Podcasts about kitoks

Manoma, kad žmogus gali paprastai išmokti kiekvieną kalbą: amerikiečių lingvistas Noamas Chomsky'is teigia, kad žmonės gimsta su vidine universalia gramatika galvoje, kuri leidžia greitai išmokti kalbą net sąmoningai jos nesimokant. Kitoks yra bihevioristų požiūris: kalbą išmokstame imituodami ir atkartodami tai, ką išgirstame, o kalba – įgyti refleksai.

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Roberto Eggerso filmą „Nosferatu“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Mieko Kawakami romaną „Krūtys ir kiaušinėliai“ ir Doireann Ní Ghríofa romaną „Šmėkla gerklėj“.Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija skirta klaipėdiečiams meno kolekcininkams Aleksandrui Popovui ir Jelenai Kosinovai.„Menų spaustuvė“ 14-ąjį kartą kviečia į tarptautinį festivalį vaikams ir jaunimui KITOKS.Kauno centre iškilo 4 bronzinių skulptūrų kompozicijos neišlikusiai tarpukarinei Kauno architektūrai.„Skalvijos“ kino centre prasidėjo filmų retrospektyva „Vaidina Nicolas Cage“. Retrospektyvą rodys ir LRT televizija.Kokie bus Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų 2025-ieji?Savaitgalį Druskininkuose sceninės kompozicijos „Didysis Čiurlys“ premjera. Ką išvys žiūrovai?Ved. Marius EidukonisNathalie Couturier nuotr.

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Laidos vedėjai – 15min žurnalistas Marius Bagdonas ir „Go 3“ komentatoriai Rytis Vyšniauskas ir Karolis Dudėnas. 00:00 Kitoks intro 01:50 Svarbiausias Lietuvos futbolo savaitės įvykis – „Bangos“ triumfas LFF taurėje 18:30 Agonija raudonajame Mančesteryje 38:40 Ar mėlynajame Mančesteryje įmanoma pakeisti Neįmanomą? 50:00 Puikusis Liverpulis 53:44 Cole'o Palmerio pokeris 1:01:10 Valinga „Arsenal“ pergalė 1:03:07 Gražuolis „Bayern“, nors varžovas – čempionas 1:13:00 Pagaliau pralaimėjimusi „Barcelona“ ir sustabdytas Madrido derbis 1:29:39 „Serie A“ reikalai ir vėl į Italijos futbolo viršūnę sugrįžęs Neapolis

Praėjusią savaitę Vilniuje kelias dienas šurmuliavo knygų mugė. Tarp daugybės renginių, knygų pristatymų buvo pristatytos ir dvi knygos – „Mano vardas yra Marytė“ – pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga suaugusiems ir „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“.Laidoje dalyvauja romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, lengvai suprantamos kalbos ekspertė ir knygos lengvai suprantama kalba autorė dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovė Inga Davidonienė, Miglė Baltrūnaitė - patirties ekspertų (žmonių su intelekto negalia) koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil, psichologė, dirbanti autizmo srityje, Toma Malvice ir kiti.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Spaudos apžvalga.„Menų spaustuvėje“ prasidėjo vaikų ir jaunimo auditorijai skirtas tarptautinis festivalis „KITOKS'24!“.Žemaitijos širdyje Varniuose netrukus bus atidarytas restauruotas vyskupystės muziejus, kuriame saugomos šio regiono krikščionybės meno ir istorijos vertybės.Kas šią savaitę skambės KLASIKOS koncertų salėje?Sausio 16-oji – Pasaulinė „The Beatles“ diena.Sausio 17 d. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma personalinė Pijaus Ganusausko paroda „Pusiau pabudus“.Kur keliauja ir kur galėtų keliauti lietuviai žiemą?Ved. Justė Luščinskytė

