Podcasts about pasirod

Ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks režisierės Uršulės Bartoševičiūtės spektaklio „Savižudybės anatomija“ premjera. Daugiau apie premjerą pasakos teatre viešinti kolegė Karina Metrikytė, kuri kalbins spektaklio režisierę U. Bartoševičiūtę ir aktorę Augustę Oną Šimulynaitę, o meno potencialą kalbėti savižudybių tema komentuos psichologas psichoterapeutas Paulius Skruibis.Pasirodė net aštuonerius metus rengtas leidinys „Klaipėda. Architektūros gidas“, vadinamas vienu ambicingiausių leidyklos „Lapas“ projektų. Jį ruošė didelis būrys autorių, o laidoje knygą pristatys du iš jų – Vasilijus Safronovas ir Liutauras Nekrošius.Martino Scorcesės legendinio filmo „Kazino“ garso takelis, kurio niekas nekūrė. Režisieriaus ir kompozitoriaus Robbie Robertsono surinkti kūriniai atliko tarsi specialiai sukurtos muzikos funkciją, o albumas su 6-7 dešimtmečių pop, džiazo muzika, baroko klasika tapo vienu geriausių garso takelių kino muzikos istorijoje. Jis atskleidžia režisieriaus filosofavimą tikėjimo, nuodėmės, nusikaltimo, mirties ir išgelbėjimo temomis.„Scena turi daug grožio, tačiau joje išsilaikyti sunku“, – sako viena žymiausių Lietuvos klasikinės muzikos pasaulio porų, sopranas Kristina Zmailaitė ir tenoras Edmundas Seilius. Artėjant šventiniam laikotarpiui, jie gyvena naujų programų idėjomis ir nuolatos kelia sau naujus iššūkius. Apie viešumą ir misijos jausmą, dukrą, kurios nuo dainavimo studijų atkalbėti nepavyko, ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti norint scenoje išlikti – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Seimo Kultūros komitetui pirmininkaus Kęstutis Vilkauskas. Kalbėdamas apie savo viziją, jis akcentuoja – turime daugiau dėmesio skirti etnokultūrai.„Gavau gestų kalbą kaip dovaną“, – sako kurčioji menininkė, gestų kalbos poetė, aktorė ir režisierė Debbie Rennie. Kokios sąlygos kurti kurčiųjų bendruomenei sudaromos Šiaurės šalyse ir Lietuvoje?Prieš dvidešimt metų įkurtas Kauno įvairių tautų kultūrų centras po vienu stogu buria įvairias čia seniau gyvenančias ar besikuriančias bendrijas. Kaip kultūra padeda joms sugyventi?Pasaulio kultūros naujienos.„Mes paprasčiausiai užtikriname gyvenimo kokybę“, – kalbėdamas apie tai, kam reikalingi architektai, sako Andrius Ropolas. Komentaras apie architektūrą be ir su architektais.Pasirodė pirmoji dvikalbė estų poezijos rinktinė „Šviesa šiaurinė“. Į rinktinę nugulė vertėjos Danutės Sirijos Giraitės per kelis dešimtmečius išversti eilėraščiai.„Ne istorikams tas menas buvo kurtas, o žmonėms“, – sako knygos „Ką veikti muziejuje?“ autorė, menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė. Kodėl gi mes nežinome, ką veikti muziejuje?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėT. Stuko nuotr.

Vakar, kaip įtariama, dar kartą bandyta pasikėsinti į Donaldo Trumpo gyvybę.Vokietija nuo šiandienos šešiems mėnesiams sugriežtina visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti nelegalią migraciją ir reaguodama į neseniai įvykdytus teroro išpuolius.Energetikos ministerija skelbia, kad daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių atnaujinatas gatvių apšvietimas. Visoje Lietuvoje modernizuota daugiau kaip keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai neefektyvių šviestuvų.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką.Pasirodžius kandidatų į Seimo narius anketoms tiek politologai, tiek dalis gyventojų kelia klausimus, kodėl dalis politikų nenurodo, kad anksčiau priklausė kitoms partijoms, LRT sulaukė ir klausimo, ar žmogaus darbas sovietinėje specialiojoje tarnyboje prilygsta sąmoningam bendradarbiavimui, kurį privaloma nurodyti anketoje.Po liepą praūžusios audros kritinė padėtis susiklostė Papilės piliakalniuose ir Jurakalnio atodangoje. Tose vietose susiformavo nuošliaužos, o kai kur jos jau net nuslinko. Vietos gyventojai labiausiai baiminasi dėl istoriko ir rašytojo Simono Daukanto kapo.Ved. Rūta Kupetytė

Senos upę Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymui organizatoriai pasirinko norėdami padaryti įspūdį žiūrovams. Dėl tos pačios priežasties čia suplanuotos ir plaukimo atviruose vandens telkiniuose rungtynės. Triatlonininkai ir maratono plaukikai startavo nuo Eliziejaus laukus su Invalidų rūmais ir Eifelio bokštu jungiančio Aleksandro III-iojo tilto – labiau žadą atimančią sporto areną būtų sunku ir įsivaizduoti.Bet likus mėnesiui iki žaidynių, upė vis dar buvo per daug užteršta, kad joje būtų leidžiama varžytis – fekalijose randamų žarnyno bakterijų kiekis 10 kartų viršijo normas.Siekdami pagerinti Senos būklę, Paryžiaus nuotekų sistemos atnaujinimui, vandens valymo ir saugojimo įrenginių statybai prancūzai išleido neveik 1,5 mlrd. eurų. Bet dėl klimato kaitos vis dažnėjančios liūtys vis dar apkrauna sostinės nuotekų tinklą, dėl kurio nevalytas nuotekas kartais tenka išleisti tiesiai į upę.Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dalyvius merkusi liūtis nežadėjo nieko gero. Dėl prastos vandens būklės organizatoriams teko atšaukinėti plaukikų treniruotes ir keisti rungčių grafiką. Užuot džiaugęsi iškovotais medaliais, sportininkai atsakinėjo į klausimus apie Senos užterštumą. Pasirodė pranešimų apie sportininkų negalavimus po rungtynių.Sporto ir ekologijos ryšius tyrinėjantis britų mokslininkas Jamie Wilks iš Loughborough universiteto Jungtinėje Karalystėje interviu LRT RADIJUI pažymi, kad tai – nauja realybė. Sąlygos sportininkams keičiasi kartu su besikeičiančiu klimatu ir mes privalėsime prisitaikyti bei susitaikyti su tuo, kad kai kurie dalykai jau yra nebepataisomi.Autorė Vaida Pilibaitytė

