantys ekspertai pastebi, kad nuo pat mokslo metų pradžios į vienas pamokas moksleiviai keliauja su džiaugsmu, į kitas – tarsi prisiversdami. Paprastai nemėgstamomis ar net nuobodžiomis tampa tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos, chemijos pamokos, laikomos neįdomiomis ir „sausomis“. Mokslininkai įsitikinę, kad situaciją pakeistų ne vertimas moksleivius „kalti“ iš vadovėlio, o mokymasis tyrinėjant ir kuriant.Kodėl bijoma įdarbinti neįgalų žmogų? Socialinė iniciatyva VšĮ „Skirtingos Spalvos“ pristato į žmonių su negalia įdarbinimą orientuotą kampaniją „Įgalink“. Jos tikslas – padėti pasiruošti darbdaviams įdarbinti negalią turintį žmogų.Tyrimai rodo, kad 8 iš 10-ies dirbančiųjų norėtų išmokti užsienio kalbos ar pagerinti turimas žinias. Minint Europos kalbų dieną, diskusija: kokios užsienio kalbos yra populiariausias pasirinkimas, o kokias kalbas perspektyviomis mato ekspertai?LRT vis didesnį dėmesį skiria vaikams ir jaunimui skirto turinio kūrimui. Išsamiau apie tai pasakoja LRT vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė.O laidos pabaigoje - žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Nuo kitų metų Lietuvos ūkininkai jau gyvens pagal naujas strateginio plano taisykles. Nemaža dalis jų dar nėra aiškios ūkininkams ir kelia didelį susirūpinimą. Kupiškio rajone vykusioje lauko dienoje žemdirbiai galėjo ne tik plėsti savo žinias apie tvarų ūkininkavimą, stebėti geruosius pavyzdžius, bet ir užduoti rūpimus klausimus žemės ūkio ministerijos specialistams. Ar atsakymai tenkino ūkininkus?Akmenės rajono bitininkų draugijos pirmininkas Rimantas Munius tvirtina, kad vėlyvas, šaltas pavasaris atitolino, sumažino medingųjų augalų žydėjimą. Paprastai gausaus rapsų medaus šiemet bus mažiau. Net ir palankiais metais vos keletas iš 70 rajono bitininkų sugebėdavo pragyventi iš pajamų už medų. Šiemet bus prasčiau, tad valgytojai pigaus medaus tikėtis neturėtų.Grįžęs iš Norvegijos, Edgaras Šimkus Šiaulių r. sukūrė savą verslą – bendrovę „Mano šamas“. Trečius metus dirbdamas šiame versle, mato geras plėtros perspektyvas. Dabar 18 didžiulių talpų smagiai plaukioja jaunikliai ir iki dviejų kilogramų užaugę šamai. Per metus jose užauginama 30 tonų šamų, kurie rūkomi, iš jų gaminami konservai.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvoje COVID-19 sparčiai ritasi žemyn ir po pora tūkstančių naujų užsikrėtimų kasdien nieko nebestebina. Nors tema atrodo šiandien nebeaktuali, visgi nerimą pagrįstai kelia užsienio šalių duomenys. Pavyzdžiui, Izraelio patirtis rodo, kad dabar turimų COVID-19 vakcinų ketvirtos dozės sukuriama apsauga labai greitai išblėsta. Jungtinėje Karalystėje juntamas nerimas dėl augančio pakartotinių užsikrėtimų skaičiaus. Pagrįstai kyla klausimas – ar omikron akivaizdoje dabar naudojamos COVID-19 vakcinos tampa nebeveiksmingos? Ko tikėtis, jeigu nauja koronaviruso atmaina mus vėl pasieks viduryje vasaros? Ar pasauliui reikia naujų, konkrečiai prieš omikron variantą nukreiptų vakcinų? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene.Kita laidos tema – paauglystės skausmai. Auginantys mokyklinio amžiaus vaikus tėvai tikrai yra susidūrę su situacija, kai vakare vaikui staiga suskausta kojų raumenis. Skausmas užklumpa staiga ir jis būna toks veriantis, kad vaikas kojos pajudinti negali. Paprastai mes patys paauglystėje išgyvenę kojų skausmus vaikus raminame – viskas gerai, organizmas auga, raumenys tempiasi, taip turi būti, o skausmas netrukus praeis. Bet ar tikrai viskas yra normalu? Kada į vakarinius ar naktį pasireiškiančius kojų skausmus reikėtų atkreipti dėmesį ir net pasirodyti gydytojui? Kokias kitas ligas šie skausmai gali pranašauti? Galiausiai, net jei tai iš tiesų tėra tik augimo skausmas, ko reikėtų griebtis, kad vaikui greičiau atlėgtų. Pokalbis su VUL Santaros klinikų vaikų gydytoju ortopedu-traumatologu Virgilijumi Urbanavičiumi.Ved. Laura Adomavičienė

