Podcasts about bendrojo

Kodėl antstoliai, ieškodami skolininkų, internete viešina itin detalius asmeninius jų duomenis - ne tik vardą ir pavardę, bet ir gimimo datą, adresą, kontaktus ir sumą, kam ir kiek žmogus skolingas. Ar tai nepažeidžia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento?Rubrikoje „Aktualus klausimas” - kaip vertinate teisėsaugos pradėtą taikyti taktiką subendrinti smulkių vagysčių bylas, kad už iš parduotuvės, pavyzdžiui, pavogtas prekes vagys sulauktų nebe administracinės, o baudžiamosios atsakomybės. Tokių bylų jau yra teismuose?Kaip skiriasi darbo rinka Vilniuje ir kituose šalies regionuose.Kokių dezinformacijos atakų galima tikėtis artėjant Lietuvos elektros tinklų atsijungimui nuo rusiškojo BRELL žiedo.Naujas Europos muziejų organizacijų tinklo tyrimas atskleidžia, kad politiniai sprendimai veikia muziejų veiklą Europoje. Daugiau nei pusė apklaustų muziejų patyrė politinį spaudimą dėl ekspozicijų turinio, programų ar veiklos krypties. Ar tai aktualu Lietuvoje?Ved. Liuda Kudinova

Nuo 2025 m. sausio 1 d. jau galima turėti investicinę sąskaitą. Per šią sąskaitą gautoms pajamoms galios pajamų apmokestinimo režimas, atidedant pajamų mokesčio mokėjimą už gautas investavimo pajamas, jei jos bus reinvestuojamos. Deklaruoti kaip investicinę sąskaitą galima jau turimą, ar atsidarytą naują sąskaitą tiek finansų įstaigose, tiek per mokėjimo paslaugų tiekėjus Lietuvoje ar užsienyje. Ką turėtume žinoti apie šį naują instrumentą, ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė Rasa Mikutienė.Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai įvestas įpareigojimas savo internetinėje svetainėje privalomai skelbti visus sprendimus, priimtus atlikus tyrimą arba patikrinimą, ir išnagrinėjus skundą dėl duomenų apsaugos pažeidimo. Inspekcijai nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nesilaikymo atvejus, nuo šiol viešai turi būti paskelbiamas ir pažeidimą padariusios įmonės pavadinimas (institucijoms atlikus tyrimą ir nenustačius pažeidimų, sprendimai bei susijusių įmonių pavadinimai neskelbiami). Kokį poveikį padarys ši duomenų apsaugos pažeidėjų „gėdos lenta“ ? Tai aptariame su advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu, advokatu Mindaugu Civilka.Įsigaliojo nauja Tarpvalstybinė PVM smulkiojo verslo schema. Tad Lietuvos tautodailinkai, pvz. mugėje Vokietijoje, jau galės prekiauti nemokėdami vietinio vokiško pridėtinės vertės mokesčio. Kokias galimybes naujoji lengvata atveria, kokius namų darbus teks atlikti smulkiajam verslui, kuris ketina teikti paslaugas ar tiekti prekes už Lietuvos ribų? Komentuoja mokesčių žinių platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas, auditorius Gintaras Juškauskas.Ved. Artūras Matusas

Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras žada, kad jau pavasarį į Lietuvą atvyks daugiau Vokietijos brigados karių.Donaldas Trumpas duoda 100 dienų karui Ukrainoje pabaigti.Valstybės gynimo tarybai nusprendus, kad nuo kitų metų gynybai Lietuva turėtų skirti 5 - 6 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, prasidėjo diskusijos iš kur imti pinigų. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tam galėtų būti panaudotos sukauptos valiutos atsargos.Lietuva neketina pripažinti Baltarusijos opozicijos steigiamo pasu su panašiu į Vytį simboliu.Ar Seimo nariams pavyko išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje brangsta maistas?Ved. Liepa Želnienė

Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad nuo kitų metų iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5-6 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, tik su tokiu finansavimu pavyks suformuoti diviziją. Tačiau prezidentas tikina, kad didesnis gynybos finansavimas neturėtų būti siejamas su augančia mokesčių našta. Dairomasi europinių pinigų, tačiau opozicija sako, kad per ateinančius trejus metus sukurti Europos gynybos fondą vargiai įmanoma.Ar reikia gynybai skirti 5-6 proc. BVP ir iš kur paimti pinigų?Laidoje dalyvauja krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo nariai Giedrimas Jeglinskas, Laurynas Kasčiūnas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Martynas Gedvilas.Ved. Liepa Želnienė

Naujausi išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai sukėlė didelį atgarsį pasaulyje. Trampas pažėrė kaltinimų kadenciją baigiančiam Amerikos prezidentui Džo Baidenui dėl karo Ukrainoje, pabrėžė būtinybę NATO sąjungininkams, gynybai skirti ne 2, o 5 procentus Bendrojo vidaus produkto ir eskalavo savo teritorines ambicijas, pareikšdamas, kad joms įgyvendinti gali būti pasitelktos ir ekonominės, ir karinės priemonės.Krašto apsaugos ministerijoje baigtas sudarinėti 2025-ųjų karo prievolininkų sąrašas.Šiemet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. asmenų.Jau šios savaitės pabaigoje svarbiausius infrastruktūros objektus Baltijos jūroje ims saugoti dešimt NATO laivų.JAV technologijų bendrovė „Meta“ paskelbė, kad atsisakys savo faktų tikrinimo programos. Ją keis vadinamosios bendruomenės pastabos.Ved. Andrius Kavaliauskas

