Podcasts about vatikano

Vakar rytą eidamas 89uosius metus mirė popiežius Pranciškus. Jau vakare į pirmą maldą už jį Vatikano švento Petro aikštėje vyko pirmoji vieša malda už popiežių po jo mirties, į aikštę susirinko tūkstančiai maldininkų. Jau žinoma, kad popiežius Pranciškus pageidavo būti palaidotas ne šv. Petro bazilikoje Vatikane, o Romos centre esančioje švč. mergelės Marijos bazilikoje.Sveikatos specialistai skaičiuoja, kad erkių platinama Laimo liga per metus užsikrėtė daugiau nei 15 tūkstančių žmonių - skaičiai išaugo 5 kartus. Be to, šiemet pirmasis sezonas, kai erkės aktyvios visus metus, tad sergančiųjų ne tik Laimo liga, bet ir erkiniu encefalitu fiksuojama jau nuo sausio.Į LRT GIRDI kreipėsi Vilniuje gyvenanti moteris, jau kelerius metus besirūpinanti savo tėčiu, kuris nevaikšto ir serga demencija. Nors dukra turi notaro patvirtiną įgaliojimą atstovauti tėvui, ji susidūrė su problema, kad bankui tokie dokumentai netiko ir paslaugos suteiktos nebuvo. Priekaištų dėl elgesio bankui turi ir Lygių galimybių ekspertai - teigia, kad į kai kurias situacija galima būtų žiūrėti lanksčiau.Nuo importo iš viso pasaulio priklausomi verslai Jungtinėse Valstijose išgyvena nežinią dėl prezidento Donaldo Trumpo muitų. Dėl išaugusių importo kaštų dalis baiminasi, ar pavyks išgyventi apskritai. Jungtinės Valstijos tęsia dvišales derybas dėl prekybos su atskiromis valstybėmis, o tęsiantis Vašingtono prekybos karui su Kinija, Pekinas Ameriką kaltina šantažu.Ved. Liuda Kudinova

Žurnalistas ir vertėjas dr. Jonas Malinauskas – ilgametis Vatikano radijo darbuotojas, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos lietuviškųjų programų atsakingasis redaktorius. Kartu su žmona prof. dr. Giedre Jankevičiūte šiemet apdovanotas Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio vardo premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Su Jonu Malinausku kalbamės apie darbą Vatikano radijuje ir bendravimą su Lozoraičių šeima, gyvenimą Romoje ir svarbias knygas, išverstas į lietuvių kalbą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

„Žinoma, kad iš anksto buvo planuota susidoroti su Zelenskiu, ir Vance'as aiškiai tam pasiruošė. Agresyvi ir pasipūtėliška teisininko laikysena, mėginimas įsiteikti savo viršininkui, reikalavimas, kad Zelenskis padėkotų prezidentui, - visos šios patyčios atrodė kaip desperatiškas siekis gauti patvirtinimą. Nepaisant visų savo turtų ir galios, Vance'as išlieka nesaugus - daugeliu atžvilgių jis dar nėra iki galo suaugęs. Atrodo, kad šis nesaugumas grindžia jo bandymą gyventi pagal savo religinius ir politinius įsitikinimus. Per susitikimą Ovaliajame kabinete jo veide buvo galima įžvelgti spindintį vilčių išsipildymą: paauglys vaidino suaugusįjį - ir jam pavyko!" Plačiau - vedamojo skiltyje.Su nerimu laukiant žinių iš Vatikano apie popiežiaus Pranciškaus sveikatą – Giedriaus Tamaševičiaus radijo atvirukas iš piligrimystės Amžinajame Mieste.Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato jo redaktorė Faustina Elena Andrulytė.„Krikščioniškos minties“ puslapis: Kevin Clarke „Mano ir jūsų išprotėjimas dėl Trumpo“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Gavėnią su knyga.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę ugdytis dorybes“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Katalikų Bažnyčios vadovybė, ypač Vatikanas, turi prisitaikyti prie šios naujos tikrovės. Trumpo Jungtinėse Valstijose vyksta staigus poslinkis nuo ankstesniame Amerikos šimtmetyje susiformavusių struktūrų link naujos populizmo suformuotos epochos. Ši slinktis turės gilių padarinių, nes iš naujo apibrėžia politinius, socialinius bei ekonominius parametrus, pagal kuriuos veikia katalikybė. Jungtinėse Valstijose ardoma ir perdėliojama tvarka, kuri iš esmės prieštarauja Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo pagrindams. Ir tai vykdo prezidentas, kuris teigia turįs ypatingą misiją „sugrąžinti Dievą į mūsų gyvenimą“." Plačiau - vedamojo skiltyje.Koks turėtų būti geras krikščionių pamokslininkas, kad uždegtų savo klausytojus ir perteiktų tai, ką nori jiems pasakyti? Artėjant Vilniaus tarptautinei knygų mugei, laidoje vieši Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Alius Jaskelevičius, išvertęs garsiojo Bažnyčios pamokslininko, šv. Jono Auksaburnio veikalus, kuriuos išleido „Katalikų pasaulio leidiniai".Gero pamokslininko temą tęsia Rosita Garškaitė-Antonowicz, apžvelgsianti lenkų katalikiškos spaudos publikaciją apie populiariausią Lenkijos pamokslininką, kuris turi milijoną sekėjų youtube – ir jo fenomeno analizę lingvistiniu, psichologiniu bei sociologiniu požiūriu.„Krikščioniškos minties puslapis“: Hugo Rahner „Žaidžiantis žmogus“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis apie Bažnyčios autoritetą.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Nieko netikėti“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kūčių vakarą popiežius Pranciškus paskelbė 2025-ųjų Jubiliejinių metų pradžią. Kas ketvirtį amžiaus Katalikų Bažnyčioje švenčiamas jubiliejus – reta proga išgyventi ryšį su tais savo tikėjimo broliais ir seserimis, kurie minėjo šią tradiciją nuo pat 1300-ųjų metų, kai, pasak legendos, į Romą atvykęs būrys piligrimų kreipėsi į popiežių Bonifacą VIII-ąjį, prašydami suteikti jiems ypatingą palaiminimą. Tačiau šios tradicijos šaknys glūdi Senajame Testamente, kuris liudija, jog kas penkiasdešimt metų būdavo skelbiamas Jubiliejus, per kurį vergai būdavo išlaisvinami, skolos nurašomos, o dirbamai žemei leidžiama pailsėti. Jubiliejinių metų piligrimai pagal tradiciją lanko šventąsias vietas, daro artimo meilės darbus ir siekia pelnyti visuotinius atlaidus. Ir nors piligrimais galima tapti, neišvykstant iš savo gimtųjų vietų, nori ar nenori, bet visi keliai veda į Romą, kuri kartu su bazilikų Šventosiomis Durimis šiemet atveria duris daugiau kaip trims dešimtims milijonų piligrimų. Tie, kurie į jubiliejaus maršrutus įtrauks ir Šv. Petro baziliką, turės ypatingą progą patirti šventovės istoriją per unikaliose jos erdvės įrengtą parodą „Petros eni“ – „Petras yra čia“. Ši paroda – tai Vatikano bendradarbiavimo su didžiosiomis informacinių technologijų bendrovėmis vaisius, o jai regimą pavidalą įgyti padėjo lietuvių kūrėjų komanda, kurios atstovai šiandien svečiuojasi mūsų laidoje. Tai – dizaino studijos DADADA vadovas Martynas Birškys ir bendrovės „Processoffice“ architektas Rokas Kilčiauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

En la 1368-a E_elsendo el la 25_26.12.2024 ĉe www.pola-retradio.org: • Nia tuta elsendo pasas en la festa, Kristnaska agordo. Ni informas pri la nunjara konkurso por la Kristnaskaj Kripetoj en Krakovo kaj ĝiaj rezultoj; pri Kristnaskaj Kripetoj el la krakova muzeo rigardeblaj en ekspozicio organizita en la sveda kastelo Kalmar; pri ekspozicio de Kristnaskaj Kripetoj en Vatikano, inter kiuj tri venis el Pollando. • De semajnoj urbojn, vilaĝojn, urboplacojn, komercajn centrojn ornamas kristnaskaj arboj kaj aliaj porokazaj dekoraĵoj. Laŭ la portalo timeout.com la plej bela Kristnaska Arbo 2024 troviĝas en la…. pola Krakovo. Pri tio ni informas sekve. • Ĉe la redakcia Kristnaska Arbo ni renkontiĝas kun Gabi Skonieczna por paroli pri libroj, ne nur tiuj el la Biblioteko Hodler, ankaŭ pri ŝiaj legoŝatoj kaj kutimoj. • Muzike ornamas nin kristnaskaj kantoj en la E-plenumo. Kantas Kaŝi „Kristnaskan kanton de esperantistoj”, kiu gajnis la unuan lokon en la lasta kantoparado. Kantas Kajto kaj internacia koruso. La elsendon finas la kristnaska kanto el Ĉeĥio, kie venontjare okazos nia Universala Kongreso de Esperanto. La programanoncon akompanas interreta foto pri la nunjaraj kristnaskaj kripetoj premiitaj en la tradicia konkurso de Krakovo. • En unuopaj rubrikoj de nia paĝo eblas konsulti la paralele legeblajn kaj aŭdeblajn tekstojn el niaj elsendoj, kio estas tradicio de nia Redakcio ekde 2003. Pere de jutubo https://www.youtube.com/results?q=pola+retradio&sp=CAI%253D, konforme al individua bezono, eblas rapidigi aŭ malrapidigi la parolritmon de la sondokumentoj, transsalti al iu serĉata fragmento de la elsendo.

