Podcasts about kraujo

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Gintaro Varno premjera pagal lenkų dramaturgo Tadeuszo Różewicziaus pjesę „Kartoteka“.Vilniuje prasideda žaidimų Kultūros paroda ir konferencija „GameOn“.Elžbieta Banytė apžvelgia Cormac McCarthy romaną „Kraujo meridianas arba Saulėlydžio gaisai Vakaruose“ ir Joseph Campbell „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“.Tokijuje, valstybiniame Kareivių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų atminimo muziejuje, atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“.Medijų rėmimo fondas paskelbė konkursus 2025- ųjų metų finansavimui gauti, tačiau šiame konkurse dalyvauti negalės keli Lietuvoje anglų kalba leidžiami. Kodėl susiklostė tokia situacija?Šeštadienį ir sekmadienį Nacionalinėje dailės galerijoje vyks jau nebe pirmą kartą organizuojamas Fotografijos savaitgalis.Vokietijoje vyksta 76- oji Frankfurto knygų mugė.Ved.Marius Eidukonis

Gamtos tyrimų centro dirketorius, akademikas Sigitas Podėnas ne tik pristatė daugelį aktualių mokslo temų, tačiau papasakojo apie savo aistrą - ilgakojus uodus, kurie kraujo nesiurbia, bet - perneša ligų sukėlėjus.Gamtos tyrimų centre dirbanti entomologė Rasa Bernotienė - pagrindinė uodų ir upinių mašalų tyrinėtoja Lietuvoje. Ji aiškina, kodėl savo sodyboje ji uodus augina.Laidoje diskutuojama apie svarbiausius gamtos tyrimus ir atskleidžiamos mažai žinomos gamtos paslaptys, pavyzdžiui, uodų poveikis pasaulinei sveikatai ir netikėti gyvūnų išgyvenimo atvejai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

LRT užsakymu Baltijos tyrimų atlikta apklausa rodo, kad ekstremaliosioms situacijoms pasiruošęs tik kas ketvirtas apklaustas Lietuvos gyventojas. Kodėl lietuviai namuose neturi atsargų ir nėra pasiruošę?Kraujo donacijų skaičius pirmąjį šių metų pusmetį išaugo dviem tūkstančiais. Ar prie to prisidedate ir jūs?Praėjo savaitė, kai Sakartvele organizacijos, gaunančios bent 20 proc. paramos iš užsienio valstybių, turėjo užsiregistruoti pagal kritiškai vertintą ir daug protestų sukėlusį užsienio agentų įstatymą. Kaip elgėsi organizacijos – registravosi ar boikotavo šią tvarką?Jau šį trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen žada pristatyti naują Komisijos kabineto sudėtį, taigi paaiškės, kokią vietą jame užims Lietuvos kandidatas Andrius Kubilius. Į traukinį viena iš paskutiniųjų įšokusi Lietuva tikisi nugriebti geidžiamą gynybos ar ES plėtros komisaro portfelį, tačiau pastarąjį jau gali būti užėmęs kolega iš Latvijos.Veikimu prieš Lietuvą kaltinami ir tame pačiame teisiamųjų suole sėdintys Erika Švenčionienė, Kazimieras Juraitis, buvęs organizacijos "Jedinsto" vadovas Valerijus Ivanovas bei už šnipinėjimą Rusijai įkalintas Algirdas Paleckis gavo pranešimus, kad naikinamos jų įsteigtos viešosios įstaigos. Jos naudotos paramai rinkti. Registrų centras sako, kad įstaigos naikinamos, nes nesilaikoma įstatymų, neteikiamos viešos ataskaitos.Ved.Urtė Korsakovaitė

00:00:00 – Įžanga 00:02:10 – Formulės 1 GP 00:08:55 – McLaren sprendimas užleisti 00:12:30 – Verstappeno pykčiai su komanda 00:21:07 – Latvijos ralis 00:22:50 – 1006km ir ralis Lietuvoje 00:27:00 – Latvijos etapas 00:31:00 – Techninis krachas 00:39:30 – Kraujo ašaros 00:44:40 – Savaitės įvykis 00:50:42 – kova dėl titulo 00:54:00 – Mažeikių ralio intrigos 00:56:05 – Vaidotas Žala laimėjo 00:59:00 – Latvio bajeris 01:00:10 – Lietuvių kova dėl titulo 01:05:40 – BMW taurė 01:08:30 – 1006km fiesta ir intrigos  

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Mokslo rubrikoje apie tai, kaip Lietuvoje saugomos ir kaip sekasi apsaugoti elektronines knygas?Metų pradžioje prasideda metiniai pokalbiai darbuose. Kiek jie reikalingi, o gal tai jau atgyvena? Kaip jiems pasiruošti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui?Nacionalinio kraujo centro duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė ir toliau populiarėja – vis daugiau mūsų šalies gyventojų tampa naujais kraujo donorais, o taip pat ir aukoja savo kraują jau ne pirmą kartą. Pernai atlikta maždaug 4 proc. daugiau donacijų, nei 2022 m., o taip pat pirmakarčių donorų sulaukta 7 proc. daugiau. Praėjusiais metais surinktas ir rekordinis po pandemijos kraujo kiekis - daugiau nei 32 tūkst. litrų.Nors dažnai dabar kalbama apie tradicinio kaimo nykimą, ūkių mažėjimą, bet jauno žmogaus istorija, kai mirus tėčiui, teko imtis atsakomybės ir tęsti giminėje įprastą žemdirbystę, nuteikia optimistiškai. Trisdešimtmetis Laurynas Krickas iš Švenčionių rajono Adutiškio apylinkių, baigęs VGTU svajojo apie mokslinį darbą, bet prieš ketverius metus staiga mirus tėčiui- žinomam apylinkių ūkininkui Juozui Krickui, teko imti 400 ha augalininkystės ūkio vairą. Beje, tose vietose ūkininkavo ir Lauryno senelis, giminėje buvo ūkininkų ir tarpukariu.

1840 m. Damaske grupė žmonių buvo suimta ir po kankinimų “prisipažino” nužudę vietinį krikščionių vienuolį. 1896-1906 m. Prancūziją krėtė Alberto Dreyfuso bylos, darkytos suklastotais įkalčiais, skandalas. 1913 m. Atlantoje už 13-mečio nužudyma bandyta nuteisti gamyklos prižiūrėtoją Leo Franką. Nepavykus to padaryti, vyras įtūžusios minios pagautas ir nulinčiuotas pakorus ant medžio šakos. Šias istorijas vienija vienas dalykas - tūžmingi antisemitizmo proveržiai, atrodo, civilizuotais laikais. Tokių atvejų buvo ir mūsų regione. 1913 m. Kyjive nuaidėjo Mendelio Beilio teismas, išryškinęs bjauriausias Rusijos imperijos veido puses ir padaręs rimtą reputacinę žalą cariniam režimui viso pasaulio akyse. Apie tai kalbamės naujausiame Proto Pemzos epizode. Sužinosite apie tai, kokių priemonių ėmėsi sistema, norinti nuteisti sau reikalingą kaltininką, o taip pat išgirsite ir apie platesnį zarazos, vadinamos antisemitizmu, kontekstą mūsų kraštuose. Na, ir žinoma, apie sąlygas, kurias Vilių ir Povilą padarytų uoliai tikinčiais krikščionimis. Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: Ashot Danielyan, Grand Project, Moses Justin, Musictown, Robert Rocha, SoundsForYou, UNIVERSFIELD, WELCOMEИ0.