Į mokyklas grįžta sovietinė tvarka: dalis sostinės mokyklų nuo šio rugsėjo apsisprendė nebeleisti mokiniams perrašyti kontrolinių; net jei šie gavo neigiamą kontrolinio darbo pažymį, taigi, nesuprato temos. O jei mokinys susirgo ar dėl kitų priežasčių nebuvo mokykloje, jam rašomas vienetas iki kol šis grįš po ligos į mokyklą ir parašys kontrolinį, kurio nerašė kartu su bendraklasiais.Be to, daugėja mokytojų, kurie neleidžia mokiniams parsinešti į namus ištaisytų savarankiškų ar kontrolinių darbų. Esą užduotys - tai mokytojo „know how“, kitaip sakant, intelektinė (komercinė) paslaptis.Remiantis kokiu teisės aktu mokytojai neleidžia mokiniams parsinešti į namus ištaisytų kontrolinių darbų, rašo vienetus už tai, kad jie nedalyvavo pamokoje, ir neleidžia perrašyti kontrolinio, net jei šie gavo neigiamą pažymį? Koks iš tiesų mokytojų tikslas: išmokyti mokinį dalyko ar nubausti prastu pažymiu? Ar mokytojai, bausdami mokinį prastais pažymiais, iš tiesų motyvuoja ir įnorina jį daugiau ir labiau mokytis ar, priešingai, demotyvuoja ir atgraso nuo griežtojo mokytojo dėstomos disciplinos?Kodėl tos pačios savivaldybės mokyklose galioja skirtingos tvarkos?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Diana Petkūnienė, Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja, Vaida Venskutonytė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, bei Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Menopauzė keičia moters fizinę ir emocinę savijautą, o neuromokslininkai pastebi, kad pokyčiai paveikia ir miegą. Kaip moterys gali tvarkytis su menopauzės sukeltais miego sutrikimais?Nors Šiauliuose nedarbo lygis mažiausias tarp didmiesčių, vietos gamyklos tuo nesidžiaugia. Kas antra susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu.Bendrojo ugdymo švietimo įstaigose mokosi 48 tūkst. mokinių, turinčių specialiųjų poreikių. Kaip ir ankstesniais metais, tai sudaro apie 15 proc. visų šalies mokinių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, specialiųjų poreikių turinčių vaikų skaičius ugdymo įstaigose padidėjo nežymiai.Moldovoje šiandien vykstantys prezidento rinkimai parodys, ar šalis sieks palaikyti glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga, ar tęs sovietmečio laikų santykius su Maskva.Daugiau nei 15 proc. Lietuvos vaikų turi disleksiją - mokymosi sutrikimą, kai sunku rašyti, skaityti, kai kuriais atvejais ir skaičiuoti. Spalis paskelbtas tarptautiniu disleksijos pažinimo mėnesiu.Ved.Paulius Selezniovas

Ketvirtadienį Vilniaus centre po skyrybų iš buto iškeldinamas žmogus stvėrėsi nelegaliai laikomo ginklo: sužeidė policijos pareigūnus, o advokatą nušovė.Įtariamojo kaimynai sako, kad žmogus galėjo turėti psichikos sutrikimų. Visuomenė ėmėsi svarstyti, ar policininkai pasirengę tokiems atvejams. Politikai vėl prabilo apie neužtikrinamą ginklų kontrolę.Kaip reaguoti į šaudynes Vilniuje?Laidoje dalyvauja organizacijos Psichikos sveikatos perspektyvos vadovė Karilė Levickaitė, advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė, Policijos profesinės sąjungos tarybos narė Agnė Grėblikaitė ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojas Darius Indrišionis.Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Pirma savaitė, kai mokiniai ir dalis jų mokytojų gali atsikvėpti po audringų mokslo metų. Prasidėjo atostogos.Bet, pasigilinus labiau, aiškėja, kad daugybė gimnazistų jau visas mėnuo „atostogauja“. Mokyklų administracijos atvirauja - daugybė vienuoliktokų bei dešimtokų jau birželį nesirodė gimnazijose: jie išvyko uždarbiauti – kas į Lietuvos pajūrį, kas į užsienį.O ir jaunesniųjų klasių mokiniai nebuvo tie, kurie sėdėjo iki birželio 26 d. suoluose. Kadangi tiek dėl valstybinių brandos egzaminų reformos ir įvestų vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų daliai jaunesniųjų klasių mokinių pamokos nevyko arba vyko nuotoliu patikrinimų dienomis, kai kurie tėvai, įvertinę tokių pamokų žemą vertę, gegužę ir birželį atostogavo su vaikais svečiose šalyse.Tad ką rodo pasibaigusių mokslo metų duomenys, ar tikrai pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, palyginti su ankstesniais metais, o ir kiek pakilo mokinių akademinis lygis, kuriuo buvo grindžiamas mokslo metų ilginimas?Beje, kitąmet balandis, gegužė ir birželis bus dar intensyvesni: laukia progimnazistų projektinių darbų atsiskaitymai, dešimtokų pagrindinio ugdymo patikrinimai (PUPP), vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai, dvyliktokų valstybiniai brandos egzaminai, o ir tie, kas bus nepatenkinti šių metų tarpinių rezultatais, galės juos perlaikyti kitąmet. Mokyklų pavaduotojai jau dabar susiduria su iššūkiu – kaip suderinti kitų metų pamokų tvarkaraštį su gausybe atsiskaitymų, patikrinimų ir egzaminų? Jie neslepia - nuotolinio mokymo bus dar daugiau.Bet ar tai tikrai tokios pamokos duos norimą rezultatą – geresnį lankomumą ir geresnius akademinius pasiekimus? O gal vertėtų pripažinti mokslo metų ilginimą klaida ir grįžti prie trumpesnių mokslo metų?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė, Silvija Šukevičienė, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, bei Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Drabužių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ valdytojai, pirmajam Lietuvos „vienaragiui“ skirta beveik 2,4 mln. eurų bauda už vartotojų duomenų apsaugos pažeidimus. Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, bauda skirta išnagrinėjus Prancūzijos ir Lenkijos priežiūros institucijų persiųstus pareiškėjų skundus ir nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus.Lietuva ir Lenkija aptarė planus kaip stiprinti sienas su Baltarusija.Rusija raketomis ir bepiločiai orlaiviais atakavo Dniprą, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, fiksuojama žala civiliniams objektams.Vilniaus Kalnų parko estradoje šįvakar Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Teatralizuotą Ansamblių vakaro programą atliks per keturis tūkstančius dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Įtakingi demokratų partijos atstovai ragina prezidentą Džou Baideną trauktis iš rinkimų.Judėjimo už Sibiro nepriklausomybę atstovas Stanislavas Suslovas sako, jog Sibiras turi būti nepriklausomas, kad Maskva turi nustoti naudoti regiono išteklius ir siųsti jo gyventojus į karą Ukrainoje.Ved. Madona Lučkaitė