15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – svečias iš Ekvadoro Mantas Tamulionis, dirbantis „Universidad Catolica“ klube vartininkų treneriu. Apie ekvadorietišką futbolą, gyvenimą, darbą su Gertmonu ir Čeburinu bei kitus niuansus – itin atviras pokalbis, siurbiant matę. Kompaniją palaikė 15min žurnalistai Mantas Krasnickas ir Marius Bagdonas. 00:00 Intro ir ramios Naujųjų šventės 03:15 Ar Mantas jau pusiau ekvadorietis? 05:00 Interviu Ekvadore ir ar įmanoma ispanų kalbą išmokti per „Dualingo“? 11:10 Ką mes čia siurbiam visi trys? 14:14 Kaip Mantas ėmėsi vartininkų trenerio duonos? 16:27 Labai sunkus darbas su Gertmonu 20:10 Anksčiau planuotas išvažiavimas iš „Žalgirio“ ir pinigai 24:41 Vartininkai Ekvadore. Daro, ką sakai, bet niekad nežinai, ką galvoja 28:27 Keičiasi treneris, Mantas lieka. Kaip taip nutiko? 35:22 Ekvadoro čempionato sistema, įdomybės ir palyginimas su A lyga 40:40 Karščiausias derbis 42:21 Biudžetai ir kosminiai atlyginimai žaidėjams 46:27 Gyvenimas Kite, privalumai ir buto nuomos kainos 50:58 Saugumas, išardytas trenerio automobilis, nužudytas kandidatas į prezidentus 55:39 Pirmi metai su Gertmonu ir kalbėjimas skirtingom kalbom 1:00:33 Kitoks vartininkų žaidimas Ekvadore 1:02:48 Nikolajaus istorija 1:04:40 Darbas su Čeburinu, istorijos, konfliktai ir prietarai 1:08:12 Ar nutolo žmonės ir Lietuvos futbolas? Plius nauja sutartis 1:10:43 Ambrazevičiaus nerišlus klausimas 1:13:10 Starkaus klausimas apie „Prelegentus“ 1:14:17 Ar tinkamai Vareika vartininkus treniravo? 1:15:21 Obuolininkai 1:16:45 Aplinkos kritika dėl kalbos mokėjimo 1:18:50 Gertmono kosminis 2022 sezonas ir mažas susidomėjimas 1:20:14 Širvys į „Maribor“, žalia kedų spalva ir Paulauskas link Ukrainos 1:27:00 Pabaiga ir artimiausi planai

Daugiau apie Žalgirį https://osportas.lt/   00:00:00 – Įžanga ir išvados po „Fenerbahče“ 00:03:25 – Kitoks starto penketas ir Biručio vaidmuo 00:11:14 – Biručio lubos 00:17:30 – Vienybė „Žalgirio“ viduje 00:20:11 – Jasikevičiaus komentarai 00:20:50 – Austin Hollins bangavimas 00:30:30 – Edmond Sumner pasirodymas 00:36:15 – Imam Napierą į „Žalgirį“ 00:37:30 – Tuščias Ulanovas ir žiūrovo klausimas 00:42:20 – Trenerio reakcija po pertraukos 00:45:48 – Paskutinė ataka ir Evanso metimas 00:49:30 – Sėkmės nėra „Žalgiriui“ 00:51:50 – Wilbekino tritaškiai 00:53:20 – Jasikevičius ir Fenerbahče santoka 00:57:50 – Pangosas ore 01:01:35 – „Žalgiris“ prieš „Barceloną“   #Zalgiris #sirdyjezaliaibalti #Fenerbahce #Jasikevicius #KaunoZalgiris #Sumner #Ulanovas #Evans #Eurolyga #podcast #BradyManek #KeenanEvans #Giedraitis #Maksvytis #Birutis #Lekavicius #Lavrinovicius

Performanso menui jau stuktelėjo šimtmetis. Ir vis tiek per tą laiką bendros nuomonės nesuradome. Vieniems tai genialus būdas išsivaduoti nuo ankstesnio meno pančių, kitiems kažkas absurdiško. Bet gal tokia viena nuomonė apskritai neįmanoma bet kokio meno atžvilgiu?Ved. Aidas Puklevičius

00:00:00 – Įžanga 00:03:55 – Kitoks Žalgirio starto penketas 00:08:45 – košmariška pradžia su Olympiacos 00:13:00 – Teisėjų sprendimai 00:14:10 – Žalgiris ir small ball 00:17:45 – Rungtynių pabaiga ir sprendimai 00:21:37 – nustebinęs Olympiacos 00:29:25 – Roland Smits naudingumas 00:33:12 – Achille Polonara 00:35:44 – Edgaras Ulanovas ir Arnas Butkevičius 00:38:58 – Tomas Dimša 00:41:13 – Lukas Lekavičius 00:43:33 – Turnyro lentelė ir Žalgirio šansai

Skaitmenizacija jau pakeitė mus supantį pasaulį neatpažįstamai. Ir pakeis dar daugiau. Tačiau ar tai reiškia, kad mes irgi pasikeisime? O gal dar ilgai liksime tokie patys?Ved. Aidas Puklevičius

Vytautas V. Landsbergis pristatė naują savo dokumentinį filmą „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“, privertusį A. Sutkų vėl į rankas paimti fotoaparatą.Menų spaustuvėje prasidėjo netradicinius šiuolaikinius scenos menus pristatantis festivalis „Kitoks'23“.Trečiasis pasakojimas iš ciklo „Lietuvos kelias į Klaipėdą“.Pasirodė ketvirtasis Lietuvos kultūros instituto anglų kalba leidžiamo žurnalo „As a journal“ numeris, skirtas kūniškumo temai.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - menininkė Marija Marcelionytė-Paliukė.Ved. Marius Eidukonis