Pasirodė naujausias „As a journal“ numeris. Kviestinis šio numerio redaktorius – Viktoras Bachmetjevas.Vasario 17-ąją mirė vienas ryškiausių Lietuvos kontrabosininkų, ilgametis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro narys, kontrabosų grupės koncertmeisteris Arnoldas Gurinavičius.Meno galerija „AV17“ kviečia lankytojus į šiuolaikinio meno kūrėjo Vygando Šimbelio parodą „Bit Value“.Nacionalinis Kauno dramos teatras atšaukia kovo mėnesį turėjusią įvykti Nauberto Jasinsko spektaklio premjerą.Paulinos Godliauskės parengtos klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Aleksandras Pogrebnojus.Ved. Marius Eidukonis

Toliau aiškinamasi, kodėl vakar popietę Vilniaus oro uoste leisdamasis nuo tako nuslydo keleivinis lėktuvas, atskridęs iš Milano. Pranešama, kad orlaivyje buvę 179 keleiviai ir 6 įgulos nariai nenukentėjo. Kelioms valandos oro uostas buvo uždarytas, vėliau darbas atnaujintas. Kaip šį incidentą mato aviacijos ekspertai?Lietuvos šiemet laukia treji rinkimai – prezidento, europarlamento ir Seimo. Pasaulyje šie metai taip pat rekordiniai rinkimų skaičiumi.Kiek šių metų politinėje komunikacijoje bus svarbus dirbtinis intelektas?PSO praneša, kad naujų vėžio atvejų iki 2050-tų metų padaugės 77 procentais, lyginant su praėjusių metų skaičiumi. Kaip svarbios to priežastys nurodomas tabakas, alkoholis, nutukimas ir oro tarša. Kokie naujausi vėžio gydymo metodai taikomi medicinoje ir ko galima tikėtis netolimoje ateityje?Vokietijoje netyla protesto balsai. Antrą savaitę iš eilės gyventojai renkasi į taikias demonstracijas prieš kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ įtakos didėjimą. Pasirodžius informacijai apie jos slaptą susitikimą su ekstremistais, su kuriais aptartas migrantų deportacijos planas, gyventojai sunerimo dėl šalies ateities. Politikos ir teisės ekspertai svarsto, ar yra galimybė partiją uždrausti. Tačiau dalis jų nemano, kad tai yra tikslingiausias būdas kovoti su partijos įtaka ir augančiu populiarumu.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Pasirodė pirmojo grupės „Airija“ albumo „Yra“, įrašyto ir išleisto dar 1994 metais, vinilinė plokštelė. Asta ir Darius Mileris - Nojus FM99 studijoje.

#Tiekžinių Ketvirtadienį (spalio 19 d.) Tiek žinių vedėja Eglė apžvelgia naujienas apie karus Izraelyje bei Ukrainoje bei pirmą kartą viešumoje pasirodžiusio Kristijono Bartoševičiaus pirmajį bylos posėdį Panevėžyje.  ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/SJVUmww-15s

Kyjivas skelbia apie laimėjimus Bachmuto rajone. Teigiama, kad pavyko atkovoti apie dviejų kilometrų teritoriją. Pasirodė pranešimų, apie pralaužtą fronto liniją. Nors oficialiai Kremlius tai neigia, Rusijos valstybinės televizijos žurnalistas Jevgenijus Podubnas, „Telegram“ kanale parašė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko prasiveržti pro Rusijos linijas ties Soledaru. Vis garsiau kalbama, kad prie Bachmuto Rusijos kariuomenei gresia apsuptis.Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukrainai dar reikia daugiau laiko ir ginkluotės. Kokius konkrečius ginkluotės prioritetus įvardija ukrainiečių pareigūnai?Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai sugrįžo iš Jungtinių Tautų misijos Malyje. Dvyliktosios pajėgų apsaugos vieneto pamainos kariai veikė Vokietijos kariuomenės kuopos sudėtyje ir buvo atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje.Kaip ir kasmet Senajame žemyne verda eurovizinės aistros.Ved. Andrius Kavaliauskas

HOLA! Štai ir mes atsinaujinę atvykstam pas jus! Po ilgos pertraukos grįžtame į įprastą podcastų ritmą. Šiame epizode pasidalinome kas nutiko per visą laikotarpį. Aptarėme mūsų naują Roast Battle projektą. Pasirodėme per kur esame fiziškai ir morališkai sužaloti, nemažai pasijuokėm, tikimės, jog juoksitės ir JŪS!Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show

Su dirbtiniu intelektu jau galima kurti memus, ir tokius visai pusė velnio! Pasirodė pirmosios AI generuotos video reklamos. Geoffrey Hinton, „dirbtinio intelekto krikštatėvis“, išėjo iš Google ir užsiima savo kūrininio kritika. Scenarijų autoriai JAV nenori būti pakeisti ChatGPT. EU pristatė naują generatyvaus AI reguliavimo įstatymo projektą. Apple ir Google kartu spręs AirTag naudojimo sekimui problemą (Niujorko meras čia mato ne problemą, o galimybę).