Vasario 12 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo renginių, skirtų paminėti Jono Meko gimimo šimtmečiui, renginių serija.Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu choro dirigentu, kompozitoriumi, ilgamečiu „Ąžuoliuko“ vadovu, profesoriumi Vytautu Miškiniu.Slaptame knygyne „Juodas šuo“ vyko akcija-atsisveikinimo su sovietmečiu leistomis knygomis ceremonija „Dasvidanija“. Kokie šios akcijos rezultatai?Popmenininkas Robas Prioras visame pasaulyje rengia gyvosios tapybos šou. Paprastai juos stebi net tūkstančiai žmonių, Kaune renginys šį mėnesį buvo daug kameriškesnis. Kotryna Lingienė dalinasi įspūdžiais iš jo.„Muzikos magijos salono“ įkūrėjai Artašesas ir Jurgita Gazarian sako, kad muziką mes girdime ir interpretuojame visu kūnu. Kaip mes suprantame muziką ir kas padeda ar trukdo jos suvokimui? Ir kaip atrasti kelią į muzikos supratimą?Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Po švenčių COVID-19 reanimacijoje penki, o 46 kovidiniame skyriuje, sako Alytaus St.Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Dmitrij Kačiurin. Paprastai per parą į priėmimą kreipiasi apie šimtas žmonių, tuo metu šventiniu laikotarpiu šis skaičius buvo mažesnis, traumų ar kitų nelaimingų įvykių nebuvo. Pasikeitimai dėl COVID-19 naujų reikalavimų daugiau orientuoti į medikus.

Devintojoje “Patrulio bazės” laidoje susipažįstame su elektronine kova. Nemažai daliai karių (ką jau kalbėti apie civilius) ši tema yra kažkas tarp “Žvaigždžių karų ” ir kvantinės fizikos teorijos. Paprastai kalbant – kosmosas, kurį pėstininkai linkę praleisti pro ausis, ir visus šunis karia ant ryšininko. Iš tiesų tai ypatingai svarbu suprasti kiekvienam kariui, nes visi mes dirbame su radijo stotimi, tad turime žinoti ne tik kaip perduoti informaciją, bet tai daryti saugiai. Mjr. Nedas Kardelis ir srž. Valdas Voveraitis kiek galėjo atvirai papasakojo apie EK padėtį NATO, Rusijos galimybes, aptarė su EK susijusius kitus bei pateikė receptus kaip EK metu netapti lengva auka.

Naujų COVID-19 atvejų sparčiausiai daugėja Europoje. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad vien šiemet virusas regione gali nusinešti dar apie pusę milijono gyvybių. Tačiau vis daugiau ir gerų žinių. Štai kompanija „Pfizer“ paskelbė, kad jos eksperimentinis geriamasis vaistas nuo COVID-19 89-iais procentais sumažina pacientų patekimo į ligoninę ir mirčių atvejų skaičių.Paprastai medikai padeda kitiems, tačiau šįkart jie prašo pagalbos. Į akciją ,,Gelbėkim savo gelbėtojus” susibūrę gydytojai prašo padėti surinkti lėšų koronavirusą gydančių medikų psichologinei reabilitacijai.Švietimo, mokslo ir sporto ministrė teigia nepatvirtinsianti lietuvių kalbos ir literatūros programos, kol nebus rastas sutarimas dėl jos turinio. Taip ji kalbėjo kilus pasipiktinimui dėl iš šio sąrašo išbrauktų užsienio klasikų.Desertinės „Daktaras Desertas“įkūrėjai sako gavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) raštą, kuriame nurodoma, kad desertinė privalo keisti ne tik pavadinimą, bet ir logotipą, interjerą, darbuotojų drabužius bei savo komunikaciją.VMVT teigia teigia tokio nurodymo nedavusi, tačiau bandžiusi su įmone kalbėtis dėl galimai klaidinančių jos teiginių.Ved. Liepa Želnienė.