Ar leisti pinigus per šventes tikrai yra sveika ekonomikai? O gal švaistūnai labiau kenkia? Kitoks požiūris į šventinį vartojimą.Taip pat laidoje keliamas kalėdinių filmų klausimas: nuo ko priklauso, kada filmą imame tradiciškai sieti su žiemos šventėmis?Ir imbierinių sausainių verslo istorija bei Kalėdų senelio doleriai.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Prancūzų elektronikos dievaitis Jean-Michel Jarre (g. 1948) išgarsėjo prieš pusšimtį metų ypatingo populiarumo susilaukusiais muzikos ir šviesų šou, suburdavusiais neįtikėtiną skaičių žiūrovų. Jo sintezatorinės muzikos stilius atpažįstamas vos iš keleto garsų, Jarre‘o muzika skamba begalėje filmų ir televizijos programų.Tačiau egzistuoja ir kita jo kūrybos pusė: išrankesnė, nuosaikesnė, be madingų intarpų. Nieko nuostabaus, nes jaunystėje kompozitorius priklausė Paryžiaus GRM studijai, vadovaujamai konkrečiosios muzikos tėvo Pierre‘o Schaeffero, taip pat keletą mėnesių mokėsi pas vokietį Karlheinzą Stockhauseną.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Ką pasakyti apie muziką, kurią groja ši grupė? Plačiausia prasme jie – pankai. Pankrokas yra bendras vardiklis, kontekstas, iš kurio šie 8 muzikantai ėmė ir sulipo į grupę „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“. Tačiau čia ir variniai pučiamieji, ir ukulelė, ir sarkastiški provokuojantys tekstai pabrėžtinai estradine maniera, ir žaidimai muzikinėmis įvairiausių žanrų citatomis. Grupė „Pakartot“ studijoje pristato naujausią albumą „Antroji pamaina“, kurio premjerą teko atidėti dėl karo Ukrainoje.Ved. Domantas Razauskas

Naujas pokalbis. Kitoks. Broliams ir sesėms ukrainiečiams.Karas ten, mes čia - kaip padėti sau? Daug klausimų gali kilti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams: kaip pastebėti, kad reikia pagalbos man, šalia esančiam ar vaikui šalia? Svarbiausia, maži žingsneliai ir viskas palaipsniui - rūpintis savo išgyvenimu, kūnu, mintimis, stebėti aplinką ir žengti žingsnius link jos, ne nuo jos. Apkabinam mintimis ir žodžiais visus ukrianiečius, esančius čia, Lietuvoje. Džiaugiamės, kad esate saugūs. Ir siunčiame mažą žingsnelį link pagalbos sau. “O po to - susitvarkysim”, kaip sako mūsų pašnekovė psichologė Natalja Kozyr, pati tik prieš kelias dienas atvykusi čia.Pasidalinkite su ukrainiečiais savo tarpe. Tai dar viena pagalba šalia visko, ką galime padaryti.Kviečiame visus ukrainiečių psichologus ir psichoterapeutus, esančius Lietuvoje, palikti informaciją apie save komentaruose. Gal atsiras ieškančių Jūsų pagalbos ar galinčių pasiūlyti darbo galimybes.Война там, мы здесь - как себе помочь? У украинцев, спасающихся от войны, может возникнуть много вопросов: как заметить, что  нужна помощь мне, человеку рядом или ребенку?Самое главное - маленькие шаги и все постепенно - заботиться о своем выживании, теле, мыслях, наблюдать за окружающей средой и делать шаги к ней, а не от нее.Мы обнимаем всех украинцев здесь, в Литве, мыслями и словами. Мы рады, что вы в безопасности. И делаем маленький шаг к самопомощи . ‘А дальше - будем разбираться', — говорит наш собеседник психолог Наталья Козырь. она тоже приехала в Вильнюс  несколько дней назад.Приглашаем всех украинских психологов и психотерапевтов Литвы оставлять информацию о себе в комментариях. Возможно, найдутся люди, которым нужна ваша помощь или которые могут предложить работу.

Laidoje „Vakarop su Vyteniu“ turėjome svečią – Andrių Mamontovą. Žmogus, kurio pristatinėti Lietuvoje nebereikia niekam. Kompozitorius, aktorius, visuomenininkas ir, svarbiausia, solo atlikėjas bei kultinės Lietuvos grupės „Foje“ lyderis. Kovo pabaigoje Mamontovas muzikos gerbėjus pakvies į du išskirtinius, analogų mūsų šalyje neturinčius pasirodymus, kurie vadinsis „Kitoks pasaulis“. Žinoma, šiomis dienomis niekaip neišeina nekalbėti apie situaciją Ukrainoje. Tai apie tai šiandien ir pasikalbėjome. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Kitoks keliautojas, kitokios kelionės po pasaulį. Laidos svečias - Journey.lt tinklaraščio ir knygos „Kelionės ant sofos: šalys, į kurias savaitgaliui nenuskrisi, – nuo egzotiškosios Etiopijos iki atokių genčių Vakarų Papua“ autorius Algirdas Morkūnas. Etiopijos čiabuviai su Kalašnikovo automatais, tūkstantmečio Čilės ledyno skonis, kaip fiksuojamas greičio viršijimas dykumoje, ne visuose aukštuose stojantys Šiaurės Korėjos liftai ir kiti nuotykiai bei paradoksai. Yra ir receptas.Ved. Vytaras Radzevičius