Vytautas V. Landsbergis pristatė naują savo dokumentinį filmą „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“, privertusį A. Sutkų vėl į rankas paimti fotoaparatą.Menų spaustuvėje prasidėjo netradicinius šiuolaikinius scenos menus pristatantis festivalis „Kitoks'23“.Trečiasis pasakojimas iš ciklo „Lietuvos kelias į Klaipėdą“.Pasirodė ketvirtasis Lietuvos kultūros instituto anglų kalba leidžiamo žurnalo „As a journal“ numeris, skirtas kūniškumo temai.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - menininkė Marija Marcelionytė-Paliukė.Ved. Marius Eidukonis

Šį rytą Ukraina vėl pabudo nuo Rusijos surengtų smūgių-raketomis apšaudytas Kyjivas, Charkivas. Tuo metu Vokietijos žiniasklaidos šaltiniai praneša apie galimą šalies gynybos ministrės atsistatydinimą. Naujienas apžvelgia Ieva Balsiūnaitė.Prie Bachmuto miesto kovojantis Ukrainos karys savanoris Borisas Čerkasas sako, kad nepaisant agresoriaus pastangų, šalies ginkluotosios pajėgos garbingai vykdo savo pareigą ir atremia priešo atakas.Šįryt pasibaigė tradicinis nakties žygis iš Kretingos „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Daugiau nei 20 metų organizuojamas ėjimas šiemet skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Daugiau nei 25 km kelionė prasidėjo naktį Kretingos rotušės aikštėje. Ten lankėsi ir Bernardas Šaknys.Pagrindinius šalies registrus ir informacines sistemas prižiūrintis Registrų centras visuomenei atvėrė naujus atvirų duomenų rinkinius. Nuo šiol visi norintys gali detaliau susipažinti su nuasmenintais įgaliojimų, vedybų sutarčių, testamentų arba antstolių informacinės sistemos duomenimis. Pokalbis su Registrų centro duomenų analitikas Pauliumi Rudzkiu.Lenkijoje, Suvalkuose, kuriama lietuviška mokykla. Jos steigėjas–Vyskupo Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“, o pastatą nupirko Lietuvos vyriausybė. Rūtos Ribačiauskienės pasakojimas.Ved. Madona Lučkaitė

Ko reikia, kad dar mokyklos suole pavyktų įgyvendinti savo verslo idėją ir įkurti bendrovę? Tokia savo patirtimi dalinsis beveik pusė tūkstančio moksleivių jaunųjų verslų kalėdinėje mugėje „Litexpo“ parodų centre, Vilniuje. apie tai kalbame ir laidoje su Žirmūnų gimnazijos jaunosios bendrovės „Plant2o“, kuri kuria inovatyvią nuotoliu valdomą augalų laistymo sistemą, atstove.Šiandien minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Tyrimai rodo, kad 6 iš 10 lietuvių mano, kad žmogaus teisės šalyje yra negerbiamos. Kiek šis vertinimas atitinka realią situaciją?Kaune gyvenanti ukrainietė pradėjo verslą ir įdarbino dešimt tėvynainių. Nors tokių pavyzdžių reta, tačiau pati verslininkė sako, kad verslo pradžia nebuvo sunki ir planuoja plėtrą.Apie besitęsiančias Rusijos atakas, nukreiptas į civilinę infrastruktūrą ir tai, kaip šiandien atrodo gyvenimas iki karo garsiame Ukrainos kurorte, pasakoja Odesoje esantis LRT žurnalistas Augustinas Šulija.Taip pat su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesore Dovile Jakniūnaite kalbėsime apie viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, esą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas rengia pabėgimo planą. Apie tai, kad pralaimėjus karą Ukrainoje, Putinas ir kiti aukšto rango asmenys pasitrauks į užsienį, paskelbė buvęs Putino kalbų rašytojas.Ved. Darius Matas