Gruodžio 7 dieną Vatikane vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21-am būsimam Kardinolų kolegijos nariui, tarp kurių šį kartą nuskambės ir lietuviška pavardė. Tai – arkivyskupas Rolandas Makrickas, daugelį metų tarnavęs Šv. Sosto diplomatinėse atstovybėse įvairiose pasaulio valstybėse, nuo 2019 m. paskirtas į Vatikano valstybės sekretoriatą, o dar po dvejų metų – ypatinguoju popiežiaus Pranciškaus komisaru Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pernai balandį Rolandui Makrickui Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas suteikė vyskupo šventimus. Lapkričio 21-osios rytą, prieš pat kelionę į Indiją, būsimasis kardinolas maloniai sutiko duoti interviu Mažajai studijai.Prieš trejus metus popiežiaus Pranciškaus pradėta Vyskupų Sinodo generalinė asamblėja buvo pirmoji, kurioje tarp 370-ies Romos delegatų dalyvavo ir pasauliečiai. Prieš mėnesį pasibaigęs sinodas paskelbė galutinį dokumentą, kuriame, be kitų rekomendacijų, raginama įtraukti moteris į vadovaujančius postus, o pasauliečiams sudaryti galimybę dalyvauti tose tarnystės ir sielovados formose, kurios nereikalauja kunigystės šventimų, taip pat ir „renkant vyskupus“. Apie tai, kaip trejus metus truko Sinodas, apie sinodiškumą ir jo paskelbtas baigiamasis dokumentas priimti atskirose Europos bažnyčiose, sužinosite vedamojo skiltyje.Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą įvesti naują „kasdienybės šventųjų“ liturginę šventę (parengė Giedrius Tamaševičius).Paskutinį eilinio liturginių metų laiko sekmadienį Bažnyčia skiria Jėzaus Kristaus, visatos valdovo iškilmei. Eiliniai tikintieji šią šventę įprastai vadina Kristaus Karaliaus sekmadieniu. „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“, - sako Jėzus šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje ir čia pat priduria, kad jis yra „karalius, tam gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudytų tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. Tūkstantmečių eigoje Kristaus sekėjai – jo Bažnyčia – nevengė tapatintis su šio pasaulio valdžia. Kaip tokį persipynimą vertina šių dienų teologija, klausysimės „Krikščioniškos minties“ skiltyje. „Tėvo Antano pasakojimuose“ kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis irgi kalbės apie Bažnyčią, kadaise galingą ir įtakingą, kurios galią ir autoritetą pakirto dvasininkų skandalai. Tačiau Kristus juk sakė, kad jo karalystė ne iš šio pasaulio, kažkaip pakoreguodamas mūsų silpnybes ir nesėkmes. „Naujasis valdžios pyragas raikomas taip negražiai, kad byrančių trupinių nuo to stalo pakaks ne tik esamos tarakonų kartoms, bet ir gausybei jų palikuonių“, - sako poetas ir eseistas Antanas Šimkus, kurio apybraižą Rūšių atsiradimas išgirsite laidos pabaigoje, o pradžioje, kaip jau įprasta, Šv. Rašto skaitinys – XXXIV-ojo eilinio laiko sekmadienii ištrauka iš Evangelijos pagal Joną.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

LRT radijo mokslo rubrikoje apie radioligandus arba stebuklingąsias kulkas, kurios laikomos inovatyviu vėžio diagnostikos ir gydymo būdu.Įsivaizduokite, kad galite lengvai ir visiškai nevaržomai apžiūrėti Vatikano Šv. Petro baziliką – nuo įspūdingų pagrindinių erdvių iki tamsiausių grotų, koridorių, kriptų ir kitų lankytojams nematytų vietų. Šią unikalią galimybę suteikia bendra Vatikano ir „Microsoft“ iniciatyva, leidžianti virtualiai „pasivaikščioti“ po pačias paslaptingiausias pagrindinės Romos katalikų šventovės erdves. Reikšmingą indėlį šio projekto sėkmei įnešė ir lietuvių dizainerių bei architektų komanda, kuri, įdėjusi nemažai pastangų ir kūrybiškumo, padėjo atverti Šv. Petro bazilikos erdves pasauliui.Lapkričio 18-22 d. Lietuvos suaugusieji kviečiami mėgautis gyvenimu ir mokymusi visą gyvenimą. Suaugusiųjų mokymosi savaitės idėja yra įkvėpta XVIII a. vokiečių filosofo Imanuelio Kanto. Vis dėlto Lietuvoje mokosi permažai suaugusiųjų. Kaip juos paskatinti?

Galimybė kalbėti tokia tema radosi 2019-ųjų pavasarį, popiežiui Pranciškui nusprendus anksčiau įprasto termino atverti Antrojo pasaulinio karo laikotarpio Vatikano archyvus. Po to užslinkusi pandemija ir atnaujintas Rusijos agresyvus karas Ukrainoje temos aktualumą tik dar labiau paspartino, ir šiandien taip vadinasi nauja knyga, kurios autorius, VU Istorijos fakulteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys Arūnas Streikus šiandien vieši Mažojoje studijoje, o jį kalbina nuolatinis mūsų laidų dalyvis, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šv. Sosto Vytautas Ališauskas.Red. Rūta Tumėnaitė.

„Rugsėjo 2-13 d. Pranciškus aplankys Indoneziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą. Tai bus jo šeštasis vizitas Azijoje, leidžiantis ištesėti duotą pažadą, nes prieš ketverius metus turėjusiai įvykti kelionei sutrukdė COVID-19 pandemija. Pranciškus „savo pontifikato pradžioje aiškiai pasakė, kad nori teikti pirmenybę evangelizacijai Azijoje“, - sakė ilgametis Vatikano apžvalgininkas Johnas Thavis. Pasak jo, „iki Pranciškaus popiežius Tolimuosiuose Rytuose nesilankė daugiau kaip 20 metų.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.„Artumos“ žurnalo rugsėjo numerį pristato vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga - diskusijos danų krikščioniškoje spaudoje apie vaikų išpažinties reikalingumą (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: popiežiaus Pranciškaus laiškas apie literatūros vaidmenį ugdyme.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie vasarą.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Medžiai“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Dirigentą ir birbynininką, prof. Algirdą Vyžintą prisimena jo studentė, kanklininkė, humanitarinių mokslų daktarė Regina Marozienė.Penktadienį Biržuose atidaryta poeto, eseisto ir fotografo Alio Balbieriaus paroda „Prisilietimas prie Budizmo“.Jau 11-ą kartą pietinėje Latvijoje, visai šalia Lietuvos sienos, vyksta alternatyvios kamerinės muzikos festivalis „Sansusi“. Jis klasikinę ar šiuolaikinę akademinę muziką siūlo patirti visai netradiciškai. Apie festivalį pasakoja jo iniciatorius Armandas Silinis.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Diplomatų Lozoraičių metams paminėti. Kazys Lozoraitis net 20 metų – nuo 1972-ųjų iki 1992-ųjų – dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. Klausomės trečiojo Donato Puslio parengto ciklo „Lozoraičiai“ pasakojimo.„Kasablanka“, „Krikštatėvis“, „Kosminė odisėja“, „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai kino klasika, kurios garso takelius kūrė kino muzikos tėvai Maxas Steineris, Alexas Northas, Ninas Rota, suformavę Holivudinį skambesį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Kas traukia meno kritikės, JCDecaux Lietuva komunikacijos vadovės Karolinos Tomkevičiūtės akį? Ar ji mato poreikį meną populiarinti? Kaip apskritai menas tapo tokia svarbia jos gyvenimo dalimi? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėAlio Balbieriaus nuotrauka