Kokias idėjas sovietmečių statytų gyvenamųjų namų pagerinimui sukūrė projekto „RE-TOPIA“ dalyviai?Menų spaustuvė visa šią savaitę kviečia į tarptautinį festivalį vaikams ir jaunimui „Kitoks 2022“.Kokiomis nuotaikomis kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ 30-ies metų sukaktį pasitinka jo redaktorė Monika Krikštopaitytė?Savaitgalį iškilimingai apdovanoti Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai architektė, dailininkė Jūratė Bučmytė ir dizaineris, dailininkas Albertas Krajinskas.„Nežiūriu televizoriaus, neklausau radijo, minimaliai naudoju ir „Facebook“, – sako kompozitorius Linas Rimša. Jis daugiau kaip dvidešimtmetį yra laisvai samdomas menininkas. Kodėl svarbu būti nepriklausomu?Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Ar įmanomas dialogas su minia? Kokios yra konstruktyvaus politinio dialogo sąlygos? Kas yra „paprasti žmonės“ ir kuo jie skiriasi nuo „nepaprastų žmonių“? Kaip ir kodėl įvairaus plauko nacionalistai savinasi bei manipuliuoja valstybės simboliais? Kokio likimo nusipelno P. Cvirkos paminklas ir skveras Vilniuje? Ar šio paminklo pašalinimas yra geriausias sprendimas? Kodėl Lietuvoje pastaraisiais metais taip stringa naujų paminklų ir skulptūrų statyba? Kokia yra nūdienos Holokausto recepcijos būklė šalyje? Šie klausimai keliami ir svarstomi pokalbyje su istoriku, publicistu ir Klaipėdos universiteto mokslininku dr. Zigmu Vitkumi.Ved. Simas Čelutka

Muzikinės leidybinės naujienos, kurias apžvelgia ir pristato Domantas Razauskas, šįkart itin įvairios. Iš Antverpeno Belgijoje ataidi priešmirtiniai Renesanso genijaus Josquino kūriniai, atliekami išskirtinio ansamblio „Graindelavoix“. „Rytojaus garsų“ rubrikoje – naujiena iš Islandijos ir tenykštė pianistė, kompozitorė Eydis Evensen, sukūrusi albumą iš sniego pūgos. Kitoks ir vis dar tas pats Čiurlionis pagal pianistą Roką Zubovą ir elektroninės muzikos kūrėją Philą Voną. „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – vietoje nenustygstanti, ekspresyvi Japonijos džiazo pianistė Hiromi.Ved. Domantas Razauskas

Ką iš tiesų reiškia Vilniui suteiktas literatūros miesto statusas? Pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Šį vakarą Europos šalių kino forume „Scanorama“ įvyks lietuviškoji Andriaus Blaževičiaus filmo „Bėgikė“ premjera. Aktorė Žygimantė Elena Jakštaitė, atlikusi pagrindinį Marijos vaidmenį „Bėgikėje“, pavasarį pateko į kylančių Europos kino žvaigždžių 10-uką – tapo antrąja lietuve aktore, dalyvavusia „European Shooting Stars“ programoje. Visgi iki šio įvertinimo jaunosios aktorės vaidyba buvo susijusi išskirtinai tik su teatru. Apie sunkumus filmuojantis „Bėgikėje“, netikėtai atsivėrusias kino vaidybos platumas bei kelią aktorystės link su Žygimante Elena Jakštaite pasikalbėjo Austėja Kuskienė.Lietuvos nacionalinis muziejus, kartu su komiksų kūrėja Migle Anušauskaite išleido komiksą „Kas išsigando Šliūpo? „Šis nenuilstantis, kontroversiškas, bet visuomet gerų norų vedamas žmogus savo laiku kėlė baimę ir pyktį ne vienam“, – sako šios idėjos sumanytojai. Pokalbis su Migle Anušauskaite.Vytauto Didžiojo universitete baigusi Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijas, šiandien Glorija Kliokytė studijuoja Muzikologiją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūroje - analizuoja tapatybę Pietų Korėjos populiariojoje muzikoje. Pasak Glorijos, susidomėjimas regionu Azijos rytuose atsirado dar vaikystėje, kai spintoje atrado mamos jukátą - tradicinį japonų apdarą, o vėliau ir japoniškus animacinius filmukus ir muziką. Kokia yra Pietų Korėjos populiarioji muzika ir kaip kultūriniai - socialiniai ryšiai skleidžiasi garsuose? Apie tai Igno Gudelevičiaus pokalbis su Glorija Kliokyte.Rubrikoje „Be kaukių“ - trimitininkas Algirdas Januševičius.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Kviečiame jungtis prie mūsų fantasy lygos