Privačios žemės savininkai jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m., Šiemet žemės mokestis apskaičiuotas pagal naujai, nuo 2023 m. sausio 1 d., įsigaliojusias vidutines rinkos vertes, kurias kas penkerius metus nustato VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu. Kaip nustatoma žemės vertė?Ryšių reguliavimo tarnyba praneša, kad tūkstančiai lietuvių išvykę į užsienio šalis gali likti be ryšio arba su labai prastu. Taip gali nutikti tiems vartotojams, kuriems vis dar naudoja senus telefonus ir senas SIM korteles.Santaros klinikų Kraujo centras jau kurį laiką kraujo duodantiems donorams siūlo išsirinkti vieną iš tyrimų – galima išsitirti cholesterolį, inkstų ar kepenų veiklą ir pan. Donoras gali rinkti, kokios dovanos pageidauja - kvietimų į kiną ar kraujo tyrimų.KLAUSIMAS LRT RADIJO konkursui: prasidėjus mokinių atostogoms – kur leidžiate laiką su šeima?Ved. Gabija Narušytė

Undinė Radzevičiūtė. „Kraujas mėlynas“.Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kraujo spalva pasikeičia dėl to, kad nuolat valgant iš sidabrinių indų į jį patenka sidabro dalelių. O kai tos dalelės šeimos kraują veikia kelis šimtmečius iš eilės, kraujas tampa lyg užnuodytas. Ir tie nuodai sukelia žmogaus ambicijas. Dažnai tai nepavojinga, bet jei susiklosto palankios aplinkybės ambicijoms didėti, galima pasiekti ribą, kai jos ima naikinti viską aplinkui. Net patį ambicijų turėtoją. Ir veda ir jį, o ypač tuos, kurie su juo, į mirtį. Romano ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Undinė Radzevičiūtė. „Kraujas mėlynas“.Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kraujo spalva pasikeičia dėl to, kad nuolat valgant iš sidabrinių indų į jį patenka sidabro dalelių. O kai tos dalelės šeimos kraują veikia kelis šimtmečius iš eilės, kraujas tampa lyg užnuodytas. Ir tie nuodai sukelia žmogaus ambicijas. Dažnai tai nepavojinga, bet jei susiklosto palankios aplinkybės ambicijoms didėti, galima pasiekti ribą, kai jos ima naikinti viską aplinkui. Net patį ambicijų turėtoją. Ir veda ir jį, o ypač tuos, kurie su juo, į mirtį. Romano ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Kaip ir kasmet taip ir šiemet birželio 14-ąją minime Pasaulinę kraujo donorų dieną. Tai yra prasminga proga ne tik padėkoti žmonėms, neatlygintinai dovanojantiems kraują kitiems, bet ir prisiminti neįkainojamą medikų, mokslininkų indėlį į transfuzijos srities pasiekimus.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.Ir visgi ar kraujo donorystė Lietuvoje atliepia aukščiausius pasaulio standartus? Ar mūsų kraujo donorų dovanojamo kraujo pakanka sunkiai sergantiems Lietuvos pacientams? Pokalbis su Santaros klinikų Kraujo centro vadove, gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite.Kita laidos tema – maudynių sezono pradžia. Su birželiu prasideda ir vasaros atostogų laikas, tad dauguma mūsų tautiečių traukia į pajūrį. Maudynės yra neatsiejama atostogų dalis, tačiau ar visi mūsų vasarotojai pajūryje elgiasi drausmingai? Kokie pavojai tyko tautiečių prie jūros ir ar žinome, kaip turėtumėme elgtis išvydę skęstantį žmogų? Apie tai – pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.Ved. Laura Adomavičienė

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – apie dvigubą A lygos savaitę, pasiteisinimų paieškas, krauju aplaistytą finalą Prahoje, svarbiausią Čempionų lygos kovą Stambule, kurią gyvai stebėjo Bagdonas bei Leo Messi sprendimą keltis į Majamį. Komanda – 15min žurnalistai Aurimas Tamulionis, Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas ir tinklaraščio „Vienuolika“ autorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, koncertas ir gimtadienio svarba 05:05 Savaitės vidurio turas. „Kauno Žalgirio“ vargai, teisėjų sprendimai, vejų temos tęsiniai 21:00 Savaitgalio turas. Blankus vaizdas Marijampolėje, pasiteisinimų paieškos, rungtynių nukėlimas, „Bangos“ solidumas, gilus, bet nuobodus „Žalgiris“ ir puikus „socceris“ ant puikios žolės 55:03 Kraujo upeliu aplaistytas „West Ham“ triumfas Konferencijų lygoje 1:04:36 Čempionų lygos finalas. Bagdonas Stambule, „Man City“ triumfas, diskusija dėl Guardiolos ir Lukaku neišnaudoti šansai 1:49:20 Skaudi žinia įrašo metu 1:50:28 Messi sprendimas. „Ne“ Saudo Arabijai, „ne“ Barselonai, „taip“ Majamiui 1:59:30 Ilga pabaiga apie Antarktidos pingvinų „Real“

Paramą Ukrainai renkančios organizacijos pastebi, kad artėjant vasarai mažėja žmonių aukojančių Ukrainai. Ar Lietuvos gyventojai pavargo?Kraujo centrai ir gydymo įstaigos skelbia, kad vėl trūksta kraujo. Tokius pranešimus girdime išties dažnai. Nors Lietuvoje auga kraujo donorų skaičius, jų vis dar trūksta. Kaip paskatinti kraujo donorystę?Šeimos verslas, kurį valdo tėvas ir keturi jo sūnūs, bei krautuvėlė Kėdainiuose, kurioje net zefyrai - agurkų skonio. Darius Matas laidoje „Pinigų kaina“ tęsia pokalbių ciklą su skirtingų regionų verslininkais. Trečia šio ciklo stotelė – Kauno apskritis.Dauguma vairuotojų neslepia, kad viršija greitį. Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki. Tiesa, kiek sumažinti greitį vairuotojus skatina greičio radarai ir matuojami vidutinio greičio ruožai Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.Respublikonas, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas stoja į kovą dėl Jungtinių Valstijų prezidento posto. Nepasant to, kad republikonų gretose tvirtai pirmauja Donaldas Trumpas, dalis partijos narių būtent DeSantisą vadina partijos ateitimi. Apie tai rubrikoje „Naujienų žemėlapis“.LRT radijo premjera: dainininkas ir dainų autorius Alanas Chošnau pristato naujausią savo dainą „Kiek upė turi krantų?“.Ved. Rūta Kupetytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Likus dviem mėnesiams, kai vairuotojai privalo pasikeisti vaistinėles, specialistai sako, kad svarbu ne tik jas pasikeisti, bet ir žinoti, kaip jomis naudotis, ištikus bėdai.Sodininkai sako, kad kelias dienas besitęsiančios šalnos kelia didžiulį nerimą. Ar įmanoma augalus apsaugoti nuo šalnų?Kraujo donorų auga tūstančiais, o pernai surinktas kraujo kiekis – rekordinis. Ar iš tiesų padėtis tokia gera ir kaip ją išlaikyti, juo labiau, kad prasideda šiltasis metų laikas, kai kraujo labai trūksta?Aplinkosaugininkai primena, kad negalima bet kaip ir bet kur rinkti vynuoginių sraigių, kuri yra saugoma rūšis. Maža to, už netinkamą sraigių rinkimą gresia ir baudos. Kaip elgtis su sraigėmis?Ved. Edvardas Kubilius