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kokius garsynus Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje aptiko menotyrininkė Agnė Narušytė?Kazys Lozoraitis net 20 metų – nuo 1972-ųjų iki 1992-ųjų – dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. Kaip jis pats suvokė savo darbo prasmę? Kokia buvo Vatikano radijo svarba okupuotai Lietuvai?Kas šią savaitę skambės LRT KLASIKOS koncertų salėse?Medijų rėmimo fondas baigė paraiškų rinkimą likusiam beveik pusės milijonų eurų finansavimui.Kuo ypatingas Pintinių muziejus Anykščiuose?Klaipėdoje prasideda ketvirtasis filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“.Kokie dviejų mėnesių Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje veiklos rezultatai?Ved. Marius Eidukonis

„Prasidėjus Paryžiaus vasaros olimpinėms žaidynėms, Vatikano sporto departamentas ragina renginio metu nutraukti visus pasaulinius konfliktus ir karus, o dalyvius kviečia bendrystei ir brolybei. Liepos 24 d. paskelbtame atvirame laiške olimpinių žaidynių sportininkams oficiali Vatikano sporto asociacija Athletica Vaticana pažymėjo, kad šių metų žaidynės atidaromos „pasaulinio masto karų, įtampos ir neteisybės šešėlyje“. „Pasiūlymas dėl olimpinių paliaubų... ir pabėgėlių komandos dalyvavimas lenktynėse - tai du taikos pasiūlymai, kuriuos mes visi, didžioji sporto šeima, pakartojame šią niūrią žmonijai akimirką“, - sakoma laiške.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Apie Carito akciją, skirtą Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai, pasakoja Vilniaus arkivyskupijos Jaunojo Carito programos vadovė Miglė Remeikaitė.Kodėl norime manipuliuoti istorija? - filosofo Lauryno Peluričio komentaras.„Nepalik manęs senatvėje“: popiežiaus Pranciškaus laiškas 4-osios Paaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Trumpas - naujas religinis mesijas“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Mirė literatūrologas, semiotikas, kritikas, vertėjas Kęstutis Nastopka. Ką apie jį prisimena jo kolegos, bičiuliai?Šiandien, liepos 23-ąją, minėdama Vatikano radijo lietuviškosios redakcijos ilgamečio bendradarbio Kazio Lozoraičio 95-ąsias gimimo metines, LRT KLASIKA pradeda transliuoti 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams.Kultūros ministerijos organizuotą konkursą vadovauti Vilniaus teatrui „Lėlė“ laimėjo aktorius ir režisierius Paulius Tamolė.Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ šįkart – apie naujausio Martino Scorcesės filmo „Mėnulio gėlių žudikai“ garso takelį, kuris perteikia beveik keturių valandų epinio pasakojimo emocinį peizažą laukiniuose vakaruose.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su architektu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Rolandu Paleku. Domimės, ko reikia galimybes kuriančiam miestui ir kiek kuklumo tenka vadovo poziciją užimančiam žmogui?Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.Žagarės sinagogoje atidaryta Amerikos lietuvio menininko Andrew Mikšio fotografijų paroda „BAXT“. Nuotraukose - Žagarėje ir kitur gyvenusių romų portretai, jų gyvenamoji aplinka. Tai daugiau, kaip 20 metų trukęs menininko projektas. Prieš dvejus metus paroda buvo pristatyta MO muziejuje ir siekė apmąstyti romų situaciją Lietuvoje ir Europoje iš meninės, istorinės, socialinės perspektyvos. „Kol vienos valstybės – tarp jų ir Lietuva – nacionalinėms uniformoms dėmesio beveik neskiria bei atletus rengia principu „kad būtų patogu, pigu ir nedarytų per daug gėdos“, kitos nebijo drąsesnių dizaino sprendimų bei uniformas suvokia kaip būdą atkreipti pasaulio žiniasklaidos dėmesį dar iki pirmųjų medalių dalybų“, –apie olimpines uniformas sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Klasikos koncertų salė.Lietuvos literatūros studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslininkai rinksis į akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos“.MO muziejaus kino salė prisipildys eksperimentinio kino, performansų ir kiną, kaip ritualą, išpažįstančių žiūrovų – vyks eksperimentinio kino festivalis „Suspaustas laikas“.Šiandien, liepos 23-ąją, minėdama Vatikano radijo lietuviškosios redakcijos ilgamečio bendradarbio Kazio Lozoraičio 95-ąsias gimimo metines, LRT KLASIKA pradeda transliuoti 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Tębesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir įvairūs vieši popiežiaus Pranciškaus bei Vatikano diplomatų pasisakymai, dažnai sulaukiantys nevienareikšmiškų vertinimų, vis iš naujo iškelia klausimą, ką gali ir ko negali Šv. Sosto diplomatija didžiulio karo situacijoje.2020 m. Vatikanui atidarius Antrojo pasaulinio karo dokumentų archyvus, istorikams atsivėrė naujas tyrimų laukas. Vienas jų yra ir šiandieninis mūsų laidos pašnekovas – istorikas, Vilniaus Universiteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademios narys Arūnas Streikus, publikuojantis šiame Židinio numeryje straipsnį apie Lietuvą ir lietuviškąją katalikybę iš karto po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus sovietų reokupacijai: kaip situacija atrodė iš Vatikano perspektyvos?Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Kai pasikeičia faktai, aš pakeičiu savo nuomonę. O kaip jūs, pone?“ Ši frazė priskiriama garsiam ekonomistui Johnui Maynardui Keynesui, kurį be kita ko dar domino ir populiacijos klausimai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius demografiniai faktai smarkiai pasikeitė, bet pasaulis delsia ir neskuba pažvelgti į akis naujai tikrovei. O ji yra ta, kad mes, kaip žmonija, turime per mažai vaikų, nes gimstamumo rodikliai kiekvienoje šalyje smarkiai mažėja. Kadaise tai buvo susiję tik su europiečiais, vėliau - su pasaulio turtingaisiais, gyvenančiais Europoje, Šiaurės Amerikoje ar Rytų Azijoje. Dabar ši tendencija stebima net ir neturtingose šalyse, pradedant Jamaika ir baigiant Tailandu. Tuo tarpu nuogąstavimai dėl žmonijos nykimo kartais sukelia pasipiktinimą, neva, dar visai neseniai visi dejavo, kad pasaulis yra perpildytas, o dabar girdi jau per mažai žmonių, tad kuris variantas yra teisingas?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Liepos-rugpjūčio „Artumos“ numerį, skirtą senelių temai, pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pastabos apie Vatikano parengtą spalį vyksiančios antrosios sinodo sesijos darbinį dokumentą.„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Juergeno Moltmanno „Stebėtis ir matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčios autoritetą.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę ir schizmą“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Katalikybė turi atsikratyti „triumfalizmo erezijos“, jei nori tapti sinodiškesnė ir geriau evangelizuoti sekuliariame amžiuje“, – teigia žinomas čekų teologas ir filosofas kun. Tomašas Halikas. „Mes laikome save societes perfecta, arba tobula visuomene, kuri pernelyg linkusi pasikliauti vien tik savimi“, - sakė Halikas, kuriam Vatikano sinodo biuras neseniai pasiūlė pravesti balandžio ir gegužės sandūroje vykusį maždaug 200 klebonų iš viso pasaulio susitikimui. Plačiau - vedamojo skiltyje.Naujas „Artumos“ numeris: apie katalikišką žiniasklaidą, žurnalisto pašaukimą ir naują Kazio Lozoraičio vardo stipendiją pasakoja žurnalo vyr. redaktorius Darius Chmieliauskas.Užsienio spaudos apžvalga: kodėl mažėja moterų vienuolių pašaukimų Lenkijoje ir kas yra „užnuodoytos bendruomenės“ (parengė Giedrius Tamaševičius).Šeštinių pokalbis: kunigas Mozė Mitkevičius apie Jėzaus žengimo į dangų minėjimą apaštalo Pauliaus laiškuose.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Svarbu, kad ne ruskis...“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Balandžio 8 d. Vatikano Tikėjimo mokyklo dikasterija išleido naują dokumentą, pavadintą „Dignitas infinita – apie žmogaus orumą“. Dar iki oficialaus pasirodymo dokumentas spėjo apaugti įvairiomis spėlionėmis, mat buvo laukiama oficialios Bažnyčios pozicijos dėl šiuo metu itin dažnai linksniuojamos vadinamosios gender teorijos. Naująjį dokumentą analizuoja VU profesorius Paulius Subačius.Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pasakojimas apie netikėtą velykinę naujakrikštų bangą Prancūzijoje.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie netikėlių laimę“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Kokiomis vertybėmis šiandien vadovaujamės, „nagrinėdami laiko ženklus“? Akivaizdu, kad popiežiaus Pranciškaus raginimas nusiginkluoti kaip „moralinė pareiga“ ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo požiūris į karą ir teisingą taiką smarkiai skiriasi. „Siekdami fiktyvios taikos, pacifistai dažnai nori - sąmoningai ar nesąmoningai - nušalinti nuo atsakomybės taikos kaltininkus. Argumentai būna įvairūs, o kartais net labai moralūs, pavyzdžiui, noras išvengti tolesnių žmonių aukų. Toks argumentas dažnai iškeliamas Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą kontekste", - sakoma Ukrainos vyskupų pranešime. Ši juntama įtampa tarp Vatikano ir Ukrainos katalikų yra ne tik diplomatinė ar politinė problema. Šiandien visiems mums kyla klausimas, kur galėtume rasti pilnesnę Evangelijos išraišką mūsų istoriniame kontekste, kur matome „laiko ženklus“?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Ar Rusija kada nors buvo kitokia? Apie Rusiją po prezidento „rinkimų“ - pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalgoje - popiežiaus pasisakymo apie Ukrainą atgarsiai vokiečių katalikų žiniasklaidoje: „Kodėl popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, nepasitelkia savo paties anksčiau skelbtų idėjų?“ (parengė Giedrius Tamaševičius).„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Verbų sekmadienio paradoksą.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Pavasarybės“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Vatikano stebėtojas Massimo Faggioli nuogąstauja, kad pastarųjų dvejų metų politiniai diplomatiniai popiežiaus pasisakymai apie Ukrainą, iš dalies ir apie Izraelį, jau meta šešėlį visiems per dešimtmetį nuveiktiems darbams, jo teologinei vizijai, galimai ir būsimam sinodui, o galiausiai gali pakeisti net viso pontifikato vertinimą". Plačiau - vedamojo skiltyje.Naujas žurnalo „Artuma“ numeris: ar bažnyčioje matosi laukiamo prisikėlimo ženklų? Pokalbis su leidinio vyriausiu redaktoriumi Dariumi Chmieliausku.Spaudos apžvalga: Rusijos karo prieš Ukrainą refleksijos ir mintys apie mokytojo pasiaukojimą (parengė Laurynas Peluritis).„Krikščioniškos minties puslapis: kun. Tomašas Halikas „Velykų paradoksas ir tikėjimo krizė“.Tėvo Antano paakojimai: kun. Antanas Saulaitis SJ apie atsivertimą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės esė „Šių dienų pasaulio Kryžiaus kelias“:„Nuo drono smūgio Odesoje žuvo beveik visa Kravecų šeima: tėvai ir trys vaikai, iš kurių jauniausiajai dukrelei tebuvo septyni mėnesiai.Viešpatie, leisk mums atsiremti į Tave ir net pačiomis beviltiškiausiomis aplinkybėmis tikėti Evangelija" (8 stotis. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris).Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