Nors pajamų lygis Lietuvoje didėja, bet taip pat didėja pajamų nelygybė ir atskirtis. Su kokiomis istorijomis ateina maisto davinių ir pietų į labdaros valgyklas žmonės? Kiek tai padeda jų kasdienybei?Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje 2024 m. sausį buvo pats aukščiausias visoje ES. Tai rodiklis, rodantis gyventojų materialinės padėties ar ją lemiančių ekonominių veiksnių pokyčių prognozes.Šiandien Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Pokalbis apie dirbančių bendrajame pagalbos centre kasdienybę, skambučius ir netikėtas situacijas.Mokslininkai įspėja, kad Indijos vandenyne esančios Maldyvų salos gali tapti pirmąja pasaulio valstybe, kuri per šį šimtmetį išnyks iš pasaulio žemėlapio. Dėl kylančio jūros lygio ir pakrančių erozijos daugiau nei tūkstančiui salų kyla grėsmė atsidurti po vandeniu. Šalies valdžios institucijos skelbia, kad ieško sprendimo, kaip išsaugoti salas.Ved. Gabija Narušytė

Vasario 11-oji - Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Laidoje su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatoriais Jelena Indrišioniene, Ona Staševskiene, Dariumi Indrišioniu kalbamės apie jų kasdieninį darbą, labiausiai įsiminusius skambučius. Pašnekovai pasakoja, kokias asmenines savybes reikėtų turėti, norint dirbti operatoriumi pagalbos centre, su kokiomis problemomis kreipiasi vaikai, kaip organizuojama pagalba ir kt.Numeris 112 – tai bendras ryšio numeris, veikiantis visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kuris skirtas pranešti apie įvykusią nelaimę ar staiga kilusią grėsmę ir skubiosios pagalbos tarnyboms – policijai, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir greitajai medicinos pagalbai – išsikviesti. Jis yra nemokamas ir veikia nenutrūkstamai 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.Ved. Žydrė Gedrimaitė

FM99 komentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vedėja Dalia Triūkienė. #miestoinformatorius

Aiškėjant kitų metų biudžeto projekto apmatams, sunerimo dalis mokytojų dalykininkų, taip pat vadovėlių leidėjai. Juos pasiekė žinia, esą kitiems metams vieno vaiko vadovėliams pirkti bus skirta vos 21 euro suma.Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo prašiusi Finansų ministerijos padidinti mokinio krepšelyje esančių lėšų sumą vadovėliams pirkti iki 26 eurų.Dėl šios situacijos visos pagrindinės šalies vadovėlių leidyklos šią savaitę išsiuntė raštą Seimo Švietimo ir mokslo, taip pat Seimo ir Biudžeto komitetui, Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijoms.Kiek šiems metams iš viso numatyta lėšų nelyginių klasių mokinių vadovėliams pirkti? Ir ar jų pakaktų aprūpinti visus mokinius reikiamais visų dalykų vadovėliais, jei žinoma, jie būtų parašyti ir išleisti? Kiek kitiems metams prašoma iš Finansų ministerijos lėšų lyginių klasių mokinių vadovėliams pirkti? Ir ar pavyks gauti prašomą sumą? Pagaliau ar ši suma yra tokia, kuri leistų visoms šalies mokykloms nupirkti visus reikiamus vadovėlius?O ir kiek išeitimi iš situacijos galėtų būti skaitmeniniai vadovėliai?Laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas, Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas ir leidyklos „Didakta“ akcininkas Rytas Šalna bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuva patyrė koordinuotą ataką. Šimtai melagingų pranešimų apie užminuotas ugdymo įstaigas sutrikdė Bendrojo pagalbos centro darbą, tėvams teko atsiimti vaikus iš mokyklų ir darželių, policija vos spėjo suktis. Ko galime pasimokyti iš šios situacijos?Izraelis ruošiasi sausuma veržtis į Gazos ruožą ir pareikalavo per parą į pietus evakuotis milijonui anklavo gyventojų. “Hamas” šį reikalavimą atmeta. Atšaukti raginimą reikalauja ir Jungtinės Tautos.Įvairiose šalyse šią savaitę vyko Palestinos palaikymo protestai, tiesa, kai kurios valstybės tokias akcijas uždraudė. Penktadienį Prancūzijoje nužudytas mokytojas, o Kinijoje užpultas Izraelio ambasados darbuotojas. Apie didėjančią išpuolių grėsmę pasikalbėsime su LRT Radijo bendradarbiais Prancūzijoje, Vokietijoje , Švedijoje ir JAV.Šimtams Izraelio piliečių grįžtant į šalį tarnauti tėvynei, atsiranda ir tokių, kurie dėl karo nori pratęsti viešnagę Lietuvoje.Eiseną Vilniuje surengusios Lietuvos profesinės sąjungos reikalavo didinti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas.Ved. Liepa Želnienė

Ispanijoje neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime, bendrijos lyderiai sprendžia sudėtingus klausimus dėl Europos Sąjungos reformų, bendrijos plėtros galimybių ir migracijos taisyklių.Ukraina skelbia, kad jei Rusijai pavyks karą Ukrainoje įšaldyti, po penkerių metų ji gali pulti Baltijos šalis. Mūsų šalies Išlaidos gynybai kitąmet pirmą kartą viršys 2 milijardų sumą ir sieks 2 procentus ir septynias dešimtąsias Bendrojo vidaus produkto.Seimo komisija nutarė, kad yra pagrindo pradėti apkaltą parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų. Tačiau opozicija komisijos veikloje nedalyvavo ir nerėmė idėjos pradėti apkaltą kolegai ir dabar jie procesą vadina politiniu žaidimu.Po gyventojų protestų sustabdyti du leidimai kirsti medžius Šimonių girioje, Aplinkos ministerija pradeda miško kirtimo schemos auditą. Be to, Aplinkos ministerija keičia poziciją ir siūlo penkerius metus nebedidinti miškų kirtimo normos.Europos Komisijos įsteigtų Žaliosios sostinės apdovanojimų finale Vilnius tituluotas žaliąja Europos sostine.Ved. Liepa Želnienė

Darius Indrišionis yra Bendrojo pagalbos centro operatorius.