Kaip iškilo ir iš kur save kildino svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės: prie karalių priartėję Radvilos, jiems pirštinę metę Chodkevičiai, nuo raštininkų iki kanclerių iškilę Sapiegos, nekarūnuoti Lietuvos valdovai Pacai ir turtingiausi bei galingiausi Lietuvoje Tiškevičiai? Kokį pėdsaką šios giminės palieka svarbiausiuose Lietuvos istorijos įvykiuose – Liublino unijoje, kovose prieš Maskvą, Abiejų Tautų Respublikos padalijimuose, sukilimuose prieš caro imperiją, tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, įvykdžiusioje žemės reformą? Apie visa tai – pokalbis su knygos „Mėlynas kraujas“ autoriumi istoriku Eimantu Gudu.Ved. Donatas Puslys

Santaros klinikų kraujo centras skelbia, kad sparčiai senka kraujo atsargos. Labiausiai trūksta A-, A+, O+ ir B+ kraujo grupių atsargų. Jei situacija nesikeis, jau po mėnesio centras gali susidurti su kritiniu kraujo trūkumu. Taip nutiko todėl, kad šią žiemą kraujo poreikis yra didesnis ne tik dėl traumų, bet ir išaugusio operacijų skaičiaus. Kartu prisideda ir tos planinės operacijos, kurios buvo atidėtos per karantiną.Medikus neramina tai, kad lyginant su praėjusiais metais šiemet pastebimai sumažėjo kraujo donorų skaičius. Vien Santaros klinikų kraujo centre kasdien reikia bent 100 kraujo donorų, kad būtų patenkintas kraujo poreikis klinikų pacientams.Kraujo perpylimo dažniausiai reikia onkologijos ir hematologijos skyrių pacientams, taip pat asmenims po transplantacijos procedūrų, po traumų, gimdyvėms esant komplikuotam gimdymui ir net patiems mažiausiems – kūdikiams ir vaikams, gydomiems traumatologijos, ortopedijos, neurochirurgijos ir onkologijos skyriuose.Kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatoriai, Lietuvos šeimos gydytojai ragina didžiųjų švenčių akivaizdoje pasirūpinti ne tik artimaisiais, bet neužmiršti ir sunkiai sergančių, kuriems pati didžiausia dovana, gelbstinčia gyvybę, gali būti jūsų kraujas.Laidoje dalyvauja kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ viena iniciatorių, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, šeimos gydytoja Justė Latauskienė ir Santaros klinikų kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.Ved. Laura Adomavičienė

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. 1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi.Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Šalis, suvienyta geležimi ir krauju ir pavėlavusi į kolonijų dalybas. Valstybė, po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare degusi revanšizmu ir patikėjusi mitu apie išdavystę ir dūrį į nugarą. Šalis pagimdžiusi totalitarinį nacių režimą, sąjungoje su Sovietų Sąjunga įžiebusi Antrąjį pasaulinį karą ir įvykdžiusi Holokaustą. Geležinės uždangos pusiau padalinta valstybė. Pavyzdys, kaip atgailauti ir susitaikyti su siaubinga istorija. Vieningos Europos projekto ramstis. Ostpolitik kaip suartėjimo su Sovietų Sąjunga skatinant pokyčius architektė. Europos Sąjungos didžiausia ekonominė galia. Šalis, kurią vieni laiko pavyzdžiu, o kiti smerkia dėl daugelio dalykų – nuo politikos pabėgėlių ir migrantų klausimu, iki pacifizmo ir santykių su autoritariniais režimais. Tad šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ apie tai, kaip suprasti šiandieninę Vokietiją.Ved. Donatas Puslys

Rytų Ukrainoje tęsiasi sunkūs, daug aukų reikalaujantys mūšiai, Rusija susiduria su aršiu ukrainiečių pasipriešinimu. Tuo metu Maskva tęsia masines atakas prieš civilinės infrastruktūros objektus.Kaune tęsiasi hakatonas, skirtas retų ligų keliamiems iššūkiams spręsti.Kodėl ženkliai padaugėjo vagysčių iš parduotuvių?Prasidėjus Europos atliekų mažinimo savaitei Aplinkos ministerija ragina mažinti tekstilės vartojimą.Klaipėdiečiams siūloma nuomotis kalėdinę eglę, o šventei pasibaigus, medelį grąžinti ir atgauti pusę sumokėtos sumos.Margionių kaimo bendruomenė renka lėšas sudegusio klojimo teatro atstatymui.Ved. Madona Lučkaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Pokalbis su knygos „Gyvatės kojos“ autorėmis apie žmonių, turinčių negalią, gyvenimo pasakojimus.Kultūros centrų asociacijos apklausa parodė, kad daugumai kultūros centrų su energetiniu sunkmečiu savivaldybės padės susidoroti, tačiau yra ir kritinių situacijų.Stasio Eidrigevičiaus centrui išrinkta vadovauti Vaida Andrijauskaitė. Kokią centro veiklos viziją ji mato?Kaune prasideda tarptautinis „Auros“ šokio festivalis.Praėjusią savaitę valdantieji pateikė paramos verslui projektą, kuriame numatoma, kas toliau galės naudotis 9 proc. lengvatiniu PVM tarifu. Į šį sąrašą nepateko daugybė kultūros paslaugų teikėjų. Kodėl?Pirmoji Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija įteikta rašytojui Bernardui Gailiui už trilerį „Kraujo kvapas“.Laura Budreckytė išleido albumą „Vokologija. Pagalba su balsu“, kuraime parengtos balso lavinimo užduotys, įtraukiant muzikos terapijos elementus.„Kauno valstybinė filharmonija ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ publikai pristatys tarptautinį projektą, kurtą kartu su „Royal Philharmonic Orchestra“.Ved. Marius Eidukonis

KRAUJO, ugnies ir brutalizacijos takai Geriausių Tautų Respublikoje siekė iki pat Vengrijos, kur intrigų, skandalų ir šmeižto apsuptyje gyvavo legendomis apjuosta Tansilvanijos magnatė, Elžbieta Batorė. Jos vardui dažnai klijuojama kosminė 650-ies aukų etiketė, o tai moterį pastatytų į efektyviausių serijinių žudikų gretas. Tačiau gali būti, kad Elžbieta tapo vienos didžiausių šmeižto kampanijų viduramžiais auka, o jos paveldą vis dar juodina kas tik netingi - muzikos grupės, kompiuteriniai žaidimai, komiksai ir poemos, filmai, serialai ir teatro pjesės. Kas iš tikrųjų buvo Elžbieta Batorė - sadistė, ar auka? Kuo jos gyvenimas susijęs su Geriausių Tautų Respublika? Ir kurį Tarantino filmą primena ši istorija? Iliustracija: @beaniesnmen Muzika: NaturesEye, Lesfm, Gregor Quendel, SoundGalleryByDmitryTaras, Gioele Fazzeri, StringerBell, Lexin Music, Nesrality, Guilherme Bernardes, Scott Buckley, szegvaria, Tom Aldrich, astrofreq, Muzaproduction