Vėlinių vakarui – ypatingas liturginis žanras. Requiem. Nuo geriausiai žinomos Mozarto iki jį įkvėpusių vyresnių kolegų kūrinių, nuo sekuliarių XIX amžiaus Berliozo, Saint-Saënso iki XX amžiaus modernių Requiem. Pats žanras, jo pavadinimas kilo nuo lotyniškos frazės iš krikščioniškosios laidotuvių liturgijos: „Requiem aeternam dona eis, Domine“ („Amžiną ramybę duok jiems, Viešpatie“). Paprastai tai 12 dalių kūrinys, turintis tradicinę struktūrą, kurios laikytasi Viduramžiais, Baroko ir klasikiniu laikotarpiais, bet jau nuo XIX amžiuje ji imta ardyti, perdarinėti, atsiradus Requiem, kurios nepretenduoja būti atliktos per mišias. Jūsų dėmesiui Domanto Razausko parinkti kūriniai, komentarai ir muzikiniai pavyzdžiai.

Paprastai mes įsigyjame daiktus tam, kad jie mums tarnautų. Vienas iš brangiausių pirkinių mums tarnauja tik vieną valandą iš dešimties. Likusias jis tiesiog stovi, snaudžia ir rūdija. Bet automobilis tebelieka vienu svarbiausių mūsų pirkinių. Ar taip bus ir rytoj?Ved. Aidas Puklevičius

Dabar egzotiškai atrodantys vaikų auginimo džiaugsmai, gyvenimo išbandymų atneštos pamokos ir dalykai, kurie dovanoja džiaugsmą kasdien. Nuo ko pradėtų žurnalistė, jei turėtų iššūkį padaryti Lietuvą laimingiausia pasaulio šalimi?Ved. Rimantė Kulvinskytė

Psichologė Kristina Baranauskienė apie tai, ką svarbiausio turėtume suprasti apie autizmą? Aplinkiniai žmonės neretai nevengia komentuoti netinkamai besielgiančio vaiko: „Suprasti, gerbti žmogų mes turim visada, kai su juo susitinkam. Paprastai mes komentuojam ne dėl to, kad sunku matyti, kaip elgiasi autistiškas žmogus, o iš bejėgiškumo ką nors padaryti ir kažkaip padėti“.

Siaučiant šalyje COVID-19 pandemijai krito sergamumo gripu rodikliai. Lyginant su praėjusių metų vasario pabaiga gripo atvejų registruota 6,5 karto mažiau, o lyginant su 2019 metais gripu sergama 10 kartų mažiau. Paprastai su gripo epidemija buvo siejamas ir didėjantis pneumonijos atvejų skaičius. Tad kodėl dabar gydytojai ragina gyventojus skiepytis nuo pneumokoko ir kuo ši liga susijusi su COVID-19? Pokalbis su Kauno klinikų šeimos gydytoju doc. Gediminu Urbonu.Pagal Lietuvoje nustatytą tvarką valstybės kompensuojamos vakcinos nuo pneumokoko gali tikėtis toli gražu ne visi Lietuvos gyventojai. Jeigu Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šia vakcina skiepyti visus 50 metų ir vyresnius gyventojus, Lietuvoje galiojanti tvarka kiek kitokia – skiepijami tiek vaikai, tiek 65 metų ir vyresni asmenys, tačiau tik tuo atveju, jei turi gretutinių lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ir kitos. Ne gana to, valstybė kompensuoja tik 13valentę vakciną nuo pneumokoko, kai privačios įstaigos siūlo apsaugą nuo 23 šios ligos tipų. Kodėl į kompensuojamųjų vakcinų sąrašą buvo įtraukta būtent ši vakcina ir ar iš tiesų ji mažiau veiksminga – pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašokliene.Ved. Laura Adomavičienė