Pasirodė naujas VU TSPMI žurnalo „Politologija“ numeris, kurio tema - „Valstybės vizualumas“. Šio tomo autorės analizuoja, kaip skirtinguose politiniuose kontekstuose vyksta praeities (partizaninio karo) įpaminklinimas, debatai apie istorijos reprezentaciją ir laisvės sampratą, kaip kinta valstybės simbolių vartojimas ar technologijų naudojimas individo kontrolei. Žurnalas pasirodė pakitusiame kontekste – vykstant Rusijos karui Ukrainoje. Pokalbis su leidinio sudarytoja prof. Natalija Arlauskaite.Atidaroma didžiausia šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinė paroda „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“. Eksponatai pasakoja apie mūsų protėvių istoriją, gintaro reikšmę, apie tai, koks skirtumas buvo tarp civilizuoto ir barbariško pasaulių. Pokalbis su muziejaus direktore Rūta Kačkute.Spalio 27-ąją minime smuiko virtuozo, pardavusio sielą velniui Nikolo Paganinio 240-ąsias gimimo metines. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie paskutinius Paganinio gyvenimo metus, vis tolstant nuo muzikos ir artėjant velniškų sandorių link. Meilė muzikai iškeista į meilę kazino smuikininką atvedė į finalinį fiasko gyvenimo pabaigoje.Marijos ir Vlado Vildžiūnų sodas - išsipildžiusi svajonė net sovietmečiu turėti nepriklausomą erdvę. Vlado Vildžiūno galerijoje atidaroma paroda „Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Vladas ir Marija“. Tai dviejų menininkų - Marijos ir Vlado - 90-ies metų jubiliejų paminėjimas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pasirodžius neoficialioms žinioms, kurias skelbė rusų naujienų agentūra „Ria Novosti“, kad Europos Komisijos išaiškinimo gairėse bus numatyta atnaujinti rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą, Seime ir Vyriausybėje laukiama oficialaus EK dokumento.Nuo kitų metų baigiant galioti lengvatiniam 9-ių procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifui viešbučiams, Seimui bus teikiamas siūlymas, kad lengvata galiotų neterminuotai.Seimas susirinko į neeilinę sesiją. Pagrindinis klausimas darbotvarkėje – Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO sutarties protokolų ratifikavimas.Iki šios savaitės pabaigos 24 tūkst. paramos gavėjų, meno kūrėjų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų bei politinių partijų Valstybinė mokesčių inspekcija perves 23 mln. eurų gyventojų skirtos jų pajamų mokesčio paramos. Tai didžiausia suma, kurią šiam tikslui yra skyrę gyventojai.„Litgrid“ generalinis direktorius sako, kad Lietuva yra pasiruošusi atvejui, jeigu Rusija nuspręstų atjungti šalį nuo bendros su Baltarusija ir Baltijos valstybėmis energetikos sistemos. Kaip teigia Rokas Masiulis, toks žingsnis elektros kainoms įtakos neturėtų. Be to, pasak jo, bendras elektros bendras suvartojimas Lietuvoje auga daugiau nei prognozuota, todėl planuojama tinklo patikimumui užtikrinti skirti daugiau kaip 2 milijardus eurų.Stambule šiandien vyks Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos dėl sustojusio grūdų eksporto iš Ukrainos uostų.Ekspertai spėja, kad vis dažnesnės kibernetinės atakos prieš Lietuvą greitai nesiliaus, todėl vienintelė išeitis tiek įmonėms, tiek ir žmonėms - būti dar geriau pasirengus atremti programišių išpuolius.Ved. Paulius Šironas

Laidoje susipažinsime su mažai kam pažįstama profesija - kopų sargais. Kuršių nerijos nacionaliniame parke jie atlieka itin svarbią misiją - saugo unikalias kopas nuo neatsakingai besielgiančių poilsiautojų.Miškuose pasirodė pirmosios voveraitės. Kur jų ieškoti bei ką žinoti ruošiantis į mišką? Patarimais dalinsis devynis kartus Lietuvos bei kartą pasaulio grybavimo čempionas Vytenis Daugudis.Lietuviškasis domenas .lt švenčia trisdešimtąjį gimtadienį. Kaip jis keitėsi ir kokia jos svarba šiandieniniame gyvenime?Ved. Paulius Selezniovas

Pasvalio r. bendrovė „Draugystė“ ekonomiškai tvirta. Joje 2000 ha žemės, per 1100 galvijų. Sukurtos 75 darbo vietos kaimo žmonėms. Nors lėšų stokos nejaučia, bet pastaruoju metu pabrangę trąšos, degalai, elektra verčia daugiau skaičiuoti, mažinti išlaidas. Ateičiai teks atidėti fermų komplekso statybą.Beveik du dešimtmečius Utenos rajone veikia bendrovės „Vitula“ Užpalių padalinys. Jame gaminamos ąžuolinės parketlentės išvežamos ne tik į ES šalis. Lietuvoje lieka tik maža dalis. Pasak padalinio vadovo Lidijaus Galvanausko, nuo pat įsikūrimo įmonė plėtėsi, modernizavo gamybą atsižvelgdama į rinkos reikalavimus, įdarbino 39 kaimo ir miesto žmones.Tik atvykusius į Prienų r. Šaltupio kaime įkurtą Dovilės Žemblauskienės žirgyną pasitinka trys sargai – šunys. Garsiu lojimu jie perspėja šeimininkus, kad pasirodė atvykėliai. Grėsmingai atrodantys šunys žmonių nepuola, tačiau prie žirgų neleidžia prieiti. Pasirodžius šeimininkei, nurimsta ir mielai bendrauja su svečiais ir ypač vaikais.Ved. Regina Montvilienė

Pasirodė pirmoji Lietuvos istorijoje komiksų knyga skirta muzikos grupei! Tai dailininkės, pasirašančios kūrybiniu slapyvardžiu Akvilė Magicdust nupiešta išskirtinės merginų roko grupės „Bitės“ istorija pagal legendinės, neseniai 85-erių metų jubiliejų paminėjusios Jūratės Dineikaitės pasakojimą. „Pakartot“ taip pat siūlo J. Dineikaitės išskirtinius pasakojimus, tiek apie knygą, tiek apie įtakas iš tarpukario Kauno estrados legendų, kurias Jūratei dar teko sutikti ir pažinti. Kartu laidoje dalyvauja ir knygos kūrėja.Ved. Domantas Razauskas

Pasirodžius kvantinei teorijai turėjom mesti velniop visą savo ligtolinį suvokimą apie materialaus pasaulio funkcionavimą atominiame lygmenyje. Pasirodžius tvirtinimams, kad valstybės skola gali augti iki begalybės nusispjaudama į savo santykį su BVP, norisi mesti velniop ir ligtolinį supratimą, kaip veikia pinigai. Bet ar tikrai viskas taip pasikeitė, jeigu nepasikeitė mūsų psichika?Ved. Aidas Puklevičius