Nuo rugsėjo Lietuvos mokiniai pradės mokytis pagal naujas programas. Tačiau mokytojai piktinasi, kad naujovėms nepasiruošta, programos surašytos chaotiškai, o vadovėlių nėra. Dar daugiau nerimo kelia įvedami tarpiniai patikrinimai. Siūloma juos atidėti bent vienuoliktokams. Kyla ir politinių klausimų, ar reforma apskritai įmanoma, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturi vadovo.Ką daryti su reformomis švietime?Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis, Vilniaus švietimo pažangos centro vadovė Unė Kaunaitė, biologijos mokytojas Paulius Sungaila ir Mokyklų vadovų asociacijos vadovas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.Ved. Liepa Želnienė

Narkotikų vartojimas mokyklose auga, vos ne kiekvieną savaitę pranešama apie psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodijusius vaikus. Klaipėdos ugdymo įstaigose atliktas tyrimas nustebino dar labiau. Mokyklose gausiausiai aptikta nebe kanapių, o kokaino pėdsakų.Kaip užkirsti kelią narkotikų vartojimui mokyklose?Laidoje dalyvauja Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus viršininkas Jevgenijus Liepis, Mokyklų vadovų asociacijos vadovas, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas, Šeimų asociacijos Valdybos narė, paauglių mama, teisininkė Violeta Skripskienė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė ir Lietuvos jaunimo sąjungos „Žingsnis“ atstovas Deividas Bartkus.Ved. Liepa Želnienė

Kreipdamiesi į teismą žmonės dažniausiai yra įsitikinę , jog kilusį ginčą gali išspręsti tik teismas. Tačiau jau ir bylinėjantis teisme yra galimybė ginčą išspręsti taikiu, abiejų šalių sutarimu taikant mediaciją. Kas yra mediacija? Ar ji mokama? Kokiose bylose galima medijuotis? Į klausimus atsako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, mediatorius Andžejus Maciejevskis.Šiandien, socialinių medijų ir internetinės žiniasklaidos bei prekybos ir paslaugų laikais, vis dažniau pasitaiko asmens duomenų apsaugos pažeidimų atvejų. Kai kurios įmonės vis dar laikosi klaidingos nuomonės, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikusi tyrimą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimų, skirs tik įspėjimą ir nedidelę baudą. Vis dėlto, teisininkai pastebi , kad toks požiūris ne visada pasitvirtina, o Lietuvoje šiandien vis dažniau kreipiamasi į teismą ir bandoma prisiteisti neturtinės žalos atlygį už teisių pažeidimus. Apie BDAR pažeidimus įmonėse, apie tai ar įmanoma prisiteisti neturtinę žalą, patarimais dalijasi advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.Apsidrausti būstą nemažai daliai lietuvių tampa įprastine praktika. Tačiau būstą apsidrausti gali tapti sudėtinga, kai savininkų yra daugiau nei vienas. O jeigu čia sutarimo nėra, arba draudžiasi ne visi gyventojai, problemų atsiranda daugybė. Skaudžiausios jos – nutikus nelaimei. Tad kaip užtikrinti turto priežiūrą ir apsaugą, kai būstas priklauso keliems savininkams? Komentuoja BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė ir advokatas, advokatų kontoros „Noor“ partneris Povilas Karlonas.Ved. Artūras Matusas