En la 1305-a E_elsendo el la 05.03.2024 ĉe www.pola-retradio.org: • En la hodiaŭa trarigardo de la E-Gazetaro la atenton ni donas al la retaj gazetoj atingintaj la redakcion: la 1-aj numeroj 2024 de „Informilo por Interlingvistoj” eldonata de CED kaj de „Esperantolehti” de E-Asocio de Finnlando, al la februara numero de „Novaĵoj Tamtamas” de la Jokohama Esperanto-Rondo (JER, Hama-Rondo). • En la kulturkronikaj aktualaĵoj ni informas pri daŭranta en Manggha Muzeo en Krakovo ekspozicio de lignotabulgravuraĵoj de Utagawa Hiroshige; pri daŭra arta mecenateco de Vatikano laŭ ekzemplo de konkurso kun la temo dediĉita al la Krucovojaj Stacioj. • En la E-movada kalejdoskopo ni informas pri la nunjara ILEI-kongreso en Brazilo 2024.kongreso.org; pri Brazila Kolekto kaj aparta oferto de ĝia klubo, kompletaj E-videaĵoj kun la brazila muziko - https://www.brazilakolekto.com/. • Muzike ni prezentas el la Brazila Kolekto la E-version de la kanto „La am'” en la plenumo de Flávio Fonseca. • La programinformon akompanas interreta foto pri lignotabulgravuraĵo de Utagawa Hiroshige el la krakova ekspozicio "Du gruoj super rizokampoj". • En unuopaj rubrikoj de nia paĝo eblas konsulti la paralele legeblajn kaj aŭdeblajn tekstojn el niaj elsendoj, kio estas tradicio de nia Redakcio ekde 2003. La elsendo estas aŭdebla en jutubo ĉe la adreso: https://www.youtube.com/results?q=pola+retradio&sp=CAI%253D I.a. pere de jutubo, konforme al individua bezono, eblas rapidigi aŭ malrapidigi la parolritmon de la sondokumentoj, transsalti al iu serĉata fragmento de la elsendo.

Popiežiaus Pranciškaus pontifikate dominuoja Dievo gailestingumo tema, tad lyg ir nieko nuostabaus, kad jis pasakė, jog tikisi, kad pragaras yra tuščias. Vis dėlto socialinėje žiniasklaidoje kilo tikra ugnies audra po to, kai sausio 14 d. Pranciškus per interviu Italijos televizijai buvo paprašytas atsakyti į klausimą, kaip jis įsivaizduoja pragarą, turint omenyje jo tikėjimą, kad Dievas atleidžia visiems, kurie jo prašo. „Sunku jį įsivaizduoti“, - atsakė popiežius. - „Tai, ką norėčiau pasakyti, nėra tikėjimo dogma, bet mano asmeninė mintis: man labiau prie širdies manyti, kad pragaras yra tuščias; tikiuosi, kad taip ir yra." Po interviu socialiniai tinklai tiesiog užvirė. Netrūko kaltinimų popiežiui „universalizmu“ – Bažnyčios smerkiamu įsitikinimu, kad visos sielos patenka į dangų nepriklausomai nuo to, ar atgailavo už nuodėmes, ar ne. Plačiau - vedamojo skiltyje.Prieštaringasis Vatikano dokumentas dėl palaiminimų „Fiduccia supplicans“, sinodo atgarsiai ir priesakai katalikiškai žiniasklaidai – pirmajame šių metų „Artumos“ numeryje, apie kurį kalbėsime su žurnalo vyriausiu redaktorium Dariumi Chmieliausku.Spaudos apžvalga; apie Sausio 13-ąją ir žmogiškumą (parengė Laurynas Peluritis).Popiežiaus Pranciškaus pasisakymo apie tuščią pragarą teologiniai aspektai - kun. Juliaus Sasnausko pokalbyje su filosofu, biblistu Vytautu Ališausku.Istoriko Antano Terlecko radijo esė „Ukrainos šachmatai karo kontekste“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Prisiminus auksines dešimtojo dešimtmečio viltis, kai žlugo Sovietų Sąjunga, susivienijo Vokietija, pradėjo plėstis ES, Pietų Afrika išsivadavo iš apartheido, buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas Šiaurės Airijoje, ir viskas įvyko be kraujo praliejimo, tai, kuo pavirto pasaulis, atrodo gerokai liūdniau, o dabar ateitis atrodo ne tik liūdna, bet ir daug blogesnė: JT Saugumo Taryba paralyžiuota, karo Ukrainoje pabaigos nematyti, o vilties, kad bus išspręsta Palestinos situacija, yra mažiau nei bet kada per pastaruosius 75-erius, kraujo permerktus metus". Plačiau apie tai, kaip neprarasti šviesesnės vilties, žvelgiant į vis pavojingesnį ir aršesnį pasaulį, – vedamojo skiltyje.Laisvės gynėjų dienai skirtą „Šeštadienio komentarą“ parengęs filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas pasidalins prisiminimais apie sausio įvykius, stebėtus iš už Atlanto.Giedrius Tamaševičius, peržvelgęs prancūzų katalikų spaudą, supažindins su prieštaringai sutikto Vatikano dokumento apie palaiminimus „Fidducia supplicans“ analize.Vaclavo Havelo knyga „Begalių galia“, cituota pirmoje laidos dalyje, kelia klausimą, o gal ta „šviesi ateitis“, kurią krikščionys perfrazuotų į Dievo karalystę, nėra tokia jau tolima, o priešingai, jau seniai čia, ir tik mūsų pačių aklumas ir silpnumas neleidžia mums pamatyti jos aplink mus ir mumyse?“ Tačiau lemiamais momentais silpni ir beginkliai, nes nieko kito neturi, susikabina rankomis ir dainuodami apgina laisvę, kaip paskutiniame laidos puslapyje „Paraštės“ sako Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Kaip karų, terorizmo ir smurto akivaizdoje žmogui išsprūdę žodžiai: aš nežinau, kur tu esi, Dieve, bet tu, Dieve, žinai. Apie tai „Krikščioniškos minties“ puslapyje kalba čekų disidentas ir teologas Tomašas Halikas. Laisvės gynėjų dienos temas pratęs tėvas Antanas Saulaitis SJ, kalbėsiantis apie meilę Lietuvai iš arti ir iš toli, su džiaugsmo ir sielvarto prieskoniu. Laidos pradžioje - sekmadienio Evangelijos skaitinys, kuriame Jėzus pakviečia pirmuosius mokinius, tarp jų ir svyruojantį, karštakošį Petrą, kuris paradoksišku būdu taps uola, ant kurios Viešpats statys savo Bažnyčią.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Rytų Europos vyskupai daugiausia neigiamai sutinka naująjį Vatikano dekretą dėl vadinamųjų nereguliarių sąjungų laiminimo. Apie tai plačiau išgirsite vedamojo temoje.„Kodėl Kryžius? Dieviškoji draugystė ir teisingumo galia". Ši angliškai išleista sisteminės teologijos knyga, kurios autorė – lietuvė, medicinos ir teologijos mokslų daktarė, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo Ligita Ryliškytė, buvo išrinkta Europos katalikų teologijos draugijos teologijos metų knyga. Išgirsite trumpą knygos apibūdinimą iš Vilniuje, edukacinių medijų centre Lojoteka surengto jos pristatymo.Pirmųjų pošventinių dienų nuotaikas savo komentare apžvelgs Laurynas Peluritis.„O štai ir Naujieji, ir rodos, viskas, kas buvo iki tol, buvo ką tik", - sako rašytojas Antanas Šimkus, kurio radijo esė išgirsite paskutinėje laidos Septintoji diena skiltyje. Ir va, jau vaikštome po tuos Naujuosius, nors senieji, jais apsimetę, ir taikosi įsmukti pro praviras duris. O jei jie ir yra tie patys? Kaip ta kasdienė malda, vienas kertinių, o kartu ir sunkiausių religinio gyvenimo stulpų, ryšys su Dievu, apie kurį šiandien pasakos tėvas Antanas Saulaitis SJ. Kaip amžina krikščionio pareiga nenusigręžti nuo bendrojo gėrio įpareigojimų ir viešojo gyvenimo reikalavimų, kaip Krikščioniškos minties puslapyje kalba teologas Charlesas Matthewsas. Pagaliau kaip metai iš metų skaitomi Evangelijos skaitiniai. Nuo Šv. Rašto ištraukos ir pradėsime. Antrąjį sekmadienį po Kalėdų Bažnyčia kalba apie Kristaus krikštą. Tad klausykimės skaitinio iš Evangelijos pagal Matą, kurį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė.