Lenkija ir toliau bando išsiaiškinti milžiniškos katastrofos didžiausioje šalies upėje priežastis. Apie aktualijas kaimyninėje Lenkijoje – pokalbis su kolega Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.„Svarbus pokalbis“: apie branduolinę situaciją kalbės ekspertas Romas Švedas.Ką gali parodyti kraujo tyrimai? Santaros vidaus ligų gydytoja paaiškins, kokie nemokami tyrimai priklauso gyventojams ir kokias ligas jie gali signalizuoti.Į Marijampolę grįžusi Rugilė Navickaitė atrado keramiką: tai ne tik būdas užsidirbti, bet ir kalbėti apie aktualias problemas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šventiniais savaitgaliais itin trūksta kraujo – primena Kraujo centras.Bendrovė „Vilmorus“ skelbia naujausius reitingus.Atšilus orams policijos pareigūnai sulaukia vis daugiau skundų dėl naktimis transporto priemonių keliamo triukšmo, neleidžiančio gyventojams ilsėtis.Jūrininkų dieną – apie romantiką jūroje ir sunkią bei pavojingą jūrininko profesiją, kiek ji patraukli šiandien.Seime svarstant, ar įpareigoti viešojo transporto paslaugų teikėjus pirkti neįgaliesiems pritaikytus autobusus, vežėjų atstovas sako, kad pirmiausia reikia sutvarkyti šaligatvius ir kelius.Ved. Gabija Narušytė

„Na... Labiausiai man kelia nerimą, kad nematau sėkmingos šito karo pabaigos. Dažnai pagalvoju, kad su vyrais gyvename netikrame saugume. Dabar mums gerai sekasi. Senokai nepatyrėm rimtų nuostolių, patys sėkmingai vykdome operacijas, gana gerai jaučiame priešų pajėgas ir nuspėjam planus. Manau, šiuo metu jie dar nežino, kur tiksliai mes esam, kiek tiksliai mūsų yra. Bet kartu jaučiu, kad čia tik laiko klausimas. Iš tikrųjų jie spaudžia mus, vis glaudžiau apsupa. Dažnai įsivaizduoju, kaip kažkoks man nepažįstamas žmogus palengva braižo mano tėvūnijos kontūrus, ramiai nustatinėja, ryškina taikinį žinodamas, kad niekur mes nepabėgsim. Tam žmogui davus komandą, mums bus baigta. Tai mane labai baugina“, – byloja Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ir tvirtina, kad jis nevertas vado vardo, jei nesugebės to nematomo priešo apgauti. O tas priešas rimtas – MGB majoro Andrejaus Sovetovo vadovaujama smogikų grupė, kurios gretose ir ypatingas ginklas – agentas Maskva.Istoriko, publicisto, rašytojo Bernardo Gailiaus knyga „Kraujo kvapas“ nukelia skaitytoją į 1949 metų okupuotą Lietuvą. „Mažosios Europos pokalbiuose“ šįkart su rašytoju kalbamės apie tai, kaip sukurti gerą istorinį trilerį, pagrindinių herojų portretus, taip pat atskleisti blogio tapmsą. Kokią įtaka autoriui darė trilerių meistrai Ianas Flemingas ir Johnas Le Carre? Ar geras trileris visų pirma yra ne raumenų, o protų kova? Ar istorija apie Lietuvos partizanines kovas gali sudominti ir užsienio skaitytoją? Analizuojame, kaip grožinė literatūra kuria istorinį pasakojimą ir kas idealistą pastūmėja išdavystės link.Ved. Donatas Puslys

Ryto allegro.Kultūrinės spaudos apžvalga.Medijų meno festvalyje ENTER – medijuoto meno ir karo kontekstai.Didžiosios Kovos apygardos partzanų parko miške – Mikalojaus Konstantno Čiurlionio simfoninė poema „Miške“.Knygų apžvalgos rubrikoje: Bernardo Gailiaus trileris „Kraujo kvapas“ ir Raimondo Paknio albumas „Mūro istorijos“.„Open House Vilnius“: Kokius rebusus sprendžia šiuolaikiniai architektai?Beveik 70 tūkstančių eurų – tek Lietuvos kultūros insttutas šįmet paskyrė naujiems nacionalinės literatūros vertmams į užsienio kalbas. Išplėsta ir vertmų geografja: nuo Ukrainos iki Islandijos.„River CleanUP Lietuva”: šokiruojantys Lietuvos upių ir jų pakrančių radiniai. Kokie taršalai kelia didžiausią grėsmę žmogui ir visai ekosistemai?Ved. Laura Kešytė

Pirmadienį (gegužės 2 d.) „Tiek žinių” vedėjas Timūras pasakoja apie Rusijos nesėkmių savaitgalį Ukrainoje ir savo žemėje, po truputį judančią evakuaciją iš Mariupolio, nevaržomais kraujo donorais pagaliau galinčius tapti homoseksualus ir planą didinti jūsų pajamas. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/8Tp1A3MlaUY Pirmadienį #TiekŽinių

Alessandro Baricco. „Be kraujo“. Vertė Pranas Bieliauskas.Tai rūsti dviveiksmė baladė su vesterno elementais. Keturi ginkluoti vyrai atvažiuoja į Mato Rucho sodybą ir žvėriškai nužudo Manuelį Roką bei jo mažametį sūnų. Gyva lieka tik Nina. Po kelių dvidešimtmečių ji susiranda vieną iš žudikų... Skaito aktoriai Virginija Kochanskytė ir Liubomiras Laucevičius.

Alessandro Baricco. „Be kraujo“. Vertė Pranas Bieliauskas.Tai rūsti dviveiksmė baladė su vesterno elementais. Keturi ginkluoti vyrai atvažiuoja į Mato Rucho sodybą ir žvėriškai nužudo Manuelį Roką bei jo mažametį sūnų. Gyva lieka tik Nina. Po kelių dvidešimtmečių ji susiranda vieną iš žudikų... Skaito aktoriai Virginija Kochanskytė ir Liubomiras Laucevičius.Alessandro Baricco. „Be kraujo“. Skaito Virginija Kochanskytė ir Liubomiras Laucevičius.

Alessandro Baricco. „Be kraujo“. Vertė Pranas Bieliauskas.Tai rūsti dviveiksmė baladė su vesterno elementais. Keturi ginkluoti vyrai atvažiuoja į Mato Rucho sodybą ir žvėriškai nužudo Manuelį Roką bei jo mažametį sūnų. Gyva lieka tik Nina. Po kelių dvidešimtmečių ji susiranda vieną iš žudikų... Skaito aktoriai Virginija Kochanskytė ir Liubomiras Laucevičius.

Neseniai pasirodė istoriko, publicisto ir rašytojo dr. Bernardo Gailiaus pirmasis romanas „Kraujo kvapas“. Tai prikaustantis trileris apie Lietuvos partizanų vado Andriaus Karnausko-Drakono ir jo bendražygių pastangas išlikti nuožmaus, klastingo MGB smogikų persekiojimo akivaizdoje. Ką reiškia parašyti romaną apie partizanų karą, net jei tai nėra istorinis romanas griežtąja prasme? Kaip šis kūrinys siejasi su ankstesnėmis B. Gailiaus knygomis – „Partizanai čia ir dabar“ (2006), „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ (2017)? Ar Drakonas yra tipinis partizanas-herojus, kokį mes įprastai įsivaizduojame? Kodėl patriotinis idealizmas neapsaugo nuo išdavystės? Kaip pasikeitė mūsų visuomenės požiūris į partizanų karą per Nepriklausomybės laikotarpį? Apie tai – pokalbis su B. Gailiumi.Ved. Simas Čelutka

Kraujo centrui trūksta kraujo - Nacionalinio kraujo centro atstovė Viktorija Plungytė kviečiama atvykti į kraujo donorystės akciją Alytuje.