LL0296 - Upė A River Hi there, I’m Jack and I am Gintarė and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. Today we'll do another episode based on an article from Vikipedija. We'll read the article for you three times at the beginning of the episode and three times at the end. How much can you understand without looking at the translation? Enjoy! upė – didelė natūrali vandens tėkmė. Paprastai ši tėkmė yra maitinama iš kritulių, šaltinių arba ledynų tirpsmo vandens ir smulkesnių upių bei upokšnių. upė – didelė natūrali vandens tėkmė. Paprastai ši tėkmė yra maitinama iš kritulių, šaltinių arba ledynų tirpsmo vandens ir smulkesnių upių bei upokšnių. upė – didelė natūrali vandens tėkmė. Paprastai ši tėkmė yra maitinama iš kritulių, šaltinių arba ledynų tirpsmo vandens ir smulkesnių upių bei upokšnių. okay, now here's a translation: upė – didelė natūrali vandens tėkmė a river - a large natural water flow paprastai ši tėkmė yra maitinama iš kritulių, typically, this flow is fed by rainfall, šaltinių arba ledynų tirpsmo vandens ir smulkesnių upių bei upokšnių. water sources or melted glacier water, and smaller rivers and brooks. and now, here are some examples, a river upė large didelis / didelė natural natūralus / natūrali a natural life natūralus gyvenimas natural rubber natūralus kaučiukas natural stone natūralus akmuo natural medicine natūrali medicina natural light natūrali šviesa natural leather natūrali oda water vanduo water circulation vandens apytaka water park vandens parkas flow, stream, current tėkmė water flow vandens tėkmė energy flow energijos tėkmė blood flow kraujo tėkmė normally, generally, usually paprastai normally, I ask for help paprastai aš prašau pagalbos what do you normally teach on the first lesson? ko paprastai mokote per pirmąją pamoką? why are men normally taller than women? kodėl vyrai paprastai yra aukštesni už moteris? this flow ši tėkmė this coin ši moneta this category ši kategorija to feed, to nourish maitinti the lamp is powered from the electric network lempa maitinama iš elektros tinklo the camera can be fed directly through an internet cable kamera gali būti maitinama tiesiai per internetinį kabelį rainfall or precipitation krituliai atmospheric precipitation atmosferos krituliai typically, this stream is fed from rainfall paprastai ši tėkmė yra maitinama iš kritulių a water source, spring, fountain, origin, or reservoir šaltinis a glacier ledynas to melt tirpdyti small, minor, minute smulkus / smulki a minor defect smulkus defektas small kitchen equipment smulki virtuvės įranga tiny smulkutis / smulkutė a tiny boy smulkutis berniukas a tiny chain smulkutė grandinėlė and (a conjunction) bei a brook, a rivulet upokšnis what is upokšnis? kas yra upokšnis? upokšnis is a small river upokšnis yra mažas upelis a stream is a small river upelis yra maža upė upė – didelė natūrali vandens tėkmė. Paprastai ši tėkmė yra maitinama iš kritulių, šaltinių arba ledynų tirpsmo vandens ir smulkesnių upių bei upokšnių. upė – didelė natūrali vandens tėkmė. Paprastai ši tėkmė yra maitinama iš kritulių, šaltinių arba ledynų tirpsmo vandens ir smulkesnių upių bei upokšnių. upė – didelė natūrali vandens tėkmė. Paprastai ši tėkmė yra maitinama iš kritulių, šaltinių arba ledynų tirpsmo vandens ir smulkesnių upių bei upokšnių. Sveikinu laimėjus! Congratulations on making it through another episode! Sveikinu laimėjus!

Jis žino, kur jūsų sodyba. Žino, kad ten leidote karantiną. Kas jis? Jūsų mobilusis. Ką apie žmones gali pasakyti tai, kaip jie naudoja savo išmanųjį telefoną?Taip pat plačiau apie programėlę TikTok. Teigiama kad už smagaus fasado slypi pikti kėslai. Ir atsakymas ir į neraminantį klausimą - kodėl šafranas toks brangus?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė.