Pasaulio vyskupai skirtingai reagavo į gruodžio 18 d. Vatikano paskelbtą Tikėjimo mokslo dikasterijos deklaraciją dėl vienalyčių porų laiminimo. Nors kai kurie Vakarų Europos vyskupai vadino dokumentą „svarbiu proveržiu sielovadoje“, kitur reakcijos buvo nevienareikšmės: Afrikos vyskupai ramino „sutrikusius“ tikinčiuosius arba uždraudė vienalyčių porų laiminimus, Ukrainos katalikų vyskupai įspėjo dėl „dviprasmiškų formuluočių“ ir kritikavo dokumentą dėl to, kad jame nėra raginimo „nusidėjėliams atsiversti“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Įsimintiniausi 2023 m. įvykiai visuotinėje Bažnyčioje, dėl dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo skandalų kritęs pasitikėjimas Bažnyčia Lietuvoje ir ateinančių metų lūkesčiai - pokalbyje su Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku, Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu.Lauryno Peluričio komentaras, žengiant į 2024-uosius: ar tikrai branginame laisvę ir demokratiją, kurioje gyvename?Tėvas Antanas Saulaitis SJ apie besibaigiantį Adventą.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kalėdų „realizmas“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Nėra taip, kad kas nors įtarinėtų Pranciškų atsižadėjus teologinės pažangos, pasiektos nuo Vatikano II Susirinkimo laikų ir dokumento „Nostra aetate“, skirto santykiams su judaizmu. Veikiau atrodo, kad šių įžvalgų pasisavinimas ir perkėlimas į savo retoriką bei pastoracinę darbotvarkę šiam popiežiui nėra svarbus prioritetas. Be to, susidaro įspūdis, kad Pranciškaus kampanija tiesti tiltus su islamu kartais vyksta solidarumo su žydais sąskaita. Šią mintį neseniai išsakė buvusi Vatikano laikraščio „L'Osservatore Romano“ moterų priedo redaktorė Lucetta Scaraffia, kuri skundėsi dėl besimezgančių popiežiaus santykių su Kairo Al Azharo mečetės didžiuoju imamu, nors šis, anot jos, „kas dvi minutes“ išsako antisemitines pastabas. Popiežiaus reakcija į Gazos karą beveik iš karto sulaukė kritikos. Spalio viduryje prancūzų filosofas Alainas Finkielkrautas, Aušvicą išgyvenusio Lenkijos žydo sūnus, teigė, kad Pranciškus "dabar yra visiškai diskredituotas", nes nesugebėjo aiškiai pažvelgti į islamo įkvėpto terorizmo tikrovę, o tai "reiškia katastrofą Bažnyčiai ir Europai“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Apie du pirmuosius Vatikano II Susirinkimo dokumentus, kurių 60-metį šiemet minime, skirtus liturgijai ir - daugelio nuostabai - žiniasklaidai, pasakoja žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Kaip šiuolaikiniams žmonėms suprasti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę ir kitos užsienio katalikų spaudos temos – Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje.Advento skaitiniai: vokiečių filosofas Josefas Pieperis apie žmogiškąsias gelmes ir jose glūdintį kažin ką „daugiau“.Tėvas Antanas Saulaitis SJ apie tai, kaip Advento teologiją išversti į paprastą kalbą ir perkelti į kasdienybę.„Paraštės“: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė apie besibaigiančius metus ir jų turinį.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Iš tiesų retai pasitaiko, kad Amerikos prezidentas dalyvautų keturšaliame pokalbyje ir, ko gero, būtų mažiausiai pastebimas asmuo visoje grupėje, tačiau būtent taip nutiko 1975-ųjų birželį, kai prezidentas Geraldas Fordas lankėsi Vatikane. Ta proga Fordas susitiko su popiežiumi Pauliumi VI-uoju. Susitikime dalyvavo ir tuometinis arkivyskupas Agostino Casarolis, legendinis Vatikano diplomatas, kuris buvo Šv. Sosto Ostpolitik, t. y. santykių su sovietų bloku, politikos autorius. Tuo metu Casarolis atliko pagrindinį vaidmenį derybose, kurios pasibaigė Helsinkio susitarimais. Tai susitarimai, suvieniję visas Europos valstybes, Rytų ir Vakarų, taip pat Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą, kuriuos popiežius Pranciškus ir jo padėjėjai ne kartą minėjo kaip daugiašalio bendradarbiavimo pavyzdį. Tarp pokalbio dalyvių buvo ir Henry Kissingeris, tuo metu dar Amerikos valstybės sekretorius ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, bene žymiausias ir kontroversiškiausias XX a. valstybės veikėjas.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.„Gražiausi Liudviko ir Zelijos Martenų laiškai“ - lietuviškai „Magnificat leidinių“ išleistus šv. Teresės Lizjietės tėvų laiškus pristato Vilniaus piligrimų centro projektų koordinatorė Vilija Tauraitė.Spaudos apžvalga: kaip turėti vilties griūvančiame pasaulyje? (parengė Laurynas Peluritis)„Krikščioniškoji mintis“: pastabos apie tai, kaip suartėja ir susigiminiuoja amerikiečių vienuolio, taikdario, tikėjimo mokytojo Thomo Mertono ir popiežiaus Pranciškaus biografija, pasaulėžiūra, raštai.Tėvas Antanas Saulaitis SJ: advento liturgijoje atsirandančios apokaliptinės nuotaikos ir vadinamoji „eschatologinė perspektyva" nebūtinai reiškia žemės drebėjimus, iš dangaus krentančias žvaigždes ir kitokias baisybes.Eleonoros Terleckienės pasakojimas apie įžymųjį XVI-XVII a. vokiečių astronomą Johaną Keplerį ir jo sukurtą intriguojantį fantastinį romaną.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nepritarianti ministerijos siūlymams dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, atnaujina streiką. Atlyginimą didinti 30 procentų – tokių sąlygų reikalauja prieš šešias savaites sustabdytą streiką atnaujinanti švietimo darbuotojų profsąjunga.Keliuose daugėjant eismo įvykių ir žūčių, Vidaus reikalų ministerija pranešė siūlanti didinti baudas už greičio viršijimą. Jas planuojama didinti maždaug du kartus, o viršijus greitį daugiau 30 kilometrų per valandą, kai vairuotojas jau buvo kartą baustas, siūloma atimti teisę vairuoti.Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija reikalauja sugrąžinti didesnes ligos išmokas, kokias darbuotojai gaudavo dar iki pandemijos. Dalis Seimo opozicijos sako, kad gyventojams mokėti didesnes išmokas būtų socialiai neteisinga. Kai kurie valdantieji pabrėžia, kad šių išmokų klausimas dabar yra neprioritetinis. Apie tai rubrikoje „Verslo laikas”.Apie nesutarimus koalicijoje ir biudžeto priėmimą – pokalbis su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.Rubrikoje „LRT fakrtai”: gyventojai nerimauja, kad grynuosius pinigus išstumia elektroniniai mokėjimai, o tai taps grėsme demokratijai, gimsta net naujos sąmokslo teorijos. Tačiau ar tikrai situacija tokia, kaip vaizduojama?Prasidėjus karui Izraelyje, be garsiausių pasaulio politikų, laukta ir Šventojo Sosto institucijos pareiškimų. Katalikų bendruomenė, kaip ir daugelio neramumų metu, išsakė svarbiausią savo poziciją – išlaikyti taiką ir teisingumą. Tiesa, Vatikano vykdoma diplomatija yra viena uždariausių, todėl tolimesni sprendimai bus priimami tyliai ir juos pasaulis išgirs vėliau. Pasakojimas apie Šventojo Sosto diplomatiją.Ved. Rūta Kupetytė