Britų elektroninės ir sintetinės muzikos grupė „Art of Noise“ 1999 metais sukurtoje siuitoje „Debussy gundymai“ šio prancūzų impresionisto kūryba stoja prieš jį patį savitai atliktose transkripcijose, aranžuotėse ir keistuose pop-muzikos stilių invazijose į jautrią ir intymią Claude Debussy muziką. Taip ji persikelia į visai naują akustinį, tembrinį ir filosofinį lygmenį.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Eugenika – pseudomokslas, paremtas utopine individo ir visuomenės „patobulinimo“ idėja. XX a. pr. ši teorija pasaulyje buvo labai populiari, o jos šalininkai manė, kad eugenikos priemonės, pavyzdžiui, sterilizacija ar eutanazija, gali padėti išspręsti daugumą socialinių problemų. Idėja simpatikų sulaukė ir tarpukario Lietuvoje. Apie juos pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Jurgita Gaižutytė.Kita tema. Tarpukario Lietuvos ekonomika buvo atsilikusi, o dauguma žmonių negyveno turtingai. Taip teigia Oksfordo universiteto magistras Adomas Klimantas, nustatęs tarpukario Lietuvos BVP rodiklį.Ved. Sigita Vegytė

Sporto diskusijų laida „O, Sportas!“. Vedėjai Justas Naulickas, Mindaugas Brazys. Ervinas Kvitkauskas.  

Savaitinė NBA apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Jovaras Skanas, Rytis Vyšniauskas. 

Kitoks karantinas mažoje Kambodžos saloje, kurioje atsiduriau vos savaitė prieš užsidarant sienoms.

Mokytis nori ir gali visi, tereikia noro, gal truputį kitų pagalbos ir tolerancijos. Apie kasdieninius iššūkius laidoje kalbamės su Vilniaus universiteto neįgaliųjų reikalų koordinatore Indre Širvinskaite ir Vilniaus universiteto alumnu, turinčiu aspergerio sindromą Povilu Staniuliu. Povilas pasakoja, kas pasireiškia žmonėms, turintiems Aspergerio sindromą, kaip jam sekėsi darželyje, mokykloje, studijose ir prisipažįsta, kad neretu atveju jam trūksta drąsos, kad užkalbinti kitą. Indrė pasidalina problemomis ir iššūkiais, su kuriais tenka susidurti, dirbant neįgaliųjų reikalų koordinatore Vilniaus universitete ir labai kviečia drąsiai kreiptis į ją visus naujuosius studentus, kad galėtų padėti, jei tik pagalbos reikia. Ved. Žydrė Gedrimaitė

Ludwigo van Beethoveno 200-sias gimimo metines „Audiologai“ pažymi klasiko kūrinių transkripcijų rinkiniu, kuriame kitu kampu ir su kitokiais instrumentais kitaip skamba žinomi motyvai iš sonatų, simfonijų, instrumentinių pjesių. Jazz‘as ir kompiuterinės technologijos atskleidžia Beethoveno muzikos universalumą ir aktualumą. Atvangai laidoje skamba ir aranžuotojų nepaliesti Beethoveno kūriniai, kurie savaip įdomūs juos atliekančių muzikantų originalia klasikinės muzikos traktuote. Ved. Giedrius Kuprevičius.