Istorija kaip viena moteris Čekijoje keletą dešimtmečių saugojo tarpukario laikų piešinius, neseniai pastebėjo, kad juos piešė scenografas Mstislavas Dobužinskis ir nusprendė tuos piešinius padovanoti Lietuvai. Apie tai pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi Čekijoje Laimonu Talat Kelpša irLRT televizijos laidų vedėja Edita Mildažyte.Kiek kokybišką vandenį geriame? „ Vilniaus vandenys“ sukūrė interaktyvų geriamojo vandenys kokybės žemėlapį. Į klausytojų klausimus atsako„Vilniaus vandenų„ laboratorijos vedėja Aurelija Baronienė.Pasirodė naujas lietuviškas komiksas „Karo aviatoriai“, pokalbis su jo autoriumi Tomu Mitkumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasirodžius informacijai, kad Klaipėdoje svarstoma riboti patekimą į pajūrį net vietiniams, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas ramina: tokie dramatiški prieigų prie pajūrio ribojimų scenarijai nėra svarstomi.Augant vilniečių mobilumui viešasis transportas kursuos dažniau. Pokalbis su Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.NASA marsaeigis: gyvybės ženklų paieškos Marse. Pokalbis su astrofiziku Sauliumi Lapieniu.Pokalbių ciklas „Muzika – kaip vaistas“ su atlikėju Marijonu Mikutavičiumi.Ved. Irina Andrianova

Netekome boso-baritono Igno Misiūros. Solistą prisimena sopranas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Asta Krikščiūnaitė.Vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo šventės išvakarėse, LMTA TV platformoje vyks Čiurlionio stipendijos įteikimo ceremonija. Šiemet ja apdovanotas antro kurso kompozicijos specialybės studentas Lukas Butkus. Pokalbis su stipendiatu ir Čiurlionio draugijos atstovu, pianistu Roku Zubovu.Pasirodė vargonininkės, muzikologės dr. Eglė Šeduikytės-Korienės mokslo monografija „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“. Pokalbis su knygos autore apie leidinio gimimą ir vargonininko Jono Žuko asmenybę.Kiek informacijos šiandien gauname vaizdu ir kaip ji mus veikia? Kodėl tokią informaciją svarbu atsirinkti? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, kino ir vizualumo tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Naujausių kultūros publikacijų apžvalga.„Metų knygos rinkimuose“ Publicistikos ir dokumentikos kategorijoje geriausia pretenduoja tapti knyga „Emilijos dienoraštis. 1942–2015. Vienos epochos liudijimas“. Tai autentiškas Mokytojos dienoraštis, tik autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Pasakoja Alma Valantinienė.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Lapkričio 20–21 dienomis vyks didžiausias švietimo bendruomenės metų renginys – svarbių švietimo diskusijų ir inovatyvių mokymo priemonių paroda „Mokykla 2020“. Tai, kad šiųmetinė paroda susitelks į skaitmeninį mokymąsi, nestebina, tačiau nemažai bus kalbama ir apie tuos, kuriems nuotolinis mokymasis sunkiai prieinamas ne tik dėl finansinių, bet ir socialinės atkirties aspektų.Pasirodė ilgai laukta antroji Rimanto Kmitos knyga – romanas „Remyga“. „Siekiau Šiaulių miestą užfiksuoti vienu konkrečiu istorijos tarpsniu, kai vyksta Atgimimas, veikia Sąjūdis, skelbiama nepriklausomybė, matomi meno kūriniai ir patys įvairiausi personažai – nusikaltėliai, policininkai, inteligentai. Norėjau sukurti erdvę, kur viskas susiję ir vienas kita paaiškina. O tam reikėjo daug istorinių detalių“, – pasakoja R. Kmita.Pretendentu į kultūros ministrus įvardintas Liberalų sąjūdžio atstovas, buvęs Kauno vicemeras Simonas Kairys. Kokių politinių ambicijų kultūros politikos srityje turi šis kandidatas?Estijoje vyksta Talino tarptautinis „Juodųjų naktų“ kino festivalis. Kaip pastebi vienas programos sudarytojų Edvinas Pukšta, Estijoje kol kas kino teatrai neuždaryti, tad festivalis vyksta saugesne, bet įprasta vaga. Pokalbis apie paskutinį šiųmetinį A klasės kino festivalį.Ved. Austėja Kuskienė

Laidoje kalbėjome apie Silent Hill serijos įkvėpta žaidimą Medium, Rockstar ir GTA naujienas, Assassin‘s Creed Valhalla reikalavimus sistemai, NBA 2K21 žaidimo naujoves, SEGA gimtadienį, Call Of Duty Modern Warfare dydį, CD Project RED darbus prie Cyberpunk 2077, bandėm sužinoti ar verta pirkti naują TV besiruošiant įsigyti naujos kartos konsolę bei kalbėjome apie kitas gaming naujienas.

Laidoje kalbėjome apie Rockstar Games naujų žaidimų planus, GTA 6 anonsą, Final Fantasy 7 Remake, Resident Evil 3 Remake demo versiją, Japonišką gaming lovą, The Witcher serialo antrąjį sezoną, Hideo Kojima naują žaidimą, Death Stranding PC sistemai, naują League of Legends kūrėjų žaidimą Valorant bei apie kitas žaidimų naujienas.

Lietuvoje fiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis.Europoje plintant koronavirusui, pirmieji atvejai užfiksuoti ir kaimyninėje Baltarusijoje, Lenkija taip pat ruošiasi galimam viruso protrūkiui.Lietuvoje tryliktą kartą buvo rašomas Nacionalinis diktantas.Pasirodė pirmieji lietuviški agurkai.Sportas. Ved. Greta Klimkaitė.

Baltieji rūmai ir Lietuva – būtent tokiu pavadinimu knyga netrukus pasirodys. Ją parašė jums visiems gerai žinomas politologas Linas Kojala, kuris lygiai prieš metus parašė populiara tapusią knygą apie Europą. Pasirodė pirmasis Lietuvoje pirčių žemėlapis. „Keliauk Lietuvoje“ komanda pristato įdomiausių šalies pirčių, dėl kurių verta net ir darganiausią dieną pakilti nuo sofos. Ved. Rūta Kupetytė.