Mokslo metus Lietuvoje šiandien pradėjo per 340 tūkstančių mokinių. Penkiais šimtais jų mažiau nei pernai. Į pirmą klasę atėjo dviem tūkstančiais mažiau pirmokų. Aukštosiose mokyklose mokysis apie 17-ka tūkstančių studentų. Apie aštuonis tūkstančius ukrainiečių pradeda naujus mokslo metus Lietuvos mokyklose.Popiežiaus Pranciškaus kalba, šlovinanti rusų tautą ir imperatorius, pasakyta Sankt Peterburgo jaunimui sukėlė, tarptautinį nepasitenkinimą. Ukraina Šventojo Tėvo žodžius pavadino apgailėtinais ir propaganda, Lietuvos užsienio reikalų ministerija išsikvietė pokalbiui Vatikano atstovą šalyje. Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien sakė, kad Popiežiaus pasisakymai apie Rusiją užgauna labai daug žmonių.Ved. Madona Lučkaitė

„Vokiečių kunigas redemptoristas, daugelio laikomas svarbiausiu praėjusio šimtmečio moralės teologu, mirė prieš 25 metus, 1998 m. liepos 3 d. Senatvėje Bernardas Häringas prisiminė „tikėjimo patirtis, pražydusias tarp pavojų gyvenant didžių ir lemtingų įvykių metu“. Jis išgyveno abu pasaulinius karus ir Šaltąjį karą, Berlyno sienos griūtį ir Sovietų Sąjungos žlugimą. Gimė pačioje Pijaus X-ojo valdymo pabaigoje, suvaidino svarbų vaidmenį Vatikano II Susirinkime ir dar 20 metų nugyveno Jono Pauliaus II-ojo pontifikate. Häringas gimė 1912 m. Böttingene, Badeno-Viurtembergo kaime, buvo vienuoliktas iš dvylikos vaikų. Jo kaimas buvo viena iš nedaugelio bendruomenių, kur naciai niekada negavo daugumos per laisvus rinkimus. Pirmuosius vienuolio redemptoristo įžadus Häringas davė, būdamas dvidešimt dvejų, dar po penkerių metų buvo įšventintas į kunigus. Jis veržėsi į misijas Brazilijoje, bet jo profesoriai buvo kitos nuomonės. Nors Häringas jiems karštai įrodinėjo jaučiąs „nenugalimą priešiškumą legalistinei moralinei teologijai“, jie nusprendė, kad Häringą reikia siųsti studijuoti būtent šio dalyko“. Plačiau – vedamojo skiltyje.Naują Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos vadovą, atsakingą ir už Bažnyčios mokymą moralės klausimais ir jau spėjusį sulaukti prieštaringų vertinimų, spaudos apžvalgoje pristatys Giedrius Tamaševičius.„Šeštadienio komentaras“: kultūros istorikas Vytautas Ališauskas apie Valstybės dienos minėjimą ir kitas Lietuvos valstybingumą mininčias datas. Ar tikrai visas jas mokame švęsti?Spaudos apžvalga: Giedrius Tamaševičius supažindins su naujai Vatikano paskirtuoju ir jau prieštaringų vertinimų sulaukusiu Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Religijos laisvės stebėsenos suvestinėse Kinija figūruoja kaip viena iš pasaulio valstybių, kurioje varžomos žmogaus teisės, tarp jų ir religijos laisvė. Aktyvistai Honkonge kritikuoja dabartinę Vatikano poziciją Kinijos atžvilgiu ir teigia, jog ji tik padeda autoritariniam režimui pateisinti savo reputaciją. Plačiau - vedamojo skiltyje.Dėl ketvirtadienį paviešintos informacijos apie Vilniaus arkivyskupijos kanclerį Kęstutį Palikšą - portalo Bernardinai.lt vieno iš įkūrėjų ir ilgamečio vyr. redaktoriaus, LR Seimo nario Andriaus Navicko komentaras.Atokvėpiui nuo pastarųjų savaičių įvykių – Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų teologijos fakulteto profesoriaus dr. Artūro Lukaševičiaus kvietimas į stovyklą-seminarą „Dvasinė ekologija visiems“ (parengė Jūratė Kuodytė).Spaudos apžvalga: apie kasdienį antisemitizmą (aut. Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ungana na Mtangazaji Happyness Mlewa katika kipindi cha Kutoka Balaza la Maaskofu katoliki Tanzania, TEC, Mada itakayo zungumziwa ni juu ya hati  Mtaguso mkuu wa pili wa Vatikano kuhusu litrujia, Mwezeshaji Padre Paul Chiwangu, Katibu Mtendaji  wa Idara ya Litrujia kutoka  Balaza la Maaskofu Tanzani, TEC.