„Baisiausia buvo tas vienišumo jausmas... Atrodo, kad tu vienas šitame pasaulyje su tokia bėda. Tau niekas nepadės, nepatars, nežinosi, ką daryti, sėdėsi namie užsidariusi, be darbo ir tiesiog sunyksi.“Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su Viktorija Jankauskiene, kuri su vyru Rimvydu augina aštuonerių dukrą Simoną ir šešerių sūnų Dovydą, kuris turi Dauno sindromą.Šiame pokalbyje telpa tiek emocijų ir išgyvenimų, kad man ne kartą kūnu bėgiojo šiurpuliukai. Viktorija sako, kad kitoks žmogus, kitoks vaikas gali būti ne problema, kliūtis, o galimybė ir nuostabus tų gyvenimo pamokų mokytojas, kurių nerasime nė vienoje mokyklos pamokoje ar universiteto paskaitoje. Anot jos, kai gimsta kitoks vaikas, supranti, kad negyveni cukraus vatoje, kurioje iki tol sėkmingai sau, rodos, gyvenai.Ši mama sugeba taip paprastai ir ramiai, be jokio patoso pasakyti, rodos, esminius dalykus. Labai džiaugiuosi galėjusi išgirsti jos pasidalinimą apie ypatingą kelionę, kuri prasidėjo savo viso likusio gyvenimo piešimu juodomis spalvomis ir dužimu į šipulius, o šiandien leidžia labai nuoširdžiai sakyti, kad laimė nuo chromosomų skaičiaus nepriklauso. Jei trūksta vieno vienintelio dalyko – žmogiškumo – viskas gali griūti. „Mūsų vaikas gimė iš meilės, tai joje turėtų ir užaugti“, – sako ji.Ačiū Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.Ačiū už įvairiausią jūsų paramą – tikrai labai džiugu, kad šie pokalbiai randa kelią į jūsų širdis. Jei norėtumėte paremti tinklalaidę finansiškai, tą labai paprastai galite padaryti Patreon platformoje. Ačiū!O dabar kviečiu susipažinti su Viktorija ir jos ypatinga kelione.Kalbėkime, mamos!Linkėjimai,Marija

Kitoks ketvirtadienis. www.buitinisfilosofas.lt

Dainius Černauskas apžvelgia aštuntąjį paeiliui „Žalgirio“ pralaimėjimą Eurolygoje bei pateikia įdomiausias Šarūno Jasikevičiaus, Edgaro Ulanovo, Martino Gebeno, Artūro Milaknio ir Vasilije Micičiaus mintis, išsakytas po rungtynių.

Dainininkė Monika Linkytė.

Minėdami Mokytojo dieną, kalbėsimės tema „Kitoks mokytojas“. Laidos svečiai: Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako gimnazijos“ Vilniaus filialo direktorius, kuris pirma tapo mokyklos vadovu, o tik po to mokytoju ir Grigas Sakalis, neregys nuo gimimo, baigęs istorijos bakalaurą, sugalvojo, kaip pats sako, „mėginti būti mokytoju“ ir pradėjo studijuoti pedagogiką. Pašnekovai dalinsis savo asmeniniais išgyvenimais ir papasakos apie bendrus ateities planus.Vedėja Žydrė Gedrimaitė.

„Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko į festivalį pakviesti spektaklius, kuriuos jau senokai norėjau parodyti mūsų publikai. Šiųmetė programa – aukštos kokybės klasikos, tikro ir nuoširdaus teatro vaikams ir jaunimui derinys“, – sako tarptautinio festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks“ programą sudariusi Menų spaustuvės direktorė Jolita Balandytė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje – šiuolaikinės Argentinos rašytojos Marianos Enríquez apsakymų rinkinys „Tai, ko netekome ugnyje“, ne tik siaubo literatūros mėgėjams, bet ir ieškantiems rimtosios literatūros, bei Audronės Meškauskaitės, Aurinos Venislovaitės ir Ingos Dagilės smagi, gausiai iliustruota pažintinė knyga mažiesiems tyrinėtojams „Istorijos skanėstai“, žaismingai pasakojanti apie pastarųjų maždaug 150 metų įvairiausius Lietuvos istorijos trupinėlius.Prieš 130 metų gimė kompozitorius, dirigentas, pedagogas Juozas Tallat-Kelpša, užėmęs svarbią vietą lietuvių muzikinės kultūros istorijoje kaip vienas profesionalaus operos teatro organizatorių bei vadovų. Apie Juozą Tallat-Kelpšą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kauno Raudondvario dvarą.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko į festivalį pakviesti spektaklius, kuriuos jau senokai norėjau parodyti mūsų publikai. Šiųmetė programa – aukštos kokybės klasikos, tikro ir nuoširdaus teatro vaikams ir jaunimui derinys“, – sako tarptautinio festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks“ programą sudariusi Menų spaustuvės direktorė Jolita Balandytė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje – šiuolaikinės Argentinos rašytojos Marianos Enríquez apsakymų rinkinys „Tai, ko netekome ugnyje“, ne tik siaubo literatūros mėgėjams, bet ir ieškantiems rimtosios literatūros, bei Audronės Meškauskaitės, Aurinos Venislovaitės ir Ingos Dagilės smagi, gausiai iliustruota pažintinė knyga mažiesiems tyrinėtojams „Istorijos skanėstai“, žaismingai pasakojanti apie pastarųjų maždaug 150 metų įvairiausius Lietuvos istorijos trupinėlius.Prieš 130 metų gimė kompozitorius, dirigentas, pedagogas Juozas Tallat-Kelpša, užėmęs svarbią vietą lietuvių muzikinės kultūros istorijoje kaip vienas profesionalaus operos teatro organizatorių bei vadovų. Apie Juozą Tallat-Kelpšą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kauno Raudondvario dvarą.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Garbanoto bosisto” nebėra. Tegyvuoja „Garbanotas”! Kodėl reikėjo sutrumpinti pavadinimą ir kokią naują kūrybinę kryptį tai simbolizuoja? Atsako kolektyvo lyderiai broliai Mantas ir Šarukas Joneikiai. Beje, broliai atskleidžia, kodėl nedalyvauja ir nedalyvaus muzikiniame šeimų projekte „Du balsai viena širdis”. „Paskutinė saulė” – naujausias „Garbanoto” albumas. Kitoks. Vientisas, konceptualus, lietuviškais tekstais ir pilnas saulės, dangaus, jūros. Albumą įkvėpė legendinis Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais”. Beje, „Pakartot” metu albumo kūriniai radijo eteryje skambės pirmą kartą. Įsijunkite premjerą! Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