Nacionalinis kraujo centras Vilniaus „Akropolyje“ atidarė mobilų vakcinacijos punktą.Publicistas Tomas Venclova apie 2021 metus.Sakartvelo Naujųjų metų sutikimo tradicijosVed. Aleksandras Dvojeglazovas

Į šalies elevatorius jau suvežta didžioji dalis šiųmečio javų derliaus. Supirkimo kainos rekordinės, tačiau laboratorijose atlikti kokybės tyrimai ūkininkų nedžiugina. Derlius žymiai prastesnės kokybės, nei pernai. Beveik pusė jo tinkama tik pašarams. Dėl to pavyksta įvykdyti ne visus pardavimų užsakymus.Baltarusijos Vyriausybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje kartas nuo karto pasirodo žinutės apie dėl Lietuvos tiesiamos spygliuotos vielos pasienyje nukentėjusius gyvūnus. Ar patikima ši informacija ir kokia tikroji padėtis pasienyje, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Nacionalinio kraujo centro mobili ekspertų komanda, per vasarą keliavusi po Lietuvą ir paskiepijusi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių nuo koronaviruso (COVID-19), veiklą baigia šiandien Vilniuje. Tai – paskutinė galimybė norintiems pasiskiepyti vienos dozės „Janssen“ vakcina lauko palapinėje, nes nuo šiol bus skiepijama Nacionalinio kraujo centro skyriuose. Tradiciškai gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami tapti kraujo donorais ir padėti pacientams aukodami visų grupių kraujo, kurio nuolat trūksta gydymo įstaigose. Studijoje šio centro direktorius Daumantas Gutauskas.Šiandien į Lietuvą atvyksta Danijos princesė Mary. Tarp kitų susitikimų, renginių - Vilniuje ji atidarys danų tapytojų parodą. Joje 44 darbai, kurių brangiausio vertė siekia 800 tūkst. Eurų, Jie bus eksponuojami Vilniaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje nuo šiandien iki lapkričio 7 dienos. Paveikslus parodai „Bundančios tautos. Danų tapybos „aukso amžius“ paskolino šios šalies Nacionalinė galerija. Ją organizuoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Danijos nacionalinė galerija. Apie šią parodą išsamiau Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė.Užsienio naujienų apžvalga. Lukas Kivita.Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo interviu apie jo naujas pareigas - Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas ir Bažnyčios indėlį aiškinant visuomenei siaučiančios pandemijos iššūkius ir kelius ją sumažinti bei įveikti.Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.DAINA, reklamaSporto naujienos. Marius Andrijauskas.Daugėja maitinimo įstaigų vengiančių tikrinti galimybių pasus, praneša maisto inspektoriai. Praėjusią savaitę pažeidimų skaičius išaugo trigubai, jų daugiausiai Vilniuje. Tikrinamos ir mažesnės maisto prekių parduotuvės, kuriose nereikia galimybių paso, ten nustatomi saugos nesilaikymo pažeidimai. Plačiau Edita Vitė.Savaitės komentaras. Autorius - „Verslo žinių“ apžvalgininkas Ramūnas Terleckas.Ved. Rūta Kupetytė

Profilaktiškai vaikų sveikatą pradėję tikrinti medikai pastebi, kad po nuotolinio mokymosi daliai suprastėjo rega, sukrypo stuburai, padaugėjo vaikų turinčių antsvorį. Vaikų medicininių pažymų galiojimas pernai buvo pratęstas iki metų pabaigos. Šiemet tokios tokios tvarkos nebus, kadangi padaugėjo vaikų su uždelstomis ligomis. Plačiau Edita Vitė.Per pandemiją žmonės išmoko derinti darbą ir poilsį, sako specialistai. Pastebima, jog vasarą vis daugiau darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, o tam renkasi ne namus, bet pajūrį. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas iš Klaipėdos.Europos Sąjungos Skaitmeninis COVID pažymėjimas palengvins saugų ir laisvą piliečių judėjimą ES. Visose ES valstybėse narėse jis bus prieinamas nuo 2021 m. liepos 1 d. Kaip jį gauti, kam jis bus išduodamas, kaip jis bus naudojamas,- komentuos Sveikatos apsaugos ministro patarėja Asta Riukienė.Savaitės orai. Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Kokių džiaugsmų bei rūpesčių sukėlė ilgasis savaitgalis. Pokalbis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Vedrickas bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.Verslo laikas. Darius Matas.Kraujo centrams drastiškai trūksta visų grupių kraujo. Santaros klinikų Kraujo centro vadovė, gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė ir Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.Sporto pranešimai.Marius Andrijauskas.Gyvūnų daugintojai iš trečiųjų šalių vis aktyviau skverbiausi į Europos sąjungos šalis. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš Europos Komisijos gavo informaciją apie galimai nelegalią šuniukų prekybą iš Serbijos ir yra fiksuoti net keli atvejai, kai iš trečiųjų šalių buvo bandoma įvežti nelegaliai parduotus gyvūnus augintinius. Mėginimas neteisėtai įvežti augintinius iš Serbijos užfiksuotas ir Lietuvoje. Su gyvūnų globėjais ir kontrolę vykdančiais specialistai bendravo žurnalistė Edita Vitė.Savaitės komentaras. Autorė – organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.Ved. Edvardas Kubilius.

Būti Viešpaties pusėje yra išlikti ištikimiems, kai aplinkiniai pasiduoda Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą

Prieš mėnesį su COVID-19 susidūręs žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas šiandien gydosi namuose.„Gydausi dvipusio plaučių uždegimo pasekmes. Kasdien vaikštau į reabilitacijos užsiėmimus - mankšta, masažas, haloterapija, tai yra kvėpavimas druskos kambaryje. Padeda. Jaučiuosi geriau, tačiau ilgiau kalbėti dar sunku. Tad su draugais dažniausiai ryšys – trumposios žinutės. Liga kainuoja. Ir vaistai, ir tyrimai. Štai šiandien poliklinikoje ėmė kraujo tyrimams, kad šeimos gydytoja galėtų palyginti gydymo rezultatus su ankstesniais. Visi tyrimai mokami, tai man kainavo be 8 cnt lygiai 100 eurų. Gerai, kad aš galiu susimokėti, tai gydytoja turės ką pasakyti ir patarti, kaip gydytis toliau“, – socialiniuose tinkluose visai neseniai rašė V. Kvietkauskas.Sunkia COVID-19 ligos forma persirgusių asmenų Lietuvoje yra tūkstančiai ir nemaža dalis jų dar ir šiandien kovoja su ligos pasekmėmis. Iš ligoninės gydytis į namus išleisti pacientai pagalbos pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Būtent pastarieji stebi pacientų sveikatos būklę, konsultuoja, skiria tyrimus. Kokie COVID-19 liga persirgusiems pacientams tyrimai ir paslaugos yra mokami, o kurie – ne? Ar nemokamų paslaugų yra gana? Kokios reabilitacinės paslaugos priklauso persirgusiems sunkia COVID-19 ligos forma. Laidoje dalyvauja: žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, šeimos gydytojas Gediminas Urbonas; sveikataValstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aira Mečėjienė.Ved. Laura Adomavičienė

Šiandien, gruodžio 17 dieną „Tiek žinių” laidoje Timūras pasakoja apie pakoreguotą biudžetą, Seimo viešbučio likimą, kraujo donorų stygių ir rekordinę pūgą Amerikoje.