Disleksijos sutrikimą turinčių vaikų tėvai renka parašus po peticija, kurioje teigiama, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jų vaikams neužtikrina pilnavertiško ugdymo. Pokalbyje dalyvauja peticijos autorė Jurgita Pocienė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.„Lino lėlių“ spektaklyje „Šišion“ - apie vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais.Vasario 15-oji – Tarptautinė vėžiu sergančių vaikų diena. Kokia situacija su vėžiu sergančių vaikų gydymu Lietuvoje? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro vadove prof. Jelena Rascon.Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Joną Basanavičių, pirmininkavusį Lietuvos Tarybos posėdžiui, per kurį buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Apie tai su Lietuvos istorijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju Rimantu Mikniu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) konstatavo, kad mokiniai mokosi iš „ne visai tinkamos kokybės vadovėlių“. Be to, STT atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nėra išsamiai reglamentuoti reikalavimai vadovėlių vertintojams, neaišku, kokiais kriterijais remiantis jie atrenkami, nėra nustatyti apribojimai, kad vadovėlių vertintojai nebūtų susiję artimais ar darbo santykiais su vadovėlių teikėju bei su jais artimus ryšius turinčiais asmenimis.Teikiant vadovėlį Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA), atsakingai už į rinką patenkančių vadovėlių tinkamumo naudoti ugdymo procese priežiūrą, nėra privaloma pateikti atlikto vadovėlio vertinimo su jame pateikiama detalia vertinimo informacija, įrodančia, kad vadovėlio turinys atitinka nustatytus reikalavimus. Pačios NŠA vėliau atliekamų vadovėlių, jau įtrauktų į NŠA sudaromą tinkamų ugdyme naudoti vadovėlių sąrašą, vertinimo procedūrų detalūs rezultatai taip pat nėra viešai skelbiami.Vertinimo metu nustatyta, kad vadovėlių atnaujinimo privalomumas siejamas ne su pakeistomis mokymo programomis, bet su teikėjo asmeniniu apsisprendimu juos atnaujinti, kuris galimai gali nesutapti su programos pakeitimo laikotarpiu, be to, įvertinama labai nedaug vadovėlių (vos vienas ar keli per metus). STT Antikorupcinio vertinimo išvadą pateikė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) ir NŠA. Jos per 2 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.Laidoje dalyvauja Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas, Rimantas Jokimaitis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas, korepetitorius, startuolio „Digiklasė" bendrasteigėjas.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Bendrojo ugdymo sektoriaus valdysenos veiksmingumas per 1990–2020 m. laikotarpį geriausiu atveju vertintinas kaip vidutiniškas", - teigiama šią savaitę Nacionalinės švietimo agentūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu atliktoje Bendrojo ugdymo sistemos kaitos ir ryšio su tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais analizėje. Dar daugiau, kaip apibendrina fundamentalią trijų dešimtmečių švietimo raidos analizę atlikę mokslininkai, pradedant 2012 m. ir baigiant 2020 m. (t. y. per dvi paskutines elektoralines kadencijas) švietimo sektorius patyrė gilią valdymo krizę.Mokslininkai akcentuoja: „bemaž visos šalies bendrojo ugdymo reformavimo ir kaitos iniciatyvos 1990–2020 m. buvo vykdomos pagal reformų „iš viršaus“ modelį... Vykdytojai, pradedant vietos švietimo padaliniu, mokyklos direktoriumi, baigiant mokytoju, jaučiasi nugalinti, nesvarbūs, negalintys nieko pakeisti, profesiškai perdegę. Demokratiškumo stoka, anot tyrėjų, švietimo reformavimo ir kaitos procesuose dėsningai iššaukia kitą negerovę. Tai – kokybės stokojanti, skubota, chaotiška teisėkūra, neretai sugeneruojanti tik paviršinius, imitacinius pokyčius švietime. Atskirais atvejais apskritai tenka kalbėti apie mažai prasmingus ar netgi destruktyvius sprendimus švietime.Analitikai pastebi: „Paradoksalu, bet kai kurie teisės aktai per tą laiką evoliucionavo ne tobulėjimo, bet suprastėjimo kryptimi... Lietuvos mokykla ir jos valdymas kenčia nuo perteklinės biurokratijos, pasireiškia perdėta kontrolė, taip pat pasitikėjimo mokykla, jos vadovybe ir mokytoju stoka.Kodėl taip atsitiko? Ar vis dėlto buvo per 30 metų šviesos švietime? Ir ką reikėtų keisti? Pokalbis su tyrimo mokslinės grupės vadovu prof. dr. Gediminu Merkiu.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nacionalinės švietimo agentūros parengtoje, Bendrojo ugdymo taryboje jau patvirtintoje programoje mokykloms rekomenduojamos literatūros sąrašuose padaugėjo rusų autorių. Literatūros mokytojai bei mokslininkai stebisi, kad tarp moksleiviams siūlomų autorių neatsirado nei vieno ukrainiečių poeto ar rašytojo. Pastabos išsiųstos ir programos rengėjams, tačiau specialistai sako gavę atsakymą, kad atsižvelgti į pastabas dėl ukrainiečių autorių nesiruošiama. Esą programa kuriama remiantis pasaulio literatūros kanonais, o ne tautiniais kriterijais.Tačiau pagal tarptautinio ugdymo programas dirbančioms mokykloms ukrainiečių autorius skaityti siūloma. Pasakoja Asta Martišiūtė.Kodėl poilsiautojai pajūryje neklauso gelbėtojų?. Pašnekovai: Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas ir Klaipėdos gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.Moterų nedarbas dvejus metus yra didesnis nei vyrų, skelbia užimtumo tarnyba. Ekspertai sako, kad nedirbančių moterų skaičius padidėjo prasidėjus pandemijai, dėl kurios užsidarė paslaugų, apgyvendinimo sektoriai. Kodėl moterims sunkiai sekasi ieškoti darbo ir kaip lygių galimybių atstovai vertina esamą situaciją domėjosi Edvinas Kučinskas.Aktualus pokalbis. VSAT atstovas: Liepą iš Lietuvos pasišalino 700 migrantų. Pašnekovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas.Į LRT girdi kreipėsi vieno iš prestižiškiausių Palangos rajono gyventojai, kurie piktinasi atsainiu savivaldybės požiūriu tiek į gyventojų, tiek į poilsiautojų saugumą. Pagrindinė gatvė, vedanti prie jūros, neturi pėstiesiems skirtų takų, todėl žmonės priversti eiti gatve, kuria abejomis kryptimis lekia ir automobiliai. Vietiniai sako, kad iki nelaimės čia trūksta mažiau nei vieno žingsnio, tuo tarpu savivaldybė ramina, kad pokyčių žmonės sulauks jau kitąmet. Išsamiau Paulius Selezniovas.Komentaras. Autorė žurnalistė Liepa Želnienė.Ved. Edvardas Kubilius

Vokietija gynybai skirs papildomus 100 milijardų ir nuo šiol ketina visuomet paisyti įsipareigojimų NATO dėl 2 proc. Bendrojo vidaus produkto skyrimo šalies saugumui užtikrinti. Tai pirmą kartą viešėdamas Lietuvoje pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Šolcas. Pasak jo, didinamas finansavimas gynybai leis Vokietijai ir labiau prisidėti stiprinant rytinį NATO flangą.Ukrainos žemės ūkio ministerija šiandien pareiškė, kad net jei Rusija nutrauktų Ukrainos uostų blokadą, jūros išminavimas galėtų užtrukti ir pusę metų. Turkija skelbia intensyviai dirbanti tiek su Rusija, tiek su Ukraina grūdų eksporto klausimu. Ar matomas koks proveržis šioje srityje?Statistika ir tikslūs duomenys turėtų būti labai svarbi priimant politinius sprendimus. Tačiau taip būna ne visada. Tai ypač gerai pasimatė susidūrus su koronaviruso pandemija.Seimas sulaukė priekaištų iš mamų dėl siūlomos naujos motinystės išmokų tvarkos. Jas, anot mamų, Seimas ketina mažinti, be to atsiranda nauja tvarka, kad tėčiai nenutrūkstamus du mėnesius prižiūrėtų vaikus, o mamos grįžtų į darbą.Ved. Liepa Želnienė