Pasirodžius naujausiai habilituotos mokslų daktarės Nijolės Laurinkienės monografijai „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“,tarėmės su gerbiama tyrinėtoja pasikalbėti apie dangų ir senąją baltų jo sampratą. Tačiau įvyko tai, kad tuo pat metu būtent jai už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą buvo paskirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Laidoje kalbama apie žodžio dangus etimologiją, jo vaizdinius – analogijas su buitiniais daiktais, mariomis, akmeninį dangų, dangaus „ganyklas“, dangaus ir Dievo sąsajas ir pan. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Galerija (AV17) projektu „Apsilankymai“ netikėtose erdvėse supažindina su šiuolaikiniu menu. Domisi Indrė Kaminskaitė.Apie tarpdisciplininį lėtosios žurnalistikos projektą „Europiečiai“ su svečiais iš Olandijos Kaune bendravo Kotryna Lingienė.Eglė Grėbliauskaitė ir Aurelija Bulaukaitė parodoje „Mes turime būti ypatingai atsargūs“ atveria viešas paslaptis, galios sistemas ir nesusikalbėjimo prarajas Vilniaus dailės akademijoje.Pasirodė paskutinysis legendinio amerikiečių satyros žurnalo „Mad“ numeris. Su leidinio karikatūristu Al Jaffee Niujorke kalbėjosi Vita Ličytė.Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjos, filosofės Jurgos Jonutytės komentaras apie eiblizmą.Pasaulio kultūros apžvalgoje: „Booker“ premijos laureatai, Frankfurto knygų mugė ir Leonardo da Vinci tilto modelis realybėje.Klaipėdos Prano Domšaičio galerija kviečia į pokalbių ciklą „Rudens akademija“. Čia istorikai, menotyrininkai ir dailininkai pasakoja apie Klaipėdos krašto ir Kuršių nerijos kultūros paveldą. Domisi Česlovas Burba.Menininkas Kęstutis Grigaliūnas pristato neįprasto formato edukacinę parodą „Žaidimų galerija: viešnagė pas laureatus“.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

****WARNING**** Epizodas gali būti kraupiai nejaukus!!! Buvome pakviesti standupinti Laisvės TV rinkimų naktyje. Pasirodėme baisiai blogai, todėl nusprendėme apie tai padaryti savų pasirodymų apžvalgą. www.patreon.com/pralauzksalta Instagram: www.instagram.com/mantasgm/ www.instagram.com/jankusairidas/ www.instagram.com/pralauzkvienasalta/

Šią savaitę Lietuvoje vėl ūžė vaikų tema. Pasirodžius klaidinančiai informacijai apie mergaitę, kuri būtų įvaikinta į Naująją Zelandiją, pasipylė priekaištai ir kaltinimai, kad už vaiko gerovę atsakingos tarnybos ir vėl neatlieka savo darbo, beviltiškai susimovusios kauniečių Kručinskų šeimos istorijoje. Penktadienį Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga ir pateikė įvertinimą, kas atsakingas ir kas nesuveikė vaiko teisių apsaugos sistemoje, kad visuomenėje kilo toks ažiotažas. Apie tai žurnalistė Indrė Makaraitytė kalbėjosi su Vaiko teisių kontroliere Edita Žiobiene bei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Alina Jakavoniene.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 15 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

„Jaunimo linija“ pristato psichologinės pagalbos knygą jaunimui „Draugo laiškai“. Studijoje su „Jaunimo linijos“ savanoriais Ingrida Grincevičiute, Andrejumi Pinzaru ir Levu Žiriakovu aptarsime iššūkius, kylančius teikiant psichologinę pagalbą, o „Draugo laiškų“ knygą dovanosime vienam iš klausytojų. Pasirodė antrasis žurnalo „Passport“ numeris, kuriame, pristatant iškilių šalies asmenybių istorijas, nagrinėjama Lietuvos tapatybė. Pokalbis su idėjos autoriumi Kęstučiu Pikūnu. Rubrikoje „Ką man skaityti?“ su literatūrinio tinklaraščio „Knygų dama“ autore Nora Sudaryte pasikalbėsime apie dvasinę literatūrą bei kokią įtaką knygų populiarinimui turi socialiniai tinklai.

„Jaunimo linija“ pristato psichologinės pagalbos knygą jaunimui „Draugo laiškai“. Studijoje su „Jaunimo linijos“ savanoriais Ingrida Grincevičiute, Andrejumi Pinzaru ir Levu Žiriakovu aptarsime iššūkius, kylančius teikiant psichologinę pagalbą, o „Draugo laiškų“ knygą dovanosime vienam iš klausytojų. Pasirodė antrasis žurnalo „Passport“ numeris, kuriame, pristatant iškilių šalies asmenybių istorijas, nagrinėjama Lietuvos tapatybė. Pokalbis su idėjos autoriumi Kęstučiu Pikūnu. Rubrikoje „Ką man skaityti?“ su literatūrinio tinklaraščio „Knygų dama“ autore Nora Sudaryte pasikalbėsime apie dvasinę literatūrą bei kokią įtaką knygų populiarinimui turi socialiniai tinklai.

Sausio 11 d. LMTA prasideda ir iki šeštadienio truks festivalis „Naujosios muzikos iššūkiai“. Apie tai studijoje pasakos svečiai – kompozitoriai Ričardas Kabelis, Vykintas Baltakas, kompozicijos doktorantė Agnė Mažulienė ir magistrantas Dominykas Norkūnas. Pasirodė naujas anglų kalba leidžiamo žurnalo „Lituanian Music Link“ numeris; sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną LNOBT nuskambės Algirdo Martinaičio „Pieta“. Lietuvos kultūros ministerija praneša, kad Vilniuje ant Tauro kalno vietoje vadinamų Profsąjungų rūmų pagaliau atsiras moderni, šiuolaikinė koncertų salė. Netrukus apie visa tai plačiau, podraug su muzika.