Ar koronavirusas pasiekė piką ?Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seimo valdyba spręs dėl greitesnio nuotolinio darbo įteisinimo, „valstiečius“ bandys įtikinti nestabdyti Seimo statuto pataisų.Koronavirusu persirgę žmonės gali būti donorais ir paaukoti kraujo plazmos Santaros klinikų Kraujo centre, siekiant efektyviau gydyti šia infekcine liga sergančius žmonės.Vaiko teisių specialistai pastebi, kad per pandemiją padaugėjo paliekamų kūdikių. Per paskutinį mėnesį gyvybės langeliuose buvo palikti keturi naujagimiai skirtinguose Lietuvos miestuose.Kaip naujoji valdžia planuoja socialinę politiką, kas bus daroma su socialinėmis išmokomis, kaip bus mažinama socialinė atskirtis.Koronavisusas pasaulyje: nuo COVID-19 mirė Serbijos religinis lyderis, Meksikoje fiksuojami dideli mirčių skaičiai, aiškėja, kad Australijoje karantinas paskelbtas dėl "melagingo" užsikrėtusio pranešimo Pasaulinis bitučių žemėlapis - siekiama jas apsaugoti nuo išnykimo.Lietuvos miestai ruošiasi kalėdinėms šventėms ir puošia egles. Daug kur uždraudus Kalėdines muges ir planuojant nuotolinį įžiebimą, švenčių organizatoriai šiais metais žada daug staigmenų.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Kodėl valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis atsisako Seimo nario mandato?Seime pristatydamas kandidatę į premjeres Ingridą Šimonytę prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad pirmas ir neatidėliotinas naujos Vyriausybės uždavinys – koronaviruso suvaldymas.Blogėjant epidemiologinei situacijai Seimas svarsto galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Dabar Seimo statutas leidžia nuotoliniu būdu rengti tik komitetų, komisijų, Seimo valdybos posėdžius. Parengus Seimo statuto pataisą, po ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo Seimo pirmininko nurodymu būtų užtikrinta galimybė parlamentarams prisijungti prie Seimo posėdžio nuotoliniu būdu.Ko švietimo sistema tikisi iš naujojo Švietimo, mokslo ir sporto ministro? Švietimo bendruomenių atstovai teigia pirmiausia iš naujojo ministro laukiantys konstruktyvaus dialogo, kuriame dalyvautų pedagogų, aukštojo mokslo, moksleivių tėvų atstovai.Koronavirusu persirgę žmonės gali būti donorais ir paaukoti kraujo plazmos Santaros klinikų Kraujo centre, siekiant efektyviau gydyti šia infekcine liga sergančius žmonės.Kokią Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkėje užims Lenkijos ir Vengrijos siekis blokuoti ES biudžeto priėmimą?Bažnyčiose pradėti pardavinėti kalėdaičiai. Žmonės suskubo juos pirkti, bijodami, kad dėl karantino bus uždarytos bažnyčios.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Vaisto nuo COVID-19 nėra, tačiau visame pasaulyje atliekami klinikiniai tyrimai su jau žinomais keliais vaistais ir gydymo metodais. Vienas jų – kraujo imuninės plazmos donorystė, kai pasveikusių nuo šio koronaviruso plazma yra perpylama sunkiai sergančiam pacientui. Lietuvoje toks perpylimas dar nebuvo atliktas, bet pasveikusieji jau tampa donorais.Daugiau apie kraujo plazmos donorystę bei kitus vaistus, su kuriais atliekami klinikiai tyrimai, pasakoja Santaros klinikų COVID-19 procesų vadovas prof. Laimonas Griškevičius ir Santaros klinikų Kraujo centras vadovė Lina Kryžauskaitė.Ved. Sigita Vegytė.

Prie įprastai žiemą plintančių užkrečiamųjų ligų šiemet prisidėjo ir po visą pasaulį plintantis naujas virusas. Laidoje girdėsite, kaip patariama saugotis naujojo viruso: trumpa atmintinė, kurioje pagrindinės rekomendacijos visiems žmonėms. Žolininkė Nijolė Degutienė patars, kaip liaudiškomis priemonėmis stiprinti imunitetą ir namuose naikinti virusus.Kitas pasakojimas laidoje – apie kraujo ligą hemofiliją. Kraujo ligos žmonėms kelia didelį siaubą, nes jos siejamos su sunkiu alinančiu gydymu, dideliu mirtingumu. Hemofilija – paveldima kraujavimą sukelianti liga, kuria serga vyrai, o moterys yra ligos pernešėjos. Žmonės, kuriems diagnozuota ši liga, gali gyventi visavertišką gyvenimą, tačiau kas antrą dieną turi į veną susileisti specialių vaistų. Šiuos vaistus sergantieji susileidžia patys. Tą padaryti išmoksta net ir vaikai! Tačiau vis dar susiduriama su absurdiškomis situacijomis: mokyklos teritorijoje to padaryti negalima. Apie tai laidoje – VU ligoninės Santaros klinikų gydytoja hematologė med.m. dr. Sonata Šaulytė-Trakymienė ir Lietuvos žmonių, sergančių hemofilija, asociacijos prezidentas Egidijus Šliaužys.Ved. Rasa Pekarskienė.

Naujuosius metus vieni pasitiksime prie puošnaus stalo, kiti – skubėsime prie eglutės miesto aikštėje, treti – vakarosime prie židinio sodyboje. Dizainerė Jolanta Talaikytė siūlo būti drąsioms ir rinktis ryškių spalvų paletės drabužius ir aksesuarus, kurie garantuos išskirtinumą.Frazė „klimato krizė“ šiemet nuskambėjo garsiai, tačiau ar reikšmingi buvo politikų ir mūsų pačių veiksmai šiai problemai spręsti? Kraujo donorystės centrai pastebi, kad šventiniu laikotarpiu pradeda trūkti kraujo aukojančių žmonių.Per šventes suvalgome daugiau nei įprasta saldumynų. Ar tai kenkia? Taip pat laidoje girdėsite šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau įdomių ir naudingų dalykų.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Jaunas žmogus Tadas Bybartas, išbandęs žadėtą laimę užsienyje, visgi pasirinko gimtąjį kraštą, Šakius. Su Šventomis Kalėdomis sveikina kardinolas Sigitas Tamkevičius. Socialdemokratų darbo partija šventinius atvirukus siunčia su besišypsančiu, aštrius dantis demonstruojančiu bebru. Šį jiems primestą „ūsuotųjų bebrų“ epitetą socialdarbiečiai prisijaukino ir nutarė pasirinkti partijos simboliu. Interviu su receptų knygą išleidusia abituriente. Šventiniu laikotarpiu - gruodį ar sausį dažnai organizuojami įvairūs darbo kolektyvo vakarėliai. Neformalioje aplinkoje galima ne tik pabendrauti su kolegomis, bet ir elgiantis tinkamai, pelnyti vadovo prielankumą, sako etiketo ekspertai. Kraujo donorystės centrai pastebi, kad šventiniu laikotarpiu pradeda trūkti kraujo aukojančių žmonių. Kodėl donorai ateinančiomis dienomis tokie laukiami ir kuo svarbūs nuolatiniai kraujo donorai? Vilniaus oro uostas atidarė pirmąją tokią šalyje, oficialią orlaivių stebėjimo aikštelę. Kokios žymių Lietuvos žmonių šių švenčių tradicijos? Ved. Darius Matas.