„Garbanoto bosisto” nebėra. Tegyvuoja „Garbanotas”! Kodėl reikėjo sutrumpinti pavadinimą ir kokią naują kūrybinę kryptį tai simbolizuoja? Atsako kolektyvo lyderiai broliai Mantas ir Šarukas Joneikiai. Beje, broliai atskleidžia, kodėl nedalyvauja ir nedalyvaus muzikiniame šeimų projekte „Du balsai viena širdis”. „Paskutinė saulė” – naujausias „Garbanoto” albumas. Kitoks. Vientisas, konceptualus, lietuviškais tekstais ir pilnas saulės, dangaus, jūros. Albumą įkvėpė legendinis Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais”. Beje, „Pakartot” metu albumo kūriniai radijo eteryje skambės pirmą kartą. Įsijunkite premjerą! Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

  15min podkasto „Skrieja kamuolys“ epizodas, kuriame Lietuvos salės futbolo čempiono Kauno „Vyčio“ prezidentas Darius Gurskis dalijasi mintis apie sėkmingą komandos pasirodymą UEFA Čempionų lygoje.

Lietuvos įtakingiausių asmenų įvairiose srityse sąrašus sudaręs portalas „Delfi“ trečiadienį paskelbė įtakingiausius žurnalistus. Visuomenės nuomone, įtakingiausias – internetinės televizijos „Laisvės TV“ įkūrėjas, laidų vedėjas Andrius Tapinas. Antra pagal įtakingumą žiniasklaidoje – „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistė Rūta Janutienė, trečias – prodiuseris, laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis.Kitoks įtakingiausių žurnalistų sąrašas sudarytas pagal elito atstovų nuomonę. Jie įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu laiko Edmundą Jakilaitį, antra – LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, trečiu – Andrių Tapiną.Apklausas atliko žurnalas „Reitingai“ ir bendrovė „Spinter tyrimai“. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su įtakingiausiais žurnalistais pagal elito vertinimus – E. Jakilaičiu, M. Garbačiauskaite-Budriene ir A. Tapinu.

Lietuvos įtakingiausių asmenų įvairiose srityse sąrašus sudaręs portalas „Delfi“ trečiadienį paskelbė įtakingiausius žurnalistus. Visuomenės nuomone, įtakingiausias – internetinės televizijos „Laisvės TV“ įkūrėjas, laidų vedėjas Andrius Tapinas. Antra pagal įtakingumą žiniasklaidoje – „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistė Rūta Janutienė, trečias – prodiuseris, laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis.Kitoks įtakingiausių žurnalistų sąrašas sudarytas pagal elito atstovų nuomonę. Jie įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu laiko Edmundą Jakilaitį, antra – LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, trečiu – Andrių Tapiną.Apklausas atliko žurnalas „Reitingai“ ir bendrovė „Spinter tyrimai“. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su įtakingiausiais žurnalistais pagal elito vertinimus – E. Jakilaičiu, M. Garbačiauskaite-Budriene ir A. Tapinu.

„Vilniečiai ir miesto svečiai priprato prie sostinės vaizdo. Retas susimąsto, kad Vilnių skirtingai matė įvairių laikotarpių žmonės. Vienoks jis buvo, kai į miestą iš savo rezidencijos žvelgė didysis kunigaikštis Gediminas. Kitoks – kai į pasimatymą su Barbora ėjo Žygimantas Augustas. Arba, kai į Sereikiškių parką pasivaikščioti išeidavo signataras Stanislovas Narutavičius, ar iš posėdžio „Štralio name“ grįždavo patriarchas Jonas Basanavičius“, – mintimis dalijasi archeologas dr. Kęstutis Katalynas.Apie Vilniaus istoriją profesionaliai gali pasakoti istorikai, archeologai. Nemažai informacijos suteikia ir nebylūs to laiko liudininkai: archeologiniai radiniai, pamatai, mūro sienos ir pan. Pro juos dažnas praeina nekreipdamas dėmesio. Kitas net neįtaria apie jų egzistavimą. „Šia tema verta kalbėti“, – taip sakydamas archeologas dr. K. Katalynas kviečia leistis į ekskursiją po nežinomą Vilnių.