Gegužės 6 d. Westminsterio abatijoje vykusioje karaliaus Karolio III ir karalienės konsortės Camillos karūnavimo ceremonijoje popiežiui Pranciškui ir Šv. Sostui atstovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. Reikia tikėtis, kad Parolinui ceremonija patiko, nes nors jis laikomas pretendentu kada nors tapti popiežiumi, karūnavimo apeigos ko gero buvo arčiausiai to, ką jis ar bet kuris kitas potencialus būsimasis popiežius kada nors patirs. Popiežiai nebekarūnuojami nuo 1963 m., kai Paulius VI tapo paskutiniuoju pontifiku, kuris per karūnavimo ceremoniją pasipuošė popiežiškosiomis regalijomis. Nors teoriškai kitas popiežius galėtų sugrąžinti triregnum - triaukštę tiarą, kuri kadaise simbolizavo popiežiaus kaip „kunigaikščių ir karalių tėvo“ vaidmenį, - tačiau beveik galime neabejoti, kad niekas nesirengia to daryti. Koks popiežius norėtų pradėti savo kadenciją gestu, kuris tegali būti interpretuojamas kaip arogantiškas praeities privilegijų patvirtinimas? Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis prie Naujojo Židinio: apie Gojko Mitičių ir VDR kino produkciją indėnų tematika kalbėsis istorikas Zigmas Vitkus ir Laurynas Peluritis.Spaudos apžvalga: vokiečių katalikiškos žiniasklaidos svarstymai apie tai, ar Vatikanas pajėgus tarpininkauti dėl taikos Ukrainoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Balandžio 28–30 dienomis popiežius Pranciškus lankysis Vengrijoje, kurią stebėtojai vadina ypatingu Europos atveju, labiausiai dėl šios šalies vadovų pasirinkto socialinių ir politinių reformų kelio. Plačiau – vedamojo skiltyje.Atvelykio sekmadienį popiežius Pranciškus viešai gynė savo pirmtaką Joną Paulių II-ąjį dėl nepagrįstų ir įžeidžiančių kaltinimų, susijusių su prieš 40 metų dingusia Vatikano darbuotojo dukra. Tuo tarpu Jono Pauliaus gimtojoje Lenkijoje jo vardą ginti imtasi įstatymais. Iš Krokuvos pasakoja Mažosios studijos bendradarbė Katarzyna Korzeniewska.Balandžio 21–23 d. Lietuvos Caritas kviečia į šventinius renginius visoje Lietuvoje. Plačiau pasakoja Carito atstovė spaudai Ieva Urbonaitė.„Artumos“ žurnalo balandžio numerio temos (pristato Ieva Marija Chmieliauskaitė).Spaudos apžvalgoje – apie karo nuovargį (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kokią poziciją Vatikanas turėtų užimti toje situacijoje, kurią Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pavadino „naująja pasaulio tvarka“? Apie tai - vedamojo skiltyje.Kelionė su šv. Ignacu Lojola – apie tai, kas įkvėpė rašyti naują jėzuitų įkūrėjo biografiją pokalbis su knygos autore Jūrate Micevičiūte.Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius aptaria Skandinavijos vyskupų laišką apie žmogaus lytiškumą ir daug atgarsių sulaukusį kunigo Zollnerio atsistatydinimą iš Vatikano nepilnamečių apsaugos komisijos.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vokietijos Bažnyčioje tos pačios lyties poros ir antrą kartą susituokę išsiskyrusieji galės gauti bažnytinį palaiminimą – taip nusprendė Sinodo kelias, be kitų priėmęs ir šį prieštaringų vertinimų sulaukusį sprendimą. Kaip šie Vokietijos sinodo kelio įvykiai atsilieps visuotinei Bažnyčiai? Pagal vokiečių spaudos pranešimus pasakoja Giedrius Tamaševičius.Ispanijos vyskupas uždraudė vyskupijos televizijai transliuoti JAV žiniasklaidos tinklo EWTN, garsėjančio atvira kritika popiežiui Pranciškui, programas.Apie lietuvių koplyčias, įkurtas Šaltojo karo metais svarbiausiose pasaulio katalikų šventovėse – Vatikano Šv. Petro bazilikoje ir Vašingtono National Shrine – pasakoja menotyros mokslų daktarė Laura Petrauskaitė (parengė Jūratė Kuodytė).Naujausio „Artumos“ žurnalo numerio temas pristato Ieva Marija Chmieliauskaitė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vasario 28--kovo 1 dienomis Vilniuje vyko Šv. Mortos grupės konferencija „Jėgų suvienijimas prieš prekybą žmonėmis“, kurioje buvo svarstoma Rusijos karo Ukrainoje sukelta migracijos krizė ir dėl to išaugusi prekybos žmonėmis rizika. Konferencijoje dalyvavo keturiolikos Europos šalių atstovai, kovos su prekyba žmonėmis srities ekspertai, teisėtvarkos pareigūnai, Bažnyčios, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politikai. Šv. Mortos grupė buvo įsteigta 2014 m. popiežiaus Pranciškaus pavedimu, siekiant sustiprinti bažnyčios kovą su prekyba žmonėmis ir modernia vergija. Grupę sudaro katalikų vyskupai, policijos viršininkai (generolai) ir vyriausybės atstovai iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Konferencijoje dalyvavęs Šv. Mortos grupės prezidentas, Westminsterio arkivyskupas, kardinolas Vincentas Nicholsas maloniai sutiko atsakyti į „Mažosios studijos“ klausimus.Apie subtilius ir simboliškus Ukrainos gestus Vatikano diplomatijos atžvilgiu - vedamojo skiltyje.Spaudos apžvalga (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Visi sutaria, kad lemiamas praėjusių metų pasaulinis įvykis buvo tai, ko daugelis analitikų baiminosi, bet tik nedaugelis tiksliai numatė. Vasario 24-ąją Rusija įsiveržė į Ukrainą ir sukėlė rimčiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tokia nesėkmė turėtų paskatinti šiek tiek atsargiau vertinti 2023-ųjų prognozes, nes paprastai dramatiškiausi būna tie posūkiai, kurių nepastebime. Kita vertus, futurologija tuo ir puiki, kad prognozės išsakymo metu neįmanoma įrodyti, jog prognozuotojas klysta, o iki tada, kai jau bus galima įvertinti prognozės tikslumą, dauguma žmonių vis tiek bus pamiršę, ką sakėte. Tad koks galėtų būti atsargus Vatikano prognozių sąrašas 2023 metams? Plačiau – vedamojo skiltyje.Popiežius Pranciškus sako, jog valdant Bažnyčią, svarbiausia yra galva. Tuo tarpu šiomis dienomis skaitytojus pasiekiantis naujas „Artumos“ žurnalo numeris ant viršelio klausia, ko verkė popiežius ir kas jį daro laimingą net ir sunkiomis akimirkomis. Numerį pristato Rūta Lazauskaitė.Lauryno Peluričio apžvalga: nesena ir kiek senesnė sausio istorija – Sausio 13-oji ir 1923-ųjų Klaipėdos sukilimas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Popiežiaus Pranciškaus 2022 m. apžvalga: karas Ukrainoje, sveikatos bėdos ir Romos Kurijos reforma. „Popiežiaus eisenai nusilpus, sustiprėjo jo raginimas siekti taikos, nors čia neapsieita be ginčų ir kritikos. Netrukus po to, kai vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą, popiežius Pranciškus žengė neįprastą žingsnį - iš Vatikano nuvyko į Rusijos ambasadą prie Šv. Sosto prašyti taikos ir pasiūlyti Vatikaną kaip tarpininką. Pakvietęs viso pasaulio vyskupus prisijungti prie jo intencijos, jis kovo 25-ąją per Gavėnios atgailos pamaldas Šv. Petro bazilikoje iškilmingai pašventė Bažnyčią, visą žmoniją ir „ypač Rusiją bei Ukrainą“ Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Tačiau net ir tada, kai milijonai ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų, pabėgo iš šalies ir kai gausėjo įrodymų apie Rusijos karo nusikaltimus, popiežius Pranciškus viešai nepasmerkė Putino. Dėl to, taip pat dėl jo raginimų Rusijai ir Ukrainai užmegzti dialogą ir derėtis dėl taikos, daugeliui žmonių, ypač ukrainiečių, buvo skaudu, kad popiežius dėl karo lyg ir kaltino„abi puses“.“ Plačiau – vedamojo skiltyje.Svarbiausias 2022 m. visuotinės Bažnyčios naujienas jungianti tema - raginimai keisti Katalikų Bažnyčią. Ir nors šie raginimai nėra nauji, yra vilčių, kad permainas paskatins popiežiaus Pranciškaus inicijuotas sinodinis kelias. Tačiau šių vilčių fone ryškėja pasipriešinimo Pranciškui ir jo lėtiems, bet nuolatiniams pokyčiams srovė. Kokios temos labiausiai domino katalikškų portalų skaitytojus?Paskutinio 2022 m. žurnalo „Kelionė“ numerio pristatymas (sesuo Faustina Andriulytė).Spaudos apžvalga 2022-uosius palydint (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šia valandą Popiežius Pranciškus iš Vatikano siunčia Kalėdinį palaiminimą miestui ir pasauliui.Arkivyskupas Visvaldas Kulbokas iš Kijivo: sveikinimuose žmonės linki saugių Šv. Kalėdų.Siekiant palengvinti elektros nutraukimų lydimą ukrainiečių kasdienybę, remonto darbus vykdančios tarnybos dirba be poilsio.Kaip tarpukariu Lietuvos prezidentų šeimos ir tuometės laikinosios sostinės gyventojai jaukinosi Kalėdų tradicijas?Kodėl šiemet didelius nuostolius patyrė turtingiausi pasaulio žmonės?Ved. Madona Lučkaitė

1922 m. lapkričio 10-ąją galima laikyti oficialių Vatikano valstybės ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių pradžia, kai popiežius Pijus XI pripažino atkurtą Lietuvos valstybę de jure. Istorikai pabrėžia politinę šių santykių svarbą ką tik iš Rusijos imperijos priespaudos išsivadavusiai Lietuvai. 1927 m. pasirašytas Apaštalų Sosto ir Lietuvos Respublikos konkordatas nustatė Bažnyčios ir valstybės įsipareigojimus švietimo, turto, mokesčių lengvatų ir kitose srityse. Vatikanas nepripažino Lietuvos prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą.1991 m. atkurtų diplomatinių santykių tarp Vatikano ir Lietuvos valstybių svarbi dedamoji – 2000 m. pasirašyta dvišalė bendradarbiavimo sutartis švietimo ir kultūros srityje. Apie Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimą kultūros ir meno lauke įžvalgomis dalijasi Lietuvos Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedros profesorė Renata Marcinkutė Lesieur.Ved. Jūratė Kuodytė

Ko tiksliai popiežius Pranciškus vyksta į Bahreiną? Uždavus šį klausimą Vatikano stebėtojams Romoje, reakcija beveik visada būdavo tokia pati: išplėstos akys ir šiek tiek suglumęs žvilgsnis. Tuo norima pasakyti, kad niekas kitas, o tik pats popiežius sprendžia, kurias šalis aplankyti. Jo trijų su puse dienos kelionė į mažytę Persijos įlankos valstybę, truksianti iki sekmadienio, pirmiausia yra atsakymas į pakvietimą. Kaip „Vatican News" paaiškino valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, tai buvęs „neformalus“ Bahreino karaliaus Hamedo Ben Issa Al Khalifa kvietimas. Plačiau - vedamojo skiltyje.Reportažas apie renginius, skirtus Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-mečio minėjimui (parengė Jūratė Kuodytė).Spaudos apžvalga – apie tironijos ir demokratijos refleksijas (parengė Laurynas Peluritis).