Sausio 11 d. LMTA prasideda ir iki šeštadienio truks festivalis „Naujosios muzikos iššūkiai“. Apie tai studijoje pasakos svečiai – kompozitoriai Ričardas Kabelis, Vykintas Baltakas, kompozicijos doktorantė Agnė Mažulienė ir magistrantas Dominykas Norkūnas. Pasirodė naujas anglų kalba leidžiamo žurnalo „Lituanian Music Link“ numeris; sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną LNOBT nuskambės Algirdo Martinaičio „Pieta“. Lietuvos kultūros ministerija praneša, kad Vilniuje ant Tauro kalno vietoje vadinamų Profsąjungų rūmų pagaliau atsiras moderni, šiuolaikinė koncertų salė. Netrukus apie visa tai plačiau, podraug su muzika.

Vilniuje vyks arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmės.Genocido aukų muziejus.Pasirodė pirmosios žemuogės.Dabar tinkamas metas rinkti vaistažoles.Sporto pranešimai.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir už jos ribų daug dėmesio skiriama sovietmečio tyrinėjimams. Pasirodė ne viena mokslinė studija, skirta to laikotarpio kultūros, literatūros lauko iššūkiams bei problemoms. Šį kontekstą papildė pernai pasirodžiusi istoriko Viliaus Ivanausko monografija “Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje”, kurią išleido Lietuvos istorijos institutas.Savo naujausiame veikale hum.m.dr. V.Ivanauskas per to meto intelektualų, rašytojų kūrybinę bei visuomeninę veiklą tyrinėja lietuvių nacionalinio tapatumo raišką sovietmečio sąlygomis. Rašytojai, anot autoriaus, atliko išskirtinį vaidmenį įteisinant ideologinę sistemą bei išreiškiant arba perkonstruojant mūsų tapatumą. Rašytojų veikla buvo svarbi tiek kuriant sovietinę sistemą, tiek ją griaunant, stovint pirmosiose Sąjūdžio gretose.Kaip per nacionalinę politiką buvo konstruojamas universalus sovietinis tapatumas, kokios rašytojų įtakos, jų išlikimo strategijos "tautų draugystės imperijoje" – šie ir kiti klausimai aptariami paskaitoje.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir už jos ribų daug dėmesio skiriama sovietmečio tyrinėjimams. Pasirodė ne viena mokslinė studija, skirta to laikotarpio kultūros, literatūros lauko iššūkiams bei problemoms. Šį kontekstą papildė pernai pasirodžiusi istoriko Viliaus Ivanausko monografija “Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje”, kurią išleido Lietuvos istorijos institutas.Savo naujausiame veikale hum.m.dr. V.Ivanauskas per to meto intelektualų, rašytojų kūrybinę bei visuomeninę veiklą tyrinėja lietuvių nacionalinio tapatumo raišką sovietmečio sąlygomis. Rašytojai, anot autoriaus, atliko išskirtinį vaidmenį įteisinant ideologinę sistemą bei išreiškiant arba perkonstruojant mūsų tapatumą. Rašytojų veikla buvo svarbi tiek kuriant sovietinę sistemą, tiek ją griaunant, stovint pirmosiose Sąjūdžio gretose.Kaip per nacionalinę politiką buvo konstruojamas universalus sovietinis tapatumas, kokios rašytojų įtakos, jų išlikimo strategijos "tautų draugystės imperijoje" – šie ir kiti klausimai aptariami paskaitoje.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir už jos ribų daug dėmesio skiriama sovietmečio tyrinėjimams. Pasirodė ne viena mokslinė studija, skirta to laikotarpio kultūros, literatūros lauko iššūkiams bei problemoms. Šį kontekstą papildė pernai pasirodžiusi istoriko Viliaus Ivanausko monografija “Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje”, kurią išleido Lietuvos istorijos institutas. Savo naujausiame veikale hum.m.dr. V.Ivanauskas per to meto intelektualų, rašytojų kūrybinę bei visuomeninę veiklą tyrinėja lietuvių nacionalinio tapatumo raišką sovietmečio sąlygomis. Rašytojai, anot autoriaus, atliko išskirtinį vaidmenį įteisinant ideologinę sistemą bei išreiškiant arba perkonstruojant mūsų tapatumą. Rašytojų veikla buvo svarbi tiek kuriant sovietinę sistemą, tiek ją griaunant, stovint pirmosiose Sąjūdžio gretose. Kaip per nacionalinę politiką buvo konstruojamas universalus sovietinis tapatumas, kokios rašytojų įtakos, jų išlikimo strategijos "tautų draugystės imperijoje" – šie ir kiti klausimai aptariami paskaitoje.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir už jos ribų daug dėmesio skiriama sovietmečio tyrinėjimams. Pasirodė ne viena mokslinė studija, skirta to laikotarpio kultūros, literatūros lauko iššūkiams bei problemoms. Šį kontekstą papildė pernai pasirodžiusi istoriko Viliaus Ivanausko monografija “Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje”, kurią išleido Lietuvos istorijos institutas. Savo naujausiame veikale hum.m.dr. V.Ivanauskas per to meto intelektualų, rašytojų kūrybinę bei visuomeninę veiklą tyrinėja lietuvių nacionalinio tapatumo raišką sovietmečio sąlygomis. Rašytojai, anot autoriaus, atliko išskirtinį vaidmenį įteisinant ideologinę sistemą bei išreiškiant arba perkonstruojant mūsų tapatumą. Rašytojų veikla buvo svarbi tiek kuriant sovietinę sistemą, tiek ją griaunant, stovint pirmosiose Sąjūdžio gretose. Kaip per nacionalinę politiką buvo konstruojamas universalus sovietinis tapatumas, kokios rašytojų įtakos, jų išlikimo strategijos "tautų draugystės imperijoje" – šie ir kiti klausimai aptariami paskaitoje.