Nors antstoliams pateikiamų reikalavimų išieškoti išlaikymą (vadinamuosius alimentus) skaičius mažėja, kasmet jų vis dar atkeliauja po keletą tūkstančių. Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi į antstolį vertėtų neatidėlioti, ypač – jei savo priedermės vaikams nevykdantis tėvas ar motina turi ir daugiau skolų. Kitos temos : kaip gauti teismo leidimą? – Paprastai jo reikia žmonėms, kurie turi nepilnamečių vaikų ir nori parduoti ar įkeisti būstą. Ir atsakymas klausytojai, kuri teiraujasi ar galioja laisava forma sudaryta buto nuomos sutartis.Laidoje dalyvauja: Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Svetlana Kastanauskienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė, advokatė Greta Roguckytė.Ved. Artūras Matusas.

Daugausiai vardinių automobilių valstybinių numerių užsisako juridiniai asmenys. Paprastai numeriuose atsispindi įmonės pavadinimas ar jo fragmentas, bet, kai specialius numerius užsisako privatūs asmenys, pasirinkimai būna labai įvairūs. Tada numeris tampa ne tik įvaizdžio detale, bet kartais parodo ir galimą psichikos traumą.Apie vardinių automobilių numerių įvairovę, jų sudarymo taisykles pasakoja Valstybės įmonės „Regitra“ veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis, o kam vairuotojams reikalingi vardiniai numeriai, ar jie nerodo tam tikros psichikos traumos aiškins prof. psichologas Gediminas Navaitis.Šparagai – išskirtinė daugiametė daržovė. Nors derlius imamas pavasarį, bet veiklos šparagų augintojai turi ir vėlų rudenį. Svarbiausius darbus lauke primins, apie pasiruošimą kitam sezonui ir kuo mūsų organizmui gali būti naudingi šparagai pasakos Jurgita Krištopaitiene iš Šiaulių rajono Bubių.Ved. Arvydas Urba.

Daugausiai vardinių automobilių valstybinių numerių užsisako juridiniai asmenys. Paprastai numeriuose atsispindi įmonės pavadinimas ar jo fragmentas, bet, kai specialius numerius užsisako privatūs asmenys, pasirinkimai būna labai įvairūs. Tada numeris tampa ne tik įvaizdžio detale, bet kartais parodo ir galimą psichikos traumą.Apie vardinių automobilių numerių įvairovę, jų sudarymo taisykles pasakoja Valstybės įmonės „Regitra“ veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis, o kam vairuotojams reikalingi vardiniai numeriai, ar jie nerodo tam tikros psichikos traumos aiškins prof. psichologas Gediminas Navaitis.Šparagai – išskirtinė daugiametė daržovė. Nors derlius imamas pavasarį, bet veiklos šparagų augintojai turi ir vėlų rudenį. Svarbiausius darbus lauke primins, apie pasiruošimą kitam sezonui ir kuo mūsų organizmui gali būti naudingi šparagai pasakos Jurgita Krištopaitiene iš Šiaulių rajono Bubių.Ved. Arvydas Urba.

„Dešimt balų": kokias klaidas daro abiturientai besirinkdami būsimą profesiją?Apie 14 proc. visų Lietuvos studentų nebaigia studijų. Kolegijų studentai, palyginti su universitetų, dažniau nutraukia studijas. Paprastai studijas jaunuoliai meta jau pirmame - antrame kursuose. Humanitarinių, socialinių ir technologinių mokslų studentai, palyginti su kitas studijų sritis pasirinkusiaisiais, dažniau nebaigia studijų. Beje, tie studentai, kurie studijuoja valstybės lėšomis, rečiau nutraukia mokslus, palyginti su tais, kurie patys moka už mokslą.Kodėl dalis studentų nebaigia studijų? Kaip derėtų rinktis, ką studijuoti? Ar verta stoti į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą, jei nesi apsisprendęs, kuo norėtum tapti? Ar tikrai vieneri metai (po mokyklos baigimo) praleisti savanoriaujant arba keliaujant po pasaulį padeda labiau apsispręsti ir suprasti, ką norėtum veikti ateinančius 20 ar 40 būsimos savo karjeros metų? Ar verta renkantis studijas apskaičiuoti būsimos profesijos ekonominę naudą ir finansinę grąžą?Ko nereikėtų daryti renkantis studijas, kad ateityje netektų gailėtis? Laidoje dalyvauja Lietuvos inovacijų centro ekspertas Aleksandr Izgorodin ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narys Kęstutis Mikalajūnas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