Mauglis buvo auginamas pagal džiunglių įstatymą, tačiau ilgainiui jis suprato, kad jo vieta tarp žmonių. Beveik kiekvienas iš mūsų esame pasijutę maugliais. Laidoje su Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ įkūrėja ir vadove Aušra Stančikiene ir keturiskart pasaulio neįgaliųjų fitneso čempionu Viktoru Topol kalbamės tema „Aš ir tu vieno kraujo“. Aušra pasakoja, kad pirmąkart pasijautė Mauglio kailyje, kai vaikystėje suprato, kad mergaitės negali būti kunigu. Vėliau sekė daugybė gyvenimo posūkių, kurie keitė požiūrį tiek į save, tiek į kitą. „Be jo nebūtų manęs“, - apie tėtį, kurio net veido neatsimena, sako Viktoras, -„ nepykstu ant jo visai.. Visos patirtys ir netektys užgrūdina, svarbu – teisingai išmokti pamokas...“. „Maugliškumas – tai yra įvairovė. Labai svarbu artimos aplinkos ir šeimos palaikymas“, - pasakoja Aušra. Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.

Alytaus rajono Miklusėnų kaimo ūkininkai skundžiasi, kad blogai buvo informuoti, jog pieną pilti į srutų duobes.Aplinkos ministras: padangų gaisravietėje užterštas vanduo bus perpumpuotas į uždarus rezervuarus, ištirtas ir laukiama mokslininkų rekomendacijų, kaip jį išvalyti. Kodėl Vilniaus gatvėse pilamas smėlio ir druskos mišinys, kai to nėra nei vienoje ES šalių sostinėje. VU ligoninės Santaros klinikos: Kraujo centre kritiškai trūksta visų grupių kraujo. Kodėl šiandien Lietuvos gatvėmis išskirtiniais numeriais pasipuošę važinėja per du tūkstančiai istorinių automobilių? Sportas. Laidos vedėja M. Lučkaitė.

Rugsėjį pasaulyje minimos piktybinių kraujo ligų žinomumo dienos. Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje didėjo. Kas padeda gerinti gydymo rezultatus ir su kokiomis problemomis susiduriama iki šiol, laidoje pasakoja centro direktorius, gydytojas hematologas Laimonas Griškevičius.Dauguma žmonių, sužinoję, kad serga vėžiu, jaučiasi sugniuždyti. Pagalbos reikia ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms – diagnozė dažnai radikaliai pakeičia nusistovėjusį gyvenimą. Apie tai, kokios psichologinės pagalbos sulaukia sergantieji ir jų artimieji, kalba Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA), Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ ir Kaniterapinės pagalbos centro atstovai. Ved. Karolina Panto.

Šventojo Rašto ištrauka, kurią palydi dvasininkų ir teologų komentarai, pokalbiai apie tikėjimo kelionę ir kasdienybės stebuklus. Šioje laidoje, dar iki pasirodymo knygynuose, pristatomos ir skaitomos naujausios religinės knygos, pateikiama išsami informacija apie krikščioniškųjų švenčių turinį ir prasmę, supažindinama su iškiliausiomis Katalikų bažnyčios asmenybėmis.

Režisierė Lina Plioplytė šiuo metu filmuoja filmą apie mėnesines. 3 skirtingos veikėjos filme pasakos apie egzistuojančias stigmas, apipynusias mėnesines. Lina jau daugiau nei metus keliauja aplink pasaulį, siekdama pažinti skirtingų kultūrų požiūrį ir įsitikinimus, susijusius su mėnesinėmis. Apie tai, ką ji pamatė ir atrado – klausykite šiame epizode. Paremk Nebegėdą: https://patreon.com/nebegeda

„Radijo popietė“: Vilniuje įkurtas renesanso laikų sodas.Prieš savaitę LDK Valdovų rūmuose visuomenei pristatytas renesanso laikų sodas. Jame vaistiniai augalai, gėlės, medžiai, kokie augo rūmuose prieš beveik 500 metų. Kuo įdomus augalų komponavimas, kaip parinktos gėlės ir medžiai, ar galime ir patys susikurti namuose panašaus sodo fragmentą? Atsakys Valdovų rūmų dendrochronologė dr. Rūtilė Pukienė.Kraujo donoru gali tapti ir šuo ar katė – taip Lietuvoje gyvūnai padeda vieni kitiems. Ką dar turėtų žinoti apie savo gyvūnų sveikatą jų šeimininkai, paaiškins „PetCity“ veterinarijos klinikos gydytojas Laimutis Paulauskas.Vedėjai Alvyda Bajarūnaitė ir Arvydas Urba.

„Radijo popietė“: Vilniuje įkurtas renesanso laikų sodas.Prieš savaitę LDK Valdovų rūmuose visuomenei pristatytas renesanso laikų sodas. Jame vaistiniai augalai, gėlės, medžiai, kokie augo rūmuose prieš beveik 500 metų. Kuo įdomus augalų komponavimas, kaip parinktos gėlės ir medžiai, ar galime ir patys susikurti namuose panašaus sodo fragmentą? Atsakys Valdovų rūmų dendrochronologė dr. Rūtilė Pukienė.Kraujo donoru gali tapti ir šuo ar katė – taip Lietuvoje gyvūnai padeda vieni kitiems. Ką dar turėtų žinoti apie savo gyvūnų sveikatą jų šeimininkai, paaiškins „PetCity“ veterinarijos klinikos gydytojas Laimutis Paulauskas.Vedėjai Alvyda Bajarūnaitė ir Arvydas Urba.

Ilgą laiką kelionine infekcija laikytas hepatitas E – nebėra vien tik besivystančių kraštų liga. Ji nustatoma Europoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Mūsų šalyje ji nėra diagnozuojama, nes nėra diagnostikos priemonių.Hepatitu E galima užsikrėsti suvalgius netinkamai termiškai apdorotos mėsos – kiaulių ir šernų mėsoje šio užkrato aptinkama beveik iki 50 procentų tirtų mėginių. Kalbinti specialistai išsamiai aptars hepatito E – kepenų veiklos sutrikimus sukeliančios virusinės ligos – plitimo problematiką. Europoje šios ligos diagnostikos mastai yra dideli, o mūsų šalyje ji nediagnozuojama patikimais diagnostikos metodais, tik įtariama pagal ligonio jaučiamus simptomus ir kitus tyrimus. Laidoje kalbėsime apie galimus užsikrėtimo kelius ir apie apsisaugojimo būdus – kad žinotume, kaip vasaroti ir atostogauti saugiai.Laidoje dalyvaus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Serologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Jūratė Buitkuvienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, su Nacionalinio kraujo centro Kraujo ir jo komponentų ruošimo skyriaus vedėja Zita Dambrauskiene aptarsime kraujo donorų tyrimus – dėl kokių ligų plitimo kraujas yra tiriamas.Ved. Rasa Pekarskienė.