Rytų ir Vakarų pasaulio susidūrimas Michelio Houellebecqo romane „Pasidavimas“. „Į klausimą, ar jis islamofobas, M. Houellebecqas atsako: tikriausiai, bet žodis „fobija“ reiškia veikiau baimę, o ne neapykantą. Terorizmo baimę“, – apie vieną populiariausių šių dienų prancūzų rašytojų ir daugybę diskusijų sukėlusį naujausią jo romaną „Pasidavimas“ pasakoja Prancūzijoje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis. Prieš dešimtmetį kontroversiškai apie islamą pasisakęs ir daugybės reakcijų sulaukęs M. Houellebecqas, naujoje antiutopijoje siūlo pažvelgti į 2022-uosius, kai Prancūzijos prezidento rinkimus laimi Musulmonų brolijos atstovas. Kas tada nutinka Prancūzijai, o kartu ir Vakarų pasauliui? Pasirodžius romanui nemažai diskutuota, ar jis nėra islamofobiškas. Pasak prancūzų literatūros specialisto Vytauto Bikulčiaus, „egzistuoja keletas romano perskaitymo kelių. Galimas ir toks, bet labai įdomu, ką autorius pastebi apie europiečius ir su kokia literatūrine meistryste jis tai daro“. Ar gali sugyventi skirtingos kultūros? Koks religijos vaidmuo šiandieniniame pasaulyje? Kontroversišką ir didžiulio populiarumo sulaukusį romaną „Pasidavimas“ atsiversime su V. Papieviu ir V. Bikulčiumi.

Rytų ir Vakarų pasaulio susidūrimas Michelio Houellebecqo romane „Pasidavimas“. „Į klausimą, ar jis islamofobas, M. Houellebecqas atsako: tikriausiai, bet žodis „fobija“ reiškia veikiau baimę, o ne neapykantą. Terorizmo baimę“, – apie vieną populiariausių šių dienų prancūzų rašytojų ir daugybę diskusijų sukėlusį naujausią jo romaną „Pasidavimas“ pasakoja Prancūzijoje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis. Prieš dešimtmetį kontroversiškai apie islamą pasisakęs ir daugybės reakcijų sulaukęs M. Houellebecqas, naujoje antiutopijoje siūlo pažvelgti į 2022-uosius, kai Prancūzijos prezidento rinkimus laimi Musulmonų brolijos atstovas. Kas tada nutinka Prancūzijai, o kartu ir Vakarų pasauliui? Pasirodžius romanui nemažai diskutuota, ar jis nėra islamofobiškas. Pasak prancūzų literatūros specialisto Vytauto Bikulčiaus, „egzistuoja keletas romano perskaitymo kelių. Galimas ir toks, bet labai įdomu, ką autorius pastebi apie europiečius ir su kokia literatūrine meistryste jis tai daro“. Ar gali sugyventi skirtingos kultūros? Koks religijos vaidmuo šiandieniniame pasaulyje? Kontroversišką ir didžiulio populiarumo sulaukusį romaną „Pasidavimas“ atsiversime su V. Papieviu ir V. Bikulčiumi.

Pokalbis su dailės istorike, rašytoja Kristina Sabaliauskaite. Pasirodžius trečiai „Silva rerum“ knygai - pokalbis apie šią knygą.

Pokalbis su dailės istorike, rašytoja Kristina Sabaliauskaite. Pasirodžius trečiai „Silva rerum“ knygai - pokalbis apie šią knygą.

„Pasirodė nemažai įdomių leidinių, tačiau tokių knygų ar renginių, kuriuos galėčiau pavadinti tokiais įvykiais, kurie keičia požiūrį į aplinką, mus pačius, nebuvo daug. Tiesą sakant, galėčiau išskirti vos vieną tokią knygą“, – sako literatūrologas Rimantas Kmita. Tuo tarpu literatūrologė Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „literatūros laukas tampa įvairesnis ir įdomesnis, o skaitytojai – aktyvesni“. Kokie buvo besibaigiantys literatūros metai? Nors meną įspausti į laiko rėmus sudėtinga, daugelis procesų klostosi ilgiau nei vienerius metus, su literatūros kūrėjais ir tyrinėtojais pabandysime žvilgtelėti, kas įdomaus, reikšmingo literatūros lauke įvyko šiemet. Laidoje dalyvauja prozininkas Herkus Kunčius, poetas Benediktas Januševičius, literatūrologai Gabrielė Gailiūtė ir Rimantas Kmita.

„Pasirodė nemažai įdomių leidinių, tačiau tokių knygų ar renginių, kuriuos galėčiau pavadinti tokiais įvykiais, kurie keičia požiūrį į aplinką, mus pačius, nebuvo daug. Tiesą sakant, galėčiau išskirti vos vieną tokią knygą“, – sako literatūrologas Rimantas Kmita. Tuo tarpu literatūrologė Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „literatūros laukas tampa įvairesnis ir įdomesnis, o skaitytojai – aktyvesni“. Kokie buvo besibaigiantys literatūros metai? Nors meną įspausti į laiko rėmus sudėtinga, daugelis procesų klostosi ilgiau nei vienerius metus, su literatūros kūrėjais ir tyrinėtojais pabandysime žvilgtelėti, kas įdomaus, reikšmingo literatūros lauke įvyko šiemet. Laidoje dalyvauja prozininkas Herkus Kunčius, poetas Benediktas Januševičius, literatūrologai Gabrielė Gailiūtė ir Rimantas Kmita.