„Dešimt balų": kokias klaidas daro abiturientai besirinkdami būsimą profesiją?Apie 14 proc. visų Lietuvos studentų nebaigia studijų. Kolegijų studentai, palyginti su universitetų, dažniau nutraukia studijas. Paprastai studijas jaunuoliai meta jau pirmame - antrame kursuose. Humanitarinių, socialinių ir technologinių mokslų studentai, palyginti su kitas studijų sritis pasirinkusiaisiais, dažniau nebaigia studijų. Beje, tie studentai, kurie studijuoja valstybės lėšomis, rečiau nutraukia mokslus, palyginti su tais, kurie patys moka už mokslą.Kodėl dalis studentų nebaigia studijų? Kaip derėtų rinktis, ką studijuoti? Ar verta stoti į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą, jei nesi apsisprendęs, kuo norėtum tapti? Ar tikrai vieneri metai (po mokyklos baigimo) praleisti savanoriaujant arba keliaujant po pasaulį padeda labiau apsispręsti ir suprasti, ką norėtum veikti ateinančius 20 ar 40 būsimos savo karjeros metų? Ar verta renkantis studijas apskaičiuoti būsimos profesijos ekonominę naudą ir finansinę grąžą?Ko nereikėtų daryti renkantis studijas, kad ateityje netektų gailėtis? Laidoje dalyvauja Lietuvos inovacijų centro ekspertas Aleksandr Izgorodin ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narys Kęstutis Mikalajūnas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kaip įkvėpti į pelkę panašėjančią organizaciją? „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias Dr. Virginijus Lepeška siūlo pradėti nuo įmone ir jos strategija tikinčio vadovo. Ekspertas siūlo du sprendimus – tai naujos idėjos ir nauji žmonės. Tokiais būdais vadovas gali mobilizuoti save ir visą komandą. Laidos herojus – verslo strategas, vadybos konsultantas V. Lepeška – savo darbo pobūdį apibūdina lakoniškai: „Esu organizacijų gydytojas“. Svečias pasakoja, kad dažnai į jį besikreipiantys organizacijų vadovai tiksliai nežiną, kas yra ne taip ir ką reikėtų keisti – taigi jis diagnozuoja „ligas“ ir siūlo tinkamiausius sprendimus. Paklaustas apie didžiausią savo veiklos iššūkį, svečias atsako: „Paprastai organizacijoms vadovauja stiprūs žmonės, turintys tvirtą nuomonę. Reikia turėti tikrai svarių argumentų ir gebėti įtikinti vadovą, kad organizacijai nori gero. Ne visada savininko ir kompanijos interesai sutampa.“ V. Lepeška dalinasi įžvalgomis apie šiuolaikinę lyderystę ir visažinius vadovus. Koks turėtų būti lyderis, kaip efektyviai valdyti organizaciją, kas įmonėse labiausiai baugina netgi daug mačiusį laidos svečią ir kiti intriguojantys atsakymai laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“.

Evaldas Ignatavičius jau keliolika metų dirba diplomatinėje tarnyboje. Paprastai rašantis žmogus per daug toli nuo savo gyvenimo patirčių nenutolsta, tai bus įrodyta ir šįkart. Evaldas Ignatavičius paskaitys eilėraščių iš savo 2008 m. išėjusios knygos „Laikinųjų reikalų patikėtinis“.