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pristatė beveik visų atnaujinamų bendrojo ugdymo disciplinų projektus. Jie yra sukelti į mokyklinių programų atnaujinimui skirtą interneto svetainę. Iki gruodžio savo siūlymus projektui galėjo teikti ir mokyklos, taip pat paskiri ekspertai.Kiek yra gauta fundamentalių siūlymų atnaujinamos BU programos projektams? Į kokią dalį siūlymų yra arba dar bus atsižvelgta, o į kokią ne?Kodėl dalis mokytojų bei kitų dalykų žinovų teigia, neva mokyklinės programos atnaujinamos be jokio rimtesnio pokyčių pagrindimo, vadovaujantis vien tam tam tikrų specialistų grupių nuomone, o ir esą stinga dialogo su visa Lietuvos mokytojų bendruomene? Girdi, esą nors programų rengėjai teigia, jog esminis naujųjų programų bruožas, ką akcentavo ir EBPO ekspertai, perėjimas nuo faktologijos prie kompetencijomis grįsto ugdymo, iš tiesų dalykų programų projektai yra parengti priešingai. Juose ne tik nesumažėjo, o dargi padaugėjo faktologijos, duomenų, temų. Taigi, programos ne tik nesusiaurėsiančios, o dar labiau išsipūsiančios, tad dar labiau stigs laiko medžiagai įsisavinti.Kas verčia taip galvoti dalį ekspertų? Ir kaip šias įžvalgas komentuotų programų rengėjai? Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotoja, bendrojo ugdymo programų diegimo tyrimo koordinatorė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotoja, mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė bei Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto, Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėja, profesorė, dr. Lilija Duoblienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Po įtemptų parlamento rinkimų Vokietija perėjo į kitą, tačiau taip pat įtemptą etapą - derybas dėl valdančiosios koalicijos. Politologai prognozuoja, kad šis procesas gali užsitęsti. Kokie galimi scenarijai ir kaip keistųsi Vokietijos užsienio politika - Giedrės Trapikaitės pasakojime.Nuo šiandien įsigalioja privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose bei nuotolinio darbo plėtros siūlymai. Epidemiologo, mokslininko ir verslo atstovo įžvalgos.KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius, epidemiologas, profesorius Saulius Čaplinskas ir Profesinių sąjungos konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.Orai. Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Pradedami mokyti migrantų vaikai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius, mokytojų sambūrio „Mokytojai pabėgėliams“ koordinatorius Bartas Pauwelsas.“Sodra” informuoja apie sparčiai augantį vidutinį darbo užmokestį. Kokią tai įtaką daro šalies ekonomikai, kam atlyginimai kitais metais augs sparčiausiai bei kokią profesiją pasirinkti, norint uždirbti 4 tūkst. eurų į rankas, pasakoja žurnalistas Jonas Deveikis.Savaitės įvykių apžvalga. Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė - Tsiskarishvili ir Vytauto Didžiojo Universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas.Sporto pranešimai. Marius AndrijauskasNuo šinndien skubiąją pagalbą galima išsikviesti skambinant tik vienu numeriu – 112. Paskambinę senaisiais numeriais, tokiaiis kaip 01, 02, 03 ar kitais – bus raginami skambinti minėtu Bendrojo pagalbos centro numeriu. Kodėl imtasi tokių pakeitimų ir kaip juos vertina gyventojai – Giedrės Trapikaitės reportaže.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Ramunė Sotvarė – Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Duomenų apsaugos pareigūnas – nauja pareigybė, įtvirtinta 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtame taikyti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente. Apie šią naują pareigybę – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovo pranešime. Įrašas iš 2018-ųjų „ESET Security Day“ konferencijos.

Apie 10 proc. visų Lietuvos žmonių turi regos, klausos, judėjimo ar kitų negalių. Bendrojo ugdymo mokyklos jau ruošiasi neįgalių vaikų integravimui. O aukštosios mokyklos skelbiasi jau integravusios studentus su negalia.Kaip šią integraciją vertina patys neįgalūs studentai? Kaip pasikeitė jų studijų sąlygos per karantiną? Kas padeda kurtiesiems studentams suprasti dėstytoją, vedantį paskaitas nuotoliniu būdu (žinant, kad paprastai vaizdas atsilieka nuo garso)?Kaip sekasi akliesiems studentams rašyti bakalauro ir magistro ar daktaro darbus, kurie reikalauja tyrimų? Ar visose aukštosiose mokyklose yra pritaikyti liftai ar kitokie pakilimai judėjimo negalią turintiems studentams? Ir kas būna, kai negalią turintis jaunuolis baigia aukštąją mokyklą?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: klausos sutrikimą turinti Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto profesorė dr. Agota Giedrė Raišienė, silpnaregis sporto industrijų vadybos programos magistrantas Juozas Eigminas ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Skyriaus vedėja Jolita Levickienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šią savaitę buvo pristatyta studija, kuri parodė, jog penktadalis moksleivių yra bandę vienokių ar kitokių narkotinių medžiagų. Didelį pavojų kelia tai, kad jaunuoliai pripažįsta, jog gauti narkotikų yra lengva. Kodėl taip yra? Ir kokių reikia imtis priemonių, kad situacija keistųsi?Apie tai diskutuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas Robertas Badaras, bendruomenės „Aš esu“ vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, Nacionalinės švietimo agentūros atstovė , prevencinės programos „Savu keliu“ vadovė Sandra. Valantiejienė.Ved. Virginijus Savukynas