„Vilniečiai ir miesto svečiai priprato prie sostinės vaizdo. Retas susimąsto, kad Vilnių skirtingai matė įvairių laikotarpių žmonės. Vienoks jis buvo, kai į miestą iš savo rezidencijos žvelgė didysis kunigaikštis Gediminas. Kitoks – kai į pasimatymą su Barbora ėjo Žygimantas Augustas. Arba, kai į Sereikiškių parką pasivaikščioti išeidavo signataras Stanislovas Narutavičius, ar iš posėdžio „Štralio name“ grįždavo patriarchas Jonas Basanavičius“, – mintimis dalijasi archeologas dr. Kęstutis Katalynas.Apie Vilniaus istoriją profesionaliai gali pasakoti istorikai, archeologai. Nemažai informacijos suteikia ir nebylūs to laiko liudininkai: archeologiniai radiniai, pamatai, mūro sienos ir pan. Pro juos dažnas praeina nekreipdamas dėmesio. Kitas net neįtaria apie jų egzistavimą. „Šia tema verta kalbėti“, – taip sakydamas archeologas dr. K. Katalynas kviečia leistis į ekskursiją po nežinomą Vilnių.

Kitoks nei aš: apkūnesnis, liesesnis, žemesnis, kitokios odos spalvos, lytinės orientacijos, socialinės padėties. Tūlas pilietis, žiūrėk, į tą kitokį nei jis jau ir žvelgia kreivu žvilgsniu. Mat, anot jo, visi turėtų būti tokie kaip jis, tūlas pilietis. Nes jis – normos etalonas. O jau kad yra toks „normalus“, jis gali smerkti kitokius, ne tokius „normalius“.Iš kur kyla mintys apie „normalumą“? Kodėl kai kuriems asmenims taip sunku priimti pasaulio įvairovę? Ką slepia noras visus apvilkti vienodomis uniformomis ir kitokius priversti atsisakyti savo unikalumo?

Kitoks nei aš: apkūnesnis, liesesnis, žemesnis, kitokios odos spalvos, lytinės orientacijos, socialinės padėties. Tūlas pilietis, žiūrėk, į tą kitokį nei jis jau ir žvelgia kreivu žvilgsniu. Mat, anot jo, visi turėtų būti tokie kaip jis, tūlas pilietis. Nes jis – normos etalonas. O jau kad yra toks „normalus“, jis gali smerkti kitokius, ne tokius „normalius“.Iš kur kyla mintys apie „normalumą“? Kodėl kai kuriems asmenims taip sunku priimti pasaulio įvairovę? Ką slepia noras visus apvilkti vienodomis uniformomis ir kitokius priversti atsisakyti savo unikalumo?

Tarptautinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Gedimino Jankaus novelių rinkinys „Rytoj“ bei Milano Kunderos romanas „Nereikšmingumo šventė“.Apie metų pradžioje 75-metį pasitikusį maestro Petrą Bingelį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kardifo pilį Velse.

Tarptautinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Gedimino Jankaus novelių rinkinys „Rytoj“ bei Milano Kunderos romanas „Nereikšmingumo šventė“.Apie metų pradžioje 75-metį pasitikusį maestro Petrą Bingelį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kardifo pilį Velse.

Tarptautinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalga. Apie Martyną Mažvydą bei jo „Katekizmą“ – pirmadienio viktorinoje.

Tarptautinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalga. Apie Martyną Mažvydą bei jo „Katekizmą“ – pirmadienio viktorinoje.

Lietuvoje pradeda veikti „Kitoks“ darželis. Jame bus taikoma unikali asmenybės ugdymo programa. 2008 metais Ženevoje tarptautinėje švietimo konferencijoje ši programa buvo pripažinta kaip viena perspektyviausių asmenybės ugdymo programų pasaulyje. Laidoje – pokalbis su šios programos kūrėja Marija Mendele-Leliugienė. Knyga „Asmeninio ugdymo praktika vadovams“ naudinga visiems entuziastams, norintiems tobulėti. Pokalbis su knygos autoriumi Tomu Misiukoniu.

Lietuvoje pradeda veikti „Kitoks“ darželis. Jame bus taikoma unikali asmenybės ugdymo programa. 2008 metais Ženevoje tarptautinėje švietimo konferencijoje ši programa buvo pripažinta kaip viena perspektyviausių asmenybės ugdymo programų pasaulyje. Laidoje – pokalbis su šios programos kūrėja Marija Mendele-Leliugienė. Knyga „Asmeninio ugdymo praktika vadovams“ naudinga visiems entuziastams, norintiems tobulėti. Pokalbis su knygos autoriumi Tomu Misiukoniu.