Evaldas Ignatavičius jau keliolika metų dirba diplomatinėje tarnyboje. Paprastai rašantis žmogus per daug toli nuo savo gyvenimo patirčių nenutolsta, tai bus įrodyta ir šįkart. Evaldas Ignatavičius paskaitys eilėraščių iš savo 2008 m. išėjusios knygos „Laikinųjų reikalų patikėtinis“.

Ar reikia vengti maisto su priedais? Prekybos centruose ruošiamose salotose galima rasti pakeistų savybių krakmolo, saldžiųjų ceratonijų dervų, mononatrio glutamato, kitų maisto priedų. Paprastai tokios salotos yra pigesnės. Apklausų duomenimis, 19–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojai maistą renkasi pirmiausiai pagal kainą, kitas svarbus kriterijus yra skonis. Ir tik nedidelė dalis pirkėjų maistą renkasi atsižvelgdami į naudą sveikatai, atidžiai skaitydami etiketes. Kaip geriau pasirinkti? Ar maisto priedai yra baubas? Aiškins mitybos specialistės Roma Adomaitytė ir Vilma Pušinaitė.Kokius darbus sode dar galima nuveikti lapkričio mėnesį? Pasirodo, jog iki sniego dar galima sodinti kai kuriuos vaismedžius, ruošti vaiskrūmius ir medelius žiemai. Tačiau yra ir draudžiamų veiklų. Kokios jos, ką dar reikia žinoti sodininkams mėgėjams apie darbus ne sezono metu? Atsakys ir patars medelyno šeimininkas Romas Vrublevskis.

Ar reikia vengti maisto su priedais? Prekybos centruose ruošiamose salotose galima rasti pakeistų savybių krakmolo, saldžiųjų ceratonijų dervų, mononatrio glutamato, kitų maisto priedų. Paprastai tokios salotos yra pigesnės. Apklausų duomenimis, 19–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojai maistą renkasi pirmiausiai pagal kainą, kitas svarbus kriterijus yra skonis. Ir tik nedidelė dalis pirkėjų maistą renkasi atsižvelgdami į naudą sveikatai, atidžiai skaitydami etiketes. Kaip geriau pasirinkti? Ar maisto priedai yra baubas? Aiškins mitybos specialistės Roma Adomaitytė ir Vilma Pušinaitė.Kokius darbus sode dar galima nuveikti lapkričio mėnesį? Pasirodo, jog iki sniego dar galima sodinti kai kuriuos vaismedžius, ruošti vaiskrūmius ir medelius žiemai. Tačiau yra ir draudžiamų veiklų. Kokios jos, ką dar reikia žinoti sodininkams mėgėjams apie darbus ne sezono metu? Atsakys ir patars medelyno šeimininkas Romas Vrublevskis.

Savižudybės: dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti. Iš dešimties nusižudžiusiųjų aštuoni yra aiškiai kalbėję apie savo ketinimus. Kaip juos išgirsti, kad paskui negalvotume – juk jis ar ji yra kalbėjusi apie tai. Paprastai žmonės bando nusižudyti ar nusižudo, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dėl kokio nors įvykio ar dėl daugelio įvykių, kurių negali vertinti objektyviai, tačiau jaučiasi nepakeliamai slegiami. Kodėl taip atsitinka ir ką galime padaryti kiekvienas – apie tai laidoje pokalbis su psichiatre psichoterapeute Vida Kilikevičiene.Kita tema laidoje – kada galėtume medų vartoti sveikatinančiu tikslu?

Savižudybės: dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti. Iš dešimties nusižudžiusiųjų aštuoni yra aiškiai kalbėję apie savo ketinimus. Kaip juos išgirsti, kad paskui negalvotume – juk jis ar ji yra kalbėjusi apie tai. Paprastai žmonės bando nusižudyti ar nusižudo, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dėl kokio nors įvykio ar dėl daugelio įvykių, kurių negali vertinti objektyviai, tačiau jaučiasi nepakeliamai slegiami. Kodėl taip atsitinka ir ką galime padaryti kiekvienas – apie tai laidoje pokalbis su psichiatre psichoterapeute Vida Kilikevičiene.Kita tema laidoje – kada galėtume medų vartoti sveikatinančiu tikslu?