Pasauliui mėginant suvaldyti pandemiją, įvairios valstybės susiduria ir su kitokiais iššūkiais. Vienur reikia iškęsti karščio bangas, kitur – vyksta tarptautiniai nesutarimai ar artėja nacionaliniai rinkimai. Apie vis tai plačiau pasakoja Greta Klimkaitė.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada pagalbą abiturintams. Už 50 tūskantnčių eurų ketina pirkti aukštųjų mokyklų dėstytojų pamokas ir konsultacijas. Daugiau nei milijonas skirtas mokiniams patiriantiems sunkumus dėl mokymosi per nuotolį. Pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius Rytas Šalna , teigia, iš 7,5 milijonų eurų 6 milijonai numatyt kompiuteriniai įrangai pirkti, toks finansavimas kelia abejonių. Apie tai Edita VitėNuotolinis mokymas mokyklose. Ar žinoma, kiek vaikų iki šio negalėjo mokytis ir nuotoliniu būdu? Pokalbyje dalyvauja organizacijos ,,Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė,Šiandien 10 valandą, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltojoje salėje vyks virtuali konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, skirta Marijos Gimbutienės šimtmečiui. Konferenciją globoja ponia Diana Nausėdienė. 2021-ieji Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu paskelbti M. Gimbutienės metais. Ši sukaktis minima ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – 2021-uosius šios iškilios mokslininkės metais taip pat paskelbė ir UNESCO.Virtuali konferencija su vertimu į gestų kalbą bus tiesiogiai transliuojama portale LRT.lt. Ryto garsų pašnekovai - Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė ir vienas iš konferencijos moderatorių - programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas, istorijos ir filosofijos mokytojas Gytis Valatka.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Lietuvą pasiekė sinoptikų prognozuotas didžiulis snygis. Pokalbis su mūsų korespondentais Klaipėdoje, Panevėžyje ir Kaune,Savaitės komentaras. Autorius – apžvalgininkas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Pastarosiomis dienomis tai šyla, tai šąla, didėja pavojus susižeisti. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Bendrojo ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus kinezi terapeutė Beatričė Viliušytė pataria judėti mažesniais nei įprasta žingsneliais, avėti specialią avalynę, reguliariai mankštintis.Vaistinėms nuo kovo leista klientus skiepyti nuo gripo ir erkinio encefalito. Tačiau vaistinių atstovai sako, kad nespėja tam pasiruošti. Esą, procesas vykdomas skubotai, o darbuotojai iki šiol neturi konkrečių garantijų dėl jiems atsiradusių naujų funkcijų.Namus centriniu šildymu žiemą šildantiems kai kuriems neringiškiams už buto šildymą tenka mokėti ir 300 eurų, o atsijungti nuo centrinio šildymo neleidžia savivaldybė.Dalis parduotuvių atsisako plastiko pakuočių ir šampūną ar muilą siūlo įsipilti į savo atsineštą tarą.Kaip paprastai ir skaniai išsikepti stintą ar net pasigaminti stintų paštetą – receptais dalijasi juodkrantiškė Dalia Šopienė.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Mokyklose pratęstas nuotolinis ugdymas. Neslūgstant epidemijai, jis tikriausiai truks iki mokslų metų pabaigos. Ar tam yra pasiruošę mokytojai ir mokiniai? Ar yra pakankamai suskaitmenizuoto ugdymo turinio? Su kokiais iššūkiais susiduria tėvai ir mokiniai?Trečiadienį 9.05 val. „LRT aktualijų studijoje“ diskutuos Seimo narė Ieva Kačinskaitė – Urbonienė, žurnalistė Jonė Kučinskaitė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkas Robertas Ramanauskas, Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento vadovė.Ved. Virginijus Savukynas

Dabar rengiamas Bendrasis Lietuvos planas numatys šalies vystymąsi ateinantiems 30 metų. Užvakar Valdovų rūmuose vyko konferencija, kurioje aptarti Bendrojo plano konkretizuoti sprendiniai artimiausiam dešimtmečiui. Tai buvo paskutinis sprendinių aptarimas, nauji siūlymai nebebus priimami. Anot kai kurių žemdirbių visuomeninių organizacijų, pasiūlyti sprendiniai mažai derinti su žemdirbiais, ignoruotas agrarinis mokslas. Savo argumentus pateikia ir plano rengėjai.Naujai Mariaus Bilkio Panevėžio rajone įkurtas medelynas tapo lankytojų centru, nes jame galima pamatyti daugiau nei 10 rūšių hortenzijas. Vyras tikina, kad hortenzijų auginimas dėl itin lengvos priežiūros populiarėja. Marius žada plėsti auginamų hortenzijų plotus.Rubrikoje „Verta žinoti“ girdėsime apie monokarpinius augalus, kurie ypatingi tuo, kad vieną kartą per gyvenimą žydi ir subrandina vaisius,o paskui sunyksta. Kokius mokarpinius augalus galime pamatyti Lietuvoje, pasakos VU Botanikos sodo specialistė Rasa Ryliškienė.Ved. Rūta Katkevičienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga. Dvyliktasis festivalis „nowJapan“ – glaudesnis, koncentruotas ir toliau siekiantis stebinti. Apie dvyliktąjį festivalį „nowJapan” ir Japoniją gaubiančius stereotipus pasakoja jo vadovas Sergejus Grigorjevas.Teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė recenzuoja naujausią režisieriaus Romo Zabarausko filmą „Advokatas“. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentare – kodėl verta steigti ne Istorinės atminties, o Atminties istorijos komisiją. Nauji mokslo metai prasideda įprastai – klasėse ir auditorijose, tačiau su tam tikrais apribojimais. Kaip bendrojo lavinimo mokyklos vertina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas mokymosi proceso organizavimo rekomendacijas bei kaip yra pasiruošusios jas įgyvendinti? Su kokiais išsūkiais susidurs profesinės mokyklos, kurios, remiantis nauja tvarka, turi priimti ir papildomus modulius norinčius įgyti gimnazistus? Pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto viceministre prof. Jolanta Urbanovič, viceministru Arūnu Plikšniu, Klaipėdos Zermano Zudermano gimnazijos direktore Jolita Andrijauskiene, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktore Nora Pileičikiene. Kai Kaunas kine vaidina pats save – iniciatyvą „Kauno atminties ekranai“ Kotrynai Lingienei pristato architektas, fotografas Arvydas Čiukšys.„Klasikos koncertų salės“ – LRT Klasikos savaitės koncertus apžvelgia vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Šis rugsėjis mokyklose bus visiškai kitoks. Kaip koronaviruso pandemijos metu bus mokomi vaikai? Dėl ko nuogąstauja mokytojai? Ar mokyklos netaps COVID-19 židiniais?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuos Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja ekspertė Rigonda Skorulskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė bei Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas. Ved. Mindaugas Jackevičius

Pirmadienį startavęs nuotolinis ugdymas įnešė nemažai sumaišties – mokykloms teko ne tik pergalvoti ugdymo turinį, susitarti su mokytojais, kaip jie turi dirbti, tačiau atrasti ir tinkamiausius technologinius sprendimus. Nemažai daliai moksleivių toks mokymosi būdas irgi buvo naujas. Laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis, Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, pedagogai iš Lazdijų ir Alytaus.Vedėjas Artūras Matusas.