„Katalikai trokšta dalytis Evangelija su stokojančiu pasauliu, bet mato situacijas ir įtampas Bažnyčios viduje, kurios apsunkina galimybę tai daryti“, – sakė viena iš Vyskupų sinodo žemyninio etapo dokumento rengėjų.Iš vietinių ir nacionalinių klausymosi sesijų atsiųstų pranešimų matyti, kad žmonės labai giliai alksta „iš naujo pasitikėti Bažnyčia, pasitikėti jos gebėjimu skelbti Evangeliją pasauliui, kuriam to labai reikia“, – sako Anna Rowlands, katalikų socialinės minties ir praktikos profesorė iš Durhamo universiteto Anglijoje. Rowlands buvo viena iš spalio 27 d. Vatikano paskelbto dokumento „Praplatinkite savo palapinę“ rengėjų. Prieš pat dokumento pristatymą susitikusi su žurnalistais, ji sakė, kad atsiųstos ataskaitos rodo, jog grėsmę pasitikėjimui kelia vidinės Bažnyčios problemos, ypač dvasininkų piktnaudžiavimo skandalas.Pasak Rowlands, ataskaitose ne mažiau dėmesio skiriama misijai, todėl keliamas klausimas – kokios būklės turi būti Bažnyčios vidinis gyvenimas ir santykiai, kad ji galėtų nešti tą žinią pasauliui? Kad galėtų sutikti Kristų pasaulyje ir, Dvasios vedama, nešti jį pasauliui? Plačiau – vedamojo skiltyje.Jūratės Kuodytės reportažas iš Lietuvių Katalikų Mokslų Adamemijos 100-mečiui skirto renginio.Spaudos apžvalga. Vokiečių katalikų spauda apie patriarcho Kirilo parsidavimo Kremliaus režimui pasekmes (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Jau daugiau kaip tris dešimtmečius Vatikano tribunolas, sprendžiantis sąžinės klausimus, rengia kursus, kurių tikslas yra padėti kunigams vykdyti „gailestingumo tarnystę“ per išpažintį. Į juos kasmet susirenka daugybė jau įšventintų ir netrukus įšventinsimų kunigų, taigi tai liudija, jog tinkamas pasirengimas suteikti susitaikinimo sakramentą yra svarbus ir reikalingas dalykas, ypač kai išpažintį, o taip pat ir „nuodėmės pojūtį“, popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, ištiko krizė. Ta krizė yra abiejose klausyklos langelio pusėse.Pasauliečiai irgi turi geriau suprasti išpažinties svarbą ir džiaugsmą, teigia Apaštališkoji penitenciarija, spalio viduryje surengusi specialų seminarą, skirtą būtent pasauliečiams. Iš daugiau kaip pustuzinio pranešimų, kuriuose buvo nagrinėjami įprasti bibliniai, teologiniai ir dvasiniai sakramento aspektai, praktiškiausią pranešimą perskaitė Apaštališkosios penitenciarijos regentas, mons. Krzysztofas Nykielis. Plačiau apie tai – vedamojo skiltyje.Spalio 23-ąją Bažnyčia mini Pasaulinę misijų dieną. Ta proga – Jūratės Kuodytės pokalbis su Nacionalinės misijų tarnybos Lietuvoje direktoriumi kunigu saleziečiu Alessandro Barelli.Šeštadienio komentaras: filosofo Vytauto Ališausko apie pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejų.Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius aptaria vokiečių katalikiškos spaudos publikacijas apie ultradešinės pakraipos politikus ir tradicionalistinį sparną Katalikų Bažnyčioje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„2010 m. ant vieno Time žurnalo numerio viršelio puikavosi tokia antraštė: „Kodėl buvimas popiežiumi reiškia, jog niekada neteks atsiprašinėti“, - tame numeryje buvo svarstomas popiežiams būdingas nenoras pripažinti Katalikų Bažnyčios praeities klaidas. Tačiau liepos 24 d. popiežius Pranciškus nukeliaus beveik 8 tūkstančius kilometrų iš Romos į Kanadą vien tam, kad tą padarytų. 37-oji Pranciškaus užsienio kelionė bus nepanaši į nė vieną ankstesnį jo valstybinį vizitą – šį kartą jis ketina atsiprašyti Kanados vietinių tautų už katalikiškose internatinėse mokyklose patirtas skriaudas." Plačiau apie kelionę - vedamojo skiltyje.Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo įspūdžiai iš kelionės po Ukrainą.Spaudos ažvalgoje - reakcijos į Vatikano pareiškimą dėl Sinodinio kelio Vokietijoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Vedamojo skiltis: Kodėl Vatikano diplomatija nepajėgi išspręsti Putino agresijos problemos?Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų išvakarėse – pokalbis su Vargdienių seserų kongregacijos vienuole Viktorija Plečkaityte.Filosofės Nerijos Putinaitės komentaras, skirtas artėjančiai Valstybės dienai: „Nemeilė yra vienas blogio valstybėje šaltinių. Nemeilė, jos laiku nepastebėjus, persmelkia valstybę ir visuomenę, užnuodija žmonių santykius, griauna pasitikėjimą, gyvenimą paverčia sunkiai pakeliamu.Šių metų kontekstas, kuriame švenčiame Valstybės dieną, yra perspėjimas dėl šio blogio“.Spaudos apžvalga apie Lietuvos stačiatikių dvasininkų pašalinimo iš kunigystės luomo peripetijas (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Popiežius visada būna sveikas, kol numiršta, byloja senas Vatikano anekdotas. Tačiau kelio skausmų kamuojamas popiežius Pranciškus atmeta kalbas apie atsistatydinimą ir sako, kad vadovavimui reikia ne kojų, o galvos. Apie popiežių sveikatą amžių bėgyje – vedamojo skiltyje.Kuo vasarą gyvena Vilniaus piligrimų centras? Jūratė Kuodytė kalbina centro vadovę Liną Šapauskienę ir bendradarbę Viliją Tauraitę.Naujos kun. Tomašo Haliko knygos „Krikščionybės popietė“ atgarsius vokiečių katalikiškoje spaudoje apžvelgs Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šių metų kovo 19 dieną, minėdamas devintąsias išrinkimo į Petro sostą metines, popiežius Pranciškus paskelbė ilgai lauktą dokumentą – apaštalinę konstituciją „Praedicate Evangelium", kurioje pertvarkoma svarbiausio Katalikų Bažnyčios administracinio organo – Romos Kurijos – struktūra bei misija. Paskutinį kartą panašus dokumentas buvo skelbtas daugiau kaip prieš tris dešimtmečius. Vatikano stebėtojai teigė, kad būtent Romos Kurijos neveiksnumas prisidėjo prie skandalų, dėl kurių galiausiai atsistatydino popiežius Benediktas XVI, tad viena iš didžiųjų Pranciškaus reforma vadintos Kurijos pertvarkos buvo laukiama nuo pat pat jo pontifikato pradžios. Ką sako birželio 5 d., per Sekmines įsigaliojanti naujoji Pranciškaus apaštalinė konstitucija? Apie tai – vedamojo skiltyje.Apie jubiliejinius Sekminių atlaidus Vilniaus Kalvarijose pasakoja kun. Jurgis Vitkovskij.Žurnalo „Artuma" birželio numerio temos (pristato Rūta Lazauskaitė).Spaudos apžvalga: apie reakcijas į karą, Vengrijos premjerą Orbaną ir realpolitik (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Garsaus šių dienų krikščionių mąstytojo, sociologo kun. Tomašo Haliko mintys apie Ukrainą, trečiąjį pasaulinį karą ir Bažnyčios ateitį – šios dienos vedamojo skiltyje.Lietuvos Šeimos centro vadovė Vijoleta Vitkauskienė pasakoja apie Vilniuje įvykusią darbinę konferenciją šeimos klausimais, kurioje dalyvavo ir ekspertai iš Vatikano bei kitų Europos šalių.Lauryno Peluričio spaudos apžvalga: apie požiūrius į karą Ukrainoje ir pacifizmo kritiką.Redaktorė Rūta Tumėnaitė