Ilgą laiką kelionine infekcija laikytas hepatitas E – nebėra vien tik besivystančių kraštų liga. Ji nustatoma Europoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Mūsų šalyje ji nėra diagnozuojama, nes nėra diagnostikos priemonių.Hepatitu E galima užsikrėsti suvalgius netinkamai termiškai apdorotos mėsos – kiaulių ir šernų mėsoje šio užkrato aptinkama beveik iki 50 procentų tirtų mėginių. Kalbinti specialistai išsamiai aptars hepatito E – kepenų veiklos sutrikimus sukeliančios virusinės ligos – plitimo problematiką. Europoje šios ligos diagnostikos mastai yra dideli, o mūsų šalyje ji nediagnozuojama patikimais diagnostikos metodais, tik įtariama pagal ligonio jaučiamus simptomus ir kitus tyrimus. Laidoje kalbėsime apie galimus užsikrėtimo kelius ir apie apsisaugojimo būdus – kad žinotume, kaip vasaroti ir atostogauti saugiai.Laidoje dalyvaus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Serologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Jūratė Buitkuvienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, su Nacionalinio kraujo centro Kraujo ir jo komponentų ruošimo skyriaus vedėja Zita Dambrauskiene aptarsime kraujo donorų tyrimus – dėl kokių ligų plitimo kraujas yra tiriamas.Ved. Rasa Pekarskienė.

Šio meto aktualija (žinoma, kai nelyja) – vapsvos. Kaip atsiginti įkyrių vapsvų ir širšių, kurios rudenėjant neleidžia pasidžiaugti dar neatšalusiais orais – jei diena be lietaus, tai tik prisėdus lauke iškerti kavos, suvalgyti šašlykų, ledų ar arbūzo – dūzgiančių draugių prisistato bemat. Kartais atrodo, kad jos prišaukia ir kitas – pasėdėjus ilgiau, vapsvų visas pulkas susirenka. O tada jau baisu, kad ir įgelti gali. Kaip atsiginti įkyrių vapsvų ir širšių laidoje patars gamtininkė Rasa Buslavičienė. Kita tema laidoje – apie konsultacijas tiems, kurie patys neranda išeities – jei sunku pritapti naujoje mokymosi įstaigoje, jei užklupo sunki emocinė našta arba net jei sunku rasti veiklos. Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys skiriamas kalboms apie mūsų emocinę sveikatą, apie psichinę būseną, atkreiptas dėmesys į žmones, kurie yra pasiekę ribinę būseną, kai pačios juodžiausios mintys užvaldo ir nebemato galimybių toliau gyventi. Apie konsultacijas jaunimui laidoje papasakos Antakalnio poliklinikos jaunimo sveikatos centro koordinatorė ir psichologė Milda Vickutė. „Kraujo diena“ siekia įtvirtinti platesnį visuomenės supratimą apie tai, kad piktybinė kraujo liga nėra nuosprendis diagnozę išgirstantiems pacientams. Apie edukacinę konferenciją kraujo ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems – asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.

Šio meto aktualija (žinoma, kai nelyja) – vapsvos. Kaip atsiginti įkyrių vapsvų ir širšių, kurios rudenėjant neleidžia pasidžiaugti dar neatšalusiais orais – jei diena be lietaus, tai tik prisėdus lauke iškerti kavos, suvalgyti šašlykų, ledų ar arbūzo – dūzgiančių draugių prisistato bemat. Kartais atrodo, kad jos prišaukia ir kitas – pasėdėjus ilgiau, vapsvų visas pulkas susirenka. O tada jau baisu, kad ir įgelti gali. Kaip atsiginti įkyrių vapsvų ir širšių laidoje patars gamtininkė Rasa Buslavičienė. Kita tema laidoje – apie konsultacijas tiems, kurie patys neranda išeities – jei sunku pritapti naujoje mokymosi įstaigoje, jei užklupo sunki emocinė našta arba net jei sunku rasti veiklos. Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys skiriamas kalboms apie mūsų emocinę sveikatą, apie psichinę būseną, atkreiptas dėmesys į žmones, kurie yra pasiekę ribinę būseną, kai pačios juodžiausios mintys užvaldo ir nebemato galimybių toliau gyventi. Apie konsultacijas jaunimui laidoje papasakos Antakalnio poliklinikos jaunimo sveikatos centro koordinatorė ir psichologė Milda Vickutė. „Kraujo diena“ siekia įtvirtinti platesnį visuomenės supratimą apie tai, kad piktybinė kraujo liga nėra nuosprendis diagnozę išgirstantiems pacientams. Apie edukacinę konferenciją kraujo ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems – asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.

Alesandro Bariko romanas „Be kraujo”. Ištraukas skaito aktoriai Virginija Kochanskytė ir Liubomiras Laucevičius.

Alesandro Bariko romanas „Be kraujo”. Ištraukas skaito aktoriai Virginija Kochanskytė ir Liubomiras Laucevičius.

Alesandro Bariko romanas „Be kraujo”. Ištraukas skaito aktoriai Virginija Kochanskytė ir Liubomiras Laucevičius.

Alesandro Bariko romanas „Be kraujo”. Ištraukas skaito aktoriai Virginija Kochanskytė ir Liubomiras Laucevičius.

Kraujo tyrimai gali atskleisti, ar mūsų mityba yra visavertė ir su maistu gauname tinkamą kiekį vitaminų ir mineralinių medžiagų, ar tinkamai veikia mūsų virškinimo ir hormoninė sistema, galima nustatyti ir vėžinių susirgimų žymenis bei kitus tyrimus, kurie suteiktų daugiau informacijos sveikatos būklei paaiškinti. Kai kurie tyrimai yra nemokami, už kai kuriuos reikėtų sumokėti, tačiau dažniausiai tiesiog nežinome, kokią informaciją turi mūsų kraujas. Apie tai laidoje pokalbis su Laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskiene.

Kraujo tyrimai gali atskleisti, ar mūsų mityba yra visavertė ir su maistu gauname tinkamą kiekį vitaminų ir mineralinių medžiagų, ar tinkamai veikia mūsų virškinimo ir hormoninė sistema, galima nustatyti ir vėžinių susirgimų žymenis bei kitus tyrimus, kurie suteiktų daugiau informacijos sveikatos būklei paaiškinti. Kai kurie tyrimai yra nemokami, už kai kuriuos reikėtų sumokėti, tačiau dažniausiai tiesiog nežinome, kokią informaciją turi mūsų kraujas. Apie tai laidoje pokalbis su Laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskiene.

Šiandien, per Devintines – Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, tikintieji išbandomi tuo, ką poetė Giedrė Kazlauskaitė kitados gana vykusiai pavadino „Realybės šou“. Mėginama išreikšti ir pavaizduoti tai, kas gali būti viskas ir gali būti niekas.

Šiandien, per Devintines – Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, tikintieji išbandomi tuo, ką poetė Giedrė Kazlauskaitė kitados gana vykusiai pavadino „Realybės šou“. Mėginama išreikšti ir pavaizduoti tai, kas gali būti viskas ir gali būti niekas.