Kokia atsakomybė gresia už melagingus pranešimus apie neva padėtas bombas ir kokia tokių iškvietimų kaina?Dar „Radijo byloje“ klausiam kada privalu dengti esamo ar buvusio sutuoktinio skolas ir iš kokio turto jos gali būti išieškomos?Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrė Norvilienė, Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo veiklos koordinatorius Ričardas Martinaitis, Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juodzevičiūtė, antstolė Virginija Paunovienė.Ved. Artūras Matusas.

Sekmadienį valstybiniai ir respublikiniai muziejai duris atvėrė nemokamai.Ar pensijų negavusius žmonės jos pasiekė šį savaitgalį, iki sausio 26 d., kaip buvo įsipareigojusios bendrovės?Premjeras S.Skvernelis vykstą į Izraelį. Vizito metu Lietuvos delegacija ketina susitikti su šalies premjeru Benjaminu Netanyahu ir prezidentu Reuvenu Rivlinu. Politikai planuoja aptarti Baltijos jūros ir Artimųjų Rytų regionų saugumo problemas, ekonominį šalių bendradarbiavimą, Izraelio santykius su Europos Sąjunga.Vilniuje vyks konferencija, kurioje bus aptariamas elektromobilių vaidmuo, įgyvendinant žiedinę ekonomiką Lietuvoje, apžvelgiama elektrinio transporto ir jo įkrovimo infrastruktūros situacija šalyje bei plėtros perspektyvos. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su oficialiu vizitu šiandien vieši Makedonijos sostinėje Skopjė'je. Ar žmonės pajuto Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento naudą? Pirmadienį rengiama konferencija asmens duomenų apsaugos tema.Rytų Europos studijų centro analitiko Lino Kojalos komentaras.Verslo naujienos iš Liuksemburgo.Orai, eismo sąlygos. Spaudos apžvalga. Šios savaitės istoriniai įvykiai. Kultūros renginiai. Ved. Giedrė Čiužaitė.

„Arčiau manęs“: įtraukusis švietimas.Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė sako, jog įtraukiojo švietimo sėkmė labai priklausys nuo savivaldybių specialistų kompetencijos.Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė linki specialiųjų mokyklų pedagogams sėkmės, rengiant gyvenimui neįgalius jaunuolius.

„Arčiau manęs“: įtraukusis švietimas.Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė sako, jog įtraukiojo švietimo sėkmė labai priklausys nuo savivaldybių specialistų kompetencijos.Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė linki specialiųjų mokyklų pedagogams sėkmės, rengiant gyvenimui neįgalius jaunuolius.

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė ir to paties departamento Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Labinienė pristato neįgaliųjų įtraukiojo švietimo įgyvendinimo tvarką. Frankfurto prie Maino parodoje regėtas techninės pagalbos priemones akliems ir silpnaregiams apžvelgia Gediminas Jonikaitis.

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė ir to paties departamento Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Labinienė pristato neįgaliųjų įtraukiojo švietimo įgyvendinimo tvarką. Frankfurto prie Maino parodoje regėtas techninės pagalbos priemones akliems ir silpnaregiams apžvelgia Gediminas Jonikaitis.

Ar savarankiškumo bei kitų kultūrų pažinimo nauda atperka stresą, kurį patiria moksleiviai, išvykę pagal mainų programas mokytis ir gyventi į svečias šalis vieneriems metams, naudą? Kasmet keli šimtai moksleivių dalyvauja įvairiose mainų programose. Vieni jų grįžta susižavėję ir daug išmokę, kiti guodžiasi, kad jiems nepavyko pritapti naujoje laikinoje šeimoje bei kultūroje. Kai kurios moksleivių mainus organizuojančios organizacijos neslepia, kad kas ketvirtas moksleivis prašo po kurio laiko rasti naują šeimą, nes santykiai su naujais laikinais globėjais nesiklosto. Kas svarbu žinoti, renkantis mainų šalį bei mokyklą? Kaip ruoštis išvykimui? Kaip lengviau adaptuotis naujoje kultūrinėje aplinkoje? Laidoje dalyvaus: Studijų mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Vytautas Pačiauskas, "Yfu Lietuva" direktorius Aivaras Markevičius, edukacinės bendrovės "Kalba.lt" studijų užsienyje plėtros vadovas, konsultantas Aleksandras Feldmanas.

Ar savarankiškumo bei kitų kultūrų pažinimo nauda atperka stresą, kurį patiria moksleiviai, išvykę pagal mainų programas mokytis ir gyventi į svečias šalis vieneriems metams, naudą? Kasmet keli šimtai moksleivių dalyvauja įvairiose mainų programose. Vieni jų grįžta susižavėję ir daug išmokę, kiti guodžiasi, kad jiems nepavyko pritapti naujoje laikinoje šeimoje bei kultūroje. Kai kurios moksleivių mainus organizuojančios organizacijos neslepia, kad kas ketvirtas moksleivis prašo po kurio laiko rasti naują šeimą, nes santykiai su naujais laikinais globėjais nesiklosto. Kas svarbu žinoti, renkantis mainų šalį bei mokyklą? Kaip ruoštis išvykimui? Kaip lengviau adaptuotis naujoje kultūrinėje aplinkoje? Laidoje dalyvaus: Studijų mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Vytautas Pačiauskas, "Yfu Lietuva" direktorius Aivaras Markevičius, edukacinės bendrovės "Kalba.lt" studijų užsienyje plėtros vadovas, konsultantas Aleksandras Feldmanas.